KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

N U T A R I M A S

DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1999 M. GEGUŽĖS 1 D.

1999 m. balandžio 26 d. Nr. 3

Vilnius

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos šiuo nutarimu patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075; 1996, Nr. 30-734; 1997, Nr. 28-663) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 52-1277; 1996, Nr. 46-1115, Nr. 62-1462; 1997, Nr. 94-2357).

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 312 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo“ įgyvendinimo“ (Žin., 1994, Nr. 32-577; 1995, Nr. 66-1636; 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 „Dėl paveldimo ar dovanojamo kilnojamojo (nekilnojamojo) turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo bei turto vertinimo pagal rinkos kainas tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1999 m. gegužės 1 d.

2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1999 m. kovo mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,518, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1999 m. gegužės 1 d. 45 500 litų.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                                         J. KUMPIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti turtui

Įvertinti 1999 m. balandžio 26 d. nutarimu

Nr. 3

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS

1999 m. gegužės 1 d.

I. STATINIAI

1 lentelė

Pastato pavadinimas	Ploto arba tūrio vienetas	Naujo statinio 1 m^3 (1 m^2) vidutinė statybos vertė (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais)	Kasmetinis statinio vertės sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose	1 m^2 bendrojo ploto
1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų		1619	0,8
1.2. stambiaplokščiai		1410	0,8
1.3. monolitiniai		1673	0,7
1.4. rąstų		696	1,5
1.5. mediniai karkasiniai		482	2,5
1.6. apmūryti mediniai karkasiniai		730	2,0
2. Gyvenamieji namai ir kiti statiniai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose)
2.1. gyvenamieji namai	1 m^3
2.1.1. skydiniai, rąstų
2.1.1.1. iki 200 m^3		266	1,5
2.1.1.2. 200 m^3 ir didesni		201	1,5
2.1.2. mūriniai vieno aukšto
2.1.2.1. iki 150 m^3		266	0,8
2.1.2.2. 150 m^3 ir didesni		181	0,8
2.1.3. mūriniai dviejų aukštų		172	0,8
2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai		285	0,8
2.1.5. stambiaplokščiai		231	0,8
2.1.6. mediniai karkasiniai		186	2,5
2.1.7. plūkto molio, keramzitbetonio		145	2,0
2.1.8. Alytaus ENSK		339	1,5
2.1.9. Alytaus „OSLO HOUSES“ surenkami gyvenamieji namai		398	1,5
2.1.10. šlakbetonio		129	0,8
2.1.11. monolitiniai		294	0,7
2.1.12. apmūryti skydiniai, rąstų, mediniai karkasiniai		277	1,5
2.2. gyvenamųjų namų priestatai	1 m^3
2.2.1. mūriniai		237	1,2
2.2.2. stambiaplokščiai		181	1,2
2.2.3. mediniai karkasiniai		177	2,5
2.2.4. skydiniai, rąstų		201	2,0
2.2.5. šlakbetonio		129	0,8
2.2.6. monolitiniai		294	0,7
2.2.7. apmūryti skydiniai, rąstų, mediniai karkasiniai		277	1,5
2.3. sodo nameliai	1 m^3
2.3.1. skydiniai, rąstų		249	2,0
2.3.2. mūriniai		201	1,2
2.3.3. mediniai karkasiniai		186	2,5
2.3.4. šlakbetonio		129	0,8
2.3.5. apmūryti skydiniai, rąstų, mediniai karkasiniai		277	1,5
2.4. garažai, garažų boksai	1 m^2
2.4.1. mūriniai		489	1,2
2.4.2. stambiaplokščiai		595	1,2
2.4.3. metaliniai neapšiltinti		203	2,0
2.4.4. metaliniai apšiltinti		284	2,0
2.5. ūkiniai pastatai	1 m^3
2.5.1. mūriniai		159	1,2
2.5.2. stambiaplokščiai		80	1,2
2.5.3. apšiltinti mediniai karkasiniai		141	3,0
2.5.4. neapšiltinti mediniai karkasiniai		84	3,0
2.5.5. skydiniai, rąstų		149	2,0
2.5.6. plūkto molio, keramzitbetonio		139	2,0
2.5.7. šlakbetonio		129	0,8
2.6. ūkinių pastatų priestatai	1 m^3
2.6.1. plytų ir stambiaplokščiai		119	1,2
2.6.2. apšiltinti mediniai karkasiniai		141	3,0
2.6.3. neapšiltinti mediniai karkasiniai		84	3,0
2.6.4. rąstų, skydiniai		244	2,0
2.7. verandos	1 m^3
2.7.1. mūrinės vieno aukšto		176	1,2
2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus)		152	1,2
2.7.3. medinės karkasinės vieno aukšto		161	2,5
2.7.4. medinės karkasinės dviejų aukštų		148	2,5
2.7.5. atviros medinės vieno aukšto		131	2,5
2.7.6. atviros medinės dviejų aukštų		119	2,5
2.7.7. atviros mūrinės vieno aukšto		116	1,2
2.7.8. atviros mūrinės dviejų aukštų		102	1,2
2.8. rūsiai	1 m^3	152	kaip pagr. past.
2.8.1. pusrūsiai		125	kaip pagr. past.
2.8.2. kiemo mūriniai		232	1,2
2.9. mansardos	1 m^3
2.9.1. įrengtos rekonstruojant vieno–dviejų butų gyvenamuosius namus		149	kaip pagr. past.
2.9.2. įrengtos rekonstruojant trijų ir daugiau butų gyvenamuosius namus		144	kaip pagr. past.
2.9.3. įrengtos vieno-dviejų butų gyvenamuosiuose namuose jų statybos metu		165	kaip pagr. past.
2.9.4. įrengtos trijų ir daugiau butų gyvenamuosiuose namuose jų statybos metu		172	kaip pagr. past.
2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.)
2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai	1 m^2	195	2,0
2.10.2. rąstų, molio	1 m^2	192	3,0
2.10.3. mediniai karkasiniai	1 m^2	70	5,0
2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų	1 m	274	1,2
2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta	1 m^2	34	5,0
2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta	1 m^2	55	5,0
2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta	1 m^2	56	3,0
2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta	1 m^2	39	3,0
2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta	1 m^2	28	5,0
2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti	1 m^2	108	3,0
2.10.11. tvora iš g/b elementų	1 m^2	102	2,0
2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti	vnt.	220	3,0
2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti	vnt.	220	5,0
2.10.14. vartai iš lentų, dažyti	vnt.	314	5,0
2.10.15. asfaltbetonio danga	1 m^2	28	3,0
2.10.16. šaligatvio plytelių danga	1 m^2	39	3,0
2.10.17. takai ir aikštelės iš skaldos	1 m^2	9	3,0
2.10.18. bordiūrai	1 m	28	3,0
2.11. stacionarūs šiltnamiai	1 m^2
2.11.1. metalinio rėmo, įstiklinti		96	3,0
2.11.2. medinio rėmo, įstiklinti		79	5,0
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės)
3.1. arkiniai metaliniai sandėliai	1 m^3
3.1.1. neapšiltinti		71	2,0
3.1.2. apšiltinti		130	2,0
3.2. administraciniai visuomeniniai	1 m^3
3.2.1. vieno aukšto plytų ir stambiaplokščiai		237	0,8
3.2.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir stambiaplokščiai		250	0,8
3.2.3. vieno aukšto plytų ir stambiaplokščiai bankinės paskirties		309	0,8
3.2.4. dviejų aukštų plytų ir stambiaplokščiai bankinės paskirties
3.2.4.1. iki 2000 m^3		298	0,8
3.2.4.2. 2000–3000 m^3		266	0,8
3.2.5. trijų aukštų plytų ir stambiaplokščiai bankinės paskirties		301	0,8
3.2.6. keturių ir daugiau aukštų plytų ir stambiaplokščiai bankinės paskirties		328	0,8
3.3. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	1 m^3
3.3.1. plytų		328	0,8
3.3.2. stambiaplokščiai		341	0,8
3.4. dviejų ir daugiau aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	1 m^3
3.4.1. plytų		294	0,8
3.4.2. stambiaplokščiai		312	0,8
3.5. gamybiniai mūriniai, stambiaplokščiai (tame tarpe ir sandėliai)	1 m^3	146	1,2
3.6. gamybiniai mediniai (tame tarpe ir sandėliai)	1 m^3	84	2,5
3.7. kuro rezervuarai	1 m^3
3.7.1. vienasieniai 1–10 m^3 talpos
3.7.1.1. Lietuvos gamybos		117	3,0
3.7.1.2. Rytų šalių gamybos		117	3,0
3.7.1.3. Vakarų šalių gamybos		212	3,0
3.7.2. dvisieniai 15–50 m^3talpos
3.7.2.1. Lietuvos gamybos		238	3,0
3.7.2.2. Rytų šalių gamybos		238	3,0
3.7.2.3. Vakarų šalių gamybos		430	3,0
3.8. daržinės lentų	1 m^3	47	3,0
3.9. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.8 punktuose)	1 m^3	220	1,9
3.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.)		taikyti 2.10 punkto (kiemo statiniai ir įren–giniai) kainas	taikyti 2.10 punkto vertės sumažinimo procentą

VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI

Vartojamos sąvokos (taikomos nustatant statinių ir žemės vidutines rinkos kainas)

Miestai – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3 000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityje. Mažiau kaip 3 000 gyventojų turintys Lietuvos Respublikos miestai, rajonų miestai bei miesto tipo gyvenvietės, turėję miesto statusą, kaip gyvenamosios vietovės yra laikomi miestais ir įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymui.

Miesteliai – kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3 000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai.

Miesto visuomeninis centras – centrinė miesto aikštė arba teritorija, kurioje išsidėstę apskrities ir savivaldybės pagrindinės įstaigos.

Miesto mikrorajono visuomeniniai centrai – mikrorajono teritorijos (vietos), kuriose sukoncentruotos socialinių, kultūrinių reikmių tenkinimo ir administracinės įstaigos.

Keliai su tvirta danga – keliai su sankasa ir asfalto, akmens skaldos arba žvyro danga.

2 lentelė

	Butai daugiabučiuose pastatuose		Gyvenamieji namai ir kiti statiniai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus)			Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos
	vieno ir dviejų kambarių	trijų ir daugiau	gyv. namai ir kt.	sodų name liai,	garažai, garažų boksai,	prekybos ir maitini mo ob	gamybinės pas kirties,	bankų pas tatai	administracinės (biurų) ir bankinės paskirties		kitos pas kirties objektai
		kam	stati	1 len	1 lente	jektai,	buitinio	ir jų	patalpos
Vietovės pavadinimas		barių	niai, išvardyti 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus	telės 2.3 punktas	lės 2.4 punktas	viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai–taikoma ir poilsio namams	aptarnavimo objektai	centriniai filialai	patalpos, priklausančios įmonės (įstaigos) pastatų kompleksui	atskirai įrengtos patalpos (butuose, namuose ir pan.)
A	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
1. Vilnius
1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo–Vaižganto, Kražių, Dainavos, Čiurlionio, Basanavičiaus ir Kalinausko gatvės	1,75	1,65	2,20	–	1,25	2,60	1,65	2,10	1,75	1,85	1,55
1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę), Turniškių mikrorajonas, Naujamiesčio seniūnijos gatvės tarp Pylimo ir Švitrigailos gatvių (išskyrus Basanavičiaus ir Kalinausko gatves)	1,40	1,50	2,00	1,00	1,20	2,10	1,35	1,85	1,45	1,60	1,35
1.3. Fabijoniškių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves, paminėtas 1.1 ir 1.2 punktuose), Šnipiškių, Verkių (išskyrus gatves Naujųjų Verkių ir Balsių mikrorajonuose), Pašilaičių (išskyrus Laisvės pr. 87–127 namus, S. Lozoraičio ir J. Baltrušaičio gatves) seniūnijos	1,25	1,20	1,90	0,90	1,05	1,60	1,15	1,45	1,35	1,40	1,05
1.4. Pilaitės seniūnija, Pašilaičių seniūnijos Laisvės pr. 87–127 namai, S. Lozoraičio ir J. Baltrušaičio gatvės	1,35	1,30	2,00	1,00	1,15	1,70	1,25	1,55	1,45	1,50	1,15
1.5. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių, Rasų seniūnijos ir Vilkpėdės seniūnijos dalis tarp Žemaitės ir Gerosios Vilties gatvių	1,20	1,15	1,70	0,75	1,05	1,45	1,10	1,30	1,20	1,25	0,95
1.6. Panerių, Naujininkų, Vilkpėdės (išskyrus dalį tarp Žemaitės ir Gerosios Vilties gatvių) ir N. Vilnios seniūnijos, Antakalnio seniūnijoje Kairėnų (išskyrus Purienų, Samanų, Pienių, Plukių, Šalpusnių, Pelynų, Žvaigždikių, Šilagėlių, Viksvų ir Vėdrynų gatves), Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė, Verkių seniūnijos Naujųjų Verkių ir Balsių mikrorajonų gatvės	1,10	1,10	1,60	0,70	0,85	1,35	1,10	1,30	1,25	1,30	0,95
1.7. Kairėnų mikrorajono Purienų, Samanų, Pienių, Plukių, Šalpusnių, Pelynų, Žvaigždikių, Šilagėlių, Viksvų ir Vėdrynų gatvės	0,95	0,95	1,35	0,55	0,70	1,20	0,95	–	–	1,15	0,80
2. Kaunas
2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės I aukštą), Senamiestis	1,10	1,05	1,60	–	1,25	1,50	0,70	1,75	0,75	1,10	0,65
2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas)	1,25	1,20	1,75	–	1,30	1,70	1,00	1,95	1,05	1,25	0,95
2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas)	–	–	–	–	–	1,45	0,90	1,70	0,95	1,15	0,85
2.4. Žaliakalnis, 1 – 3 mikrorajonai	0,95	0,85	1,20–1,40	–	1,05	1,35	0,65	1,65	0,70	0,95	0,60
2.5. Eigulių, Kalniečių, Šilainių, Smėlių mikrorajonai	0,80	0,70	1,20	0,75	0,90	1,10	0,55	1,55	0,60	0,80	0,50
2.6. Dainavos, Lampėdžių mikrorajonai	0,75	0,65	1,10	0,70	0,85	1,00	0,50	1,45	0,55	0,75	0,45
2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai	0,70	0,65	0,95	0,70	0,80	0,95	0,50	1,35	0,55	0,70	0,45
2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda	0,65	0,60	0,85	0,65	0,75	0,90	0,50	1,25	0,55	0,65	0,45
2.9. Vytėnai (tik kvartalas, apribotas Vytėnų gatve ir Vilnius–Kaunas magistrale)	0,65	0,55	0,95	0,60	0,70	0,85	0,45	1,15	0,50	0,65	0,40
2.10. Kiti gyvenamieji rajonai	0,55	0,45	0,70	0,50	0,65	0,80	0,40	1,05	0,45	0,55	0,35
3. Klaipėda
3.1. Senamiestis, apribotas Priestočio, Dariaus ir Girėno, Trilapio, Gluosnių, Kooperacijos, Tilžės, Rumpiškės, Sausio 15–osios, Pilies ir N. Uosto gatvėmis	1,40	1,30	1,40	–	1,00	1,50	1,10	1,50	1,20	1,40	0,90
3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių r.	1,25	1,20	1,10	–	0,90	1,30	0,90	1,30	1,00	1,30	0,80
3.3. Senasis mikrorajonas	1,20	1,10	1,10	0,65	0,80	1,30	0,80	1,30	0,90	1,15	0,80
3.4. Naujasis mikrorajonas	1,10	1,05	1,00	–	0,80	1,10	0,80	1,20	0,90	1,10	0,70
3.5. Tauralaukio, Labrenciškės, Plytinės, Kalotės, Virkučių, Šaulių, Paupio, Klemiškės, Sudmantų, Sendvario, Lypkių, Švepelių, Rimkų, Žardės, Laistų, Budelkiemio gyvenvietės	0,70	0,65	0,80	–	0,50	0,65	0,50	–	0,50	0,70	0,40
4. Palanga
4.1. Senoji dalis, apribota Klaipėdos pl., Dariaus ir Girėno, Vanagupės gatvėmis ir Baltijos jūra	1,40	1,35	1,60	–	1,00	1,50	1,10	1,50	1,30	1,40	1,00
4.2. Naujasis mikrorajonas	1,20	1,10	1,00	0,85	0,90	1,30	0,90	1,35	1,10	1,20	0,80
4.3. Šventoji, Vilimiškės, Kontininkai, Nemerseta, Užkanavės, Butingė, Monciškės, Kunigiškiai	1,00	0,90	1,00	0,85	0,80	1,10	0,70	1,25	0,90	1,00	0,60
5. Neringa
5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės	1,90	1,70	1,70	–	1,00	1,70	1,10	1,50	1,20	1,70	1,10
5.2. Kitos gyvenvietės	1,30	1,20	1,30	–	0,80	1,20	1,05	1,40	1,05	1,20	1,00
6. Šiauliai
6.1. Pėsčiųjų bulvaras	1,10	1,00	–	–	0,60	1,40	1,10	1,75	1,25	1,50	1,10
6.2. Vytauto, Draugystės, Šalkauskio, Aušros tako, Aušros alėjos, Valančiaus g. kvartalas	0,75	0,70	1,25	–	0,55	1,20	0,90	1,45	1,05	1,20	0,70
6.3. Centras, apribotas Dubijos, Poškos, Strazdelio, Vilniaus, Ežero, Aukštosios, Dvaro, Sodo, Geležinkelio, Gumbinės, Dubijos g.	0,55	0,50	1.15	–	0.50	1.10	0.65	1.15	0.85	0.95	0.45
6.4. Žaliūkių, Pagėgių, Šimšės, Kalniuko rajonai	0,50	0,45	1,00	–	0,50	1,05	0,55	1,05	0,70	0,80	0,40
6.5. Tilžės gatvės 27–59 namai su neporiniais numeriais, Paukščių tako, Skalvių, Neringos, Stalupėnų, Baltupėnų g.	0,60	0,55	1,00	–	0,50	1,00	0,65	1,25	0,70	0,75	0,35
6.6. Pietinis rajonas	0.55	0.50	1.00	–	0.50	0.80–1.00	0,55	1.05	0,65	0,70	0.35–0.45
6.7. Medelyno rajonas	0,45	0,40	1,00	–	0,50	0,80	0,50	1,00	0,65	0,70	0,35
6.8. Pabalių rajonas	0.40	0.40	0.95	–	0,50	0.80	0,50	0,95	0,65	0,70	0,35
6.9. Zoknių, Rėkyvos rajonai, Salduvės parko teritorija	0,40	0,40	0,70	0,40	0,45	0,70	0,40	0,80	0,50	0,60	0,30
7. Panevėžys
7.1. Centras, apribotas Staniūnų, Algirdo, Katedros, Aldonos gatvėmis, Nepriklausomybės aikšte, A. Smetonos, P. Puzino gatvėmis ir Nevėžio upe	0,70	0,65	0,70	–	0,75	0,80	0,60	1,20	0,70	0,80	0,60
7.2. Pilėnų kvartalas, Kniaudiškių 1–o ir 2–o mikrorajonų šiaurinė dalis, Suvalkų ir Tilvyčio gatvės iki Daukanto gatvės, J. Bielinio gatvė	0,65	0,60	0,60	–	0,95	0,70	0,60	1,00	0,70	0,70	0,50
7.3. Ateities gatvė (išskyrus namą Nr. 19)	–	–	–	–	0,60	–	–	–	–	–	–
7.4. Nevėžio gatvės 35, 40, 40a, 40b namai	0,50	0,45	0,50	–	0,50	0,65	0,55	1,00	0,60	0,65	0,50
7.5. Kiti rajonai	0,60	0,55	0,50	0,35	0,40	0,65	0,55	1,00	0,65	0,65	0,50
8. Alytus
8.1. II Alytaus teritorija, apribota Medelyno, Tvirtovės, Rūtų, Gardino, Žemaitės gatvėmis	0.70	0.60	0.90	–	0.70	0.90	0.50	1.10	0.45	0.60	0.45
8.2. Vidzgirio mikrorajonas, 1–a Alytaus teritorija	0.65	0.50	0.80	–	0.70	0.80	0.50	1.00	0.45	0.50	0.45
8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai	0.55	0.45	0.80	–	0.70	0.70	0.45	0.90	0.40	0.45	0.40
8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai	0.50	0.40	0.70	–	0.40	0.50	0.45	0.80	0.40	0.40	0.40
8.5. Ulonų ir Daugų gatvių rajonai	0.45	0.35	0.60	0.30	0.40	0.50	0.45	0.80	0.40	0.40	0.40
9. Marijampolė
9.1. Centras, apribotas Alyvų, P. Armino, Sodo, Vaičaičio, Geležinkelio, Stoties, Dariaus ir Girėno, Draugystės, Jaunimo, P. Cvirkos ir Audėjų gatvėmis iki Šešupės upės	0,80	0,70	0,75	–	0,60	0,80	0,60	1,00	0,60	0,80	0,60
9.2. Karinis miestelis	0,70	0,60	0,60	–	0,50	0,60	0,50	0,80	0,50	0,60	0,50
9.3. Kiti rajonai	0,70	0,65	0,60	0,35	0,50	0,65	0,50	0,80	0,50	0,65	0,50
10. Druskininkai
10.1. Čiurlionio gatvės rajonas	0.60	0.50	0.80	–	0.70	0.80	0.45	1.00	0.40	0.50	0.40
10.2. Kalviškių rajonas	0.55	0.40	0.70	–	0.60	0.70	0.45	0.90	0.40	0.40	0.40
10.3. Gardino gatvė, Ratnyčia	0.50	0.40	0.70	0.30	0.50	0.60	0.45	0.80	0.40	0.40	0.40
11. Birštonas	0,65	0,65	0,80	0,40	0,50	0,80	0,40	1,05	0,40	0,65	0,40
12. Visaginas	0,35	0,35	0,30	0,20	0,35	0,40	0,30	0,50	0,30	0,40	0,30
13. Utena
13.1. Krašuonos mikrorajonas, Aukštakalnio gatvė	0,70	0,65	0,70	–	0,60	0,70	0,45	0,80	0,70	0,70	0,40
13.2. Centras, apribotas Kauno, K. Donelaičio, Ateities, Aušros, A. Baranausko, Meldų, Ugniagesių, Gedimino gatvėmis ir Utenio aikšte, Aušros, Taikos gatvės, Smėlio mikrorajonas	0,60	0,55	0,70	–	0,60	0,70	0,45	0,80	0,75	0,75	0,40
13.3. Vyturių mikrorajonas, Vaižganto ir Sėlių gatvės	0,60	0,55	0,70	0,50	0,60	0,60	0,40	0,75	0,70	0,70	0,40
13.4. Joneliškio mikrorajonas	–	–	0,60	0,50	0,35	0,60	0,35	–	–	–	–
13.5. Grybelių mikrorajonas	–	–	0,40	0,40	0,50	0,50	–	–	–	–	–
13.6. Kiti rajonai	0,55	0,45	0,55	0,40	0,50	0,60	0,35	0,75	0,65	0,65	0,35
14. Tauragė
14.1. Centras (išskyrus I aukštus), apribotas Ivanausko, Šilalės, Gedimino, Prezidento gatvėmis ir Jūros upe	0,50	0,45	0,80	–	–	0,90	0,45	0,80	0,35	0,60	0,30
14.2. Centras (I aukštas), apribotas Ivanausko, Šilalės, Gedimino, Prezidento gatvėmis ir Jūros upe	0,65	0,65	0,80	–	0,75	1,00	0,40	0,80	0,40	0,70	0,40
14.3. Tarailių rajonas	0,35	0,25	0,50	–	0,40	0,60	0,30	0,70	0,30	0,45	0,30
14.4. Jovarų rajonas	–	–	0,50	–	0,40	0,60	0,30	–	0,30	0,45	0,30
14.5. Kiti rajonai	0,40	0,40	0,65	–	0,60	0,80	0,30	0,80	0,30	0,60	0,30
15. Telšiai
15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio (išskyrus namus Nr. 15,17), Lygumų, Tulpių (išskyrus namą Nr. 4), Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės	0,40	0,35	0,40	–	0,40	0,40	0,30	0,70	0,40	0,40	0,30
15.2. Respublikos, Turgaus gatvės	0,35	0,30	0,55	–	0,30	0,45	0,30	0,70	0,45	0,50	0,30
15.3. Kitos gatvės	0,35	0,30	0,40	0,20	0,30	0,40	0,25	0,70	0,40	0,40	0,25
16. Lazdijai	0.50	0.45	0.70	0.20	0.40	0.70	0.40	0.75	0.35	0.45	0.35
17. Varėna
17.1. I Varėna	0.35	0.30	0.50	0.25	0.20	0.40	0.30	0.60	0.30	0.30	0.30
17.2. II Varėna	0.50	0.40	0.60	0.25	0.40	0.50	0.35	0.75	0.30	0.40	0.30
18. Raseiniai	0,40	0,30	0,60	0,40	0,50	0,70	0,30	0,75	0,30	0,60	0,30
19. Kėdainiai	0,35	0,30	0,50	0,20	0,25	0,50	0,45	0,80	0,50	0,50	0,40
20. Jonava	0,40	0,40	0,40	0,20	0,45	0,40	0,30	0,70	0,35	0,40	0,30
21. Kaišiadorys	0,55	0,50	0,50	0,40	0,65	0,50	0,30	0,75	0,35	0,55	0,30
22. Prienai	0,45	0,45	0,60	0,30	0,30	0,60	0,40	0,80	0,45	0,45	0,40
23. Šakiai	0,55	0,50	0,60	0,30	0,30	0,55	0,50	0,75	0,40	0,50	0,35
24. Kupiškis	0,25	0,25	0,40	0,20	0,25	0,50	0,45	0,70	0,45	0,45	0,40
25. Biržai, Pasvalys	0,40	0,40	0,50	0,20	0,35	0,50	0,45	0,70	0,50	0,50	0,40
26. Pakruojis	0,30	0,30	0,45	0,20	0,30	0,50	0,30	0,70	0,35	0,35	0,30
27. Kelmė
27.1. Centras, apribotas Darbo, Dariaus ir Girėno, Janonio, Naujosios, Žemaitės, Laucevičiaus, Kaštonų, Liudo Giros, Nepriklausomybės, Kęstučio, Valančiaus, Gluosnių ir Prūdo gatvėmis	0,35	0,35	0,50	0,15	0,30	0,50	0,30	0,70	0,35	0,35	0,30
27.2. Likusi dalis	0,30	0,30	0,40	0,15	0,30	–	–	–	–	–	–
28. Radviliškis
28.1. Laisvės alėja, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas	0,30	0,30	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,75	0,35	0,35	0,30
28.2. Daukanto, Basanavičiaus, Daujočių gatvės	0,30	0,30	0,40	0,20	0,30	0,50	0,30	0,75	0,35	0,35	0,30
28.3. Kitos gatvės	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,75	0,30	0,30	0,30
29. Joniškis
29.1. Centras, apribotas Sodų, Livonijos, Gėlių, Spaudos, Upytės, Kudirkos, Malūno, Žemaitės, Žemaičių, Parko, Slančiausko, Birutės ir Basanavičiaus gatvėmis	0.35	0.35	0.50	0.15	0.20	0.50	0.35	0.75	0.40	0.50	0.30
29.2. Likusi dalis	0.30	0.30	0.40	0.15	0.15	0.45	0.30	0.75	0.35	0.45	0.30
30. Šilalė	0,45	0,35	0,65	0,30	0,30	0,80	0,25	0,75	0,30	0,60	0,25
31. Jurbarkas	0,40	0,35	0,60	0,20	0,40	0,60	0,30	0,75	0,30	0,50	0,25
32. Plungė
32.1. Dariaus ir Girėno, Stoties, Birutės g. ir Parko alėja	0,35	0,30	0,45	–	0,35	0,45	0,35	0,70	0,45	0,45	0,30
32.2. Kitos gatvės	0,40	0,35	0,50	0,25	0,35	0,45	0,35	0,70	0,45	0,45	0,30
33. Anykščiai	0,40	0,35	0,50	0,25	0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
34. Ukmergė
34.1. Centras, apribotas A. Smetonos, P. Cvirkos, Birutės, Gedimino, Šlaitų, Kudirkos, Maironio, Baranausko, Paupio ir Pakalnės gatvėmis ir Pivonijos kv.	0,40	0,35	0,50	–	0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
34.2. Kiti rajonai	0,35	0,30	0,50	0,25	0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
35. Širvintos	0,40	0,35	0,50	0,30	0,30	0,50	0,35	0,75	0,30	0,40	0,30
36. Mažeikiai	0,40	0,40	0,60	0,30	0,40	0,55	0,40	0,75	0,40	0,40	0,30
37. Naujoji Akmenė	0,15	0,15	0,35	0,20	0,20	0,30	0,25	0,55	0,20	0,20	0,20
38. Venta, Akmenė	0,20	0,15	0,35	0,20	0,20	0,30	0,25	0,55	0,20	0,20	0,20
39. Skuodas	0,30	0,30	0,40	0,25	0,25	0,50	0,30	0,75	0,35	0,35	0,25
40. Trakai	1,25	1,20	1,40	0,80	0,75	1,70	1,10	1,15	1,05	1,25	0,90
41. Šalčininkai	0,40	0,40	0,50	0,35	0,20	0,55	0,40	0,70	0,50	0,50	0,30
42. Švenčionys	0,45	0,40	0,55	0,30	0,40	0,40	0,35	0,70	0,60	0,60	0,35
43. Vilkaviškis	0,55	0,50	0,60	0,30	0,30	0,60	0,50	0,75	0,45	0,60	0,45
44. Rokiškis
44.1. Centras – visos gatvės, išskyrus Pagojės, Radutės, Paparčių, Sakališkio, Maumedžių, Ryšininkų, Rasų, Pergalės, Kaštonų, Šermukšnių, Liepų, Aguonų, Beržų, Pavasario, Gėlių, Partizanų, Topolių, Geležinkeliečių, Stoties gatves	0,55	0,50	0,60	0,20	0,50	0,50	0,35	0,70	0,40	0,45	0,30
44.2. Kitos gatvės	0,55	0,50	0,60	0,20	0,30	0,50	0,35	0,70	0,40	0,45	0,30
45. Kretinga					–
45.1. Centras, apribotas Vilniaus gatve, Žemaitės alėja, Melioratorių, Vytauto, Basanavičiaus, Šeduvos, Vileišio, Žilvičių gatvėmis ir Naujasis mikrorajonas	0,60	0,55	0,60	–	0,35	0,60	0,45	0,80	0,50	0,60	0,35
45.2. Kiti mikrorajonai	0,45	0,40	0,50	0,30	0,30	0,50	0,40	0,75	0,45	0,50	0,30
46. Gargždai	0,50	0,45	0,55	0,30	0,35	0,60	0,40	0,75	0,45	0,55	0,35
47. Šilutė	0,40	0,40	0,55	0,20	0,30	0,50	0,30	0,75	0,40	0,45	0,30
48. Ignalina	0,35	0,30	0,50	0,20	0,20	0,50	0,25	0,70	0,30	0,45	0,30
49. Molėtai	0,45	0,45	0,50	0,30	0,20	0,50	0,35	0,70	0,35	0,45	0,30
50. Zarasai	0,35	0,30	0,50	0,20	0,20	0,50	0,30	0,70	0,35	0,35	0,30
51. Kiti miestai	0,35	0,35	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	0,50	0,25	0,35	0,20
52. Vilniaus r.
52.1. Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai, Kriaučiūnai	0,90	0,80	1,10	0,70	0,60	0,85	0,60	–	0,70	0,60	0,50
52.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Sužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešė Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai, Lita, Viktoriškiai, Karklėnai, Vėliučionys	0,40	0,40	0,60	0,40	0,25	0,65	0,45	–	0,35	0,35	0,35
52.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai	0,30	0,30	0,40	0,30	0,25	0,45	0,30	–	0,30	0,30	0,25
52.4. Kitos kaimo vietovės	0,25	0,25	0,25	0,25	0,15	0,20	0,15	–	0,15	0,15	0,15
53. Kauno r.
53.1. Kačerginė, Kulautuva	0,45	0,45	0,60	0,40	0,30	0,70	0,40	–	0,45	0,45	0,40
53.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai, Žiegždriai	0,60	0,50	0,55	0,30	0,30	0,60	0,40	–	0,45	0,60	0,40
53.3. Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai	0,45	0,45	0,55	0,40	0,30	0,60	0,40	–	0,45	0,45	0,40
53.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas, Vytėnai (išskyrus kvartalą, apribotą Vytėnų gatve ir Vilnius–Kaunas magistrale), Draseikiai, Panevėžiukas	0,35	0,35	0,40	0,40	0,30	0,40	0,30	–	0,35	0,35	0,30
54. Klaipėdos r.
54.1. Sudmantų, Plytinės, Jakų, Karklės gyvenvietės	0,55	0,50	0,60	–	0,35	0,60	0,45	–	0,50	0,60	0,35
55. Kretingos r.
55.1. Vydmantai	0,50	0,45	0,55	0,30	0,35	0,60	0,40	–	0,40	0,50	0,35
56. Šiaulių r.
56.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas	0,25	0,20	0,60	0,30	0,30	0,40–0,50	0,30	–	0,40	0,40	0,20–0,30
56.2. Naisiai, Voveriškiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkė, Bridai, Bertužiai	0,20	0,20	0,45	0,30	0,25	0,30–0,40	0,30	–	0,30	0,30	0,20–0,25
56.3. Meškuičiai, Kužiai	0,25	0,20	0,40	0,20	0,30	0,35	0,40	–	0,40	0,40	0,25
56.4. Kuršėnai, išskyrus Daugėlių ir Pavenčių rajonus	0,35	0,30	0,45	0,20	0,25	0,50	0,40	0,55	0,40	0,40	0,25
56.5. Kuršėnuose Daugėlių ir Pavenčių rajonai ir Micaicių ir Ringuvėnų gyvenvietės	0,20	0,20	0,35	0,20	0,20	0,35	0,35	–	0,30	0,25	0,20
56.6. Sveikatingumo kompleksas Kurtuvėnų landšaftiniame draustinyje	–	–	–	–	–	–	0,40	–	–	–	0,40
57. Kelmės r.
57.1. Tytuvėnai	0,20	0,20	0,30	0,10	0,20	0,30–0,40	0,30	–	0,25	0,25	0,20
57.2. Užventis	0,15	0,15	0,20	0,10	0,15	0,30	0,25	–	0,20	0,20	0,20
58. Radviliškio r.
58.1. Baisogala, Šeduva	0,25	0,25	0,25	0,20	0,20	0,30	0,20	0,75	0,25	0,25	0,20
58.2. Tyruliai	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20	–	0,20	0,20	0,20
59. Joniškio r.
59.1. Žagarė	0,15	0,15	0,20	0,15	0,15	0,30	0,20	–	0,25	0,25	0,20
60. Pakruojo r.
60.1. Linkuva	0,25	0,20	0,25	0,20	0,20	0,30	0,25	–	0,25	0,25	0,20
60.2. Jovarų, Pakruojo kaimai	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	–	0,25	0,25	0,20
61. Panevėžio r.
61.1. Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava	0,30	0,30	0,40	0,25	0,20	0,40	0,25	0,50	0,25	0,35	0,20
62. Biržų r.
62.1. Pabiržė, Biržų priemiestis	0,35	0,30	0,35	0,20	0,30	0,40	0,25	–	0,30	0,30	0,30
63. Lazdijų r.
63.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai	0,35	0,30	0,40	0,20	0,20	0,40	0,25	–	0,20	0,30	0,20
64. Varėnos r.
64.1. Merkinė, Neravai, Grūtas	0,35	0,35	0,40	0,40	0,20	0,40	0,25	–	0,20	0,30	0,20
65. Alytaus r.
65.1. Daugai, Simnas, Miklusėnai	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	–	0,20	0,30	0,20
66. Marijampolės r.
66.1. Kumelionių gyvenvietė	0,45	0,45	0,50	0,30	0,30	0,40	0,30	–	0,30	0,40	0,30
66.2. Mokolų gyvenvietė	0,45	0,45	0,50	0,30	0,30	0,40	0,30	–	0,30	0,40	0,30
66.3. Kazlų Rūda	0,45	0,45	0,50	0,25	0,30	0,40	0,30	0,75	0,30	0,40	0,35
66.4. Kalvarija	0,45	0,45	0,45	0,25	0,30	0,40	0,30	0,75	0,30	0,40	0,30
67. Šakių r.
67.1. Kudirkos Naumiestis	0,40	0,40	0,40	0,25	0,25	0,40	0,30	0,65	0,35	0,40	0,35
67.2. Gelgaudiškis	0,40	0,40	0,40	0,25	0,25	0,40	0,30	0,65	0,35	0,40	0,35
68. Jurbarko r.
68.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai	0,20	0,20	0,40	–	–	0,30	0,15	0,15	–	–	0,15
69. Tauragės r.
69.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras, Butkeliai	0,25	0,20	0,60	–	0,15	0,30	0,25	–	–	–	0,20
69.2. Skaudvilė	0,30	0,30	0,50	–	0,20	0,35	0,20	–	–	–	0,15
70. Telšių r.
70.1. Degaičių, Ryškėnų, Rainių gyvenvietės	0,25	0,20	0,30	0,20	0,20	0,25	0,20	–	0,20	0,25	0,20
70.2. Varnių mstl.	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,20	0,15	–	0,20	0,20	0,20
70.3. Kiti miesteliai	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,15	–	0,15	0,20	0,20
71. Plungės r.
71.1. Plateliai, Rietavas	0,25	0,20	0,30	0,20	0,20	0,20	0,15	–	0,20	0,20	0,20
71.2. Kiti miesteliai	0,20	0,15	0,20	0,20	0,20	0,20	0,15	–	0,15	0,20	0,20
72. Trakų r.
72.1. Grigiškės	0,90	0,75	0,90	0,90	0,65	0,95	0,70	–	0,65	0,65	0,55
72.2. Elektrėnai	0,50	0,50	0,55	0,50	0,40	0,50	0,50	–	0,40	0,40	0,45
72.3. Vievis	0,40	0,40	0,50	0,50	0,30	0,55	0,40	–	0,50	0,50	0,50
72.4. Lentvaris	0,70	0,70	0,80	0,50	0,50	0,80	0,60	–	0,50	0,50	0,50
72.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės, Onuškis	0,35	0,35	0,50	0,30	0,15	0,50	0,15	–	0,25	0,25	0,20
72.6. Kitos kaimo vietovės	0,35	0,35	0,50	0,45	0,20	0,55	0,25	–	0,20	0,20	0,20
73. Švenčionių r.
73.1. Pabradė	0,45	0,45	0,45	0,35	0,40	0,50	0,40	0,40	0,40	0,40	0,35
73.2. Švenčionėliai	0,40	0,40	0,40	0,30	0,40	0,45	0,40	0,40	0,40	0,40	0,35
73.3. Cirkliškis, Kaltanėnai, Adutiškis, Magūnai, Svirkos, Strūna, Sariai	0,30	0,30	0,30	0,25	0,20	0,30	0,25	–	0,30	0,30	0,25
73.4. Kitos kaimo vietovės	0,20	0,20	0,25	0,20	0,20	0,25	0,20	–	0,20	0,20	0,20
74. Vilkaviškio r.
74.1. Kybartai	0,45	0,45	0,40	0,25	0,25	0,40	0,35	0,65	0,35	0,40	0,35
74.2. Virbalis	0,40	0,40	0,40	0,25	0,25	0,40	0,35	0,65	0,30	0,40	0,30
75. Šalčininkų r.
75.1. Eišiškės, Baltoji Vokė, Jašiūnai, Šalčininkėliai, Šalčininkai	0,30	0,30	0,45	0,30	0,20	0,40	0,30	0,30	0,20	0,20	0,25
75.2. Akmenynė, Dainava, Dieveniškės, Gerviškės, Pabarė, Kalesninkai, Poškonys, Turgeliai, Butrimonys	0,20	0,30	0,25	0,25	0,20	0,20	0,20	0,25	0,20	0,20	0,25
75.3. Kitos kaimo vietovės	0,20	0,20	0,25	0,25	0,20	0,20	0,20	–	0,20	0,20	0,25
76. Rokiškio r.
76.1. Juodupė, Pandėlys	0,15	0,15	0,25	0,20	0,20	0,30	0,25	–	0,30	0,20	0,20
76.2. Obeliai	0,25	0,25	0,30	–	0,20	0,30	0,25	–	0,30	0,25	0,20
76.3. Kavoliškis	0,20	0,20	0,40	0,20	0,30	0,30	0,25	–	0,30	0,25	0,20
76.4. Kiti kaimai	0,20	0,20	0,20	–	0,20	0,25	0,15	–	0,25	0,30	0,20
77. Šilalės r.
77.1. Kvėdarna	0,15	0,15	0,35	0,15	0,20	0,30	0,20	–	–	–	0,15
78. Ignalinos r.
78.1. Strigailiškės, Palūšė, Ginučiai	0,25	0,20	0,40	–	–	0,35	0,20	–	–	–	0,20
79. Molėtų r.
79.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ąžubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnieriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai	0,20	0,20	0,45	–	0,20	0,25	0,20	–	–	–	0,20
80. Utenos r.
80.1. Klovinių, Nemeikščių, Naujasodžio, Šilinės, Mockėnų, Padbuožės, Grybelių, Atkotiškio, Gedimino, Vaikutėnų gyvenvietės	0,30	0,25	0,40	0,35	–	0,40	0,25	–	–	–	0,25
80.2. Tauragnai, Sudeikiai	0,30	0,30	0,30	0,30	0,20	0,25	0,20	–	0,20	0,25	0,20
80.3. Kitos Utenos r. gyvenvietės	0,25	0,25	0,25	0,20	0,20	0,25	0,20	–	0,20	0,25	0,20
81. Akmenės r. gyvenvietės	0,15	0,15	0,20	0,20	0,20	0,25	0,20	–	0,15	0,15	0,15
82. Raseinių r.
82.1. Ariogala	0,35	0,30	0,40	0,20	0,35	0,45	0,25	0,50	0,25	0,40	0,20
83. Kupiškio r.
83.1. Subačiaus miestelis	0,25	0,25	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	–	0,25	0,30	0,20
84. Kiti miesteliai	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	–	0,25	0,30	0,20
85. Kiti kaimai	0,25	0,25	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	–	0,20	0,25	0,15
86. Neveikiantys objektai kaimuose	–	–	–	–	–	0,05	0,05	–	–	–	0,05
87. Kultūros paveldo objektai kaimuose	–	–	–	–	–	–	0,30	–	0,30	0,30	0,30

VIDUTINĖS RINKOS VERTĖS STATINIAMS NUSTATYMO TVARKA

1. Naujo statinio vidutinės statybos vertės apskaičiavimo tvarka

1.1. Naujo statinio vidutinė statybos vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje arba projekte, dauginant iš 1 m² (1 m³) vidutinės statybos vertės (1 lentelė) ir pakoreguojant šios tvarkos 1.2–1.3 punktuose nurodytų procentų suma.

1.2. Butų daugiabučiuose pastatuose vidutinė statybos vertė, nesant juose visų patogumų, mažinama:

1.2.1. nesant vandentiekio – 8%;

1.2.2. nesant kanalizacijos – 5%;

1.2.3. nesant karšto vandens – 4%;

1.2.4. nesant centrinio šildymo įrangos – 6%;

1.2.5. butų vidutinė statybos vertė pagal 1.2 pastabos 1.2.1–1.2.4 punktus nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus (autonominiai) inžineriniai tinklai;

1.2.6. nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%;

1.2.7. butas įrengtas mansardoje – 8%;

1.2.8. butas įrengtas pusrūsyje – 15%;

1.2.9. butas įrengtas rūsyje – 25%;

1.2.10. butas su bendra virtuve daugiabučiame name – 20%;

1.2.11. butas su bendra virtuve bendrabučiuose – 50%, netaikant kitų 1.2 pastabos punktų;

1.2.12. atskirai įrengtas butas bendrabučio tipo name – 10%;

1.2.13. butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%;

1.2.14. už kiekvieną išvarytą nepatogumą, – bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę (įėjimas į virtuvę per kambarį), kartu įrengta vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko – 2%;

1.2.15. butas be apdailos – 20%;

1.2.16. butas monolitiniame name – 4%.

1.3. Butų daugiabučiuose pastatuose vidutinė statybos vertė didinama:

1.3.1. langai su stiklo paketais (plastikiniai, mediniai) – 10 %;

1.3.2. kietmedžio parketas, durys – 15 %;

1.3.3. modernaus dizaino plytelės (virtuvėje, vonioje, tualete) – 4 %;

1.3.4. šiuolaikinė įranga (apšildomos grindys, masažinės vonios, dušų kabinos, apsauginės signalizacijos) – 15 %;

1.3.5. sienų, lubų pagerinta apdaila (išskyrus pagerinimus, paminėtus šios pastabos 1.3.3 punkte) – 6 %.

2. Vietovės pataisos koeficientų taikymo, apskaičiuojant statinio vidutinę rinkos vertę, tvarka

2.1. Statinių (t. y. perkamų–parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama:

2.1.1. naujo statinio vidutinę statybos vertę pakoreguojant kasmetiniu statinio vertės sumažėjimo procentu (1 lentelės 3 skiltis), tačiau neviršijant 70 procentų bendro nusidėvėjimo, ir priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė);

2.1.2. kasmetinis statinio vertės sumažinimo procentas skaičiuojamas nuo jo priėmimo eksploatacijai metų, įskaitant pridavimo eksploatacijai metus;

2.1.3. išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam arba mažesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu statinių nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta arba padidinta vidutinė statybos vertė;

2.1.4. veikiantiems inžineriniams tinklams taikomas vietovės pataisos koeficientas – 1,00, neveikiantiems – 0,50;

2.1.5. esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, taikomas santykinai didžiausią vertę turinčių šioje valdoje negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų vietovės pataisos koeficientas;

2.1.6. butams daugiabučiuose rąstų, mediniuose karkasiniuose, apmūrytuose mediniuose karkasiniuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų statinių vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis).

2.2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams suteikta teisė nustatyti vietovės pataisos koeficientus pagal 2 lentelėje Komisijos nustatytas ribas.

2.3. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos vertę, vietovės pataisos koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus).

3. Pajamų deklaravimo ir kitų sąlygų taikymo įsigyjant statinius tvarka

3.1. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą (pažymą), namų valdos techninės apskaitos bylą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį. Statiniams, kuriems statyti nereikalingas leidimas, jų statybos pradžia laikoma data, užfiksuota namų valdos techninės apskaitos byloje (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

3.2. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4–2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

3.3. Gyventojų pačių pasistatytų statinių vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama vadovaujantis Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)).

3.4. Įkainojant įsigyjamos nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vidutinė rinkos vertė nustatoma remiantis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų įvertinimu (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais).

3.5. Parduodant, dovanojant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių statinius (įskaitant butus) arba juos įkeičiant, jų vidutinė rinkos vertė apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1999 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 2 redakcija) papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento.

3.6. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusio bendro ploto (tūrio) vidutinė statybos vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m² (1 m³) vidutinės statybos vertės, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

3.7. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacijos byloje nurodytų atstatomųjų verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus.

3.8. Apskaičiuojant vidutinę rinkos vertę neeksploatuojamiems objektams (išskyrus kaimo tipo gyvenvietes, kurioms taikomas 2 lentelės 86 punkto koeficientas), apskaičiuota statinio vidutinė rinkos vertė mažinama 50 procentų.

II. ŽEMĖ (ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS)

3 lentelė

1 dalis

Žemės sklypo paskirtis			Bazinė kaina ir pataisos koeficientai
A			1
1. Ne žemės ūkio ir ne miškų paskirties žemės sklypai			Bazinė kaina – Lt/m^2
1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose			40
1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose			20
1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001–100 000 gyventojų			10
1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001–20 000 gyventojų			5
1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose teritorijose			2
1.6. Kitose vietovėse			1
			Pataisos koeficientai: K1 – žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra elektros, vandentiekio ir kanalizacijos inžinerinių komunikacijų) – 0,4 K2–žemės sklypas yra arčiau kaip 2 km nuo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų visuomeninio centro arba arčiau kaip 1 km nuo kitų miestų visuomeninių centrų – 1,6 K3 – žemės sklypas yra arčiau kaip: 1. 1 km nuo mikrorajono artimiausių visuomeninių centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, 0,5 km – kituose miestuose – 1,2 2. kaimo vietovėje esantiems žemės sklypams: 2.1. 5 km nuo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų teritorijos ribos – 2,0 2.2. 3 km nuo kitų miestų – apskričių centrų teritorijų ribos ir Palangos miesto užstatytos teritorijos ribos – 2,0 2.3. 2 km nuo miestų – rajonų centrų teritorijų ribos – 2,0 2.4. 1 km nuo kitų miestų teritorijų ribos – 1,2 K4 – žemės sklypas naudojamas ūkinei komercinei veiklai – 1,5 K5 – žemės sklypas naudojamas rekreacijai – 3,0 K6 – miestuose – kadastriniame bloke arba miesteliuose ir kaimuose – kadastrinėje vietovėje per paskutiniuosius keturis ketvirčius parduota 3 ir mažiau kitos paskirties žemės sklypų – 0,6 K7 – miestuose – kadastriniame bloke arba miesteliuose ir kaimuose – kadastrinėje vietovėje per paskutiniuosius keturis ketvirčius parduota 5 ir daugiau kitos paskirties žemės sklypų – 1,5
2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose			Bazinė kaina – 150 Lt/a Pataisos koeficientai: K8 –  žemės (sodo) sklype yra inžinerinės elektros ir vandentiekio komunikacijos gyvenamajam namui įrengti – 1,5 K9 – žemės (sodo) sklypas yra mieste, turinčiame 100 000 ir daugiau gyventojų arba iki 5 km atstumu nuo tokių miestų teritorijos ribos – 2,0 nuo 5 iki 15 km atstumu nuo tokių miestų teritorijos ribos – 1,5 mažesniuose miestuose kaip 100 000 gyventojų arba iki 5 km atstumu nuo 100 000 iki 10 000 gyventojų turinčių miestų teritorijos ribos – 1,2 K10 – tame kadastriniame bloke per paskutiniuosius keturis ketvirčius parduota 6 ir mažiau žemės sklypų – 0,5
3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius)			Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K11 – žemės sklypas arti (iki 2 km) nuo miesto teritorijos ribos arba iki 100 m nuo magistralinio kelio: parduodant su sodyba – 2,0 parduodant be sodybos – 1,4 K12 – žemės ūkio naudmenų našumo balas: didesnis už 60 – 1,5 60–45 – 1,2 44–30 – 1,0 mažesnis už 30 – 0,8 K13 – žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto): iki 50 proc. – 1,0 51–80 proc. – 1,1 daugiau kaip 80 proc. – 1,2 K14 – žemė sklypas nutolęs daugiau kaip 1 km nuo kelių su tvirta danga – 0,6 K15 – žemės sklypas yra su pastatais – 1,2 K16 – žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs rekreacinėje teritorijoje – 5,0 K17 – toje kadastrinėje vietovėje per paskutiniuosius keturis ketvirčius parduota 3 ir mažiau žemės ūkio paskirties sklypų – 0,5 K18 – žemės sklypas yra miesto teritorijoje – 5,0
4. Žemės sklypai, kuriuos sudaro tik vandens telkinys			Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K19 – žuvininkystės tvenkiniai – 1,6 K20 – ežerai ir tvenkiniai, kuriems apskrities viršininko arba savivaldybės tarybos nustatytos rekreacinės funkcijos – 2,0 K21 – kiti ežerai ir tvenkiniai – 1,0
5. Miškų ūkio paskirties žemės sklypai			Bazinė kaina – 1 000 Lt/ha Pataisos koeficientai: K22 – žemės sklypai, kuriuose miškas iškirstas arba kurie neapsodinti mišku: kuriuose augo ąžuolynai ir uosynai – 0,9 kuriuose augo pušynai ir eglynai – 0,5 kituose sklypuose – 0,3 K23 – žemės sklypai, kuriuose auga 0,7 skalsumo, II ir III boniteto medynai pagal medynų rūšis ir amžių:
Vyraujantis medynų	Žemės sklype vyraujantys medynai
amžius (metais):	pušynai	eglynai		ąžuolynai		uosynai	beržynai	juodalksnynai	drebulynai	baltalksnynai ir kt.
iki 20	1,0	1,0		1,5		1,5	0,9	0,8	0,7	0,5
21–30	2,9	2,3		4,5		3,5	1,5	1,2	1,0	0,6
31–40	4,8	3,6		7,5		5,5	2,3	1,8	1,5	0,7
41–50	6,7	5,0		10,5		7,5	3,2	2,2	1,9	0,8
51–60	8,6	6,4		13,5		9,5	4,1	2,8	2,5	0,8
61–70	10,5	7,8		16,5		11,5	5,0	3,4	2,5	0,8
71–80	12,4	9,2		19,5		13,6	6,0	4,0	2,5	0,8
81–90	14,3	10,6		22,5		15,7	6,0	4,0	2,5	0,8
91–100	16,2	12,0		25,6		17,8	6,0	4,0	2,5	0,8
101–110	18,1	12,0		28,7		19,9	6,0	4,0	2,5	0,8
111–120	20,0	12,0		31,8		22,0	6,0	4,0	2,5	0,8
121–130	20,0	12,0		34,9		22,0	6,0	4,0	2,5	0,8
131 ir daugiau	20,0	12,0		38,0		22,0	6,0	4,0	2,5	0,8
					K24  – žemės sklypams, kuriuose auga kitokio skalsumo ir boniteto medynai, taikomas koeficientas K23, padaugintas iš: 0,6 ir mažesnio skalsumo medynams – 0,8 0,8 ir didesnio skalsumo medynams – 1,2 IV ir žemesnio boniteto klasės medynams – 0,8 I boniteto klasės medynams – 1,2

Pastabos:

1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės skypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.

2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia:

2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijas, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis;

2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose yra nustatyti miestų centrai, miestų visuomeniniai centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos ir miesto teritorijos ribos;

2.3. miškų urėdijos – informaciją pagal nustatytos formos pažymą apie miško brandumą, vyraujančių medžių rūšį, medynų skalsumą, medynų bonitetą ir leidžiamus kirtimus.

3. Nesant patikimos informacijos, koeficientų K_1, K_3, K_8, K_9, K_11, K₁₄ reikšmės prilyginamos 1,00.

4. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoje 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų, naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos.

5. Pataisos koeficientas K₄ taikomas Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems kitos paskirties žemės sklypams, kuriems įrašytas žemės naudojimo pobūdis „ūkinei–komercinei veiklai“.

6. Pataisos koeficientai K₅ ir K₁₆taikomi Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems žemės sklypams, kuriems vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1640 įrašyta XXXIII specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų grupė – rekreacinės teritorijos.

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS

4 lentelė

Automobilio	Variklio				Naujo automobilio
markė ir modelis	galingumas		darbinis	vidutinė rinkos
	AJ	kW	tūris, tūkst. cm^3			kaina (litais)
A	1	2	3			4
1. Opel
1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
1.1.1. Corsa	54–60	40–44	1,0–1,4			37 845
1.1.2. Combo	60	44	1,4–1,7			41 373
1.1.3. Vectra	100	73	1,6			59 901
	115	85	1,8			80 026
1.1.4. Tigra	90	66	1,4			66 804
1.1.5. Frontera	115–136	85–100	2,0–2,5			89 953
1.1.6. Omega	136	100	2,0			69 860
	210	154	3,0			129 451
1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
1.2.1. Opel	54–60	40–44	1,2–1,7			39 471
1.2.2. Opel	61–100	45–73	1,4–1,6			61 742
1.2.3. Opel	101–136	74–100	2,0–2,5			82 954
1.2.4. Opel	137–210	101–154	3,0			129 900
2. BMW
2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
2.1.1. 3 serija	90–115	66– 85	1,6–1,8			117 057
	118–150	68–110	1,8–2,5			135 300
	170–193	125–142	2,3–2,8			153 341
	321	236	3,0			252 669
2.1.2. 5 serija	143–150	105–110	2,0–2,5			166 554
	170–193	125–142	2,3–3,0			185 054
	235	173	3,5			228 055
	286	210	4,0			324 382
	400	294	5,0			387 103
2.1.3. 7 serija	143–193	105–142	2,5–3,0			248 057
	235	173	3,5			294 938
	286	210	4,0			343 207
	326	240	5,0			509 377
2.1.4. 8 serija	286	210	4,0			368 856
	326	240	5,0			445 492
2.1.5. Z 3 Roadster	115–140	85–103	1,8–1,9			124 842
	191–320	141–236	2,8–3,0			202 251
2.1.6. Z 3 Coupe	193	142	2,8			162 837
	321	236	3,0			247 376
2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
2.2.1. BMW	90–115	66– 85	1,6–1,8			117 140
2.2.2. BMW	116–150	86–110	1,8–2,5			153 265
2.2.3. BMW	151–193	111–142	2,3–3,0			178 368
2.2.4. BMW	194–235	143–173	3,5			261 496
2.2.5. BMW	236–286	174–210	4,0			340 206
2.2.6. BMW	287–326	211–240	3,0–5,0			371 237
2.2.7. BMW	400	294	5,0			387 103
3. Peugeot
3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
3.1.1. Peugeot 106	50–60	37–44	1,0–1,5			38 321
	75–90	55–65	1,4–1,6			46 400
3.1.2. Peugeot 206	60–75	44–55	1,1–1,9			41 458
3.1.3. Peugeot 306	70–75	51–55	1,4–1,9			51 390
	90	65	1,6–1,9			53 390
	135	99	2,0			63 277
	167	123	2,0			78 509
3.1.4. Peugeot 406	75–112	55–82	1,8–2,1			70 747
	135	99	2,0			89 337
	150–194	110–143	2,0–3,0			120 626
3.1.5. Peugeot 605	135	99	2,0			89 648
	194	143	3,0			126 822
3.1.6. Peugeot 806	92	68	1,9			90 118
	123	90	2,0–2,1			92 373
3.1.7. Peugeot Partner	60–75	44–55	1,1–1,9			45 376
3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
3.2.1. Peugeot	50–75	37–55	1,0–1,9			46 547
3.2.2. Peugeot	76–110	56–81	1,6–2,1			59 799
3.2.3. Peugeot	111–135	82–99	1,8–2,1			86 802
3.2.4. Peugeot	136–194	100–143	1,6–3,0			139 450
4. Hyundai
4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
4.1.1. Accent	70	51	1,3			25 791
	91	67	1,5			28 831
4.1.2. Lantra	68–114	50–84	1,6–1,9			33 488
	128	94	1,8			35 328
4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
4.2.1. Hyundai	68–91	50–67	1,3–1,5			29 747
4.2.2. Hyundai	92–128	68–84	1,6–1,8			35 042
5. Audi
5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
5.1.1. A3 Attraction	90–110	66–81	1,6–1,9			86 030
	125–150	92–110	1,8			89 437
A3 Ambition	90–110	66–81	1,6–1,9			92 429
	125–150	92–110	1,8			95 066
A3 Amblente	90–110	66–81	1,6–1,9			92 460
	125–150	92–110	1,8			95 659
5.1.2. A4	90–100	66–73	1,6–1,9			101 347
	110–125	81–92	1,6–1,8			113 503
	150–165	110–121	1,8–2,4			123 931
	193	142	2,8			143 888
5.1.3. A6	110–150	81–110	1,8–2,5			152 695
	165–193	121–142	2,4–2,8			165 603
5.1.4. A8	193–230	142–169	2,8–3,7			264 432
	300–340	220–250	4,2			371 457
5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
5.2.1. Audi	90–110	66–81	1,6–1,9			98 215
5.2.2. Audi	111–150	82–110	1,8–2,5			116 244
5.2.3. Audi	151–195	111–143	2,4–2,8			174 494
5.2.4. Audi	196–230	144–169	3,7			277 052
5.2.5. Audi	231–300	170–220	4,2			331 444
5.2.6. Audi	301–340	221–250	4,2			391 464
6. Honda
6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
6.1.1. Civic 3D	90	66	1,4			55 442
	114	84	1,5			63 380
6.1.2. Civic 4D	90	66	1,4			57 767
	114	84	1,5			65 967
	160	118	1,6			75 200
6.1.3. Accord 4D	136	100	1,8			91 100
	147	108	2,0			108 900
6.1.4. Shuttle	150	110	2,3			105 725
6.1.5. Integra	190	140	1,8			98 600
6.1.6. CR–V (Jeep)	128	94	2,0			93 120
6.1.7. HR–V (Jeep)	105	77	1,6			79 185
6.1.8. Prelude	200	147	2,2			109 700
6.1.9. Legend	205	151	3,5			186 800
6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
6.2.1. Honda	91–115	67–85	1,4–1,6			64 216
6.2.2. Honda	116–150	86–110	2,0–2,3			97 115
6.2.3. Honda	151–205	111–151	1,6–3,5			117 575
7. Nissan
7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
7.1.1. Micra	55	40	1,0			36 125
7.1.2. Almera	87	64	1,4			55 330
	100	73	1,6			60 481
7.1.3. Primera	90–100	66–73	1,6–2,0			73 298
	130	96	2,0			78 200
7.1.4. Maxima	140	103	2,0			96 104
	193	142	3,0			121 450
7.1.5. Patrol	115	84	4,2			129 287
7.1.6. Terano II	116	85	2,4			107 031
	118	87	2,4			120 542
	125	92	2,7			121 783
7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
7.2.1. Nissan	55–90	40–66	1,0–2,0			49 172
7.2.2. Nissan	91–100	67–73	1,6			64 381
7.2.3. Nissan	101–140	74–103	2,0–4,2			70 261
7.2.4. Nissan	141–193	104–142	3,0			121 324
8. Volvo
8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
8.1.1. S40	90–140	66–103	1,8–2,0			88 250
	160–200	118–147	1,9–2,0			94 240
8.1.2. S70	140	103	2,5			120 552
	170–193	125–142	2,5			125 283
	240–250	176–184	2,3			174 352
8.1.3. V70	193	142	2,5			149 391
	240–250	176–184	2,3			214 494
8.1.4. C70	240	176	2,3			250 286
8.1.5. 940S	134	98	2,3			121 798
8.1.6. S90	180–204	132–150	3,0			173 254
8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
8.2.1. Volvo	90–115	66–84	1,8–1,9			67 308
8.2.2. Volvo	116–140	85–103	2,0–2,5			111 238
8.2.3. Volvo	141–195	104–143	2,0–3,0			135 798
8.2.4. Volvo	196–250	144–184	1,9–3,0			169 685
9. Škoda
9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
9.1.1. Felicia	58–68	43–50	1,3			29 568
	75	55	1,6–1,9			36 550
9.1.2. Felicia Combi	58–75	43–55	1,3–1,9			36 848
9.1.3. Octavia	75	55	1,6			46 930
	90–125	66–92	1,6–1,9			61 578
9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
9.2.1. Škoda	55–65	40–48	1,3			30 102
9.2.2. Škoda	66–75	49–55	1,3–1,9			36 435
9.2.3. Škoda	76–125	56–92	1,6–1,9			60 817
10. Subaru
10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
10.1.1. Impreza	90	66	1,6			68 534
	115	84	2,0			86 659
	211	155	2,0			118 944
10.1.2. Legacy	115	84	2,0			88 681
	150	110	2,5			118 282
10.1.3. Legacy Outback	150	110	2,5			126 118
10.1.4. Forester	122	90	2,0			106 483
10.1.5. Forester Turbo	170	125	2,0			122 115
10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
10.2.1. Subaru	90–110	66–81	1,6			68 534
10.2.2. Subaru	111–130	82–96	2,0			92 445
10.2.3. Subaru	131–150	97–110	2,0–2,5			120 699
10.2.4. Subaru	151–170	111–125	2,0			122 115
11. Renault
11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
11.1.1. Twingo	60	44	1,2			36 989
11.1.2. Clio	60	44	1,2			37 189
	75	55	1,4			43 069
11.1.3. Kangoo	55–75	40–55	1,2–1,9			45 065
11.1.4. Megane	65–90	48–66	1,4–1,9			47 543
11.1.5. Coupe	90–115	66–85	1,6–2,0			54 496
	150	110	2,0			70 094
11.1.6. Classic	65–75	48–55	1,4–1,9			48 889
	90	66	1,6			52 415
	115	85	2,0			57 099
11.1.7. Scenic	75–90	55–66	1,4–1,6			57 905
	100	73	1,9			65 828
	115	85	2,0			67 134
11.1.8. Laguna	110	81	1,6			62 338
	115–140	85–103	2,0			77 418
	194	143	3,0			101 678
11.1.9. Nevada	95	70	1,8			33 621
	115	84	2,0–2,2			74 156
11.1.10. Safrane	115–138	84–101	2,0–2,2			104 790
	170	125	2,5			117 558
11.1.11. Espace	115	84	2,0–2,2			110 685
	170	125	3,0			151 329
11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
11.2.1. Renault	55–70	40–53	1,2–1,9			42 289
11.2.2. Renault	71–80	54–58	1,4			45 631
11.2.3. Renault	81–90	59–66	1,6–2,2			54 664
11.2.4. Renault	91–100	67–73	1,8			64 127
11.2.5. Renault	101–120	74–88	2,0–2,2			79 438
11.2.6. Renault	121–150	89–110	2,0			89 099
11.2.7. Renault	151–170	111–125	2,5–3,0			124 332
12. Mazda
12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
12.1.1. Demio	63–72	46–53	1,3			47 550
12.1.2. 323 SDN	73–88	54–65	1,3–1,5			50 960
	90–114	66–84	1,8–2,0			58 766
12.1.3. 323 HB	73–88	54–65	1,3–1,5			50 960
	90–114	66–84	1,8–2,0			58 766
12.1.4. 626 SDN	91	67	1,8			66 200
	100–118	73–87	2,0			81 237
12.1.5. 626 HB	91	67	1,8			68 300
	116	85	2,0			80 000
	136	100	2,0			88 900
12.1.6. 626 STW	91	67	1,8			73 033
	100–116	73–85	2,0			87 920
	136	100	2,0			94 500
12.1.7. XEDOS 9	170	125	2,5			132 000
12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
12.2.1. Mazda	63–91	46–67	1,3–2,0			58 939
12.2.2. Mazda	92–116	68–85	1,8–2,0			79 334
12.2.3. Mazda	117–136	86–100	2,0			91 700
12.2.4. Mazda	137–170	101–125	2,5			132 000
13. Chrysler ir Jeep
13.1. Chrysler ir Jeep markių automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
13.1.1. Jeep Cherokee	116–119	85–87	2,5			91 100
	178	131	3,1–4,0			108 376
13.1.2. Jeep Grand Cherokee	140	103	3,1			173 846
	190–220	140–162	4,0–4,7			174 812
13.1.3. Jeep Wrangler Sport	119	87	2,4			68 440
	177	130	4,0			72 200
13.1.4. Jeep Wrangler Sahara	177	130	4,0			83 680
13.1.5. Chrysler Stratus	131–133	96–98	2,0			88 890
	120	163	2,5			108 900
13.1.6. Chrysler 300 M	203	149	2,7			121 140
	253	186	3,5			135 928
13.1.7. Chrysler Viper	384	282	8,0			363 440
13.1.8. Chrysler Voyager	116–151	85–111	2,4–3,0			116 929
	160–178	116–131	3,3–3,8			147 200
13.1.9. Chrysler Grand Voyager	116–151	85–111	2,5			118 413
	160–178	116–131	3,3–3,8			149 000
13.2. Chrysler ir Jeep markės automobiliai pagal šių markių variklio pagrindines charakteristikas
13.2.1. Jeep	116–130	86–96	2,5			83 547
13.2.2. Jeep	131–180	97–132	3,1–4,0			120 054
13.2.3. Jeep	181–220	133–162	4,0–4,7			174 812
13.2.4. Chrysler	116–135	86–99	2,0–2,5			112 569
13.2.5. Chrysler	136–205	100–151	2,4–3,8			128 185
13.2.6. Chrysler	206–255	152–187	3,5			135 928
13.2.7. Chrysler	256–384	188–282	8,0			363 440
14. Wolkswagen
14.1. Wolkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
14.1.1. VW Passat	90–100	66–73	1,6–1,9			78 233
	110–125	81–92	1,8–1,9			84 060
	150	110	1,8–2,3			83 084
	193	142	2,8			105 311
14.1.2. VW Sharan	90–115	66–84	1,9–2,0			88 630
	174	128	2,8			114 455
14.1.3. Polo	50–65	37–48	1,0–1,9			43 766
	66–75	49–55	1,6			45 548
	76–100	56–73	1,4–1,9			52 354
14.1.4. Golf	90	66	1,8–1,9			66 565
	100	73	1,6–1,9			61 464
	110	81	1,9			71 451
14.1.5. Bora Basis	68–90	50–66	1,4–1,9			70 873
	100–125	73–92	1,6–2,0			73 052
14.1.6. Bora Highline	90–100	66–73	1,6–1,9			87 575
	110–150	81–110	1,9–2,3			89 450
14.2. Wolkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
14.2.1. Wolkswagen	50–89	37–65	1,0–1,9			44 342
14.2.2. Wolkswagen	90–115	66–84	1,6–2,0			74 301
14.2.3. Wolkswagen	116–125	85–92	1,8			74 793
14.2.4. Wolkswagen	126–150	93–110	1,8–2,3			83 120
14.2.5. Wolkswagen	151–193	111–142	2,8			109 750
15. Fiat
15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
15.1.1. Seicento	39	29	0,9			23 600
15.1.2. Uno	45	33	1,0			23 760
15.1.3. Punto	54–73	40–54	1,1–1,7			35 392
15.1.4. Bravo	80–103	59–76	1,4–1,6			45 720
15.1.5. Brava	75–103	55–76	1,6			52 040
15.1.6. Marea	100–113	73–83	1,8–1,9			56 960
15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
15.2.1. Fiat	39–55	29–40	0,9–1,1			27 710
15.2.2. Fiat	56–75	41–55	1,2–1,7			41 340
15.2.3. Fiat	76–113	56–83	1,4–1,9			52 940
16. Ford
16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
16.1.1. Ka	60	44	1,3			33 450
16.1.2. Fiesta	60	44	1,3–1,8			38 500
	75	55	1,2			40 466
16.1.3. Focus	75	55	1,4			55 496
	90	66	1,8			60 497
16.1.4. Escort	63	46	1,3			40 745
	90	66	1,6			49 611
	115	84	1,8			52 000
16.1.5. Mondeo	90	66	1,6–1,8			57 883
	115	84	1,8			63 650
	130	96	2,0			66 817
	170	125	2,5			78 720
16.1.6. Galaxy TDI	90	66	1,9			108 152
16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
16.2.1. Ford	60–90	44–66	1,3–1,8			49 503
16.2.2. Ford	91–115	67–84	1,8			66 819
16.2.3. Ford	116–130	85–96	2,0			71 084
16.2.4. Ford	131–170	97–125	2,5			88 984
16.2.5. Ford	171–210	126–154	2,9			132 060
17. Toyota
17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
17.1.1. Starlet	75	55	1,4			44 629
17.1.2. Corolla	72–86	53–63	1,3–2,0			57 116
	110	81	1,6–1,8			73 703
17.1.3. Celica	115	84	1,8			98 007
	175	129	2,0			126 667
17.1.4. Camry	130	96	2,2			112 815
	190	140	3,0			138 906
17.1.5. Lexus	227	167	3,0			212 944
	284	209	4,0			325 578
17.1.6. Previa	135	99	2,4			127 767
17.1.7. Picnic	128	94	2,0			107 199
17.1.8. Avensis	90–110	66–81	1,6–2,0			84 635
	128	94	2,0			91 746
17.1.9. Land Cruiser	125–178	92–131	3,0–3,4			136 289
	205	151	4,2			235 893
17.1.10. Rav 4	129	95	2,0			96 353
17.1.11. Xilux	79–90	58–66	2,4			89 730
17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
17.2.1. Toyota	70–120	51–88	1,3–2,4			77 669
17.2.2. Toyota	121–170	89–125	2,0–2,4			105 592
17.2.3. Toyota	171–215	126–158	2,0–4,2			182 425
17.2.4. Toyota	216–265	159–195	3,0–4,0			269 261
18. Citroen
18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
18.1.1. Saxo	58	43	1,5			39 500
18.1.2. Xsara	90	66	1,6–1,9			52 400
	112	82	1,8			53 775
18.1.3. Xantia	135	99	2,0			68 500
18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
18.2.1. Citroen	58–90	43–66	1,6–1,9			52 400
18.2.2. Citroen	91–125	67–92	1,8			53 775
18.2.3. Citroen	126–135	93–99	2,0			68 500
19. Mercedes–Benz
19.1. Mercedes–Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
19.1.1. A 168	90–102	66–75	1,4–1,7			79 429
19.1.2. C 202 (Sedan)	98–136	72–100	1,8–2,2			121 555
	137–170	101–125	2,4–2,5			141 035
	193	142	2,3–2,8			144 154
	306	225	4,3			296 799
19.1.3. C 202 (T – modelis)	98–122	72–90	1,8–2,0			124 827
	125–170	92–125	2,2–2,5			142 556
	193	142	2,3–4,3			206 754
19.1.4. E 210 (Sedan)	125–136	92–100	2,0–2,9			152 626
	170–193	125–142	2,4–3,0			171 701
	204–220	150–162	2,8–3,2			208 327
	279–354	205–260	4,3–5,5			323 127
19.1.5. E 210 (T – modelis)	125–136	92–100	2,2–3,0			166 323
	170–177	125–130	2,4–3,0			182 962
	204–220	150–162	2,8–3,2			222 024
	279–354	205–260	4,3–5,5			335 302
19.1.6. S 140	177–193	130–142	2,8–3,0			241 706
	231	170	3,2			287 972
	279	205	4,2			338 802
	320	235	5,0			376 088
	394	290	6,0			544 864
19.1.7. SLK 170	136	100	2,0			139 437
	193	142	2,3			159 830
19.1.8. SL 129	193–231	142–170	2,8–3,2			339 259
	320	235	5,0			445 943
	381–394	280–290	6,0			582 911
19.1.9. CLK 208 Coupe	136–193	100–142	2,0–2,3			152 525
	220–279	162–205	3,2–4,3			228 771
19.1.10. CLK 208 Cabrio	136	100	2,0			171 396
	193	142	2,3			191 485
	220	162	3,2			230 141
19.1.11. CL 140	279–320	205–235	4,2–5,0			430 876
	394	290	6,0			593 260
19.1.12. ML 163	150	110	2,3			153 743
	218	160	3,2			193 311
19.2. Mercedes–Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
19.2.1. Mercedes–Benz	90–129	66–95	1,4–2,9			125 495
19.2.2. Mercedes–Benz	130–136	96–110	2,0			146 220
19.2.3. Mercedes–Benz	137–197	111–145	2,3			189 660
19.2.4. Mercedes–Benz	198–231	146–170	2,8–3,2			237 166
19.2.5. Mercedes–Benz	232–279	171–205	4,2–4,3			311 407
19.2.6. Mercedes–Benz	280–355	206–261	4,3–5,5			391 285
19.2.7. Mercedes–Benz	356–394	262–290	6,0			569 762
20. Rover
20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
20.1.1. Rover 200	75	90	1,4			47 600
	103	76	1,4			54 400
	111	82	1,6			58 300
20.1.2. Rover 400	103	76	1,4			60 500
	111	82	1,6			68 500
20.1.3. Rover 600	115	84	1,8			85 600
	131	96	2,0			94 000
	158–200	116–147	2,0–2,3			104 595
20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
20.2.1. Rover	75–105	60–77	1,4			55 650
20.2.2. Rover	106–115	78–84	1,6–1,8			70 225
20.2.3. Rover	116–135	85–99	2,0			94 000
20.2.4. Rover	136–200	100–147	2,0–2,3			104 595
21. Daewoo
21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
21.1.1. Lanos	78–86	57–63	1,5–1,6			38 611
	106	78	1,6			40 655
21.1.2. Nubira	106–133	78–98	1,6–2,0			46 789
21.1.3. Leganza	106–133	78–98	2,0			63 344
21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
21.2.1. Daewoo	78–100	57–73	1,5–1,6			38 611
21.2.2. Daewoo	101–110	74–81	1,6–2,0			48 200
21.2.3. Daewoo	111–135	82–99	2,0			57 454
22. Kia
22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
22.1.1. Pride	70	51	1,3			27 500
22.1.2. Sephia	80–109	58–80	1,5–1,8			40 683
22.1.3. Clarus	116–133	85	1,8–2,0			54 604
22.1.4. Sportage	133	98	2,0			69 700
22.1.5. Pregio Cargo	113	83	2,7			59 065
22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
22.2.1. Kia	70–95	51–70	1,3–1,5			36 993
22.2.2. Kia	96–133	71–100	1,8–2,7			57 228
23. Jaguar
23.1. Jaguar markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
23.1.1. Jaguar XJ	370	272	3,2			240 000
23.1.2. Jaguar XJ8	240	176	3,2			278 667
	290	213	4,0			324 600
23.1.3. Jaguar XJR	370	272	4,0			352 000
23.1.4. Jaguar XK	290	213	8,0			360 000
23.1.5. Jaguar XKR	370	272	4,0			376 000
23.1.6. Daimler	290	213	4,0			368 000
23.1.7. Daimler Super	370	272	8,0			432 000
23.2. Jaguar markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
23.2.1. Jaguar	240–290	176–213	3,2–8,0			318 000
23.2.2. Jaguar	291–370	214–272	3,2–8,0			350 000
24. Suzuki
24.1. Suzuki markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
24.1.1. Swift	53–68	39–50	1,0–1,3			40 667
24.1.2. Baleno	86–121	63–89	1,3–1,8			57 309
24.1.3. Vitara	87	64	2,0			95 610
24.1.4. Jimny	82	59	1,3			60 640
24.1.5. Grand Vitara	96–127	71–94	1,6–2,0			86 154
	144	106	2,5			96 400
24.1.6. Samurai	69	51	1,3			52 840
24.2. Suzuki markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
24.2.1. Suzuki	50–80	37–59	1,0–1,3			43 710
24.2.2. Suzuki	81–100	60–73	1,3–2,0			64 568
24.2.3. Suzuki	101–145	74–107	1,8–2,5			83 114
25. Mitsubishi
25.1. Mitsubishi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
25.1.1. Mitsubishi Colt	75–90	55–66	1,3–1,6			56 634
25.1.2. Mitsubishi Lancer	75–90	55–66	1,3–1,6			59 239
25.1.3. Mitsubishi Carisma	100	73	1,6			65 175
	125	92	1,8			71 885
25.1.4. Mitsubishi Galant	136	100	2,0			85 357
	163	120	2,5			97 537
25.2. Mitsubishi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
25.2.1. Mitsubishi	75–90	55–66	1,3–1,6			57 936
25.2.2. Mitsubishi	91–125	67–92	1,6–1,8			68 530
25.2.3. Mitsubishi	126–140	93–103	2,0			85 357
25.2.4. Mitsubishi	141–165	104–121	2,5			97 537
26. Land Rover
26.1. Land Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
26.1.1. Discovery	111–182	82–134	2,5–3,9			143 047
26.1.2. Freelander	97–120	71–88	1,8–2,0			104 229
26.1.3. Range Rover	190–225	140–165	4,0–4,6			268 957
26.1.4. Defender 90“	113–134	83–98	2,5–3,5			101 887
26.1.5. Defender 110“	113–134	83–98	2,5–3,5			115 948
26.1.6. Defender 130“	113–134	83–98	2,5–3,5			149 750
26.2. Land Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
26.2.1. Land Rover	113–189	83–139	2,5–3,9			122 302
26.2.2. Land Rover	190–225	140–165	4,0–4,6			268 957
27. Saab
27.1. Saab markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
27.1.1. Saab 9–5	150	110	2,0			128 500
	170	125	2,3			136 100
	200	147	3,0			174 200
27.1.2. Saab 9–3	130	96	2,0			89 100
	150	110	2,3			95 000
	185	136	2,0			103 500
27.2. Saab markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
27.2.1. Saab	130–150	96–110	2,0–2,3			104 200
27.2.2. Saab	151–185	111–136	2,0–2,3			119 800
27.2.3. Saab	186–200	137–147	3,0			174 200
28. Daihatsu
28.1. Daihatsu markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
28.1.1. Terios	81	61	1,3			83 500
28.1.2. Gran Move	90	66	1,5			46 000
28.1.3. Charade	84	62	1,3			46 000
28.1.4. Sirion	56	41	1,0			39 000
28.2. Daihatsu markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
28.2.1. Daihatsu	56–80	41–60	1,0			39 000
28.2.2. Daihatsu	81–90	61–66	1,3–1,5			58 500

B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ

(išskyrus išvardytas 4 lentelėje)

IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS

5 lentelė

Transporto priemonės pavadinimas	Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1
1. Lengvieji automobiliai
1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW)	39 000
1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW)	47 000
1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW)	58 000
1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW)	67 000
1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW)	69 000
1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW)	80 000
1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW)	87 000
1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW)	105 000
1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW)	124 000
1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW)	140 000
1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW)	231 000
1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW)	278 000
1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW)	358 000
1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW)	486 000
1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW)	691 000
1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1. 51–200 AJ (38–147 kW)	35 000
1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	44 000
1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	59 000
2. Motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1.1. 30–60 AJ (22–44 kW)	20 000
2.1.2. 61–80 AJ (45–59 kW)	47 000
2.1.3. 81–100 AJ (60–73 kW)	68 000
2.1.4. 101–150 AJ (74–110 kW)	90 000
2.2. NVS gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.2.1. 30–50 AJ (22–37 kW)	8 000
3. Autobusai
3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai
3.1.1. iki 30 sėdimų vietų	220 000
3.1.2. 31–50 sėdimų vietų	847 000
3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų	1 616 000
3.2. NVS gamybos autobusai
3.2.1. iki 30 sėdimų vietų	49 000
3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų	124 000
3.3. Mikroautobusai
3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai
3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	108 000
3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	118 000
4. Krovininiai automobiliai
4.1. Vilkikai
4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai
4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)	106 000
4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	211 000
4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	367 000
4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW)	388 000
4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)	423 000
4.1.2. NVS gamybos vilkikai
4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)	66 000
4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	94 000
4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	123 000
4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW)	173 000
4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)	213 000
4.2. Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės	80 000
4.2.1.2. mikroautobusai–furgonai iki 3,5 t bendros masės	115 000
4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės	140 000
4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės	170 000
4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės	260 000
4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės	310 000
4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.2.1. iki 6,0 t bendros masės	40 000
4.2.2.2. 6,1–10 t bendros masės	64 000
4.2.2.3. daugiau kaip 10 t bendros masės	83 000
4.3. Automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1.1. iki 4 t bendros masės	100 000
4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės	127 000
4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės	178 000
4.3.2. NVS gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.2.1. iki 8 t bendros masės	73 000
4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės	87 000
5. Puspriekabės
5.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
5.1.1. iki 10 t bendros masės	70 000
5.1.2. 10,1–20 t bendros masės	117 000
5.1.3. 20,1–30 t bendros masės	133 000
5.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	175 000
5.2. NVS gamybos puspriekabės
5.2.1. iki 10 t bendros masės	35 000
5.2.2. 10,1–20 t bendros masės	76 000
5.2.3. 20,1–30 t bendros masės	96 000
5.2.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	132 000
6. Priekabos
6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos
6.1.1. skirtos lengviesiems automobiliams	4 500
6.1.2. iki 4 t bendros masės	35 000
6.1.3. 4,1–10 t bendros masės	87 000
6.1.4. daugiau kaip 10 t bendros masės	142 000
6.2. NVS gamybos priekabos
6.2.1. skirtos lengviesiems automobiliams	2 000
6.2.2. iki 4 t bendros masės	28 000
6.2.3. 4,1–10 t bendros masės	43 000
6.2.4. daugiau kaip 10 t bendros masės	76 000
7. Puspriekabės–refrižeratoriai
7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės–refrižeratoriai
7.1.1. iki 10 t bendros masės	96 500
7.1.2. 10,1–20 t bendros masės	144 000
7.1.3. 20,1–30 t bendros masės	175 000
7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	230 000
7.2. NVS gamybos puspriekabės-refrižeratoriai
7.2.1. iki 10 t bendros masės	40 000
7.2.2. 10,1–20 t bendros masės	50 000
7.2.3. 20,1–30 t bendros masės	80 000
7.2.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	100 000

Pastabos:

1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).

2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 30%, po dvejų metų – 38%, po trejų metų – 46%, po ketverių metų – 54%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 85%.

3. Padėvėtų nesavaeigių transporto priemonių, t. y. priekabų ir puspriekabių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 15%, po dvejų metų – 19%, po trejų metų – 23%, po ketverių metų – 27%, po penkerių metų – 34%, po šešerių metų – 40%, po septynerių metų – 43%, po aštuonerių metų – 50%, po devynerių metų – 60%, po dešimtir daugiau metų – 70%.

4. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

5. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms.

6. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių nurodytos kainos iš esmės skiriasi nuo taikomų muitinėse, nes muitinėse taikomos kainos neapima visų mažmeninės kainos komponentų. Pvz., naujiems automobiliams, įvežamiems iš užsienio, muitinėse taikoma gamyklų – gamintojų pardavimo kaina, o Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nurodyta kaina – galutinė mažmeninė pardavimo Lietuvos rinkoje kaina, į kurią, be minėtos kainos, įeina transportavimo, draudimo išlaidos, firmos, prekiaujančios automobiliais, pelnas, PVM bei akcizo mokestis.

7. Ryšium su Rusijos ekonomine – finansine krize visų naudotų transporto priemonių kainas, paskaičiuotas įvertinus nusidėvėjimą, sumažinti 10 %.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

6 lentelė

1 dalis

Vandens transporto priemonės pavadinimas	Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Transportiniai laivai
1.1. Jūrų laivai
1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai – krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos	24 000 000	6,25
1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos	47 400 000	6,25
1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos	80 000 000	6,25
1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos	13 100 000	6,25
1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos	20 000 000	6,25
1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos	23 000 000	6,25
1.1.3. Ro – Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos	20 000 000	6,25
1.1.4. Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos	10 000 000	6,25
1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos	30 000 000	6,25
1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos	35 000 000	6,25
1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos	30 000 000	6,25
1.1.7. Kiti jūrų laivai
1.1.7.1. Vilkikai
1.1.7.1.1. 1 200 AJ	6 000 000	6,25
1.1.7.1.2. 3 000 AJ	20 000 000	6,25
1.1.7.1.3. 7 800 AJ	39 000 000	6,25
1.1.7.2. Locmanų kateriai	2 000 000	6,25
1.1.7.3. Naftos – šiukšlių surinktuvai	500 000	6,25
1.1.7.4. Reido kateriai	375 000	6,25
2. Žvejybiniai laivai
2.1. Didieji traleriai – šaldytuvai
2.1.1. iki 85 m ilgio	40 000 000	6,25
2.1.2. 86–105 m ilgio	60 000 000	6,25
2.1.3. 106–125 m ilgio	89 000 000	6,25
2.2. Vidutiniai traleriai – seineriai
2.2.1. iki 55 m ilgio	14 100 000	6,25
2.2.2. 56–65 m ilgio	35 000 000	6,25
2.3. Mažieji traleriai
2.3.1. iki 26 m ilgio	1 200 000	6,25
2.3.2. 27–35 m ilgio	6 000 000	6,25
2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio	270 000 000	6,25
3. Pramoginiai laivai
3.1. NVS gamybos dvivietės guminės valtys	900	6,25
3.2. Medinės valtys	600	6,25
3.3. Suomijos Respublikos gamybos guminės valtys
3.3.1. QS 230	5 000	6,25
3.3.2. QS 260 ST	5 600	6,25
3.3.3. QS 270	5 800	6,25
3.3.4. QS 270 RLRIB	8 900	6,25
3.3.5. QS 300	6 100	6,25
3.3.6. QS 330	6 400	6,25
3.3.7. QS 330 E	7 000	6,25
3.3.8. QS 380	8 500	6,25
3.3.9. QS 380 E	8 900	6,25
3.3.10. QS 430	9 500	6,25
3.4. Vandens motociklas „Bombardier“	30 000	6,25

PADĖVĖTOS VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

2 dalis

Laivo tipas	Pagami– nimo metai	Šalis gamintoja	Variklio tipas ir galingumas	Papildoma įranga	Vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1	2	3	4	7
Pramoginis Bilvina – 1	1966	Rusija	Dyzelinis 3D6 150 AG	–	60 000
Pramoginis Wellcraft 192 Sport	1990	JAV	Benzininis Volvo–Penta 175 AG	Laivų transportavimo priekaba	92 000
Pramoginis Sunbridge 2655 Bayli	1988	JAV	Benzininis Volvo–Penta 250 AG	Navigacinė įranga	40 000
Pramoginis Celebrity	1989	JAV	Benzininis Volvo–Penta 250 AG	Navigacinė įranga	41 000
Pramoginis Burinė jachta „Dailė“	1984	Lenkija	Burės	–	150 000
Pramoginis Burinė jachta „Montė“	1987	Lietuva	Burės ir dyzelinis variklis 45 AG	Navigacinė įranga	28 000
Pramoginis Bayliner	1985	JAV	Benzininis 240 AG	Navigacinė įranga, laivų transportavimo priekaba	28 000

Pastabos:

1. 6 lentelės 1 dalyje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių (išskyrus nurodytas 6 lentelės 2 dalyje) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą 6 lentelės 1 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Jeigu laivas po 10–15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybos specialistais.

3. Kitų, 6 lentelėje nenurodytų, vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos nustatomos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai.

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

7 lentelė

1 dalis

Orlaivio tipas	Pagaminimo metai	Priskraidyta valandų	Variklio tipas	Variklio pagaminimo metai	Variklio priskraidytos valandos	Papildoma įranga	Vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1	2	3	4	5	6	7
AN – 2	1979	6215		1983	1920	–	9 956
AN – 2	1979	6302		1976	3673	–	9 956
AN – 2	1980	5488		1982	3591	–	11 196
AN – 2	1980	4930		1981	1907	–	11 196
AN – 2	1981	5315		1984	1997	–	11 196
AN – 2	1982	5345		1970	4637	–	11 944
AN – 2	1983	3857		1971	4991	–	12 444
AN – 2	1984	3023		1984	3023	–	13 688
AN – 2	1984	3754		1973	4956	–	13 688
AN – 2	1984	3453		1988	6	–	20 000
AN – 2	1985	2212		1976	3406	–	15 832
AN – 2	1985	3210		1984	2060	–	15 432
AN – 2	1986	2467		1979	3405	–	14 932
AN – 2	1986	1830		1973	3309	–	20 688
AN – 2	1986	1703		1979	2759	–	20 688
AN – 2	1986	2295		1986	2295	–	20 688
CESSNA 172 K	1970	1985	Lyncoming 0–320	1970	1986	Atsakiklis	41 000
CESSNA 421 B	1972	6223	Continental GTSIO –520H (dviejų variklių)	1994	po 194		113 000
LY–EGO PZL–101 „GAWRON“	1965	4540	AI–14R	1968	1600	–	28 000
LY–GPV L–13 „BLANIK“	1968	1987	–	–	–	–	17 000
LY–GPS L–13 „BLANIK“	1960	2115	–	–	–	–	16 000
LY–GPW L–13 „BLANIK“	1962	1973	–	–	–	–	16 000

2 dalis

Laisvieji balionai (klasė A)	Poklasis	Vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamo baliono kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1200 m^3–1600 m^3	AX–6	72 000	8,3
1601 m^3–2200 m^3	AX–7	92 000	8,3
2201 m^3–3000 m^3	AX–8	100 000	8,3
4000 m^3–6000 m^3	AX–10	160 000	8,3
9000 m^3–12000 m^3	AX–12	220 000	8,3

Pastabos:

1. 7 lentelės 2 dalyje pateiktos naujų laisvųjų balionų vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų balionų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo laisvojo baliono kainą 7 lentelės 2 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Kitų, 7 lentelėje nenurodytų, civilinių orlaivių vidutinė rinkos kaina nustatoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

8 lentelė

Žemės ūkio technikos pavadinimas, markė	Variklio galingumas AJ	Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1. Traktoriai
1.1. NVS gamybos traktoriai
1.1.1. „Kirovec“ K–700A ir kt.	200–270	180 000	11
1.1.2. K–701M	350	300 000	11
1.1.3. T–150, T–150K ir kt.	150–165	110 000	11
1.1.4. MTZ – 1221	130	110 000	11
1.1.5. MTZ – 1025	105	68 000	11
1.1.6. MTZ – 952	90	53 000	11
1.1.7. MTZ – 892	90	50 000	11
1.1.8. DT–75, DT–75ML ir kt.	80–90	90 000	11
1.1.9. MTZ–920	81	45 000	11
1.1.10. MTZ–820	81	44 000	11
1.1.11. MTZ–82UK	80	37 000	11
1.1.12. MTZ–80UK	80	30 000	11
1.1.13. MTZ–520	62	39 000	11
1.1.14. JuMZ–6AKL	60	29 000	11
1.1.15. LTZ–60AB	60	26 000	11
1.1.16. MTZ–552	57	34 000	11
1.1.17. LTZ–55A	53	23 000	11
1.1.18. MTZ–220	20	23 000	11
1.1.19. T–30A–80	36	22 000	11
1.1.20. T–25A	31	20 000	11
1.1.21. ChTZ–25–11	25	17 000	11
1.1.22. VTZ–2027	26	20 000	11
1.1.23. MTZ–082	12,5	13 000	11
1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai
1.2.1. Ursus – 2812	38	47 000	6,7
1.2.2. Ursus – 2802	38	46 000	6,7
1.2.3. Ursus – 3514	47	71 000	6,7
1.2.4. Ursus – 4512	60	64 000	6,7
1.2.5. Ursus – 4514	60	78 000	6,7
1.2.6. Ursus – 5314	66	88 000	6,7
1.2.7. Ursus – 934	80	109 000	6,7
1.2.8. Ursus – 1134	96	130 000	6,7
1.2.9. Ursus – 1224	119	122 000	6,7
1.2.10. Ursus – 1234	119	137 000	6,7
1.2.11. Ursus – 1614	155	127 000	6,7
1.2.12. Ursus – 1634	155	144 000	6,7
1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai
1.3.1. Zetor – 3320	45	50 000	6,7
1.3.2. Zetor – 4320	52	55 000	6,7
1.3.3. Zetor – 4340	57	69 000	6,7
1.3.4. Zetor – 5320	63	58 000	6,7
1.3.5. Zetor – 5340	63	70 000	6,7
1.3.6. Zetor – 6320	68	63 000	6,7
1.3.7. Zetor – 6340	68	74 000	6,7
1.3.8. Zetor – 7320	78	70 000	6,7
1.3.9. Zetor – 7340	78	80 000	6,7
1.3.10. Zetor – 8540	82	100 000	6,7
1.3.11. Zetor – 9540	92	104 000	6,7
1.3.12. Zetor – 10540	103	116 000	6,7
1.3.13. ZTS – 16245	162	159 000	6,7
1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai
1.4.1. Valmet 255 GHC	53	100 000	6,7
1.4.2. Valmet 365 GHC	61	100 000	6,7
1.4.3. Valmet 465 GHC	70	110 000	6,7
1.4.4. Valmet 565 GHC	75	112 000	6,7
1.4.5. Valmet 665 GHC	80	117 000	6,7
1.4.6. Valmet 865 GHC	86	124 000	6,7
1.4.7. Valmet 6300D	85	147 000	6,7
1.4.8. Valmet 6400D	85	155 000	6,7
1.4.9. Valmet 6600D	105	166 000	6,7
1.4.10. Valmet 6800D	115	177 000	6,7
1.4.11. Valmet 8050D	110	178 000	6,7
1.4.12. Valmet 8150D	125	187 000	6,7
1.4.13. Valmet 8450D	140	200 000	6,7
1.4.14. Valmet 8550D	160	215 000	6,7
1.4.15. Valmet 8750D	190	224 000	6,7
1.5. Kitų užsienio valstybių gamybos traktoriai
1.5.1. New Holland Ford 8340	125	180 000	6,7
1.5.2. New Holland Ford 8360	135	235 000	6,7
1.5.3. New Holland Ford 8560	160	265 000	6,7
1.5.4. New Holland Ford 8770	190	390 000	6,7
1.5.5. John Deere 6400	100	210 000	6,7
1.5.6. John Deere 6900	130	280 000	6,7
1.5.7. John Deere 7710	155	300 000	6,7
1.5.8. John Deere 7810	175	320 000	6,7
1.5.9. John Deere 8200	211	416 000	6,7
1.5.10. John Deere 8300	230	447 000	6,7
1.5.11. Massey Ferguson 6180	120	237 000	6,7
1.5.12. Massey Ferguson 8130	155	295 000	6,7
1.5.13. Massey Ferguson 6180	160	306 000	6,7
1.5.14. Massey Ferguson 399	104	178 000	6,7
1.5.15. Steyer	145	288 000	6,7
1.5.16. Deutz–Fahr Agroplus–70	70	107 000	6,7
1.5.17. Deutz–Fahr Agroplus–100	101	141 000	6,7
1.5.18. Deutz–Fahr Agrotron–80	78	154 000	6,7
1.5.19. Deutz–Fahr Agrotron–110	110	187 000	6,7
1.5.20. Deutz–Fahr Agrotron–150	155	214 000	6,7
2. Ekskavatoriai
2.1. Boreks – 1203	30	36 000	11
2.2. Boreks – 2101	62	88 000	11
2.3. Boreks – 2102	62	80 000	11
2.4. Boreks – 2103	62	85 000	11
2.5. Boreks – 2201	77	102 000	11
2.6. Boreks – 2203	77	102 000	11
2.7. PE–F–1B, EO–2621	62	74 000	11
2.8. TO – 49	80	65 000	11
3. Buldozeriai
3.1. D–606; DZ–42	80	70 000	11
3.2. DT–75; DZ–162	95	118 000	11

Pastabos:

1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą 8 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 90 procentų.

2. Kitos, 8 lentelėje nenurodytos, žemės ūkio technikos vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausios tos markės technikos kainas.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

A. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS PAGAL MODELIUS

9 lentelė

Šaunamojo ginklo modelis	Šalis gamintoja	Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis padėvėto šaunamojo ginklo kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1. Lygiavamzdžiai šautuvai
1.1. Merkel 201	Vokietija	11 000	5
1.2. Merkel 202E	Vokietija	20 000	5
1.3. Browning B 425 12 kal.	Belgija	10 700	5
1.4. Beretta 12 kal.	Italija	6 100	5
1.5. Benelli 12 kal.	Italija	6 700	5
1.6. E. Kettner 12 kal.	Vokietija	5 000	5
1.7. Benelli Rafaelo 12 kal.	Italija	7 600	5
1.8. Falkonet 12 kal.	Italija	7 900	5
1.9. Browning auto 12 kal.	Belgija	6 000	5
1.10. Franchi SPASS 12 kal.	Prancūzija	7 000	5
1.11. Browning Gold 12 kal.	Belgija	6 000	5
1.12. Antoniozoli Falcon 12 kal.	Italija	6 000	5
1.13. Merkel 40 12 kal.	Vokietija	7 500	5
1.14. Franchi Saus Bois	Italija	5 200	5
1.15. Franchi ASSO 12 kal.	Italija	3 500	5
1.16. Hunter SLF 12 kal.	Vokietija	3 600	5
1.17. Mossberg autom 12 kal.	JAV	3 100	5
1.18. Tikka 412 12 kal.	Suomija	6 000	5
1.19. TOZ–95–12	Rusija	2 600	5
1.20. Marlin 12 kal.	JAV	2 000	5
1.21. Brunner 12 kal.	Čekija	2 500	5
1.22. Winchester def. 12 kal.	JAV	2 000	5
1.23. IŽ–27 EM	Rusija	1 800	5
1.24. Mossberg 12 kal.	JAV	2 000	5
1.25. TOZ 34 EM	Rusija	1 600	5
1.26. IŽ–43 EM	Rusija	1 500	5
1.27. TOZ–34	Rusija	1 500	5
1.28. Maverick 12 kal.	JAV	1 400	5
1.29. IŽ–18EM	Rusija	600	5
1.30. TOZ–87	Rusija	2 700	5
1.31. TOZ–91–12	Rusija	2 400	5
1.32. TOZ–20–01	Rusija	900	5
1.33. TOZ–21–12	Rusija	1 700	5
1.34. IŽ–18	Rusija	600	5
1.35. IŽ–27M	Rusija	1 600	5
1.36. IŽ–43	Rusija	1 400	5
1.37. Saiga 410	Rusija	1 900	5
1.38. Saiga 410C	Rusija	2 000	5
1.39. SPASS–15	Prancūzija	6 500	5
1.40. Merkel 2000	Vokietija	14 400	5
1.41. Merkel 2001	Vokietija	17 300	5
1.42. Merkel 50E	Vokietija	9 200	5
1.43. Merkel 2000E	Vokietija	17 000	5
1.44. Merkel 200IE	Vokietija	17 000	5
1.45. Tikka 512 S 12 kal.	Suomija	5 000	5
1.46. ZH–301 12 kal.	Čekija	2 200	5
1.47. ZP–149 12 kal.	Čekija	2 500	5
1.48. Hug San 12 kal.	Turkija	2 300	5
1.49. MC–21–12	Rusija	2 000	5
1.50. Tikka 912 12 kal.	Suomija	4 500	5
2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai
2.1. Marlin 922 kal. 22 WMR	JAV	2 000	5
2.2. ZKM 611 kal. 22 WMR	Čekija	2 200	5
2.3. Marlin 70 kal. 22	JAV	1 400	5
2.4. Brunner BBP 500 kal. 12/30.06	Čekija	5 000	5
2.5. Frankonia kal. 12/7x65R	Vokietija	6 900	5
2.6. Simson kal. 20/30.06	Vokietija	21 000	5
2.7. Antoniozoli DRL kal. 12/30.06	Italija	16 000	5
2.8. Blaser kal. 30.06	Vokietija	15 000	5
2.9. Mauser M98 kal. 30.06	Vokietija	4 200	5
2.10. Mauser M96 kal. 30.06	Vokietija	3 300	5
2.11. Sauer 90 kal. 300 Win	Vokietija	12 300	5
2.12. Sauer 90 kal. 30.06	Vokietija	12 000	5
2.13. Sauer 202 kal. 30.06	Vokietija	9 600	5
2.14. Sauer 202 kal. 300 Win	Vokietija	9 800	5
2.15. Voere kal. 30.06	Austrija	8 500	5
2.16. Steyr–Mannlicher kal. 30.06	Austrija	7 500	5
2.17. Tikka M690 kal. 30.06	Suomija	2 600	5
2.18. ČZ–537 kal. 30.06	Čekija	1 900	5
2.19. ČZ–550 kal. 30.06	Čekija	2 700	5
2.20. Browning kal. 30.06	Belgija	6 500	5
2.21. Browning kal. 300 Win	Belgija	8 700	5
2.22. IŽ–94 Taiga kal. 12/7.62x53	Rusija	2 700	5
2.23. Sako kal. 300 Win	Suomija	6 900	5
2.24. Remington kal. 7x64	JAV	4 100	5
2.25. Remington kal. 300 Win	JAV	4 100	5
2.26. Winchester kal. 300 Win	JAV	3 900	5
2.27. Antoniozoli duxe kal. 300 Win	Italija	4 200	5
2.28. Antoniozoli kal. 12/9.3x74	Italija	6 500	5
2.29. Antoniozoli kal. 12/9.3x74R	Italija	6 500	5
2.30. Marlin 880S kal. 22	JAV	1 500	5
2.31. IW–15 kal. 22	Rusija	1 300	5
2.32. E. Kettner kal. 8	Vokietija	6 000	5
2.33. Antoniozoli kal. 7x64	Italija	4 100	5
2.34. Antoniozoli kal. 300 Win	Italija	4 200	5
2.35. Tikka M558/M658 kal. 308 Win	Suomija	3 600	5
2.36. Marlin kal. 30/30	JAV	3 700	5
2.37. Marlin kal. 22	JAV	2 700	5
2.38. Steyr SBS 96 30–06	Austrija	8 000	5
2.39. Steyr Mannlicher Liuks 30–06	Austrija	9 800	5
2.40. Mannlicher SBS 30–06	Austrija	9 700	5
2.41. Taiga 7.62x53R/12	Rusija	2 700	5
2.42. Sever 22 WMR/20	Rusija	2 000	5
2.43. Tikka Standart M595/M590	Suomija	2 800	5
2.44. Tikka Standart M695/M690	Suomija	2 800	5
2.45. Tikka Sako Synthetic	Suomija	5 600	5
2.46. Sako Deluxe	Suomija	5 600	5
2.47. Sako Hunter	Suomija	4 300	5
2.48. ZKM–452, 22 LR	Čekija	1 100	5
2.49. ČZ–511, 22 LR	Čekija	1 300	5
2.50. BRNO 98	Čekija	2 000	5
2.51. ČZ–527	Čekija	1 700	5
2.52. ZH–348, 7x65	Čekija	4 000	5
2.53. ZH–349, 8x57	Čekija	4 000	5
2.54. Saiga, 7.62x39	Rusija	2 400	5
2.55. Simson drilling 2x12/7x65	Vokietija	21 800	5
2.56. Blaser K–93, kal. 30.06	Vokietija	14 500	5
2.57. Mauser 97	Vokietija	4 400	5
2.58. Mauser 94	Vokietija	6 500	5
2.59. Mauser 201	Vokietija	2 500	5
2.60. Mauser 105	Vokietija	1 700	5
3. Pistoletai
3.1. ČZ–92 kal. 6.35	Čekija	600	5
3.2. ČZ–83 kal. 7.65	Čekija	1 900	5
3.3. ČZ–83 kal. 9	Čekija	1 800	5
3.4. IJ70–17A kal. 9	Rusija	1 000	5
3.5. Daewoo kal. 9	P. Korėja	2 000	5
3.6. Feg R78 kal. 7.65	Vengrija	700	5
3.7. Bernardelli P6 kal. 7.65	Italija	1 900	5
3.8. Bernardelli P6 kal. 9	Italija	1 900	5
3.9. Bernardelli P8 kal. 7.65	Italija	2 300	5
3.10. Bernardelli M68 kal. 6.35	Italija	2 300	5
3.11. Bernardelli P8 kal. 9	Italija	2 300	5
3.12. Bernardelli M60 kal. 7.65	Italija	2 500	5
3.13. Beretta 84F kal. 9	Italija	3 000	5
3.14. Beretta 83F kal. 9	Italija	3 400	5
3.15. Beretta 81BB kal. 7.65	Italija	3 400	5
3.16. Feg Luger SMC 380 kal. 9 mm	Vengrija	1 100	5
3.17. Glock–25 kal. 9	Vokietija	2 100	5
3.18. Glock–28 kal. 9	Vokietija	2 100	5
3.19. Sig Sauer–P230 SL kal. 9	Vokietija	3 000	5
3.20. Sig Sauer–P232 SL kal. 9	Vokietija	3 000	5
3.21. Sig Sauer–P230 ALU kal. 9	Vokietija	2 600	5
3.22. Heckler & Koch P7K3 kal. 7.65	Vokietija	4 100	5
3.23. Heckler & Koch P7K3 kal. 9	Vokietija	4 100	5
3.24. Walther PP kal. 7.65	Vokietija	4 000	5
3.25. Walther PPK kal. 7.65	Vokietija	4 000	5
3.26. Taurus PT57SC kal. 7.65	Brazilija	2 600	5
3.27. Taurus PT58 kal. 9	Brazilija	2 600	5
3.28. Taurus PT51 kal. 6.35	Brazilija	1 200	5
3.29. Erma EP882 kal. 22	Vokietija	1 300	5
3.30. Erma EP882S kal. 22	Vokietija	1 900	5
3.31. Erma EP652 kal. 22	Vokietija	1 000	5
3.32. Erma EP752 kal. 22	Vokietija	1 400	5
3.33. Erma EP452 kal. 22	Vokietija	1 600	5
3.34. Erma EP422 kal. 22	Vokietija	3 400	5
3.35. Margo kal. 22	Rusija	900	5
3.36. Astra CUB kal. 6.35	Ispanija	700	5
3.37. IZH–71H kal. 7.65	Rusija	1 200	5
3.38. Walther PPK/S kal. 9	JAV	3 600	5
3.39. SigSauer P232 BL kal. 9	Vokietija	2 600	5
3.40. Sphinx M380 kal. 9	Šveicarija	3 600	5
3.41. Beretta 87BB kal. 22	Italija	2 100	5
3.42. Luger M380/15 kal. 9	Vengrija	1 400	5
3.43. Luger R22 kal. 22 Lr	Vengrija	1 000	5
4. Revolveriai
4.1. Arminius HW3 kal. 22	Vokietija	700	5
4.2. Arminius HW5 kal. 22	Vokietija	800	5
4.3. Arminius HW3 kal. 32	Vokietija	1 000	5
4.4. Arminius HW5 kal. 32	Vokietija	1 000	5
4.5. Rossi M20 kal. 32	Brazilija	1 200	5
4.6. Rossi M28 kal. 32	Brazilija	1 200	5
4.7. Rossi M89 kal. 32	Brazilija	1 200	5
4.8. Eusta 332 kal. 32	Brazilija	1 000	5
4.9. Eusta 432 kal. 32	Brazilija	1 000	5
4.10. Eusta 532 kal. 32	Brazilija	1 000	5
4.11. Taurus M73 kal. 22	Brazilija	1 400	5
4.12. Taurus M94 kal. 22	Brazilija	1 500	5
4.13. Taurus 85IS kal. 38	Brazilija	1 700	5
4.14. Taurus 82 kal. 38	Brazilija	1 500	5
4.15. Taurus 85S kal. 38	Brazilija	1 500	5
4.16. Astra Police kal. 38	Ispanija	1 200	5
4.17. Astra mod. 680 kal. 38	Ispanija	1 000	5
4.18. Arminius HW 38	Vokietija	1 000	5
4.19. Arminius HW 38 SL	Vokietija	1 200	5
4.20. ME 22 Compact	Vokietija	700	5
4.21. Black Widow kal. 22 LR	JAV	2 000	5
4.22. Mini Revolver kal. 22 LR	JAV	1 300	5

B. KITŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS

(išskyrus išvardytus 9 lentelėje)

10 lentelė

Šaunamojo ginklo pavadinimas	Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1
1. Lygiavamzdžiai šautuvai
1.1. Rusijos respublikos gamybos	800–2 500
1.2. Čekijos respublikos gamybos	1 200–4 000
1.3. Kitų šalių gamybos	2 000–10 000
2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai
2.1. Rusijos respublikos gamybos	1 000–4 000
2.2. Čekijos respublikos gamybos	2 500–5 000
2.3. Kitų šalių gamybos	3 000–15 000
3. Pistoletai
3.1. Rusijos respublikos gamybos	800–2 000
3.2. Čekijos respublikos gamybos	1 000–2 500
3.3. Kitų šalių gamybos	1 500–4 500
4. Revolveriai
4.1. Rusijos respublikos gamybos	500–2 500
4.2. Čekijos respublikos gamybos	800–2 000
4.3. Kitų šalių gamybos	1 000–2 500

Pastabos:

1. Padėvėtų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo šaunamojo ginklo kainą 9 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau maksimali nusidėvėjimo suma negali viršyti 80 procentų.

2. Kitų, 9 lentelėje nenurodytų, naujų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal autentišką šalies, pagaminusios šaunamąjį ginklą, kainą, nurodytą 10 lentelėje.

3. Jeigu ginklo savininkas arba ginklo (ginklų) paveldėtojas nesutinka su 9, 10 lentelėse nurodytomis vidutinėmis ginklų kainomis (kai ginklas yra neįprastos konstrukcijos arba papuoštas vertingomis inkrustacijomis), asmuo (savininkas arba paveldėtojas) arba institucija, įvertinanti asmens turtą, dėl ginklo vertės nustatymo gali kreiptis į Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo (sudaryta 1998 04 10 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 436).

4. Ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija prie Lietuvos Respublikos ginklų fondo kiekvienu konkrečiu atveju nustato 10 lentelėje išvardytų ginklų kainas.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

11 lentelė

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas	Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Kėlimo kranai
1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios
1.1.1. 20 m ilgio angos	160 000	6,7
1.1.2. 32 m ilgio angos	175 000	6,7
1.2. Automobiliniai kranai
1.2.1. 6,3 t kėlimo galios	65 000	8,3
1.2.2. 10 t kėlimo galios	75 000	8,3
1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios
1.3.1. 10,5 m ilgio angos	109 000	6,7
1.3.2. 16,5 m ilgio angos	156 000	6,7
1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios	180 000	8,3
2. Liftai
2.1. Elektriniai (NVS gamybos)
2.1.1. keleiviniai
2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios	76 000	4,0
2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios	97 000	4,0
2.1.2. krovininiai
2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios	76 000	4,0
2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios	84 000	4,0
2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios	110 000	4,0
2.1.3. ligoninių
2.1.3.1. šešių sustojimų	84 000	4,0
2.1.3.2. devynių sustojimų	96 000	4,0
2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios
2.2.1. dviejų sustojimų	75 000	4,0
2.2.2. trijų sustojimų	90 000	4,0
2.2.3. penkių sustojimų	120 000	4,0
3. Garo ir vandens šildymo katilai
3.1. 105 kW galingumo	25 000	5,0
3.2. 170 kW galingumo	32 000	5,0
3.3. 225 kW galingumo	36 000	5,0
3.4. 405 kW galingumo	40 000	5,0
3.5. 510 kW galingumo	45 000	5,0
4. NVS gamybos 12 m^3 talpos autocisternos skystoms dujoms pervežti	140 000	5,0
5. Atrakcionai
5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“	900 000	6,7
5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“	150 000	5,0
6. Schindler firmos eskalatorius	370 000	4,0

Pastabos:

1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).

2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą 11 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau ne daugiau kaip 70 procentų.

3. Švedijos ir Suomijos firmų gamybos garo ir vandens šildymo katilams vidutinės rinkos kainos nustatomos 11 lentelės 3.1–3.5 punktuose nurodytas kainas dauginant iš koeficiento – 0,9, o Čekijos firmų – iš koeficiento 0,6.

______________