Seimo narių pasiūlymai Aukštojo mokslo įstatymo projektui P-1789(4), apsvarstyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje 2000 02 08 d.
Pasiūlymo autorius	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai
Seimo narys R.Zuoza	Papildyti 8 str. 2 dalį 10 punktu 10) studentų atstovybės veiklos principai ;	Nepritarti	Toks įrašas apribotų studentų atstovybės veiklos principų pakeitimus
Seimo narys A. Raškinis	Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį: išbraukti žodžius “ar užsienio” ir papildyti žodžiais “taip pat Lietuvos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančių valstybių aukštosios mokyklos… “.	Pritarti
Seimo narys R.Zuoza	Pakeisti 19 str. 4 dalies žodžius - vietoje “susivienijimai” įrašyti “ Lietuvos studentų atstovybių sąjunga ( sąjungos )	Pritarti
Seimo narys V. Zabukas	22 straipsnis 3. Senato veiklą reglamentuoja statutas. Senato posėdžiams pirmininkauja rektorius arba jo pavedimu kitas senato narys. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus, taip pat universiteto garbės vardus	Nepritarti Pritarti	Dabartinė praktika rodo, kad rektorius neturėtų pirmininkauti senatui.
Seimo narys V. Andriu- Kaitis	Iš dalies pakeisti 22 straipsnio 5 dalies 9, 10, 11 punktus ir išdėstyti juos taip: “9) tvirtina universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir teikia Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada; 10) tvirtina sutarties su Ministerija projektą ir teikia jį Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada; 11)  tvirtina metines rektoriaus ataskaitas, teikiamas metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas”.	Pritarti Pritarti Pritarti iš dalies
Seimo narys R. Čiupaila	22 straipsnio 5 dalies 4 punkto pabaigoje įterpti žodžius “išrinktus ar paskirtus į pareigas statute nurodyta tvarka”	Pritarti iš dalies
Seimo narys V.Vilimas	Papildyti 22 straipsnio 5 dalį 9 punktu: “9) koordinuoja tų mokslo sričių, kurias vysto Universitetas, konsultacinę ir informacinę veiklą, teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo šiai veiklai, vertina konsultacinių ir informacinių tarnybų darbą;”	Nepritarti	Neaišku, kaip vieno universiteto senatas koordinuos mokslo sričių, kuriose dirba ir kiti universitetai, veiklą
Seimo narys J. Karosas	Pakeisti 24 straipsnio ketvirtąją ir visą šią dalį išdėstyti taip: “3. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip  9 ir ne daugiau kaip 24 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: du trečdalius Tarybos narių skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), turinčių aukštąjį išsilavinimą, atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos bei valstybės valdymo institucijoms, aukštosios mokyklos Senato (akademinės tarybos) teikimu  skiria Ministras; Aukštosios mokyklos Senato (Akademinės tarybos) išrinktoje Taryboje turi būti ne mažiau 10% studentų atstovų. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.”	Nepritarti	Jei 2 trečdalius Tarybos narių skirs senatas, tai Tarybos sudėtis nedaug skirsis nuo senato.
Seimo narys V. Andriu- Kaitis	Iš dalies pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: “4. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip  9 ir ne daugiau kaip 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, rektoriaus teikimu skiria Ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir Ministro sutarimu. Tarp aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skirtų narių turi būti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, o jai nesant – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.” Išbraukti 24 straipsnio 7 dalį. Iš dalies pakeisti 24 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: “8. Jeigu Tarybos narys nelanko tarybos posėdžių arba atsistatydina, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į Ministrą, senatą (akademinę tarybą) ar rektorių (kolegijos direktorių)  su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs senato pritarimą, turi teisę pateikti Ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.”	Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies	Būtina numatyti, kas spręs dviejų kolegialių institucijų konfliktus
Seimo narys G. Šileikis	Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4. Taryba sudaroma iš ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 21 nario, ne ilgesnei  kaip 6 metai kadencijai. Taryba formuojama iš 3 dalių: 1/3 skiria senatas ( Akademinė taryba), 1/3 sudaro aukštosios mokyklos studentai ir dėstytojai, mokslo darbuotojai, 1/3 skiriamas bendru rektoriaus ( kolegijos direktoriaus)  ir ministro sutarimu.	Nepritarti	Tokia Taryba beveik nesiskirs nuo senato
Seimo narys V. Vilimas	Papildyti 37 straipsnio 1 dalį antruoju sakiniu: “Institutas kuriamas reorganizuojant valstybinius mokslo institutus arba pertvarkant atitinkamus universiteto padalinius.” Papildyti 37 straipsnį 3 dalimi: “3. Prie instituto gali būti kuriami konsultaciniai, informaciniai padaliniai, kurie bendraudami su kitais Universiteto padaliniais padeda vystyti mokslo tiriamųjų darbų diegimą, kaupia ir teikia informaciją svarbiais visuomenės vystymosi klausimais.”	Nepritarti Nepritarti	Vyriausybė gali steigti ir naują institutą Universiteto mokslo institutas steigiamas tik ilgalaikiams moksliniams tyrimams
Seimo narys R.Zuoza	Papildyti 39 str. 3 dalį žodžiais “ Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos )	Pritarti
Seimo narys R.Zuoza	Pakeisti 49 str. 1 dalies 2 punktą vietoje žodžių “programą” ir” dėstytoją” įrašyti “programas” ir” dėstytojus” ir išbraukti žodžius “kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai: ir 2 punktą išdėstyti taip : 2)pasirinkti studijų programąas, dėstytojąus, (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai) studijuoti pagal individualias studijų programas.	Nepritarti	Studentai negali visiškai laisvai rinktis studijų programų ir dėstytojų
Seimo narys J. Karosas	49 straipsnio antrosios dalies 1) punkte išbraukti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka”, vietoje žodžių “kuriems reikalinga socialinė parama” įrašyti “ir socialines stipendijas” 49 straipsnio antrosios dalies 2) punkte išbraukti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka” ir jį išdėstyti taip: Papildyti 49 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: “5. Visiems norintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos išeiti karinį parengimą, kuris būtų įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba. Piliečiams, kuriems aukštosiose mokyklose nebuvo sudarytos sąlygos išeiti karinį parengimą, yra atleidžiami nuo privalomosios pradinės karo tarnybos.”	Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti	Turi būti vieninga, Vyriausybės nustatyta tvarka, galiojanti visiems studentams Kol kas negalima užtikrinti, kad karinį parengimą išeitų visi norintys
Seimo narys R.Zuoza	Pakeisti 51 str. 1 dalį išbraukiant žodžius “ narių rinkimo ir jos”, vietoje žodžių “patvirtintus” įrašyti “ priimtus “, vietoje “ registruoja “- “ tvirtina”, išbraukti žodžius universiteto rektorius (kolegijos direktorius ) ir įrašyti aukštosios mokyklos  senatas (akademinė taryba)bei papildyti sakiniu “ Studentų atstovybės gali turėti juridinio asmens teises, įstatymų nustatyta tvarka.	Nepritarti	Studentai patys turėtų priimti savo atstovybės įstatus, o rektorius turėtų juos tik įregistruoti
Seimo narys R.Zuoza	Pakeisti 53 str. papildyti 1 dalį 2 punktu “ Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos ) atstovauja Lietuvos studentų interesus nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu”	Nepritarti	53 str. 1 d. 2 punktas leidžia dalyvauti, tuo pačiu ir atstovauti tarptautinėse organizacijose
Seimo narys J.Listavičius	54 straipsnio 2 dalies 6 punktą papildyti žodžiais “pagal Senato patvirtintas programas” ir visą punktą išdėstyti taip: 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą papildyti žodžiais “kurios naudojamos pagal Senato patvirtintą sąmatą” 54 straipsnio 5 dalyje po žodžių “siejami su” įrašyti žodžius “atitinkamomis programomis ir” ir visą dalį išdėstyti taip: “5. Aukštajai mokyklai skiriami valstybės biudžeto asignavimai skaičiavimo metodikoje turi būti siejami su atitinkamomis programomis ir aukštosios mokyklos veiklos vertinimo rezultatais.”	Pritarti iš dalies
Seimo narys V.Vilimas	Papildyti 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą žodžiais “konsultacinės, informacinės”	Pritarti
Seimo narys R. Čiupaila	60 straipsnio 2 dalyje įterpti žodžius “pagal Vyriausybės priimtus bendruosius principus”	Pritarti iš dalies
Seimo narys V.Andriu- Kaitis	Iš dalies pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: “Studentams, priimtiems į valstybines aukštąsias mokyklas, studijų laikotarpiui suteikiama studijų kainą atitinkanti valstybės paskola, tam skirtas valstybės biudžeto lėšas perduodant aukštajai mokyklai. Valstybės paskola taip pat suteikiama tiems asmenims, kurie nepatekę atrankos konkurso tvarka į valstybinių aukštųjų mokyklų sutartyje numatytas vietas, esant aukštosios mokyklos galimybei, gali būti priimti studijuoti”. 60 straipsnio 2 dalyje įterpti žodžius “pagal Vyriausybės priimtus bendruosius principus” Išbraukti 60 straipsnio 5 dalį. Išbraukti 61 straipsnį.                Iš dalies pakeisti 62 straipsnio pavadinimą ir šį straipsnį vadinti taip: “61 straipsnis. Studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose studentų lėšomis” Iš dalies pakeisti 62 straipsnį ir išdėstyti jį taip: “Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato aukštoji mokykla ir ją nurodo priėmimo taisyklėse. Už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje moka: 1) asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, įgytą studijuojant valstybinėje aukštojoje mokykloje finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal tos pačios, kurią jie yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą; 2) užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip; 3) asmenys, studijuojantieji pagal nenuosekliųjų studijų programas, jei sutartyje su Ministerija nėra numatyta kitaip.” Iš dalies pakeisti 63 straipsnio 1 dalies 1 p. ir išdėstyti jį taip: “1) studijoms valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėti;”	Pritarti iš dalies Nepritarti Pritarti iš dalies Nepritarti	Pasirinkta kita mokėjimo už studijas tvarka. Pasirinkta kita mokėjimo už studijas koncepcija
Seimo narys R.Zuoza	Išbraukti  61 straipsnį.	Nepritarti	Pasirinkta kita mokėjimo už studijas koncepcija
Seimo narys J. Karosas	63 straipsnio trečiojoje dalyje išbraukti žodžius “kuriems reikalinga socialinė parama”	Nepritarti	Stipendija paprastai skiriama gerai besimokantiems studentams, kuriems reikia valstybės paramos
Seimo narys V. Zabukas	63 straipsnis 3. Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto asignavimų skiria stipendijas labai gerai besimokantiems studentams ir studentams, kuriems reikalinga socialinė parama.	Pritarti
Seimo narys R.Zuoza	Pakeisti 63 str. 3 dalį  išbraukiant žodžius gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama ir įrašyti Vyriausybės nustatyta tvarka ir 3 dalį išdėstyti taip :    3.Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto lėšų skiria stipendijas gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama Vyriausybės nustatyta tvarka.	Nepritarti	Stipendija paprastai skiriama gerai besimokantiems studentams, kuriems reikia valstybės paramos
Seimo narys V. Andriu- Kaitis	Iš dalies pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:“4. Aukštoji mokykla, priėmusi studentą į valstybinę aukštąją mokyklą, per 30 dienų Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde turi įregistruoti studento valstybės paskolos sutartį. Neįregistruotos sutartys negalioja. Per 30 dienų nuo semestro pradžios aukštoji mokykla pateikia Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui studentų, tęsiančių studijas valstybinėse aukštosiose mokyklose, sąrašus pagal studijų kryptis, pakopas ir formas.” Iš dalies pakeisti 65 straipsnį ir išdėstyti jį taip:“Asmenys, kurie studijavo valstybinėje aukštojoje mokykloje ir nebuvo atleisti nuo suteiktos paskolos grąžinimo, paskolą Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui turi pradėti grąžinti ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo arba nutraukimo ir grąžina ją per laiką, tris kartus ilgesnį nei truko studijos, už kurias jis nebuvo atleistas nuo suteiktos paskolos grąžinimo.”	Nepritarti Pritarti	Darbo grupė pasiūlė kitokią paskolų administravimo tvarką
Seimo narys V. Zabukas	66 straipsnis (naujas) 3. Universiteto senatas, esant studentų atstovybės pritarimui, gali įvesti studentų registracijos mokestį. 2. Maksimalus studentų registracijos mokestis negali viršyti vieno MGL dydį. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti mažesnį studentų registracijos mokestį, atleisti studentą nuo registracijos mokesčio, taip pat nustatyti registracijos mokestį atskiroms studijų programoms ir studijų formoms. 3. Studentų registracijos lėšas aukštoji mokykla gali panaudoti studentų reikmių finansavimui.	Nepritarti	Nauji mokesčiai turėtų būti aptarti kituose įstatymuose
Seimo narys J. Karosas	68 straipsnio pirmojoje dalyje vietoje žodžių “2000 m. gegužės 1 d.” įrašyti žodžius “2001 m. sausio 1 d.”	Pritarti iš dalies
Seimo narys A.Andriuš- Kevičius	Įstatymo projekto 68 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant  3 ir 4 dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:      “3. Šio įstatymo 60 ir 64 straipsnių nuostatos įsigalioja nuo 2001 m. rugsėjo 1 d.”	Pritarti iš dalies

Komiteto pirmininkas                                                                                      Ž.Jackūnas

P-1789(4)

su 2000 m. sausio 11 d. Seime priimtom pataisom bei

Švietimo, mokslo ir kultūros komitete redaguotais straipsniais

2000 02 07

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠTOJO MOKSLO ĮSTATYMAS

2000 m. ………………..d. Nr.

Vilnius

Aukštojo mokslo uždavinys yra ugdyti išsilavinusią, mokslui ir šiuolaikinėms technologijoms bei kultūros vertybėms imlią asmenybę ir visuomenę, kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias bei kultūros vertybes, įtvirtinti nacionalinės kultūros savitumą,. Būdamas esmine šalies ateities dvasinio ir materialiojo klestėjimo sąlyga, aukštasis mokslas studijomis, moksliniais tyrimais ar menine kūryba skatina naujų žinių ir kultūros vertybių kūrimą.

I skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato:

1) studijų, kurias baigusiam asmeniui Lietuvos Respublikoje pripažįstamas aukštasis išsilavinimas, sistemą;

2) profesinių kvalifikacijų, kvalifikacinių ir mokslo laipsnių įgijimo aukštosiose mokyklose principus;

3) aukštųjų mokyklų autonomijos mastą ir jų veiklos valstybinio reguliavimo ribas;

4) aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų bei studentų teises ir pareigas;

5) aukštųjų mokyklų Lietuvos Respublikoje steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo teisinius pagrindus;

6) pagrindinius reikalavimus, keliamus aukštosioms mokykloms ir studijų programoms;

7) studijų programų vertinimo ir registravimo principus;

8) aukštųjų mokyklų finansavimo principus.

2. Šio įstatymo nuostatos Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijai taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimą ir karo tarnybą reglamentuojantiems teisės aktams bei jos statutui.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Aukštasis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas baigus pagrindines arba vientisąsias studijas Lietuvos aukštojoje mokykloje arba lygiavertes studijas užsienio aukštojoje mokykloje.

2. Aukštoji mokykla – studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu šio įstatymo nustatyta tvarka.

3. Bakalauras – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų universitetinių studijų pirmosios pakopos studijų programą, taip pat asmuo, turintis bakalauro kvalifikacinį laipsnį.

4. Diplomas – asmens įgytą profesinę kvalifikaciją, ar profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį, taip pat mokslo laipsnį liudijantis pažymėjimas, išduodamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines studijas, magistrantūrą, meno aspirantūrą, apgynus daktaro disertaciją.

5. Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas.

6. Kvalifikacija – profesinė kvalifikacija ar profesinė kvalifikacija ir kvalifikacinis laipsnis (bakalauro, magistro), suteikiamas baigus atitinkamos pakopos nuosekliąsias studijas.

7. Kvalifikacinis laipsnis – laipsnis (bakalauro, magistro), suteikiamas asmeniui, išėjusiam atitinkamą nuosekliųjų universitetinių studijų pakopos (išskyrus doktorantūrą/meno aspirantūrą) programą.

8. Magistrantūra – asmens profesinės ir mokslinės kvalifikacijos gilinimui skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos.

9. Magistras - kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, įvykdžiusiam magistrantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį.

10. Meno aspirantūra – trečiosios (aukščiausios) pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis.

11. Mokslininkas – asmuo, dirbantis mokslinį darbą ir turintis mokslo laipsnį ar pedagoginį vardą.

12. Mokslo laipsnis – asmens mokslinę kvalifikaciją liudijantis laipsnis, suteikiamas apgynus disertaciją.

13. Neuniversitetinės studijos – vienos pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos aukštojoje mokykloje, sudarančios sąlygas įgyti taikomaisiais moksliniais tyrimais ir (ar) taikomąja moksline veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją.

14. Nenuosekliosios studijos – studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai tobulinti ar kvalifikacijai keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti.

15. Nuosekliosios studijos – studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos.

16. Pagrindinės studijos – pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos.

17. Pripažintas menininkas – menininkas, atitintantis meno studijų dėstytojui taikomus Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

18. Profesinė kvalifikacija – profesinis pasirengimas, įgyjamas baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar vientisąsias studijas, taip pat magistrantūrą, rezidentūrą ar meno aspirantūrą.

19. Rezidentūra – antrosios pakopos universitetinės studijos, skirtos medicinos studijas baigusių asmenų rengimui klinikiniam darbui.

20. Specialiosios profesinės studijos – antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, skirtos gilesnei profesinei kvalifikacijai įgyti.

21. Studentas – asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuosekliųjų studijų programą.

22. Studijos – ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą.

23. Studijų kreditas (toliau - kreditas) – studijų apimties matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sąlyginių studento darbo (auditorinio, laboratorinio, savarankiško ir kt.) valandų, t.y. vienai jo darbo savaitei.

24. Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir priemonių, studijų realizavimui pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo bei materialinio potencialo visuma , taip pat šios visumos aprašymas.

25. Universitetinės studijos – nuosekliosios studijos, sudarančios sąlygas asmeniui įgyti teoriniu pasirengimu ir moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, taip pat mokslo laipsnį (apgynus disertaciją).

26. Vientisosios studijos – gilesnei profesinei kvalifikacijai įgyti skirtos studijos, derinančios pirmosios ir antrosios pakopų universitetines studijas.

3 straipsnis. Teisė įgyti aukštąjį išsilavinimą

1. asmenys, įgiję ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, pagal sugebėjimus ir žinias turi teisę šiame įstatyme nustatyta tvarka siekti įgyti aukštąjį išsilavinimą Lietuvos aukštosiose mokyklose.

2. Užsienio valstybių piliečių bei asmenų be pilietybės studijų tvarką nustato aukštosios mokyklos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintais reikalavimais.

3. Užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Studijų sistema. Kvalifikaciją ir mokslo laipsnį patvirtinantys dokumentai

1. Studijų sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą, taip pat nenuosekliosios studijos.

2. Asmeniui, įvykdžiusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.

3. Asmeniui, studijavusiam aukštojoje mokykloje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, nesudarantį kurios nors nuosekliųjų studijų pakopos išbaigtos programos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

4. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas aukštosios mokyklos nuosekliąsias studijas, nurodoma studijų programoje. Švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Ministerija), atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, parengia sąrašą kvalifikacijų, suteikiamų baigus nuosekliąsias studijas pagal patvirtintas studijų kryptis. Šį sąrašą tvirtina Vyriausybė.

5. Kvalifikacijos ir mokslo laipsnio suteikimą patvirtinančių dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

5 straipsnis. Aukštųjų mokyklų tipai ir veiklos pagrindai

1. Aukštosios mokyklos yra dviejų tipų – universitetai ir kolegijos.

2. Aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės.

3. Aukštoji mokykla organizuoja studijas, teikia kvalifikacijas, kurioms įgyti būtinas aukštasis išsilavinimas, vykdo mokslinius tyrimus ir (ar) taiko mokslinių tyrimų rezultatus, kaupia mokslo žinias, plėtoja kūrybinę veiklą bei kultūrą, puoselėja akademinės bendruomenės tradicijas.

4. Aukštosios mokyklos veikla grindžiama mokslo (meno) ir studijų vienove, akademine laisve ir autonomija, kurią nustato įstatymai ir aukštosios mokyklos statutas.

5. Aukštoji mokykla turi turėti studijų krypties reglamentu nustatytos kvalifikacijos akademinį ir profesinį personalą, auditorijų, laboratorijų, biblioteką, mokslo ar meno kūrybinės veiklos bei mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų atitinkamoms studijų programoms realizuoti. Šios priemonės turi atitikti aukštosios mokyklos teikiamas kvalifikacijas.

6. Aukštoji mokykla gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, katedras, laboratorijas, gamybinius ir kitus struktūrinius padalinius.

7. Valstybinė aukštoji mokykla, vykdydama savo funkcijas, turi:

1) sudaryti visiems Lietuvos nuolatiniams gyventojams, atsižvelgiant į jų sugebėjimus ir žinias, vienodas galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą;

2) rengti specialistus atsižvelgdama į valstybės ir darbo rinkos poreikius;

3) periodiškai atlikti pagrindinių savo veiklos sričių analizę ir tobulinti savo veiklą;

4) informuoti visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų panaudojimą;

5) teikti studentams konsultacijas dėl įsidarbinimo.

9. Valstybinė aukštoji mokykla yra ne pelno siekianti įstaiga.

6 straipsnis. Universitetas

1. Universitetas yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal universitetines studijų programas, atliekami moksliniai tyrimai, organizuojamos magistrantūros bei doktorantūros studijos ir (ar) plėtojama aukšto lygio profesionali meno veikla bei yra meno aspirantūra. Tokias funkcijas vykdančiai aukštajai mokyklai gali būti pripažįstamas universiteto statusas net ir tuo atveju, kai jos pavadinime nėra žodžio “universitetas”.

2. Pagrindiniai universiteto tikslai:

1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą, šiuolaikinį kultūros, mokslo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;

2) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytos kvalifikacijos tobulinimui bei persikvalifikavimui;

3) rengti mokslininkus ir (ar) menininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;

4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;

5) moksline, šviečiamąja, menine ir kita kultūrine veikla skatinti regionų bei visos šalies plėtrą;

6) plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslinei ir ūkio kooperacijai būtinus mokslinius tyrimus.

3. Universitete rengiami specialistai švietimo, kultūros, ūkio ir kitoms šalies reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą.

4. Universitetai gali mokyti studentus ir pagal neuniversitetinių studijų programas.

5. Daugiau kaip pusė universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.

7 straipsnis. Kolegija

1. Kolegija yra aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos ir studentų daugumą sudaro studijuojantieji pagal neuniversitetines studijų programas,  plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai ir (ar) taikomoji mokslinė veikla arba profesionalus menas. Kolegijos pavadinime negali būti žodžių “universitetas” ir “akademija”.

2. Pagrindiniai kolegijos tikslai yra:

1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, atitinkančius Lietuvos ūkio reikmes bei šiuolaikinį mokslo ir technologijų lygį;

2) plėtoti regionui reikalingą taikomąją mokslinę veiklą bei tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;

3) sudaryti sąlygas tęstiniam mokymuisi, talkinti ūkio subjektams organizuojant asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;

4) ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis.

3. Kolegijoje rengiami specialistai praktikai, gebantys savarankiškai dirbti švietimo, kultūros, ūkio ir kitose srityse. Profesines kvalifikacijas kolegija gali teikti tik gavusi Ministerijos leidimą.

4. Į kolegijų studijų programas gali būti įtraukiamos su universitetais suderintos studijų programos (moduliai), atitinkančios universitetines pagrindines studijas. Vyriausybės nustatyta tvarka kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines pagrindines studijas. Šiuo atveju ne mažiau kaip pusę studijų programų apimties turi dėstyti mokslininkai ir (ar) pripažinti menininkai.

5. Asmenys, įgiję kolegijoje neuniversitetinį aukštąjį išsilavinimą, turi teisę Ministerijos nustatyta tvarka mokytis universitetuose.

6. Kolegijos turi turėti akademinį ir profesinį personalą, būtiną kolegijos tikslams įgyvendinti. Daugiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažiau kaip 3 metų praktinio darbo pagal dėstomą dalyką patirtį. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai, nustato studijų krypčių reglamentai.

7. Kolegija gali sudaryti sutartis su universitetais dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, pasikeitimo dėstytojais ir kt.

8 straipsnis. Aukštosios mokyklos statutas

1. Aukštosios mokyklos statutas (toliau – statutas) yra aukštosios mokyklos veiklą reglamentuojantis teisės aktas. Statuto nuostatos negali prieštarauti Lietuvos Respublikos teisės aktams.

2. Aukštosios mokyklos statute turi būti nurodyta:

1) aukštosios mokyklos pavadinimas, steigėjas, buveinės adresas;

2) tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys;

3) struktūra ir jos keitimo tvarka;

4) savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos organizavimo tvarka, teisės, pareigos ir funkcijos;

5) padalinių paskirtis ir jų kompetencija;

6) aukštosios mokyklos ir jos padalinių vadovų rinkimo ar skyrimo tvarka, jų pareigos ir funkcijos;

7) dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisės, pareigos ir atsakomybė;

8) studentų teisės ir jų įgyvendinimo priemonės;

9) studentų pareigos, drausminių nuobaudų skyrimo studentams tvarka;

10) ginčų tarp administracijos ir kitų darbuotojų bei studentų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarka;

11) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;

12) statuto priėmimo ir keitimo tvarka.

3. Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos klausimai.

4. Valstybinio universiteto statutą ir jo pakeitimus ar papildymus tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą ir jo pakeitimus ar papildymus – Vyriausybė.

5. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas priimamas jos steigėjo, o keičiamas – statute nustatyta tvarka. Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutą registruoja Ministerija.

9 straipsnis. Aukštųjų mokyklų autonomija

1. Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos turi autonomiją, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose bei aukštųjų mokyklų statutuose.

2. Aukštosios mokyklos turi šias teises:

1) nusistatyti studijų tvarką;

2) sudaryti studijų krypties reglamentą atitinkančias programas;

3) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

4) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų ir mokslo darbuotojų, administracijos ir kitų tarnautojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas, neprieštaraujančias galiojantiems teisės aktams;

5) statuto nustatyta tvarka rinkti savivaldos institucijas;

6) priimti ir šalinti studentus;

7) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis formas;

8) valdyti turtą, juo naudotis bei disponuoti įstatymų nustatyta tvarka.

3. Universitetai, be šio straipsnio 2 dalyje išvardytų teisių, taip pat turi teisę:

1) pasirinkti studijų, mokslinių tyrimų, profesionaliosios meninės veiklos formas ir kryptis;

2) tvirtinti studijų krypties reglamentą atitinkančias studijų programas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus.

4. Aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai turi žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meninės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų bei aukštosios mokyklos statuto.

10 straipsnis. Dėstomoji kalba

Aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba.  Kitomis kalbomis galima dėstyti, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai;

3) to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.

11 straipsnis. Aukštosios mokyklos turtas

1. Aukštosios mokyklos turtą sudaro nuosavybės teise turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektualaus darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autoriaus teisių) bei kitas teisėtai įgytas turtas.

2. Valstybinės aukštosios mokyklos joms perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise. Jų teises ir pareigas, valdant ir naudojant valstybės turtą bei disponuojant juo, nustato šis ir kiti įstatymai.

3. Nevalstybinėms aukštosioms mokykloms valstybės ir savivaldybės turtas gali būti perduotas panaudos teise įstatymų nustatyta tvarka.

4. Valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar valstybės pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato sutikimą. Jei universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.

5. Universitetų teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo ar savivaldybės institucijos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) be rektoriaus arba jo įgalioto asmens leidimo.

12 straipsnis. Aukštųjų mokyklų ir studijų programų registrai

Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registrą bei Studijų ir mokymo programų registrą steigia Vyriausybė. Šiuos registrus tvarko Ministerija.

II skirsnis

AukŠtųjų mokyklų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

13 straipsnis. Aukštųjų mokyklų steigimo sąlygos

1. Aukštoji mokykla gali būti steigiama, jei yra materialinė bazė ir kitos šiame įstatyme nustatytos sąlygos, būtinos planuojamų studijų programų, mokslinių tyrimų ir (ar) meninės veiklos kokybei užtikrinti, taip pat  teikiamų kvalifikacijų reikalavimams tenkinti.

2. Priimant sprendimą dėl aukštosios mokyklos steigimo būtina turėti valstybės įgaliotų institucijų išvadas, patvirtinančias, kad steigiamos aukštosios mokyklos materialinė bazė atitinka sveikatos apsaugos ir darbo saugumo reikalavimus.

3. Valstybinis universitetas steigiamas tik universiteto filialo, veikiančios aukštosios mokyklos ar kelių veikiančių aukštųjų mokyklų reorganizavimo būdu.

14 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų steigimas

1. Valstybinį universitetą steigia Seimas Vyriausybės teikimu.

2. Valstybinę kolegiją steigia Vyriausybė Ministerijos teikimu. Kolegija taip pat gali būti steigiama bendru Ministerijos ir universiteto teikimu. Šiuo atveju kolegijos statutas tvirtinamas universiteto tarybai pritarus.

3. Valstybinis universitetas gali steigti savo filialus, turinčius juridinio asmens teises, gavęs Vyriausybės leidimą. Filialų įstatus registruoja Ministerija.

4. Steigiant valstybinę aukštąją mokyklą, Ministerija įvertina Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) bei Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) išvadas ir, jei pritaria aukštosios mokyklos steigimui, parengia jos steigimo projektą. Reikalavimus šiam projektui ir jo rengimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Priėmus sprendimą steigti valstybinę aukštąją mokyklą, Švietimo ir mokslo ministras (toliau – Ministras) tvirtina steigiamąją tarybą, skiria laikinąjį rektorių (direktorių), tvirtina laikinąjį aukštosios mokyklos statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki aukštosios mokyklos veiklos pradžios, taip pat numato, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų aukštosios mokyklos veiklai.

15 straipsnis. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų steigimas

1. Nevalstybines aukštąsias mokyklas ar jų filialus gali steigti Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys Vyriausybės nustatyta tvarka. Bendros su užsienio partneriais aukštosios mokyklos steigiamos kaip nevalstybinės aukštosios mokyklos.

2. Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat Lietuvos euroatlantinės integracijos kryptis atitinkančių valstybių aukštosios mokyklos, norinčios steigti nevalstybinę aukštąją mokyklą, pateikia Ministerijai aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų ir statuto projektus, taip pat dokumentus, įrodančius, kad steigėjai turi lėšų šaltinius, būtinus aukštosios mokyklos materialinei bazei sukurti ir veiklai užtikrinti. Ministerija turi išnagrinėti pateiktus dokumentus ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Jeigu aukštosios mokyklos ar jos filialo veiklos projektas, studijų programos, statutas ir materialinė bazė atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, Ministerija teikia Vyriausybei išvadą dėl licencijos išdavimo aukštajai mokyklai. Ministerija, priėmusi neigiamą sprendimą dėl aukštosios mokyklos steigimo, apie sprendimą ir jo priežastis informuoja pareiškėjus. Šis sprendimas gali būti apskundžiamas teismine tvarka.

3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, pradėta negavus Vyriausybės licencijos, yra įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama, o mokyklos steigėjai traukiami administracinėn atsakomybėn.

16 straipsnis. Aukštosios mokyklos veiklos pradžia

1. Aukštoji mokykla turi teisę pradėti savo veiklą nuo jos ir studijų programų įregistravimo Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre bei Studijų ir mokymo programų registre dienos. Nauja aukštoji mokykla registruojama Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registre po to, kai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaryta komisija patvirtina, kad sąlygos, kurios buvo nurodytos priimant nutarimą steigti aukštąją mokyklą ar išduoti licenciją, yra įvykdytos.

2. Ne vėliau kaip po ketverių metų nuo aukštosios mokyklos veiklos pradžios Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija vertina aukštosios mokyklos veiklą.

3. Jei veikla įvertinama teigiamai, Ministras išduoda leidimą valstybinei aukštajai mokyklai priimti statutą ir sudaryti aukštosios mokyklos savivaldos institucijas šio įstatymo nustatyta tvarka. Išrinkus senatą (akademinę tarybą) bei universiteto rektorių (kolegijos direktorių), steigiamosios tarybos ir universiteto laikinojo rektoriaus (kolegijos direktoriaus) įgaliojimai nutrūksta.

4. Jei aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, Ministras gali nustatyti aukštajai mokyklai ne didesnį kaip 2 metų laikotarpį trūkumams pašalinti. Jeigu pasibaigus nustatytam terminui valstybinė aukštoji mokykla vėl įvertinama neigiamai, Ministras inicijuoja valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimą arba likvidavimą. Jei pakartotinai neigiamai įvertinama nevalstybinės aukštosios mokyklos veikla, Vyriausybė sprendžia šiai mokyklai išduotos licencijos panaikinimo klausimą.

17 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimas

1.  Aukštosios mokyklos reorganizavimu laikomas kelių aukštųjų mokyklų arba jų filialų pertvarkymas į naują aukštąją mokyklą, aukštosios mokyklos padalijimas į dvi arba daugiau aukštųjų mokyklų, taip pat kolegijos pertvarkymas į universitetą arba universiteto į kolegiją.

2. Sprendimą dėl valstybinio universiteto ar jo filialo reorganizavimo arba valstybinės kolegijos reorganizavimo į universitetą priima Seimas Vyriausybės teikimu. Sprendimus dėl valstybinių kolegijų reorganizavimo priima Vyriausybė.

3. Priėmus sprendimą reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą (mokyklas) į to paties tipo aukštąją mokyklą (mokyklas), Ministras skiria reorganizuojamos aukštosios mokyklos (mokyklų) laikinąją tarybą ir laikinąjį administratorių. Laikinasis administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka per tris mėnesius turi surengti reorganizuotos aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) rinkimus.

4. Išrinkus reorganizuotos aukštosios mokyklos vadovą, laikinojo administratoriaus įgaliojimai pasibaigia.

5. Reorganizuojant aukštąją mokyklą (mokyklas) į kito tipo aukštąją mokyklą (mokyklas), taikomi šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimai.

18 straipsnis. Aukštosios mokyklos likvidavimas

1. Jei Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija pakartotinai neigiamai įvertina aukštosios mokyklos veiklą ir nustato, kad jos teikiamos kvalifikacijos neatitinka nustatytų reikalavimų, Ministerija gali siūlyti Vyriausybei:

1) panaikinti nevalstybinės aukštosios mokyklos licenciją,

2) likviduoti ar reorganizuoti valstybinę kolegiją;

3) siūlyti Seimui likviduoti arba reorganizuoti valstybinį universitetą.

2. Nutarus likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą ar jos filialą, Ministras paskiria likvidatorių, kuris pagal jo patvirtintą likvidavimo projektą ir grafiką likviduoja aukštąją mokyklą. Projekte turi būti išdėstyti siūlymai dėl darbuotojų tolesnio darbo, galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose, taip pat siūlymai dėl aukštosios mokyklos turto panaudojimo.

3. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos likviduojamos valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) ir universiteto taryba (kolegijos taryba), taip pat rektorius (direktorius) netenka įgaliojimų. Jų funkcijas vykdo likvidatorius.

4. Nevalstybinę aukštąją mokyklą likviduoja jos steigėjai. Nuo aukštosios mokyklos licencijos panaikinimo dienos nevalstybinė aukštoji mokykla neturi teisės absolventams išduoti aukštąjį išsilavinimą patvirtinančių diplomų.

5. Aukštoji mokykla laikoma likviduota nuo jos išregistravimo iš Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės registro dienos.

III skirsnis

AUKŠTųjų MOKyklų SAVIVALDa IR VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

19 straipsnis. Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinio reguliavimo institucijos ir koordinavimo institucijos

1. Aukštųjų mokyklų veiklos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Vyriausybė bei Ministerija.

2. Seimo bei Vyriausybės mokslinis ekspertas mokslo ir studijų organizavimo bei finansavimo klausimais yra Lietuvos mokslo taryba.

3. Ministerijos ekspertinė institucija strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais yra Aukštojo mokslo taryba, kuri sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.

4. Aukštųjų mokyklų tarpusavio ryšius bei ryšius su valdžios ir valdymo institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos studentų atstovybių susivienijimai sąjunga (sąjungos), kitos aukštųjų mokyklų visuomeninės, ne pelno ir kitokios organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus. Šios organizacijos, jų prašymu, gali gauti valstybės biudžeto finansinę paramą iš bendrosioms mokslo ir studijų reikmėms skiriamų lėšų.

20 straipsnis. Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planavimas

1. Aukštosios mokyklos rengia perspektyvinius 5 metų savo plėtros planų projektus ir teikia Ministerijai, kuri juos derina, atsižvelgdama į Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

2. Ministerija, atsižvelgdama į valstybės prioritetus, finansinius išteklius, aukštųjų mokyklų pateiktus perspektyvinius plėtros planus, parengia 5 metų perspektyvinį Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros plano projektą ir, įvertinusi Aukštojo mokslo tarybos išvadas, teikia jį tvirtinti Vyriausybei ir skelbia visuomenei. Plane turi būti numatyta:

1) valstybės tikslai ir uždaviniai aukštojo mokslo srityje;

2) Lietuvos aukštojo mokslo padėties apžvalga ir jos įvertinimas;

3) aukštojo mokslo ir aukštųjų mokyklų plėtros kryptys;

4) studijų programų atnaujinimo ir tobulinimo perspektyvos;

5) numatomų priimti į aukštąsias mokyklas studentų skaičius;

6) numatomo aukštųjų mokyklų finansavimo programa.

3. Prireikus Ministerija tikslina Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planą, atsižvelgdama į gautas iš Seimo komitetų, ministerijų, Aukštojo mokslo tarybos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) ir kitų institucijų bei ekspertų pastabas ir siūlymus, ir patikslintą planą teikia tvirtinti Vyriausybei.

21 straipsnis. Aukštųjų mokyklų savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijos

1.Valstybinio universiteto aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra senatas, valstybinės kolegijos – akademinė taryba.

2. Valstybinių universitetų visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra universiteto taryba, valstybinės kolegijos – kolegijos taryba.

3. Nevalstybinės aukštosios mokyklos savivalda ir valdymo tvarka nustatoma jos statute.

22 straipsnis. Senatas

1. Senatas sudaromas universiteto statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

2. Senato nariais gali būti universiteto mokslininkai, pripažinti menininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir pripažinti menininkai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų senato narių. Studentų atstovus į senatą deleguoja studentų atstovybė, o jos nesant, atstovus renka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus pareigose dirbantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę senato narių. Universiteto rektorius yra senato narys pagal pareigas.

3. Senato veiklą reglamentuoja universiteto statutas. Rektoriumi ir senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.

4. Neeilinis senato posėdis turi būti kviečiamas tuo atveju, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas senato narys.

5. Senatas vykdo šias pagrindines funkcijas:

1) priima ir keičia universiteto statutą;

2) skiria atstovus į universiteto tarybą;

3) renka ir atšaukia rektorių;

4) rektoriaus teikimu tvirtina prorektorius, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, institutų direktorius, kitų statute numatytų padalinių vadovus;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

6) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus einantiems atitinkamas pareigas dėstytojams, taip pat universiteto garbės vardus;

7) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę;

8) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į universiteto tarybos siūlymus;

9) svarsto universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs universiteto tarybos pritariančią išvadą, jį tvirtina ir teikia Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada;

10) svarsto sutarties su Ministerija projektą ir, gavęs universiteto tarybos išvadą pritarimą, teikia jį Ministerijai kartu su universiteto tarybos išvada;

11) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, teikiamas metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs universiteto tarybos išvadą pritarimą, jas tvirtina;

12) tvirtina universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

13) statute nustatyta tvarka kviečia universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems universiteto veiklos klausimams aptarti;

14) vykdo kitas statute numatytas funkcijas.

6. Senatas apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir jai kartą per metus atsiskaito už savo veiklą.

23 straipsnis. Kolegijos akademinė taryba

1. Akademinė taryba sudaroma kolegijos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

2. Akademinės tarybos nariai yra kolegijos dėstytojai ir studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai. Studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų akademinės tarybos narių. Statute nustatyta tvarka į akademinę tarybą turi būti renkama ne mažiau kaip 10 procentų narių iš kitų mokslo ir studijų institucijų. Kiekvienai kolegijos studijų sričiai akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas. Studentų atstovus į akademinę tarybą deleguoja studentų atstovybė, o jos nesant - visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Kolegijos direktorius yra akademinės tarybos narys pagal pareigas.

3. Akademinė taryba veikia statute nustatyta tvarka. Direktoriumi ir akademinės tarybos pirmininku negali būti tas pats asmuo.

4. Neeilinis akademinės tarybos posėdis turi būti kviečiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis akademinės tarybos narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas akademinės tarybos narys.

5. Akademinė taryba vykdo šias pagrindines funkcijas:

1) priima ir keičia kolegijos statutą;

2) skiria atstovus į kolegijos tarybą;

3) statute numatyta tvarka tvirtina arba renka kolegijos padalinių vadovus;

4) nustato dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

5) teikia Ministerijai tvirtinti studijų programas;

6) nustato studijų kokybės užtikrinimo tvarką ir kontroliuoja studijų kokybę;

7) svarsto taikomųjų mokslinių tyrimų ir (ar) taikomosios mokslinės veiklos plėtotės programas;

8) nagrinėja kolegijos plėtros perspektyvinio plano bei sutarties su Ministerija projektus ir, gavusi kolegijos tarybos pritarimą, teikia juos Ministerijai;

9) svarsto metines direktoriaus ataskaitas, teikiamas metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;

10) tvirtina kolegijos vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

11) statute nustatyta tvarka kviečia kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems kolegijos veiklos klausimams aptarti;

12) vykdo kitas statute numatytas funkcijas.

6. Akademinė taryba apie savo sprendimus statuto nustatyta tvarka informuoja akademinę bendruomenę ir jai kartą per metus atsiskaito už savo veiklą.

24 straipsnis. Valstybinio universiteto taryba. Valstybinės kolegijos taryba

1. Valstybinio universiteto taryba, valstybinės kolegijos taryba (toliau tekste – Taryba):

1) rengia išvadas dėl aukštosios mokyklos plėtros perspektyvinio plano bei aukštosios mokyklos sutarties su Ministerija projektų;

2) teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūrinių pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;

3) rūpinasi paramos teikimu aukštajai mokyklai;

4) prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat šio įstatymo ir (ar) statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia senato (akademinės tarybos), rektoriaus (kolegijos direktoriaus) rinkimus;

5) svarsto ir parengia išvadas dėl metinių rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ataskaitų ir teikiamų metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;

6) vertina, kaip aukštoji mokykla vykdo savo uždavinius ir kaip ji prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

7) vertina, kaip naudojamas aukštosios mokyklos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės, finansinės veiklos auditą;

8) viešai skelbia visuomenei aukštosios mokyklos veiklos įvertinimus.

2. Kolegijos taryba renka kolegijos direktorių.

3. Taryba turi teisę gauti iš aukštosios mokyklos ir Ministerijos informaciją, būtiną jos funkcijoms vykdyti. Tarybos nariai gali dalyvauti visų aukštosios mokyklos savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose. Aukštoji mokykla turi suteikti Tarybai patalpas ir techniškai ją aptarnauti.

4. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip  9 ir ne daugiau kaip 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių statuto nustatyta tvarka skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria Ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir Ministro sutarimu. Tarp aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skirtų narių turi būti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, o jai nesant – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.

5. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, taip pat kiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

6. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima visų Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

7. Jeigu senatas (akademinė taryba) nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams, Taryba juos svarsto pakartotinai ir, jei tą patį sprendimą priima dar kartą , šis sprendimas senatui yra privalomas. apie tai praneša Ministrui, kuris gali priimti sprendimą nutraukti senato (akademinės tarybos) įgaliojimus ir įpareigoti Tarybą skelbti naujus senato (akademinės tarybos) rinkimus, taip pat sprendimą nutraukti Tarybos įgaliojimus ir inicijuoti naujos Tarybos sudarymą.

8. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo savo Tarybos reglamente numatytas pareigas Taryboje, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į Ministrą, senatą (akademinę tarybą) ar rektorių (kolegijos direktorių) su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Tarybos narį. Rektorius, gavęs senato pritarimą, turi teisę pateikti Ministrui prašymą pakeisti Tarybos pirmininką.

9. Apie savo veiklą Taryba reglamento nustatyta tvarka informuoja senatą (akademinę tarybą), akademinę bendruomenę ir visuomenę, kasmet teikia ataskaitas Ministrui.

25 straipsnis. Universiteto rektorius

1. Universiteto rektorius vadovauja universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

2. Universiteto rektorius:

1) atsako už tai, kad universiteto veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, universiteto statutą, kitus teisės aktus;

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;

4) priima ir šalina studentus;

5) skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

6) atsako už universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

7) rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygiu;

8) viešai skelbia ir teikia senatui ir Ministerijai metinę universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

9) vykdo kitas įstatymų, statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas.

3. Statute nustatyta tvarka dalį savo funkcijų rektorius gali perduoti prorektoriams.

4. Valstybinio universiteto rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu statute nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms užimti gali dalyvauti tik mokslininkas ar pripažintas menininkas, turintis profesoriaus vardą.

5. Jei visų senato narių balsų dauguma nepatvirtinama valstybinio universiteto rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Jeigu nustatoma, kad rektorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) statutą, senatas savo iniciatyva arba Tarybos siūlymu gali rektorių atstatydinti. Iki naujo rektoriaus išrinkimo senatas paveda rektoriaus pareigas eiti kitam senato nariui.

6. Nevalstybinio universiteto rektorius renkamas arba skiriamas statute nustatyta tvarka.

26 straipsnis. Kolegijos direktorius

1. Kolegijos direktorius vadovauja kolegijai, veikia jos vardu ir atstovauja jai.

2. Kolegijos direktorius:

1) atsako už tai, kad kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, kolegijos statutą, kitus teisės aktus;

2) leidžia įsakymus;

3) priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms eiti, skiria į šias pareigas bei atleidžia iš jų;

4) sudaro stojančiųjų atrankos konkurso komisiją, priima ir šalina studentus;

5) skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

6) atsako už kolegijos finansinę veiklą, turto tinkamą valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

7) rūpinasi studijų kokybe ir kolegijos teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;

8) viešai skelbia ir teikia akademinei tarybai ir Ministerijai metinę kolegijos veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą;

9) vykdo kitas jam priskirtas funkcijas.

3. Statute nustatyta tvarka kolegijos direktorius dalį savo funkcijų gali deleguoti direktoriaus pavaduotojams.

4. Valstybinės kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų kolegijos tarybos narių. Konkurse kolegijos direktoriaus pareigoms užimti gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.

5. Valstybinės kolegijos direktorius pradeda eiti pareigas, kai jį patvirtina Ministras.

6. Jeigu Ministras nepatvirtina išrinkto valstybinės kolegijos direktoriaus, Taryba skelbia naujus kolegijos direktoriaus rinkimus.

7. Jei visų akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama kolegijos direktoriaus metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad direktorius šiurkščiai pažeidė įstatymus ir (ar) statutą, Tarybai pasiūlius, Ministras gali atleisti valstybinės kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti Tarybą skelbti naujo direktoriaus rinkimus. Ministras, atšaukęs direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam akademinės tarybos nariui.

8. Nevalstybinės kolegijos direktorius renkamas arba skiriamas statute nustatyta tvarka.

IV skirsnis

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PERSONALAS

27 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų darbuotojai

1. Aukštųjų mokyklų personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai. Aukštųjų mokyklų dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygas ir socialines garantijas nustato šis įstatymas ir kiti teisės aktai.

2. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti mokslo ir studijų ar kitose institucijose iš viso ne daugiau kaip 1.5 etato. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai dirbti nepagrindinėje darbovietėje gali tik gavę savo institucijos (pagrindinės darbovietės) vadovo sutikimą.

3. Asmuo, norintis dirbti aukštojoje mokykloje, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

4. Minimalius kvalifikacinius reikalavimus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybėms užimti, šių pareigybių užėmimo konkursų organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacijos tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

28 straipsnis. Dėstytojai

1. Aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

2. dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, greta pedagoginio darbo privalo dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje.

3. Profesoriaus pareigas gali užimti mokslininkas, įvykdęs Vyriausybės nustatytus profesoriaus pareigoms habilitacijos reikalavimus, arba pripažintas menininkas. Senatui pritarus, į profesoriaus pareigas ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis daktaro laipsnį, bet dar neįvykdęs habilitacijos reikalavimų.

4. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas privalo rengti mokslininkus, dėstyti studentams, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas privalo rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (ar) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

5. Docento pareigas gali užimti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Senatui (akademinei tarybai) pritarus, į docento pareigas ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti priimamas asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.

6. Docento pareigas einantis mokslininkas privalo dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas privalo rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

7. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Lektorius privalo dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

8. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Asistentas privalo vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinius tyrimus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas universiteto meno studijų asistentams, taip pat kolegijos asistentams. Asistentui sudaromos sąlygos rengtis doktorantūros ar meno aspirantūros studijoms.

29 straipsnis. Mokslo darbuotojai

1. Aukštoji mokykla savo funkcijoms vykdyti gali turėti mokslo darbuotojų. Aukštosios mokyklos mokslo darbuotojai yra:

1) mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslinio darbuotojo, vyresniojo mokslinio darbuotojo, mokslinio darbuotojo pareigas;

2) asmenys su aukštuoju išsilavinimu, einantys jaunesniojo mokslinio darbuotojo pareigybes.

2. Vyriausiojo mokslinio darbuotojo pareigas gali užimti mokslininkas. Vyriausiasis mokslinis darbuotojas privalo rengti mokslininkus, formuoti mokslinių tyrimų kryptis ir joms vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

3. Vyresniojo mokslinio darbuotojo pareigas gali užimti mokslininkas. Vyresnysis mokslinis darbuotojas privalo vadovauti moksliniams tyrimams ir skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

4. Mokslinio darbuotojo pareigas gali užimti mokslininkas. Mokslinis darbuotojas privalo atlikti mokslinius tyrimus ir skelbti jų rezultatus recenzuojamuose mokslo leidiniuose.

5. Jaunesniojo mokslinio darbuotojo pareigas gali užimti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Jaunesnysis mokslinis darbuotojas privalo atlikti ar padėti atlikti mokslinius tyrimus, rengtis doktorantūros studijoms.

30 straipsnis. Administracijos ir kiti tarnautojai

1. Aukštosios mokyklos turi turėti administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms vykdyti, taip pat kitus tarnautojus, reikalingus aukštosios mokyklos akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

2. Administraciją sudaro aukštųjų mokyklų ir jų padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai.

3. Kitų (ne administracijos) aukštosios mokyklos tarnautojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato pati aukštoji mokykla.

31 straipsnis. Skyrimo į pareigas tvarka

1. Į aukštųjų mokyklų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui (kadencijai).

2. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai, skelbiamas viešas konkursas toms pareigoms eiti. Jame dalyvauti gali ir šias pareigas einantis asmuo.

3. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas toje aukštojoje mokykloje iki 65 metų amžiaus.

4. Senato (akademinės tarybos) sprendimu gali būti rengiama neeilinė aukštosios mokyklos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

5. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai, vyresni kaip 65 metai, gali dirbti aukštojoje mokykloje, jei senatas (akademinė taryba) pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Sutartis senato (akademinės tarybos) sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

6. Į aukštųjų mokyklų, taip pat jų padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresniems kaip 65 metų asmenims, kurie eina aukštųjų mokyklų ar jų padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas ir kurių kadencija dar nėra pasibaigusi, netaikomi šio straipsnio 5 dalies reikalavimai iki kadencijos pabaigos.

7. Rektorius (kolegijos direktorius) ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali priimti dėstytojus pagal terminuotą darbo sutartį (be konkurso) dirbti pedagoginį darbą. Šiems dėstytojams taikomi šio įstatymo 28 straipsnyje atitinkamoms pareigoms numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus.

32 straipsnis. Profesoriai emeritai

1. Vyresniems kaip 65 metai profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą universitete, už ypatingus nuopelnus moksle ar mene senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui universiteto statuto nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dalyvauti universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje. Kiekvieno universiteto profesorių emeritų skaičius nustatomas universiteto sutartyje su Ministerija.

2. Profesoriaus emerito vardas suteikia teisę gauti mėnesinį atlyginimą, lygų 75% universiteto profesoriaus atlyginimo. Emerito atlyginimas yra mokamas vietoj mokslininko valstybinės pensijos. Profesoriui emeritui gali būti suteikiamos universiteto sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos.

33 straipsnis. Kviestiniai dėstytojai ir mokslo darbuotojai

Aukštoji mokykla gali ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojus bei mokslo darbuotojus iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma šiame įstatyme numatyta skyrimo į pareigas tvarka.

34 straipsnis. Dėstytojų mokslinės ir profesinės kvalifikacijos tobulinimas

Aukštosios mokyklos dėstytojai kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

V skirsnis

MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA

35 straipsnis. Aukštosios mokyklos mokslinė veikla

1. Fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla aukštosiose mokyklose turi suteikti studentams mokslinio tyrimo metodologijos įgūdžių, ugdyti aukštosios mokyklos dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis.

2. Aukštosios mokyklos turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose. Šios sutartys registruojamos Ministerijos nustatyta tvarka.

36 straipsnis. Universitetų mokslinė veikla

1. Mokslinė veikla universitetuose turi garantuoti mokslo ir studijų vienovę.

2. Valstybė skiria biudžeto lėšų valstybiniuose universitetuose atliekamiems moksliniams tyrimams finansuoti, taip pat mokslinei aparatūrai, įrangai įsigyti bei mokslinėms laboratorijoms įrengti.

3. Universitetuose atliekamų mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato patys universitetai, atsižvelgdami į valstybės reikmes, tyrimų svarbą krašto švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei turimus finansinius išteklius. Valstybinių universitetų tyrimų kryptys bei terminai nurodomi universiteto sutartyje su Ministerija. Pagal tikslines programas vykdoma taikomoji mokslinė veikla ir su ja susiję taikomieji moksliniai tyrimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, taip pat iš užsakovų lėšų.

4. Universitetuose mokslinė veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, kituose moksliniuose padaliniuose. Didelės apimties, ilgalaikiai, tarptautinio lygio atskirų mokslo krypčių ar šakų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai valstybiniuose universitetuose gali būti vykdomi šių universitetų mokslo institutuose.

5. Universitetų mokslinius tyrimus koordinuoja Ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijomis) bei Lietuvos mokslų akademija.

37 straipsnis. Universiteto mokslo institutas

1. Universiteto mokslo institutas (toliau - institutas) yra juridinis asmuo , turintis valstybinio mokslo instituto statusą. Institutas pagal sutartis su universitetu suteikia mokslinę bazę universiteto studentų studijoms ir mokslininkų rengimui doktorantūroje, taip pat dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Ši Instituto veikla finansuojama iš universiteto išlaidų sąmatoje tam tikslui numatomų lėšų.

2. Institutas pagal sutartis su universitetu, bendradarbiaudamas su atitinkamomis katedromis ar kitais universiteto padaliniais, padeda užtikrinti aukštą studijų lygį. Ši Instituto veikla finansuojama iš universiteto išlaidų sąmatoje tam tikslui numatomų lėšų.

3. Institutas rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris senatui ir universiteto tarybai pritarus įtraukiamas į universiteto plėtros perspektyvinį planą.

4. Institutą bendru Ministerijos bei universiteto teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.

5. Instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais Universiteto mokslo instituto nuostatais, ir pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru universiteto senato ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.

6. Du trečdalius Instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį - senato paskirti nariai.

7. Instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių senatui pritarus tvirtina rektorius. Rinkimus skelbia ir organizuoja Instituto taryba. Direktorių renka konkurso komisija, į kurią pusę narių paskiria Instituto taryba, o kitą pusę – universiteto senatas. Išrinktas Instituto direktorius yra Instituto tarybos narys pagal pareigas.

8. Institutas neatlyginamai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Institutui jo vykdomiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos , kurių dydis skaičiuojamas ta pačia tvarka kaip ir valstybiniams mokslo institutams. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina universiteto senatas, gavęs universiteto tarybos išvadą.

38 straipsnis. Meninė veikla

1. Aukštosiose meno mokyklose, kitų aukštųjų mokyklų meno studijų fakultetuose greta mokslinės veiklos plėtojama profesionali dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato aukštoji mokykla.

2. Valstybė skiria biudžeto lėšų valstybinių aukštųjų meno mokyklų, kitų aukštųjų mokyklų meno studijų fakultetų meninei veiklai finansuoti, taip pat instrumentams ir įrenginiams įsigyti bei naujoms kūrybinėms studijoms įrengti.

VI skirsnis

STUDIJOS

39 straipsnis. Studijų tipai, pakopos ir formos

1. Aukštosiose mokyklose organizuojamos dvejopo tipo studijos:

1) nuosekliosios studijos;

2) nenuosekliosios studijos. 

2. Universitete yra šios nuosekliųjų studijų pakopos:

1) pagrindinės studijos (I pakopa);

2) magistrantūra, rezidentūra, specialiosios profesinės studijos (II pakopa);

3) doktorantūra ir meno aspirantūra (III pakopa).

3. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų formos yra dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečiai nuosekliųjų studijų krypčiai taikomas studijų formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas. Studijų formų aprašus tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, Aukštojo mokslo tarybos bei Lietuvos studentų sąjungos (sąjungų) išvadas.

4. Nenuosekliųjų studijų formas nustato pati aukštoji mokykla.

40 straipsnis. Studijų kryptys

1. Universitetinių ir neuniversitetinių studijų krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios studijos aukštoje mokykloje, sąrašą tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus bei Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

2. Naujų studijų krypčių steigimo arba jų panaikinimo aukštosiose mokyklose tvarką tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų)  siūlymus bei Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

41 straipsnis. Studijų apimtis ir trukmė

1. Nuosekliųjų pagrindinių studijų apimtį ir trukmę nustato studijų krypties reglamentas.

2. Universitetinių pagrindinių studijų trukmė yra 4 studijų metai (160 kreditų), neuniversitetinių pagrindinių studijų trukmė – ne mažiau kaip 3 studijų metai (120 kreditų).

3. Vientisųjų studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 5 studijų metai (200 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 6 studijų metai (240 kreditų). Pirmųjų 4 metų studijos (160 kreditų) priskiriamos pagrindinių studijų (pirmajai) pakopai, o likusių 1-2 metų studijos (40-80 kreditų) priskiriamos antrajai nuosekliųjų studijų pakopai.

4. Specialiųjų profesinių studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1 studijų metai (40 kreditų)  ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (80 kreditų). 

5. Magistrantūros studijų trukmė yra ne trumpesnė kaip 1,5 studijų metų (60 kreditų) ir ne ilgesnė kaip 2 studijų metai (80 kreditų).

6. Doktorantūros trukmė baigus magistrantūrą yra 3 metai, o baigus specialiąsias profesines ar vientisąsias universitetines studijas – ne ilgesnė kaip 4 metai. Meno aspirantūros trukmė – ne ilgesnė kaip 2 metai.

42 straipsnis. Bendrieji studijų programų reikalavimai

1. Pagrindinių studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Baigus pagrindines universitetines studijas suteikiama profesinė kvalifikacija ir (ar) bakalauro laipsnis, baigus neuniversitetines pagrindines studijas – profesinė kvalifikacija.

2. Pagrindinių studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, kurį tvirtina Ministerija. Studijų krypties reglamente nustatomi visų tos krypties studijų programų bendrieji reikalavimai, bendrojo socialinio ir humanitarinio (ar gamtos mokslų ir matematikos bei informatikos) aukštojo išsilavinimo, mokslo ar meno srities pagrindų ir mokslo ar meno krypties specialaus lavinimo dalykų santykis, bendrieji praktinių įgūdžių formavimo reikalavimai, pagrindiniai kvalifikaciniai reikalavimai akademiniam ir profesiniam personalui.

3. Reguliuojamų profesijų sąrašą ir joms keliamus specialiuosius reikalavimus tvirtina Vyriausybė.

4. Universitetų studijų programas tvirtina senatas. Kolegijos studijų programas tvirtina Ministerija kolegijos akademinės tarybos teikimu.

5. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškam moksliniam ar meniniam darbui arba darbui, kuriam atlikti reikia gilesnių mokslinių žinių ir gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose atliekami studijų kryptį atitinkantys moksliniai tyrimai. Bendruosius magistrantūros studijų programų reikalavimus tvirtina Ministerija.

6. Specialiosios profesinės studijos skiriamos gilesniam pasirengimui darbui, kuriam reikalingi specialūs praktiniai gebėjimai. Bendruosius specialiųjų profesinių studijų programų reikalavimus tvirtina Ministerija.

7. Rezidentūros studijos skiriamos medicinos studijas baigusių asmenų pasirengimui savarankiškam klinikiniam darbui.

8. Doktorantūros studijos baigiamos disertacijos parengimu. Disertacijos ginamos prie universitetų veikiančiose mokslo krypčių tarybose. Doktorantūros studijų, disertacijos gynimo ir mokslo laipsnių suteikimo tvarką nustato doktorantūros nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) siūlymus bei Aukštojo mokslo tarybos išvadas. Meno aspirantūros studijos vykdomos pagal meno aspirantūros nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų) siūlymus bei Aukštojo mokslo tarybos išvadas.

43 straipsnis. Tęstinis mokymasis

1. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti aukštoji mokykla gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, jo kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas aukštosios mokyklos nustatytomis sąlygomis.

2. Tęstinių studijų rezultatai gali būti aukštosios mokyklos nustatyta tvarka įvertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, gali būti Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.

44 straipsnis. Studijų programų registracija ir vertinimas

1. Nuosekliosios studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Programos registruojamos Ministerijos nustatyta tvarka.

2. Studijų programų kokybė periodiškai vertinama. Vertinimą atlieka Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija ir viešai skelbia savo išvadas, į kurias Ministerija atsižvelgia sudarydama sutartį su aukštąja mokykla.

45 straipsnis. Individuali studijų programa

Aukštosios mokyklos gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatų įskaitymas

1. Lietuvos aukštosiose mokyklose įskaitomi:

1) savo studentų studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

2) užsienio valstybės aukštosios mokyklos studentų, atvykusių studijuoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas, studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jei ši mokykla yra pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;

3) Lietuvos aukštosios mokyklos studentų studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;

4) studento studijų kitoje tos pačios aukštosios mokyklos studijų programoje rezultatai.

2. Rezultatų įskaitymo tvarką nustato Ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos siūlymus bei tarptautinius susitarimus.

47 straipsnis. Priėmimas į aukštąją mokyklą

1. Į aukštąją mokyklą priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

2. Priėmimo į aukštąją mokyklą sąlygas nustato aukštoji mokykla. Priėmimo sąlygos turi būti suderintos su Ministerija. Priėmimo į pagrindines studijas sąlygos skelbiamos ne vėliau kaip 2 metai iki priėmimo pradžios. Stojantysis turi teisę pateikti prašymą stoti į kelias aukštąsias mokyklas.

3. Studentai į valstybės finansuojamas aukštosios mokyklos vietas pagal studijų kryptis, pakopas ir formas priimami konkurso būdu. Atrankos pagrindinėms studijoms konkurso pagrindą turi sudaryti ne daugiau kaip keturių mokomųjų dalykų brandos egzaminų rezultatai. Specialiesiems gebėjimams nustatyti aukštoji mokykla gali organizuoti ne daugiau kaip du egzaminus ar testus. Jei Ministerijos įgaliota institucija organizuoja ir administruoja mokomojo dalyko egzaminą, aukštoji mokykla per atrankos konkursą neorganizuoja šio mokomojo dalyko egzamino ar testo.

4. Stojančiųjų atranką į magistrantūros, specializuotų profesinių studijų, rezidentūros, doktorantūros ir meno aspirantūros studijas atlieka universitetai.

5. Ministerija gali nustatyti užsienio piliečių ir asmenų be pilietybės, kurių studijos visiškai ar iš dalies finansuojamos iš valstybės biudžeto, priėmimo į aukštąsias mokyklas kvotas ir tvarką.

VII skirsnis

STUDENTAI

48 straipsnis. Aukštųjų mokyklų studentai ir klausytojai

1. Aukštųjų mokyklų studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus ir meno aspirantus.

2. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija.

3. Aukštosiose mokyklose gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su aukštąja mokykla.

49 straipsnis. Studentų teisės ir pareigos

1. Studentai turi teisę:

1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;

2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;

3) vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir į aukštosios mokyklos) administraciją dėl žinių įvertinimo;

4) nutraukti ir atnaujinti studijas statuto nustatyta tvarka;

5) gauti su studijomis susijusią informaciją;

6) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

7) dalyvauti aukštosios mokyklos savivaldoje;

8) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją;

9) laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas;

10) kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo interesų pažeidimo;

11) naudotis įstatymų, aukštųjų mokyklų statutų bei kitų teisės aktų nustatytomis kitomis teisėmis.

2. Pagrindinių ir antros pakopos studijų (išskyrus rezidentūrą) studentai be šio straipsnio 1 p. išvardytų teisių dar turi teisę:

1) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti.

3. Studentai privalo:

1) vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;

2) laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų, rektoriaus (kolegijos direktoriaus) sprendimus;

4) teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

4. Valstybė sudaro studentui, besimokančiam kitoje vietoje nei jo nuolatinė gyvenamoji vieta, sąlygas pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytojus Sveikatos sistemos įstatymo nustatyta tvarka.

5. Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.

6. Aukštųjų mokyklų vadovai ar jų įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl šio įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti.

7. Aukštosiose mokyklose veikia ginčų nagrinėjimo komisijos, kurios sprendžia ginčus, iškilusius tarp aukštosios mokyklos administracijos ir studentų. Į ginčų nagrinėjimo komisijas po lygiai skiriami aukštosios mokyklos administracijos ir studentų atstovybės įgaliotieji asmenys. Studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas aukštosios mokyklos vadovo ar jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba jo negavo per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą laiką. Komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo bei sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

50 straipsnis. Drausminės nuobaudos studentams

1. Už studento pareigų pažeidimus aukštoji mokykla gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) griežtą papeikimą;

4) pašalinti iš aukštosios mokyklos.

2. Drausminių nuobaudų skyrimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

3. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Nesant studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti paskirta senato (akademinės tarybos) sprendimu.

4. Studentas gali būti pašalintas iš aukštosios mokyklos, jeigu:

1) grubiai pažeidė aukštosios mokyklos statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

51 straipsnis. Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos savivaldoje

1. Aukštosios mokyklos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybės narių rinkimo ir jos veiklos principai nustatomi aukštosios mokyklos statute. Atstovybės veikia pagal studentų visuotinio susirinkimo (konferencijos) patvirtintus įstatus, kuriuos registruoja universiteto rektorius (kolegijos direktorius).

2. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų konferencijos delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai yra teisėti, jei už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime (konferencijoje) dalyvavusių studentų.

52 straipsnis. Studentų atstovybė

1. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į aukštosios mokyklos ar jos padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja tų institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.

2. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš aukštosios mokyklos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais.

3. Aukštoji mokykla remia studentų atstovybę, skiria lėšų atstovybės veiklai finansuoti.

4. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pareikalauti dar kartą svarstyti aukštosios mokyklos savivaldos institucijų priimtus sprendimus.

53 straipsnis. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos)

1. Aukštųjų mokyklų studentų atstovybės gali jungtis į asociacijas ar kitas sąjungas įstatymų ir įstatų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos studentų atstovybės bei jų sąjunga (sąjungos)  gali dalyvauti studentų tarptautinių organizacijų veikloje.

3. Lietuvos studentų atstovybės bei jų sąjunga (sąjungos)  teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius, koordinuoja aukštųjų mokyklų atstovybių veiklą.

4. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) veiklai skiriama parama iš lėšų, numatytų valstybės biudžete mokslui ir studijoms.

VIII skirsnis

Aukštųjų mokyklų finansavimas

54 straipsnis. Valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybinėms aukštosioms mokykloms

1. Valstybės biudžeto lėšos skiriamos valstybinei aukštajai mokyklai numatytoms programoms įgyvendinti pagal sutartį, kurią aukštoji mokykla 3 metams sudaro su Ministerija.

2. Sutarties projektą pagal Ministerijos nustatytą formą rengia aukštoji mokykla. Sutartyje, vadovaujantis perspektyviniu Lietuvos aukštojo mokslo sistemos plėtros planu, turi būti numatyta:

1) kiekvienais metais valstybės finansuojamų vietų aukštojoje mokykloje skaičius pagal studijų kryptis, pakopas ir formas;

2) vietų (pagal studijų kryptis, pakopas ir formas), į kurias atitinkamais metais aukštoji mokykla gali priimti sutinkančius mokėti už studijas studentus (toliau – studijuojančiuosius savo lėšomis), maksimalus skaičius;

3) dėstytojų (profesorių, docentų, lektorių ir asistentų) maksimalus skaičius, kuris nustatomas atsižvelgiant į visų darbuotojų ir studentų skaičių;

4) aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir meninės kūrybos kryptys arba programos;

5) kita aukštosios mokyklos veikla (kvalifikacijos kėlimas, perkvalifikavimas, konsultacinė veikla, užsienio piliečių mokymas pagal tarpvalstybinius susitarimus, mokyklai perduotų valstybinės reikšmės kultūros objektų priežiūra ir kt.);

6) valstybės biudžeto lėšos, skiriamos sutartyje numatytai aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir plėtoti;

7) aukštosios mokyklos planuojamos pajamos iš mokslinės, konsultacinės, informacinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų;

8) kiti aukštosios mokyklos ir Ministerijos įsipareigojimai.

3. Sutarties projektas kartu su universiteto (kolegijos) tarybos išvada teikiamas Ministerijai, kuri per tris mėnesius pateikia savo išvadas ir siūlymus dėl projekto. Ne vėliau kaip per mėnesį rektorius (kolegijos direktorius) gali pateikti argumentuotą nuomonę dėl Ministerijos siūlymų.  Sutartį pasirašo Ministras ir universiteto rektorius (kolegijos direktorius).

4. Kasmet ne vėliau kaip kovo mėnesį aukštoji mokykla ir Ministerija įvertina aptaria, kaip sutartis buvo vykdoma praėjusiais metais, prireikus ją tikslina ar papildo abipusiais įsipareigojimais vėlesniems metams taip, kad sutartis nuolat apimtų ateinančių 3 metų laikotarpį.

5. Aukštajai mokyklai skiriamos valstybės biudžeto lėšos turi būti siejamos su aukštosios mokyklos veiklos vertinimo rezultatais. Ministerija gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą.

55 straipsnis.Valstybės biudžeto lėšos nevalstybinėms aukštosioms mokykloms

Ministerija gali sudaryti sutartis su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, kad būtų rengiami tam tikrų krypčių specialistai, jei valstybinėse aukštosiose mokyklose jie nerengiami arba jų rengiama nepakankamai, ir tam skirti valstybės lėšų.

56 straipsnis. Aukštosios mokyklos lėšos

1.Valstybinės aukštosios mokyklos  lėšas sudaro:

1) lėšos valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti;

2) valstybės biudžeto lėšos, skirtos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugų teikimu, finansuoti;

3) studijuojančiųjų savo lėšomis įmokos;

4) pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų;

5) kitos teisėtai įgytos lėšos.

2. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų lėšų struktūrą ir paskirtį nustato steigėjai.

57 straipsnis. Lėšos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir paslaugomis

Valstybės biudžeto lėšos moksliniams tyrimams bei veiklai, tiesiogiai nesusijusiai su studijų organizavimu ir aptarnavimu, nustatomos pagal Vyriausybės patvirtintą skaičiavimo metodiką, kuria remiantis apskaičiuojamos aukštosios mokyklos šios išlaidos:

1) išlaidos universitetuose atliekamiems moksliniams tyrimams ir meninei veiklai plėtoti, mokslininkams (doktorantūra) ir menininkams (meno aspirantūra) rengti;

2) aukštosios mokyklos administravimo, pastatų išlaikymo, šildymo ir kitos ūkio išlaidos;

3) į studijų kainą neįskaičiuotos organizavimo ir paslaugų išlaidos, susijusios su vadovėlių ir metodinės medžiagos leidyba, studentų ir dėstytojų tarptautiniais mainais, naujų studijų programų rengimu, mokomųjų laboratorijų įrengimu, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimu ir kt.;

4) ilgalaikio turto (mokslinė ir studijų aparatūra bei įrenginiai, leidybos ir kompiuterių įranga ir kt.) įsigijimo ir pastatų renovacijos išlaidos;

5) lėšos studentų stipendijoms.

58 straipsnis. Aukštosios mokyklos lėšos, gaunamos iš pedagoginės, mokslinės ir ūkinės veiklos

Aukštoji mokykla turi teisę gauti lėšų:

1) už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmeninis;

2) už studijuojančiųjų savo lėšomis studijų organizavimą, kvalifikacijos kėlimo kursus, nenuosekliąsias studijas. Šios studijos ir kursai finansuojami klausytojų, jų darbdavių ar kitomis lėšomis taip, kaip sutariama su aukštąja mokykla;

3) už laikinai nenaudojamų patalpų bei  mokslinės aparatūros nuomą, taip pat už fiziniams ir juridiniams asmenims teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus.

59 straipsnis. Studijų kaina

1. Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) bei Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus, kas 3 metai nustato studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose (pagal studijų kryptį, pakopą ir formą) kainą.

2. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti, t.y.:

1) lėšos tiesiogiai studijų procese dalyvaujančių dėstytojų, specialistų ir ūkio darbuotojų darbo užmokesčiui ir valstybiniam socialiniam draudimui;

2) lėšos aukštosios mokyklos išlaidoms, susijusios su studijomis ir jų moksliniam lygiui palaikyti reikalingomis prekėmis ir paslaugomis;

3) lėšos studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai organizuoti.

3. Vyriausybė Ministerijos teikimu tvirtina užsienio piliečių bei asmenų be pilietybės studijų Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose minimalią kainą.

4. Studijų kainą nevalstybinėse aukštosiose mokyklose nustato steigėjai ir apie tai kiekvienų metų pirmą ketvirtį praneša Ministerijai.

60 straipsnis. Valstybės paskola studijoms valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėti. Nemokamo aukštojo mokslo laidavimas

1. Studentams, išskyrus rezidentus, meno aspirantus ir doktorantus, priimtiems į valstybės finansuojamas vietas, studijų laikotarpiui suteikiama studijų kainą atitinkanti nominali (t.y. Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama aukštajai mokyklai)  valstybės paskola.

2. Į valstybės finansuojamą vietą priimtas studentas sudaro su aukštąja mokykla sutartį, kuria nustatomos valstybės paskolos suteikimo bei grąžinimo sąlygos. Sutarčių formą, turinį, apskaitos ir saugojimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Valstybės finansuojamose vietose besimokantys studentai, kurie iki aukštosios mokyklos nustatyto termino įvykdė Vyriausybės nustatyta tvarka studijų programos reikalavimus, yra atleidžiami nuo paskolos, suteiktos studijoms apmokėti, grąžinimo.

4. Asmuo, kuris studijavo valstybės finansuojamoje vietoje, bet per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė studijų programos reikalavimų, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti už šį suteiktą paskolą.

5. Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės paskola studijoms apmokėti konkurso būdu skiriama ir studentams, studijuojantiems savo lėšomis.

6. Asmenys negali gauti valstybės paskolos tos pačios ar žemesnės pakopos baigtoms studijoms apmokėti, jeigu jie ją jau yra kartą gavę.

6. Paskolų studijoms apmokėti grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Vyriausybė. Ji taip pat nustato sąlygas, kuriomis asmenys yra visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo paskolos grąžinimo arba jiems atidedamas paskolos grąžinimo terminas.

7. Jei studentas be pateisinamos priežasties du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, aukštoji mokykla jį išbraukia iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančių studentų sąrašų.

61 straipsnis. Studijuojančiųjų savo lėšomis studijų apmokėjimas

1. Valstybinės aukštosios mokyklos pagal sutartis, kurių sudarymo tvarką ir tipinę formą tvirtina Ministerija, gali priimti nuosekliosioms studijoms Ministerijos ir aukštosios mokyklos sutartyje nustatytą skaičių studentų, kurie, nepatekę atrankos konkurso tvarka į valstybės finansuojamas vietas, sutinka mokėti už studijas. Su šiais studentais sudaromos sutartys, kurios per 30 dienų turi būti įregistruotos Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde. Neįregistruotos sutartys negalioja.

2. Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato aukštoji mokykla, derindama su Ministerija, ir ją nurodo sutartyje su Ministerija bei priėmimo taisyklėse. Studijų kaina Lietuvos Respublikos piliečiams negali viršyti Vyriausybės patvirtintos studijų valstybės finansuojamose vietose kainos (pagal studijų kryptis, pakopas ir formas).

3. Aukštojoje mokykloje atsiradus valstybės finansuojamai laisvai vietai pagal tam tikrą studijų programą, asmenys, studijuojantieji pagal ją savo lėšomis, turi teisę konkurso būdu patekti į valstybės finansuojamą vietą. Šia teise gali pasinaudoti ir kitos aukštosios mokyklos studijuojantieji savo lėšomis. Konkurso būdu į valstybės finansuojamą vietą patekęs asmuo su aukštąja mokykla sudaro 60 straipsnio 2 dalyje nurodytą sutartį.

62 straipsnis. Kitos mokamos studijos valstybinėse aukštosiose mokyklose

Be šio įstatymo 61 straipsnyje nurodytų asmenų už studijas valstybinėje aukštojoje mokykloje taip pat  moka:

1) asmenys, turintys aukštojo mokslo diplomą, įgytą studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje, ir studijuojantys pagal tos pačios, kurią jie yra baigę, arba žemesnės pakopos studijų programą;

2) užsienio valstybių piliečiai, jei Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Ministerija nenustato kitaip;

3) asmenys, studijuojantys pagal kvalifikacijos kėlimo ar kitas nenuosekliųjų studijų programas.

63 straipsnis. Parama studentams

1. Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas remia aukštųjų mokyklų studentus (išskyrus rezidentus, doktorantus ir meno aspirantus) ir užsienyje studijuojančius Lietuvos piliečius, konkurso būdu skirdamas paskolas:

1) studijoms valstybės nefinansuojamose aukštųjų mokyklų vietose apmokėti;

2) pragyvenimo išlaidoms studijų metu iš dalies padengti ir studijų literatūrai įsigyti.

2. Paskolų valstybinių aukštųjų mokyklų studentams teikimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto lėšų skiria stipendijas gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama, taip pat labai gerai besimokantiems studentams.

4. Studentai turi teisę gauti ir kitą socialinę paramą, kuri mokama iš valstybės biudžeto teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5. Valstybinės paramos rezidentams, doktorantams ir meno aspirantams tvarką nustato Vyriausybė.

64 straipsnis. Paskolų administravimas

1.Valstybės paskolas studijoms apmokėti ir studentams remti administruoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Paskolos skiriamos iš tam tikslui Fondui perduodamos valstybės biudžeto lėšų mokslui ir studijoms dalies, taip pat iš lėšų, kurias Fondas sukaupia iš grąžinamų paskolų bei kitų  savo  sukauptų lėšų.

2. Lėšos valstybės lėšomis studijuojančių asmenų studijoms apmokėti aukštajai mokyklai perduodamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Aukštoji mokykla ir studentas, priimtas į valstybės finansuojamą vietą, per 30 dienų Ministerijos nustatyta tvarka sudaro valstybės paskolos sutartis.

4. Aukštoji mokykla , priėmusi studentą į valstybės finansuojamą vietą, per 30 dienų Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde turi įregistruoti studento valstybės paskolos sutartį. Neįregistruotos sutartys negalioja. Per 30 dienų nuo semestro pradžios aukštoji mokykla pateikia Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui studentų, tęsiančių studijas valstybės finansuojamose vietose, sąrašus pagal studijų kryptis, pakopas ir formas.

5. Aukštoji mokykla per 30 dienų nuo kiekvieno semestro pabaigos turi Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui pateikti sąrašus (kartu su sutartimis) valstybės paskolą gaunančių studentų, kurie neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų ar buvo pašalinti iš aukštosios mokyklos.

65 straipsnis. Paskolų studijoms grąžinimas

1. Asmuo, kuris studijavo valstybės finansuojamoje vietoje, bet per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų, privalo grąžinti už šį semestrą suteiktą paskolą.

2. Asmenys, kurie studijavo valstybės finansuojamose vietose ir nebuvo atleisti nuo suteiktos paskolos studijoms apmokėti grąžinimo, paskolą Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui turi pradėti grąžinti ne vėliau kaip praėjus 2 metams po studijų baigimo arba nutraukimo ir grąžina ją per laiką, tris kartus ilgesnį nei truko studijos, už kurias jis nebuvo atleistas nuo suteiktos paskolos grąžinimo.

3. Paskolų studijoms apmokėti bei pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Vyriausybė. Ji taip pat nustato sąlygas, kuriomis asmenys yra visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo paskolos grąžinimo arba jiems atidedamas paskolos grąžinimo terminas.

66 straipsnis. Aukštųjų mokyklų finansinė atskaitomybė

1. Pajamas ir išlaidas valstybinė aukštoji mokykla tvarko pagal šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą sąmatą, kurią, aukštosios mokyklos senatui (akademinei tarybai) ir Tarybai pritarus, tvirtina rektorius (kolegijos direktorius).

2. Aukštoji mokykla kasmet (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ataskaitą apie praėjusių metų pajamas ir išlaidas.

3. Aukštoji mokykla išlaidų apyskaitas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą. Tokių apyskaitų pateikimo tvarką ir terminus nustato finansavusios organizacijos.

4. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų finansavimo ir lėšų naudojimo tvarką nustato įstatymai ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų statutai.

IX skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Pasiūlyti Vyriausybei iki 2000 m. rugsėjo 1 d. priimti ar pakeisti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

2. Nustatyti, kad iki 2000 m. liepos 15 d.aukštosios mokyklos pateikia tvirtinti Seimui savo statutus, suderintus su šio įstatymo nuostatomis.

3. Nustatyti, kad šio įstatymo 63 straipsniu nustatyta paskolų teikimo studentams tvarka pradedama taikyti nuo 2001 metų sausio 1 d.

68 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 67 straipsnį, įsigalioja nuo 2000 m. rugsėjo 1 d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, aukštųjų mokyklų statutai, patvirtinti šiais teisės aktais:

1) Lietuvos Respublikos įstatymu “Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo” (Žin., 1990, Nr.18-468);

2) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr.I-2714 “Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto” (Žin., 1992, Nr.24-695);

3) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr.I-2710 “Dėl Kauno technologijos universiteto statuto” (Žin., 1992, Nr.25-733);

4) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr.I-2711 “Dėl Vilniaus dailės akademijos statuto” (Žin., 1992, Nr.25-734);

5) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr.I-2712 “Dėl Lietuvos žemės ūkio universiteto statuto” (Žin., 1992, Nr.25-735; 1996, Nr.100-280);

6) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos – Atkuriamojo Seimo nutarimu Nr.I-2713 “Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto statuto” (Žin., 1992, Nr.25-736; 1996, Nr.90-2090);

7) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-281 “Dėl Lietuvos veterinarijos akademijos statuto” (Žin., 1993, Nr.56-1080);

8) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-282 “Dėl Kauno medicinos universiteto statuto” (Žin., 1993, Nr.56-1081; 1998, Nr.57-1586);

9) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-494 “Dėl Vytauto Didžiojo universiteto” (Žin., 1994, Nr.47-871);

10) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-1088 “Dėl Lietuvos muzikos akademijos statuto” (Žin., 1995, Nr.97-2169);

11) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.I-1131 “Dėl Klaipėdos universiteto statuto” (Žin., 1995, Nr.107-2401);

12) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII-443 “Dėl Šiaulių universiteto statuto patvirtinimo” (Žin., 1997, Nr.94-2361);

13) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII-603 “Dėl Lietuvos teisės akademijos statuto patvirtinimo” (Žin., 1998, Nr.6-117);

14) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII-1179 “Dėl Lietuvos kūno kultūros instituto statuto pakeitimo” (Žin., 1999, Nr.43-1363),

galioja tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui, Aukštųjų mokyklų valdymo (savivaldos) institucijų (senato, tarybos) įgaliojimai tęsiasi (pasibaigusios kadencijos terminas senato (tarybos) sprendimu gali būti pratęstas) iki bus suformuotos savivaldos ir valdymo institucijos šio įstatymo nustatyta tvarka. Nauji senatų rinkimai organizuojami šio įstatymo ir aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka. Rektoriaus įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jis buvo išrinktas, pabaigos arba senato (tarybos) sprendimu jie gali būti pratęsti (jei kadencija baigiasi anksčiau, negu įsigalioja šis įstatymas) iki naujo rektoriaus išrinkimo šio įstatymo nustatyta tvarka„ bet ne ilgiau kaip iki 2000 m. gruodžio 1d. Rengiant naujus rektoriaus rinkimus vadovaujamasi nuostata, kad rektoriumi negali būti renkamas asmuo, kuris, jį perrinkus, eitų rektoriaus pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Teikia švietimo, mokslo ir kultūros komitetas