Autentiškas vertimas

Europos komitetas prie LR Vyriausybės

Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras

Europos konvencijos dėl televizijos be sienų pataisų protokolas

Europos Tarybos valstybės narės ir kitos Europos konvencijos dėl televizijos be sienų, pateiktos pasirašyti 1989 m. gegužės 5 d. Strasbūre ir toliau tekste vadinamos “Konvencija”, Šalys,

džiaugdamosi tuo, kad nuo 1989 m. padidėjęs Europos Tarybos narių skaičius padėjo visoje Europoje rengti ir įgyvendinti minėtoje Konvencijoje numatytą teisės aktų sistemą;

atsižvelgdamos į technologinius ir ekonominius pokyčius televizijos transliacijų srityje ir naujų ryšio sistemų Europoje sukūrimą nuo 1989 m., kai buvo priimta Konvencija;

pažymėdamos, kad dėl minėtųjų pokyčių būtina keisti šios Konvencijos nuostatas;

atsižvelgdamos į 1997 m. birželio 19 d. Europos Bendrijos priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/36/EC, iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 89/552/EEC dėl tam tikrų valstybių narių įstatymuose, reglamentuose ir administraciniuose aktuose išdėstytų nuostatų dėl televizijos transliacijų veiklos;

atsižvelgdamos į būtinybę nedelsiant pakeisti kai kurias Konvencijos nuostatas, kad ir šiame dokumente, ir minėtoje direktyvoje būtų skelbiamas nuoseklus ir suderintas požiūris į televiziją be sienų, kaip pabrėžiama 1994 m. gruodžio 7-8 d. Prahoje 4-ojoje Europos ministrų žiniasklaidos politikai skirtoje konferencijoje dalyvavusių valstybių ministrų priimtoje Deklaracijoje dėl žiniasklaidos demokratinėje visuomenėje ir 1997 m. gruodžio 11-12 d. Tesalonikuose vykusioje 5-ojoje Europos ministrų konferencijoje priimtoje politinėje deklaracijoje;

norėdamos toliau plėtoti principus, išdėstytus Europos Tarybos nuo Konvencijos priėmimo priimtose rekomendacijose dėl strategijų kovai su rūkymu ir alkoholio bei narkotikų vartojimu bendradarbiaujant su visuomenės nuomonę formuojančiais žmonėmis ir žiniasklaida, dėl teisės į trumpus reportažus apie didelės svarbos įvykius, kurių televizijos transliacijos išimtinės teisės buvo įsigytos transliavimui į kitą valstybę, ir dėl smurto rodymo elektroninėse žiniasklaidos priemonėse,

s u s i t a r ė:

1 straipsnis

Prancūziškajame Konvencijos tekste 8 straipsnio 1 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalies a punkte žodį “jurisdiction” pakeisti žodžiu “competence”.

2 straipsnis

Angliškajame Konvencijos tekste 15 straipsnio 3 ir 4 dalyse žodį “advertisements” pakeisti žodžiu “advertising”.

3 straipsnis

2 straipsnio c punkte “Transliuotojo” apibrėžimą suformuluoti taip:

“c) “transliuotojas” - tai fizinis arba juridinis asmuo, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už rengiamas visuomenei skirtas televizijos programas ir kuris transliuoja jas arba pasirūpina, kad jos užbaigtos ir nepakeistos būtų transliuojamos trečiosios šalies;”.

4 straipsnis

2 straipsnio f punkte “Reklamos” apibrėžimą suformuluoti taip:

“f) “reklama” - tai bet koks viešas pranešimas, transliuojamas už mokestį ar panašų atlygį arba savireklamos tikslu, kuriuo siekiama padėti parduoti arba skatinti pirkti ar nuomoti gaminį arba paslaugą, propaguoti kokį nors dalyką arba idėją, arba siekti kokio nors kito reklamuotojo arba paties transliuotojo norimo poveikio;”.

5 straipsnis

Papildyti 2 straipsnį nauju g punktu ir jį suformuluoti taip:

“g) “televizijos parduotuvė” - tai visuomenei transliuojami tiesioginiai pasiūlymai už tam tikrą mokestį tiekti prekes ir teikti paslaugas, įskaitant nekilnojamąjį turtą, teises ir įsipareigojimus;”.

6 straipsnis

Buvusį 2 straipsnio g punktą laikyti 2 straipsnio h punktu.

7 straipsnis

Pakeisti 5 straipsnį taip:

“5 straipsnis: Transliuojančiųjų Šalių pareigos

1. Kiekviena transliuojančioji Šalis užtikrina, kad visos jos jurisdikcijai priklausančio transliuotojo transliuojamos programos atitiktų šios Konvencijos nuostatas.

2. Šioje Konvencijoje transliuotoju, priklausančiu Šalies jurisdikcijai, laikomas:

- transliuotojas, kuris yra įsteigtas toje Šalyje pagal šio straipsnio 3 dalies apibrėžimą;

- transliuotojas, kuriam taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos.

3. Šioje Konvencijoje toliau išvardytais atvejais laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas vienoje iš Šalių, toliau vadinamoje “transliuojančiąja Šalimi”:

a) jei toje Šalyje yra transliuotojo pagrindinė būstinė ir toje Šalyje priimami sprendimai dėl programų sudarymo;

b) jei transliuotojo pagrindinė būstinė yra vienoje Šalyje, o sprendimai dėl programų sudarymo priimami kitoje Šalyje, laikoma, kad jis yra įsteigtas toje Šalyje, kurioje dirba didesnioji televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų dalis. Jei televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų abiejose Šalyse dirba po lygiai, laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas toje Šalyje, kurioje yra jo pagrindinė būstinė. Jei nė vienoje iš minėtųjų Šalių didesnioji televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų dalis nedirba, laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas toje Šalyje, kurioje jis pradėjo savo transliacijas, laikydamasis tos Šalies įstatymų, su sąlyga, kad jis nuolat palaiko glaudžius ryšius su tos Šalies ekonomika;

c) jei pagrindinė transliuotojo būstinė yra vienoje iš šios Konvencijos Šalių, tačiau sprendimai dėl programų sudarymo priimami valstybėje, kuri nėra šios Konvencijos Šalis, arba atvirkščiai, laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas atitinkamoje Šalyje, jei tik joje dirba didesnioji televizijos transliacijų veikla užsiimančių darbuotojų dalis;

d) jei pagal 1997 m. birželio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/36/EC, iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 89/552/EEC dėl tam tikrų valstybių narių įstatymuose, reglamentuose ir administraciniuose aktuose išdėstytų nuostatų dėl televizijos transliacijų veiklos, 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus laikoma, kad transliuotojas yra įsteigtas Europos Bendrijos valstybėje narėje, šioje Konvencijoje taip pat laikoma, kad jis yra įsteigtas toje valstybėje.

4. Transliuotojas, kuriam netaikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, toliau nurodytais atvejais laikomas priklausančiu Šalies, vadinamos “transliuojančiąja Šalimi”, jurisdikcijai:

a) jei jis naudoja tos Šalies suteiktą dažnį;

b) jei jis, nors ir nenaudoja tos Šalies suteikto dažnio, naudojasi tai Šaliai priklausančiu ryšio palydovu;

c) jei jis, nors ir nenaudoja nei tos Šalies suteikto dažnio, nei jai priklausančio ryšio palydovo, naudojasi toje Šalyje įrengta antžemine stotimi, perduodančia signalą į ryšio palydovą.

5. Jei transliuojančiosios Šalies nepavyksta nustatyti pagal šio straipsnio 4 dalį, Nuolatinis komitetas sprendžia tą klausimą pagal šios Konvencijos 21 straipsnio 1 dalies a punktą, kad Šalis būtų nustatyta.

6. Ši Konvencija netaikoma televizijos transliacijoms, kurios priimamos tik valstybėse, neprisijungusiose prie šios Konvencijos, ir kurios nėra tiesiogiai arba netiesiogiai pripažįstamos žiūrovų vienoje arba keliose iš šios Konvencijos Šalių.”

8 straipsnis

8 straipsnį suformuluoti taip:

“8 straipsnis: Atsakymo teisė

1. Kiekviena transliuojančioji Šalis užtikrina, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys nepriklausomai nuo jų valstybinės priklausomybės, pilietybės ar gyvenamosios vietos turėtų galimybę pasinaudoti atsakymo teise arba siekti kitų panašių teisinių ar administracinių teisės gynimo priemonių dėl Šalies jurisdikcijai priklausančio 5 straipsnyje nurodyto transliuotojo transliuotų programų. Visų pirma Šalys užtikrina, kad laiko parinkimas ir kiti galimybei pasinaudoti atsakymo teise svarbūs aspektai iš tikrųjų leistų veiksmingai naudotis ta teise. Galimybė veiksmingai naudotis šia teise ar kitomis panašiomis teisinėmis ir administracinėmis teisės gynimo priemonėmis užtikrinama nustatant tinkamą laiką ir kitas svarbias sąlygas.

2. Siekiant šio tikslo programos metu atitinkamu būdu reguliariai nurodomas programos pavadinimas arba už programą atsakingo transliuotojo pavadinimas.”

9 straipsnis

Pakeisti 9 straipsnį taip:

“9 straipsnis: Visuomenės teisė į informaciją

Kiekviena Šalis išnagrinėja ir prireikus imasi teisinių priemonių, pavyzdžiui, tokių kaip teisė rengti trumpus reportažus apie didelį visuomenės susidomėjimą keliančius įvykius, kad nebūtų pažeista visuomenės teisė į informaciją dėl to, kad tos Šalies jurisdikcijai priklausantis transliuotojas naudojasi išskirtinėmis teisėmis, kaip nurodyta 3 straipsnyje, transliuoti ar retransliuoti tą įvykį.”

10 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju 9a straipsniu ir suformuluoti jį taip:

“9a straipsnis: Galimybė visuomenei stebėti ypač svarbius įvykius

1. Kiekviena Šalis pasilieka teisę imtis priemonių užtikrinti, jog jos jurisdikcijai priklausantis transliuotojas netransliuotų išskirtinėmis teisėmis įvykių, kuriuos ta Šalis mano esant ypač svarbius visuomenei, taip iš didelės visuomenės dalies toje Šalyje atimdamas galimybę per nemokamą televizijos kanalą stebėti tų įvykių tiesioginę transliaciją arba įrašą. Jei transliuotojas elgiasi priešingai, negu reikalaujama, suinteresuota Šalis gali sudaryti visuomenei, jos manymu, ypač svarbių įvykių sąrašą.

2. Šalys, gerbdamos teisines garantijas, kurias suteikia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, ir prireikus atsižvelgdamos į nacionalinių konstitucijų nuostatas, atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai nesinaudotų išskirtinėmis teisėmis, kurias jie įsigijo jau įsigaliojus Konvencijos dėl televizijos be sienų pataisų protokolui, jei taip iš didelės visuomenės dalies kitoje Šalyje būtų atimta galimybė stebėti tuos įvykius, minėtosios Šalies įtrauktus į ypač svarbių įvykių sąrašą, transliuojamus nemokamu televizijos kanalu, kaip pilnus arba sutrumpintus tiesioginius reportažus arba, jei to reikia dėl objektyvių priežasčių visuomenės labui, kaip pilnus arba sutrumpintus netiesioginius reportažus, priklausomai nuo to, kaip minėtoji Šalis nusprendžia pagal šio straipsnio 1 dalį, ir laikantis šių reikalavimų:

a) Šalis, kuri imasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių, sudaro, tos Šalies manymu, visuomenei ypač svarbių vietinės ir nevietinės reikšmės įvykių sąrašą,

b) Šalis šį sąrašą parengia laiku, laikydamasi aiškių ir suprantamų kriterijų,

c) Šalis nusprendžia, ar tie įvykiai bus transliuojami kaip pilni arba sutrumpinti tiesioginiai reportažai, ar, jei to reikia dėl objektyvių priežasčių visuomenės labui, kaip pilni arba sutrumpinti netiesioginiai reportažai,

d) priemonės, kurių imasi įvykių sąrašą rengianti Šalis, turi atitikti aplinkybes ir būti tokios detalios, kiek būtina, kad kitos šalys galėtų imtis šioje straipsnio dalyje nurodytų priemonių,

e) sąrašą rengianti Šalis apie sąrašą ir atitinkamas priemones informuoja Nuolatinį komitetą. Informacijos pateikimo terminą nustato Nuolatinis komitetas,

f) priemonės, kurių imasi įvykių sąrašą rengianti Šalis, neturi peržengti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose Nuolatinio komiteto rekomendacijose nustatytų ribų. Prieš imantis priemonių, joms turi pritarti Nuolatinis komitetas.

Priemonės, kurių imamasi šios straipsnio dalies pagrindu, taikomos tik tiems įvykiams, kuriuos Nuolatinis komitetas skelbia šio straipsnio 3 dalyje nurodytame metiniame sąraše, ir tik toms išskirtinėms teisėms, kurios buvo įsigytos jau įsigaliojus šiam Pataisų protokolui.

3. Kartą per metus Nuolatinis komitetas:

a) paskelbia į sąrašus įtrauktų įvykių ir atitinkamų priemonių, apie kuriuos jam Šalys pranešė pagal šio straipsnio 2 dalies e punktą, jungtinį sąrašą,

b) parengia rekomendacijas, kurias turi priimti Komitetas trijų ketvirtadalių narių balsų dauguma, papildančias šio straipsnio 2 dalies a-e punktuose išvardytus reikalavimus, kad būtų išvengta skirtumų įgyvendinant šio straipsnio nuostatas ir atitinkamas Europos Bendrijos taikomas nuostatas.”

11 straipsnis

10 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip:

“1. Kiekviena transliuojančioji Šalis, jei tik įmanoma, atitinkamomis priemonėmis užtikrina, kad jos jurisdikcijai priklausantys transliuotojai didžiąją savo transliacijų laiko dalį, išskyrus laiką, skiriamą žinioms, sporto įvykiams, žaidimams, reklamai, teletekstui ir televizijos parduotuvei, skirtų Europos valstybių produkcijai. Tokio skiriamo laiko santykio, atsižvelgiant į transliuotojo įsipareigojimus savo žiūrovams transliuoti informacines, švietėjiškas, kultūrines ir pramogines laidas, turėtų būti siekiama palaipsniui, remiantis tam tikrais kriterijais.”

12 straipsnis

10 straipsnio 4 dalį suformuluoti taip:

“4. Šalys užtikrina, kad jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai transliuotų kinematografijos kūrinius tik laikydamiesi terminų, dėl kurių buvo susitarta su kūrinio teisių turėtoju.”

13 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju 10a straipsniu ir suformuluoti jį taip:

“10a straipsnis: Žiniasklaidos pliuralizmas

Šalys, vadovaudamosi šioje Konvencijoje skelbiama bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos dvasia, stengiasi, kad programos, kurias transliuoja arba retransliuoja jų jurisdikcijoje esantys 3 straipsnyje nurodyti transliuotojai arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, nekeltų grėsmės spaudos pliuralizmui.”

14 straipsnis

Konvencijos III skyriaus pavadinimą suformuluoti taip:

“REKLAMA IR TELEVIZIJOS PARDUOTUVĖ”

15 straipsnis

11 straipsnį suformuluoti taip:

“1. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi būti teisingi ir sąžiningi.

2. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai neturi klaidinti vartotojų ar kenkti jų interesams.

3. Vaikams skirtoje reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose arba reklamoje, kurioje nufilmuoti vaikai, turi būti vengiama visko, kas galėtų jiems pakenkti, ir atsižvelgiama į ypatingą vaikų jautrumą.

4. Televizijos parduotuvės skelbimai neturi skatinti nepilnamečių samdytis pardavinėti ar nuomoti prekes ir paslaugas.

5. Reklamuotojas neturi daryti įtakos redaguojant programų turinį.

16 straipsnis

12 straipsnį formuluoti taip:

“12 straipsnis: Trukmė

1. Televizijos parduotuvės filmukai, reklaminiai siužetai ir kitos reklamos formos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus televizijos parduotuvės intarpus, neturi viršyti 20 procentų dienos eterio laiko. Reklaminių siužetų transliacijos neturi užimti daugiau kaip 15 procentų dienos eterio laiko.

2. Reklaminių siužetų ir televizijos parduotuvės filmukų trukmė vienos valandos laikotarpiu neturi viršyti 20 procentų.

3. Televizijos parduotuvei skirti intarpai, transliuojami kanalu, kuris nėra skirtas vien televizijos parduotuvei, turi būti mažiausiai 15 minučių nepertraukiamos trukmės. Per dieną gali būti transliuojami ne daugiau kaip aštuoni tokie intarpai. Jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų per dieną. Tokie intarpai turi būti aiškiai atskiriami vaizdo ir garso priemonėmis.

4. Šiame straipsnyje reklama nelaikoma:

- transliuotojo skelbimai apie jo paties programas arba su jomis tiesiogiai susijusius šalutinius produktus;

- nemokamai transliuojami pranešimai visuomenei ir kreipimaisi dėl labdaros.”

17 straipsnis

13 straipsnį suformuluoti taip:

“13 straipsnis: Forma ir pateikimas

1. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi skirtis iš visos programos ir būti aiškiai atskirti nuo kitų programos dalių vaizdo arba garso priemonėmis. Iš esmės reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi būti transliuojami blokais.

2. Reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose draudžiama naudoti pasąmonę veikiančius metodus.

3. Paslėpta reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai, ypač prekių arba paslaugų pristatymas laidose reklamos tikslu, yra draudžiami.

4. Asmenys, reguliariai vedantys žinių arba aktualijų laidas, neturi nei filmuotis reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose, nei jų įgarsinti.”

18 straipsnis

Pakeisti 14 straipsnį taip:

“14 straipsnis: Reklaminiai ir televizijos parduotuvės intarpai

1. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai įterpiami tarp laidų. Jei laikomasi šio straipsnio 2-5 dalyse nurodytų sąlygų, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai gali būti įterpiami ir laidų metu, nepažeidžiant jų vientisumo bei vertės ir teisių turėtojų teisių.

2. Iš atskirų dalių sudarytose laidose sporto laidose ir tada, kai rodomi kiti panašios struktūros renginiai ar pasirodymai su pertraukomis, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai įterpiami tik tarp tų atskirų dalių arba per pertraukas.

3. Jei audiovizualinių kūrinių, pavyzdžiui, vaidybinių ar televizijos filmų (išskyrus daugiaserijinius filmus ar laidas, serialus, pramogines laidas ir dokumentinius filmus) trukmė ilgesnė nei keturiasdešimt penkios minutės, jų transliacija gali būti pertraukta vieną kartą per kiekvieną ištisą keturiasdešimt penkių minučių laikotarpį. Papildomai transliacija gali būti pertraukta, jei minėtųjų kūrinių trukmė yra mažiausiai dvidešimčia minučių ilgesnė nei du ar daugiau ištisi keturiasdešimt penkių minučių laikotarpiai.

4. Tais atvejais, kai reklama arba televizijos parduotuvės skelbimais pertraukiamos kitos nei šio straipsnio 2 dalyje išvardytos laidos, laikas tarp dviejų laidoje rodomų reklamos arba televizijos parduotuvės intarpų turėtų būti ne trumpesnis kaip dvidešimt minučių.

5. Reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai negali būti įterpiami į religinių apeigų transliacijas. Žinių ir aktualijų laidos, dokumentiniai filmai, taip pat religinės ir vaikų laidos, jei jos trumpesnės nei trisdešimt minučių, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimais nepertraukiamos. Jei jos trunka trisdešimt minučių ir ilgiau, taikomos ankstesnių straipsnio dalių nuostatos.”

19 straipsnis

15 straipsnio pavadinimą bei to straipsnio 1 ir 2 dalis ir 2 dalies a punktą suformuluoti taip:

“15 straipsnis: Tam tikrų gaminių reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai

1. Tabako gaminių reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai draudžiami.

2. Visų rūšių alkoholinių gėrimų reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai turi atitikti šias taisykles:

a) jie negali būti adresuojami išskirtinai nepilnamečiams. Tokioje reklamoje ir televizijos parduotuvės skelbimuose rodomi su alkoholio vartojimu susiję asmenys neturi atrodyti esą nepilnamečiai;”.

20 straipsnis

Prancūziškajame tekste 15 straipsnio 2 dalies b-e punktus suformuluoti taip:

“(b) ils ne doivent pas associer la consommation de l’alcool a des performances physiques ou a la conduite automobile;

(c) ils ne doivent pas suggerer que les boissons alcoolisees sont dotees de proprietes therapeutiques ou qu’elles ont un effet stimulant, sedatif, ou qu’elles peuvent resoudre des problemes personnels;

(d) ils ne doivent pas encourager la consommation immoderee de boissons alcoolisees ou donner une image negative de l’abstinence ou de la sobriete;

(e) ils ne doivent pas souligner indument la teneur en alcool des boissons.”

21 straipsnis

Papildyti 15 straipsnį nauja 5 dalimi:

“5. Vaistų ir gydymo būdų televizijos parduotuvės skelbimai draudžiami.”

22 straipsnis

16 straipsnį suformuluoti taip:

“16 straipsnis: Vienai konkrečiai Šaliai skiriama reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai

1. Siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos ir grėsmės Šalies televizijos sistemai, reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai, kurie yra skirti vienos kurios Šalies (bet ne transliuojančiosios Šalies) žiūrovams, neturi prieštarauti toje Šalyje galiojančioms televizijos reklamos ir televizijos parduotuvės skelbimų taisyklėms.

2. Ankstesnės straipsnio dalies nuostatos netaikomos, jei:

a) atitinkamos taisyklės skirtingai traktuoja reklamą bei televizijos parduotuvės skelbimus, kuriuos transliuoja minėtosios Šalies jurisdikcijai priklausantys transliuotojai, ir reklamą bei televizijos parduotuvės skelbimus, kuriuos transliuoja kitos Šalies jurisdikcijai priklausantys transliuotojai arba kiti juridiniai ir fiziniai asmenys;

b) suinteresuotos Šalys šioje srityje yra sudariusios dvišales arba daugiašales sutartis.”

23 straipsnis

18 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip:

“1. Programų rėmėjais negali būti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla yra susijusi su produktų ir paslaugų, kurių reklama ir televizijos parduotuvės skelbimai draudžiami pagal šios Konvencijos 15 straipsnį, gamyba ir teikimu.”

24 straipsnis

Papildyti 18 straipsnį nauja 2 dalimi:

“2. Bendrovės, kurių veikla, be kita ko, apima vaistų gamybą ir gydymo būdų kūrimą arba prekybą jais, gali remti programas, reklamuodamos savo pavadinimą, prekės ženklą, įvaizdį arba bendrovės veiklą, išskyrus nuorodas į vaistus ir konkrečius gydymo būdus, kurie toje Šalyje parduodami tik su receptu.”

25 straipsnis

Buvusią 18 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.

26 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju IVa skyriumi ir suformuluoti jį taip:

“IVa SKYRIUS

TIK SAVIREKLAMAI IR TELEVIZIJOS PARDUOTUVĖS SKELBIMAMS SKIRTOS PROGRAMOS

18a straipsnis: Tik savireklamai skirtos programos

1. Tik savireklamai skirtoms programoms taikomos šios Konvencijos nuostatos su atitinkamais pakeitimais.

2. Tokiose programose leidžiamos ir kitos reklamos formos, jei laikomasi 12 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

18b straipsnis: Tik televizijos parduotuvės skelbimams skirtos programos

1. Tik televizijos parduotuvės skelbimams skirtoms programoms taikomos šios Konvencijos nuostatos su atitinkamais pakeitimais.

2. Tokiose programose reklama leidžiama, jei laikomasi 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. 12 straipsnio 2 dalis netaikoma.”

27 straipsnis

Išbraukti paskutinį 20 straipsnio sakinį. 20 straipsnio 7 dalį suformuluoti taip:

“7. Vadovaujantis 9a straipsnio 3 dalies b punkto ir 23 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Nuolatinio komiteto sprendimai priimami trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvaujančių jo narių balsų dauguma.”

28 straipsnis

Papildyti 21 straipsnį taip:

“f) remiantis 24a straipsnio 2 dalies c punktu, pareikšti nuomonę dėl teisių pažeidimo.

2. Be to, Nuolatinis komitetas:

a) rengia 9a straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas rekomendacijas, kad būtų išvengta skirtumų įgyvendinant šios Konvencijos nuostatas dėl visuomenės teisės stebėti ypač svarbius įvykius ir atitinkamas Europos Bendrijos taikomas nuostatas;

b) reiškia nuomonę apie priemones, kurių imasi Šalys, sudariusios, jų manymu, visuomenei ypač svarbių vietinės ar nevietinės reikšmės įvykių sąrašą pagal 9a straipsnio 2 dalies nuostatas;

c) kartą per metus paskelbia į sąrašus įtrauktų įvykių ir atitinkamų teisinių priemonių, apie kurias Nuolatiniam komitetui praneša Šalys pagal 9a straipsnio 2 dalies e punktą, jungtinį sąrašą.”

29 straipsnis

Papildyti 23 straipsnį 5 ir 6 dalimis ir suformuluoti jas taip:

“5. Tačiau Ministrų komitetas, pasitaręs su Nuolatiniu komitetu, gali nuspręsti, kad tam tikra pataisa turi įsigalioti praėjus dvejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai ji buvo pateikta Šalims duoti savo sutikimą, išskyrus tuos atvejus, kai viena iš Šalių praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad prieštarauja pataisos įsigaliojimui. Tais atvejais, kai pranešama apie prieštaravimą, pataisa įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai Konvencijos Šalis, pranešusi apie prieštaravimą, perduoda Europos Tarybos generaliniam sekretoriui deponuoti savo sutikimo dokumentą.

6. Jei pataisa Ministrų komiteto jau priimta, tačiau dar nėra įsigaliojusi pagal šio straipsnio 4 arba 5 dalies nuostatas, valstybė arba Europos Bendrija, pareikšdamos sutinkančios įsipareigoti pagal šią Konvenciją, kartu priima ir tą pataisą.”

30 straipsnis

Papildyti Konvenciją nauju 24a straipsniu ir suformuluoti jį taip:

“24a straipsnis: Kaltinimai piktnaudžiavimu teisėmis, kurias suteikia ši Konvencija

1. Jei visa transliuotojo perduodama programa arba didelė jos dalis yra siunčiama į kitos Šalies nei ta, kurios jurisdikcijai priklauso transliuotojas, teritoriją (t.y. į “priimančiosios Šalies” teritoriją), o transliuotojas yra įsteigtas taip, kad išvengtų Konvencijos apimamose srityse galiojančių įstatymų, kurie jam būtų taikomi, jei jis patektų į tos kitos Šalies jurisdikciją, laikoma, kad tai yra piktnaudžiavimas teisėmis.

2. Vienai iš Šalių pateikus kaltinimą dėl piktnaudžiavimo, taikoma tokia procedūra:

a) suinteresuotos Šalys stengiasi siekti draugiško susitarimo,

b) jei nepavyksta susitarti per tris mėnesius, priimančioji Šalis perduoda tą klausimą Nuolatiniam komitetui,

c) išklausęs abi puses, Nuolatinis komitetas per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai jam buvo perduotas klausimas, pareiškia savo nuomonę, ar buvo piktnaudžiauta suteiktomis teisėmis, ir praneša ją abiem suinteresuotoms Šalims.

3. Jei Nuolatinis komitetas nusprendžia, kad teisėmis buvo piktnaudžiauta, Šalis, kurios jurisdikcijai priklauso transliuotojas, imasi atitinkamų priemonių, kad pataisytų dėl piktnaudžiavimo teisėmis susidariusią padėtį, ir praneša apie tas priemones Nuolatiniam komitetui.

4. Jei Šalis, kurios jurisdikcijai transliuotojas priklauso, per šešis mėnesius nesiima šio straipsnio 3 dalyje nurodytų priemonių, suinteresuotos Šalys pradeda 26 straipsnio 2 dalyje ir Konvencijos priede nustatytą arbitražo procedūrą.

5. Kol nebaigta arbitražo procedūra, priimančioji Šalis nesiima jokių priemonių prieš atitinkamą programą.

6. Visos priemonės, kurios yra siūlomos arba kurių imamasi pagal šį straipsnį, turi neprieštarauti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio nuostatoms.”

31 straipsnis

28 straipsnį suformuluoti taip:

“28 straipsnis: Konvencijos ir Šalių vidaus įstatymų santykis

Ši Konvencija jokiu būdu netrukdo Šalims taikyti griežtesnių ar išsamesnių, nei numato ši Konvencija, taisyklių programoms, kurias transliuoja 5 straipsnyje nurodyti jų jurisdikcijai priklausantys transliuotojai.”

32 straipsnis

32 straipsnio 1 dalį suformuluoti taip:

“1. Pasirašymo metu arba deponuodama savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentus kiekviena valstybė gali paskelbti pasiliekanti teisę riboti programų su alkoholinių gėrimų reklama pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles retransliavimą savo teritorijoje vien todėl, kad tokios programos neatitinka jos vidaus teisės aktų nuostatų.

Jokių kitų išlygų nedaroma.”

33 straipsnis

20 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 1 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 34 straipsnyje ir paskutinėje baigiamojoje pastraipoje žodžius “Europos ekonominė bendrija” pakeisti žodžiais “Europos Bendrija”.

34 straipsnis

Šis Protokolas pateikiamas Šalims priimti. Jokių išlygų nedaroma.

35 straipsnis

1. Šis Protokolas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai paskutinioji iš šios Konvencijos Šalių perduoda Europos Tarybos generaliniam sekretoriui deponuoti šio Protokolo patvirtinimo dokumentus.

2. Tačiau šis Protokolas įsigalioja praėjus dvejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai jis buvo pateiktas priimti, išskyrus tuos atvejus, kai kuri nors iš Konvencijos Šalių praneša Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, kad prieštarauja Protokolo įsigaliojimui. Teisė pareikšti prieštaravimą suteikiama tik toms valstybėms, kurios pranešė sutinkančios įsipareigoti pagal Konvenciją prieš pasibaigiant trijų mėnesių laikotarpiui nuo tos dienos, kai Protokolas buvo pateiktas priimti. Tas pat taikoma ir Europos Bendrijai.

3. Jei pareiškiamas minėtasis prieštaravimas, Protokolas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai Konvencijos Šalis, pareiškusi prieštaravimą, perduoda Europos Tarybos generaliniam sekretoriui deponuoti šio Protokolo patvirtinimo dokumentus.

4. Bet kuri Konvencijos Šalis gali bet kada pareikšti, kad šį Protokolą taikys laikinai.

36 straipsnis

Europos Tarybos generalinis sekretorius praneša Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms Konvencijos Šalims ir Europos Bendrijai apie:

a) visus deponuotus priėmimo dokumentus;

b) kiekvieną pareiškimą, kad šis Protokolas bus taikomas laikinai pagal 35 straipsnio 4 dalies nuostatas;

c) kiekvieną šio Protokolo įsigaliojimo pagal 35 straipsnio 1-3 dalis datą;

d) visas pagal 22 straipsnio nuostatas parengtas ataskaitas;

e) kiekvieną su šia Konvenciją susijusį aktą, pranešimą ar informacijos perdavimą.

Priimta Strasbūre 1998 m. rugsėjo 9 d. anglų ir prancūzų kalbomis ir pateikta priimti 1998 m. spalio 1 d. Abu tekstai turi vienodą teisinę galią ir vienu egzemplioriumi deponuojami Europos Tarybos archyvuose. Europos Tarybos generalinis sekretorius perduoda patvirtintas kopijas visoms Europos Tarybos valstybėms narėms, kitoms Konvencijos Šalims ir Europos Bendrijai.

______________