LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUSIJOS FEDERACIJOS

S U T A R T I S

DĖL LIETUVOS IR RUSIJOS VALSTYBĖS SIENOS

Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, toliau vadinamos Šalimis,

laikydamosi visuotinai pripažintų tarptautinės teisės principų ir normų,

vadovaudamosi Jungtinių Tautų Organizacijos Įstatuose įtvirtintais tikslais ir principais bei būdamos ištikimos įsipareigojimams, prisiimtiems Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje,

remdamosi 1991 metų liepos 29 dienos Sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų bei 1991 metų liepos 29 dienos Susitarimo tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dėl bendradarbiavimo ekonominėje ir socialinėje – kultūrinėje RTFSR Kaliningrado srities raidoje nuostatomis,

norėdamos konkrečiai nuspręsti, kur turi eiti visa Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linija,

susitarė:

1 straipsnis

Šioje Sutartyje terminas „valstybės siena“ reiškia liniją ir šia linija einančią vertikalią plokštumą, kurios skiria Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorijas – sausumą, vandenis, žemės gelmes ir oro erdves.

2 straipsnis

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės siena prasideda nuo Lietuvos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos sienų sankirtos taško ir eina iki Šalių teritorinių jūrų išorinių ribų sankirtos Baltijos jūroje taško pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės sienos linijos aprašymą (toliau – Aprašymas).

Šalys susitarė, kad minėto sankirtos taško tiksli padėtis bus nustatyta atitinkamu dokumentu.

Aprašymas, 1:50000 mastelio topografiniai žemėlapiai ir 1:200000 mastelio jūrlapis lietuvių bei rusų kalbomis su juose pažymėta valstybės sienos linija yra pridedami prie šios Sutarties ir yra neatskiriama jos dalis.

Atsiradus skirtumams tarp minėtų Aprašymo ir žemėlapių, demarkavimo metu Šalys vadovausis Aprašymu.

3 straipsnis

Bet kokie natūralūs pasienio upių ir upelių vagų, vandens telkinių kranto linijos pasikeitimai nekeičia šia Sutartimi nustatytos valstybės sienos linijos padėties, jeigu Šalys nesusitars kitaip.

4 straipsnis

Tam, kad pagal šią Sutartį valstybės siena būtų nustatyta ir pažymėta vietovėje bei būtų sudaryti atitinkami demarkavimo dokumentai, Šalys kaip galima greičiau pariteto pagrindais sudarys Lietuvos ir Rusijos bendrą demarkavimo komisiją.

5 straipsnis

Valstybės sienos režimas nustatomas atskiru Šalių susitarimu.

6 straipsnis

Per tiltus, užtvankas ir kitus įrengimus, pastatytus ant upių, upelių, ežerų ir kitų vandens telkinių, valstybės siena eina šių įrengimų viduriu arba jų technologine ašimi nepriklausomai nuo to, kur valstybės siena eina vandeniu.

7 straipsnis

Klausimai, susiję su inžinerinių įrengimų, komunikacijų ir kitų infrastruktūros objektų, kuriuos kerta valstybės siena arba kurie yra ant jos, eksploatavimu, yra sprendžiami atskirais susitarimais.

8 straipsnis

Klausimai, susiję su Šalių bendradarbiavimu sausumos pasienio ruožų, Vištyčio (Vištyneckoje) ežero, Kuršių marių, upių ir kitų pasienio vandens telkinių aplinkos apsaugos bei šių telkinių žuvų išteklių išsaugojimo ir panaudojimo srityse, yra sprendžiami atskirais susitarimais.

9 straipsnis

Ši Sutartis bus ratifikuota ir įsigalios pasikeitimo ratifikaciniais raštais dieną.

Sudaryta Maskvoje 1997 metų spalio 24 dieną dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir rusų kalbomis, abu tekstai turi vienodą galią.

Lietuvos Respublikos vardu

Rusijos Federacijos vardu

______________

LIETUVOS RESPUBLIKOS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VALSTYBĖS SIENOS LINIJOS APRAŠYMAS

Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybės siena prasideda nuo Lietuvos Respublikos, Rusijos Federacijos ir Lenkijos Respublikos sienų sankirtos (valstybės sienos ženklo Nr. 1987).

Nuo sankirtos taško Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos linija 0,6 km atstumu eina tiesiai, šiaurės – šiaurės vakarų kryptimi iki taško Nr. 1, kurio koordinatės yra X – 6028563; Y – 4616421.

Nuo taško Nr. 1 valstybės sienos linija 1,5 km atstumu eina tiesiai šiaurės vakarų kryptimi iki taško Nr. 2, kurio koordinatės yra X – 6029669; Y – 4615418. Šis taškas yra griovio viduryje, pamiškėje.

Nuo taško Nr. 2 valstybės sienos linija eina griovio viduriu šiaurės vakarų kryptimi iki taško Nr. 3, kuris yra ant Vištyčio (Vištyneckoje) ežero kranto, ten, kur griovys išeina į ežero krantą, 0,9 km atstumu į rytus nuo aukštumos su žyma „210,7“ ir 0,8 km atstumu į šiaurės vakarus nuo aukštumos su žyma „230,1“, kurios yra Rusijos Federacijos teritorijoje.

Nuo taško Nr. 3 valstybės sienos linija 6,5 km atstumu eina tiesiai šiaurės – šiaurės vakarų kryptimi per Vištyčio (Vištyneckoje) ežerą iki taško Nr. 4, kuris yra 1,3 atstumu į pietus nuo kelių Vištytis-Virbalis ir Vištytis-Marivilė (Marivil) sankryžos ir kurio koordinatės yra X – 6036738; Y – 4612776.

Nuo taško Nr. 4 valstybės sienos linija 2,5 km atstumu eina tiesiai šiaurės vakarų kryptimi iki taško Nr. 5, kuris yra ant Vištyčio (Vištyneckoje) ežero kranto, 0,15 km atstumu į šiaurės rytus nuo tilto per Pisos upę ir 0,1 km atstumu į pietvakarius nuo artimiausios Vištyčio miesto gatvių sankryžos.

Nuo taško Nr. 5 valstybės sienos linija 0,08 km atstumu eina tiesiai šiaurės vakarų kryptimi, toliau – šiaurės – šiaurės rytų kryptimi tiesiai 0,28 km atstumu iki griovio, toliau – griovio viduriu šiaurės kryptimi išilgai rytinio miško pakraščio, šalia geodezinių ženklų su žymomis „208,2“ ir „143,0“ iki griovio ir Lieponos upės sankirtos – taško Nr. 6.

Nuo taško Nr. 6 valstybės sienos linija eina Lieponos upės viduriu pasroviui, toliau – per tvenkinį (jo siauroje dalyje – pagal liniją, lygiai nutolusią nuo krantų, toliau jam išplatėjus – tiesiai iki užtvankos nuolydžio), toliau – vėl Lieponos upės viduriu tarp Černyševskoje ir Kybartų gyvenviečių iki taško Nr. 7, kuris yra 0,5 km atstumu į rytus nuo geodezinio ženklo su žyma „48,1“, ten, kur prataka atsišakoja nuo Lieponos upės.

Nuo taško Nr. 7 valstybės sienos linija eina Lieponos upės viduriu iki taško Nr. 8, kuris yra ten, kur Lieponos upė įteka į Širvintos (Šėrvinta) upę.

Nuo taško Nr. 8 valstybės sienos linija eina Širvintos (Šėrvinta) upės viduriu pasroviui, toliau – Širvintos senvage (Staroje Ruslo) iki taško Nr. 9, kuris yra Širvintos senvagės (Staroje Ruslo) viduryje, 0,2 km atstumu į pietryčius nuo vietos, kur Širvintos senvagė (Staroje Ruslo) įteka į Širvintos (Šėrvinta) upę.

Nuo taško Nr. 9 valstybės sienos linija 0,8 km atstumu eina grioviu šiaurės rytų kryptimi iki melioracinio kanalo, toliau – šio kanalo viduriu iki Širvintos (Šėrvinta) upės, toliau – Širvintos (Šėrvinta) upės viduriu iki taško Nr. 10, kuris yra ten, kur Širvintos (Šėrvinta) upė įteka į Šešupės upę.

Nuo taško Nr. 10 valstybės sienos linija eina šiaurės vakarų kryptimi, Šešupės upės viduriu (ten, kur yra salų, – upės pagrindinės vagos viduriu), pasroviui iki taško Nr. 11, kuris yra Šešupės upės ir sauso griovio sankirtoje, 0,1 km atstumu pasroviui nuo vietos, kur Jotijos upė įteka į Šešupės upę.

Nuo taško Nr. 11 valstybės sienos linija šiaurės vakarų kryptimi eina sausu grioviu per geodezinį ženklą su žyma „30,6“, toliau – šiuo grioviu, po to – melioraciniu grioviu iki taško Nr. 12, kuris yra pamiškėje, sauso ir melioracinio griovių sankirtoje.

Nuo taško Nr. 12 valstybės sienos linija 0,2 km atstumu eina šiaurės kryptimi, toliau – vakarų kryptimi pietine griovio puse iki kelio Krasnoznamensk – Pograničnyj, toliau – rytine šio kelio puse šiaurės – šiaurės vakarų kryptimi iki taško Nr. 13, kuris yra 0,5 km atstumu į šiaurės vakarus nuo Keršiškių kaimo, plento ir gruntkelio sankryžoje.

Nuo taško Nr. 13 valstybės sienos linija eina griovio viduriu šiaurės kryptimi išilgai vakarinio miško pakraščio, kerta melioracinį griovį, upelius, pagerintą gruntkelį tarp Pograničnyj ir Sudargo gyvenviečių, toliau eina damba iki taško Nr. 14, kuris yra Nemuno (Nėman) upės vagoje, ten, kur susikerta dambos linijos ir upės farvaterio vidurio kryptys.

Nuo taško Nr. 14 valstybės sienos linija eina Nemuno (Nėman) upės pagrindinio farvaterio viduriu, pasroviui vakarų kryptimi iki Skirvytės (Severnaja) upės atsišakojimo, toliau – Skirvytės (Severnaja) ir Tiesiosios (Južnaja Protoka) upių farvaterio viduriu iki taško Nr. 15, kuris yra Tiesiosios (Južnaja Protoka) upės žiotyse. Šis taškas yra šalia kranto vedlinės ženklų, ten, kur statmuo, išvestas iš pratakos, esančios tarp bevardės salos ir Briedžių – Elenos gurgždo (Bolšoj) salos, pradžios vidurio, kerta Tiesiosios (Južnaja Protoka) upės farvaterio vidurio liniją.

Nuo taško Nr. 15 valstybės sienos linija eina pratakos viduriu tarp bevardės salos ir Briedžių – Elenos gurgždo (Bolšoj) salos šiaurės vakarų kryptimi, toliau – pratakos viduriu tarp dviejų bevardžių salų vakarų kryptimi iki taško Nr. 16, kuris yra pratakos žiotyse ir kurio koordinatės yra X – 6124746; Y – 4516870.

Nuo taško Nr. 16 valstybės sienos linija eina Kuršių mariomis tiesiai vakarų kryptimi iki taško Nr. 17, kurio koordinatės yra X – 6125910; Y – 4506380.

Nuo taško Nr. 17 valstybės sienos linija eina Kuršių mariomis tiesiai iki taško Nr. 18, kuris yra ant Kuršių nerijos kranto, 0,9 km atstumu į rytus nuo geodezinio ženklo „Siena Ryt.“, pratęsus geodezinius ženklus „Siena Vak.“ ir „Siena Ryt.“ jungiančią tiesiąją.

Nuo taško Nr. 18 valstybės sienos linija eina tiesiai iki taško Nr. 19, kuris yra ant Kuršių nerijos kranto prie Baltijos jūros, 0,1 km atstumu į vakarus nuo geodezinio ženklo „Siena Vak.“, pratęsus geodezinius ženklus „Siena Vak.“ ir „Siena Ryt.“ jungiančią tiesiąją.

Nuo taško Nr. 19 valstybės sienos linija eina tiesiai per Baltijos jūrą iki taško Nr. 20, kuris yra Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos teritorinių jūrų išorinių ribų sankirtos taškas ir kurio koordinatės yra 55^o23,053' šiaurės platumos, 20^o39,343' rytų ilgumos.

Šis Aprašymas yra sudarytas pagal 1:50000 mastelio topografinius žemėlapius ir 1:200000 mastelio jūrlapį lietuvių ir rusų kalbomis, esančius Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos priedu. Skliaustuose yra nurodyti geografiniai pavadinimai, pažymėti Rusijos Federacijos išleistuose žemėlapiuose.

Visos Aprašyme paminėtos kryptys, atstumai ir koordinatės yra nustatytos pagal minėtus žemėlapius ir patikslintos pagal 1:10000 mastelio žemėlapius, pagal 1942 m. koordinačių sistemą.

______________