Vyriausybės teikiamo Viešųjų pirkimų įstatymo projekto (P-1264-2) ir Ekonomikos komiteto narių atskirąja nuomone siūlomų alternatyvų komentaras
| Nr.
|
Vyriausybės teikiamo projekto redakcija |
Alternatyvi redakcija |
Komentaras |
|
1. |
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių (įskaitant įmones, nurodytas ios dalies 3 punkte), įstaigų ar organizacijų vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas, taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų;
2) Lietuvos banko vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;
3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse bei įmonių, turinčių valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą šiose srityse, vykdomus prekių, paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 11
2. Prekių ar paslaugų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas lėšas vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Prekių, darbų ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir kurie turi būti skelbiami tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje, gali vykdyti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos. 4. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 3 dalyje ir 32 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų viešųjų pirkimų vertė nurodyta be pridėtinės vertės mokesčio. Ši viešųjų pirkimų vertė indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijos lygį Lietuvos Respublikoje.
|
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šis įstatymas reglamentuoja: 1) valstybės valdžios bei savivaldos institucijų, įmonių (įskaitant įmones, nurodytas ios dalies 3 punkte), įstaigų ar organizacijų vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybinių fondų lėšas, taip pat už valstybės vardu gautą labdarą ar kitą paramą, kurią suteikęs subjektas nenurodo, kaip ją panaudoti, už valstybės vardu gaunamas paskolas arba už paskolas su valstybės garantija, jei sutartyse dėl jų panaudojimo nėra numatyta kitokių sąlygų; 2) Lietuvos banko vykdomus prekių ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė per finansinius metus yra ne mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už Lietuvos banko lėšas;
3) valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto,
2. Prekių ar paslaugų pirkimai, kurių vertė per finansinius metus yra mažesnė kaip 75 tūkst. litų, ar darbų pirkimai, kurių vertė yra mažesnė kaip 300 tūkst. litų, už šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje
3. Prekių, darbų ar paslaugų viešuosius pirkimus, kurių vertė yra ne mažesnė už nurodytąją šio įstatymo 4. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, |
1. Patikslinamas viešojo pirkimo apibrėžimas papildant jį laiko dimensija: “per finansinius metus”. Pirkimų nedalomumą reglamentuojantis 14 straipsnis iš esmės jį tik deklaruoja. Pagal Vyriausybės redakciją 14 straipsnio antroji dalis skelbia: “Perkančioji organizacija pirkimo būdą privalo pasirinkti priklausomai nuo visos pirkimo vertės (prekių ir paslaugų vertės - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertės).” Tačiau detalizuojant privalomus reikalavimus atskirų pirkimo būdų taikymui (16, 27, 28 32 ir 33 straipsniai), išskyrus pirkimą kainų apklausos būdu, apie pirkimų vertę iš viso nekalbama. Be viešojo pirkimo laiko trukmės fiksavimo atsiveria galimybės viešąjį pirkimą, kuriam turėtų būti skelbiamas konkursas, skaidyti į atskiras dalis taip, kad kiekvieno jų dydis vertinėje išraiškoje būtų mažesnis už įstatyme nustatytą minimalią ribą ir tokiu būdu pirkimą vykdyti išvengiant šio įstatymo taikymo.
2. Siūloma palaikyti savivaldybių asociacijos iniciatyvą ir papildyti įmonių sąrašą, kurioms taikomas šis įstatymas gatvių remonto bei priežiūros įmonėmis. Vyriausybė tokiam papildymui nepritaria.
3. Siekiant riboti piktnaudžiavimus valstybės ar savivaldybių kontroliuojamose įmonėse siūloma sugriežtinti reikalavimus pirkimams, kuriuos vykdo valstybės kontroliuojamos įmonės. Siūloma sumažinti minimalią viešojo pirkimo dydžio ribą prekėms ir paslaugoms nuo Vyriausybės siūlomos ribos vandentvarkos, energetikos ir transporto srityse 1,8 mln. litų, telekomunikacijų srityje - 2,7 mln. litų iki 300 tūkst. litų , o darbams nuo Vyriausybės siūlomų 22 mln. litų ribos iki 500 tūkst. litų. Tokiu būdu ženkliai padidinamas valstybės kontroliuojamo ūkio sektorius, o tuo pačiu ir valstybės lėšų dalis, kurios panaudojimas būtų vykdomas taikant šį įstatymą.
4. Tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti tikslinga vykdyti viešus konkursus ir tais atvejais, kai tokių pirkimų suma yra mažesnė, negu 75 tūkst. litų (butai, automobiliai, radijo įranga ir t.t.). Vyriausybei suteikiama teisė tvirtinti tokių prekių, paslaugų, darbų sąrašus, kuriems taikytinos šio įstatymo nuostatos.
5. Subjektų sąrašą, kurie turi teisę vykdyti viešuosius pirkimus skelbiamus tarptautiniu mastu turi tvirtinti Vyriausybė.
|
| 2. |
2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos
1. Vieasis pirkimas (toliau - pirkimas) - prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį vykdo šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir už jį atsiskaito iš karto, dalimis arba išsimokėtinai.
3. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse - tai valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat įmonė, kurioje valstybei ar savivaldybei priklauso akcijos, suteikiančios visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 50 procentų balsų, ir kuri užsiima kuria nors iš šių veiklos rūšių: … 5) bendrųjų telekomunikacijų tinklų eksploatavimu bei telekomunikacijų paslaugų teikimu.
4. Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą vandentvarkos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų srityse - tai įmonė, kuriai valstybė ar savivaldybė suteikė specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti kurias nors iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytųjų veiklos rūšių. 11. Konkurencinės derybos - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pasiūlymų turinio ir sutarties sąlygų. 13. Kainų apklausa - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ar paslaugų kainas.
19. Bealikumo deklaracija - Viešųjų pirkimų komisijos nario ir eksperto rašytinis pareiškimas, kad jis bešališkas tiekėjų (rangovų) atžvilgiu.
|
2 straipsnis. Pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos
1. Vieasis pirkimas (toliau - pirkimas) - prekių, darbų, paslaugų pirkimas (įskaitant turto nuomą), kai jį šio įstatymo nustatyta tvarka vykdo šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir už jį atsiskaito iš karto, dalimis arba išsimokėtinai 3. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto, … 5) bendrųjų telekomunikacijų tinklų eksploatavimu bei telekomunikacijų paslaugų teikimu; 6) gatvių remontu bei priežiūra. 4. Įmonė, turinti valstybės ar savivaldybės suteiktą specialiąją ar išimtinę teisę vykdyti veiklą vandentvarkos, energetikos, transporto, 11. Konkurencinės derybos - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija derasi su tiekėjais (rangovais) dėl pirminių pasiūlymų turinio 13. Kainų apklausa (Supaprastintas konkursas) - toks pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių, darbų ar paslaugų kainas. 18. Galutinis pasiūlymas - tiekėjo (rangovo) rašytinis dokumentas, kuriuo siūloma tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.
27. Diskontuota kaina - kaina apskaičiuota atsižvelgiant į mokėjimų, darbų bei paslaugų atlikimo terminus;
|
|
| 3. |
|
4 straipsnis. Viešųjų pirkimų reguliavimo institucijos Viešųjų pirkimų reguliavimą Lietuvos Respublikoje šio įstatymo nustatyta tvarka atlieka Vyriausybė, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija.
|
1. Įvardijamos viešuosius pirkimus reguliuojančios institucijos. Vyriausybė neprieštarauja, kad tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek ir Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija yra institucijos (5 ir 40 straipsniai), bet nesutinka su jų įvardijimu atskiru straipsniu. |
| 4. |
4 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba
3. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos: 1) rengti ir leisti pirkimų veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
3) kaupti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informaciją apie numatomus ir vykdomus viešuosius pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir teikti ją valstybės (savivaldybių) institucijoms bei visuomenei;
8) rengti informaciją Nepriklausomai viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijai;
4. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės: 3) pateikti konkurso dokumentus ir tiekėjų (rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei; 4) įpareigoti perkančiąją organizaciją panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus; |
3. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius, kurį penkeriems metams skiria ir atleidžia Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.
1) rengti ir 3) rengti ir priimti savo kompetencijos ribose pirkimų veiklą reglamentuojančius teisės aktus; 4) nustatyti konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo sąlygas ir tvarką;
10) nustatyti informaciniams skelbimams (išankstiniams informaciniams pranešimams, kvietimams ir informacijai apie sudarytas pirkimų sutartis, galutinius šių sutarčių įvykdymo rezultatus) privalomus reikalavimus; 11) tvirtinti viešojo pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką, nustatyti tiekėjų (rangovų) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto normą; 12) nagrinėti Viešojo pirkimo komisijų prašymus rengti viešojo pirkimo konkursą nereikalaujant iš visų tiekėjų (rangovų) konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir priimti sprendimus dėl tokio leidimo išdavimo; 13) tvirtinti pirkimų ataskaitų tipines formas; 14) nustatyti reikalavimus Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų komisijos nariams; 15) sudaryti ir teikti Seimui tvirtinti Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų komisijos narių sąrašą;
3) pateikti konkurso ir pirkimo dokumentus ir tiekėjų (rangovų) pasiūlymus papildomai ekspertizei; 4) nustačius įstatymų pažeidimus įpareigoti perkanči¹j¹ organizacij¹ ar Vieojo pirkimo komisij¹ panaikinti arba pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
|
1. Viešųjų pirkimų tarnybos pagrindinė funkcija - užtikrinti , kad būtų laikomasi šio įstatymo nuostatų, kai viešuosius pirkimus vykdo valdžios bei savivaldos institucijos, valstybės kontroliuojamos įmonės. Tuo atveju, kai viešųjų pirkimų tarnybos vadovas bus skiriamas Vyriausybės arba netgi jos igaliotos institucijos, jis bus tiesiogiai ar netiesiogiai jos įtakojamas ir todėl negalės tinkamai vykdyti savo pareigų. Institucijos, kontroliuojančios valstybės lėšų panaudojimą, statusas turi būti toks, kad ji be papildomų suvaržymų galėtų vykdyti savo funkcijas. Todėl siūloma, kad Viešųjų pirkimų tarnybos vadovą skirtų ir atleistų Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Vyriausybė tokiai nuostatai kategoriškai nepritaria 2. Susisteminamos įstatymo tekste minimos viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos ir teisės.
3. Šiuo metu vykdant viešuosius pirkimus populiarūs piktnaudžiavimai, kurie siejasi su viešųjų pirkimų sutarčių koregavimu jų vykdymo metu. Tokiems piktnaudžiavimams riboti siūloma įteisinti, kad būtų viešai skelbiama ne tik apie konkursus ir jų laimėtojus, bet ir apie galutinius pirkimo sutarties įvykdymo rezultatus. Vyriausybė tokiai įstatymo nuostatai nepritaria
4. Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų komisijos nariai, nagrinėjantys ginčus tarp perkančiosios organizacijos ir konkurse dalyvaujančių tiekėjų (rangovų) ar užsakymo vykdytojų, turi būti iš tiesų nepriklausomi ir todėl jų sąrašas turi būti tvirtinamas Seime. (Žiūrėti 40 straipsnio pataisos komentarą). Vyriausybė tokiai įstatymo nuostatai kategorikai nepritaria. |
| 5. |
5 straipsnis. Vieojo pirkimo komisija 1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir juos vykdyti turi sudaryti Vieojo pirkimo komisij¹ (toliau - Komisija). U˛ Komisijos veikas atsako perkančioji organizacija.
2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų ir veikia nuo sprendimo apie jos sudarymą ir pirkimo organizavimą priėmimo iki pirkimo sutarties sudarymo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai - lemiamas Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgta į jų ekonomines, technines,
3. Komisijos nariai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai negali suteikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų (rangovų) pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. |
1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir juos vykdyti 2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos sprendimu iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų, kurie gali būti ir samdomi, ir veikia perkančiosios organizacijos vardu jai suteiktų įgaliojimų ribose. Komisija veikia nuo sprendimo apie jos sudarym¹ 3. Komisijos nariai ir 5. Komisijos funkcijos: 1) ruoti ir teikti perkančiajai organizacijai tvirtinti skelbiamo vieojo pirkimo konkurso s¹lygas; 2) skelbti šio įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalyse nustatytus informacinius skelbimus; 3) šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka parinkti ir teikti tvirtinti perkančiajai organizacijai pirkimo būdą; 4) perkančiosios organizacijos įpareigojimu kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl leidimo vykdyti viešojo pirkimo konkursą nereikalaujant iš tiekėjų (rangovų) konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo; 5) priimti vieojo pirkimo sprendimus iki pirkimo sutarties projekto pateikimo pasirayti perkančiajai organizacijai; 6) vykdyti kitą šiame įstatyme nustatytą veiklą. 6. Komisija yra atsakinga u˛ vieojo pirkimo organizavim¹, pirkimo sutarties projekto paruoim¹ ir pateikim¹ pasirayti perkančiajai organizacijai. 7. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką asmeniškai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
|
1. Daugelis valstybinių institucijų neturi specialistų sudėtingiems viešiesiems pirkimams organizuoti ir vykdyti. Todėl siūloma įstatymo nuostata dėl samdomų komisijos narių ar visos komisijos įteisinimo. Tokios nuostatos įteisinimas reikalauja ypač2. aiškaus komisijos funkcijų, teisių, pareigų, atsakomybės apibrėžimo.
2. Komisijos narių asmeninei atsakomybei priimant sprendimus padidinti siūloma taikyti tik atvirą vardinį balsavimą.
3. Viešojo pirkimo procedūros turi būti aiškios ir suprantamos. Todėl reikia tiksliai apibrėžti visų viešojo pirkimo procedūroje dalyvaujančių subjektų funkcijas, teises, pareigas ir atsakomybę. Šiuo atveju siūloma tiksliai įvardinti Viešojo pirkimo komisijos funkcijas.
|
| 6. |
6 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) kvalifikacija
1. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas (rangovas) yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Tam atitinkamuose pirkimo etapuose ji turi teisę pareikalauti, kad tiekėjas (rangovas) pateiktų dokumentus ir informaciją, patvirtinanči¹ jo teisinį statusą, ekonominę, finansinę būklę, technines ir gamybos galimybes, panašių pirkimo sutarčių vykdymo patirtį, apsirūpinimą medžiagų bei darbo ištekliais ir kitus jo kvalifikaciją charakterizuojančius duomenis.
2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokią ekonominę ir techninę informaciją turi pateikti tiekėjai (rangovai) tam, kad perkančioji organizacija nustatytų, ar tiekėjas (rangovas) atitinka jos pirkimo dokumentuose nurodytus minimalius ekonominius ir techninius reikalavimus. Perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų (rangovų) pateikti šią informaciją:
4) jeigu tiekėjas (rangovas) negali pateikti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos, perkančioji organizacija gali priimti kitoki¹, jos nuomone, tinkam¹ informacij¹; 9) tiekėjo (rangovo) tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas. Jeigu pirkimo objektas yra sudėtingas ar specialiosios paskirties, perkančioji organizacija gali paprayti tiekėjo (rangovo) leidimo apžiūrėti pirkimo objektą ar pareikalauti, kad tiekėjo (rangovo) pateiktą informaciją įvertintų nepriklausomi ekspertai;
11) kitą Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą ekonominę ir techninę informaciją. 3. Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams (rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
3. Perkančiosios organizacijos keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jų vertinimo kriterijai ir vertinimo procedūros išdėstomi pirkimo dokumentuose. Šie dokumentai tiekėjams (rangovams) turi būti pateikiami tik paskelbus pranešimą šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytuose leidiniuose.
5. Perkančioji organizacija negali kelti tiekėjų (rangovų) kvalifikacijai tokių reikalavimų, kurie dirbtinai sumažintų galimą konkurenciją. 6. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti tiekėjų (rangovų) pasiūlymus dėl to, kad šiuos pasiūlymus pateikė fiziniai asmenys ar bendrai veiklai susivienijusių tiekėjų (rangovų) grupė. Jungtinės veiklos sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Perkančioji organizacija, sudarydama sutartį su tiekėjų (rangovų) grupe, turi teisę pareikalauti, kad tiekėjų (rangovų) grupė įregistruotų bendrą veiklą. 7. Perkančioji organizacija turi atmesti tiekėjo (rangovo) paraišką ar pasiūlymą, jeigu Komisija nustato, kad jis pateikė netikslius arba neišsamius kvalifikacinius duomenis ir, perkančiajai organizacijai paprašius, tiekėjas (rangovas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nepašalino šių trūkumų. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoja tiekėją (rangovą).
8. Tiekėjų (rangovų) kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką pateikusio tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie tiekėjai (rangovai), kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos reikalavimus.
|
1. Komisija 2. Komisija 4) jeigu tiekėjas (rangovas) negali pateikti io straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos informacijos, Komisija 9) tiekėjo (rangovo) tiekiamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų aprašymus, pavyzdžius ar nuotraukas. Jeigu pirkimo objektas yra sudėtingas ar specialiosios paskirties, Komisija 11) apie tiekėjo (rangovo) finansinę būklę;
3. Komisijos
|
1. Įstatymo projekto 5 straipsnyje (siūlomame alternatyviniame variante - 6 str.) yra nustatyta, kad “…pirkimams organizuoti ir juos vykdyti sudaroma Viešojo pirkimo komisija”. Todėl tikslinga šiame ir kituose įstatymo straipsniuose reglamentuoti komisijos veiklos sąlygas taip, kad ji galėtų tinkamai vykdyti jai nustatytas funkcijas.
2. Esminis įmonės patikimumo rodiklis - jos finansinė būklė. Bloga įmonės finansinė būklė tiesiogiai siejasi su didele jos įsipareigojimų įvykdymo rizika. Todėl į tiekėjo (rangovo) kvalifikacinių duomenų sąrašą būtina įtraukti duomenis ir apie jo finansinę būklę. Tuo tarpu Vyriausybė mano, kad šis rodiklis neturėtų dominti perkančiosios organizacijos ir rekomenduoja tiekėjo (rangovo) patikimumo įvertinimui apsiriboti įmonės techninėmis charakteristikomis, jos darbuotojų kvalifikacija.
|
| 7. |
7 straipsnis. Pranešimo būdas
1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų (rangovų) pranešimai vienas kitam, atliekant šio įstatymo reglamentuotas procedūras, turi būti perduodami raštu.
2. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad pirkimo dokumentai, sprendimai arba kiti pranešimai būtų perduodami visiems tiekėjams (rangovams) vienodomis sąlygomis.
|
1. Komisijos 2. Komisija
|
1. Derybų viešumui užtikrinti siūloma įteisinti privalomą jų protokolavimą.
|
|
8. |
8 straipsnis. Užsienio tiekėjų (rangovų)pateiktų dokumentų legalizavimas
Perkančioji organizacija turi teisę pareikalauti, kad užsienio tiekėjai (rangovai) pateiktų nustatyta tvarka legalizuotus dokumentus, patvirtinančius jų kvalifikacinius duomenis. |
Komisija
|
1. Siekiant vykdyti ES direktyvų reikalavimus siūloma suvienodinti reikalavimus konkurso dokumentams, kuriuos privalo pateikti užsienio ir vietos tiekėjai (rangovai). |
| 9. |
9 straipsnis. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymas
1. Pirkimo dokumentuose pateikiami prekių, darbų arba paslaugų techniniai, kokybės, prekių įpakavimo, ženklinimo, sertifikavimo, išbandymo reikalavimai ir terminologija, neturi sudaryti kliūčių dalyvauti kuriems nors tiekėjams (rangovams), jeigu šie reikalavimai nepagrįsti pirkimo objekto ypatumais. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas, modelis arba prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas arba paslaugų teikėjas. Šios nuorodos leidžiamos tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija negali apibūdinti pirkimo objekto, naudodama pakankamai tikslius, visiems suprantamus techninius reikalavimus, tačiau po šių nuorodų turi būti įrašyti žodžiai “arba ekvivalentiškas”. |
1. Pirkimo dokumentuose pateikiami prekių, darbų arba paslaugų techniniai, kokybės, prekių įpakavimo, ženklinimo, sertifikavimo, išbandymo reikalavimai ir terminologija, neturi sudaryti kliūčių dalyvauti kuriems nors tiekėjams (rangovams), jeigu šie reikalavimai nepagrįsti pirkimo objekto ypatumais. Prekių, darbų arba paslaugų aprašymuose negali būti nurodomas konkretus prekės ženklas, patentas, modelis arba prekės kilmė, konkretus prekės gamintojas, darbų atlikėjas arba paslaugų teikėjas. Šios nuorodos leidžiamos tik tais atvejais, kai Komisija
|
|
| 10. |
10 straipsnis. Dokumentų kalba
Perkančioji organizacija pirkimų dokumentus rengia valstybine kalba. Užsienio valstybių tiekėjams (rangovams) pirkimo dokumentai pateikiami bent viena iš šių kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų), kai apie vykdomus pirkimus pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje. |
Komisija
|
1. Siekiant, kad viešame konkurse būtų didesnė užsienio tiekėjų konkurencija siūloma sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir pateikti jiems konkurso dokumentus į jiems pageidaujamą kalbą. (Dokumentų vertimo kaštai įtraukiami į konkurso dokumentų kainą, kurią privalo sumokėti juos pageidaujantis įsįgyti tiekėjas (rangovas). Vyriausybė mano, kad pageidaujantys dalyvauti viešojo pirkimo konkurse užsienio šalių tiekėjai privalo patys pasirūpinti konkurso dokumentų vertimu į jiems pageidaujamą kalbą.
|
| 11. |
11 straipsnis. Informaciniai skelbimai
1. Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų,
2. Perkančioji organizacija: 1) ne vėliau kaip iki einamųjų finansinių metų kovo 1 d. skelbia išankstinį informacinį pranešimą apie numatomus pirkimus einamaisiais finansiniais metais “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje;
2) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų, konkurencinių derybų ir kainų apklausos pirkimo atveju, be jau nurodyto šio straipsnio 2 dalies 1 punkte išankstinio informacinio pranešimo, kvietimus dalyvauti pirkimo procedūrose skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o šio straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje; 3) skelbia informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”. Ši informacija išsiunčiama “Valstybės žinių” leidiniui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sutarties sudarymo. Joje nurodoma su kuo sudaryta sutartis, pirkimo objektas ir kaina; 4) per 15 dienų nuo sutarties įvykdymo “Valstybės žinių”specialiajame leidinyje ‘Informaciniai pranešimai” skelbia sutarties įvykdymo rezultatus.
3. Perkančioji organizacija privalo skelbti apie vieuosius pirkimus tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje, kai: … .
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos pirkimų vertės yra be pridėtinės vertės mokesčio. Jos kas 2 metai tikslinamos, atsižvelgus į Europos Sąjungos direktyvose nurodytas patikslintas vertes. |
1. Informacinių skelbimų (išankstinių informacinių pranešimų, kvietimų, 2. Perkančioji organizacija: 1) Vyriausybės nustatyta tvarka 2) per 5 dienas nuo pirkimo sutarties sudarymo skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” apie sudarytą pirkimo sutartį, sutartyje nurodytą kainą ir diskontuotą kainą; 3) per 15 dienų nuo pirkimo sutarties įvykdymo skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” apie galutinius sutarties įvykdymo rezultatus ir galutinę faktinę kainą bei faktinę diskontuotą kainą.
3. Komisija: 1) kiekvienu atvirojo ar riboto konkursų, konkurencinių derybų, kainų apklausos (supaprastinto konkurso) atvejais kvietimus dalyvauti pirkimo procedūrose skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais ir tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje; 2) ne vėliau kaip per 5 dienas nuo konkurso pabaigos skelbia informaciją apie konkurso rezultatus, “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”. Joje nurodoma skelbto konkurso rezultatai apie konkurso nugalėtoją, sutartyje nurodytą ir diskontuot¹ kainas.
|
1. Pirkimų viešumui užtikrinti ir savalaikiai informuoti suinteresuotus asmenis apie konkursą, jo eigą ir galutinius įvykusio pirkimo rezultatus siūloma tiksliai ir aiškiai reglamentuoti viešiesiems pirkimams privalomus skelbimus. Siūloma visose viešojo pirkimo stadijose viešai skelbti pirkimo faktinę bei diskontuotas kainas. Vyriausybė pasisako už tai, kad skelbiant galutinius pirkimo sutarties įvykdymo rezultatus jo diskontuotos kainos skelbti nereikia. Tai akivaizdžiai prieštarauja viešumo nuostatai, nes konkurso nugalėtojas nustatomas būtent pagal tiekėjo (rangovo) pasiūlytą pirkimo mažiausią diskontuotą kainą, kuri po to tampa esminiu sutarties vykdymo kriterijumi.
|
| 12. |
12 straipsnis. Pirkimo būdai
Viešasis pirkimas vykdomas šiais būdais: 1) atvirojo konkurso; 2) riboto konkurso; 3) konkurencinių derybų; 4) pirkimo i vienintelio altinio; 5) kainų apklausos.
|
Viešasis pirkimas vykdomas šiais būdais: 1) atvirojo konkurso; 2) riboto konkurso; 3) konkurencinių derybų; 4) pirkimo i vienintelio altinio; 5) kainų apklausos (supaprastinto konkurso). |
|
| 13. |
13 straipsnis. Pirkimo būdo pasirinkimo tvarka
Perkančioji organizacija pirkimą riboto konkurso, konkurencinių derybų, iš vienintelio šaltinio ar kainų apklausos būdais gali vykdyti tik esant šio įstatymo II skyriaus trečiajame, ketvirtajame, penktajame ir šeštajame skirsniuose numatytoms sąlygoms. Visais kitais atvejais pirkimas vykdomas atvirojo konkurso būdu. |
Komisija
|
|
| 14. |
14 straipsnis. Pirkimų nedalomumas
1. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos.
2. Perkančioji organizacija pirkimo būdą privalo pasirinkti priklausomai nuo visos pirkimo vertės (prekių ir paslaugų vertės - per finansinius metus, o darbų - viso objekto vertės), vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis.
3. Pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką. |
1. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Komisija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims skelbiami viešieji pirkimai šio įstatymo nustatyta tvarka.
2. 3. Pirkimo vertė apskaičiuojama ir prekių, darbų bei paslaugų identifikacija (individualizacija, atskyrimas nuo tapačių) atliekama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą metodiką.
|
1. Atskirais atvejais perkančiajai organizacijai gali būti patogus ir netgi ekonomiškai naudingas viešojo pirkimo skaidymas. Todėl siūloma atitinkama įstatymo projekto pataisa, reglamentuojanti viešojo pirkimo skaidymą taip, kad nebūtų pažeisti valstybės interesai. Vyriausybės teikiamoje redakcijoje kalbama apie pirkimo būdo pasirinkimą pagal jo vertę. 2.
2.Pagal šį įstatymą pirkimo būdai pasirenkami neatsižvelgiant į pirkimo vertę. Pirkimo vertės dydis yra aktualus nustatant šio įstatymo taikymo privalomumą. Todėl siūloma atitinkama straipsnio pataisa.
2. Siekiant riboti piktnaudžiavimus skaidant viešuosius pirkimus siūloma padidinti Viešųjų pirkimų tarnybos atsakomybę tikslinant viešojo pirkimo apibrėžimą.
|
| 15. |
15 straipsnis. Atvirasis konkursas
Perkančioji organizacija, rengdama atvirąjį konkursą, šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia visus tiekėjus (rangovus) dalyvauti konkurse ir pateikti pasiūlymus. |
|
|
| 16. |
16 straipsnis. Kvietimo dalyvauti konkurse turinys
Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija: 2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis, trumpa jų kokybės charakteristika, kur jos turi būti atgabentos, atliktinų darbų arba teiktinų paslaugų pobūdis ir vieta;
|
Kvietime dalyvauti konkurse turi būti ši informacija: 2) tiektinų prekių pavadinimas, kiekis,
|
|
| 17. |
17 straipsnis. Konkurso dokumentų pateikimas
1. Perkančioji organizacija pageidaujantiems dalyvauti konkurse tiekėjams (rangovams) konkurso dokumentus pateikia kvietime dalyvauti konkurse nurodyta tvarka. Už konkurso dokumentus iš visų tiekėjų (rangovų) gali būti imamas vienodo dydžio užmokestis, kurį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos.
2. Perkančioji organizacija privalo pateikti arba išsiųsti konkurso dokumentus tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 6 dienas nuo jų paraiškos gavimo dienos. |
1. Komisija
2. Komisija
|
|
| 18. |
18 straipsnis. Konkurso dokumentų turinys
Konkurso dokumentuose pateikiama: 6) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;
8) jeigu tiekėjams (rangovams), nepažeidžiant šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimų, leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų - šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, aprašymas;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyti privalomieji reikalavimai konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui, o tais atvejais, kai tokie reikalavimai nenustatyti, perkančiosios organizacijos keliami reikalavimai konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui;
12) būdai, kuriais tiekėjai (rangovai) gali prašyti konkurso dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais (rangovais); 16) informacija, kad pasiūlymai bus įvertinami bei palyginami litais. Užsienio valiuta pateikti pasiūlymai bus perskaičiuojami litais pagal Lietuvos banko nustatytus ir paskelbtus lito ir kitų užsienio valiutų santykius pasiūlymų vertinimo dienai;
17) perkančiosios organizacijos pareigūnų, tarnautojų arba Komisijos narių (vieno arba kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais (rangovais) ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai; 18) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai; |
Konkurso dokumentuose pateikiama: 6) kainos indeksavimo dėl infliacijos tvarka ir sąlygos;
konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
|
1. Papildomas ir patikslinamas konkurso dokumentų turinys.
|
| 19. |
19 straipsnis. Konkurso dokumentų paaiškinimai
1. Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad perkančioji organizacija duotų konkurso dokumentų paaiškinimus. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo (rangovo) rašytinį prašymą paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus, gautą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą prašymą turi atsakyti ne vėliau kaip per 6 dienas nuo praymo gavimo dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui (rangovui), kartu siunčia paaiškinimus ir visiems tiekėjams (rangovams), kuriems ji pateikė konkurso dokumentus, bet nenurodo, iš ko gautas prašymas duoti paaiškinimą.
2. Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) konkurso dokumentus. Tokie paaiškinimai (patikslinimai) visiems tiekėjams (rangovams), kuriems perkančioji organizacija yra pateikusi konkurso dokumentus, turi būti išsiųsti ne vėliau kaip 9 dienos iki konkurso pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. |
1. Tiekėjas (rangovas) gali paprašyti, kad 2. Nesibaigus konkurso pasiūlymų pateikimo terminui, p |
|
| 20. |
20 straipsnis. Konkurso pasiūlymų pateikimas
1. Perkančioji organizacija nustato datą ir valandą, kuri laikoma galutiniu konkurso pasiūlymų pateikimo terminu. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 30 dienų nuo kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo dienos “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o tais atvejais, kai skelbiama tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje - 52 dienos nuo kvietimo paskelbimo šiame leidinyje dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Tokiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 36 dienų. 3. Perkančioji organizacija privalo pateikti kiekvienam tiekėjui (rangovui) rašytinį patvirtinimą, kad jo pasiūlymas yra gautas, nurodydama jo gavimo dieną ir valandą. |
1. 3. |
|
| 21. |
21 straipsnis. Konkurso pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas
1. Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo galutinio pasiūlymų pateikimo termino dienos. 2. Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto termino, nevirijant io straipsnio 1 dalyje nurodyto termino. 3. Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti savo konkurso pasiūlymų galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas (rangovas) per 6 dienas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti konkurso pasiūlymų galiojimo terminą, nepratęsia konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo konkurso pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. 4. Jeigu konkurso dokumentuose nenumatyta kitaip, kol nepasibaigė galutinis konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstami galiojančiais, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasibaigiant galutiniam konkurso pasiūlymų pateikimo terminui. |
1. Pasiūlymai galioja konkurso dokumentuose nurodytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos. 2. Kol nesibaigė konkurso pasiūlymų galiojimo terminas, 3. Tiekėjai (rangovai), kurie sutinka pratęsti savo konkurso pasiūlymų galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša 4. Jeigu konkurso dokumentuose nenumatyta kitaip, kol nepasibaigė galutinis konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas (rangovas) gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstami galiojančiais, jeigu
|
|
| 22. |
22 straipsnis. Konkurso pasiūlymų galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas ir pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Komisija negali atmesti konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs ūkio subjektas atitinka konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus.
3. Prieš pateikdamas konkurso pasiūlymą, tiekėjas (rangovas) gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomo ūkio subjekto užtikrinimą. Tokiu atveju, perkančioji organizacija privalo duoti atsakymą tiekėjui (rangovui) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Šis patvirtinimas neatima teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė, ar netinkamai vykdė įsipareigojimus perkančiajai organizacijai ar kitiems ūkio subjektams.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti papildomus privalomuosius reikalavimus konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimui ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimui.
|
1. Komisija iš visų konkurso dalyvių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, privalo pareikalauti, kad konkurso pasiūlymų galiojimas, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta sąlygomis ir tvarka, būtų užtikrinamas visiems tiekėjams (rangovams) vienodu piniginiu u˛statu: ne ma˛esniu kaip 1% ir ne didesniu kaip 5% numatomo pirkimo kainos. 2. Komisija iš visų konkurso dalyvių, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, privalo pareikalauti, kad konkurso pirkimo sutarties įvykdymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka būtų užtikrinamas banko ar draudimo bendrovės garantu.
Komisija gali vykdyti konkursą nereikalaujant iš visų tiekėjų (rangovų) konkurso pasiūlymų galiojimo užtikrinimo tik gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą, o konkursą vykdyti be sutarties įvykdymo užtikrinimo leidžiama tik turint Vyriausybės leidimą. 4. Konkurso pasiūlymų galiojimo, pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimų taikymo sąlygos ir tvarka nustatomi vadovaujantis LR civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais. |
1. Siūloma nustatyti vieninga visiems tiekėjams (rangovams) pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo tvarka.
2. Siekiant sumažinti viešųjų pirkimų riziką siūloma įteisinti privalomą pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo banko ar draudimo bendrovės garantu reikalavimą. Konkretizuojama sutarties įsipareigojimų įvykdymo garanto forma, eliminuojant galimybę užstatyti pirkėjui kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.
3. Siūloma nustatyti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo gali būti nereikalaujama tik tokiais atvejais, kai yra gautas atitinkamas Viešųjų pirkimų tarnybos ar Vyriausybės leidimas.
|
| 23. |
23 straipsnis. Vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimas 3. Ant konkursui pateiktų pasiūlymų pagal šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus paskutiniojo lapo antrojoje pusėje pasirašo Komisijos posėdyje dalyvaujantys nariai. 5. Vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir pasiūlyme nurodyta kaina, mokėjimo ir prekių patiekimo, paslaugų pateikimo bei darbų atlikimo terminai. Ši informacija raštu pateikiama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems tiekėjams (rangovams), pateikusiems pasiūlymus, jeigu jie to pageidauja. |
3. Ant konkursui pateiktų pasiūlymų pagal šio įstatymo 5. Vokų su konkurso pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams (rangovams) arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo (rangovo) pavadinimas, adresas ir pasiūlyme nurodyta kaina, mokėjimo ir prekių patiekimo, paslaugų pateikimo bei darbų atlikimo terminai. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas (rangovas) ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su visais viešai perskaitytais konkursui pateiktais pasiūlymais. Ši informacija raštu pateikiama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems tiekėjams (rangovams), pateikusiems pasiūlymus, jeigu jie to pageidauja.
|
1. Viešumui padidinti suteikiama teisė konkurso dalyviams asmeniškai susipažinti su konkursui pateiktais pasiūlymais.
|
| 24. |
24 straipsnis. Derybų su tiekėjais (rangovais) draudimas Tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl jo pateikto konkurso pasiūlymo turinio. |
Tarp perkančiosios organizacijos, Komisijos ir tiekėjo (rangovo) negali būti jokių derybų dėl jo pateikto konkurso pasiūlymo turinio. Įrodžius neteisėtų derybų faktą perkančioji organizacija konkursą skelbia neįvykusiu “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”, o kalti asmenys traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
|
1. Sukonkretinamos neteisėtų derybų nutraukimo procedūros.
|
| 25. |
25 straipsnis. Konkurso pasiūlymų nagrinėjimas, vertinimas ir palyginimas 1. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai (rangovai) paaiškintų savo konkurso pasiūlymus. Tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti konkurso pasiūlymo esmę: pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių konkurso dokumentų reikalavimų neatitinkantis konkurso pasiūlymas taptų atitinkančiu konkurso dokumentų reikalavimus. 2. Komisija tiekėjo (rangovo) pateiktą konkurso pasiūlymą turi atmesti, jeigu: 1) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas) neatitinka kvalifikacinių reikalavimų;
4) buvo pasiūlytos didesnės už iš anksto paskaičiuot¹ pirkimo vertź, perkančiajai organizacijai nepriimtinos, kainos;
5) buvo pasiūlytos labai žemos kainos ir tiekėjas (rangovas) neįrodė jų pagrįstumo, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.
3. Jeigu Komisija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
4. Vertinant konkurso pasiūlymus, pagrindinis vertinimo kriterijus yra mažiausia pasiūlyta kaina, diskontuota, atsižvelgiant į mokėjimų ir prekių patiekimo, paslaugų pateikimo bei darbų atlikimo terminus. Pasiūlytos kainos diskontavimo tvarką ir diskonto normą nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 5. Kai pateiktame pasiūlyme nurodoma labai žema kaina, perkančioji organizacija turi pareikalauti iš tiekėjo (rangovo) raštiško kainos sudėtinių dalių pagrindimo. Jei tiekėjas (rangovas) kainos nepagrindė, jo pasiūlymas atmetamas. Perkančioji organizacija apie tokio pasiūlymo atmetimo priežastis informuoja Viešųjų pirkimų tarnybą ir fiksuoja pirkimo procedūros ataskaitoje.
6. Perkančiosios organizacijos sudaryta Komisija vertina ir palygina tik konkurso dokumentuose Išdėstytus reikalavimus atitinkančius tiekėjų (rangovų) pasiūlymus. Komisija, priimdama sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi: 1) įvertinti pateiktus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus, vadovaudamasi konkurso dokumentuose nustatytu vertinimo kriterijumi ir sąlygomis, ir nustatyti preliminarų pasiūlymų eiliškumą (išskyrus pirkimo iš vienintelio šaltinio atvejus). Preliminarus pasiūlymų eiliškumas nustatomas diskontuotų pasiūlytų kainų didėjimo tvarka, įrašant pirmuoju pasiūlymą, kurio diskontuota pasiūlyta kaina yra mažiausia;
8. Susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytąją šio įstatymo 34 straipsnyje, gali tiktai Komisijos nariai, Komisijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos bei Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas bei kiti asmenys ir institucijos, turinčios teisź pagal Lietuvos Respublikos įstatymus susipažinti su šia informacija. 9. Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunami mažiau kaip 3 pasiūlymai arba atmesti visi gauti pasiūlymai, konkursas laikomas neįvykusiu ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams). |
1. 2. Komisija tiekėjo (rangovo) pateiktą konkurso pasiūlymą turi atmesti, jeigu: 1) konkurso pasiūlymą pateikęs tiekėjas (rangovas) neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kvalifikacinių reikalavimų; 4) visų tiekėjų (rangovų) buvo pasiūlytos per didelės,
3. Komisija negali atmesti konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks konkurso pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs ūkio subjektas atitinka konkurso dokumentuose išdėstytus reikalavimus. 4. Vertinant konkurso pasiūlymus,
5. Jei konkursas buvo vykdomas nereikalaujant iš tiekėjų (rangovų) sutarties įvykdymo užtikrinimo ir tiekėjas (rangovas) pasiūlė labai žemą kainą, Komisija turi teisę iš tokio tiekėjo (rangovo) pareikalauti per 7 dienas pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo banko ar draudimo bendrovės garantu. Jei reikalaujamas sutarties įvykdymo užtikrinimas nustatyta tvarka ir terminu nepateikiamas, Komisija turi tokius pačius reikalavimus pateikti kiekvienam sekančiam žemiausią kainą pasiūliusiam tiekėjui (rangovui), kurio pasiūlymas Komisijos patvirtintame pasiūlymų eiliškume yra įrašytas pirmuoju po tiekėjo (rangovo), atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį. 6. 1) įvertinti pateiktus tiekėjų (rangovų) pasiūlymus 8. Susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, išskyrus nurodytąją šio įstatymo
9. Jeigu iki
|
1. Siūloma įstatymo projekto nuostata siekiama padidinti konkursų skaidrumą ir tiekėjų (rangovų) lygias teises, panaikinant galimybę piktnaudžiauti pasinaudojant informaciją, apie “iš anksto paskaičiuot¹ pirkimo vertź”.
2. Esant tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui, tiekėjo pasiūlytos pernelyg žemos pirkimo kainos pagrįstumas yra aktualus tiekėjui, o ne pirkėjui. Todėl tikslinga panaikinti nuostatas, reikalaujančias, kad tiekėjai įrodytų jų siūlomų labai žemų kainų pagrįstumą. Pagal Vyriausybės siūlomą redakciją perkančiai organizacijai atsiveria geros galimybės piktnaudžiauti: eliminuoti visus žemesnę kainą pasiūliusius tiekėjus (rangovus) iki tol kol savo eilės sulauks didelę kainą pasiūlęs tiekėjas su kuriuo iš anksto buvo susitarta dėl jo pripažinimo konkurso laimėtoju.
3. Pataisa skirta išvengti dviprasmybės dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus.
4.Piktnaudžiavimams konkursų eigoje riboti siūloma reglamentuoti konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką tokiais atvejais, kai konkurso laimėtojai atsisako vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
|
| 26. |
26 straipsnis. Ribotas konkursas
2. Perkančioji organizacija ribot¹ konkurs¹ rengia 2 etapais: 1) pirmajame etape šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje ir iš pateikusių paraiškas tiekėjų (rangovų) Komisija pagal išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentuose nustatytus reikalavimus atrenka tinkamus tiekėjus (rangovus), bet ne mažiau kaip 5;
2) antrajame etape Isiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus kiekvienam pirmajame etape atrinktam tiekėjui (rangovui). Kvietimai turi būti išsiųsti visiems atrinktiems tiekėjams (rangovams) tuo pačiu metu. Konkurso dokumentai isiunčiami kartu su kvietimu arba kvietime nurodoma, kur ir iki kurios datos juos galima gauti. Konkurso dokumentų parengimui, pasiūlymų pateikimui ir vertinimui taikomos šio įstatymo antrajame skirsnyje nustatytos pirkimo procedūros.
3. Kvietime dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje turi būti nurodoma ši informacija: … 4) kokį užmokestį (jeigu jis imamas) perkančioji organizacija ima už Išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka. Šį užmokestį sudaro dokumentų kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos;
4. Paraiškų dalyvauti išankstinėje kvalifikacinėje atrankoje pateikimo terminas, kurį nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų, o tais atvejais, kai apie konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiajame leidinyje - negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo kvietimo paskelbimo dienos. 5. Konkurso pasiūlymų pateikimo terminas, kurį nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais atvejais, kai apie konkursą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiajame leidinyje - 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus atrinktiems tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos išskyrus atvejus, kai apie būsimą konkursą buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Tokiais atvejais konkurso pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 26 dienų. 6. Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio konkurso pasiūlymų pateikimo termino gaunami mažiau kaip 3 pasiūlymai arba atmesti visi gauti pasiūlymai, ribotas konkursas laikomas neįvykusiu ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams). |
2. Komisija, rengdama ribotą konkursą, turi atlikti išankstinį tiekėjų (rangovų) kvalifikacijos patikrinimą. Šiuo atveju tiekėjai (rangovai) savo kvalifikacinius duomenis, nustatytus šio įstatymo 7 straipsnyje, turi pateikti anksčiau negu pasiūlymus.
1) pirmajame etape šio įstatymo 2) antrajame etape Komisija isiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus kiekvienam pirmajame etape atrinktam tiekėjui (rangovui) ir pranešimus visiems kvalifikacinėje atrankoje dalyvavusiems, bet į antrąjį etapą nepatekusiems tiekėjams (rangovams) apie atrankos rezultatus. Kvietimai ir praneimai turi būti išsiųsti visiems
… 4) kokį užmokestį (jeigu jis imamas) perkančioji organizacija ima už išankstinės kvalifikacinės atrankos dokumentus, kokia jo mokėjimo tvarka. Šį užmokestį sudaro dokumentų vertimo į užsienio kalbą, kopijavimo ir jų pateikimo tiekėjams (rangovams) išlaidos;
|
1.Tikslinama pirkimo būdo, taikant ribotą konkursą, procedūros eiga.
2. Siekiant sumažinti galimus piktnaudžiavimus organizuojant ribotus konkursus siūloma padidinti privalomą minimalų tokio konkurso dalyvių skaičių iki 10 tiekėjų (rangovų).
|
| 27. |
27 straipsnis. Konkurencinių derybų sąlygos
2) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo gauti tik 2 pasiūlymai;
2. Tais atvejais, kai pirkimus vykdo šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos perkančiosios organizacijos, jos gali konkurencinių derybų būdą pasirinkti nesilaikydamos šio straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. 3. io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija, neskelbdama kvietimo pateikti pirminius pasiūlymus konkurencinėms deryboms, gali rengti konkurencines derybas su 2 konkursui pateikusiais pasiūlymus tiekėjais (rangovais). Tokiu atveju konkurencinės derybos vykdomos vadovaujantis šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje, 29 ir 30 straipsniuose nurodytomis procedūromis, iš esmės nekeičiant pirkimo sąlygų. |
2) atvirasis ar ribotas konkursai neįvyko, nes buvo gauti
2. Deryboms su atrinktais tiekėjais (rangovais) pasibaigus, Komisija šio įstatymo nustatyta tvarka vykdo viešojo pirkimo atvirąjį ar ribotą konkursą pagal konkurencinių derybų metu suderintas sąlygas.
|
1. Pašalinama dviprasmybė tokiems atvejams, kai konkurencinėms deryboms yra gautas tik vienas pasiūlymas.
2. Panaikinamos išimtys valstybės kontroliuojamų įmonių pirkimams taikyti konkurencinių derybų būdą.
3. Pagal Vyriausybės teikiamą įstatymo redakciją perkančioji organizacija, taikydama konkurencinį derybų būdą, pirmiausiai atsirenka bent du tiekėjus (rangovus) ir tarp jų organizuoja konkursą. Pagal siūlomą redakciją, perkančioji organizacija parinkusi ne mažiau kaip 2 tiekėjus, praveda su jais konkurencines derybas ir pagal šių derybų suderintas sąlygas šio įstatymo nustatyta tvarka skelbia viešą konkursą, kuriame gali dalyvauti visi tiekėjai (rangovai). Siūlomas variantas turi šiuos privalumus: 1) Pašalinama galimybė piktnaudžiauti perkančiajai organizacijai, skelbiant nerealiai užaukštintus reikalavimus, atsiriboti nuo “nepageidaujamų” tiekėjų. Po to, atsirinkus du tiekėjus, kai vienas iš jų “pageidaujamas” , o kitas jam talkinantis, pravedamos derybos, kurių metu pakeičiamos pirkimo sąlygos taip, kad užsakymą gavęs tiekėjas turi neabejotiną naudą, o perkančioji organizacija - nuostolių; 2) Viešo konkurso skelbimas pagal iš anksto suderintas sąlygas garantuoja bent vieną pasiūlymą ir tuo pačiu pirkimo sandorį. Tuo atveju, kai pirkimo sąlygos žymiai keičiamos gali atsirasti kitų pirkėjų, galinčių pasiūlyti mažesnę pirkimo sandorio kainą. Akivaizdu, kad perkančiajai organizacijai naudinga sudaryti sandorį su mažesnę kainą pasiūliusiu tiekėju (rangovu). 3) Perkančioji organizacija, pravedusi konkurencines derybas, turi galimybę viešo konkurso neskelbti, o pripažinti nugalėtoju vieną iš konkurencinėse derybose dalyvavusių tiekėjų. Tačiau tokiu atveju jau būtų pirkimas iš vienintelio šaltinio, kurio taikymui privaloma gauti Vyriausybės leidimą. |
| 28. |
28 straipsnis. Tiekėjų (rangovų) atranka deryboms
1. Taikydama šį pirkimo būdą, perkančioji organizacija šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) pateikti pirminius pasiūlymus atrankai dalyvauti derybose. Kvietime pateikti pirminius pasiūlymus turi būti ši informacija:…. . 2. Pirminių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos, o tais atvejais, kai apie konkurencinių derybų rengimą skelbiama tarptautiniu mastu populiariame arba specialiajame leidinyje - negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo kvietimo paskelbimo dienos. 3. Komisija, įvertinusi tiekėjų (rangovų) pirminiuose pasiūlymuose nurodytus kvalifikacinius duomenis bei siūlomas pirkimo sąlygas pagal kvietime nustatytus kriterijus, atrenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus (rangovus), kuriuos pakvies derėtis. Tuo atveju, kai gauti tik 2 pirminiai pasiūlymai, Komisija kviečia derėtis šiuos pasiūlymus pateikusius tiekėjus (rangovus), o tuo atveju, kai gaunamas tik vienas pirminis pasiūlymas - derybos ir pirkimas gali būti vykdomi šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka. |
1. Taikydama šį pirkimo būdą, 2. Pirminių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį nustato 3. Komisija, įvertinusi tiekėjų (rangovų) pirminiuose pasiūlymuose nurodytus kvalifikacinius duomenis bei siūlomas pirkimo sąlygas pagal kvietime nustatytus kriterijus, atrenka ne mažiau kaip 3 tiekėjus (rangovus), kuriuos pakvies derėtis. Tuo atveju, kai gauti
|
1. Vyriausybės siūloma nuostata sudaro itin palankias sąlygas perkančiajai organizacijai taikyti pirkimo būdą iš vienintelio šaltinio, kuris labai patogus piktnaudžiavimams.
|
| 29. |
30 straipsnis. Galutinių pasiūlymų pateikimas ir vertinimas 1. Perkančioji organizacija, atsižvelgusi į derybų rezultatus, kviečia atrinktus tiekėjus (rangovus) pateikti galutinius pasiūlymus. Kvietime pateikti galutinius pasiūlymus turi būti pateikiama ši informacija:
1) galutinių pasiūlymų rengimo reikalavimai; 3) pasiūlymų vertinimo kriterijus ir sąlygos; 4) pasiūlytos kainos diskontavimo tvarka ir diskonto norma; 5) siūlomos sutarties sąlygos; 6) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai; 7) pasiūlymų pateikimo kalba (kalbos), terminai, vieta, laikas, būdai; 8) vokų atplėšimo procedūra; 9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. 2. Galutinių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį nustato perkančioji organizacija, negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, o tais atvejais, kai apie pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo paskelbta tarptautiniu mastu populiariame ar specialiajame leidinyje - 40 dienų nuo kvietimo atrinktiems tiekėjams (rangovams) išsiuntimo dienos, išskyrus atvejus, kai apie būsimą pirkimą konkurencinių derybų būdu buvo skelbta iš anksto šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. Tokiais atvejais galutinių pasiūlymų pateikimo terminai gali būti sutrumpinti atitinkamai iki 20 ir 26 dienų. 3. Vertinant galutinį pasiūlymą, laimėjusiu pripažįstamas pasiūlymas šio įstatymo antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
|
1.
2. Galutinių pasiūlymų pateikimo terminas, kurį nustato 3. Vertinant galutinį pasiūlymą, laimėjusiu pripažįstamas pasiūlymas šio įstatymo antrajame skirsnyje, išskyrus šio skirsnio 26 straipsnio 9 dalį ar trečiajame skirsnyje, išskyrus šio skirsnio 27 straipsnio 7 dalį, nustatyta tvarka.
|
1. Siekiant sudaryti sąlygas didesnei konkurencijai dėl viešojo pirkimo taikant konkurencines derybas, skirtingai nuo Vyriausybės pateiktos redakcijos, į antrąjį derybų etapą viešai kviečiami visi, o ne tik anksčiau atrinkti, tiekėjai.
2. Siūloma įteisinti, kad antrajame konkurencinių derybų etape turi būti skelbiamas atviras arba uždaras konkursas, taikant šiuo įstatymu nustatytą tvarką.
|
| 30. |
31 straipsnis. Pirkimas i vienintelio altinio 1. Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių, darbų arba paslaugų, pakvietusi pateikti pasiūlymą vienintelį tiekėją (rangovą), su kuriuo perkančioji organizacija gali derėtis dėl pasiūlymo turinio, kainos ir sutarties sąlygų. 2. Pirkimas i vienintelio altinio galimas, jeigu:
1) prekes, darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas (rangovas) arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti (atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos; 2) dėl ypatingo įvykio ar kitų objektyvių priežasčių, iškyla skubus prekių, darbų arba paslaugų poreikis ir dėl to neįmanoma arba netikslinga rengti konkurso ar kitų pirkimo būdų procedūras, su sąlyga, jei to nebuvo galima numatyti arba tai nebuvo perkančiosios organizacijos delsimo pasekmė; 3) numatomos pirkti prekės yra pagamintos tiktai tyrimų, eksperimentų vykdymo, mokslinių darbų atlikimo arba techninio tobulinimo tikslais. Ši nuostata netaikoma masinei gamybai, kurios tikslas yra sustiprinti komercinį pajėgumą arba padengti tyrimų bei techninio tobulinimo ilaidas; 4) perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo (rangovo) pirko prekes arba paslaugas ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir pateiktomis paslaugomis ir atsižvelgiant į tai, kad ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, taip pat papildomi pirkimai neviršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini; 5) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti pradėto vykdyti darbų ar paslaugų pirkimo. Tokia sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju (rangovu), su kuriuo buvo sudaryta pradinė sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pradinės sutarties kainos;
6) atvirasis, ribotas konkursai ar konkurencinės derybos neįvyko, nes buvo gautas tik vienas pasiūlymas. Tokiu atveju negali būti keičiamos pirkimo konkurse ar konkurencinėse derybose skelbtos sąlygos ir didinama pasiūlymo kaina. 3. Jeigu prekių ar paslaugų vertė viršija 150 tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų, pirkimas iš vienintelio šaltinio galimas tik esant bent vienai iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, gavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutikimą. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vykdant pirkimą iš vienintelio šaltinio šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytomis sąlygomis, pradinio ir papildomų paslaugų pirkimų kainų suma viršija 150 tūkst. litų, o darbų - 500 tūkst. litų. 4. Šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose numatytomis sąlygomis pirkimai gali būti vykdomi ne ilgiau kaip 3 metus. 6. Komisija, nustačiusi, kad tiekėjo (rangovo) pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos sąlygas, o kaina yra pagrįsta ir priimtina, priima sprendimą sudaryti pirkimo sutartį su šiuo tiekėju (rangovu). |
1. Perkančioji organizacija gali nusipirkti prekių, darbų arba paslaugų, pakvietusi pateikti pasiūlymą vienintelį tiekėją (rangovą), su kuriuo 2. Pirkimas i vienintelio altinio galimas 1) prekes, darbus arba paslaugas gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas (rangovas) arba tiekėjas (rangovas), kuris turi išimtines teises gaminti (atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos 2) dėl ypatingo įvykio
5. Informacinius pranešimus apie numatomus pirkimus iš vienintelio šaltinio, Vyriausybės leidimą vykdyti pirkimą iš vienintelio šaltinio, informaciją apie sudarytas pirkimų sutartis, šių sutarčių įvykdymo rezultatus “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” skelbia perkančioji organizacija.
|
1. Esminis skirtumas tarp Vyriausybės patektos ir siūlomos įstatymo projekto redakcijos yra tas, kad pirmuoju atveju sprendimą dėl pirkimo iš vienintelio šaltinio būdo taikymo, atsižvelgdama į šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, savarankiškai priima pati perkančioji organizacija, o siūlomoje redakcijoje - pirkimo iš vienintelio šaltinio būdo taikymui - perkančioji organizacija privalo gauti Vyriausybės leidimą. Tokios įstatymo nuostatos siūlymas argumentuojamas tuo, kad vykdant viešąjį pirkimą, kuriame dalyvauja tik vienas perkančiosios organizacijos pasirinktas tiekėjas (rangovas) yra labai palankios sąlygos piktnaudžiavimams, t. y. tokiais atvejais perkančioji organizacija už prekes, paslaugas ar darbus gali sumokėti daugiau, negu, kad esant tiekėjų konkurencijai. Todėl toks pirkimo būdo taikymas galimas tik išimtinais atvejais ir leidimą tam turi duoti institucija tiesiogiai atsakinga už efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, t.y. Vyriausybė. Be to Vyriausybė orientuojama tokius leidimus duoti tik gerai įvertinusi visas aplinkybes, nes įstatymas reikalauja, kad visa informacija apie pirkimus iš vienintelio šaltinio turi būti viešai skelbiama, o suinteresuoti tiekėjai (rangovai), pasirengę siūlyti pirkėjui geresnes sąlygas, negu kad iš anksto pasirinktas vienintelis tiekėjas, turi galimybę kreiptis į Nepriklausomą ginčų komisiją.
2. Galimiems piktnaudžiavimams, susijusiems su sudarytų pirkimo sutarčių koregavimu jų vykdymo metu (neskelbiant naujo konkurso), riboti, nustatomi atitinkami reikalavimai. Siūloma įtesinti šias nuostatas: Vyriausybei suteikiama teisė duoti leidimą sutarčiai su rangovu koreguoti tik esant aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti; sutarties pratęsimo terminas apribojamas ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui; papildomų sutarčių suma neturi viršyti 5 proc. ir tik esant Vyriausybės iš anksto nustatytiems nenugalimos jėgos atvejams - 50 proc. pradinės sutarties sumos. Vyriausybės siūlomoje redakcijoje perkančiai organizacijai sutarties vykdymo eigoje suteikiama teisė koreguoti sutartyje numatytas darbų ar paslaugų apimtis iki 50 procentų pradinio jų dydžio. Tai atveria didžiules galimybes piktnaudžiauti valstybės lėšomis.
3. U˛tikrinamas vieojo pirkimo i vienintelio altinio vieumas ir tuo pačiu galimybė tiekėjams (rangovams) apskųsti tokio pirkimo būdo taikymo pagrįstumą.
|
| 31. |
32 straipsnis. Kainų apklausa
1. Perkančioji organizacija gali vykdyti pirkimus, atlikdama kainų apklausą. Šis pirkimo būdas gali būti taikomas, esant visoms šioms sąlygoms:
1) egzistuojančioje rinkoje yra konkurencinė perkančiajai organizacijai reikiamų standartinių prekių arba įprastų paslaugų pasiūla;
2) pirkimo vertė neviršija 150 tūkst. litų;
3) pirkimo objekto vertinimo kriterijus yra tik kaina.
2. Perkančioji organizacija šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia tiekėjus (rangovus) pranešti prekių ar paslaugų kainas. Kvietime pranešti prekių ar paslaugų kainas turi būti pateikiama i informacija:… .
3. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo paskelbimo dienos.
4. Kiekvienam tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną įkainojimo pasiūlymą. Pasiūlytos kainos negalima keisti. Pasiūlymai pateikiami ir vokai atplėšiami šio įstatymo 20 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka. 5. Vykdant pirkimą kainų apklausos būdu, pasiūlymų galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio įstatymo antrojo skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
6. Komisija nustato tiekėjų (rangovų) pateiktų kainų pagrįstumą ir tiekėją (rangovą), pasiūliusį mažiausią kainą ir jį pripažįsta laimėjusiu šio įstatymo antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. Su juo perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartį.
8. Jeigu iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino gaunami mažiau kaip 3 pasiūlymai arba atmesti visi gauti pasiūlymai, kainų apklausa laikoma neįvykusia ir apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas pranešimas pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams).
|
1. 1) 2) pirkimo vertė per finansinius metus neviršija 150 tūkst. litų; 3) pirkimo objekto vertinimo 2. 3. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo paskelbimo “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai” dienos. 4. Kiekvienam tiekėjui (rangovui) leidžiama pateikti ne daugiau kaip vieną įkainojimo pasiūlymą. Pasiūlytos kainos negalima keisti. Pasiūlymai pateikiami ir vokai atplėšiami šio įstatymo 5. Vykdant pirkimą kainų apklausos (supaprastinto konkurso) būdu, pasiūlymų galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas reglamentuojami šio įstatymo antrojo skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka. 6. Komisija, nustato 8. Jeigu iki
|
1. Tikslinama pirkimo būdo, taikant kainų apklausą, sąvoka ir atitinkamai tikslinamos pirkimo procedūros.
2. U˛tikrinamas informacijos apie supaprastint¹ konkurs¹ vieumas. Vyriausybės teikiamoje redakcijoje kvietimo dalyvauti konkurse paskelbimo būdas yra nekonkretus.
Kainos pagrįstumo procedūra nereglamentuota, todėl Vyriausybės teikiama įstatymo redakcija sudaro galimybę perkančios organizacijos pareigūnams atmesti tiekėjus, pasiūliusius žemesnę kainą ir pasirinkti tiekėją, pasiūliusį aukštesnę kainą.
|
| 32. |
33 straipsnis. Pirkimo sutarties sudarymas ir jos keitimas 1. Pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu.
2. Perkančioji organizacija iki pirkimo sutarties sudarymo, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, turi teisę nutraukti pirkimo procedūras bet kurioje jų vykdymo stadijoje, atsiradus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti. Perkančioji organizacija apie tai skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai praneimai”.
3. Perkančioji organizacija privalo sudaryti pirkimo sutartį su tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymą Komisija pripažįsta laimėjusiu bei šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje nurodytu tiekėju (rangovu). Jį pateikusiam tiekėjui (rangovui) raštu pranešama, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu ir nurodomas laikas, iki kada jis turi atvykti sudaryti pirkimo sutartį.
4. Jeigu tiekėjas (rangovas), kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, laikoma, jog jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui (rangovui), kurio pasiūlymas Komisijos patvirtintame pasiūlymų eiliškume yra įrašytas pirmuoju po tiekėjo (rangovo), atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.
5. Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama tiekėjo (rangovo) pasiūlymo, kuris pripažįstamas laimėjusiu, kaina ir pasiūlymo turinys.
6. Sudarius pirkimo sutartį, kitiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamas praneimas apie pirkimo sutarties sudarym¹. Praneime nurodoma, su kuo pasirayta pirkimo sutartis, pirkimo objektas ir kaina.
7. Draud˛iama didinti pirkimo kain¹ per visą pirkimo sutarties galiojimo laiką ir keisti sudarytos pirkimo sutarties sąlygas, išskyrus kainos indeksavimą dėl infliacijos antraisiais ir paskesniaisiais metais, kai pirkimo sutartis sudaryta dėl viso objekto statybos, kurios trukmė ilgesnė negu 1 metai. |
1. Pirkimo sutartis sudaroma ir nutraukiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. 2. Perkančioji organizacija iki pirkimo sutarties sudarymo, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, turi teisę nutraukti pirkimo procedūras bet kurioje jų vykdymo stadijoje, atsiradus aplinkybėms, kurių nebuvo galima numatyti. Perkančioji organizacija apie tai skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”. Tokiu atveju viešąjį pirkimą toms pačioms prekėms perkančioji organizacija arba Komisija perkančiosios organizacijos pavedimu, turi teisź skelbti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo paskelbimo arba tik turint Vyriausybės leidimą.
3. Perkančioji organizacija privalo sudaryti pirkimo sutartį su tuo tiekėju (rangovu), kurio pasiūlymą Komisija pripažįsta laimėjusiu bei šio įstatymo
5. Sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama tiekėjo (rangovo) pasiūlymo, kuris pripažįstamas laimėjusiu, kaina,
6. Sudarius pirkimo sutartį perkančioji organizacija kitiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams (rangovams) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 7. 1) Vyriausybės leidimą; 2) Viešosios pirkimo tarnybos leidimą esant Vyriausybės nustatytoms nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms.
8. Praneimus apie io straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais pakeistas sudarytos pirkimo sutarties s¹lygas perkančioji organizacija viešai skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai praneimai”.
|
1. Siekiant riboti galimus perkančiosios organizacijos (komisijos) piktnaudžiavimus tokiais atvejais, kai ji tiesiogiai siekia, kad viešojo pirkimo konkursą laimėtų iš anksto jos pasirinktas tiekėjas (rangovas), siūloma, kad perkančiajai organizacijai nutraukus pirkimo procedūrą, ji galėtų pakartoti konkursą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių arba tam gauti atskirą Vyriausybės leidimą.
2. Įstatymas patikslinamas nuostata dėl sankcijų taikymo tvarkos tiekėjams (rangovams), laimėjusiems konkursą, tačiau atsisakiusiems pasirašyti viešojo pirkimo sutartį.
3. Patikslinama nuostata draudžianti keisti sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimus. Tai ypač svarbu siekiant nustatyti, kad dėl tiekėjo (rangovo) kaltės sutrikus pirkimo sutarties vykdymui, perkančioji organizacija nepatirtų nuostolių.
4. Siekiant užtikrinti pirkimo viešumą, patikslinamas informacijos, kuri pateikiama tiekėjams, turinys.
5. Galimiems piktnaudžiavimams dėl pirkimo kainos bei sąlygų keitimo sutarties vykdymo eigoje riboti, siūloma, kad tokioms procedūroms vykdyti būtina turėti Vyriausybės leidimą, o esant force majore atvejams- Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą.
6. Siūloma užtikrinti viešumą ir tokiu būdu kontroliuoti pirkimo sutarties pasirašymą ir skelbtų konkurso sąlygų laikymąsi sutarties vykdymo eigoje.
|
| 33. |
ATUNTASIS SKIRSNIS PIRKIMO PROCEDŪRŲ ATASKAITA
34 straipsnis. Pirkimo procedūrų ataskaita
1. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo arba pasibaigus pirkimų procedūroms, pateikia kiekvieno pirkimo procedūrų ataskaitą pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą formą.
7) jeigu buvo taikomos ne konkurso, o kitų pirkimo būdų procedūros - šių procedūrų taikymo pagrindas;
9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija. 3. Šio straipsnio 1 dalies 4 - 8 punktuose nurodyta informacija, teikiama to paprašiusiems pirkimo procedūrose dalyvavusiems tiekėjams (rangovams).
4. Perkančioji organizacija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. 5. Pirkimo sutartys po jų įvykdymo bei kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
|
ATUNTASIS SKIRSNIS PIRKIMŲ
1. Perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai kiekvieno vykdomo ar užbaigto pirkimo ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytais terminais ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas tipines formas 7) jeigu buvo taikomos ne konkurso, o kitas pirkimo būdas - 9) galutiniai pirkimo sutarties įvykdymo rezultatai: skelbto konkurso visų sąlygų įvykdymas ir galutinė faktinė kaina bei faktinė diskontuota kaina;
3. io straipsnio 1 dalies 4 - 4. Perkančioji organizacija ir Komisija neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su pirkimu 5. Komisijos pranešimai, derybų protokolai, pirkimo sutartys po jų įvykdymo bei kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
|
1. Siūloma įteisinti pirkimų ataskaitas ne tik užbaigtiems, bet ir vykdomiems pirkimams.
2. Viešųjų pirkimų kontrolei užtikrinti svarbu viešai skelbti konkrečios pirkimo sutarties galutinius įvykdymo rezultatus ir ypač įvykusio pirkimo galutinę faktinę diskontuotą kainą.
|
| 34. |
35 straipsnis. Teisė pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus bei sprendimus
1. Bet kuris tiekėjas (rangovas), suinteresuotas pirkimu, kuris mano, jog perkančioji organizacija, nesilaikydama šio įstatymo reikalavimų, pažeidė jo teisėtus interesus, turi teisę iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo pareikšti pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus šio įstatymo 36-40 straipsniuose nustatyta tvarka.
|
1. Bet kuris tiekėjas (rangovas), suinteresuotas pirkimu, kuris mano, jog perkančioji organizacija ar Komisija nesilaikydama šio įstatymo reikalavimų, pažeidė jo teisėtus interesus, turi teisę
|
1. Siekiant papildomai sudrausminti perkančiąją organizaciją dėl galimų piktnaudžiavimų, siūloma įteisinti nuostatą, suteikiančią teisę tiekėjams (rangovams) apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl viešojo pirkimo organizavimo ir vykdymo, pasinaudojant skelbiama informacija apie galutinius viešojo pirkimo rezultatus. |
| 35. |
36 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai 2. Perkančioji organizacija nagrinėja tiekėjų (rangovų) tik tas pretenzijas, kurios gautos iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo.
3. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo (rangovo) rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras iki šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas. Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos tais atvejais, kai sustabdžius pirkimo procedūras, perkančioji organizacija ar tiekėjas (rangovas) patirtų žymiai didesnius nuostolius už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas (rangovas).
4. Perkančiajai organizacijai, priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija isiunčia pranešimus tiekėjams (rangovams), nurodydama terminų pratęsimo priežastis. |
2. Perkančioji organizacija nagrinėja 3. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo (rangovo) raytinź pretenzij¹, įpareigoja Komisiją sustabdyti 4. Perkančiajai organizacijai, priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams (rangovams) pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai
|
|
| 36. |
37 straipsnis. Skundų pateikimo tvarka ir terminai
2. Skundas pateikiamas per 10 dienų nuo tos dienos, kai tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą arba per 5 dienas nuo perkančiosios organizacijos sprendimo apie pretenzijos išnagrinėjimą gavimo, o jo negavus - per 5 dienas nuo šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyto termino, per kurį pretenzijos turėjo būti išnagrinėtos, pabaigos. 3. Skundą pateikiantis tiekėjas (rangovas) raštu praneša perkančiajai organizacijai apie skundo pateikimą Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba organizuoja skundų nagrinėjimą Nepriklausomoje viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijoje.
|
2. Skundas pateikiamas per 10 dienų nuo tos dienos, kai tiekėjas (rangovas) sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisėtų interesų pažeidimą arba per 5 dienas nuo perkančiosios organizacijos sprendimo apie pretenzijos išnagrinėjimą gavimo, o jo negavus - per 5 dienas nuo šio įstatymo 3. 6. Komisija šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka apie procedūrų sustabdymą praneša visiems tiekėjams (rangovams). 7. Galutinis skundų pateikimo terminas yra 10 dienų po pirkimo sutarties įvykdymo rezultatų viešo paskelbimo “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai. |
|
| 37. |
38 straipsnis. Skundo forma ir turinys 2) perkančiosios organizacijos, kurios veiksmai ar sprendimai, vykdant viešąjį pirkimą, yra skundžiami, pavadinimą, adresą ir kodą; 3) perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus ar sprendimus ir jų neteisėtumą pagrindžiančius teisės aktus ar aplinkybes; 4) tiekėjo (rangovo) pasirinkto Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos nario vardą ir pavardę; 5) tiekėjo (rangovo) reikalavimus. 5. Nepriklausomos komisijos narių darbo apmokėjimo bei skundų nagrinėjimo Nepriklausomoje komisijoje išlaidų padengimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. |
2) perkančiosios organizacijos, 3) perkančiosios organizacijos ar Komisijos neteisėtus veiksmus ar sprendimus ir jų neteisėtumą pagrindžiančius teisės aktus
|
|
| 38. |
39 straipsnis. Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija
1. Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Nepriklausoma komisija) - tiekėjų (rangovų) skundus nagrinėjanti institucija, veikianti pagal šį įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus.
2. Kandidatus į Nepriklausomos komisijos narius pasiūlo valstybės ir savivaldos institucijos, asociacijos, visuomeninės organizacijos. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba iš pasiūlytų kandidatų sudaro ir tvirtina Nepriklausomos komisijos narių sąrašą, kurį skelbia “Valstybės žinių” specialiajame leidinyje “Informaciniai pranešimai”.
4. Reikalavimus Nepriklausomos komisijos nariams bei jų sąrašo sudarymui (narių įtraukimo bei išbraukimo iš sąrašo) nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. |
1. Nepriklausoma viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Nepriklausoma komisija) - tiekėjų (rangovų) skundus nagrinėjanti institucija prie Viešųjų pirkimų tarnybos, veikianti pagal šį įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 2. Nepriklausomos komisijos pirmininką Ministro Pirmininko teikimu 5 metų laikotarpiui tvirtina Seimas.
|
1. Nepriklausomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo komisijos veiklos pagrindinis objektas - tiekėjų (rangovų) skundai dėl Vyriausybės ir jos kontroliuojamų institucijų pažeidimų vykdant šį įstatymą. Vyriausybei, kaip institucijai , visada suinteresuotai išvengti skandalingų, jos prestižą menkinančių faktų viešumo, neturi būti suteikta galimybė turėti kokią nors tiesioginę ar netiesioginę įtaką ginčą nagrinėjančiai komisijai ar atskiriems jos nariams. Todėl siūloma įteisinti nuostatą, kad ginčų komisijos narių sąrašą ir jos vadovą 5 metų laikotarpiui tvirtintų Seimas.
|
| 39. |
40 straipsnis. Skundų nagrinėjimo tvarka ir terminai
1. Nepriklausoma komisija nagrinėja tik tuos tiekėjų (rangovų) skundus, kurie gauti iki Komisijos sprendimo apie laimėjusį pasiūlymą priėmimo ir pateikti laikantis šio įstatymo 37 ir 38 straipsnių reikalavimų. 2. Skundą nagrinėja 3 Nepriklausomos komisijos nariai, kuriuos iš šio įstatymo 39 straipsnyje numatyto sąrašo po vieną narį pasirenka tiekėjas (rangovas), perkančioji organizacija ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Iš pasirinktų narių Viešųjų pirkimų tarnyba skiria Nepriklausomos komisijos pirminink¹.
3. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą, per 3 dienas kreipiasi į perkančiąją organizaciją, kad ji per 3 dienas pasirinktų Nepriklausomos komisijos narį. Jeigu perkančioji organizacija per šį terminą jo nepasirenka, Nepriklausomos komisijos narį skiria Viešųjų pirkimų tarnyba.
7. Skundų nagrinėjimo bei Nepriklausomos komisijos narių nušalinimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
|
1. Nepriklausoma komisija nagrinėja tik tuos tiekėjų (rangovų) skundus, kurie 2. Skundą nagrinėja Nepriklausomos komisijos pirmininkas arba jo paskirtas Nepriklausomos komisijos narys ir 3. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi skundą, per 3 dienas kreipiasi į perkanči¹j¹ organizacij¹ ir skundą padavusį tiekėją (rangovą), kad 7. Skundų nagrinėjimo bei Nepriklausomos komisijos narių nušalinimo nuo ginčų nagrinėjimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
|
1. Siekiant u˛tikrinti ginčų nagrinėjimo objektyvumą rekomenduojama atsisakyti tiesioginės Viešųjų pirkimų tarnybos įtakos skiriant ginčo komisijos pirminink¹, o ias funkcijas pavesti Seimo patvirtintam ginčų nagrinėjimo komisijos pirmininkui.
|
| 40 |
42 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) teisė išieškoti nuostolius Jeigu perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises, tiekėjas (rangovas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir išieškoti padarytus nuostolius.
|
Jeigu Komisija ar perkančioji organizacija nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų ar pažeidžia tiekėjo (rangovo) teises, tiekėjas (rangovas) turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ir išieškoti padarytus nuostolius.
|
|
| 41. |
43 straipsnis. Tiekėjo (rangovo) atsakomybė
Jei tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai pateikia suklastotus dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo (rangovo) padarytus nuostolius. |
Jei tiekėjas (rangovas) perkančiajai organizacijai ar Komisijai pateikia suklastotus dokumentus ar neteisingus duomenis arba nevykdo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, perkančioji organizacija įstatymų nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą ir išieškoti iš tiekėjo (rangovo) padarytus nuostolius.
|
|
|
42. |
45 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo III skyrių, kuris įsigalioja nuo 1999 m. liepos 1 d.. |
1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. |
|