LR SEIMO EUROPOS REIKALŲ KOMITETO
IŠVADA - PRANEŠIMAS
apie Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos vykdymą ir siūlymai,
kaip gerinti šios programos administravimą
TURINYS
1. Integracinis procesas ir Stojimo Partnerystė (SP)................................................................... 3
3. NAP programos struktūra...................................................................................................... 6
4. NAP programos vykdymas..................................................................................................... 7
5. NAP programos finansavimas 1999 metams.......................................................................... 9
8. Suvestinio prioritetinių priemonių plano problemos............................................................. 14
Priedai....................................................................................................................................... 17
Rengiant šią ataskaitą buvo remiamasi Užsienio reikalų ministerijos Pasiruošimo deryboms dėl narystės ES delegacijos, Užsienio reikalų ministerijos Europos Integracijos departamento, Europos Komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktais raštais, Seimo komitetų išvadomis, LR Seimo priimtomis rezoliucijomis, taip pat Europos Komisijos, PHARE ekspertų pateiktais dokumentais bei informacija.
1. Integracinis procesas ir Stojimo Partnerystė (SP)
Pasirašant Europos (Asociacijos) sutartį 1995 m. birželio 12 d. integracija į Europos Sąjungą (ES) buvo pripažinta Lietuvos svarbiausiu politiniu tikslu. Sutartis pripažino Lietuvos siekį tapti ES šalimi. Ji apibrėžė platų bendradarbiavimą tarp ES ir Lietuvos ne tik prekybos, bet ir politinėje, finansinėje, ekonominėje, socialinėje srityse.
1995 m. gruodžio 8 d. Lietuva pateikė oficialią paraišką tapti ES nare.
Europos (Asociacijos) Sutartis įsigaliojo 1998 m. vasario 1 d.
1995 m. gruodžio mėn. ES Madrido Europinė Taryba nusprendė, kad pasibaigus 1996-97 m. Europos Sąjungos Tarpvyriausybinei konferencijai, Europos Komisija parengs nuomonę apie kandidatuojančių valstybių pasirengimą narystei.
1997 m. liepos 16 d. Europos Komisija pateikė „Darbotvarkė 2000”, kurioje numatė keletą priemonių pagerinti šalių-kandidačių pasirengimą narystei. Viena svarbiausių – Europos Komisija pasiūlė sustiprintą pasirengimo narystei strategiją, pagal kurią turi būti sukurta ir kiekvienai narystės siekiančiai šaliai individualiai pritaikyta Stojimo Partnerystė.
Kartu su „Darbotvarke 2000” Europos Komisija pateikė ir nuomonę apie kiekvienos šalies paraišką narystei ES. Komisijos nuomonėje apie Lietuvos paraišką narystei ES išdėstytos Komisijos rekomendacijos Lietuvai. Teigiama, kad derybos su Lietuva dėl stojimo į ES turėtų prasidėti, kai tik Lietuva padarys pakankamą pažangą vykdydama narystės sąlygas, nustatytas Europinės Tarybos Kopenhagoje 1993 m.
1997 m. gruodžio mėn. 12-13 d. ES Liuksemburgo viršūnių Taryba nusprendė, kad formalus stojimo procesas prasidės su visomis kandidatėmis kartu 1998 m. kovo 30d. Sprendime nurodyta, kad iki to laiko turi būti parengtos individualios Stojimo Partnerystės programos visoms kandidatėms.
Kiekvienai šaliai kandidatei buvo pasiūlyta priimti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą (NAPP), nustatančią kaip bus vykdoma Stojimo Partnerystės programa, bei prioritetų įgyvendinimo grafiką nurodant reikalingas finansines lėšas ir darbo jėgos išteklius. Europos Komisija akcentavo, kad Stojimo Partnerystės programa ir NAPP bus nuolatos peržiūrimos, kad būtų galima įvertinti padarytą pažangą ir nustatyti naujus prioritetus.
1997 spalio 2 d. iš Europos Komisijos buvo gautas programos “Lietuva: Stojimo Partnerystė“ preliminarus projektas. Juo remiantis 1997 m. spalio 31 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo partnerystės programai” (Žin., 1997 m. 100-2525), kuriuo patvirtintas pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į ES planas. Pagal šį dokumentą Pasiruošimo deryboms dėl narystės ES delegacija buvo įpareigota parengti NAPP projektą iki 1998 vasario 15 d., o ministerijos ir žinybos įpareigotos pateikti delegacijai pasiūlymus NAPP prioritetams ir konkrečius veiksmų planus savo kompetencijos srityje. Pradinei informacijai pateikti buvo skirtas mėnuo - iki 1997 m. gruodžio 1 d., o patikslintai – iki 1998 m. sausio 1 d.
Stojimo Partnerystėje - šalys turi nurodyti prioritetines sritis, o Europos Komisija jas įvertinus sprendžia dėl finansinės paramos (nors Stojimo Partnerystė yra abipusis dokumentas, realiai prioritetus padiktavo Europos Komisija, tai yra Stojimo Partnerystę sudarė Europos Komisija, konsultuodamasi su Lietuva, o taip pat remdamasi Europinės Tarybos nustatytais principais, prioritetais, tarpiniais uždaviniais ir sąlygomis). Kiekvienai šaliai-kandidatei Europos Komisija paruošė šią programą, remdamasi 1997 m. liepos 16 d. paskelbta nuomone apie kandidačių paraiškas narystei, daugiausiai dėmesio kreipdama į Europos Komisijos nuomonėje nurodytų trūkumų pašalinimą.
Lietuvos galimybės keisti SP pateiktus Stojimo prioritetus, buvo labai ribotos, o likusios SP dokumento dalies keisti iš viso nebuvo galima – jis pateiktas vienodai visoms šalims-kandidatėms, nes tai yra Europos Komisijos dokumentas.
Stojimo Partnerystėje išskiriami artimiausias, t.y. 1998 metams, ir vidutinis, t.y. iki Lietuvos tapimo ES nare, laikotarpiai.
Artimiausiame laikotarpyje nurodomos tokios pagrindinės veiklos sritys: Ekonominės reformos, Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, Vidaus rinkos, Teisingumo ir vidaus reikalų, Aplinkos apsaugos bei Energetikos prioritetų grupės.
Vidutiniame laikotarpyje veiklos sritys yra: Ekonominės reformos, Ekonominės politikos, Institucinių ir administracinių gebėjimų stiprinimo, Vidaus rinkos, Teisingumo ir vidaus reikalų, Žemės ūkio, Energetikos, Transporto, Darbo rinkos ir socialinių reikalų, Aplinkosaugos ir Regioninės politikos prioritetai.
Stojimo Partnerystės programas Europos Komisija priėmė 1998 m. kovo 25 d., o Europos Taryba patvirtino kovo 30 d. Visus pasirengimo deryboms ir narystei darbus Lietuva turi atlikti Stojimo Partnerystės rėmuose, todėl šis dokumentas traktuojamas kaip svarbiausia darbų programa.
2. NAP programos ypatumai ir chronologija
Pirmasis NAPP variantas buvo parengtas remiantis preliminaria Stojimo Partnerystės versija. Vėliau atsižvelgiant į pasikeitusius Stojimo Partnerystės prioritetus – NAPP taip pat buvo keičiama.
Kaip rašoma aiškinamajame laiške NAPP preliminariam projektui ( 1998.01.26 ) NAPP pagrindą sudaro:
- ministerijų, žinybų pasiūlymai ir veiksmų planai NAPP;
- Vyriausybės 1997.10.31 Nutarime Nr. 1202 „Dėl pasirengimo Stojimo Partnerytės programai” nurodytas “Pirmaeilių darbų spartinant Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą 1998 m. planas”;
- Vyriausybės 1997.05.27 Nutarimas Nr. 519 “Dėl LR Vyriausybės 1997-2000 metų veiklos programos įgyvendinimo priemonių”;
- Europos reikalų ministerijos paruošta medžiaga”Įsijungimo į Europos Sąjungos bendrąją rinką strategijos įgyvendinimo priemonių planas”.
Pirmasis preliminarus NAPP projektas buvo parengtas 1998 m. sausio pradžioje ir sausio 13 d. pateiktas ministerijoms ir žinyboms prašant papildyti ir dar kartą patikslinti pasiūlymus.
Reikia pastebėti, kad jau pirminiam NAPP variantui buvo gauta pastabų iš VATESI, Ūkio ministerijos, kad NAPP nurodyti prioritetai, ne visiškai atitinka Lietuvos interesus (1998 04 14 Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio protokolas Nr.6) . Kadangi NAPP buvo parengta vadovaujantis “Stojimo Partnerystėje” nurodytais prioritetais, paremtais Europos Komisijos nuomone, programoje nurodytų prioritetų ir formuluočių negalima keisti, nors jos gal būt ir ne visada visiškai atitinka Lietuvos nacionalinius interesus. Kaip jau minėta, rengiant Stojimo Partnerystės programą į Lietuvos pastabas buvo atsižvelgta minimaliai.
Prieš pateikiant Europos Komisijai Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą svarstė:
- Vyriausybinė integracijos komisija ( VEIK ) posėdyje 1998 m. vasario 27 d.;
- Seimo Europos reikalų komitetas posėdžiuose 1998 m. vasario 2 d. ir 1998 vasario 9 d.;
- 1998 m. kovo 17 d. įvyko diskusija Seime, kurios metu buvo priimta Seimo rezoliucija „Dėl Nacionalinės Acquis Programos įgyvendinimo “. Ruošiantis diskusijai Seimo plenariniame posėdyje Seimo Europos reikalų komitetas kreipėsi į kitus nuolatinius Seimo komitetus su prašymu išnagrinėti jų kompetencijai priklausančias NAPP sritis. Didžioji dauguma Seimo komitetų svarstė NAPP komitetų posėdžiuose. Seimo Rezoliucijoje buvo pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Seimas vertina šį dokumentą kaip Lietuvos Respublikos prioritetinę vidaus reformų programą, kurią būtina įgyvendinti siekiant sparčios ir efektyvios Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą.
- LR Vyriausybė 1998 m. kovo 18 d. posėdyje NAP programai pritarė ir buvo nuspręsta ją vykdyti;
1998 m. kovo mėn. Lietuvos NAPP pateikta Europos Komisijai.
- 1998 m. balandžio 14 d. VEIK posėdyje buvo konstatuota, kad 47 NAPP nurodytų priemonių įgyvendinimo terminai neatitinka: 1) Vyriausybės veiklos programos priemonių, 2) kitų Vyriausybės nutarimuose numatytų priemonių, 3) Nacionalinės Teisės harmonizavimo darbų programoje (NTHDP) numatytų priemonių įgyvendinimo terminų.
1998 m. birželio 25 d. Europos Komisijai buvo pateiktas patikslintas Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos variantas.
1998 m. Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą, apie Stojimo Partnerystės ir Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos įgyvendinimą rašoma:
„Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo Partnerystės programos peržiūrėjimo metu.”
- 1998 m. birželio - lapkričio mėnesiais NAPP vykdymas, finansavimas ir tobulinimas buvo keletą kartų svarstyti Seimo Europos reikalų komiteto posėdžiuose. Tuo tikslu buvo kreipiamasi į Europos Komitetą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriam po reorganizacijos buvo pavesta koordinuoti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą, vykdyti jos įgyvendinimo kontrolę. Savo kreipimuose Seimo komitetas formulavo problemas ir NAPP vykdymo analizės principus.
1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino patikslintą Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą.
Šiuo metu teisės harmonizavimo darbai vyksta pagal dvi programas: Nacionalinę Teisės Harmonizavimo Darbų Programą ir Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą.
Nacionalinė Teisės Harmonizavimo Darbų Programa (NTHDP) patvirtinta 1996 m. rugsėjo mėn. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1049 ir peržiūrėta 1997 metais. Ši programa buvo pagrindinė priemonė teisės harmonizavimui vykdyti iki sukuriant NAPP. Nors šios programos skiriasi savo sudarymo principais (NTHDP sudaryta pagal parengtą „Baltąją knygą”, t.y. Europos Komisijos paruoštą veikiančių antrinės teisės aktų visumą Asocijuotų Vidurio ir Rytų Europos valstybių integracijai į ES vidaus rinką, o NAPP daugiausia pagal Europos Komisijos „Nuomonėje” apie Lietuvą pareikštus trūkumus ir apima ne tik teisės aktų priėmimą, bet ir institucijų kūrimą bei teisės aktų įgyvendinimą) daug priemonių dubliuoja viena kitą, sukuria papildomus planavimo ir administravimo kaštus bei sukelia neaiškumus vykdančioms ministerijoms ir žinyboms.
Europos Komiteto prie Vyriausybės pozicija šiuo klausimu yra tokia:
„Integracijos srityje nėra programų, kurios dubliuotų viena kitą. Sutapimai tarp programų nėra esminiai – mažiau nei 40 procentų NTHD programos atsidūrė NAP programoje. Visos programos savo srityje yra prioritetinės.” (raštas 1998 11 06 Nr. 04-1305)
„Kadangi nauja NTHD programa apims visą Acquis ir yra formuojama kaip ilgalaikė programa, o NAPP labiau orientuojama kaip įgyvendinimo priemonių planas, NTHD programos mechaninis perkėlimas susilpnintų harmonizavimą, palikdamas spragas. Programos panaikinimas nepagerintų NAPP vykdymo” (raštas 1998 12 23 Nr. 01-1567)
artimiausio laikotarpio (A) prioritetai, kurie turi būti įgyvendinti 1998 metais ir vidutinio laikotarpio (B) prioritetai, kurie turi būti įgyvendinti iki Lietuva taps ES nare.
Prioritetai sudaryti atsižvelgiant į Komisijos nuomonėje apie paraišką narystei ES nurodytus trūkumus ir neapima visų sričių, susijusių su integracija į ES, o apima tik tas, kur Komisijos nuomone, reikia spartesnės pažangos.
Patvirtinus NAP Programą 1998 m. kovo 19 d. NAPP išskirta 53 prioritetų visuma (žr. lentelė 1).
|
|
(A) artimiausiojo laikotarpio (1998 m.) |
(B) vidutinio laikotarpio (iki Lietuva taps ES nare) |
| Prioritetai |
23 |
30 |
| Priemonės/ Veiksmai |
278* |
291* |
Lentelė 1. Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos paskirstymas į trumpalaikius ir ilgalaikius prioritetus.
*Pastaba: 1998 m. URM Pasiruošimo deryboms delegacijos rašte 1998 06 11 dėl NAPP vykdymo birželio 1 d. NAPP vykdymas skaičiuojamas konstatuojant, kad A grupės yra 278 priemonės, B grupėje – 291 priemonės.
1998 m. Europos Komiteto prie Vyriausybės rašte 1998 10 13 Nr. 01-2564/1160, teikiant informaciją dėl NAPP priemonių vykdymo (duomenys 1998 10 01 ) skaičiuojama 247 A grupės priemonių ir 263 B grupės priemonių.
1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybei patvirtinus NAP programą A grupės priemonių yra 267, B grupės – 263.
Šios priemonės nėra lygiavertės, nes B grupės priemones ketinama vykdyti net iki 2020 metų, o A grupės priemonės yra gana išsamios, konkrečios. Jos turi būti įgyvendintos per vienerius, t.y. 1998, metus.
Bendros programos įvykdymo finansinės sąnaudos – daugiau kaip 9 mlrd. Lt. Iš jų A grupės priemonėms – daugiau kaip 1 mlrd. Lt (12 proc.) šios sumos. Didžiausias lėšų lyginamasis svoris tenka institucijų plėtimui (apie 86 proc. NAPP kaštų), įstatymdavystei (12 proc.), naujų struktūrų kūrimui (1,9 proc.) ir kvalifikacijos kėlimo priemonėms (1,5 proc.).
Svarbiausios išlaidos A grupėje – ūkio reformai vykdyti (trečdalis visų A grupės priemonėms numatomų lėšų), panašus lėšų dydis reikalingas institucinei –administracinei sąrangai tobulinti bei plėtoti, taip pat energetikos, visų pirma atominės, problemoms spęsti (27,5 proc. A grupės priemonėms numatomų lėšų).
Pagal pateiktus duomenis B grupėje didžiausią dalį sudaro transporto sektorius, kuriam plėtoti reikėtų 2681 mln. Lt ( beveik 33 proc. visų B grupės priemonėms numatomų lėšų), aplinkos apsaugos priemonėms finansuoti reikės 2577 mln. Lt (31,6 proc.), branduolinės energetikos priemonėms – daugiau kaip 1754 mln. Lt (21,5 proc.)
Tenka pastebėti, kad jau pirmame programos variante kai kurių sektorių priemonių lyginamasis svoris yra aiškiai per mažas. B grupėje tai Regioninė politika ir integralumas (0,08 proc.), Ūkio politika ( 0,1 proc.). Tą galėjo sąlygoti nepakankamas atitinkamų institucijų dėmesys NAPP priemonių planavimui, ir/arba plėtros strategijos atskirose srityse neturėjimas (1998 m. lapkričio 10 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1305 patvirtintos Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos aiškinamasis raštas). Pastarąją prielaidą patvirtina 1998 m. Europos Komisijos ataskaita apie Lietuvos pažangą, kurioje, kaip vienos iš probleminių sričių minima tai, kad „Lietuva nėra parengusi vidutinės trukmės ūkio strategijos” bei „Lietuvoje dar nesukurta veiksminga institucinė sistema įgyvendinti regioninei politikai”.
Reikia atkreipti dėmesį, kad Europos Komisija vertindama NAPP, žiūri į tai kaip jame atspindėti Stojimo Partnerystės prioritetai ir kaip plačiai yra atspindima kiekvienos srities Acquis esmė.
Deja, nė vienas iš NAPP sektorių nėra parengtas iki galo. Kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkosaugos ir teisėtvarkos bei vidaus reikalų) Stojimo Partnerystės prioritetai atspindėti išsamiai, tačiau kai kurių vidutinės trukmės prioritetų į NAPP visiškai nebuvo įtraukta (gebėjimų stiprinimas įgyvendinti bendrąją ES žuvininkystės politiką bei audiovizualinę politiką). Kaip pastebi Europos Komitetas prie Vyriausybės „didžiausia dabartinės programos problema yra tai, kad joje atsiradusios priemonės tik maža dalimi buvo priskirtos ES teisei. Daugelis jų yra susietos su sektoriaus reforma, bet ne su ES teisės įgyvendinimu” (raštas 1998 12 10 Nr. 02-3344/1511).
4. NAP programos vykdymas
Vyriausybinės Europos Integracijos Komisijos posėdžio metu 1998 m. balandžio 14 d. buvo konstatuota, kad pagal turimus duomenis tam momentui įgyvendintos 53 NAPP priemonės, t.y. 16 proc. visų šiems metams numatytų priemonių. Taip pat pažymėta, kad per kiekvieną ketvirtį reikėtų įgyvendinti apie 80 programos priemonių.
1998 m. birželio 11 d. pateiktame URM Pasiruošimo deryboms dėl narystės Europos Sąjungoje delegacijos rašte apie NAPP vykdymo rezultatus buvo konstatuota, kad:
1998 m. birželio 1 d. iš 25 institucijų gauta informacija apie 218 priemonių (38 proc. visų NAPP priemonių) vykdymą, tame tarpe 136 A grupės priemones (48 proc. visų A grupės priemonių) ir 82 (28 proc.) B grupės priemonių. Pažymėta, kad įvykdytos 41 priemonė.
Iš viso birželio 1 d. įvykdyta 70 priemonių – tačiau beveik pusė šių priemonių buvo įvykdytos 1997 metais. Pagal NAPP terminus turėjo būti įvykdytos 72.
Rašte taip pat konstatuojama, kad:
b) 1998 m. papildomai turės būti įvykdyta beveik 190 priemonių.
1998 m. birželio 11 d. Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdžio metu buvo pabrėžiama, kad Europos Komisijos nuomone nevisiškai gerai vykdomos NAPP’o priemonės privatizavimo, energetikos ir bankroto srityse.
1998 m. I pusmečio NAPP vykdymas. Europos Komitetas prie Vyriausybės, kaip institucija koordinuojanti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą ir vykdanti jos įgyvendinimo kontrolę 1998 09 24 rašte Nr. 02-1076 pateikė tokius duomenis (žr. lentelė 2).
| Vykdymas/
priemonės |
Įvykdytos |
Pasiekta esminė pažanga |
Vykdoma |
| iš 247 A |
75 (30%)
(iš kurių 1997 m. - 36) |
60 (24%)
|
112 (46%) |
| Iš 263 B |
16
(iš kurių 1997 m. –7) |
|
|
2 Lentelė. NAPP vykdymas 1998 m. spalio 1 d. duomenimis
*pasiekta esminė pažanga – priemonės didžioji dalis užduoties jau įvykdyta.
**vykdoma- kai priemonė tik pradėta vykdyti.
Nacionalinės Acquis priėmimo programos priemonių vykdymas iki 1998 m. lapkričio 25 d.:
Pagal 1998 m. gruodžio 10 d. Europos Komiteto prie Vyriausybės pateiktus duomenis iki 1998 m. lapkričio 25 d. įvykdyta 100 (A) artimiausio laikotarpio priemonių, tačiau iš jų 42 priemonės buvo įvykdytos iki 1998 m pradžios. Taigi nuo 1998 m. pradžios iki lapkričio m. 25 d. A grupės buvo įvykdyta 58 priemonės, B grupės 13, iš viso – 58 priemonės. Kitos likusios priemonės yra įvykdytos iki 1998 metų. (žr. lentelė Nr. 3)
| Vykdymas/
Priemonės |
Įvykdytos |
Pasiekta esminė pažanga |
Vykdoma |
| iš 266 A |
100 (37,5%)
(iš kurių 1998 m. - 58) |
51 (19,1%)
|
115 (43, 2%) |
| Iš 263 B |
20
(iš kurių 1998 m. –13) |
|
|
3 Lentelė. NAPP vykdymas 1998 11 25 duomenimis.
Seimo Europos reikalų komitetas, remdamasis Europos komiteto prie Vyriausybės 1998 12 10 pateiktais duomenimis „Lietuvos Nacionalinės Acquis priėmimo programos įvykdytos ir vykdomos priemonės 1998 11 25“ atliko NAP programos artimiausio laikotarpio (1998 m. numatytų įgyvendinti) NAP programos prioritetų vykdymo analizę (žr. Priedas Nr. 1)
5. NAP programos finansavimas 1999 metams
Seimo Europos reikalų komiteto ataskaitoje apie 1999 metų biudžeto projektą buvo konstatuota, kad 1999-jų metų valstybės biudžeto projekte didžiausios problemos yra susiję su NAPP prioritetinių darbų finansavimu. Nagrinėjant šią problemą, tapo akivaizdu, kad:
1) 1999-jų metų valstybės biudžete tiesiogiai nėra išskiriamas NAPP’o priemonių finansavimas, o tai apsunkina pastangas, siekiant išsiaiškinti, kokia apimtimi kitų metų biudžete yra numatomas NAPP’o priemonių finansavimas;
2) prieš ruošiant 1999-jų metų biudžetą, NAPP’e numatyti vidutinio laikotarpio prioritetai nebuvo perskirstyti ir nebuvo išskirti 1999-jų metų prioritetai, todėl nagrinėjant NAPP’ą kartais sunku pasakyti kokie konkretūs darbai turės būti finansuojami ir įgyvendinami 1999-ais metais;
3) kai kurios ministerijos ir valstybės institucijos neturėjo aiškaus supratimo apie NAPP’o priemonių administravimą, jos tikėjosi NAPP’o priemonių finansavimo iš atskiro fondo, kitų ministerijų arba valstybės institucijų prašymai iš biudžeto finansuoti NAPP’o prioritetinius darbus buvo tokios apimties, kad tai akivaizdžiai rodė, jog šios institucijos 1999-iems metams yra suplanavę nerealią NAPP’o darbų apimtį: pvz., kitiems metams NAPP’o įgyvendinimui Žemės ūkio ministerija prašė 985 512 tūkst. Lt, tačiau ministerija teigė, kad NAPP’o darbams įvykdyti kitų metų biudžete nėra skiriama nei vieno lito. Aiškinantis su Žemės ūkio ministerija paaiškėjo, kad didžioji šios sumos dalis (959 mln. Lt) turėtų būti skirta dviejų prioritetų finansavimui: žemės grąžinimo (žemės reformos) ir kompensacijų už negrąžintą žemę išmokėjimui. Šių darbų finansavimas yra numatytas kitų metų biudžete.
4) visos šios priežastys lėmė tai, kad kitų metų suplanuoti NAPP’o prioritetiniai darbai iš biudžeto ir kitų šaltinių pagal gautus duomenis bus finansuojami mažiau nei 30% (poreikis: 2 465 489 tūkst. Lt, iš biudžeto numatyta skirti 139 556 tūkst. Lt, iš kitų šaltinių numatyta gauti 646 240 tūkst. Lt, t.y. iš viso numatyta gauti 785 796 tūkst. Lt).
Atmetus neteisingai suformuluotus Žemės ūkio ministerijos poreikius NAPP’o darbų finansavimui, galime laikyti, kad 1999-aisiais metais NAPP’o prioritetiniai darbai bus finansuojami apie 50% tų poreikių, kurie yra užprogramuoti 1998-ųjų metų pradžioje patvirtintoje NAPP.
Seimo Europos reikalų komitetas konstatuoja:
1) Šiuo metu NAPP’o įgyvendinimas aiškiai atsilieka nuo pradinių planų. Seimo Europos reikalų komitetas svarstė ir remdamasis Europos komiteto prie Vyriausybės 1998 m. lapkričio 25 d. duomenimis konstatavo, kad tam laikui buvo įvykdyta tik apie 37% artimiausio laikotarpio prioritetų. Nėra įgyvendinti Stojimo Partnerystėje minimi ypatingai svarbūs prioritetai. Pagal tai Europos Komisija įvertino Lietuvos pasirengimą narystei ES. Blogas pradinis planavimas lemia tai, kad kuo toliau tuo labiau Lietuva atsilieka nuo įsipareigotų padaryti veiksmų.
2) Buvo patvirtinti NAP programos pakeitimai, kuriais daugelio artimiausio laikotarpio NAPP priemonių įgyvendinimas buvo atidėtas vėlesniam laikotarpiui. Tai rodo, kad pradinis planas buvo ne visai realus arba, kad atskirų teisės aktų priėmimas užtrunka ilgiau nei buvo planuota.
3) Svarstant 1999-ųjų metų biudžetą paaiškėjo, kad kitų metų biudžeto planavimas ir NAPP’o įgyvendinimo planavimas neturi tarp savęs tampraus ryšio. Komitetas konstatavo, kad pagal ministerijų pateiktus duomenis, kitais metais NAPP’o priemonių finansavimas sieks tik apie 50% realių poreikių. Taigi tikėtina, kad šiuo metu egzistuojantys NAPP’o įgyvendinimo planai kitiems metams taip pat yra nerealūs ir nebus įgyvendinti.
Seimo Europos reikalų komitetas siūlo atsižvelgti į žemiau pateikiamas nuomones apie NAPP’o įgyvendinimo problemas:
1) 1998 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisijos komentaruose dėl Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos (1998 kovo mėn. versijos) yra pabrėžiama:
d) kiekvieno NAPP’o prioriteto įgyvendinimui stinga reikalingų institucinių ir finansinių resursų įvertinimo,
f) nėra aiškiai įvardintos žinybos, kurios yra atsakingos už atskirų NAPP’o prioritetų įgyvendinimą.
2) PHARE ekspertas p. Steen Brunon-Nielsen savo pastabose apie Europos integracijos procesą Lietuvoje nurodo, kad teisės harmonizavimo srityje pagrindinės problemos yra šios:
a) neaišku, kodėl egzistuoja dvigubas analogiškų darbų planavimas: Nacionalinė Acquis Priėmimo Programa ir Nacionalinė Teisės Harmonizavimo Programa,
b) nė viena programa neskiria pakankamai dėmesio kaip identifikuoti ir planuoti teisės aktų įgyvendinimo institucines reikmes, teisės aktų įgyvendinimo problemas ir kokių finansinių resursų reikia teisės aktų įgyvendinimui,
c) ministerijose trūksta intelektualinių resursų identifikuojant, analizuojant ir įvertinant priimamo Acquis pasekmes. Stoka gero pradinio planavimo neleidžia sutaupyti laiko ir resursų,
d) atsakingos žinybos nesugeba analizuoti ES Acquis teisės aktų. Žinybos turėtų remtis bendra ES teisės aktų analizės metodika, kurios pavyzdžiu galėtų būti to paties PHARE eksperto parengtos “Guidelines for the implementation of EU Law”,
e) nejaučiama, kad konkretūs integracijos prioritetai yra tinkamai įvertinami aukščiausiuose valdžios lygiuose. Teisės aktai, susiję su Acquis , neįgyja prioritetinio statuso nei Vyriausybės, nei Seimo darbotvarkėje,
f) Teisės Harmonizavimo Komisijos neturi aiškiai apibrėžtų užduočių ir formalių funkcijų. Nėra aišku, kokie santykiai egzistuoja tarp atitinkamų ministerijų ir Teisės Harmonizavimo Komisijų. Nėra aišku, ar Teisės Harmonizavimo Komisijų užduotys atitinka NAPP’o užduotis,
g) Europos Komitetas prie Vyriausybės turi gauti kasdieninę informaciją iš Teisės Harmonizavimo Komisijų ir ministerijų, kad galėtų inicijuoti iškylančių problemų sprendimą. Europos Komitetas prie Vyriausybės turi prižiūrėti, kad ministerijos skirtų reikalingą dėmesį Acquis įgyvendinimui. Komitetas turėtų turėti galimybę daryti privalomus ministerijoms sprendimus, jeigu ministerijos tarpusavyje nesutaria,
h) teisės aktų aiškinamieji raštai turėtų pateikti daugiau informacijos susijusios su Europos Sąjungos teise,
i) atkreipiamas dėmesys į galinčias iškilti problemas dėl URM ir Europos Komiteto prie Vyriausybės veiksmų koordinavimo. Pasidalinimas funkcijomis yra gana aiškus, tačiau kai kurios sritys už kurias yra atsakinga URM turi tiesiogiai įtakoti teisės harmonizavimo procesą, kurį koordinuoja Europos Komitetas prie Vyriausybės. Tai - kai kurie Europos Sutarties reikalavimai. Be to, teisės aktų peržiūros (“screening”) procese, derybinių pozicijų rengime išryškėja tam tikri reikalavimai, į kuriuos reikia atsižvelgti planuojant teisės harmonizavimą. Teisės aktų peržiūros rezultatai daugeliu atveju sukurs būtinybę daryti pakeitimus NAPP.
3) 1998 m. Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą, dalyje apie Stojimo partnerystės ir Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos įgyvendinimą pabrėžiama:
b) informacijos pateikimo būdas NAP programoje neleidžia giliau ir išsamiau nušviesti esamos padėties sektoriuje, ypač norint įvertinti administracines reformas, kurių reikia priimant Acquis ,
d) kai kuriuose sektoriuose (ekonominės reformos, kapitalo judėjimo, pramonės, konkurencijos, aplinkos apsaugos, teisingumo ir vidaus reikalų) Stojimo Partnerystės programos prioritetai yra tinkamai nušviesti, kitais atvejais Stojimo Partnerystės programos prioritetai buvo atspindėti ribotai.
e) trūksta tinkamos informacijos, susijusios su įgyvendinimo terminų nustatymu ir ne visada galima įvertinti kiek darbų grafikai atitinka tikrovę. Nėra aiškiai apibrėžtos institucijos ir infrastruktūra, kurių reikia norint įgyvendinti Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą. Biudžeto klausimais įvertinimą reikia tikslinti,
f) minėtieji komentarai ir nemaža konkretesnių pastebėjimų buvo perduoti Lietuvos valdžios organams, kurie atitinkamai pakoregavo Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą. Patikslintos versijos pagrindu Komisija užims poziciją dėl Nacionalinės Acquis Priėmimo Programos, kurią ji po to perduos Tarybai. Šis įvertinimas turėtų įvykti antrajame 1999 m. pusmetyje, Stojimo partnerystės programos peržiūrėjimo metu.
a) didelė problema yra lėtas Europos Sąjungos teisės aktų autentiškų vertimų pateikimas. Nesant tinkamų vertimų stringa naujų teisės aktų rengimas,
d) įgyvendinant NAPP’ą nebuvo įgyvendinti kai kurie labai svarbūs Stojimo Partnerystėje paminėti prioritetai: vidutinio laikotarpio ūkio vystymo strategija, energetikos vystymo strategija ir pan.
7. Pasiūlymai NAP programos įgyvendinimo ir jo administravimo gerinimui
Europos Komitetas prie Vyriausybės, atsiliepdamas į Europos Komisijos pastabas dėl Lietuvos Nacionalinės Acquis priėmimo programos trūkumų, pasiūlė ir Vyriausybės Europos integracijos komisija 1998 m. spalio 13 d. patvirtino šias priemones NAP programos administravimui pagerinti:
a) skirti vedančias ministerijas (žinybas), atsakingas už konkretaus Nacionalinės Acquis priėmimo programos prioriteto aprašymą,
b) pasiūlyta vedančioms ministerijoms ir žinyboms pateikti NAPP’o prioritetų įgyvendinimo aprašymus pagal nustatytą formą.
Taip pat ministerijos ir žinybos įpareigotos sekti joms priskirtų NAPP prioritetų vykdymą ir periodiškai (kas ketvirtį) teikti ataskaitas apie jų įgyvendinimą Europos komitetui prie Vyriausybės.
1998 m. lapkričio 10 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 1305 patvirtino Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą.
Šiuo metu Europos Komitetas prie Vyriausybės toliau tobulina Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą: atsižvelgiama į pareikštas Europos Komisijos pastabas ir tobulinama pati programos struktūra.
Seimo Europos reikalų komiteto siūlymai, kaip reikia pagerinti NAPP’o administravimą ir įgyvendinimą:
2) Komitetas siūlo atsisakyti dvigubo teisės harmonizavimo darbų planavimo ir siūlo atsisakyti Nacionalinės Teisės Harmonizavimo Programos. Tam reikia papildyti NAPP’ą tais teisės aktų projektais, kurie yra įtraukti į Nacionalinę Teisės Harmonizavimo Programą, bet kol kas nėra įtraukti į NAP programą. Šis sprendimas leistų išvengti dvigubo tų pačių darbų planavimo ir dvigubo administravimo. Nacionalinė Acquis priėmimo programa turi būti vienintelis ir svarbiausias integracinių darbų sąrašas.
3) Komitetas yra įsitikinęs, kad Lietuvos Respublikos integracija į Europos Sąjungą yra prioritetinis valstybės uždavinys, todėl visi svarbiausi valstybės teisės aktai turi būti suderinti su integracijos tikslais ir darbais. Todėl Europos reikalų komitetas siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ruošiant 2000-jų metų valstybės biudžetą, išlaidų struktūrą suderinti su NAPP’o prioritetinių darbų struktūra, kad nagrinėjant valstybės biudžeto projektą, būtų aišku, kokie NAPP’o prioritetiniai darbai tikrai bus finansuojami ir įgyvendinami.
4) Reikia nedelsiant Vyriausybės nutarimu nustatyti tvarką, kaip kiekvienais metais yra peržiūrimas NAPP’as (kaip iš vidutinės trukmės prioritetų sąrašo (B), yra išskiriami artimiausio laikotarpio (A)prioritetai), kaip yra administruojamas NAPP’as, kokie yra Europos Komiteto prie Vyriausybės įgaliojimai administruojant NAPP’ą, kokia tvarka ruošiant kiekvienų metų biudžeto projektą, jame yra atsižvelgiama į NAPP’o prioritetus.
5) Reikia žymiai tiksliau nustatyti Tarpžinybinių Teisės harmonizavimo komisijų darbo planus, juos susiejant su NAPP’o prioritetais. Reikia tikslinti šių grupių atskaitingumą ministerijoms ir Europos Komitetui prie Vyriausybės. Reikia suteikti Europos Komitetui įgaliojimus esant reikalui koordinuoti šių grupių veiklą ir priimti sprendimus, kuriuos grupės privalo įvykdyti.
6) Europos Komitetas prie Vyriausybės turi vykdyti pastovų NAPP’o tikslaus planavimo ir vykdymo monitoringą, t.y. turi stebėti, kaip įgyvendinami tikslūs planai, pradedant nuo direktyvų turinio analizės, reikalingų teisės aktų indentifikavimo. Toks monitoringas turi apimti Teisės Harmonizavimo komisijų darbo visose stadijose stebėjimą, paruoštų teisės aktų projektų derinimo Vyriausybėje stebėjimą ir svarstymo Seime stebėjimą. Tokį monitoringą vykdyti gali padėti Seimo kompiuterinių sistemų skyriaus sukurta monitoringo sistema.
7) Reikia rasti galimybių, išnaudojant teisės peržiūros (“screeningo”) metu įgytą patirtį, o taip pat užsienio ekspertų paramą, peržiūrėti visą Acquis ir stengtis kiek galima išsamiau ir giliau visą Acquis įtraukti į NAPP’ą. Reikia nedelsiant atlikti kiek galima išsamesnę šių teisės aktų pradinę analizę, identifikuojantį kokio lygmens teisės aktais šios Acquis normos galės būti perkeltos į Lietuvos teisinę sistemą.
8) Reikia ieškoti galimybių supaprastinti pagal NAPP’ą paruoštų teisės aktų derinimo procedūrą. Akivaizdu, kad didžiulės laiko sąnaudos sunaudojamos šių teisės aktų derinimui Vyriausybėje. Vertėtų pagalvoti apie specialią Acquis teisės aktų derinimo vienoje institucijoje (pvz., Teisingumo ministerijoje) sistemą. Bet kuriuo atveju šie teisės aktai turi įgyti specialų žymėjimą ir nagrinėjant ne tik Vyriausybėje bet ir Seime privalo gauti prioritetinį statusą. Svarstant Seime tokie teisės aktai turi būti svartomi be eilės.
9) Kiekvienas parengtas NAPP’o teisės aktas privalo turėti jį lydintį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas tikslus teisės akto įgyvendinimo kalendorinis, finansinis ir institucinis planas. Taip pat turėtų būti pateikiama pagal nustatytą metodiką parengta teisės akto įgyvendinimo pasekmių analizė. Šie du dokumentai turėtų ilgainiui pakeisti teisės akto aiškinamąjį raštą. Teisės aktas be tokio aiškinamojo rašto negalėtų būti nagrinėjamas.
10) Europos Komitetas prie Vyriausybės nustatyta tvarka turėtų pateikti Seimui išsamią NAPP’o įgyvendinimo ir administravimo analizę, kur būtų nurodyta kokios didžiausios problemos įgyvendinant NAPP’ą iškyla ir kaip jas siūloma išspręsti.
12) Europos Komitetas prie Vyriausybės turi atlikti išsamią NAPP’o įgyvendinimo vadinamųjų “techninių” problemų analizę: ar Vertimų centras susidoroja su darbų apimtimi, ar ministerijų Europos integracijos departamentai turi pakankamai kvalifikuotų žmonių iškylančioms užduotims spręsti.
Taip pat reikia analizuoti ar žinybos tinkamai pasiruošę “teisės peržiūrai” ir ar tinkamai išnaudoja “teisės peržiūrą” tikslesniam NAPP’o prioritetų nustatymui.
15) Reikia peržiūrėti NAPP ir išrinkti pagal nustatytus prioritetus veiksmus, kuriuos realiai bus galima įvykdyti 1999 metais, kuriems užteks finansavimo. Peržiūrėti siūlome “atmetimo principu”, o ne perkėlimo iš vienų ketvirčių į kitus vėlesnius, tuo pačiu numatant visus reikalingus jų vykdymui materialinius, finansinius ir žmogiškuosius resursus.
8. Suvestinio prioritetinių priemonių plano problemos
Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvos pažangą yra nurodyta visa eilė konkrečių trūkumų, kuriuos Lietuva turėtų artimiausiu metu pašalinti. Dalyje Gebėjimas įveikti Sąjungos konkurencijos spaudimą ir rinkos pajėgumas konstatuojama, kad “Pirmenybė turėtų būti teikiama struktūrinės reformos užbaigimui bei jau priimtų ir naujų įstatymų įgyvendinimui ir jų vykdymo priežiūrai. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas bankrotą reglamentuojantiems teisės aktams. Valdžios institucijos taip pat turėtų stengtis išlaikyti makroekonomikos stabilumą, daugiausia užtikrindamos teigiamą mokėjimų balansą. Tai būtų svarbi ekonomikos pertvarkymo prielaida. Šiuo požiūriu Lietuvai būtų labai naudinga sukurti vidutinės trukmės ekonomikos plėtojimo strategiją, kurioje būtų numatyta makroekonomikos raida, įgalinanti įgyvendinti struktūrines reformas.” Šių ir kitų trūkumų pašalinimas turėtų tapti Seimui ir Vyriausybei bei kitoms institucijoms svarbiausiu artimiausio pusmečio prioritetu.
LR Vyriausybė 1998 m. lapkričio 11 d. posėdžio protokolo sprendimu įpareigojo „ministerijas ir kitas Vyriausybės įstaigas pagal kompetenciją iki 1998 m. lapkričio 17 d. pateikti Europos Komitetui prie Vyriausybės Europos Komisijos reguliaraus pranešimo apie Lietuvos pažangą analizę bei atitinkamą prioritetinių veiksmų ir priemonių 1998–1999 metų planą, suderintą su NAPP ir Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programa.
LR Vyriausybė 1998 m. gruodžio 30 d. pritarė Suvestiniui prioritetinių priemonių planui.
Išanalizavus Europos Komiteto prie Vyriausybės pateiktą Suvestinį prioritetinių priemonių planą 1999 m. I-III ketvirčiams, spartinant pasirengimą narystei ES galima teigti, kad:
1) Planas buvo sudaromas remiantis Europos Komisijos 1998 m. Ataskaitoje apie Lietuvą pažymėtais trūkumais. Ministerijos ir žinybos nurodė, kurių nurodytų trūkumų pašalinimui jau buvo numatytos priemonės NAPP ar NTHDP. Europos Komitetas savo ruožtu ministerijų medžiagą, jei joje buvo paminėta kai kurių Komisijos trūkumų, papildė naujomis priemonėmis arba kai kurias ministerijų siūlytas priemones pašalino, jei jos nebuvo įvardintos Komisijos kaip trūkumai. Sudarant planą buvo daroma prielaida, kad Komisija pateiktoje analizėje nurodo tikslų svarbiausių prioritetų sąrašą
2) Pagal šį planą institucijoms skirtų priemonių kitiems metams skaičius yra labai skirtingas. Vienos ministerijos turi įvykdyti kelias priemones (Finansų ministerija), kitos – keliasdešimt (Sveikatos ministerija).
3) Daugeliui priemonių įgyvendinti reikalingas dažniausiai kelių ministerijų darbas, tačiau priemonių plane tai neatsispindi. Vienam prioritetui įgyvendinti iš kelių reikalingų institucijų yra pažymima tik viena.
4) Pagal Vyriausybės nutarimo projektą išsamesnio ir tikslesnio plano varianto galima tikėtis ministerijoms ir žinyboms patikslinus teikiamus duomenis, tačiau visiškai neaiškus lieka NAP programos likusių priemonių, neįtrauktų į pateiktą Suvestinį prioritetinių priemonių planą, vykdymo tikimybė 1999 metais.
5) Galima abejoti, ar reikalingas tokios didelės apimties Suvestinių prioritetinių priemonių planas. Atrodo, kad ministerijos ir žinybos pateikė visą darbų sąrašą, neišskirdamos politinių prioritetų, ką tikrai privaloma įvykdyti. Tokius prioritetus turėtų išskirti Europos Komitetas prie Vyriausybės.
Seimo Europos reikalų komitetas taip pat atliko savarankišką Europos Komisijos Ataskaitos apie Lietuvos pažangą analizę ir išrinko visas Ataskaitoje minimas pastabas apie Lietuvos problemas. Šios pastabos buvo išdalintos Seimo komitetams, prašant, kad jie su atitinkančiomis Valstybės institucijomis išanalizuotų šias pastabas ir šių žinybų planus per artimiausią pusmetį atsižvelgti į šias pastabas (žr. Priedas Nr. 2).
Seimo Europos reikalų komitetas, atlikęs Vyriausybei pateikto Suvestinio prioritetinių priemonių plano analizę, taip pat šią analizę palyginęs su atitinkamų Seimo komitetų išvadomis, laiko tikslinga iš viso didelio ir įvairaus lygio įsipareigojimų, kurių visi yra vadinami prioritetiniais, sąrašo išskirti svarbiausią prioritetą: naujų įstatymų leidybą.
1. Todėl Europos reikalų komitetas pabrėžia, kad neatidėliojant turi būti užbaigtas šių įstatymų priėmimas Seime:
2. Žemiau išvardintieji įstatymų ar kitų teisės aktų projektai yra minimi prioritetinių darbų sąrašuose, todėl jų galutinis parengimas ir priimamas 1999-ųjų I-ame pusmetyje turi būti svarbiausias Vyriausybės ir Seimo tikslas, vykdant įstatymų leidybos programą šį pusmetį:
3. Seimo Europos reikalų komitetas taip pat pabrėžia svarbą šių tarptautinių teisės aktų, prie kurių Lietuva turėtų stengtis artimiausiu metu prisijungti ir juos ratifikuoti:
1. Europos Tarybos konvencija “Televizija be sienų” (past. – ją ratifikavus reikėtų padaryti atitinkamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas);
4. Pasaulinė intelektualinės nuosavybės organizacijos sutartis dėl atlikimų ir fonogramų (1996 Ženeva);
5. 1998 m. konvencija ir jos 1992 m. protokolas dėl neteisėtų veiksmų, nukreiptų prieš saugią jūrinę laivybą;
8. 1992 m. Tarptautinė konvencija dėl tarptautinio fondo kompensuoti žalai, padarytai užteršiant nafta, įsteigimo;
10. Tarptautinė konvencija dėl administracinės tarpusavio pagalbos vykdant muitinės įstatymų pažeidimų prevenciją, tyrimą ir persekiojimą (Nairobio konvencija).
4. Seimo Europos reikalų komitetas, remdamasis Seimo Ekonomikos komiteto išvada, taip pat pabrėžia, kad šalia įstatymų leidybos ir tarptautinės teisės aktų ratifikavimo prioritetų galima išskirti šiuos svarbiausius artimiausio laikotarpio prioritetus:
4) Lietuvos muitinės problemų sprendimas.
Taip pat Seimo Europos reikalų komitetas kartu su Seimo Valdymo reformų ir savivaldybių komitetu pabrėžia, kad yra ypač svarbu tinkamai pasirengti Europos atitikties protokolo tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos pasirašymui.
* * *
Europos reikalų komitetas yra įsitikinęs, kad šis žymiai trumpesnis ir aiškesnis svarbiausių prioritetinių darbų sąrašas turėtų tapti svarbiausių Seimo darbų sąrašu artimiausiam pusmečiui. Esame įsitikinę, kad tinkamai atlikus šiuos darbus Lietuvoje, bus galima drąsiai tikėtis ir pozityvaus Lietuvos pažangos įvertinimo metų pabaigoje. Tačiau be abejo, šių prioritetinių darbų įgyvendinimas negali mūsų atleisti nuo prievolės sistemingai įgyvendinti visą Nacionalinę Acquis Priėmimo Programą, kurioje daugelį darbų turi atlikti ne Seimas. Tačiau Seimas privalo kruopščiai parlamentiškai prižiūrėti, kad šie darbai būtų laiku ir tinkamai atlikti.
Rengėjai:
Andrius Kubilius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas
Šarūnė Kleinaitė, Seimo Europos reikalų komiteto konsultantė
Rūta Bunevičiūtė, Seimo Europos reikalų komiteto patarėja
PRIEDAI:
1. Seimo Europos reikalų komiteto parengta „artimiausio laikotarpio, 1998 m. numatytų įgyvendinti programos prioritetų vykdymo analizė (1998 11 25 duomenys)”.
2. Seimo komitetų iki 199 01 11 pateiktos išvados „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”:
a) Ekonomikos komiteto 1998 12 16 Nr. 62 protokolo išrašas „dėl Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių ir ES regioninės politikos”.
c) Kaimo reikalų 1998 12 21 Nr. 39 (74) sprendimas „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
d) Nacionalinio saugumo komiteto 1998 12 21 Nr.104 –14/291 ataskaita „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
e) Socialinių reikalų ir darbo komiteto 1998 12 16 Nr. 19 (96) ir 1998 12 21 Nr. 20 (97) išrašai iš protokolų „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
f) Sveikatos reikalų komiteto 1998 12 21 Nr. 22 nutarimas „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
Priedas Nr. 1
NAP Programos, artimiausio laikotarpio - 1998 m. numatytų įgyvendinti programos prioritetų, vykdymo analizė (1998 11 25 duomenys)
Pateikiamoje analizėje yra remiamasi Europos Komiteto prie LRV 1998 12 10 pateiktais duomenimis apie Nacionalinės Acquis programos vykdymą. Pateikiami duomenys kiek iš Artimiausio laikotarpio prioritetų turėjo būti įvykdyti, kiek yra įvykdyta iki 1998 lapkričio mėn. 25 d.
Artimiausio laikotarpio Nacionalinės Acquis programos prioritetų įgyvendinimas:
Institucinių ir administracinių gebėjimų srityje:
1) Viešojo administravimo reformos spartinimas – 1998 m. artimiausių prioritetų grupėje numatyta įvykdyti 28 prieminių, iš kurių 1998 m. gruodžio mėn. įvykdytos tik 5 priemonės.
Įvykdytos priemonės* : priimtas LR Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymas, parengta ministerijų, departamentų ir kitų centrinių institucijų teritorinio valdymo funkcijų ir išteklių perdavimo apskritims ir savivaldybėms programa, įsteigtas bendrojo naudojimo duomenų perdavimo tinklo „Vilnius Datapak” valdymo centras, įrengtas Valstybinių institucijų kompiuterių tinklas visuose apskričių miestuose, priimti viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje bei LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymai.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : buvo numatyta vykdyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo programą (priemonė tik pradėta vykdyti), parengti viešojo valdymo įstatymo projektą, sukurti integralią valstybės kadastrų, klasifikatorių ir registrų sistemą(pasiekta pažanga), parengti naujų savivaldybių kūrimo programą, administracinės-teritorinės reformos II-ojo etapo parengimas (pasiekta pažanga), parengti Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolės įstatymo projektą (projektas neparengtas), įsteigti viešojo valdymo institutą (pasiekta pažanga – bet priemonė neįgyvendinta) ir kt.
2) Valstybės tarnautojų mokymo strategijos parengimas – numatytos 3 priemonės , nėra įvykdyta nė vienos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* turėjo būti priimtas Valstybės tarnybos įstatymas (projektas parengtas, bet nepriimtas), parengti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo programos ir kt.
3) Sienų kontrolės stiprinimas – A prioritetų grupėje numatyta įgyvendinti 5 priemones nėra visiškai įvykdytos nei vienos priemonės.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Visiškai įvykdytos nėra nei vienos priemonės, nors rengiama nauja Lietuvos sienos apsaugos ir pasienio policijos veiklos įstatyminės bazė, atitinkanti ES reikalavimus, stiprinama pasienio punktų techninė bazė, demarkuojama rytinė sienos su Baltarusija dalis – šios priemonės buvo įsipareigotos pabaigti įgyvendinti 1998 m.
4) Muitų institucijos stiprinimas – artimiausių prioritetų grupėje numatytos 9 priemonės, iš kurių įvykdytos 3 ir dar 3 vykdyme pasiekta esminė pažanga.
Įvykdytos priemonės* : Priimtas muitų tarifų įstatymas, parengta muitinės modernizavimo programa - strateginis planas 1998-2000 metams, pasirašyta trišalė Baltijos šalių sutartis dėl bendrosios tranzito procedūros, LR atžvilgiu įsigaliojo laikinoji įvežimo konvencija.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Parengti tarnybos LR muitinėje statuto pataisų projektą (pasiekta pažanga), suderinti muitinės kodekso taikymą reglamentuojančius teisės aktus ir kitų muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus su ES teisės aktais (vykdoma), prisijungti prie tarptautinės Nairobio konvencijos (neprisijungta).
6) Branduolinę energetiką reguliuojančios institucijos stiprinimas – numatytos 7 priemonės, įvykdyta 3, pasiekta pažanga taip pat 3.
Įvykdytos priemonės* :Pasirašytos kelios PHARE programos sutartys su Vakarų reguliavimo konsorciumo nariais. Ignalinos AE pateikė ataskaitą apie 57 įvykdytus SIP-2 programos reikalavimus.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Licenzijavimo paramos projekto vykdymas licenzijuojant IAE (vykdoma).
8) Veterinarijos ir augalų sanitarijos administracijų, ypač pasienio punktų mokymo strategijos parengimas – numatytos 5 priemonės , kurios visos įvykdytos.
Įvykdytos priemonės* : Nuolat vykdomos veterinarijos tarnybos specialistų kvalifikacijos kėlimas, organizuojamos stažuotės.
9) Aplinkos apsaugos institucijų stiprinimas – numatyta 14 priemonių , iš kurių įvykdytos 4.
Įvykdytos priemonės* : baigėsi PHARE (DISAE) projektas, apie 40 ministerijos specialistų dalyvavo Švedijos aplinkos apsaugos agentūros organizuotuose kursuose; TAIEX, dvišalių donorų pagalba vykdomi mokymai ir konsultacijos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* : Atlikti aplinkos apsaugos valdymo sistemos auditą ir parengti pasiūlymus valdymo efektyvumui padidinti (parengtas pirminis įvertinimas), Aplinkos ministerijos specialistų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos parengimas (programa nepriimta).
Ūkio reformos srityje:
1) Vidutinės trukmės ūkio politikos formavimas ir jų įgyvendinimas Europos Sutarties kontekste – numatytos 5 priemonės, įvykdyta viena, 4 vykdyme numatyta esminė pažanga.
Įvykdytos priemonės* : Parengta ūkio socialinės ir ekonominės plėtros vidutinės trukmės prognozavimo metodika.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Kasmet turėjo būti rengiama vidutinės trukmės laikotarpio Lietuvos ūkio socialinės ir ekonominės plėtros prognozės (parengtas tik pirminis variantas). Turėjo būti priimtas Investicijų įstatymas, numatantis investavimo sąlygas, atitinkančias ES reikalavimus (projektas pateiktas LR Vyriausybei). Turėjo būti parengta Lietuvos vidutinės trukmės ūkio plėtros strategija (neparengta) - Europos Komisija 1998 m. ataskaitoje apie Lietuvos pažangą tai dažnai minimas trūkumas.
2) Stambių įmonių privatizavimo pagreitinimas – įsipareigota per 1998 m. privatizuoti 13 stambių įmonių, privatizuotos šešios.
Įvykdytos priemonės* Iki š.m. gruodžio mėn. pabaigos buvo privatizuotos šešios stambios įmonės: (AB “Lietuvos telekomas”, AB „Klaipėdos smeltė”, AB Viešbutis „Lietuva”, AB „Baltijos” laivų statykla, AB „Baltijos laivų statykla”, AB “Vakarų laivų remontas”)
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Turėjo būti privatizuota AB „Mažeikių nafta”, AB „Geonafta”, AB „Radijos ir TV centras”, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija” , AB „Lietuvos jūrų laivininkystė”, AB „Lietuvos avialinijos” ir „Aviakompanija Lietuva” ir kt.
3) Bankinio sektoriaus pertvarkymas – numatytos 2 priemonės, įvykdyta viena. Įvykdytos priemonės* Restruktūrizuotas Lietuvos valstybinis komercinis bankas,
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Dar neprivatizuotas Lietuvos žemės ūkio bankas.
4) Energetikos sektoriaus pertvarkymas – numatytos 7 priemonės, bet įvykdytos tik 2.
Įvykdytos priemonės* Parengtos energetikos sektoriaus akcinių bendrovių tolesnio restruktūrizavimo ir privatizavimo principinės schemos, priimtas Šilumos ūkio decentralizavimo įstatymas.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Parengti ir pradėti įgyvendinti energetikos sistemos efektyvumo didinimo programą, Akcinių bendrovių „Lietuvos energija” ir „Lietuvos dujos” restruktūrizavimas (užbaigtas pirmasis etapas), Energetikos produkcijos eksporto strategijos parengimas (pateiktas LR Vyriausybės posėdžiui svarstyti), Priemonių, įgalinančių mažinti energetikos išteklių tiekėjų įtaką, paruošimas (vykdoma pirminė stadija).
5) Žemės ūkio maisto sektoriaus pertvarkymas – numatytos 11 priemonių, įvykdyta tik viena.
Įvykdytos priemonės* Tobulinant žemės ūkio superkamų produktų kokybės vertinimo ir atsiskaitymo sistemą, įdiegta „Žalio pieno kokybės vertinimo sistema”
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Buvo numatyta padidinti Lietuvos perdirbamosios pramonės pieno sektoriaus tarptautinį konkurencingumą, taip pat Lietuvos žemės ūkio perdirbamosios pramonės tarptautinį konkurencingą (priemonės tik pradėtos vykdyti) ir kt.
6) Finansinės disciplinos įmonėse užtikrinimas – numatytos 3 priemonės, įvykdytos taip pat trys.
Įvykdytos priemonės* Įvesti specialieji apskaitos dokumentų blankai bei krovinių gabenimo važtaraščiai, priimtas LRV nutarimas „Dėl 1998 m. pavyzdžio banderolių tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams ženklinti įvedimo”.
Vidaus rinkos srityje:
1) Pasienio veterinarinės ir fitosanitarinės kontrolės tobulinimas – numatyta 21 priemonė, įvykdytos 8, pasiekta pažanga 3 priemonių vykdyme.
Įvykdytos priemonės* Fitosanitarijos tyrimų laboratorijos aprūpinimas, priimti poįstatyminiai aktai žemės ūkio gyvulių gerovės apsaugai, atlikus ES teisinių aktų analizę, buvo priimti Valstybinės veterinarijos tarnybos nutarimai dėl gyvūnų apsaugos jų skerdimo metu, žuvies produktų kontrolės ir kai kurių ligų kontrolės priemonių. Priimti veterinariniai reikalavimai pieno ūkiui ir pieno gamybai, reikalavimai žvėrienos gamybai.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta sustiprinti pasienio fitosanitarijos punktų bazę, išplėsti pasienio valstybinių veterinarijos postų funkcijas, organizuoti ir kontroliuoti veterinarinių reikalavimų, atitinkančių ES teisės normas įgyvendinimą ir kontrolę , sustiprinti veterinarijos įstaigų materialinę bazę, aprūpinant ES standartus atitinkančia įranga (šios priemonės tik pradedamos vykdyti) ir t.t. Nors yra paruoštas maisto įstatymas pagal ES reikalavimus, tačiau jo priėmimo terminas priklauso nuo Produktų saugos įstatymo priėmimo. Europos Komisija 1998 m. Ataskaitoje nurodė, kad veterinarijos srityje„trūksta darbuotojų, patalpų laboratorinės įrangos”.
2) Intelektinės ir pramoninės nuosavybės struktūrų modernizavimas – numatyta 31 priemonė, įvykdyta 12.
Įvykdytos priemonės* Priimtas LR puslaidininkių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymas. Sudaryta nuolatinė delegacija atstovauti Lietuvos Respublikai Pasaulinėje intelektualinės nuosavybės organizacijoje. Ratifikuota Nicos sutartis dėl tarptautinių prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklų registravimo, Madrido sutartis dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo, Budapešto sutartis dėl mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros, Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, Patentinės kooperacijos sutartis.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Įsteigti prie Kultūros ministerijos autorių teisių ir gretutinių teisių departamentą (nutarta sustiprinti ir iš[plėsti ministerijoje esantį padalinį, tai numatoma padaryti autorių ir gretutinių teisių įstatymo projektu, kuris perduotas LR Seimui bet dar nepriimtas), Baigti rengti Intelektualinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įst. projektą (pasiekta pažanga, bet nebaigta), LR Prekių ir paslaugų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (rengiamas), LR firmų vardų įstatymas (derinamas).
LR Seime įregistruoti, bet nepriimti: Autorių ir gretutinių teisių įstatymo, Tarptautinės Romos Konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančių organizacijų apsaugos ratifikavimo įstatymo projektai.
3) Valstybės pagalbos, viešųjų pirkimų bei konkurencijos įstatyminės bazės derinimas ir struktūrų modernizavimas – numatytos 8 priemonės, įvykdytos 4.
Įvykdytos priemonės* Priimtas LRV nutarimas „Dėl valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos pripažinimo”. Taip pat priimtos valstybės pagalbos taisyklės.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Įstatymų ir kitų teisės aktų papildymų ir pakeitimų projektai komercinių monopolių bei specialiųjų ir išimtinių teisų srityje (pradėta vykdyti). 1998 m. taip pat buvo numatyta priėmus naują LR Konkurencijos įstatymą reorganizuoti Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių tarnybą, įkurti Antidempingo politikos skyrių ir kt.
Europos Komisijos 1998 m. Ataskaitoje sakoma, kad – viešųjų pirkimų srityje nėra pasiekta jokios pažangos derinantis prie ES teisės, o valstybės pagalbos srityje maža pažanga, būtina užtikrinti skaidrumą šioje srityje.
4) Finansinių paslaugų sektoriaus sferos vystymas – numatytos 30 priemonių, įvykdytos 19.
Įvykdytos priemonės* Priimti LR investicinių bendrovių įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai. Parengtas naujas Lietuvos banko įstatymo projektas, Lietuvos finansų sektoriaus diagnostinė apžvalga ir suformuoti strateginiai pasiūlymai. Parengta Investicinių bendrovių nuosavų (grynųjų) aktyvų vertinimo metodika.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta priimti Išperkamosios nuomos lizingo įstatymą (nepriimtas), priimti Transporto priemonių savininkų civilinės privalomojo draudimo įstatymą (perduotas LR Seimui) .
Europos Komisija pastebi, kad „finansinio sektoriaus priežiūra vis dar silpna, tačiau valdžios institucijos deda pastangas ją sustiprinti”.
5) Standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų modernizavimas – numatytos 27 priemonės, įvykdytos 8.
Įvykdytos priemonės* Standartizacijos departamentas reorganizuotas į tris savarankiškas institucijas. Priimtas LR atitikties įvertinimo sistemos įstatymas
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Numatyta parengti LR Standartizacijos įstatymo projektą (įstatymas derinamas), įsteigti kokybės sistemų sertifikavimo įstaigą (rengiamas LR Vyriausybės nutarimo projektas), vykdyti techninių reglamentų, įstatymų rengimą, derinimą ir atitikties ES standartams priemonių įgyvendinimą (priemonė pradėta vykdyti), priimti Produktų saugos įstatymą (įstatymas derinamas), priimti Statybos įstatymo pataisas (įstatymas derinamas) ir kt.
Teisingumo ir vidaus reikalų srityje:
2) Imtis konkrečių veiksmų kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu – numatyta 10 priemonių, įgyvendintos 8.
Įvykdytos priemonės* Priimtas baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas, LR pinigų plovimo prevencijos įstatymas, sudaryta „Švarių rankų” programai įgyvendinti, parengti pasiūlymai dėl neatidėliotinų priemonių stambių finansinių bylų tyrimui ir iššvaistyto turto išieškojimui užtikrinti.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Parengti narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą (programa pradėta rengti). Paruošti naują ilgalaikę kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija programos projektą (programa parengta, bet nepriimta) . Europos Komisija esmines problemas išskyrė teisminėje sistemoje bei kovoje prieš korupciją.
3) Sąlygų pabėgėlių priėmimo punktuose gerinimas – numatytos 4 priemonės, įvykdytos 3.
Įvykdytos priemonės* Priimta LR Baudžiamojo kodekso pataisa, numatanti bausmę už tarpininkavimą, pervedant nelegalius emigrantus. Patvirtinti Užsieniečių registravimo centro nuostatai, gerinant sąlygas Užsieniečių registravimo centre prie Vidaus reikalų ministerijos atlikti remonto-statybos darbai.
Tačiau Europos Komisijos Ataskaitoje yra išreiškiamas susirūpinimas „labai vargana padėtimi Pabradės užsieniečių registravimo centre”.
Aplinkos apsaugos srityje:
1) LR aplinkos apsaugos teisės aktų derinimas su bendraisiais ES reikalavimais. Derinimo proceso planavimas ir administravimas. ES reikalavimų įgyvendinimo programų ruošimas ir jų įgyvendinimas. Numatyta 16 priemonių, įvykdytos 4, pasiekta pažanga 5 vykdyme.
Įvykdytos priemonės* Tęsiant ES teisės aktų perkėlimą, parengta ir patvirtinta Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su ES reikalavimais strategijos ir veiksmų programa, priimtas LR atliekų tvarkymo įstatymas, parengta monitoringo programa.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Aplinkos apsaugos teisės normų derinimo su ES reikalavimais finansavimo koncepcijos paruošimas (rengiamas projektas), Specialistų apmokymo ES aplinkos apsaugos reikalavimų ir teisės derinimo srityje programos paruošimas ir įgyvendinimas (programa ruošiama), Atmosferos apsaugos įstatymo projekto paruošimas (parengtas pirminis variantas) ir kt.
Europos Komisija pastebi, kad padaryta gera pažanga teisės aktų perkėlimo srityje.
Energetikos srityje:
1) Ypač išsamios, ilgalaikės energetikos strategijos ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo plano parengimas, laikantis Branduolinės saugos sąskaitos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Numatytos 3 priemonės, neįvykdyta nė vienos.
Numatytos įvykdyti 1998 m., bet neįvykdytos* Patikslinti Nacionalinės energetikos strategijos programą (baigiamoji stadija), Vykdyti VĮ Ignalinos atominė elektrinė saugumo gerinimo programą SIP –2 (tarpinė vykdymo stadija). Sudaryti Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo preliminaraus plano paruošimo ir kaštų įvertinimo metodologiją ir metodiką bei metmenis (tarpinė vykdymo stadija).
Priedas Nr. 2
Seimo komitetų iki 199 01 11 pateiktos išvados „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”:
a) Ekonomikos komiteto 1998 12 16 Nr. 62 protokolo išrašas „dėl Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo priemonių ir ES regioninės politikos”.
c) Kaimo reikalų 1998 12 21 Nr. 39 (74) sprendimas „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
d) Nacionalinio saugumo komiteto 1998 12 21 Nr.104 –14/291 ataskaita „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
e) Socialinių reikalų ir darbo komiteto 1998 12 16 Nr. 19 (96) ir 1998 12 21 Nr. 20 (97) išrašai iš protokolų „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
f) Sveikatos reikalų komiteto 1998 12 21 Nr. 22 nutarimas „dėl Europos Komisijos ataskaitos apie Lietuvos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje”.
i) Žmogaus ir piliečio teisų bei tautybių reikalų komiteto protokolo išrašas 1998 12 21 Nr. 88.
LR Seimo Ekonomikos komitetas
LR Seimui PROTOKOLO IŠRAŠAS
1998 12 16 Nr.62
Vilnius
Dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos
įgyvendinimo problemų ir ES regioninės politikos
Dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo problemų ir ES regioninės politikos.
NUSPRĘSTA (bendru sutarimu):
I. Konstatuoti, kad, sprendžiant Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos įgyvendinimo problemas, pagrindiniai prioritetai yra:
II. Rekomenduoti:
1. LR Vyriausybei:
2) Parengti realiai įgyvendinamų pirmaeilių priemonių 1998 m. I pusmečiui planą ir įteisinti reguliarų jo atnaujinimo mechanizmą.
3) Pagal ES Vidutinės trukmės ekonominės strategijos metodiką iki 1999 m. balandžio mėn. parengti Lietuvos ūkio vystymo iki 2010 metų strategiją.
5) Iki 1999 m. vasario mėn. pateikti LR Seimui svarstyti Intelektualinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymo projektą.
6) Sudaryti nuolatinę komisiją, įtraukiant ir Seimo narius, kuri kontroliuotų Muitinės departamento darbo priemonių planus, trūkumams šalinti pasinaudojant daugiašale PHARE pagalba, bei jų vykdymo terminus (ypatingą dėmesį skiriant kompiuterinės duomenų bazės diegimo bei muitines jungiančio tinklo sukūrimui).
7) Ypatingą dėmesį atkreipti į Europos Sąjungos standartų diegimo Lietuvoje problemą ir numatyti priemones bei lėšas standartų harmonizavimo problemos sprendimui.
8) Iki 1999 m. vasario mėn. pateikti LR Seimui svarstyti Lietuvos banko įstatymo projektą, parengtą atsižvelgiant į ES reikalavimus.
9) Iki 1999 m. vasario mėn. pateikti LR Seimui svarstyti Civilinės aviacijos įstatymo pataisų projektą, numatantį nepriklausomos institucijos, administruojančios civilinę aviaciją bei jos saugumą, įsteigimą.
12) Išnagrinėti galimybę įsteigti Ryšių reguliavimo tarnybą Europos Komisijos minimoms funkcijoms vykdyti.
13) Sudaryti trišalę delegaciją iš Ūkio ir Finansų ministerijų bei Lietuvos banko atstovų, kurie parengtų ir atstovautų Europos Sąjungoje Lietuvos poziciją ūkio politikos klausimais.
14) Užtikrinti aktyvų visų institucijų pareigūnų bendradarbiavimą su atitinkamų Europos Komisijos direktoratų pareigūnais bei garantuoti, kad atitinkamiems EK direktoratams laiku būtų pateikiami naujausi duomenys apie Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemų sprendimo eigą.
2. Ūkio ministerijai:
1) Parengti ir pateikti įstatymų bei kitų teisės aktų pataisų projektus, kurie paspartintų bankroto bylų procedūrą. Taip pat parengti patikslinimą “Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemoms ir ES regioninei politikai” dėl bankroto bylų trukmės, akcentuojant, kad naujajame Įmonių bankroto įstatyme yra nustatytas 6 mėn. terminas sprendimui dėl įmonės sanavimo ar reorganizavimo priimti, o jei toks sprendimas nepriimamas, tai iškart taikoma likvidavimo procedūra.
2) Parengti patikslinimą “Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemoms ir ES regioninei politikai” dėl vykdomų programų, skirtų teisėjų ir įmonių administratorių kompetencijai didinti, akcentuojant, kad Lietuvoje yra įdiegta sistema, kai norintys administruoti įmones fiziniai asmenys turi išlaikyti tam tikrus kvalifikacinių reikalavimų egzaminus pagal komisijos patvirtintą programą bei nurodant, kad Lietuvoje yra įdiegta ir naujovė – t.y. teikti įmonių administravimo paslaugas šiuo metu jau turi teisę ir 17 juridinių asmenų.
3) Parengti papildymą “Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemoms ir ES regioninei politikai” dėl makroekonomikos raidos, įgalinančios įgyvendinti struktūrines reformas, pažymint, kad nuo 1998 01 01 prie Ūkio ministerijos jau yra įkurtas Įmonių bankroto valdymo departamentas.
5) Parengti patikslinimą “Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemoms ir ES regioninei politikai” dėl viešųjų pirkimų, akcentuojant, kad nacionalinės preferencijos bus taikomos laikinai, t.y. , kad LR Vyriausybės 1998 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. 1189 neteks galios įsigaliojus naujajam Viešųjų pirkimų įstatymui.
3. Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai:
4. Finansų ministerijai:
2) Parengti patikslinimą “Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemoms ir ES regioninei politikai” dėl pastabų muitinei, pažymint, kad sudarytas konkrečių priemonių planas trūkumams šalinti pasinaudojant daugiašale PHARE pagalba.
5. Standartizacijos departamentui:
1) Parengti patikslinimą “Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemoms ir ES regioninei politikai” dėl stantartizacijos institutų bei specialistų skaičiaus, nurodant, kad Lietuvoje jau yra 45 technikos komitetai, taikantys Europos standartizacijos principus.
6. Susisiekimo ministerijai:
1) Parengti ir iki 1999 m. vasario mėn. pateikti LR Vyriausybei įstatymo projektą dėl Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos reorganizavimo, sustiprinant laivybos saugos funkcijas (numatant tarptautinių konvencijų laivyno saugos klausimais įgyvendinimą, laivų registracijos, žmonių paieškos gelbėjimo darbų organizavimą ir kt.).
7. Lietuvos bankui:
1) Parengti patikslinimą “Nacionalinės Acquis priėmimo programos įgyvendinimo problemoms ir ES regioninei politikai” dėl centrinio banko teisės aktų visiško suderinimo su ES taisyklėmis nurodant, kurios pastabose nužymėtos priemonės jau yra įgyvendintos.
Pastaba: kursyvu pažymėtos pastabos cituojamos iš Europos Komisijos 1998 m. ataskaitos
Komiteto pirmininkas A.Šimėnas
LR Seimo Gamtos apsaugos komitetas
PROTOKOLAS
1998 12 16 Nr. 57 (120)
3. SVARSTYTA:
Informacija apie Nacionalinės Acqui Priėmimo Programos aplinkosaugos srityje įgyvendinimo problemas. Pranešėjai - A.Kundrotas (Aplinkos ministerijos atstovas) (3 priedas), R.Bogdevičius (Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamento atstovas) (4 priedas).
KALBĖJO: komiteto pirmininkas - A.Vaišnoras, komiteto pirmininko pavaduotojas - A.Grumadas, komiteto nariai: S.Kubiliūnas, J.Mocartas, N.Ambrazaitytė, komiteto patarėjas - A.Spruogis, R.Baškytė (Aplinkos ministerijos ministro patarėja), R.Bunevičiūtė (Seimo Europos reikalų komiteto patarėja).
NUSPRĘSTA:
2) Nacionalinės Acqui Priėmimo Programos aplinkosauginės dalies įgyvendinimas iš esmės vyksta pagal programą ir Europos Komisija didesnių priekaištų dėl to neturi;
3) Nacionalinės Acqui Priėmimo Programos aplinkosauginės dalies įgyvendinimas reikalauja didelių Lietuvos biudžeto ir kitų šaltinių lėšų;
4) Atkreipti Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės dėmesį į tai, kad būtina atnaujinti ir papildyti Nacionalinės Acqui Priėmimo Programą, atsižvelgiant į atliktus darbus ir naujai atsiradusias problemas;
5) Prašyti Europos komiteto prie Lietuvos Vyriausybės išklausyti informaciją apie Nacionalinės Acqui Priėmimo Programos įgyvendinimo problemas žuvininkystės srityje (pranešėjai: Aplinkos ministerijos Žuvų išteklių departamentas ir Žemės Ūkio Žuvininkystės departamentas) dėl geresnio darbų koordinavimo.LR Seimo Kaimo reikalų komitetas.
Kaimo reikalų komitetas,
išanalizavęs Europos Komisijos (EK) ataskaitą apie Lietuvos pažangą rengiantis narystei Europos Sąjungoje ir Žemės ūkio ministerijos parengtą prioritetinių priemonių, atsižvelgiant į EK Pažangos pranešime pareikštas pastabas, planą,
NUSPRENDŽIA:
1.Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1.1 Užtikrinti Nacionalinės Acquis priėmimo programos (NAPP) ir papildomų priemonių, numatytų įgyvendinti 1999 m. I – III ketv., atsižvelgiant į EK Pažangos pranešime išskirtas problemas, finansavimą;
1.2 Artimiausiu metu išspręsti žuvininkystės administracijos, atitinkanč1.3 ios Europos Sąjungos reikalavimus, įsteigimą, sutvarkyti žuvies išteklių valdymą, žvejybą, žuvies perdirbimą ir prekybą ir kitus šios srities klausimus;
LR Seimo Nacionalinio saugumo komitetas
1998 12 21 d., pirmadienį, įvyko NSK posėdis, kuriame:
1. Dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjo pavaduotojui gynybos klausimais A.Vaičeliūnui, Vidaus reikalų viceministrui E. Sakalauskui, Pasienio policijos vyriausiajam komisarui A. Songailai, Pasienio policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkui R. Liubajevui, LR Seimo Europos reikalų komiteto patarėjai R. Bunevičiūtei svarstyta dėl Europos Komisijos parengtoje ataskaitoje apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje paminėtų Lietuvos sienų apsaugos klausimų. Komitetas pritarė ataskaitai dėl Europos Komisijos parengtos ataskaitos apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, kuri buvo perduota Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetui.
Ataskaita
Nacionalinio saugumo komitetas, išnagrinėjo Europos Komisijos parengtą ataskaitą apie Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje, ypač joje nurodytus trūkumus valstybės sienos apsaugos srityje.
Š.m. gruodžio 21 d. surengtame komiteto posėdyje kartu su Vidaus reikalų ministerijos ir Pasienio policijos departamento prie VRM vadovais dar kartą apsvarstyti klausimai susiję su integracija į Europos Sąjungą ir šios organizacijos keliamais reikalavimais mūsų valstybės sienos apsaugai. Posėdyje buvo akcentuojami nelegalios migracijos, personalo mokymo, bendradarbiavimo su ES analogiškomis struktūromis, valstybės sienos apsaugos bei ją saugančių institucijų kontrolės ir valdymo problemos. Nacionalinio saugumo komiteto atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dalis komisijos ataskaitoje nurodytų trūkumų yra šalinama šiuo metu (Pvz.: naujos sienos apsaugos teisinės bazės, atitinkančios ES reikalavimus, kūrimas), o dalis – pagal atitinkamas Nacionalinėje Acquis priėmimo programoje (NAPP) numatytas priemones 1999 metais ir vėliau.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija 1999 m. rengdama naują ataskaitą ypatingą dėmesį skirs 1999 m. I-jo pusmečio rezultatams, nurodome, ką Pasienio policijos departamentas prie VRM planuoja artimiausiam laikotarpiui:
- pareigūnų apmokymas (AH 1/2.5)
Pagal Pasienio policijos departamento prie VRM parengtą ir su Suomijos sienos apsaugos tarnyba pasirašytą Protokolą dėl bendradarbiavimo apmokymų srityje bus organizuojami trumpalaikiai kursai ir seminarai (sienos apsaugos organizavimo, valdymo tobulinimo, pasų kontrolės, mokymo įstaigų vadovų apmokymo klausimais). 1999 metais I-jį pusmetį bus suderinta koncepcija dėl sienos apsaugos specialistų rengimo Lietuvos aukštosiose ir specialiose mokymo įstaigose.
- užkardų statyba (AH 1/2.3)
Pagal 1997 m. PPD prie VRM pateiktą Phare sienos apsaugos stiprinimo programą planuojama iš Phare lėšų pastatyti 4 pasienio užkardas , o iš savo lėšų – 2 užkardas. Šiuo metu yra ruošiama medžiaga konkursui, kurį Europos Komisija numačiusi skelbti 1999 m. kovo mėnesį, o pats projektas bus įgyvendintas iki metų pabaigos.
- sienos su Baltarusija demarkavimas (AH 1/2.2), sienos su Baltarusija demarkavimo u²baigimas, Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimo pradžia (BH 4/1.4, BH 4/1.5)
Lietuva demarkavimo darbus Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje savo atsakomybės ruože planuoja užbaigti iki 1999 m. rugpjūčio mėnesio. Šiuo metu su Baltarusija deramasi dėl galimybės Lietuvai sužymėti pasienio juostą centriniais stulpeliais ir Baltarusijos atsakomybės ruože. Lietuvos ir Rusijos sienos demarkavimui ruošiama kartografinė bei juridinė medžiaga. Konkretūs sienos įrengimo darbai bus pradėti tik po Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Sutarties dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos (pasirašytos 1997 m. spalio 24 d.) ratifikavimo.
- nauja sienos apsaugos teisinė bazė, atitinkanti ES reikalavimus (AH 1/2.1)
PPD prie VRM sudaryta darbo grupė parengė LR valstybės sienos ir jos apsaugos pagrindų bei LR pasienio policijos tarnybos įstatymų projektus, kurie šiuo metu derinami su kitomis valstybinėmis institucijomis ir greitu metu bus pateikti Seimui svarstyti. Taip pat bus pateiktas VRM darbo grupės paruoštas LR Policijos veiklos pagrindų įstatymas. Šie ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys Pasienio tarnybų darbą ir valdymą yra paruošti atsižvelgiant į ES keliamus reikalavimus tuo būdu pašalinami komisijos nurodyti trūkumai šioje srityje.
- techninės bazės stiprinimas (AH 1/2.4)
1) Kuriant informacinę pasienio policijos sistemą planuojama kartu su Siemens Nixdorf 1999 m. vasario mėnesį pradėti diegti pilotinį projektą Pakrančių apsaugos rinktinėje. Visame pasienyje ši sistema bus įdiegta tik 2005 m. Įdiegus šią sistemą galima būtų vykdyti apsikeitimą informacija su ES šalimis.
2) Pagal sudarytą sutartį su Thomson CSF dėl stebėjimo įrangos įsigijimo Lietuvos Baltarusijos pasieniui šiuo metu Prancūzijoje gaminami termovizoriai. Visus darbus reikalingus 10 elektroninių stebėjimo kompleksų eksploatacijai planuojama baigti 1999 m. birželio mėnesį. ES komisija patvirtino, kad už Phare lėšas pasienio policijai bus perkami dar 5 mobilūs termovizoriai, kurie bus skirti rytinės sienos apsaugai. Planuojama šiuos termovizorius įsigyti 1999 m. I-mą pusmetį.
Komitete išanalizavus Europos Sąjungos ir kitų šalių jūros kontrolės sistemas ir būdus, o taip pat atsižvelgiant į valstybės sienos jūroje patirtį bei Suomijos pasienio apsaugos ekspertų PPD prie VRM prašymu atliktos (š.m.rugsėjo 21–25 d.d.) Lietuvos žinybų veiklos jūroje ir jos plėtros galimybių įvertinimo medžiagą, galima teigti, kad Lietuvos Respublikos suinteresuotų žinybų veikla jūroje nėra pakankamai efektyvi ir ekonomiška bei atitinkanti ES šalių išorinių sienų apsaugos standartus. Komiteto posėdyje nuspręsta inicijuoti tarpžinybinės darbo grupės sudarymą (įtraukiant NSK atstovą), kuri, pirmiausia, išanalizuotų ir įvertintų turimų jūros apsaugos pajėgų, priemonių, įgaliojimų ir veiklos sričių pasidalijimą tarp pajūryje ir jūroje veikiančių žinybų, sukurtų ilgalaikę vyriausybinę jūros sienos apsaugos tobulinimo, bendrų sistemų kūrimo ir naudojimo programų projektą, užtikrinsiantį bendrą Baltijos jūros rajono saugumą, bei gerinsiantį kovą su nelegalia migracija, kontrabanda ir neteisėta žvejyba Lietuvos Respublikai priklausančioje Baltijos jūros vandenų dalyje.
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo
SVARSTYTA:
NUSPRĘSTA:
3. Išklausyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo fondo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Respublikinės darbo biržos atstovų informacija dėl socialinių ir darbo problemų nurodytų EK Ataskaitoje sprendimo.
3.1 Atsižvelgiant į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komitetui pateiktoje medžiagoje nurodytos priemonės nepakankamos visoms nurodytoms problemoms spręsti prašyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki šių metų gruodžio 18 d. detalizuoti konkrečių priemonių, numatytų nacionalinėje teisės harmonizavimo darbų programoje ir nacionalinėje acquis priėmimo programoje, numatomų įvykdyti 1999 m. I pusmetyje planą, nurodant tikslus, finansavimo šaltinius ir laukiamus rezultatus pagal šias Europos Komisijos pastabas:
3.1.1 “Tačiau reikia pažymėti, kad sveikatos ir darbo saugos direktyvų įgyvendinimą reikia papildyti stipria priežiūros institucija, turinčia pakankamus išteklius veiksmingam praktiniam teisės įgyvendinimui užtikrinti.”
3.1.2. “…tiek Nacionalinė užimtumo taryba, tiek teritorinės trišalės komisijos vykdo savo funkcijas daugiau formaliai, nedarydamos ženklesnės įtakos darbo rinkai.”
Kartu su Respublikine Darbo birža -pateikti komitetui duomenis apie Užimtumo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos , o taip pat teritorinių trišalių komisijų veiklos rezultatus už 1998 m., o taip pat konkrečius pasiūlymus, kas įgalintų šias institucijas efektyviau dirbti.
3.1.3. “Reikia imtis ženklių priemonių, harmonizuojant ir įgyvendinant ES užimtumo ir socialinės apsaugos acquis”.
3.1.4. “…nedarbo lygis krito, tačiau vis dar išlieka ženklūs skirtumai tarp rajonų…”
Kartu su Respublikine Darbo birža -komitetui pateiktą medžiagą šiuo klausimu prašytume detalizuoti, nurodant kiek efektyvios 1998 m. įgyvendintos užimtumo programos bei atlikti viešieji darbai, o taip pat numatomas šių priemonių vykdymas 1999 m. I pusmetyje (kiek sukurta ir kiek planuojama sukurti darbo vietų per nurodytą laikotarpį); PHARE programos remiamo projekto “Vietinių užimtumo iniciatyvų vystymas” praktinis įgyvendinimas.
Išrašas iš protokolo
1998 12 21 Nr. 20 (97)
Vilnius
SVARSTYTA:
NUSPRĘSTA:
4. Atsižvelgiant į Europos Komisijos pastabas ataskaitoje “Dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje” teikiame pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atitinkamoms ministerijoms, savivaldos institucijoms, kokiomis kryptimis reikėtų spręsti nurodytas problemas.
4.1 Siekiant užtikrinti, kad būtų efektyviai realizuojami priimti teisės aktai, parengti įgyvendinant Nacionalinę Acquis priėmimo, o taip pat Nacionalinę teisės harmonizavimo darbų programas, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Europos komitetui prie LR Vyriausybės ) periodiškai atlikti analizę apie tai, ar laiku ir kaip įgyvendinami šie teisės aktai , nurodant atsakingus už vykdymą ir kontrolę asmenis, priimant sprendimus iškilusioms problemoms šalinti ir apie teisės aktų vykdymą atsiskaityti LR Seimui.
4.2 Įvertinant pasaulio finansinių rinkų ir galimas Rusijos krizės pasekmes Lietuvai, siūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai kartu su Finansų ir Ūkio ministerijomis parengti bendrą strateginį planą, nurodant uždavinius ir priemones dėl:
-gyventojų užimtumo ir nedarbo prevencijos, ypač įmonėse, kuriose yra nevisiškas užimtumas;
- turimų rinkų išsaugojimo bei paieškos naujų rinkų;
- lanksčios mokesčių, muitų, kainų, monetarinės bei fiskalinės politikos.
Regioninis užimtumas- politika
3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Statistikos departamentui - organizuoti tyrimus statistinei informacijai apskričių, o ypač rajonų lygyje, sukaupti, ko pagrindu parengti regioninės užimtumo politikos perspektyvas.
2. Į užimtumo problemų sprendimą teritoriniame lygmenyje - programų rengimą ir įgyvendinimą -įtraukti vietos valdžios- savivaldybių atstovus.
3. Sprendžiant regionines nedarbo problemas- inicijuoti darbo rinkos valdymo decentralizavimą, nustatant regioninės darbo rinkos politikos tikslus ir uždavinius, formuojant regioninės darbo rinkos politikos vykdymo mechanizmą, nustatant regioninių darbo rinkos institucijų uždavinius ir funkcijas bei skatinant socialinių partnerių aktyvumą.
6. Mažinant nedarbo problemas -sieti tolesnę ūkio pertvarkymo ir ekonomikos politiką su užimtumą skatinančiomis ir palaikančiomis priemonėmis.
Trišalė partnerystė -institucijos
3. Peržiūrėti veikiančių trišalių institucijų užduotis bei funkcijas ir parengti bei suformuoti naują trišalės partnerystės sistemą ir ją atitinkančias struktūras (trišalio bendradarbiavimo mechanizmą).
2. Parengti įstatyminį pagrindą, skatinantį trišalį dialogą, siekiant efektyvaus praktinio keliamų uždavinių įgyvendinimo.
Profesinė sveikata ir sauga darbe- įstatymai ir institucijos
1. Parengti naujus bei patobulinti veikiančius pagrindinius profesinę sveikatą ir saugą darbe bei šią politiką vykdančių atitinkamų institucijų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, suderintus su ES teisės reikalavimais, bei stiprinti šias institucijas didinant darbo inspektorių skaičių ir papildomai skatinant dirbančius specialistus, taip pat išspręsti šių institucijų kompetencijos ir atsakomybės pasiskirstymo klausimus.
Komiteto pirmininkė B. Visokavičienė
Posėdžio sekretorė R. Liekienė
LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas
NUTARIMAS
1998 12 21 Nr.22
Vilnius
Dėl Europos Komisijos ataskaitos apie
Lietuvos pažangą siekiant narystės ES
sveikatos apsaugos dalies
Atsižvelgiant į SAM pateiktą informaciją dėl prioritetinių veiksmų ir priemonių plano spartinant Lietuvos pasirengimą narystei Europos Sąjungoje ir konstatuojant, kad Seime patvirtinta Lietuvos sveikatos programa, nusakanti sveikatos politikos ir sveikatos apsaugos reformos strategiją iki 2010 m., Seime svarstomi Profesinės sveikatos priežiūros ir Radiacinės saugos įstatymų projektai, eilė radiacinės saugos ir kitų higienos normų suderinta su ES teisės aktais, tačiau visuomenės sveikatos priežiūros reforma vykdoma nepakankamai sparčiai, neįgyvendinami ES direktyvos “televizija be sienų” reikalavimai įskaitant tabako reklamos draudimą televizijoje, Seimui nėra pateikti Produktų saugos ir Maisto įstatymų projektai, siūlyti:
1. Seimui artimiausiu metu svarstyti ir priimti Profesinės sveikatos priežiūros įstatymo projektą ir Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, reglamentuojantį tabako reklamos draudimo įgyvendinimo tvarką.
2. Vyriausybei artimiausiu metu pateikti Seimui Produktų saugos ir Maisto įstatymų projektus, Maisto įstatymo projektą papildyti kai kuriomis buvusio Geriamojo vandens įstatymo projekto nuostatomis tiek, kiek tai negali būti reglamentuota atitinkamais poįstatyminiais aktais.
3. Vyriausybei, Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai užtikrinti Tabako kontrolės įstatymo bei Sveikatos sistemos įstatymo nuostatų dėl tabako reklamos draudimo įgyvendinimą.
4. Sveikatos apsaugos ministerijai Seimo nutarimo “Dėl Sveikatos sistemos įstatymo įgyvendinimo” nustatytais terminais parengti ir pateikti Vyriausybei ir Seimui Prekursorių įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektą, paspartinti higienos normų peržiūrėjimą derinant jas su ES normomis.
5. Sveikatos apsaugos ministerijai artimiausiu metu peržiūrėti visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų funkcijas bei etatų struktūrą atsižvelgiant į ES teisės aktų, Sveikatos sistemos įstatymo, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo, Lietuvos sveikatos programos nuostatas.
6. Vyriausybei numatyti priemones sustiprinti Vyriausybinės narkotikų kontrolės komisijos veiklą ir patvirtinti Valstybinę narkomanijos prevencijos ir gydymo programą.
Komiteto pirmininkas A.Matulas
LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
IŠRAŠAS IŠ PROTOKOLO
1998 12 16
Vilnius
KOMITETO POSĖDIS
SVARSTYTA: Europos Komisijos ataskaitos dėl Lietuvos pažangos rengiantis narystei Europos Sąjungoje teiginiai apie švietimą, profesinį rengimą ir audiovizualinį sektorių.
NUSPRĘSTA:
1. Pažymėti, kad Europos Komisijos ataskaitos teiginys, kad “Nuo 1997 m. vidurio nepadaryta pažangos profesinės kvalifikacijos ir diplomų abipusio pripažinimo srityje” nėra pakankamai pagrįstas, nes per aptariamą laikotarpį buvo priimti du svarbūs teisiniai aktai kvalifikacijų pripažinimo klausimu:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl užsienyje įgyto išsimokslinimo pripažinimo” (1998 08 12 Nr.1024).
2. Europos Komisijos ataskaitos išvada, kad “… nėra jokios pažangos audiovizualiniame sektoriuje”, taip pat intelektinės nuosavybės, autorių teisių apsaugos būklės vertinimai atitinka, iš esmės, tikrąją padėtį. Lietuvos radijo ir televizijos rinka yra bemaž nereglamentuojama. Nesutvarkyti nuosavybės santykiai audiovizualiniame sektoriuje sudaro prielaidas sparčiam užsienio kapitalo skverbimuisi į Lietuvos audiovizualinę rinką. Nėra aiškios, tiksliai reglamentuojamos radijo dažnių koordinavimo ir skyrimo tvarkos. Valstybinė radijo dažnių tarnyba savo veikloje ne visada vadovaujasi galiojančiais įstatymais. Radijo ir televizijos komisija stokoja savo veiklai reikalingos informacijos apie sukoordinuotus dažnius. Esama tam tikro neatitikimo tarp Visuomenės informavimo įstatymo ir Telekomunikacijų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių radijo ir televizijos stočių licencijavimą. Nacionalinio radijo ir televizijos veikloje ryškėja komercinės tendencijos, tolydžio vis labiau užgožiančios NRTV patikėtą kultūrinę, šviečiamąją misiją.
Šios ir kai kurios kitos aktualios Lietuvos audiovizualinio sektoriaus plėtros problemos atsispindi Radijo ir televizijos komisijos 1998 metų veiklos ataskaitoje (pridedama).
3. Tobulindama abipusio diplomų ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistemą, Švietimo ir mokslo ministerija (ypač prie jos veikiantis Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), vykdantis Lietuvos Europinio akademinio pripažinimo ir mobilumo informacijos centro (Lietuvos ENIC (NARIC) funkcijas), kartu su kitų ministerijų atstovais 1999 m. turėtų atlikti tokius darbus:
1) Parengti Lisabonos Konvencijos (t.y. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos) nuostatų įgyvendinimo tvarką.
3) Įgyvendinti valstybės reguliuojamų profesijų nuostatus (projektas “Profesinės kvalifikacijos ir kompetencijos reikalavimų valstybės reguliuojamai profesinei veiklai nuostatai” parengti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos mokymo tarnybos yra derinami institucijose ir numatomi teikti LR Vyriausybei).
4) Išversti ir publikuoti ES direktyvas diplomų pripažinimo ir profesinio pripažinimo klausimais (kartu su Sveikatos apsaugos, Aplinkos, Ūkio, Teisingumo ministerijomis, Veterinarijos tarnyba, kitomis institucijomis).
5) LR Vyriausybė turėtų paskirti koordinatorių, atsakingą už ES direktyvų 89/48/EEC ir 92/51/EEC (direktyvos išverstos ir publikuotos) įgyvendinimą, kuris būtų kvalifikuotas ir pakankamai aprūpintas reikalingais resursais.
4. Plėtojant Lietuvos Respublikos audiovizualinį sektorių, gerinant intelektinės nuosavybės, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, 1999 metais rekomenduotina atlikti tokius darbus:
2) Parengti ir pateikti Seimui svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama:
a) suderinti Įstatymo nuostatas su Europos Tarybos 1989 m. priimta konvencija “Televizija be sienų” bei Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyva (1997 06 30), konkretizuojančia ir detalizuojančia kai kurias konvencijos “Televizija be sienų” nuostatas;
b) aiškiau reglamentuoti erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių, radijo ir televizijos laidų platinimo tvarką.
3) Ratifikuoti ET konvenciją “Televizija be sienų”;
Šios Konvencijos įgyvendinimo tikslu būtina parengti priemones, numatančias:
e) RTK administracijos padalinio plėtimą, kuriant Informacijos analizės tyrimų ir programavimo užsienyje ryšių ir visuomenės informavimo skyrius;
5) Autorių teisių ir gretutinių teisių gerinimo tikslu Lietuva 1999 m. turėtų prisijungti prie šių tarptautinės teisės dokumentų:
a) Fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo konvencija (priimta 1971 m. Ženevoje);
b) Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (priimta 1996 m. Ženevoje);
Komiteto posėdis
1. SVARSTYTA: Seimo diskusijos ir siūlomų priemonių Europos integracijos administracinių gebėjimų, regioninės politikos, duomenų apsaugos, atitikties įvertinimo ir standartizacijos klausimais
NUSPRĘSTA: Pritarti Komiteto pasiūlymams bendru sutarimu ( pridedami).
Posėdžio pirmininkas L.Sabutis
Tikra:
Posėdžio sekretorė,
Komiteto padėjėja G.Jasaitienė
1998 12 21
Spragos administracinių gebėjimų srityje
Europos komisijos ataskaitoje nurodoma, jog Lietuvoje būtina rengti darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymus ir parengti visą mokymo strategiją.
Ruošiant šias pastabas, atsižvelgta į Europos reikalų komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos pareigūnų pranešimus ir svarstymus Seime bei priimtą 1998 m. gruodžio 10 d. Rezoliuciją.
Šiuo metu Valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo srityje VRSR ministerijai pavaldžios dvi institucijos: Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ Druskininkuose ir Valstybės tarnautojų tobulinimosi centras Vilniuje.
1998 metais savo kvalifikaciją kėlė per 39% visų Lietuvos valdininkų. Pagal atskiras sritis: 401 - vadybos srityje, 171 - teisės srityje, 990 - kompiuterinių sistemų srityje, 415 - gilino savo užsienio kalbos žinias, 171 - Europos integracijos srityje, 4737 - gilino savo spec. profesines žinias, 581 kėlė kvalifikaciją kitose srityse.
Valdininkų registro duomenimis, per 1998 metus Lietuvos centrinės administracijos, regioninio ir vietinio lygio 7466 valdininkai kėlė savo kvalifikaciją arba 63,27% daugiau negu 1997 metais.
Programos įgyvendinimo pradinei fazei 1999 metams valstybės biudžete numatyta 420 tūkst. lt. lėšų. Ateinantiems metams nustatytas ES mokymo programų turinys. Mokymo programas sudarys žinių apie ES gilinimas, susidedantis iš bendrųjų ir specialiųjų žinių apie ES, gebėjimų ugdymas ir išvykos stažuotis į ES šalis-nares. Siekiant geriau pasirengti valstybės tarnautojų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui, būtina įsteigti Lietuvos viešojo administravimo institutą. Vyriausybė šiai idėjai pritarė valstybės biudžete tam tikslui skirta 1,42 mln. litų.
Valstybės tarnautojų tobulinimosi centre įsisavinama keletas svarbių valstybės tarnybai projektų. Vienas iš jų - bendras Lietuvos ir Didžiosios Britanijos projektas - Valstybės valdymo tobulinimo programa. Programa skirta aukštesnio lygio centrinės valdžios institucijų valdininkams: viceministrams, ministerijų sekretoriams, departamentų ir skyrių vedėjams.
Kitas projektas vykdomas kartu su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Vokietijos „Karl Duisberg Gesellchaft“ mokymo centru ir Bonos Europos Sąjungos politikos institutu. Tai pirmasis Lietuvoje seminaras būsimiems dėstytojams apie Europos Sąjungą. Seminaro dalyviai po pusantrų ar dviejų metų gaus Europos Sąjungos sertifikatus (pažymėjimus), suteikiančius jiems teisę patiems rengti paskaitas apie Europos Sąjungą.
VRSRM kartu su Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaujant su Suomijos Viešojo administravimo institutu, parengė Valstybės tarnautojų pasirengimo Europos Sąjungos narystei mokymo strategiją (kryptis), kuri patvirtinta Vyriausybinės Europos integracijos komisijos posėdyje. Strategijoje numatytos valstybės tarnautojų, kurie bus apmokomi dalykų, susijusių su Europos integracija, tikslinės grupės. Tikslinėse grupėse pagal minėtą programą numatoma apmokyti apie 660 valstybės tarnautojų. Didžiausią grupę sudarys „kiti valstybės tarnautojai“, kuriai iš principo priklauso visi valstybės tarnautojai. Jie turės įgyti žinių pagrindus apie ES. Tuo pačiu iš PHARE programos valstybės tarnautojų mokymui planuojama panaudoti apie 1,25 mln. ECU.
Atlikta analizė parodė, jog pagal valstybės valdymo ir savivaldos institucijų pateiktus duomenis valdininkų kvalifikacijai kelti buvo numatyta skirti iš valstybės biudžeto virš 8 milijonų litų arba vidutiniškai 2,56 procentų 1998 metų darbo užmokesčio fondo. Vienok per 3 šių metų ketvirčius valdininkų kvalifikacijos kėlimui buvo panaudota tik 0,54 procento darbo užmokesčio fondo.
Pagrindinė priežastis, kad realiai neveikia valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo finansavimo modelis yra ta, kad Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Biudžetinės sandaros įstatymas tarpusavyje nesuderinti. Valstybės biudžeto asignavimai valstybės tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo reikmėms Biudžetinės sandaros įstatyme nėra numatyti, todėl sudarant konkretų biudžetą tai atskira eilute nefiksuojama ir lėšos faktiškai neskiriamos.
Išvados:
Siekiant pašalinti trūkumus administracinių gebėjimų srityje, nurodytus EK ataskaitoje, reikėtų įgyvendinti šias priemones:
· Pasiūlyti Vyriausybei iki 1999 metų sausio 31 dienos pateikti Seimui Viešojo administravimo ir Valstybės tarnybos jau parengtus įstatymų projektus.
· Įpareigoti Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministeriją iki 1999 m. kovo 30 dienos įsteigti Viešojo administravimo institutą.
· Iki 1999 m. balandžio 30 dienos padaryti pakeitimus Biudžetinės sandaros įstatyme, namatant jame biudžeto asignavimus valstybės tarnautojų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui.
· Valstybės tarnautojų (valdininkų) mokymą apie ES sujungti su bendruoju valstybės tarnautojų (valdininkų) kvalifikacijos kėlimu, įtvirtinant tęstinio mokymo principą.
Lietuvos regioninės politikos vertinimas Europos Komisijoje
Europos komisija, vertindama Lietuvos pasiruošimą tapti Europos Sąjungos nare, atkreipė dėmesį į platų problemų spektrą regionų plėtros srityje, priemonių reikalingų regioninei politikai vykdyti, nepakankamą administracinių struktūrų bei instrumentų suformavimą ir jų neefektyvų panaudojimą. Taip pat pastebima, kad Lietuvos progresas kuriant diferencijuotą regioninės plėtros politiką, mažinančią regioninius skirtumus, dar yra silpnas. Tam reikalinga suformuoti bendrą pagrindą integruotai plėtros strategijai. Pagal Stojimo partnerystės vidutinės trukmės prioritetus Lietuvoje būtina suformuoti regionines politikos teisinius, institucinius ir finansinius (biudžeto) pagrindus. Tai leistų Lietuvai dalyvauti Europos Sąjungos paramos programose bei mažinti skirtumus tarp regionų.
Pastebėtina, kad regionų politikos klausimais mažai informuojama Lietuvos visuomene, netgi dalis politikų bei valdininkų nepakankamai susipažinę su regionine politika, regionų veiklos galimybėmis, praktiniais regioninės politikos įgyvendinimo veiksmais. Regionas, regioninės problemos mūsuose dažnai tapatinamos su administracine teritorine reforma arba su tautinių mažumų problemomis.
Lietuvos Vyriausybės veiksmai įgyvendinant regioninę politiką
Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. lapkričio 27 d. suformuota darbo grupė parengė sprendimus ir siūlymus, kurie leistų nustatyti Respublikos regioninę sąrangą, apsispręsti dėl teritorijos vienetų priskyrimo teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros lygiams, suformuoti pasiūlymus dėl regioninio valdymo struktūrų, atitinkančių europinę sampratą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998m. liepos 21 d. nutarimu patvirtino regioninės politikos metmenis bei pavedė Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijai pradėti darbus šių metmenų įgyvendinimui. Šio nutarimo priėmimas laikytinas pirmu Lietuvos regioninės politikos plėtros žingsniu.
Nutarime nustatoma, kad “Pagrindiniais teritoriniais dariniais, kuriuose bus vykdoma valstybinė socialinės - ekonominės plėtros regioninė politika, laikytini aukštesnieji administraciniai teritoriniai vienetai - apskritys, kurių dabar yra 10”.Šiame nutarime apibrėžiama regioninė politika ir jos nuostatos.
Metmenys numato ir Regioninės plėtros įstatymo priėmimą. Sudarytai komisijai patikėtas uždavinys parengti šį įstatymą ir kitus teisės aktų projektus. Komisija atsakinga už probleminių regionų sąrašo parengimą. Tačiau Regioninės plėtros komisija vyriausybės nutarimu sudaryta tik po pusės metų 1998 12 09, ir savo veiklos dar nepradėjo.
Regioninės plėtros įstatymas savo esme turėtų būti Lietuvoje kuriamos regioninės politikos teisinė bazė, vienas esminių regioninės politikos vystymo instrumentų. Dar prieš apibrėždamas įvairias regioninę politiką įgyvendinančias institucijas ir jų struktūrą, įstatymas turėtų įtvirtinti ir regioninės politikos sampratą, tikslusir jų kūrimo etapus.
Vyriausybė nustatė, kad svarbiausios regioninės plėtros institucijos galėtų būti:
1) Nacionalinė regionų plėtros taryba, kuri nustatys regioninės politikos tikslus, aprobuos Nacionalinį plėtros planą, regionų plėtros programas ir teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl jų įgyvendinimo.
2) Regionų plėtros institucija, kuri koordinuos visų regioninės plėtros programų bei nacionalinės plėtros plano rengimą. Dabartiniu metu ši institucija vadinama Centrine koordinacine institucija. Ji turi savo darbuotojus, sekretoriatą.
3) Nacionaliniu lygmeniu viena iš ministerijų turėtų koordinuoti kitų ministerijų ir valstybės institucijų regioninės politikos įgyvendinimą ūkio sektoriuose bei socialinėje sferoje (dabar tai atlieka VRSRM).
4) Regioniniu lygmeniu turėtų būti Regiono plėtros taryba, kuri koordinuos atskiro regiono plėtros plano bei programų rengimą ir juos aprobuos. Ši taryba bus sudaroma proporcingo atstovavimo principu iš savivaldybių politikų pagal gautas vietas savivaldybių tarybų rinkimuose.
5) Regiono plėtros agentūra tiesiogiai įgyvendins regiono plėtros planų bei programų projektus. Regionų plėtros agentūros kuriamos, ir yra jau sukurtos Kaune, Klaipėdoje ir Marijampolėje.
Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija parengė Lietuvos regioninės politikos metmenų įgyvendinimo priemonių plano projektą ir pradėjo papildomą analitinės ES teisės peržiūros veiklą, siekdama nustatyti Lietuvos teisės aktų atitikimo ES teisės aktams regioninės politikos srityje laipsnį.
Daugelis svarbiausių darbų, kuriant regioninę politiką, turi būti atliekama pagal vadinamąją Specialią pasiruošimo programą (SPP). Nuo jos įgyvendinimo priklauso, kaip vyksta regioninės politikos kūrimas Lietuvoje. Pagal Regioninės politikos metmenis ir SPP kuriamos institucijos įgyvendins Lietuvos regioninę politiką, taip pat per jas bus įsisavinami ir ES struktūriniai fondai, kai Lietuva taps ES nare. Iki tol, kol Lietuva galės naudotis struktūriniais ES fondais, reikia vykdyti savo regioninę politiką bei ruoštis ir mokytis naudoti ES struktūrinius fondus. Tam skirta SPP programa bei ISPA ir SAPARD bei PHARE fondai. Institucijos, kuriamos centriniame ir regionų (apskričių) lygyje turės padėti rengti regionų plėtros planus.
Institucijų veiklos vertinimai
Vertinant Lietuvoje pradėtą kurti regioninės plėtros politiką (remiantis Regioninės politikos metmenimis), galima pasakyti, kad ji atitinka ES regioninės politikos nuostatas, turi savo specifiką (t.y. dabar visa Lietuva pagal savo rodiklius atitiktų ES regioninės politikos tikslą Nr.1). Pastebėtina, kad Lietuva nėra valstybė, kurioje egzistuoja ryškūs regionų,lyginant ekonominį ir socialinį išsivystymą, skirtumai. Tačiau Lietuvoje būtina turėti labai aiškią regioninės politikos koncepciją, t.y. kam skirsime gaunamus pinigus ir kaip efektyviai jie bus panaudojami.
Šiuo metu priimti Lietuvos regioninės politikos), parengtas Vyriausybės nutarimo “Dėl Lietuvos regioninės politikos metmenų įgyvendinimo priemonių” projektas, nėra pakankama teisinė bazė realiam regioninės politikos įgyvendinimui Lietuvoje.
Paminėtuose dokumentuose numatoma institucija Nacionalinė regionų plėtros taryba, dabar vadinama Nacionaliniu priežiūros komitetu, jų svarba ir funkcijos reikalauja kuo spartesnio apibrėžimo ir suformavimo.
Taip pat vietoje numatomos Regionų plėtros institucijos šiuo metu steigiama Centrinė koordinacinė institucija. Ji nėra įsteigta atskiru teisės aktu, todėl nėra aiškus jos teisinis statusas, nepakanka darbuotojų normaliai koordinacijai vykdyti. Būtina teisiškai apibrėžtijos statusą. Dabar CKI yra Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos padalinys, kuris turėtų būti įsteigtas bent ministro įsakymu. Apie CKI kūrimo problemas užsimena ir EK pareigūnai.
Šiuo metu regioninės politikos acquis sudaro 32 privalomi teisės aktai, priklausantys A (trumpo laikotarpio prioritetų) sąrašui, bei 23 kitos priemonės, esančios B (vidutinio laikotarpio prioritetų) sąraše.
Išvados:
Nesant teisinės bazės regioninės politikos vykdymui, daugelis kuriamų institucijų dirba nesutartinai, jų tarpusavio sąveika bei funkcijos ir atsakomybė yra silpna. Stokojama atskirų institucijų tarpusavio atsiskaitomumo. Europos Komisija savo išvadose apie Lietuvos pažangą konstatuoja, jog šioje srityje nepasiekta didesnio progreso, o teisinės, institucinės bei biudžeto struktūros yra tik koncepcijų stadijoje. Europos Komisija taip pat teigia, kad finansiniai regioninės politikos instrumentai, finansinių procedūrų priežiūra ir kontrolė Lietuvos regioninės plėtros srityje yra silpni. Todėl artimiausiu laiku reiktų:
· Pareikalauti iš Vyriausybės, kad ministerijos bei Regioninės plėtros komisija kuo greičiau parengtų Regioninės plėtros įstatymo ir kitų reikalingų teisės aktų projektus bei pateiktų juos svarstyti Seimui 1999 m. pavasario sesijoje. Teisinio pagrindo spartesnis sukūrimas turi būti vienas regioninės politikos prioritetų. Regioninės plėtros komisija taip pat yra atsakinga už probleminių regionų sąrašo sudarymą. Papildomai inicijuoti Lietuvos Respublikos Biudžetinės sandaros įstatymo pataisas, kurios numatytų regioninio finansavimo galimybes.
· Paraginti Lietuvos Respublikos Vyriausybę sudaryti regioninės plėtros tarybų bei regioninių plėtros agentūrų, esančių skirtinguose regionuose, kūrimo ir jų darbų koordinavimo schemą. Tai ypač svarbu, kai keliems regionams teks koordinuoti savo veiklą sprendžiant tą patį klausimą ar problemą, tuo labiau kol nėra priimtas metmenyse numatytas Regioninės plėtros įstatymas, kol yra neaiškus apskričių ir regionų administracijų veiklos bendradarbiavimas.
· Per mėnesį suteikti Centrinės Koordinavimo institucijai juridinį statusą, skirti šiai institucijai papildomų lėšų bei sudaryti sąlygas naujjiems darbuotojams įdarbinti.
· Dėl specialistų poreikio regioninės plėtros programų kūrimui, organizuoti atskirų centrinio ir vietinio lygio pareigūnų bei regioninės plėtros agentūrų tarnautojų, dirbsiančių regioninės politikos srityje, mokymą.
Duomenų apsauga
Europos Komisija 1998 m. lapkričio 3 d. Ataskaitoje apie Lietuvos pažangą skyriuje “Vidaus rinka be sienų” analizavo duomenų apsaugos veiklą, nors duomenų apsauga nėra įrašyta į Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 10 d. nutarimu buvo įsteigta Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prie Ryšių ir informatikos ministerijos, o 1998 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 620, pakeitė Inspekcijos pavaldumą - prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos.
Inspekcijos pagrindinės funkcijos atitinka priežiūros institucijos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 95/45/EB “Dėl asmenų apsaugos, apdorojant asmeninius duomenis, ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo”, funkcijoms.
Asmens duomenų teisinės apsaugos teisinį santykį reguliuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (1996 m. birželio 11 d.) pataisytas ir papildytas 1998 m. kovo 12 d. Įstatymas dabar taikomas ne tik valstybės informacinėms sistemoms, tačiau ir bet kokiam kompiuterizuotam arba su tuo susijusiam duomenų tvarkymui.
Duomenų apsaugos inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto. Valstybės duomenų apsaugos valdymo išlaidoms numatyta 396 tūkst. Lt finansuoti tokioms priemonėms: 1) asmens duomenų valdytojų registravimas; 2) duomenų valdytojų ir gavėjų konsultavimas ir tikrinimas; 3) teisės aktų ir metodinių dokumentų kūrimas.
Reiktų 1999 metais parengti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įstatymo projektą, kuris nustatytų Inspekcijos - nepriklausomos priežiūros institucijos, statusą, atitinkantį ES direktyvos 95/46/EB reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus inspekcija negali būti pavaldi asmens duomenų valdytojui ar jų tvarkymo įstaigai, o taip pat vadovaujančiajai registro tvarkymo įstaigos institucijai.
Reiktų didinti darbuotojų skaičių ir atnaujinti Inspekcijos administracinę struktūrą, sukuriant atskirus padalinius (teisinės ir metodologinės bazės kūrimui bei strategijos formavimui, priežiūros ir kontrolės, informavimo ir konsultavimo).
Reiktų plėsti duomenų apsaugos teisinę bazę, susijusią su valstybės teisėtų duomenų mainais, parengti teisės aktus, susijusius su asmens duomenų teikimu Internete, su asmens duomenų subjektų teisių įgyvendinimu, specialiųjų duomenų apsaugos reikalavimų nustatymu.
Reiktų papildyti NAPP-ą prioritetų priemonių lentele BH3/5 “Duomenų apsauga” (priedas), kurioms turėtų būti skirta - 395 tūkst. Lt.
Galima prognozuoti prisijungimo prie Europos Tarybos 1981 m. Konvencijos ETS Nr.108. “Dėl asmenų apsaugos automatizuotai aprodojant jų asmeninius duomenis” galimybę ir konvencijos ratifikavimą nuo 2000 -ųjų metų, nes pagrindiniai duomenų apsaugos principai iš esmės yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme bei Administracinių teisės pažeidimų kodekse, taip pat numatyti siūlomoje NAPP papildymo lentelėje.
Atitikties įvertinimas
Pagrindinės atitinkamų Europos Komisijos ir Europos Tarybos dokumentų, susijusių su visuotiniu atitikties įvertinimo metodu, nuostatos, įgalinančios sudaryti prielaidas atitikties įvertinimo įstaigų veiklos rezultatų (bandymų, protokolų, atitikties sertifikatų) tarpusavio pripažinimui įtvirtintas 1998 m. spalio 6 d. Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatyme (Nr.VIII-870).
Lietuvos nacionalinės akreditacijos įstaigos funkcijas vykdo Nacionalinis akreditacijos biuras prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, atsakingas už bandymų, kalibravimo laboratorijų, gaminių, kokybės sistemų, darbuotojų sertifikacijos įstaigų, taip pat kontrolės įstaigų akreditavimą.
Nacionalinis akreditacijos biuras 1998 06 23 priimtas Europos Akreditacijos asocijuotu nariu.
Būtina pasirengti Europos atitikties įvertinimo protokolo tarp ES ir Lietuvos pasirašymui. Pasirengimo priemonės galėtų būti:
1. Standartizacijos, atitikties įvertinimo, gaminių bendrosios saugos, atsakomybės už gaminius su defektais įstatymų priėmimas.
4. Techninės infrastruktūros plėtojimas, siekiant užtikrinti, kad atliekamų atitikties įvertinimo procedūrų lygis atitiktų ES reikalavimų lygiui.
5. Egzistuojančių privalomųjų atitikties įvertinimo procedūrų (bandymų, sertifikavimo) peržiūrėjimas ir nutraukimas privalomųjų atitikties įvertinimo procedūrų tiems gaminiams, kurie nėra trečiosios šalies įvertinimo objektas pagal ES teisės aktus.
6. Tinkamos rinkos priežiūros sistemos sukūrimas.
Siūloma įtraukti į Seimo pavasario (VI) sesijos darbų programą Vyriausybės parengtą Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo projektą.Produktų saugos įstatymas - viena iš teisinių prielaidų laisvam prekių judėjimui ES, o taip pat naujai produktų saugos rinkos priežiūros sistemai, kuri ES valstybėse yra pasidalinta tarp šalių, paskiriant atsakingas institucijas už produktų saugos kontrolę. Įstatyme yra numatytas valstybinis produktų saugos valdymas, juridinių ir fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, pareigos ir atsakomybė, visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų teisės produktų saugos kontrolės srityje, produktų saugos valstybinė kontrolė, taip pat atsakomybė už produktų saugos įstatymo pažeidimus.
Standartizacija
Standartizacijos, metrologijos ir akreditacijos funkcijas iki šių metų pradžios vykdė Lietuvos standartizacijos departamentas, įkurtas 1990 metais. Vyriausybės 1998 01 27 nutarimu Nr.105 LST buvo reorganizuotas į tris biudžetines įstaigas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos: Lietuvos standartizacijos departamentą, Valstybinę metrologijos tarnybą ir Nacionalinį akreditacijos biurą, atitinkamai paskirstant funkcijas. Reorganizacija teigiamai įvertinta 1998 m. išvadoje, kurioje pažymėta, kad pirmojo etapo reikalavimai dėl narystės Europos standartizacijos organizacijose yra įvykdyti.
Tolesnis šios institucinės reformos etapas yra nacionalinės standartizacijos organizacijos teisinio statuso pakeitimas, t.y. iš biudžetinės įstaigos į ne pelno organizaciją, atitinkantis Baltosios knygos ir Stojimo partnerystės programos rekomendacijoms.
Siūloma priimti 1999 m. pirmajame pusmetyje Standartizacijos įstatymą, kurio projektas jau yra parengtas.
Lietuvos standartizacijos taryboje, atstovaujančioje Lietuvą tarptautinėse organizacijose, reiktų padidinti darbuotojų skaičių, įsteigiant kokybės sistemų sertifikavimo skyrių, apie kurio reikalingumą minima išvadoje.
Siūloma tikslinti NAPP “A” grupės prioritetų standartizacijos ir atitikties įvertinimo struktūrų modernizavimo priemonių lentelę (AH 3/5.1.-AH 3/5.9), kur numatyti pagal priimtą Standartizacijos įstatymą nacionalinės standartizacijos organizacijos reorganizavimo finansavimą.
Valdymo reformų ir savivaldybių komitetas