LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2011 m. d. įsakymu Nr.

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 99:2011 „GYVENTOJŲ APSAUGA ĮVYKUS RADIOLOGINEI AR BRANDUOLINEI AVARIJAI“

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši higienos norma nustato bendruosius ir operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius ir apsaugomųjų veiksmų taikymo gyventojams reikalavimus radiologinės ar branduolinės avarijos atveju.

2. Ši higienos norma yra privaloma valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, atsakingiems už gyventojų apsaugomųjų veiksmų nustatymą, planavimą, jų taikymą radiologinės ar branduolinės avarijos metu ir po jos, bei institucijoms, vykdančioms taikomų priemonių priežiūrą ir kontrolę.

II. NUORODOS

3. Teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos šioje higienos normoje pateikiamos nuorodos:

3.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 11-239);

3.2. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314);

3.3. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207);

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 578 „Dėl Dozimetrinės kontrolės radiacinės avarijos atveju bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 45-1247);

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 559 „ Dėl gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 43-1625);

3.6. Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1502 (Žin., 2010, Nr. 125-6424);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr.663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 11-388);

3.8. Reikalavimai pasirengimui bei reagavimui į radiologinę ar branduolinę avariją. GS-R-2, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Viena, 2002;

3.9. Kriterijai, naudojami pasirengimui bei reagavimui į radiologinę ar branduolinę avariją. Pagrindinis saugumo vadovas GSG–2, Tarptautinė atominės energijos agentūra, Viena, 2011.

III. SĄVOKOS ir TRUMPINIAI

4. Šioje higienos normoje naudojami tokie terminai ir apibrėžimai:

AD – vidutinė audinių, organų bei akių lęšiukų sugertoji dozė, gauta vienalyčiame jonizuojančiosios skvarbiosios spinduliuotės lauke, atsižvelgus į santykinį biologinį veiksmingumą, vienetas – grėjus (Gy):

čia:

D_R,T – vidutinė R jonizuojančiosios spinduliuotės T audinių, organų bei akių lęšiukų sugertoji dozė, vienetas – grėjus (Gy);

RBE_R,T – santykinis biologinis veiksmingumas, bedimensinis dydis.

AD(Δ) –vidutinė sugertoji dozė per laiką Δ, nulemta patekusių į organizmą su maistu ir per kvėpavimo takus bei odą (žaizdas) radionuklidų, kuri sąlygotų nulemtuosius reiškinius 5 proc. apšvitintų asmenų;

ankstyvasis gyventojų apsaugomasis veiksmas – žmonių perkėlimas ir ilgalaikis radioaktyviomis medžiagomis užteršto maisto vartojimo apribojimas;

apsaugomasis veiksmas – tai skubus ir (ar) ankstyvasis apsaugomasis veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti gyventojų gaunamas dozes avarinės apšvitos atvejais;

bendrasis apsaugomosios veiklos taikymo lygis (BAVTL)– kriterijus, kurį viršijus būtina imtis apsaugomosios veiklos ir kurį apibūdina taikomi skubūs ir ankstyvieji apsaugomieji veiksmai numatomai ar gautajai dozei išvengti, apsaugantys nuo nulemtųjų ir (ar) atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių, ir taikomas tada, kai numatomoji dozė yra 20–100 mSv;

atsitiktiniai jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, kurie gali pasireikšti esant bet kokiai dozei, o nuo dozės vertės priklauso jų pasireiškimo tikimybė;

branduolinė avarija – grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas; kritinės masės susidarymas pakraunant, perkraunant, pervežant ir saugojant branduolinį kurą; šilumos mainų sutrikimai, sukėlę kuro elementų pažeidimą ir(ar) personalo apšvitinimą, viršijantį leistinas ribas;

dezaktyvavimas – radionuklidų šalinimas nuo žmogaus kūno, aprangos ir kitų objektų bei žemės paviršiaus;

didžiausias leidžiamasis radionuklidų aktyvumas – didžiausias radionuklidų aktyvumas, nustatytas remiantis radiacinės saugos reikalavimais;

gyventojų evakavimas – dėl gresiančios ar susidariusios radiologinės ar branduolinės avarijos organizuotas gyventojų perkėlimas iš teritorijų, kuriose pavojinga gyventi ir dirbti, į kitas teritorijas, laikinai suteikiant jiems gyvenamąsias patalpas;

išvengtoji dozė – dozės sumažėjimas dėl apsaugomųjų veiksmų. Išvengtoji dozė lygi numatomosios dozės ir dozės, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones, skirtumui. Ši dozė vartojama optimizuojant apsauginių priemonių naudojimą;

jodo profilaktika – skydinės liaukos prisotinimas stabiliuoju jodu, kad ji nepasisavintų radioaktyviojo jodo;

stebėsena – sistemingas dozės lygio arba taršos, susijusios su apšvitos arba radioaktyviojo užterštumo poveikiu, matavimas ir gautų rezultatų vertinimas;

numatomoji dozė – dozė, kuri būtų gaunama, jei nebūtų imamasi apsaugomųjų veiksmų;

nulemtieji jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai – jonizuojančiosios spinduliuotės sukelti reiškiniai, kurie pasireiškia tik dozei viršijus tam tikrą lygį, o nuo dozės vertės priklauso šių reiškinių padariniai;

operatyvusis apsaugomosios veiklos taikymo lygis (OAVTL) – išmatuojami jonizuojančiosios spinduliuotės ir aplinkos, maisto produktų, geriamojo vandens, pašarų bei kitų objektų užterštumo radionuklidais dydžiai, kuriais remiantis taikomi apsaugomosios veiklos lygiai;

radioaktyviosios iškritos – ant žemės paviršiaus nusėdę radionuklidai. Jie gali nusėsti savaime arba būti išplauti krituliais. Matavimo vienetas – Bq/(m2 para);

skubus gyventojų apsaugomasis veiksmas – žmonių evakavimas, dezaktyvavimas, slėpimasis, kvėpavimo takų apsauga, jodo profilaktika, medicinos pagalba, radionuklidais užteršto maisto apribojimas;

slėptuvės – įvairiai žmonių veiklai įprastomis aplinkybėmis skirti pastatai ar jų patalpos bei kiti statiniai, kurie taip pat tinka žmonių apsaugai nuo pavojingo avarinės apšvitos poveikio.

Kitos vartojamos sąvokos ir trumpiniai atitinka vartojamas Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239) ir Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 (Žin., 2002, Nr. 11-388), ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose radiacinę saugą.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Avarijos atveju galima tokia gyventojų apšvita:

5.1. išorinė apšvita – nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, iš praslenkančio radioaktyviojo debesies, taip pat dėl radionuklidų, iškritusių ant žemės, pastatų ir darbo vietų paviršiaus bei ant atvirų kūno vietų ir drabužių;

5.2. vidinė apšvita – įkvepiant radioaktyviuosius aerozolius, vartojant geriamąjį vandenį ir vietinius maisto produktus, užterštus radionuklidais, taip pat radionuklidams patekus per odą ir žaizdas.

6. Apsaugomųjų veiksmų taikymo pagrindiniai tikslai yra:

6.1. apsaugoti gyventojus nuo avarinės apšvitos sukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės reiškinių, taikant skubius apsaugomuosius veiksmus iki arba iš karto po radionuklidų išmetimo į aplinką;

6.2. sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių atsiradimo riziką (vėžio ir sunkių paveldėjimo reiškinių), taikant skubius ir ankstyvuosius apsaugomuosius veiksmus.

V. BENDRIEJI IR OPERATYVIEJI APSAUGOMOSIOS VEIKLOS TAIKYMO LYGIAI IR APSAUGOMIEJI VEIKSMAI RADIOLOGINĖS AR BRANDUOLINĖS AVARIJOS ATVEJU

7. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL), kurių būtina imtis esant bet kokioms aplinkybėms siekiant išvengti arba sumažinti nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius didelės apšvitos atveju pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) ir apsaugomieji veiksmai, siekiant išvengti arba sumažinti nulemtuosius jonizuojančiosios spinduoliuotės sukeltus reiškinius didelės apšvitos atveju

Eil. Nr.	BAVTL		Apsaugomieji veiksmai
1	Numatomoji didelė išorinė apšvita (per laiką, trumpesnį kaip 10 val.)		Skubūs apsaugomieji veiksmai: žmonių evakavimas, dezaktyvavimas, slėpimasis, kvėpavimo takų apsauga, jodo profilaktika (jei numatoma, kad aplinkoje pasklis jodo radionuklidai) Gyventojų informavimas Dezaktyvacijos atlikimas nedelsiant
1.1	AD_{kaulų čiulpai}	1 Gy
1.2	AD_vaisius	0,1 Gy
1.3	AD_audinys	25 Gy 0,5 cm audinio gylyje į odos paviršiaus plotą. lygų 100 cm²
1.4	AD_oda	10 Gy 0,4 mm odos gylyje (arba 40 mg/cm²)į odos paviršiaus plotą. lygų 100 cm²
2	Gautoji vidinė apšvita (Δ═30 parų)		Medicininis sveikatos patikrinimas, konsultavimas ir gydymas Radioaktyviojo užterštumo kontrolė Radionuklidų šalinimo iš organizmo medicininių priemonių pagalba taikymas Medicininis sveikatos būklės ilgalaikis stebėjimas Psichologinė pagalba
2.1	AD(Δ)_{kaulų čiulpai}	0,2 Gy radionuklidams su cheminio elemento eilės numeriu periodinėje lentelėje Z ≥ 90 2 Gy radionuklidams su cheminio elemento eilės numeriu periodinėje lentelėje Z ≤ 89
2.2	AD(Δ)_skydliaukė	2 Gy
2.3	AD(Δ)_plaučiai	30 Gy
2.4	AD(Δ)_žarnynas	20 Gy
2.5	AD(Δ)_{vaisius, visą jo vystymosi laiką gimdoje}	0,1 Gy

8. 1 lentelės 1.3 punkte nurodyta 25 Gy audinio sugertoji dozė 0,5 cm gylyje nuo odos paviršiaus gaunama dėl artimo kontakto su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, t.y. laikant šaltinį rankose, kišenėje.

9. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai ir apsaugomieji veiksmai, siekiant sumažinti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius avarinės apšvitos atveju pateikti 2 lentelėje.

2 lentelė. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (BAVTL) ir apsaugomieji veiksmai, siekiant sumažinti atsitiktinius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius:

Eil. Nr.	BAVTL		Apsaugomieji veiksmai
1	Jeigu numatomoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius, taikomi šie skubūs ir kiti apsaugomieji veiksmai:
1.1	H _{skydliaukė (ekvivalentinė dozė organui)}	50 mSv per pirmąsias 7 dienas	Jodo profilaktika
1.2	Efektinė dozė	100 mSv per pirmąsias 7 dienas	Slėpimasis, evakavimas, dezaktyvavimas, užterštų maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens vartojimo apribojimas, radioaktyviojo užterštumo kontrolė, gyventojų informavimas, konsultavimas bei psichologinės pagalbos teikimas
1.3	H _{vaisius (ekvivalentinė dozė organui)}	100 mSv per pirmąsias 7 dienas
2	Jeigu numatomoji dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius, taikomi šie ankstyvieji apsaugomieji veiksmai:
2.1	Efektinė dozė	100 mSv per metus	Laikinas žmonių perkėlimas, dezaktyvavimas, maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens pakeitimas neužterštais, gyventojų informavimas, psichologinės pagalbos teikimas
2.2	H _{vaisius (ekvivalentinė dozė organui)}	100 mSv per visą vystymosi gimdoje laikotarpį
3	Jeigu gauta dozė viršija šiuos bendruosius apsaugomosios veiklos lygius, atliekamas poveikio sveikatai įvertinimas ir gydymas:
3.1	Efektinė dozė	100 mSv per mėnesį	Gyventojų stebėjimas pagal gautą radiojautriausiųjų organų apšvitą tikslu taikyti tolimesnę medicininę priežiūrą, gyventojų konsultavimas
3.2	H_{vaisius (ekvivalentinė dozė organui)}	100 mSv per visą vystymosi gimdoje laikotarpį	Konsultavimas dėl galimybės identifikuoti atskirus atvejus, kada būtina taikyti medicinines priemones

10. 2 lentelėje 1 ir 2 punktuose nurodyti skubūs apsaugomieji veiksmai, siekiant jų efektyvumo, turi būti taikomi nedelsiant (valandos ar kelių valandų bėgyje).

11. 2 lentelėje nurodyta gautoji per tam tikrą laiką efektinė dozė (organų apšvitos lygiavertė dozė) yra lygi efektinės dozės (organo apšvitos lygiavertės dozės) dėl išorinės apšvitos ir numatomosios efektinės dozės (organo apšvitos lygiavertės dozės) dėl radionuklidų patekimo su maistu per nurodytąjį laikotarpį sumai.

12. Bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai gali būti įgaliotosios institucijos nustatyti didesni, nei pateikti 2 lentelėje, jeigu po avarijos susidaro tam tikros labai nepalankios sąlygos, neleidžiančios tinkamai taikyti skubių apsaugomųjų veiksmų (labai sudėtingos meteorologinės sąlygos, katastrofiški gamtos stichijos padariniai, sunkūs piktavališki asmenų padaryti veiksmai ir pan.), tačiau negali viršyti 2 lentelėje nurodytų lygių daugiau kaip 3 kartus.

13. Operatyvieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai (OAVTL) pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Operatyvieji apsaugomosios veiklos lygiai (OAVTL)

Eil. Nr.	OAVTL	OAVTL vertė	Apsaugomieji veiksmai, viršijus OAVTL
	Aplinkos matavimai
1	OAVTL1	Gama spinduliuotės (γ) dozės galios lygis 1000 mSv/h 1 m atstumu nuo žemės paviršiaus ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio 2000 impulsų/s tiesioginis beta (b) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (kriterijus taikomas tik uždarojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio atveju ir nekeičiamas avarijos atveju); 50 impulsų/s tiesioginis alfa (a) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą	- Skubus evakavimas ar slėpimasis (didelių daugiaaukščių pastatų uždarose patalpose ar dideliuose mūriniuose pastatuose toliau nuo sienų bei langų) - Evakuojamųjų dezaktyvavimas (jeigu skubus evakavimas negalimas, vėliau evakuojamiems žmonėms rekomendavimas pasikeisti užterštus viršutinius rūbus bei nusiprausti po dušu) – Rekomendavimas evakuojamiems žmonėms nevalgyti, negerti bei nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų – Vietinių maisto produktų (daržovių ir vaisių, augančių atviroje vietoje ir tų, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis), lietaus vandens ir pieno iš besiganančių užterštoje teritorijoje gyvulių vartojimo uždraudimas – Evakuojamųjų žmonių registravimas ir medicininės pagalbos teikimas – Skubus medicininės pagalbos teikimas asmeniui, lietusiam uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, kurio skleidžiama dozės galia lygi ar didesnė nei 1000 mSv/h 1 m atstumu (kriterijus avarijos atveju nekeičiamas)
2	OAVTL2	Gama spinduliuotės (γ) dozės galios lygis 100 mSv/h 1 m atstumu nuo užteršto paviršiaus ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio; 200 impulsų/s tiesioginis beta (b) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą; 10 impulsų/s tiesioginis alfa (a) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą	- Vietinių maisto produktų (daržovių ir vaisių, augančių atviroje vietoje, kurie gali būti užteršti radioaktyviosiomis iškritomis), lietaus vandens ir pieno iš besiganančių užterštoje teritorijoje gyvulių vartojimo uždraudimas, kol bus įvertintas jų taršos lygis atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6 reikalavimus - Laikinas žmonių perkėlimas - Prieš laikiną žmonių perkėlimą rekomendavimas evakuojamiems žmonėms nevalgyti, negerti bei nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų - Dozių registravimas ir jų įvertinimas dėl medicininio sveikatos patikrinimo taikymo - Žmonių perkėlimas iš potencialiai didžiausios apšvitos vietų per keletą dienų nuo avarijos pradžios - Medicininis sveikatos patikrinimas asmeniui, lietusiam uždarąjį jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, kurio skleidžiama dozės galia lygi ar didesnė nei 100 m Sv/h 1 m atstumu (kriterijus nekeičiamas avarijos atveju); nėščiai moteriai, lietusiai šaltinį, skubus medicininis sveikatos patikrinimas ir gautos dozės įvertinimas
3	OAVTL3	Gama spinduliuotės (γ) dozės galios lygis 1 mSv/h 1 m atstumu dirvos paviršiaus; 20 impulsų/s tiesioginis beta (b) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (koreguotas dėl radono dukterinių radionuklidų sąlygoto gamtinio fono padidėjimo po lietaus); 2 impulsai/s tiesioginis alfa (a) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą (koreguotas dėl radono dukterinių radionuklidų sąlygoto gamtinio fono padidėjimo po lietaus)	- Vietinių nepagrindinių maisto produktų, lietaus vandens ir pieno iš besiganančių užterštoje teritorijoje gyvulių vartojimo uždraudimas kol bus įvertintas taršos lygis atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6 reikalavimus. Smulkiųjų gyvulių (avių, ožkų ir pan.), besiganančių užterštoje teritorijoje, atveju jų pienui taikyti 10 proc. OAVTL3 vertės - Vietinių pagrindinių maisto produktų, lietaus vandens ir besiganančių užterštoje teritorijoje smulkiųjų gyvulių pieno taršos lygio atrankinis tikrinimas, atsižvelgiant į OAVTL5 ir OAVTL6, bet ne mažiau nei 10 kartų didesniu atstumu nuo taršos židinio iki vietovės, kurioje nustatyta, kad viršytas OAVTL3 lygis - Jodo profilaktikos taikymas (tik keletą dienų), jei pagrindinių vietinių maisto produktų ir pieno neįmanoma iš karto pakeisti jodo radionuklidais neužterštu maistu - Dozės įvertinimas ir pasirinktinis medicininis sveikatos patikrinimas žmonėms, kurie galėjo vartoti užterštus maisto produktus, lietaus vandenį ar pieną po to, kai jų vartojimas buvo uždraustas
Odos radioaktyvusis užteršimas
4	OAVTL4	Gama spinduliuotės (γ) dozės galios lygis 1 mSv/h 10 cm atstumu nuo odos paviršiaus 1000 impulsų/s tiesioginis beta (b) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą 50 impulsų/s tiesioginis alfa (a) spinduliuotės intensyvumas matuojant paviršiaus taršą	-Evakuojamųjų dezaktyvavimas (jeigu skubus evakavimas negalimas, rekomendavimas vėliau evakuojamiems žmonėms pasikeisti viršutinius rūbus bei nusiprausti po dušu) - Rekomendavimas evakuojamiems žmonėms nevalgyti, negerti bei nerūkyti tol, kol nenusiplaus rankų - Registravimas ir medicininis sveikatos patikrinimas
Maisto produktų, pieno ir geriamojo vandens pasirinktiniai taršos radionuklidais tyrimai
5	OAVTL5	Beta (b) bendrasis aktyvumas: 100 Bq/kg Alfa (a) bendrasis aktyvumas: 5 Bq/kg	- Viršijus OAVTL5, įvertinti pagal OAVTL6 - Neviršijus OAVTL5, avarijos laikotarpiu vartoti saugu
6	OAVTL6	Didžiausias leidžiamas savitasis ir tūrinis radionuklidų aktyvumas pagal 1 priede pateiktas radionuklidų aktyvumo vertes (netaikoma džiovintiems bei koncentruotiems maisto produktams)	- Viršijus OAVTL6, ne pagrindinių maisto produktų, pieno ir vandens vartojimo uždraudimas - Skubus aprūpinimo neužterštais pagrindiniais maisto produktais , pienu ir vandeniu organizavimas; jei toks aprūpinimas negalimas, žmonių perkėlimas - Jeigu maisto produktai yra užteršti jodo radionuklidais, jodo profilaktikos taikymas - Dozės įvertinimas ir pasirinktinis medicininis sveikatos tikrinimas žmonėms, kurie galėjo vartoti užterštus maisto produktus, lietaus vandenį ar pieną po to, kai jų vartojimas buvo uždraustas

14. Įgaliotoji institucija, atsižvelgdama į konkrečius avarijos metu aplinkoje pasklidusius radionuklidus bei tuo atveju, jeigu buvo pakeisti bendrieji apsaugomosios veiklos taikymo lygiai, nurodyti 2 lentelėje, gali nustatyti kitokias OAVTL nurodytas vertes. Keičiant OAVTL6 vertes, turi būti atsižvelgta į tai, jog didžiausi leidžiami radionuklidų aktyvumai maisto produktuose, piene ir geriamajame vandenyje buvo nustatyti taip, kad žmogus negautų didesnės kaip 10 mSv metinės efektinės dozės ir remiantis prielaidomis, kad visi maisto produktai, pienas ir geriamasis vanduo yra užteršti nuo avarijos pradžios bei vartojami gyventojo visus metus, bei laikyti, kad produktus vartoja jautriausia amžiaus grupė, t.y. kūdikiai.

15. OAVTL6 lygis viršijamas, jeigu tenkinama sąlyga:

čia C_f.iyra i radionuklido aktyvumas maisto produkte, piene ar vandenyje, Bq/kg ir OAVTL6_i yra radionuklido i aktyvumas iš sąrašo, pateikto 1 priede, Bq/kg.

16. Apsaugomųjų veiksmų radiologinės ar branduolinės avarijos atveju, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiama didelė teritorija, taikymo schema pateikiama 2 priede. Tuo atveju, kai radioaktyviosiomis medžiagomis užteršiama vidutinio dydžio teritorija, taikomų apsaugomųjų veiksmų eiga pateikiama 3 priede.

VI. GYVENTOJŲ INFORMAVIMAS, SLĖPIMASIS, JODO PROFILAKTIKA, EVAKAVIMAS, KVĖPAVIMO TAKŲ APSAUGA

17. Gyventojų informavimas apie avariją vykdomas teisės akto nustatyta tvarka [3.5]. Žmonėms, gavusiems apšvitą, turi būti suteikta informacija apie apšvitos galimą ankstyvąjį ir ilgalaikį poveikį jų sveikatai bei privalo būti paaiškinta, jog efektyviai taikant apsauginius veiksmus, rizika sveikatai bus sumažinta ar net visiškai jos išvengta.

18. Slėpimasis:

18.1. slėpimasis apsaugo gyventojus nuo išorinės apšvitos nuo šaltinio, iš radioaktyviojo debesies, vidinės apšvitos nuo įkvepiamų radioaktyviųjų aerozolių bei radionuklidų patekimo ant atvirų kūno vietų, drabužių;

18.2. slepiantis turi būti užsandarinti namo ar buto langai, durys, ventiliacijos angos, dūmtraukiai.

18.3. apytiksliai pastatų ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai pateikti 4 lentelėje. Ekranavimo koeficientai yra apskaičiuoti matuojant 1 m atstumu nuo durų ir langų.

4 lentelė. Pastatų ekranavimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės koeficientai

Statinio konstrukcija ar buvimo vieta	Ekranavimo koeficientas (dozės santykis, kurią žmogus gauna būdamas patalpoje, su doze, kurią gautų būdamas lauke)
Vieno ir dviejų aukštų medinis namas be rūsio	0,4
Vieno ir dviejų aukštų plytinis namas be rūsio	0,2
Namo, kurio viena ar dvi sienos švitinamos, rūsys:
a) vienaaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos	0,1
b) dviaukštis namas, kurio rūsys yra mažiau negu 1 metro atstumu nuo švitinamos sienos	0,05
Trijų arba keturių aukštų statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra nuo 500 m2 iki 1000 m2:
a) pirmas ir antras aukštai	0,05
b) rūsys	0,01
Daugiaaukščiai statiniai, kurių vieno aukšto plotas yra didesnis negu 1000 m2:
a) viršutiniai aukštai	0,01
b) rūsys	0,005

18.4. Slėptis gyventojams rekomenduojama atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius, nurodytus 1 ir 2 lentelėse bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius, nurodytus 3 lentelėje.

19. Jodo profilaktika:

19.1. jodo profilaktikos tikslas – išvengti nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių: ūmaus radiacinio tiroidito, lėtinio limfocitinio tiroidito, hipotireozės, ir, kiek įmanoma, sumažinti skydliaukės apšvitos dozę siekiant išvengti atsitiktinių reiškinių – skydliaukės vėžio ir gėrybinių navikų;

19.2. jodo profilaktika taikoma tik tais atvejais, kai į aplinką prognozuojama išmesti arba yra išmesta jodo radionuklidų;

19.3. jodo profilaktika turi būti taikoma atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos lygius, nurodytus 1 ir 2 lentelėse bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos lygius, nurodytus 3 lentelėje;

19.4. stabiliojo jodo preparatai skiriami kelios valandos (ne anksčiau kaip 6 val.) prieš avariją, jeigu prognozuojama, kad ji neišvengiamai įvyks, arba skubiai po jos (ne vėliau kaip per 3 – 4 val.). Optimaliausia s variantas - suvartoti stabilaus jodo preparatą likus valandai iki radioaktyvaus jodo apšvitos;

19.5 skydliaukės apsaugai nuo jodo radionuklidų poveikio yra skiriamos kalio jodido (KI) 65 mg tabletės;

19.6 kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms pateikta 5 lentelėje.

5 lentelė. Kalio jodido (KI) vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių amžiaus grupėms

Amžius	Kalio jodidas, KI, mg	Jodo ekvivalentinė masė, mg

Naujagimiai iki 1 mėn.	15	12,5
Kūdikiai nuo 1 mėn. iki 3 metų	30 – 35	25
Vaikai nuo 3 iki 12 metų	65	50
Vaikai nuo 12 metų ir suaugusieji	130	100

19.7. vienkartinė stabilaus jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus, nėščioms ir maitinančioms moterims skiriama vienkartinė stabilaus jodo dozė. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Jodo profilaktikos trukmė priklauso nuo jodo radionuklidų išmetimo trukmės ir pavojaus jų įkvėpti ar gauti su maistu. Bendras suvartoto jodo kiekis neturi viršyti 1 g;

19.8. tinkamiausia stabilaus jodo tabletes gerti po valgio. Tabletes galima ištirpinti bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės vartojamos nedelsiant, nes greitai suskyla veiklioji medžiaga;

19.9. jodo tabletės saugomos tamsioje sausoje vietoje, sandariai įpakuotos. Tablečių tinkamumo vartoti terminas yra nurodomas ant pakuotės;

19.10. neturint KI tablečių, galima vartoti 5 procentų jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų (1-2) lašai 5 procentų jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Jodo tinktūros lašai ištirpinami 100 ml pieno ar kitokiame skystame maiste. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami (3-5) lašai 5 procentų jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras.

20. Gyventojų evakavimas:

20.1. evakavimas vykdomas, atsižvelgiant į bendruosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius, nurodytus 1 ir 2 lentelėse bei operatyviuosius apsaugomosios veiklos taikymo lygius, nurodytus 3 lentelėje;

20.2. gyventojų evakavimas organizuojamas teisės akto nustatyta tvarka [3.6];

20.3 gyventojų evakavimas radiologinės avarijos atveju vykdomas iš tokio dydžio teritorijų, kurios nurodytos 6 lentelėje, atitinkamai pagal situaciją. Pirminis perimetras nustatomas pagal informaciją apie avariją, vėliau jis gali būti pakeistas pagal radiologinio monitoringo rezultatus, atitinkamai pagal OAVTL1 ir OAVTL2 vertes, pateiktas 3 lentelėje.

6 lentelė. Gyventojų evakavimo perimetrai radiologinės avarijos atveju

Situacija	Gyventojų evakavimo perimetras
Pirminis perimetras, atvirame lauke
pažeistas potencialiai pavojingas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis	30 m spinduliu aplink jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį
pavojingo atvirojo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio išsiliejimas	100 m spinduliu aplink jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį
gaisras, sprogimas ar uždūminimas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio vietoje	300 m spinduliu
„purvinosios bombos“ įtarimas ar sprogimas	400 m ir didesniu spinduliu
sprogimas (nebranduolinis) ar gaisras, susijęs su branduoliniu ginklu (be branduolinio ginklo pažeidimo)	1000 m spinduliu
Pirminis perimetras, pastato viduje
pavojingo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio sugadinimas, apsaugos pažeidimas ar išsiliejimas	paveiktos ir gretimos patalpos, įskaitant vieną aukštą aukščiau ir vieną aukštą žemiau
gaisras ar kitas įvykis, susijęs su pavojingu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, kurio metu gali pasklisti radioaktyviosios medžiagos pastate (pvz. per ventiliacijos sistemas)	visas pastatas ir 300 m spinduliu aplink pastatą išorėje
Perimetro išplėtimas pagal radiologinio monitoringo rezultatus
OAVTL1 ir OAVTL2 (3 lentelė)	Ten, kur šie lygiai yra išmatuoti

21. Kvėpavimo takų apsauga:

21.1. gyventojams, kurie avarijos metu gali įkvėpti radioaktyviųjų medžiagų (radioaktyviojo debesies praslinkimo metu), rekomenduojama kvėpavimo takų apsauga. Taip sumažinama įkvėptų radioaktyviųjų aerozolių ir jodo radionuklidų sąlygota vidinė apšvita;

21.2. kvėpavimo takų apsaugai naudojami specialūs respiratoriai. Jų neturint, gali būti naudojamos medžiaginės apsaugos priemonės. Apytiksliai tokių apsaugos priemonių efektyvumo koeficientai pateikti 7 lentelėje. Kvėpavimo takų apsauga taikoma, atsižvelgiant į bendruosius kriterijus, nurodytus 1 ir 2 lentelėse ir OAVTL, nurodytus 3 lentelėje.

7 lentelė. Apytiksliai kvėpavimo takų apsaugai naudojamų apsaugos priemonių efektyvumo koeficientai

Apsaugos priemonė	Sluoksnių skaičius	Apsaugos efektyvumo koeficientas (rodo, kiek kartų sumažėja vidinė apšvita įkvepiant radioaktyviųjų aerozolių, kai naudojamos paprastos kvėpavimo takų apsaugos priemonės)

Vyriška medvilninė nosinė	8	9
–“–	1 (suglamžyta)	8,5
–“–	1 (sudrėkinta)	2,7
–“–	1 (sausa)	1,4

Medvilninis rankšluostis	1–2	4,0

Medvilniniai marškiniai	1 (sudrėkinti)	2,9
–“–	2 (sausi)	2,9
–“–	1 (sausi)	1,5

Popierinė nosinė	1 (sausa)	1,9
–“–	1 (sudrėkinta)	2,3

Moteriška medvilninė nosinė	4 (sudrėkinta)	2,7
–“–	4 (sausa)	2,2

DEZAKTYVAVIMAS

22. Žmonių, kurie gali būti apšvitinti iš praslenkančio radioaktyviojo debesies ir dėl radionuklidų, patekusių ant atvirų kūno vietų, drabužių, radioaktyviųjų iškritų nuo žemės paviršiaus ir aplinkos objektų, dezaktyvavimas atliekamas dezaktyvavimo punktuose, kurie gali būti tarpinių gyventojų evakavimo punktų sudėtinė dalis, taip pat gali būti panaudoti mobilūs dezaktyvavimo punktai. Dezaktyvavimo punkto patalpų paskirties ir išdėstymo schema pateikta 3 priede. Laiku evakuoti, radionuklidais neužteršti gyventojai, dezaktyvavimo punkte nesulaikomi.

23. Dezaktyvavimo punkto uždaviniai:

23.1. priimti ir registruoti iš užterštos teritorijos atvežtus gyventojus;

23.2. nustatyti asmenų, drabužių, daiktų radioaktyvųjį užterštumą;

23.3. dezaktyvuoti žmones ir kontroliuoti dezaktyvavimo efektyvumą;

23.4. įvertinti viso kūno (remiantis 6 priede pateiktais trumpalaikės ūmios viso kūno apšvitos ankstyvaisiais klinikiniais simptomais) ir atskirų organų apšvitą, nustatyti į organizmą patekusius radionuklidus;

23.5. surinkti užterštus drabužius ir asmeninius daiktus, siųsti juos į skalbyklas, valymo įmones ar tvarkyti kaip radioaktyviąsias atliekas;

23.6. prireikus spręsti nukentėjusiųjų medicininės sveikatos būklės stebėsenos ar stacionarinio gydymo klausimus;

23.7. kiekvienam asmeniui išduoti dezaktyvuojamo asmens anketą (vienas anketos egzempliorius lieka dezaktyvavimo punkte), taip pat pažymą apie konfiskuotus užterštus dokumentus, pinigus, asmeninius daiktus. Dezaktyvuojamo asmens anketos forma pateikta 5 priede. Vertinant ūmią viso kūno apšvitą, vadovautis 6 priede pateiktais trumpalaikės ūmios viso kūno apšvitos klinikiniais simptomais. Jeigu dezaktyvavimo punktas neaprūpintas dezaktyvuojamo asmens anketomis, turi būti pildomas evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalas. Žurnalo forma pateikta 7 priede;

23.8. aiškinti apie jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį sveikatai ir apsaugos priemones bei būdus.

24. Reikalavimai objektui (pirčiai, baseinui, bendrabučiui ir pan.), kuriame numatoma įrengti dezaktyvavimo punktą:

24.1. objektas yra pakankamai nutolęs nuo avarijos vietos;

24.2. geri žmonių transportavimo keliai;

24.3. aikštelė transportui;

24.4. laikino žmonių buvimo patalpos;

24.5. sanitariniai mazgai ir dušai;

25. Reikalavimai dezaktyvavimo punkto įrengimui ir aprūpinimui:

25.1. dezaktyvavimo punkto patalpos ir jų išplanavimas turi būti tinkamos šios higienos normos 23 punkte išvardytiems uždaviniams spręsti;

25.2 dezaktyvavimo punkto patalpos skirstomos į “nešvarias”, žmonių dezaktyvavimo ir “švarias”. Žmonių judėjimas turi būti vienos krypties, t. y. iš “nešvarios” zonos į dezaktyvavimo patalpą, iš jos į “švarias” patalpas ir į išėjimą, kaip parodyta 4 priede.

26. Dezaktyvavimo punkte turi būti:

26.1. vandentiekis, kanalizacija, ventiliacija, apšildymo sistema, elektra;

26.2. pakankamai dezaktyvavimo priemonių: muilo, šampūno, kempinių, žirklių, plaukų skutimo mašinėlių, medvilnių ir popierinių nosinių, rankšluosčių ir paklodžių, apatinių ir viršutinių rūbų bei avalynės atsargų;

26.3. kalio jodido tablečių atsargų;

26.4. pakankamo galingumo dulkių siurblių su pakeičiamais filtrais pirminiam rūbų ir daiktų dezaktyvavimui;

26.5. specialios taros (konteinerių, plastikinių ar guminių maišų ir kt.) ir jonizuojančiosios spinduliuotės ženklų užterštiems daiktams ir rūbams sudėti ir ženklinti;

26.6. punktas turi būti aprūpintas keleiviniu transportu, taip pat specialiu transportu užterštiems daiktams į dezaktyvavimo arba radioaktyviųjų atliekų tvarkymo vietą išvežti dezaktyvuoti arba tvarkyti;

26.7. “nešvarios“ zonos ir žmonių dezaktyvavimo zonos patalpų grindys, baldai, kita įranga turi būti iš lengvai dezaktyvuojamų, drėgmės nesugeriančių medžiagų (keraminių plytelių, linoleumo, plastiko) arba užtiesiami pakeičiama polietileno plėvele. Sienų danga taip pat turi būti atspari drėgmei, lengvai valoma ir dezaktyvuojama.

27. Reikalavimai dezaktyvavimo punkto darbuotojų grupės sudėčiai ir punkto aprūpinimui:

27.1. dezaktyvavimo punkte turi dirbti mažiausiai 3 žmonė. Atsižvelgiant į avarijos mastą ir gyventojų priėmimo skaičių, punkte gali dirbti kelios darbuotojų grupės. Dozimetrinę gyventojų kontrolę atlieka šiam darbui paruošti specialistai. Gyventojų sveikatos būklę vertina medicinos darbuotojas. Dezaktyvavimo punkte taip pat gali dirbti pagalbinis personalas: pirtininkai, kirpėjai, valytojai, santechnikai, vairuotojai;

27.2. minimaliai personalo grupė turi būti aprūpinta - dviem didelio jautrio dozės galios ir (arba) radioaktyviosios taršos tankio matuokliais, vienu radioaktyviosios taršos matuokliu su NaI detektoriumi bei jų veikimo kokybės patikrai reikalingais etaloniniais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais;

27.3. dezaktyvavimo punkto darbuotojai turi būti aprūpinti individualiomis apsaugos priemonėmis ir kita reikalinga įranga - individualiu skaitmeniniu dozimetru, dozimetru–kaupikliu, trimis apsauginių rūbų, batų (antbačių), pirštinių komplektais kiekvienam grupės nariui, respiratoriais, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėle, kraujospūdžio matavimo aparatu, atpažinimo ženklu kiekvienam grupės nariui, kišeniniu elektriniu žibintu kiekvienam grupės nariui, atsarginėmis baterijomis (prietaisams ir žibintams), jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais, kanceliarinėmis priemonėmis, plastikiniais maišeliais prietaisams nuo radioaktyviojo užterštumo apsaugoti, žurnalu, dėžėmis prietaisams pervežti, elektros energijos šaltiniu bei transporto priemone;

27.4. dezaktyvavimo punkto darbuotojų grupės turi būti aprūpintos rankšluosčiais, muilu, šampūnu, kempinėmis, šepečiais ir kt., vandens atsargomis (konteineriais), dušu, dulkių siurbliu ir plastikiniais paketais, maišais radioaktyviosioms atliekoms (su jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais);

27.5. turi būti vykdoma nuolatinė dezaktyvavimo punkto darbuotojų ir įrangos radioaktyviojo užterštumo stebėsena, taip pat darbuotojams darbo metu draudžiama valgyti, gerti, rūkyti, naudoti kosmetiką;

27.6. dezaktyvavimo punkto darbuotojams taikomos gyventojų apšvitos dozių ribos, kurios ypatingais atvejais yra [3.7.]:

27.6.1. metinė efektinė dozė 5 mSv su sąlyga, kad per 5 iš eilės metus vidutinė dozė nebus didesnė kaip 1 mSv per metus;

27.6.2. akies lęšiukui – 15 mSv metinės lygiavertės dozės;

27.6.3. odai – 50 mSv metinės lygiavertės dozės.

28. Dozimetrinė kontrolė:

28.1. dezaktyvavimo punkto “nešvariosios” zonos atskiroje patalpoje priimami potencialiai užteršti asmenys. Dezaktyvuojamo asmens anketoje arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnale surašomi duomenys apie asmenį ir dozimetrinės kontrolės rezultatai;

28.2. dozimetrinės kontrolės patalpoje nustatomas viso kūno, plaukų, rūbų ir daiktų paviršinis radioaktyvusis užterštumas, dozės galia 10 cm atstumu nuo žmogaus kūno, skydliaukės dozė;

28.3. drabužių ir odos paviršinis radioaktyvusis užterštumas matuojamas paviršinio užterštumo matuokliais. Matavimo vienetas – imp/s. Prietaiso detektorius laikomas (0,5 – 1) cm nuo žmogaus kūno paviršiaus ir vedamas nuo viršugalvio link kaklo, apykaklės, peties, rankos, riešo, plaštakos, vidinės rankos pusės, pažasties, liemens, kojos, batų, vidinės kojos pusės. Taip matuojami abu kūno šonai, priekis ir nugara. Dėmesys atkreipiamas į pėdų, sėdmenų, alkūnių, plaštakų ir veido paviršinio užterštumo nustatymą. Detektoriaus vedimo tiriamu paviršiumi greitis priklauso nuo matuoklio integravimo laiko konstantoje ir yra apytikriai lygus 5 cm/s;

28.4. odos pamatuotas plotas turi sudaryti daugiau kaip 100 cm2;

28.5. dozės galia matuojama 10 cm atstumu nuo tiriamo žmogaus įvairiame aukštyje. Esant galimybei naudojami įvairaus diapazono matavimo prietaisai: žemo (0 – 100) µSv/val., vidutinio (0 – 10) mSv/val., aukšto (0 – 10) Sv/val. Didžiausia išmatuota dozės galia įrašoma į dezaktyvuojamo asmens anketą arba į evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą;

28.6. užteršti drabužiai ir daiktai surenkami į plastikinius maišus, ant kurių pažymima apie radioaktyviojo užterštumo lygį, kam šie daiktai priklauso bei jonizuojančiosios spinduliuotės ženklais. Dulkių siurbliu išsiurbtų drabužių ir daiktų radioaktyvusis užterštumas sumažinamas arba visai panaikinamas. Neužteršti drabužiai ir daiktai atiduodami savininkui;

28.7. skydliaukės dozės įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai avarijos metu aplinkoje pasklinda radioaktyvieji jodo izotopai ir tinkamiausia tai atlikti matuokliu su NaI (Tl) detektoriumi. Dozės galia prie skydliaukės matuojama priglaudus detektorių kaklo priekinėje dalyje tarp „adomo“ obuolio ir žiedinės kremzlių, apsaugant detektorių nuo užteršimo plastikiniu maišeliu. Jeigu skydliaukės dozės galios matavimo vienetai yra µSv/h, gauta skydliaukės lygiavertė dozė (mSv) perskaičiuojama taip:

Dozės galia prie skydliaukės, µSv/h	Skydliaukės lygiavertė dozė, mSv

1,0	15 (suaugusiesiems)

1,0	120 (vaikams iki 12 metų)

28.8. jeigu nustatoma, kad dozės galia prie skydliaukės viršija aplinkos dozės galios lygį, asmenims, kurie galėjo įkvėpti radioaktyvaus jodo per 6 val.iki skydliaukės tyrimo, turi būti duodama stabilaus jodo tablečių (jeigu anksčiau nebuvo vartotos) ir jie nukreipiami į medicinos įstaigą, kur patikrinama jų sveikata. Skydliaukės apšvitos matavimo rezultatai įrašomi į dezaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą;

28.9. į “švariąją” zoną patenka tie asmenys, kuriems po dezaktyvavimo pašalintas nefiksuotas odos ir plaukų radioaktyvusis užteršimas. “Švariojoje” zonoje turi būti patalpa, kurioje dezaktyvuoti žmonės gauna rankšluosčius ir savo rūbus, jeigu jie nebuvo užteršti, arba rūbus ir avalynę iš atsargų fondo bei dozimetrinės kontrolės patalpa, kur nustatomas radionuklidų kiekis visame kūne arba atskiruose organuose, o prireikus, įvertinama tų organų apšvitos dozės. Matavimų rezultatai ir kiti duomenys įrašomi į dezaktyvuojamo asmens anketą arba evakuojamų gyventojų dozimetrinės kontrolės žurnalą. Nustačius į organizmą patekusių radionuklidų kiekį, viršijantį leidžiamą, dezaktyvuotam žmogui išduodama pažyma, kurioje nurodomas į organizmą patekusių radionuklidų kiekis arba jų nulemta apšvitos dozė. Prireikus (jeigu nustatyta padidinta apšvitos dozė, yra sveikatos sutrikimų ar pan.) sprendžiama apie medicininę priežiūrą.

29. Žmonių dezaktyvavimo metodai:

29.1. su muilu nuplaunamos rankos, kojos ir veidas. Užteršta kūno oda plaunama tekančiu vandeniu ir muilu ar kita kūno prausimui skirta priemone. Gali būti naudojamos minkštos kempinės, skudurėliai, bet oda saugoma nuo stipraus trynimo, kad radioaktyviosios medžiagos neprasiskverbtų į gilesnius odos sluoksnius. Svarbu gerai nuplauti odos raukšles ir sulenkimus. Jeigu teršalų lieka, oda plaunama dar kartą. Po dezaktyvavimo oda patepama lanolinu arba rankų kremu;

29.2. akys plaunamos dideliu vandens kiekiu;

29.3. plaukai 2 minutes 3 kartus trenkami šampūnu ir skalaujami dideliu vandens kiekiu. Reikia stengtis neužteršti akių, burnos, nosies ir ausų. Jeigu teršalų lieka, plaukai trenkami dar kartą arba nukerpami;

29.4. nosies ir ausų landos dezaktyvuojamos kruopščiai valant jas sudrėkinta medvilnine nosine. Jei reikia, nosies landos plaunamos vandeniu naudojant kateterį. Pacientas turi pasilenkti į priekį, kad nuoplovomis neužterštų odos ar jų nenurytų. Nuoplovos surenkamos į atskirą indą;

29.5. burna keletą kartų skalaujama vandeniu arba izotoniniu tirpalu. Žmonės turi būti perspėti, kad vandens ar tirpalo nuryti negalima;

29.6 užteršti nagai trumpai nukerpami ir nagų šepetėliu ir muilu plaunami po tekančiu vandeniu;

29.7. jeigu du kartus dezaktyvavus visą kūną ar atskiras kūno dalis radioaktyvusis užterštumas lieka, jis laikomas „fiksuotu“. Tokie asmenys tolesnio tyrimo nukreipiami į medicinos įstaigas;

29.8. jeigu dezaktyvavimo punkte nėra šilto tekančio vandens ir dušo kabinų, žmonės dezaktyvuojami keičiant vandenį vonelėse;

29.9. tuo atveju, jeigu dezaktyvavimui panaudotas radionuklidais užterštas vanduo pagal tūrinį aktyvumą atitinka kriterijus, taikomus radioaktyviosioms atliekoms, vanduo surenkamas ir tvarkomas vadovaujantis radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

______________