LIETUVOS RESPUBLIKOS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS SUTARTIS DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS

Lietuvos Respublika ir Baltarusijos Respublika, toliau vadinamos Šalimis,

vadovaudamosi Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos geros kaimynystės ir bendradarbiavimo sutartimi, pasirašyta 1995 m. vasario 6 d. Vilniuje,

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos susitarimu dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje, pasirašytu 1994 m. balandžio 14 d. Vilniuje,

siekdamos plėtoti ir gilinti tarpusavio santykius išsaugant piliečių teises socialinės apsaugos srityje,

susitarė:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1. Šioje Sutartyje toliau nurodyti terminai reiškia:

1) „teisės aktai“ – įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius 2 straipsnyje nurodytas socialinės apsaugos rūšis;

2) „kompetentingos valdymo institucijos“:

Lietuvos Respublikoje – Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją;

Baltarusijos Respublikoje – Socialinės apsaugos ministeriją, Darbo ministeriją ir Sveikatos apsaugos ministeriją;

3) „kompetentinga įstaiga“ – įstaigą, kuri pagal galiojančius teisės aktus turi teisę skirti pensijas ir pašalpas;

4) „nuolatinis gyvenimas“ – nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tokia pripažįstama pagal kiekvienos Šalies teisės aktus;

5) „savarankiškai dirbantis asmuo“ – asmenį, kuris siekdamas gauti pajamų dirba savarankiškai ir kuriam taikomos šios Sutarties 2 straipsnio nuostatos;

6) „draudimo (darbo) stažas“ – socialinio draudimo įmokų mokėjimo, darbo pagal darbo sutartį arba savarankiško darbo laikotarpius, kurie tokiais nustatomi arba pripažįstami teisės aktais, pagal kuriuos jie buvo įgyti, taip pat bet kuriuos kitus teisės aktais draudimo (darbo) stažui prilygintus laikotarpius;

7) „pensijos“ ir „pašalpos“ – pinigines pensijas ir pašalpas, įskaitant visas jų dalis, visus priedus, padidinimus ir priemokas;

8) „žalos atlyginimas“:

Lietuvos Respublikoje – žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga pinigines išmokas;

Baltarusijos Respublikos – žalos atlyginimo, padarytos darbuotojams dėl sužalojimo, profesinio susirgimo ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su jų darbo pareigomis, pinigines išmokas;

9) „nesusiję su įmokų mokėjimu“ – pensijas ir pašalpas, kurių skyrimas nepriklauso nei nuo aprūpintinų asmenų arba jų darbdavių tiesioginio įmokų mokėjimo, nei nuo savarankiško darbo stažo;

10) „pasienio rajono darbuotojai“ – asmenys, kurie dirba vienos Šalies teritorijoje ir nuolat gyvena kitos Šalies teritorijoje, į kurią šie asmenys paprastai gali sugrįžti kiekvieną dieną;

11) „šeimos pašalpos“ – periodines pinigines pašalpas, kurios skiriamos pagal kiekvienos iš Šalių teisės aktus šeimoms, auginančioms vaikus.

2. Kiti šioje Sutartyje vartojami terminai turi tokią reikšmę, kokią jie turi pagal kiekvienos Šalies teisės aktus.

2 straipsnis

1. Ši Sutartis taikoma šioms kiekvienos Šalies teisės aktais numatytoms socialinės apsaugos rūšims:

1) ligos ir motinystės (laikinojo nedarbingumo) pašalpoms;

2) invalidumo pensijoms;

3) senatvės (amžiaus) pensijoms;

4) ištarnauto laiko pensijoms;

5) našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijoms;

6) žalos atlyginimui;

7) bedarbio pašalpoms;

8) laidojimo pašalpoms;

9) pašalpoms šeimai.

2. Ši Sutartis taip pat taikoma teisės aktų normoms, kurios pakeis arba pataisys tas socialinės apsaugos rūšis, kurios nurodytos ankstesnėje dalyje.

3 straipsnis

1. Ši Sutartis reglamentuoja nuolat gyvenančių vienos iš Šalių teritorijoje asmenų, kuriems galioja arba galiojo vienos ar abiejų Šalių teisės aktai, socialinę apsaugą.

2. Ši Sutartis netaikoma kariškių, vidaus reikalų, valstybės saugumo darbuotojų ir kitų asmenų, kurių pensinis aprūpinimas nėra susijęs su valstybinio socialinio draudimo sistema, specialioms pensijų sistemoms.

4 straipsnis

Jeigu ši Sutartis nenumato kitaip, taikant kitos Šalies teisės aktus, vienos Šalies piliečių ir jų šeimos narių teisės nepriklausomai nuo pilietybės prilyginamos savo Šalies piliečių teisėms.

5 straipsnis

Jeigu šia Sutartimi nenumatyta kitaip, negalima neskirti pensijų ir pašalpų, taip pat žalos atlyginimo, į kurias asmuo turi teisę pagal vienos Šalies teisės aktus (išskyrus pensijas ir pašalpas, nesusijusias su įmokų mokėjimu(darbo stažu), o paskirtas sumažinti, sustabdyti arba nutraukti jų mokėjimą dėl to, kad tas asmuo nuolat gyvena kitos Šalies teritorijoje.

II DALIS

ĮSTATYMŲ TAIKYMAS

6 straipsnis

Asmenims, kuriems galioja ši Sutartis, valstybinio socialinio draudimo srityje taikomi tik vienos Šalies teisės aktai pagal minėtos Sutarties šios dalies nuostatas.

7 straipsnis

1. Jeigu šios Sutarties 8 straipsnyje nenumatyta kitaip, pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi Šalies, kurios teritorijoje jie dirba, teisės aktai, net jeigu jie nuolat gyvena arba darbdavys (samdytojas), kuriam jie dirba, juridiškai yra įregistruotas ar gyvena kitos Šalies teritorijoje.

2. Jeigu asmuo vienu metu pagal darbo sutartį dirba arba vienu metu savarankiškai dirba abiejų Šalių teritorijoje, tai tokiam asmeniui taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jis nuolat gyvena, teisės aktai.

3. Jeigu asmuo vienu metu pagal darbo sutartį dirba vienos Šalies teritorijoje ir savarankiškai dirba kitos Šalies teritorijoje, tai tokiam asmeniui taikomi teisės aktai tos Šalies, kurios teritorijoje jis dirba pagal darbo sutartį.

8 straipsnis

1. Asmenims, pagal darbo sutartį dirbantiems pas darbdavį (samdytoją) vienos Šalies teritorijoje ir to darbdavio (samdytojo) nusiųstiems jo naudai dirbti į kitos Šalies teritoriją, taikomi pirmosios Šalies teisės aktai, jeigu tų asmenų darbo trukmė neviršija dvejų metų.

2. Automobilių, geležinkelio arba aviacijos transporte pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kurie atlieka tarptautinius keleivių ir krovinių pervežimus abiejų Šalių teritorijoje darbdavio (samdytojo), kuris įregistruotas vienos iš Šalių teritorijoje, naudai, taikomi šios Šalies teisės aktai.

3. Valstybės tarnautojams ir jiems prilygintiems asmenims, kuriuos vienos Šalies valstybinės institucijos komandiruoja į kitos Šalies teritoriją, taikomi pirmosios Šalies teisės aktai.

4. Jūrų laivų įgulų nariams, taip pat jūrų laivuose pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims taikomi tos Šalies, su kurios vėliava laivas plaukioja, teisės aktai.

9 straipsnis

Pagal darbo sutartį dirbančio asmens ir jo darbdavio (samdytojo) prašymu arba savarankiškai dirbančio asmens prašymu Šalių kompetentingos valdymo institucijos tarpusavio susitarimu iš 7 ir 8 straipsnių gali padaryti išimtis su sąlyga, kad asmeniui yra taikomi vienos iš Šalių teisės aktai.

III DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL ATSKIRŲ SOCIALINĖS APSAUGOS RŪŠIŲ

PIRMASIS SKYRIUS

LIGOS IR MOTINYSTĖS (LAIKINOJO NEDARBINGUMO) PAŠALPOS

10 straipsnis

Jeigu pagal vienos Šalies teisės aktus teisės į ligos ir motinystės (laikinojo nedarbingumo) pašalpą įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo draudimo (darbo) stažo, tai tos Šalies kompetentinga įstaiga, sumuodama šį stažą, kai reikia, atsižvelgia į draudimo (darbo) stažą, įgytą pagal kitos Šalies teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, jeigu šis stažas nesutampa pagal laiką.

11 straipsnis

Asmenims, kurie įgiję teisę į ligos ir motinystės (laikinojo nedarbingumo) pašalpas pagal vienos Šalies teisės aktus laikinai būna arba persikelia gyventi į kitos Šalies teritoriją, tas pašalpas moka pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus, tartum šie asmenys būtų šios Šalies teritorijoje.

12 straipsnis

Pagal abiejų Šalių teisės aktus gaunantiems pensijas asmenims taikomi tos Šalies, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, sveikatos draudimo teisės aktai. Ši taisyklė taip pat galioja asmenims, gaunantiems pensiją tik pagal kitos Šalies teisės aktus.

ANTRASIS SKYRIUS

SENATVĖS (AMŽIAUS), IŠTARNAUTO LAIKO, INVALIDUMO,

NAŠLIŲ IR NAŠLAIČIŲ (MAITINTOJO NETEKIMO) PENSIJOS

13 straipsnis

Jeigu pagal vienos Šalies teisės aktus teisės į pensiją įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo draudimo (darbo) stažo, tai tuos teisės aktus administruojanti kompetentinga įstaiga sumuodama stažą, kai reikia, atsižvelgia į draudimo (darbo) stažą, įgytą pagal kitos Šalies teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, jeigu šis stažas visiškai arba iš dalies nesutampa pagal laiką, tartum jis būtų įgytas pagal pirmosios Šalies teisės aktus. Šio straipsnio nuostatos netaikomos apskaičiuojant darbo stažą, suteikiantį teisę į pensijas, kurių skyrimas priklauso nuo laikotarpių, įgytų pagal atitinkamą profesiją arba atitinkamą darbą.

14 straipsnis

1. Jeigu pagal vienos Šalies teisės aktus pensijos skyrimas priklauso nuo sąlygos, pagal kurią draudiminio įvykio momentu atitinkamam asmeniui arba mirusiajam (maitintojo netekimo pensijos skyrimo atveju) turi būti taikomi minėti teisės aktai, tai ši sąlyga laikoma įvykdyta, kai atitinkamam asmeniui arba mirusiajam priklausomai nuo atvejo tuo momentu buvo taikomi kitos Šalies teisės aktai, o jeigu to nėra – kai atitinkamas asmuo arba maitintojo netekęs asmuo gali kreiptis dėl atitinkamos pensijos pagal kitos Šalies teisės aktus.

2. Jeigu pagal vienos Šalies teisės aktus teisė į pensiją priklauso nuo tam tikro socialinio draudimo laikotarpio betarpiškai iki draudiminio įvykio, tai sąlyga laikoma įvykdyta, kai atitinkamas asmuo tokį pat laikotarpį buvo apdraustas pagal kitos Šalies teisės aktus.

15 straipsnis

1. Jeigu asmeniui paeiliui arba pakaitomis buvo taikomi abiejų Šalių teisės aktai, tai kiekvienos Šalies kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus nustato, ar toks asmuo įvykdė sąlygas, suteikiančias teisę pensijai gauti, prireikus atsižvelgdama į šios Sutarties 13 straipsnio nuostatas.

2. Jeigu atitinkamas asmuo pagal vienos Šalies teisės aktus įvykdo ankstesnėje dalyje nurodytas sąlygas, tai kompetentinga įstaiga Šalies, pagal kurios teisės aktus pensijų arba atskirų jų dalių dydis yra proporcingas draudimo (darbo) stažo trukmei, šias pensijas arba atskiras jų dalis apskaičiuoja tik už draudimo (darbo) stažą, įgytą pagal tos įstaigos administruojamus teisės aktus.

3. Jeigu pagal bet kurios Šalies teisės aktus pensijų arba atskirų jų dalių dydis nėra proporcingas draudimo (darbo) stažo trukmei, tai tos Šalies kompetentinga įstaiga apskaičiuoja pensijų teorinį dydį, kurį atitinkamas asmuo galėtų gauti, jeigu pagal abiejų Šalių teisės aktus įgytas ir pagal šios Sutarties 13 straipsnio nuostatas teisei į pensiją nustatyti sumuojamas draudimo (darbo) stažas būtų laikomas įgytu pagal tos įstaigos administruojamus teisės aktus.

Kompetentinga įstaiga po to atitinkamam asmeniui mokėtinos pensijos faktinį dydį apskaičiuoja iš pagal šią dalį apskaičiuoto jos teorinio dydžio proporcingai draudimo (darbo) stažo, įgyto iki draudiminio įvykio pagal jos administruojamus teisės aktus, ir viso draudimo (darbo) stažo, įgyto pagal abiejų Šalių teisės aktus, santykiu.

16 straipsnis

Jeigu atitinkamas asmuo tam tikrą datą neįvykdo abiejų Šalių teisės aktais nustatytų sąlygų teisei į pensiją įgyti atsižvelgus į šios Sutarties 13 straipsnio nuostatas, tačiau įvykdo vienos Šalies teisės aktų sąlygas, tai tos Šalies kompetentinga įstaiga jam mokėtinos pensijos dydį apskaičiuoja remdamasi šios Sutarties 15 straipsnio 2 arba 3 dalies nuostatomis.

17 straipsnis

1. Jeigu pagal vienos Šalies teisės aktus visas įgytas draudimo (darbo) stažas yra mažesnis nei vieneri metai ir jeigu pagal šiuos teisės aktus tas stažas nesuteikia teisės į pensiją, tai skiriant pensiją šį stažą įskaito kitos Šalies kompetentinga įstaiga.

2. Jeigu pagal kiekvienos Šalies teisės aktus įgytas draudimo (darbo) stažas yra mažesnis nei dvylika mėnesių ir teisė į pensiją neįgyjama nė vienoje iš jų, tai visą tą stažą įskaito kompetentinga įstaiga tos Šalies, pagal kurios teisės aktus, jį susumavus, būtų pasiektas reikalingas stažas, suteikiantis teisę skirti pensiją. Jeigu tokiu būdu būtų įvykdytos sąlygos pensijoms gauti pagal abiejų Šalių teisės aktus, tai visą stažą įskaito, pensiją skiria ir moka kompetentinga įstaiga tos Šalies, pagal kurios teisės aktus yra įgytas didesnis draudimo (darbo) stažas.

18 straipsnis

Pablogėjus asmens, gaunančio invalidumo pensiją dėl bendro susirgimo, sveikatai, taikomos šios nuostatos:

1) jeigu nuo pensijos paskyrimo pagal vienos Šalies teisės aktus atitinkamam asmeniui nebuvo taikomi kitos Šalies teisės aktai, tai pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga pagal jos administruojamus teisės aktus skirdama pensiją privalo atsižvelgti į pablogėjusią sveikatą;

2) jeigu paskyrus pensiją atitinkamam asmeniui buvo taikomi kitos Šalies teisės aktai arba jis gauna invalidumo pensiją pagal abiejų Šalių teisės aktus, tai pensiją jam skiria abiejų Šalių kompetentingos įstaigos, atsižvelgdamos į pablogėjusią sveikatą.

19 straipsnis

1. Vienos Šalies kompetentingos įstaigos pripažįsta nustatyta tvarka kitos Šalies įstaigų išduotus dokumentus, tačiau dėl invalidumo laipsnio ir priežasčių sprendimą priima medicinos ekspertų įstaiga tos Šalies, kurios teritorijoje yra kompetentinga įstaiga, privalanti mokėti atitinkamą pensiją. Tuo atveju atsižvelgiama į kitos Šalies medicinos įstaigų išduotas pažymas ir medicinines išvadas.

2. Asmenų darbingumo laipsniui (invalidumo grupei) nustatyti medicininius patikrinimus arba pakartotinius patikrinimus, kurie numatyti pagal vienos Šalies teisės aktus, šiuos teisės aktus administruojančios kompetentingos įstaigos prašymu atlieka kitos Šalies teritorijoje atitinkama įstaiga pagal šių asmenų nuolatinę gyvenamąją vietą; už nurodytąsias paslaugas tarpusavyje neatsiskaitoma.

20 straipsnis

Jeigu asmuo, gaunantis vienos rūšies pensiją pagal abiejų Šalių teisės aktus, įgyja teisę į kitos rūšies pensiją tik pagal vienos Šalies teisės aktus ir jo prašymu paskiriama ši pensija, tai kitos Šalies kompetentinga įstaiga toliau moka anksčiau paskirtos pensijos rūšį.

21 straipsnis

Nustatydama pensijos dydį bet kurios Šalies kompetentinga įstaiga asmens, turinčio teisę į pensiją, vidutines pajamas arba pajamų santykį su vidutinėmis pajamomis valstybėje, arba kitus teisės aktais numatytus reikalingus vidutinius rodiklius apskaičiuoja iš to draudimo (darbo) stažo, kuris yra įgytas pagal tos įstaigos administruojamus teisės aktus.

TREČIASIS SKYRIUS

ŽALOS ATLYGINIMAS

22 straipsnis

Žalą atlygina darbdavys (samdytojas) tos Šalies, kurios teisės aktai asmeniui buvo taikomi sužalojimo darbe momentu arba jo paskutinio darbo, tapusio profesinės ligos priežastimi, metu, nepaisant to, kad ji pirmą kartą išaiškėjo kitos Šalies teritorijoje.

23 straipsnis

Vienos Šalies atitinkamos medicinos ekspertų komisijos sprendimas dėl profesinio darbingumo laipsnio netekimo procentais ir reikalingų papildomų pagalbos priemonių pripažįstamas kitos Šalies teritorijoje žalos atlyginimui.

24 straipsnis

Žalos atlyginimo piniginės lėšos pervedamos darbdavio (samdytojo) lėšomis atitinkamu tarptautiniu susitarimu dėl pasikeitimo pašto piniginėmis perlaidomis nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKYRIUS

BEDARBIO PAŠALPOS

25 straipsnis

Jeigu pagal vienos Šalies teisės aktus teisės į bedarbio pašalpą įgijimas, išsaugojimas ar atgavimas priklauso nuo draudimo (darbo) stažo, tai tuos teisės aktus administruojanti kompetentinga įstaiga, sumuodama stažą, kai reikia, įskaito draudimo (darbo) stažą, įgytą pagal kitos Šalies teisės aktus, tačiau tik tuo atveju, jeigu šis stažas nesutampa pagal laiką.

26 straipsnis

1. Asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartį ne nuolatinės gyvenamosios vietos Šalies teritorijoje, bet kitos Šalies teritorijoje ir ten netekusiems darbo:

1) teisėtai pasilikusiems jos teritorijoje ir nustatyta tvarka pripažintiems bedarbiais bedarbio pašalpos mokamos pagal tos Šalies teisės aktus;

2) sugrįžusiems į nuolatinio gyvenimo Šalies teritoriją ir nustatyta tvarka pripažintiems bedarbiais bedarbio pašalpos mokamos pagal šios Šalies teisės aktus.

2. Kol bedarbis gauna pašalpą pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jam nesuteikiama teisė gauti pašalpos pagal Šalies, kurios teritorijoje jis nuolat gyvena, teisės aktus.

3. Netekus darbo pasienio rajonų darbuotojams bedarbio pašalpos skiriamos ir mokamos pagal jų nuolatinio gyvenimo Šalies teisės aktus ir iš jos lėšų.

PENKTASIS SKYRIUS

LAIDOJIMO PAŠALPOS

27 straipsnis

Jeigu asmuo, kuris socialiniu draudimu buvo apdraustas pagal vienos Šalies teisės aktus, arba jo išlaikomas šeimos narys miršta kitos Šalies teritorijoje, tai laidojimo pašalpą išmoka pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga.

28 straipsnis

1. Mirus pensininkui, kuris gaudavo pensiją pagal vienos Šalies teisės aktus ir nuolat gyveno kitos Šalies teritorijoje, laidojimo pašalpą išmoka pirmosios Šalies kompetentinga įstaiga.

2. Mirus pensininkui, kuris gaudavo pensiją pagal abiejų Šalių teisės aktus, laidojimo pašalpą išmoka kompetentinga įstaiga tos Šalies, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno mirties dieną.

ŠEŠTASIS SKYRIUS

PAŠALPOS ŠEIMOMS

29 straipsnis

Pašalpos šeimoms skiriamos ir mokamos pagal Šalies, kurioje nuolat gyvena vaikai, teisės aktus.

IV DALIS

KITOS NUOSTATOS

30 straipsnis

Kompetentingos valdymo institucijos:

1) teikia tarpusavio administracinę ir teisinę pagalbą taikant ir vykdant šią Sutartį, taip pat informaciją apie teisės aktų pasikeitimus;

2) paskiria įgaliotąsias kompetentingas įstaigas, kurioms pavedama pagal galiojančius teisės aktus ir šią Sutartį apskaičiuoti ir skirti pensijas ir pašalpas, pervesti pinigines lėšas joms mokėti, tarpusavyje atsiskaityti už išmokėtas sumas.

31 straipsnis

1. Asmens pareiškimas pensijai gauti pagal vienos Šalies teisės aktus yra laikomas pareiškimu atitinkamai pensijai gauti pagal kitos Šalies teisės aktus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats prašo atidėti pensijos skyrimą pagal kitos Šalies teisės aktus.

2. Asmenų pareiškimai, prašymai arba skundai, kurie pagal vienos Šalies teisės aktų nustatytus terminus turi būti pateikti šios Šalies kompetentingai valstybinei institucijai, laikydamasi tų terminų juos priima kitos Šalies, kurios teritorijoje gyvena asmuo, prašantis skirti pensiją ar pašalpą, kompetentinga valstybinė institucija ir nedelsdama persiunčia pirmosios Šalies kompetentingai valstybinei institucijai. Antrosios Šalies kompetentingai valstybinei institucijai pareiškimo, prašymo arba skundo pateikimo data yra laikoma jų nagrinėjimui padavimo data pirmosios Šalies kompetentingai valstybinei institucijai.

3. Vienos Šalies teritorijoje nustatyta tvarka išduoti ar atitinkamų valstybinių įstaigų patvirtinti dokumentai kitos Šalies teritorijoje pripažįstami be legalizavimo.

32 straipsnis

1. Pensijos, pašalpos ir žalos atlyginimas pagal šią Sutartį mokami tos Šalies, kurios teritorijoje nuolat gyvena jų gavėjas, valiuta.

2. Pensijų ir pašalpų mokėjimo, taip pat piniginių lėšų pagal centrinio (nacionalinio) banko nustatytą oficialų valiutų kursą perdavimo tvarka nustatoma Šalių kompetentingų valdymo institucijų susitarimu.

3. Banko išlaidas, susijusias su piniginių lėšų pervedimu pensijoms ir pašalpoms mokėti kitos Šalies teritorijoje nuolat gyvenantiems asmenims, apmoka tos Šalies kompetentinga įstaiga, kuri perveda tas lėšas.

4. Išlaidas, susijusias su pensijų ir pašalpų išmokėjimu, padengia įstaiga, kuri jas išmoka.

33 straipsnis

1. Klausimus, susijusius su šios Sutarties taikymu, sprendžia Šalių kompetentingos valdymo institucijos.

2. Nesutarimai tarp Šalių dėl šios Sutarties nuostatų aiškinimo sprendžiami Šalių tiesioginėmis derybomis ir konsultacijomis.

V DALIS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34 straipsnis

1. Pensijos, paskirtos iki šios Sutarties įsigaliojimo, neperžiūrimos.

2. Atsitikus draudiminiam įvykiui po šios Sutarties įsigaliojimo, įsipareigojimus skirti atitinkamam asmeniui pensiją už visą draudimo (darbo) stažą, įgytą po 1992 m. sausio 1 d., prisiima ta Šalis, pagal kurios teisės aktus šis stažas buvo įgytas. Už visą draudimo (darbo) stažą, įgytą iki 1992 m. sausio 1 d. buvusios Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungos teritorijoje ir tokiu pripažįstamą pagal kiekvienos iš Šalių teisės aktus, įsipareigojimus asmenims skirti atitinkamą pensiją prisiima ta Šalis, kurios teritorijoje šie asmenys nuolat gyvena kreipimosi dėl pensijos skyrimo momentu.

35 straipsnis

Šią Sutartį Šalys keičia ir papildo raštiškai tarpusavio susitarimu.

36 straipsnis

Ši Sutartis įsigalioja nuo paskutinio pranešimo, patvirtinančio, kad abi Šalys atliko savo vidaus procedūras, reikalingas jai įsigalioti, datos.

37 straipsnis

Nuo šios Sutarties įsigaliojimo momento nustoja galioti Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos susitarimas dėl piliečių teisių garantijų pensinio aprūpinimo srityje, pasirašytas 1994 m. balandžio 14 d. Vilniuje, tačiau pagal šį susitarimą asmenų įgytos teisės išlieka.

38 straipsnis

1. Ši Sutartis galios dar šešis mėnesius nuo tos datos, kai viena iš Šalių gaus kitos Šalies raštišką pranešimą apie jos ketinimą nutraukti jos galiojimą. Ją denonsavus, pagal šios Sutarties nuostatas asmenų įgytos teisės išlieka.

Sudaryta 1999 m. vasario 4 d. Minske dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir rusų kalbomis, ir abu tekstai turi vienodą galią.

Lietuvos Respublikos vardu

Baltarusijos Respublikos vardu

______________