P A Ž Y M A

dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 23, 55, 67, 115, 136, 181 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos  civilinio kodekso papildymo 57² straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 194 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų.

Institucija/ asmuo pateikę pastabas ir pasiūlymus ; rašto data ir indeksas	Pastabos ir pasiūlymai	Informacija apie priimtas ir nepriimtas pastabas bei pasiūlymus
Prof. Dr. V. Mikelėnas, Civilinio kodekso projekto rengimo grupės vadovas, 1998 05 06 Nr. 119-08-237	1. Dėl SŠK  23 str.  2 d. pakeitimo ir papildymo. Civilinio kodekso projekto  3 knygos 3.123  str. 1d. nustato išsamesnį ir tikslesnį sąrašą pagrindų, kuomet teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendroje jungtinėje nuosavybėje principo. Siūlome naudoti formuluotę, esančią projekto 3.123 str.  1 d. 2.  Dėl SŠK 55 str. 2 d. pakeitimo. Pagrindinio įrodinėjimo priemone šiose bylose turi būti eksperto išvada. Tą pabrėžia ir Europos 1975 m. konvencijos dėl nesantuo-kinių vaikų teisinio statuso  5 str.   Ir tik nesant eksperto išvados galima nustatyti tėvystę remiantis įstatyme numatytais įrodomaisiais faktais. Būtent tokiu principu yra modeliuojamas Civilinio kodekso projekto  3 knygos  3.148 straipsnis. Siūlome šį straipsnį naudoti ir aptariamame projekte ir tokiu būdu išvengti skirtingo teisinio reguliavimo ateityje, kai bus priimtas naujas Civilinis kodeksas.	Atsižvelgta iš dalies. Šio įstatymo projekto straipsnio formuluotė ne visiškai atitinka Civilinio kodekso projekto formuluotę, nors esmė beveik yra ta pati. Atsižvelgta iš dalies. Šis įstatymo projekto straipsnis ne visiškai atitinka Civilinio kodekso projekto straipsnį, tačiau ekspertizės išvada laikoma pagrindine įrodinėjimo priemone.
	3. Dėl CK papildymo 481  straipsniu. Šiam projektui nepritariame, nes jame numatytus sandorio negaliojimo pagrindus apima CK 47 str. Antra vertus, projekte numatyta sandorio pripažinimo negaliojančiu  galimybė  nėra siejama su kitos sandorio šalies sąžiningumu ar nesąžiningumu, o tai yra būtina, atsižvelgiant į sąžiningo įgijėlio teisių gynimo principą, kaip vieną pagrindinių civilinės teisės principų. 4. Dėl CK  468-469 str. pakeitimų ir papildymų. Įstatymas dėl CK  468-469 str. pakeitimų ir papildymų įsigaliojimo nustato įstatymo galiojimą atgal. Abejojame, ar tokia norma atitinka bendrą teisės principą, kad naujas įstatymas gali reguliuoti tik po jo įsigaliojimo atsiradusius santykius.	Atsižvelgta. Atsižvelgta.
D. Aleksiūnienė, Seimo narė, 1997 06 23	1.   Pakeisti projekto P-518 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “Atskirais atvejais teismas gali nustatyti nelygias sutuoktinių dalis, atsižvelgdamas į dėmesio vertus vieno iš sutuoktinių interesus. Dalijant turtą visais atvejais turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus”. “Teismas dalijant sutuoktinių turtą visais atvejais turi atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus bei  vaikų teisių apsaugos tarnybos pasiūlymus”	Atsižvelgta iš dalies.
	2. Įstatymo projekto 4 straipsnio antroje dalyje (CK 115 str.) išbraukti žodžius “gali būti” ir šią dalį išdėstyti taip: “Įvaikinamieji, kuriems yra suėję dešimt metų arba jaunesni, sugebantys išreikšti savo nuomonę dėl įvaikinimo gali būti išklausomi teismo posėdyje.” 3.  182  str. papildyti sakiniu: “Vaikai, gimę Lietuvos Respublikoje, turi būti registruojami Civilinės metrikacijos skyriuose visais atvejais, neatsižvelgiant į tėvų pilietybę”	Atsižvelgta. Atsižvelgta, tačiau papildytas ne  182 str.,  o  181  str.

Seimo Šeimos ir vaiko reikalų                                                 V. Aleknaitė-Abramikienė

komisijos pirmininkė