LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL TEISMO ANTSTOLIŲ INSTITUCINĖS REFORMOS METMENŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. gruodžio 27 d. Nr. 1484

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Teismo antstolių institucinės reformos metmenis (pridedama).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                        Andrius Kubilius

 

Teisingumo ministras                                                                   Gintaras Balčiūnas

______________


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1484

 

TEISMO ANTSTOLIŲ INSTITUCINĖS REFORMOS METMENYS

 

I. REFORMOS TIKSLAI

 

1. Teismo antstolių institucinės reformos (toliau vadinama – reforma) tikslai yra šie:

1.1. remiantis Vakarų Europos valstybių patirtimi, reformuoti teismo antstolių (toliau vadinama – antstoliai) kontorų prie apylinkių teismų sistemą instituciniu požiūriu – suteikti antstoliams profesines paslaugas teikiančių asmenų statusą, tačiau palikti tam tikrus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įgaliojimus antstolių veiklos kontrolės ir kitose srityse;

1.2. sukurti šiuolaikišką, veiksmingą, valstybės ir visuomenės poreikius tenkinantį teismų bei kitų institucijų sprendimų (toliau vadinama – sprendimai) vykdymo procesą;

1.3. įstatymiškai įtvirtinti principinę nuostatą, jog sprendimų, priimtų dėl privačių asmenų ginčo, vykdymo išlaidas atlygina ne valstybė, o ginčo šalys, ir ją įgyvendinti. Be to, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nefinansuojamos ir antstolių administracinės išlaidos.

2. Vykdant reformą, turi būti atsižvelgta į Europos Sąjungos teisės, taip pat Briuselio ir Lugano konvencijų, reglamentuojančių teismų sprendimų pripažinimą ir vykdymą užsienio valstybėse, reikalavimus.

 

II. REFORMOS KRYPTYS

 

3. Pirmoji reformos kryptis – sukurti teisinę bazę. Šios krypties svarbiausieji uždaviniai – reglamentuoti antstolių statusą, atsakomybę, savivaldą, antstolių veiklos kontrolę ir sprendimų vykdymo išlaidų atlyginimą.

Antstolių statuso, atsakomybės, savivaldos ir antstolių veiklos kontrolės reglamentavimas.

Vykdant reformą ir atsižvelgiant į jos įgyvendinimo etapus, parengiamas Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau vadinama – Antstolių įstatymas; įstatymas), apibrėžiančio antstolių statusą, funkcijas, savivaldą, kontrolę bei kitus klausimus, projektas bei šio įstatymo įsigaliojimo įstatymo projektas.

Įstatyme nurodoma, jog antstolis – tai profesines paslaugas teikiantis asmuo, kurį valstybė deleguoja atlikti sprendimų vykdymo bei kitas įstatymų numatytas funkcijas, suteikdama reikiamus įgaliojimus, taip pat nustatomi reikalavimai asmenims, pretenduojantiems eiti antstolio pareigas, įvedamas antstolio padėjėjo institutas.

Antstolio darbo vieta yra jo paties įsteigta kontora arba kita jau veikianti antstolio(-ių), su kuriuo(-iais) jis (jie) sudaro sutartį dėl nuolatinės darbo vietos, kontora. Įstatyme įtvirtinami pagrindiniai techniniai ir kiti reikalavimai, keliami antstolio(-ių) kontorai. Antstolis nėra komercinės-ūkinės veiklos subjektas, jo veiklai nėra taikomi komercinę-ūkinę (taip pat įmonių) veiklą reglamentuojantys įstatymai, draudžiama kokia nors tiesioginė ar netiesioginė antstolio veikla reklama.

Apylinkės teismo veiklos teritorijoje įtvirtinamas laisvas antstolio pasirinkimo principas. Antstolių skaičių ir veiklos teritorijas nustato teisingumo ministras.

Įstatyme įtvirtinama antstolio pareiga priimti vykdyti jam pateiktus sprendimus, numatoma, jog antstolis gali atsisakyti priimti vykdyti sprendimą savo veiklos teritorijoje tik įstatymo nustatytais atvejais.

Įstatymu įsteigiami Lietuvos antstolių rūmai, kurie atlieka antstolių savivaldos, darbo organizavimo ir koordinavimo bei kitas šiame įstatyme ir rūmų statute numatytas funkcijas. Įstatyme nustatoma, jog kiekvienas antstolis yra šių rūmų narys. Rūmų veikla finansuojama iš antstolių mokamų privalomųjų įnašų. Rūmų statutas priimamas visuotinio antstolių susirinkimo ir tvirtinamas teisingumo ministro.

Antstolis už savo ir kontoros darbuotojų kaltais veiksmais padarytą materialinę žalą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Kad ši žala būtų realiai atlyginama, įvedamas privalomojo antstolių civilinės atsakomybės draudimo institutas ir numatoma minimali draudimo suma. Antstolių civilinė atsakomybė draudžiama centralizuotai per Lietuvos antstolių rūmus. Centralizuotas antstolių civilinės atsakomybės draudimas padės užtikrinti antstolių darbo vidinę kontrolę, nes draudimo įnašai didės ar mažės priklausomai nuo draudimo išmokų dėl antstolių veiksmais padarytos materialinės žalos atlyginimo dydžio ir antstoliai bus suinteresuoti, kad kiekvienas jų kontoros darbuotojas dirbtų tinkamai, kad savo veiksmais nepadarytų žalos. Už pažeidimus, padarytus vykdant pareigas, antstolis atsako kaip valstybės pareigūnas.

Antstolių drausminės bylos nagrinėjamos garbės teisme. Tris garbės teismo narius (nebūtinai iš antstolių) skiria teisingumo ministras, du renka visuotinis antstolių susirinkimas. Teisingumo ministras skiria garbės teismo pirmininką ir tvirtina garbės teismo nuostatus.

Antstolių veiklą, susijusią su sprendimų vykdymu, kontroliuoja apylinkių teismų pirmininkai arba jų įgalioti teisėjai teisingumo ministro nustatyta tvarka. Tvirtinti atskirus antstolių atliktus procesinius veiksmus pavedama apylinkių teismų teisėjams. Antstolių veiklai tikrinti gali būti sudaromos revizijos grupės, kurios dirba teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Administracinę antstolių veiklą kontroliuoja teisingumo ministro nustatyta tvarka Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos, apylinkių teismai ir Lietuvos antstolių rūmai.

Finansinė antstolių veiklos kontrolė vykdoma įstatymų nustatyta tvarka.