LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONKURENCIJOS
ĮSTATYMAS

1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099

Vilnius

I Skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio įstatymo tikslas – saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje.

2. Šis įstatymas reglamentuoja konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus.

3. Šiuo įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančios teisės suderinimo.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šiuo įstatymu draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis.

2. Šis įstatymas taikomas ir ne Lietuvos Respublikoje registruotų ūkio subjektų veiklai, jeigu dėl šios veiklos ribojama konkurencija Lietuvos Respublikos vidaus rinkoje.

3. Šis įstatymas netaikomas ūkio subjektų veiklai, dėl kurios ribojama konkurencija užsienio šalių rinkose, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip.

4. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitokius konkurencijos apsaugos reikalavimus, taikomos tų sutarčių nuostatos.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ūkinė veikla – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

2. Prekė – kiekvienas pirkimo ar pardavimo objektas, įskaitant visų rūšių paslaugas, darbus, teises ar vertybinius popierius. Pirkimu ar pardavimu laikomas prekės perleidimas ar įsigijimas pagal pirkimo–pardavimo, tiekimo, rangos sutartis ar kitus sandorius. Prekei prilyginami daiktai (turtas), perduodami pagal nuomos ar panaudos sutartis.

3. Konkurencijos ribojimas – veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją.

4. Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę veiklą.

5. Atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

6. Prekės rinka – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

7. Geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis.

8. Konkurencijos sąlygos – visokie pirkimo ar pardavimo ekonominiai parametrai, iš kurių svarbiausiais laikomi kainos, nuolaidos, antkainiai ar kitokie mokėjimai bei juos įtakojantys veiksniai (ūkinės veiklos teisiniai ribojimai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų teikiama pagalba, gamybos technologijos ir kaštai, prekių naudojimo ar vartojimo ypatybės, transportavimo galimybės ir pan.).

9. Konkurentai – ūkio subjektai, kurie toje pačioje atitinkamoje rinkoje susiduria arba gali susidurti su tarpusavio konkurencija.

10. Susitarimas – bet kuria forma (raštu ar žodžiu) dviejų ar daugiau ūkio subjektų sudarytos sutartys arba ūkio subjektų suderinti veiksmai, įskaitant bet kurio ūkio subjektų junginio (asociacijos, susivienijimo, konsorciumo ir pan.) arba šio junginio atstovų priimtą sprendimą.

11. Dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri įgalina daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.

12. Susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu ūkio subjektu apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:

1) ūkio subjektai, kuriuose, kaip ir nagrinėjamame ūkio subjekte, tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys turi akcijų dalį, kuri sudaro daugiau kaip 1/4 įstatinio kapitalo, arba turi teises į daugiau kaip 1/4 visų balsų;

2) ūkio subjektai, kurie su nagrinėjamu ūkio subjektu yra bendrai valdomi ar turi bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo organuose;

3) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas turi akcijų dalį, sudarančią daugiau kaip 1/4 įstatinio kapitalo, arba turi teises į daugiau kaip 1/4 visų balsų, arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą arba dalį pelno ar suteikę teisę naudoti daugiau kaip 1/4 savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;

4) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi akcijų dalį, sudarančią daugiau kaip 1/4 įstatinio kapitalo, arba turi teises į daugiau kaip 1/4 visų balsų, arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą arba dalį pelno ar suteikęs teisę naudoti daugiau kaip 1/4 savo turto;

5) ūkio subjektai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, per kitus ūkio subjektus, yra susiję su šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.

13. Rinkos dalis – ūkio subjekto ar susijusių ūkio subjektų grupės perkamo ar parduodamo kiekio procentinis santykis su bendru perkamu ar parduodamu kiekiu atitinkamoje rinkoje.

14. Koncentracija – tai:

1) susijungimas, kai prie ūkio subjekto, kuris tęsia veiklą, prijungiami vienas ar keletas kitų ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą, arba kai įsteigiamas naujas ūkio subjektas iš dviejų ar daugiau ūkio subjektų, kurie kaip savarankiški ūkio subjektai baigia veiklą;

2) kontrolės įgijimas, kai tas pats fizinis asmuo ar tie patys fiziniai asmenys, kurie turi vieno ar daugiau ūkio subjektų kontrolę, arba ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kartu steigia naują ūkio subjektą arba įgauna kito ūkio subjekto kontrolę įsigydami įmonę ar jos dalį, visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį, akcijas ar kitus vertybinius popierius, balsavimo teises, sudarydami sutartis ar kitu būdu.

15. Kontrolė – visokios iš įstatymų ar sandorių atsirandančios teisės, kurios suteikia juridiniam ar fiziniam asmeniui galimybę daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto veiklai, įskaitant:

1) nuosavybės teisę į visą ar dalį ūkio subjekto turto arba teisę naudoti visą ar dalį ūkio subjekto turto;

2) kitas teises, kurios leidžia daryti lemiamą įtaką ūkio subjekto valdymo organų sprendimams ar personalo sudėčiai.

16. Kontroliuojantis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, turintis arba įgyjantis ūkio subjekto kontrolės teisę. Kontroliuojančiu asmeniu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, užsienietis ar asmuo be pilietybės arba ūkio subjektas, taip pat valstybės valdymo ir savivaldos institucijos. Sutuoktiniai ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi vienu kontroliuojančiu asmeniu. Jeigu du ar daugiau juridinių ar fizinių asmenų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja koncentruojamo ūkio subjekto kontrolę, tai kiekvienas iš šių juridinių ar fizinių asmenų yra laikomas kontroliuojančiu asmeniu.

17. Lemiama įtaka – padėtis, kai kontroliuojantis asmuo įgyvendina ar turi galimybę įgyvendinti savo sprendimus dėl kontroliuojamo ūkio subjekto ūkinės veiklos, valdymo organų sprendimų ar personalo sudėties.

18. Ūkio subjekto turtas – ilgalaikio naudojimo materialus turtas ir kiti neapyvartiniai aktyvai, naudojami ūkinei veiklai.

19. Komercinė paslaptis – ūkio subjektui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo ūkio subjektas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi.

4 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę

1. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdydamos pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

2. Valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.

II Skyrius

KONKURENCIJĄ RIBOJANTYS VEIKSMAI

Pirmasis skirsnis

DRAUDŽIAMI SUSITARIMAI

5 straipsnis. Konkurenciją ribojančių susitarimų draudimas

1. Visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant:

1) susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas;

2) susitarimą pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ar kitu būdu;

3) susitarimą nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius, taip pat riboti techninę pažangą ar investicijas;

4) susitarimą panašaus pobūdžio sutartyse taikyti nevienodas (diskriminacines) sąlygas atskiriems ūkio subjektams ir tuo sudaryti jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;

5) susitarimą iš kitų ūkio subjektų reikalauti papildomų įsipareigojimų, kurie pagal savo komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu;

6) konkurentų susitarimą dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešajame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose.

2. Konkurentų sudaryti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose išvardyti susitarimai visais atvejais laikomi ribojančiais konkurenciją.

3. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas draudimas netaikomas, jeigu viešajam pirkimui, konkursui ar kitam panašaus pobūdžio pirkimui oficialiai pateikiamas bendras jungtinės veiklos ar kitos įstatymams neprieštaraujančios sutarties pagrindu parengtas pasiūlymas.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu nelaikomi nedidelę atitinkamos rinkos dalį turinčių ūkio subjektų sudaryti susitarimai, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio negali itin riboti konkurencijos. Tokių susitarimų reikalavimus ir sąlygas teisės aktu nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba).

5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose numatytais atvejais.

6 straipsnis. Išimtys

Dėl šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytų susitarimų gali būti suteikta bendroji ar atskiroji išimtis, jeigu susitarimas skatina investicijas arba techninę ar ekonominę pažangą arba pagerina prekių paskirstymą ir dėl šių priežasčių sudaro galimybes visiems vartotojams gauti papildomos naudos, taip pat jeigu:

1) susitariančiųjų šalių veiklai nesukelia apribojimų, kurie nėra būtini šiame straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti;

2) nesuteikia susitarimo šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje.

7 straipsnis. Bendroji išimtis

1. Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, priima teisės aktus dėl bendrosios išimties suteikimo tam tikroms susitarimų grupėms ir nustato bendrosios išimties taikymo sąlygas:

1) susitarimams dėl licencijų naudoti prekių ir paslaugų ženklus, pramoninį dizainą ar kitus intelektinės nuosavybės objektus, dėl kurių gali būti tam tikrų prekių gamybos, pardavimo, kainų ar kitokių konkurencijos ribojimų, jei tai susiję su teisių į prekių ženklus, pramoninį dizainą ar kitus intelektinės nuosavybės objektus apsauga arba su licencijų techninių sąlygų reikalavimais;

2) susitarimams, kurie leidžiami tam tikrose atitinkamose rinkose;

3) kitoms tam tikroms susitarimų grupėms, kurioms yra suteikta bendroji išimtis pagal Europos Sąjungoje galiojančias teisės normas.

2. Visi ūkio subjektai turi teisę sudaryti sutartis, kurios tenkina bendrosios išimties suteikimo ir taikymo sąlygas.

3. Ūkio subjektai turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl patvirtinimo, kad numatoma sutartis atitinka bendrosios išimties sąlygas. Jeigu per vieną mėnesį nuo šio kreipimosi įregistravimo Konkurencijos taryba nepateikia neigiamo atsakymo, laikoma, kad patvirtinimas yra duotas.

4. Ūkio subjektai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sutarties, kuri sudaryta pagal bendrosios išimties suteikimo sąlygas, įsigaliojimo privalo Konkurencijos tarybai pateikti informaciją apie esmines sutarties sąlygas. Konkurencijos taryba nustato tipinę šios informacijos pateikimo formą.

8 straipsnis. Atskiroji išimtis

1. Ūkio subjektas, kuris pagal šio įstatymo 6 straipsnį nori gauti atskirąją išimtį, privalo iki sutarties sudarymo ar jos įsigaliojimo pateikti Konkurencijos tarybai prašymą suteikti atskirąją išimtį. Kartu pateikiama sutartis ir dokumentai, įrodantys, kad minėta sutartis atitinka 6 straipsnio reikalavimus.

2. Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo suteikti atskirąją išimtį įregistravimo privalo priimti nutarimą dėl atskirosios išimties suteikimo, jeigu sutartis atitinka 6 straipsnio reikalavimus, arba nutarimą dėl atsisakymo suteikti atskirąją išimtį. Jeigu per šį laikotarpį Konkurencijos taryba nepriima nutarimo dėl atsisakymo suteikti atskirąją išimtį, laikoma, kad atskiroji išimtis yra suteikta pagal ūkio subjekto prašyme ir kartu su prašymu pateiktoje sutartyje numatytas sąlygas.

3. Nutarime dėl atskirosios išimties suteikimo nurodoma data, nuo kurios įsigalioja atskiroji išimtis, išimties galiojimo laikas ir būtinos sąlygos bei įpareigojimai. Nutarime dėl atsisakymo suteikti atskirąją išimtį nurodomi pagrindiniai motyvai, dėl kurių išimtis negali būti taikoma.

4. Esant ūkio subjekto prašymui, atskirosios išimties galiojimo laikas Konkurencijos tarybos sprendimu pratęsiamas, jeigu sutartis ir jos vykdymo aplinkybės atitinka 6 straipsnio reikalavimus bei nutarimo dėl išimties suteikimo sąlygas ir įpareigojimus.

5. Konkurencijos taryba gali pakeisti arba panaikinti savo nutarimą suteikti atskirąją išimtį, jeigu:

1) pasikeitė bent viena iš aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas nutarimas suteikti išimtį;

2) nutarimas suteikti išimtį buvo priimtas remiantis neteisinga arba ne visa informacija;

3) sutarties šalys pažeidė kurią nors nutarimo dėl išimties suteikimo sąlygą ar privalomą įpareigojimą.

Antrasis skirsnis

PIKTNAUDŽIAVIMAS DOMINUOJANČIA PADĖTIMI

9 straipsnis. Draudimas piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi

Draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant visokius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant:

1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą;

2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams;

3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas;

4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.

Trečiasis skirsnis

KONCENTRACIJOS KONTROLĖ

10 straipsnis. Pranešimas apie koncentraciją

1. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu trisdešimt milijonų litų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais metais yra didesnės negu penki milijonai litų.

2. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos suprantamos kaip:

1) ūkio subjektų, kurie jungiasi, bendrųjų pajamų suma;

2) ūkio subjektų, iš kurių vienas ūkio subjektas ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo, arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/4 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Jeigu ūkio subjektas, kuris įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, tai apskaičiuojant įsigyjamų akcijų dalį įskaitomos ir akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai. Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojama proporcingai įsigyjamo turto daliai;

3) koncentruojamų ūkio subjektų, iš kurių viename ar keliuose tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys, turėdami kontrolės teisę, įsigyja kitą ūkio subjektą (įmonę ar jos dalį), visą ūkio subjekto turtą ar turto dalį arba įsigyja kito ūkio subjekto akcijų dalį, kuri, įskaitant viską, kas buvo anksčiau įsigyta, sudaro 1/4 ar daugiau įstatinio kapitalo arba gauna teisę į kito ūkio subjekto 1/4 ar didesnę balsų dalį, bendrųjų pajamų suma. Apskaičiuojant fizinio asmens ar fizinių asmenų įsigyjamų kito ūkio subjekto akcijų dalį, įskaitomos akcijos, kurias šiame ūkio subjekte turi fizinio asmens ar tų pačių fizinių asmenų kontroliuojami ūkio subjektai bei visi tai pačiai susijusių ūkio subjektų grupei priklausantys ūkio subjektai. Jeigu įsigyjama ūkio subjekto (įmonės) dalis arba ūkio subjekto turto dalis, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojama proporcingai įsigyjamo turto daliai;

4) bendrųjų pajamų suma ūkio subjektų, kurie veikdami susitarimo pagrindu kartu steigia naują ūkio subjektą arba sukuria bendrą valdymo organą ar bendrą administracinį padalinį arba kurie dėl priimamų sprendimų turės pusę ar daugiau tų pačių narių stebėtojų tarybose, valdybose ar kituose valdymo organuose, arba kurie įsipareigoja vienas su kitu derinti savo ūkinės veiklos sprendimus arba perduoti vienas kitam visą ar tam tikrą dalį pelno, arba kurie vienas kitam suteikia teisę naudoti visą savo turtą ar jo dalį, arba vienas iš kurių ar keletas ūkio subjektų, veikdami susitarimo pagrindu, kitokiu būdu įgyja kito ūkio subjekto kontrolę. Jeigu vienas ūkio subjektas suteikia teisę kitam ūkio subjektui naudoti savo turto dalį, tai bendrosios pajamos ir rinkos dalis apskaičiuojama proporcingai naudojamo turto daliai.

3. Jeigu koncentracijoje dalyvauja:

1) komercinis bankas ar kita kredito įstaiga, – vietoj bendrųjų pajamų skaičiuojamas vienas dešimtadalis balansinio turto sumos;

2) draudimo įmonė, – vietoj bendrųjų pajamų skaičiuojama draudimo įmokų (premijų) suma;

3) investicinė bendrovė, – bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, kuriuos kontroliuoja investicinė bendrovė, bendrųjų pajamų suma;

4) ūkio subjektas, kuris priklauso susijusių ūkio subjektų grupei, – bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip visų ūkio subjektų, priklausančių susijusių ūkio subjektų grupei, bendrųjų pajamų suma;

5) užsienio valstybių ūkio subjektas, – bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip pajamų, gautų Lietuvos Respublikos prekių rinkose, suma.

4. Koncentracijos kontrolei taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

5. Laikoma, kad koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai, kitos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, investicinės bendrovės bei draudimo įmonės įsigyja daugiau kaip 1/4 kitos įmonės akcijų, turėdamos tikslą jas perleisti, jeigu nesinaudojama šių akcijų suteikiama balsavimo teise, ir šios akcijos perleidžiamos ne vėliau kaip per vienerius metus, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po įsigijimo pateikiama informacija Konkurencijos tarybai. Jeigu finansinės įstaigos, įsigijusios daugiau kaip 1/4 kitos įmonės akcijų, nusprendžia nesilaikyti šioje dalyje nustatytų sąlygų, jos privalo pateikti pranešimą apie koncentraciją bendra tvarka.

11 straipsnis. Pranešimo pateikimas

1. Pranešimą apie koncentraciją šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais teikia kontroliuojantys asmenys, kitais atvejais – bendrai visi koncentracijoje dalyvaujantys ūkio subjektai.

2. Pranešimas apie koncentraciją turi būti pateiktas Konkurencijos tarybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pasiūlymo sudaryti sutartį arba įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, pavedimo sudaryti sutartį, sutarties sudarymo, nuosavybės teisės ar teisės disponuoti tam tikru turtu įgijimo. Terminas pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo iš nurodytų veiksmų atlikimo dienos. Konkurencijos taryba nustato tipinę pranešimo apie koncentraciją formą.

3. Pranešime apie koncentraciją turi būti pateikta:

1) koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų registravimo duomenys;

2) koncentracijos priežastys ir tikslai;

3) koncentracijos būdo aprašymas;

4) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto paskutinių trejų metų iki koncentracijos laikotarpio metinė finansinė atskaitomybė;

5) duomenys apie kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto arba kontroliuojančių asmenų nuosavybe esančias įmones, taip pat įmones, kurių jie yra akcininkai arba pajininkai;

6) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto pirktų ir parduotų prekių kiekiai per paskutinių trejų metų iki koncentracijos laikotarpį ir jų rinkos dalies atitinkamoje rinkoje įvertinimas;

7) kiekvieno koncentracijoje dalyvaujančio ūkio subjekto didžiausių pirkėjų ir tiekėjų bei pagrindinių konkurentų atitinkamose rinkose sąrašas.

4. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja ūkio subjektas, priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, tai pagal šio straipsnio 3 dalies reikalavimus pateikiami duomenys apie visus susijusių ūkio subjektų grupei priklausančius ūkio subjektus.

5. Jeigu teikiamas pranešimas dėl numatomos įvykdyti koncentracijos, kurioje dalyvauja komerciniai bankai ar kitos kredito įstaigos, Konkurencijos tarybai pateikiama ir Lietuvos banko išvada.

12 straipsnis. Koncentracijos vykdymo sustabdymas

1. Koncentracijoje, apie kurią privaloma pranešti, dalyvaujantys ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys po pirmojo vykdant koncentraciją atlikto veiksmo neturi teisės toliau vykdyti koncentracijos, iki bus priimtas Konkurencijos tarybos nutarimas leisti vykdyti koncentraciją.

2. Laikomi negaliojančiais ir nesukuriančiais teisinių pasekmių visi ūkio subjektų ir kontroliuojančių asmenų sandoriai ir veiksmai, kurie prieštarauja šio straipsnio 1 daliai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.

3. Koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančio asmens motyvuotu prašymu Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į koncentracijos sustabdymo pasekmes koncentracijoje dalyvaujantiems asmenims ir numatomą koncentracijos įtaką konkurencijai, gali leisti atlikti atskirus koncentracijos veiksmus iki galutinio sprendimo priėmimo. Konkurencijos tarybos leidimas atlikti atskirus koncentracijos veiksmus gali būti duotas su tam tikromis sąlygomis ir įpareigojimais, kurie būtini Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą, nustatantį atleidimo nuo koncentracijos vykdymo sustabdymo taisykles.

13 straipsnis. Pranešimų nagrinėjimas Konkurencijos taryboje

1. Konkurencijos taryba, gavusi pranešimą apie koncentraciją, apie tai paskelbia „Valstybės žiniose“, nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijoje dalyvaujančias šalis.

2. Konkurencijos taryba išnagrinėja pagal nustatytus reikalavimus pateiktus pranešimus apie koncentraciją ne vėliau kaip per keturis mėnesius. Šis laikotarpis prasideda kitą dieną po nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo. Jeigu pranešimas apie koncentraciją neatitinka nustatytų reikalavimų, Konkurencijos taryba priima atitinkamą nutarimą ir nedelsdama apie tai raštu informuoja pranešimą pateikusius asmenis.

3. Per vieną mėnesį nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo apie koncentraciją gavimo Konkurencijos taryba turi priimti nutarimą pagal 14 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus arba priimti nutarimą toliau nagrinėti pranešimą apie koncentraciją.

4. Konkurencijos taryba, nagrinėdama pranešimus apie koncentraciją, turi teisę gauti iš ūkio subjektų, kontroliuojančių asmenų bei valstybės valdymo ir savivaldos institucijų informaciją, žodinius bei raštiškus paaiškinimus, reikalingus nutarimui dėl koncentracijos priimti.

14 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai dėl koncentracijos

1. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima vieną iš šių nutarimų:

1) leisti vykdyti koncentraciją pagal pateiktą pranešimą;

2) leisti vykdyti koncentraciją pagal dalyvaujantiems ūkio subjektams ar kontroliuojantiems asmenims Tarybos nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ir įpareigojimus, reikalingus dominuojančios padėties sukūrimui ar sustiprinimui išvengti;

3) atsisakyti duoti leidimą vykdyti koncentraciją ir įpareigoti koncentracijoje dalyvaujančius ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis atlikti veiksmus, kad būtų atkurta ankstesnė padėtis, išskyrus atskirus koncentracijos veiksmus, kuriuos leido atlikti Konkurencijos taryba pagal 12 straipsnio 3 dalį, arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, nutraukti ar pakeisti sutartis bei nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus bei sąlygas, jeigu dėl koncentracijos bus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ir dėl to itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.

2. Konkurencijos tarybos nutarime, kuriuo leidžiama vykdyti koncentraciją, nurodomi galimi koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų veiklos apribojimai, kurie yra tiesiogiai susiję ir reikalingi koncentracijai įgyvendinti.

3. Apie priimtus nutarimus raštu pranešama asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją. Jei Konkurencijos taryba nepriima 13 straipsnio 2 dalyje ar šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nutarimų arba jeigu asmenims, pateikusiems pranešimus apie koncentraciją, per keturis mėnesius nuo nustatytus reikalavimus atitinkančio pranešimo gavimo nepranešama apie priimtą nutarimą, ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys turi teisę vykdyti koncentraciją pagal pranešime apie koncentraciją nurodytas sąlygas.

4. Konkurencijos tarybos nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 14 straipsnį, rezoliucinė dalis skelbiama „Valstybės žiniose“.

15 straipsnis.       Koncentracijos kontrolės pažeidimų tyrimas ir Konkurencijos tarybos nutarimų dėl koncentracijos pakeitimas ar panaikinimas

1. Esant pagrindo manyti, kad vykdant koncentraciją buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai arba Konkurencijos tarybos nutarimai, Konkurencijos taryba atlieka tyrimą pagal šio įstatymo penktąjį skirsnį.

2. Konkurencijos taryba turi teisę pakeisti arba panaikinti savo nutarimus dėl koncentracijos, numatytus šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje, jeigu nutarimas buvo priimtas remiantis koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų ar kontroliuojančių asmenų pateikta neteisinga ar ne visa informacija, kuri turėjo esminę įtaką priimant nutarimą, arba jeigu ūkio subjektai ar kontroliuojantys asmenys pažeidė koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus.

III SKYRIUS

NESĄŽININGA KONKURENCIJA

16 straipsnis. Nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas

1. Ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, įskaitant:

1) savavališką naudojimą žymens, kuris yra tapatus ar panašus į kito ūkio subjekto pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą, ar kitą pirmumo teise naudojamą žymenį su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavą su šiuo ūkio subjektu ar jo veikla arba jeigu siekiama nesąžiningai pasinaudoti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti šio ūkio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti šio ūkio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis;

2) ūkio subjektų klaidinimą pateikiant jiems neteisingą ar nepagrįstą informaciją apie savo ar kito ūkio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nutylint apie riziką, susijusią su šių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu;

3) informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui;

4) siūlymą konkuruojančio ūkio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalą šiam ūkio subjektui;

5) kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimą, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos;

6) pateikimą neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito ūkio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikaciją, teisinę, finansinę ar kitokią ūkio subjekto padėtį, jei dėl to gali būti padaryta žalos kitam ūkio subjektui;

7) reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimą.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu tapataus ar panašaus pavadinimo, prekės ženklo ar kito žymens naudojimu nelaikoma, kai pavadinime, prekės ženkle ar žymenyje naudojamas įmonininko, kontrolinio akcijų paketo savininko ar steigėjo vardas ar pavardė, ir kai ūkio subjektai, naudojantys tokį pavadinimą, prekės ženklą ar žymenį, ėmėsi priemonių klaidinimui dėl ūkio subjekto ar prekės tapatybės išvengti.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija apie prekės pagaminimo vietą laikoma visokiais būdais pateikiamos geografinės nuorodos, kurios apibūdina prekę kaip pagamintą kurios nors valstybės teritorijoje arba tam tikrame tos teritorijos regione ar vietovėje, kuri siejama su tos prekės kokybe, reputacija ar kitomis savybėmis.

4. Asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.

5. Prekės išorės ar pakuotės formos imitavimu nelaikomi tokie veiksmai, kuriais norima pasiekti tam tikrų prekės ar jos pakuotės funkcinių savybių, su sąlyga, kad šiuos veiksmus atliekantis asmuo imasi priemonių išvengti kitų ūkio subjektų ar vartotojų klaidinimo dėl gamintojo ar prekės tapatybės.

17 straipsnis. Teisių gynimas

1. Ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl:

1) neteisėtų veiksmų nutraukimo;

2) padarytos žalos atlyginimo;

3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją arba pateikiančius paaiškinimus dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės;

4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytas teises taip pat turi ir ūkio subjektų ar vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos.

3. Atsakomybę už klaidinančios reklamos naudojimą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

4. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Konkurencijos taryba už šiuos veiksmus taiko įstatymų nustatytas sankcijas.

IV SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANČIŲ VEIKSMŲ KONTROLĖS INSTITUCIJA

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

1. Konkurencijos taryba yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi šio įstatymo.

2. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu bei savo pavadinimu.

3. Konkurencijos taryba vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais bei savo nuostatais, kuriuos tvirtina Vyriausybė.

4. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

5. Konkurencijos tarybos veiklai taikomas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas, jeigu šis įstatymas nenumato kitaip.

19 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgalinimai

1. Konkurencijos taryba:

1) kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų;

2) nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo bei dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje;

3) duoda privalomus nurodymus ūkio subjektams, tarp jų komerciniams bankams ir kitoms kredito įstaigoms bei valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms, pateikti finansinius ir kitus dokumentus, taip pat ir turinčius komercinių paslapčių, bei kitą informaciją, reikalingą rinkoms tirti ar kitiems Tarybos uždaviniams vykdyti;

4) nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ar kiti sprendimai atitinka šio įstatymo 4 straipsnio reikalavimus ir, esant pagrindui, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę tokius sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui;

5) tiria ir nagrinėja šio įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka;

6) kreipiasi į teismą, kad būtų apginti valstybės ir kitų asmenų šio įstatymo saugomi interesai;

7) pagal kompetenciją priima teisės aktus;

8) pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai;

9) vykdo kitus šiame bei kituose įstatymuose numatytus įgalinimus.

2. Konkurencijos taryba dalį savo įgalinimų, išskyrus šio įstatymo 7, 8 straipsniuose, 10 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų priėmimą, bylų nagrinėjimą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei teisės aktų priėmimą, gali perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui ar Konkurencijos tarybos administracijai.

3. Konkurencijos tarybos funkcijoms vykdyti sudaroma Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir etatus tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos ir jos darbuotojų funkcijas nustato šis įstatymas ir nuostatai, kuriuos tvirtina Konkurencijos taryba.

20 straipsnis. Konkurencijos tarybos sudėtis, sudarymas bei darbo tvarka

1. Konkurencijos tarybą sudaro pirmininkas bei 4 nariai. Konkurencijos tarybos pirmininką bei narius Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Konkurencijos tarybos pirmininkas skiriamas penkeriems metams, Konkurencijos tarybos nariai skiriami šešeriems metams. Konkurencijos taryba kas treji metai atnaujinama. Pirmą kartą skiriant Konkurencijos tarybos narius, 2 nariai skiriami šešeriems metams ir 2 nariai trejiems metams.

2. Konkurencijos tarybos pirmininku bei nariais gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį ar ekonominį išsilavinimą.

3. Konkurencijos tarybos pirmininkas bei nariai atleidžiami iš pareigų tik:

1) savo noru;

2) pasibaigus kadencijai;

3) išrinkus į kitas pareigas arba paskyrus į kitas pareigas;

4) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui;

5) paaiškėjus, kad šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;

6) jei savo poelgiu pažemino Konkurencijos tarybos pirmininko ar nario vardą;

7) dėl sveikatos būklės.

4. Konkurencijos tarybos nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, išskyrus mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą, gavę Konkurencijos tarybos sutikimą.

5. Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip keturiems Konkurencijos tarybos nariams, įskaitant Konkurencijos tarybos pirmininką. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Konkurencijos tarybos pirmininko balsas.

6. Konkurencijos tarybos darbo tvarką ir jos nagrinėjamų bylų proceso taisykles nustato Konkurencijos tarybos priimtas darbo reglamentas.

21 straipsnis. Konkurencijos tarybos pirmininkas

1. Konkurencijos tarybos pirmininkas:

1) vadovauja Konkurencijos tarybos darbui;

2) atstovauja Konkurencijos tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) priima ir atleidžia iš darbo Konkurencijos tarybos administracijos darbuotojus;

4) kasmet teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitas;

5) vykdo kitas Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas.

2. Konkurencijos tarybos pirmininko nesant, jo pareigas eina vienas iš Konkurencijos tarybos narių, kurį skiria Konkurencijos tarybos pirmininkas.

3. Konkurencijos tarybos pirmininkas arba, jo nesant, kitas paskirtas eiti jo pareigas Konkurencijos tarybos narys turi teisę dalyvauti patariamojo balso teise Vyriausybės posėdžiuose ir privalo pareikšti savo pastabas tuo atveju, jei siūlomi priimti sprendimai prieštarautų šiam įstatymui.

22 straipsnis. Komercinių paslapčių apsauga

1. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai privalo saugoti šio įstatymo laikymosi kontrolės metu sužinotas ūkio subjektų komercines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos.

2. Už ūkio subjektų komercinių paslapčių atskleidimą Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

KONKURENCIJĄ RIBOJANČIŲ VEIKSMŲ TYRIMAS IR BYLŲ NAGRINĖJIMAS

Ketvirtasis skirsnis

Konkurencijos TARYBOS vykdomas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas

23 straipsnis. Konkurencijos tarybos tiriami pažeidimai

1. Konkurencijos taryba tiria:

1) konkurenciją ribojančių susitarimų bei išimties, suteiktos pagal šio įstatymo 7 ir 8 straipsnius, sąlygų ir įpareigojimų pažeidimą;

2) piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi;

3) koncentracijos vykdymą apie tai nepranešus ar negavus leidimo arba pažeidžiant nustatytas koncentracijos vykdymo sąlygas ar įpareigojimus, taip pat koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu;

4) nesąžiningą konkurenciją šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;

5) pažeidimus, kai nurodymai pateikti informaciją nevykdomi ar vykdomi ne laiku, pateikiama neteisinga ar ne visa informacija, šio įstatymo numatytais atvejais informacija nepateikiama nustatytu laiku, kliudoma Konkurencijos tarybos įgaliotiems pareigūnams atlikti tyrimą arba nevykdomos Konkurencijos tarybos nutarimais paskirtos sankcijos ar įpareigojimai.

2. Tyrimą atlieka Konkurencijos tarybos įgalioti jos administracijos darbuotojai (toliau – įgalioti pareigūnai).

24 straipsnis. Iniciatyvos teisė pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą

1. Teisę reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi:

1) ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų;

2) valstybės valdymo ir savivaldos institucijos;

3) ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos.

2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą.

25 straipsnis. Pareiškimo dėl tyrimo atlikimo pateikimas ir jo nagrinėjimas

1. Prašymas atlikti tyrimą turi būti pateiktas raštišku pareiškimu, kuriame nurodomos pareiškėjui žinomos konkurenciją ribojančių veiksmų faktinės aplinkybės. Prie pareiškimo pridedami tai patvirtinantys dokumentai.

2. Konkurencijos taryba nustato bendrus reikalavimus, kokius duomenis ir dokumentus turi pateikti pareiškėjas, kad būtų pradėtas konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimas.

3. Konkurencijos taryba turi išnagrinėti pareiškimus dėl konkurenciją ribojančių veiksmų ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pareiškimo ir dokumentų pateikimo ir priimti nutarimą pradėti tyrimą ar atsisakyti pradėti tyrimą.

4. Tyrimą pradėti atsisakoma, jei:

1) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;

2) tirti pareiškime nurodytus faktus Konkurencijos tarybai nepriklauso;

3) pareiškime nurodyti faktai jau buvo tirti ir dėl jų yra priimtas nutarimas;

4) pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą laiką nepateikė tyrimui pradėti reikalingų duomenų ir dokumentų.

5. Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti konkurenciją ribojančius veiksmus.

6. Konkurencijos taryba turi baigti tyrimą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu kiekvieną kartą šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip dviem mėnesiams.

26 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės ir pareigos atliekant tyrimą

1. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimą, turi teisę:

1) įeiti ir atlikti patikrinimą ūkio subjekto naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse;

2) peržiūrėti tyrimui reikalingus tikrinamo ūkio subjekto dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, susipažinti su ūkio subjekto darbuotojų užrašais, susijusiais su darbo veikla, taip pat juos bei kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją kopijuoti;

3) gauti žodinius ir raštiškus paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų ūkio subjektų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimus į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie tikrinamo ūkio subjekto ūkines operacijas iš kitų ūkio subjektų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;

5) patikrinti ūkio subjekto ūkinę veiklą (atlikti reviziją) ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

6) paimti dokumentus ir daiktus, kurie tiriant bylą turi įrodomosios reikšmės;

7) tyrimui atlikti pasitelkti specialistų ir ekspertų;

8) laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, tyrimo metu naudoti technines priemones.

2. Tyrimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, gali būti atliekami tik turint teisėjo sankciją.

3. Tyrimą atliekantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai tvarkai palaikyti gali pasitelkti policijos darbuotojus.

4. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Konkurencijos tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, tyrimo tikslus ir terminus.

5. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems įstatymo ir Konkurencijos tarybos suteiktas teises, tyrimo veiksmus įformina raštu – surašo dokumentus (aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.), kurių formas ir užpildymo tvarką nustato Konkurencijos taryba.

6. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų reikalavimai, duoti atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, yra privalomi ūkio subjektams ir jų valdymo organų bei administracijos darbuotojams. Už reikalavimų nevykdymą taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

7. Tyrimą atliekantys įgalioti pareigūnai raštu įspėja paaiškinimus duodančius asmenis apie jų atsakomybę už melagingų žinių suteikimą arba už atsisakymą suteikti žinias Konkurencijos tarybai.

27 straipsnis. Tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmų apskundimas

1. Ūkio subjektai, įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą, turi teisę apskųsti neteisėtus tyrimą atliekančių įgaliotų pareigūnų veiksmus Konkurencijos tarybai. Skundas pateikiamas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo skundžiamų veiksmų atlikimo dienos. Konkurencijos taryba turi priimti sprendimą dėl šio skundo per 10 dienų nuo jo gavimo dienos.

2. Jeigu ūkio subjektai, įtariami pažeidę Konkurencijos įstatymą, nesutinka su Konkurencijos tarybos sprendimu arba jeigu Konkurencijos taryba nepriėmė sprendimo per 10 dienų, ūkio subjektai turi teisę paduoti skundą Aukštesniajam administraciniam teismui. Skundo pateikimas tyrimo veiksmų nesustabdo.

28 straipsnis. Laikinojo pobūdžio priemonės

1. Neatidėliotinais atvejais, esant pakankamai duomenų apie Konkurencijos įstatymo pažeidimą, siekdama išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių ūkio subjektų ar visuomenės interesams, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti laikinojo pobūdžio priemones, būtinas Konkurencijos tarybos galutiniam sprendimui įvykdyti. Kai įvykdomos Konkurencijos tarybos nutarimu, priimtu išnagrinėjus bylą, paskirtos sankcijos, laikinojo pobūdžio priemonės nebetaikomos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ūkio subjektui, įtariamam padarius Konkurencijos įstatymo pažeidimą, Konkurencijos taryba turi teisę taikyti šias laikinojo pobūdžio priemones:

1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą;

2) gavus Aukštesniojo administracinio teismo teisėjo sankciją, įpareigoti ūkio subjektus atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems ūkio subjektams ar visuomenės interesams esminės žalos ar susidarytų nepataisomos pasekmės.

3. Prieš priimdama nutarimą taikyti laikinojo pobūdžio priemones, Konkurencijos taryba ūkio subjektui, įtariamam pažeidus Konkurencijos įstatymą, turi suteikti galimybę per nustatytą terminą duoti paaiškinimus.

4. Konkurencijos tarybos sprendimas taikyti laikinojo pobūdžio priemones gali būti skundžiamas Aukštesniajam administraciniam teismui 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundo padavimas laikinų priemonių taikymo nesustabdo.

29 straipsnis. Tyrimo veiksmų, laikinojo pobūdžio priemonių ir ūkinės veiklos apribojimų sankcionavimo tvarka

1. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą dėl tyrimo veiksmų, numatytų 26 straipsnio 2 dalyje, arba dėl laikinojo pobūdžio priemonių taikymo pagal 28 straipsnio 2 dalies 2 punktą, arba dėl ūkinės veiklos apribojimų pagal 40 straipsnio 2 dalį, šios tarybos įgaliotas pareigūnas pateikia teismui prašymą šiuos veiksmus, priemones ar apribojimus sankcionuoti. Prašymas pateikiamas Aukštesniajam administraciniam teismui.

2. Prašyme turi būti nurodytas ūkio subjekto pavadinimas, įtariamų pažeidimų pobūdis ir numatomi tyrimo veiksmai, taikytinos laikinojo pobūdžio priemonės arba ūkinės veiklos apribojimai.

3. Prašymą dėl tyrimo veiksmų, laikinojo pobūdžio priemonių arba ūkinės veiklos apribojimų sankcionavimo išnagrinėja Aukštesniojo administracinio teismo teisėjas ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti.

4. Prašymas dėl tyrimo veiksmų, laikinojo pobūdžio priemonių arba ūkinės veiklos apribojimų sankcionavimo turi būti išnagrinėtas ir priimta nutartis ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento.

5. Jeigu Konkurencijos tarybos įgaliotas pareigūnas nesutinka su Aukštesniojo administracinio teismo teisėjo sprendimu atmesti prašymą, jis turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį apeliacinės instancijos teismui.

6. Apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti skundą dėl Aukštesniojo administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas. Konkurencijos tarybos atstovas turi teisę dalyvauti nagrinėjant skundą.

7. Apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

8. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl tyrimo veiksmų, laikinojo pobūdžio priemonių arba ūkinės veiklos apribojimų sankcionavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

30 straipsnis. Tyrimo pabaigimas

1. Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, baigę tyrimą, bylą su savo išvadomis ir pasiūlymais perduoda nagrinėti Konkurencijos tarybos posėdžiui arba Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka tyrimą nutraukia.

2. Apie priimtą sprendimą raštu pranešama pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

3. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms arba jeigu ūkio subjektas nesilaiko šio įstatymo pagrindu nustatytų sąlygų ir įpareigojimų, Konkurencijos taryba turi teisę nutrauktą tyrimą atnaujinti.

Penktasis skirsnis

BylŲ DĖl konkurencijĄ ribojanČiŲ veiksmŲ nagrinėjimo procesas

31 straipsnis. Bylos nagrinėjimo proceso dalyviai

1. Nagrinėjant bylą dėl 23 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dalyvauja:

1) pareiškėjas (tyrimo iniciatorius);

2) asmuo, įtariamas pažeidęs Konkurencijos įstatymą (įtariamas pažeidėjas);

3) Konkurencijos tarybos sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla;

4) valstybės valdymo ir savivaldos institucijų atstovai jų prašymu;

5) Konkurencijos tarybos sprendimu ekspertai, specialistai bei kiti asmenys.

2. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, toliau šiame įstatyme vadinami proceso šalimis.

3. Proceso šalims gali atstovauti jų atstovai ir advokatai.

32 straipsnis. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą

Proceso šalims raštu pranešama apie įgaliotų pareigūnų išvadas dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma raštu pateikti savo nuomonę. Apie bylos nagrinėjimą Konkurencijos taryba gali informuoti per visuomenės informavimo priemones.

33 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą Konkurencijos tarybos posėdyje

Byla nagrinėjama dalyvaujant proceso šalims ir kitiems proceso dalyviams. Nesant proceso šalių, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog joms buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu joms buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus ir susipažinti su tyrimo išvadomis.

34 straipsnis. Teisė būti išklausytam, duoti paaiškinimus ir susipažinti su tyrimo medžiaga

1. Tyrimo ir bylos nagrinėjimo stadijose proceso šalys turi teisę būti išklausytos ir duoti paaiškinimus tiek raštu, tiek žodžiu. Pabaigus tyrimą, proceso šalims pateikiamos tyrimą atlikusio įgalioto pareigūno išvados raštu, taip pat sudaroma galimybė susipažinti su bylos dokumentais, išskyrus dokumentus, kuriuose yra kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Tokiais atvejais reikia šio ūkio subjekto sutikimo.

2. Proceso šalys ir kiti proceso dalyviai turi teisę bet kurioje tyrimo ar bylos nagrinėjimo stadijoje pateikti Konkurencijos tarybai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba ar jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti pareiškėjui. Pareiškėjas gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių, kuris įtraukiamas į bylą.

35 straipsnis. Bylų nagrinėjimo viešumas

Bylos Konkurencijos tarybos posėdžiuose nagrinėjamos viešai. Konkurencijos taryba savo iniciatyva, įtariamo pažeidėjo arba kito suinteresuoto asmens prašymu gali paskelbti bylos nagrinėjimą uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis.

36 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimai, priimami išnagrinėjus bylą

1. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, turi teisę priimti nutarimą:

1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;

2) nesant įstatymo nustatyto pagrindo, atsisakyti taikyti sankcijas;

3) nesant įstatymo pažeidimo, bylą nutraukti;

4) grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti.

2. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodytos šio įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas.

3. Konkurencijos tarybos nutarimas turi remtis tik tomis tyrimo išvadomis ir faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių asmuo, įtariamas Konkurencijos įstatymo pažeidimu, turėjo galimybę duoti paaiškinimus.

4. Konkurencijos tarybos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas.

37 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų paskelbimas

1. Konkurencijos tarybos nutarimas arba jo išrašas įteikiamas proceso šalims.

2. Konkurencijos tarybos nutarimų, priimtų pagal šio įstatymo 36 straipsnį, rezoliucinė dalis skelbiama „Valstybės žiniose“.

Šeštasis skirsnis

SKUNDŲ DĖL KONKURENCIJOS TARYBOS NUTARIMŲ TEISMINIS NAGRINĖJIMAS

38 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas

1. Ūkio subjektai, taip pat kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų šiuo įstatymu ginamos teisės, turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui. Konkurencijos tarybos nutarimus, priimtus pagal šio įstatymo 36 straipsnį, turi teisę skųsti proceso šalys.

2. Skundas paduodamas raštu ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos arba jo rezoliucinės dalies paskelbimo „Valstybės žiniose“.

3. Skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Aukštesnysis administracinis teismas nenusprendžia kitaip.

39 straipsnis. Teismo sprendimas

Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, priima vieną iš šių sprendimų:

1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundą atmesti;

2) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis ir grąžinti bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti;

3) panaikinti nutarimą arba atskiras jo dalis;

4) pakeisti nutarimą dėl atskirosios išimties suteikimo, koncentracijos, sankcijų arba laikinojo pobūdžio priemonių taikymo.

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ KONKURENCIJOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

40 straipsnis. Ūkio subjektams taikomos sankcijos

1. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad ūkio subjektai įvykdė šio įstatymo draudžiamus veiksmus ar kitus šio įstatymo pažeidimus, turi teisę:

1) įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

2) įpareigoti ūkio subjektus ar kontroliuojančius asmenis, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis ir dėl to itin sumažinta konkurencija atitinkamoje rinkoje, nepranešus Konkurencijos tarybai ar negavus Konkurencijos tarybos leidimo, taip pat šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį arba pašalinančius koncentracijos pasekmes, įskaitant įpareigojimus parduoti įmonę ar jos dalį, ūkio subjekto turtą ar jo dalį, akcijas ar jų dalį, reorganizuoti įmonę, nutraukti ar pakeisti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas;

3) skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas.

2. Gavusi Aukštesniojo administracinio teismo teisėjo sankciją, Konkurencijos taryba nutarimu ūkio subjektams, nevykdantiems paskirtų sankcijų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, gali nustatyti ūkinės veiklos apribojimus: laikinai sustabdyti eksporto ir importo operacijas, bankines operacijas, leidimo (licencijos) verstis atitinkama veikla galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami, kai įvykdomos Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos.

3. Ūkio subjektai gali būti patraukti atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

41 straipsnis. Baudos

1. Už draudžiamus susitarimus, išimties, suteiktos pagal šio įstatymo 7 ir 8 straipsnius, sąlygų pažeidimą, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi šio įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytais atvejais, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įvykdymą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 10 procentų bendrųjų metinių pajamų.

2. Už atliktus nesąžiningos konkurencijos veiksmus, kuriuos tiria Konkurencijos taryba, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1000 iki 30000 litų, o tais atvejais, kai šioje dalyje išvardyti pažeidimai buvo padaryti sunkinančiomis aplinkybėmis, ūkio subjektams gali būti skiriama ir didesnė bauda, tačiau neviršijanti 3 procentų bendrųjų metinių pajamų.

3. Už neteisingos ar ne visos informacijos, reikalingos tyrimui atlikti, pateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą prašyme suteikti išimtį pagal šio įstatymo 8 straipsnį, pranešime apie koncentraciją ar kituose pranešimuose, pateikiamuose Konkurencijos tarybai šiame įstatyme numatytais atvejais, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1000 iki 10000 litų.

4. Už kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones, peržiūrėti ar paimti dokumentus ir daiktus, turinčius įrodomosios reikšmės tiriant bylą, ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda nuo 3000 iki 100000 litų.

5. Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku, už nurodymų pateikti informaciją nevykdymą ar vykdymą ne laiku, už pranešimo apie numatomą vykdyti koncentraciją nepateikimą įstatymo nustatytu laiku, už informacijos šio įstatymo numatytais atvejais nepateikimą nustatytu laiku ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda nuo 1000 iki 10000 litų už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną.

42 straipsnis. Baudų skyrimas ir jų dydžio nustatymas

1. Skiriamos ūkio subjektams baudos diferencijuojamos atsižvelgiant į:

1) pažeidimu padarytos žalos dydį;

2) pažeidimo trukmę;

3) ūkio subjekto atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes;

4) ūkio subjektui dėl pažeidimo tekusių pajamų dydį;

5) kiekvieno ūkio subjekto įtaką pažeidimo padarymui, kai pažeidimą padaro keli ūkio subjektai.

2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

3. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad ūkio subjektai kliudė vykdyti tyrimą, slėpė įvykdytą pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydami Konkurencijos tarybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus arba jei pakartotinai įvykdė pažeidimą, už kurį ūkio subjektams jau buvo paskirtos šiame įstatyme numatytos sankcijos.

4. Konkurencijos taryba, nustatydama skiriamos piniginės baudos dydį, gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, čia nenurodytas, aplinkybes. Konkurencijos taryba priima nutarimą, kuriuo nustato taisykles dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių pripažinimo.

43 straipsnis. Atleidimas nuo baudos

1. Ūkio subjektas, kuris yra draudžiamo konkurentų susitarimo dalyvis, pateikęs Konkurencijos tarybai visą informaciją apie tokį susitarimą, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šį pažeidimą, esant visoms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikė informaciją iki šio susitarimo tyrimo pradžios;

2) ūkio subjektas yra pirmasis iš draudžiamo susitarimo dalyvių, pateikęs tokią informaciją;

3) ūkio subjektas pateikia visą jam žinomą informaciją apie draudžiamą susitarimą ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu;

4) ūkio subjektas nebuvo draudžiamo susitarimo iniciatorius ir neskatino kitų ūkio subjektų dalyvauti tokiame susitarime.

2. Dominuojantis ūkio subjektas, įvykdęs draudžiamus veiksmus, numatytus šio įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose, atleidžiamas nuo baudos, numatytos už šiuos pažeidimus, esant visoms šioms sąlygoms:

1) ūkio subjektas pateikia visą informaciją, reikalingą piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tyrimui, ir bendradarbiauja su Konkurencijos taryba tyrimo metu;

2) ūkio subjekto padaryti draudžiami veiksmai nesukėlė esminės ir nepataisomos žalos kitų ūkio subjektų ar visuomenės interesams;

3) ūkio subjektas savo valia nutraukia draudžiamus veiksmus ir pateikia šių veiksmų nutraukimo įrodymus iki tyrimo pabaigos;

4) ūkio subjektas savo valia atlygina draudžiamais veiksmais padarytą žalą bei pateikia žalos atlyginimo įrodymus iki tyrimo pabaigos.

3. Konkurencijos taryba, baigusi tyrimą ir priimdama galutinį nutarimą dėl pažeidimo, sprendžia, ar buvo laikomasi šiame straipsnyje nurodytų sąlygų, kad būtų galima atleisti nuo baudos.

44 straipsnis. Baudų išieškojimas

1. Ūkio subjektas privalo sumokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo gavimo dienos.

2. Esant motyvuotam ūkio subjekto prašymui, Konkurencijos tarybos sprendimu baudos ar jos dalies mokėjimas gali būti atidedamas iki šešių mėnesių.

3. Ūkio subjekto nesumokėta piniginė bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Konkurencijos tarybos nutarimas pateikiamas vykdyti teismo antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo nutarimo priėmimo dienos.

45 straipsnis. Administracinė atsakomybė

Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.

46 straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka.

2. Žala, padaryta ūkio subjektams neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                    VALDAS ADAMKUS