|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
KAIMO REIKALŲ KOMITETAS
1999 11 22 Nr.36(110)
Valdymo reformų ir savivaldybių komitetui
Pasiūlymai ir pastabos dėl vietos savivaldos sampratos ir principų
Lietuvos Respublikos administracinis padalinimas į dabar egzistuojančius rajonus vyko prieš 40 metų ir atitiko to meto valstybės tikslus.
Po 1990 metų Kovo 11-osios visiškai pasikeitė valstybės tikslai. Juos ima reikšti ne valdžia, o pati visuomenė. Viena iš priemonių geriau išreikšti visuomenės tikslus ir juos įgyvendinti yra vietos savivalda. Lietuvoje priimtina ir diegtina europietiškoji vietos savivalda, kurioje formuojasi ir vystosi pilietinė bendruomenė. Jai reikštis ir vystytis tokiose didelėse teritorijose, kurias aprėpia dabartiniai rajonai su labai dideliu gyventojų skaičiumi, su labai įvairiais ir labai skirtingais tikslais ir interasais, nėra beveik jokių galimybių.
Manoma, kad pirma reikia nuspręsti, ar mažinti savivaldybių teritorijas, pakeitus esamas administracines ribas, ar kurti dviejų pakopų savivaldybes. Vienaip ar kitaip nusprendus, rengti vietos savivaldos įstatymą.
Pateiktas Seimui Vietos savivaldos įstatymas, pritaikomas prie esamos administracinio suskirstymo sistemos, nieko nekeičia ir savivaldybės lieka kaip iki šiol valstybės išlaikomos komunalinio, socialinio aprūpinimo įmonės, be savivaldai būdingų ir reikalingų funkcijų vykdymo, nors formaliai tos funkcijos joms ir priskiriamos.
Manome, kad Seimas kartu su Vyriausybe turėtų skubiai apsvarstyti ir nutarti padaryti būtinus neatidėliotinus pertvarkymus, o tik tuomet priimti naują įstatymą.
Vertas dėmesio siūlymas suskirstyti Lietuvos teritoriją į 120 – 160 administracinių teritorijų, kuriose šeimininke visais visuomenei rūpimais reikalais taptų savivaldybė. Valstybės valdymo funkcijas, kurių perduoti savivaldybėms neįmanoma, būtų tikslinga iš apskričių grąžinti ministerijoms. Regioninės politikos vykdymui siūloma įkurti keturis ar penkis regioninius centrus, kuriuose liktų dalis apskritims būdingų funkcijų ir formuotųsi tik tiems regionams savitos funkcijos.
Yra ir kitokių siūlymų. Nenoras keisti esamą tvarką labai kenkia krašto ekonomikai, stabdo valstybės savarankiškumo, nepriklausomybės įtvirtinimą, ugdo piliečių nepasitikėjimą valstybe ir savo jėgomis.