ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS

KONVENCIJOS GARANTUOJANT KAI KURIAS KITAS TEISES IR LAISVES,

BE TŲ, KURIOS NURODYTOS KONVENCIJOJE IR PIRMAJAME JOS

PROTOKOLE,

KETVIRTASIS PROTOKOLAS

Strasbūras, 1963 metų rugsėjo 16 diena

Įsigaliojo: 1968 metų gegužės 2 dieną pagal 7 straipsnį.

Vyriausybės,   Europos    Tarybos   narės,   šio   Protokolo

signatarės,

nusprendė  imtis  reikiamų  priemonių  siekdamos  garantuoti

kolektyvines  pastangas   kai   kurioms   teisėms   ir   laisvėms

įgyvendinti,  be   tų,  kurios  įtrauktos  į  Žmogaus  teisių  ir

pagrindinių  laisvių   apsaugos  konvencijos   (toliau  vadinamos

Konvencija), pasirašytos  1950 metų  lapkričio  4  dieną  Romoje,

pirmą skyrių  ir Konvencijos  pirmojo Protokolo,  pasirašyto 1952

metų kovo 20 dieną Paryžiuje, 1, 2 ir 3 straipsnius,

susitarė:

1 straipsnis

Niekam negali  būti atimta  laisvė vien  todėl,  kad  žmogus

neįstengia įvykdyti kokios nors sutartinės prievolės.

2 straipsnis

1. Kiekvienas  asmuo, teisėtai esantis kokios nors valstybės

teritorijoje,  turi   teisę  joje   laisvai  judėti   ir  laisvai

pasirinkti savo gyvenamąją vietą.

2. Kiekvienas  turi teisę  išvažiuoti iš  kiekvienos šalies,

tai pat iš savosios.

3. Aukščiau  minėtoms  teisėms  negali  būti  taikomi  jokie

apribojimai, be  tų, kuriuos  numato įstatymai  ir  kurių  reikia

demokratinėje  visuomenėje   valstybės  saugumui   arba  viešajai

tvarkai  palaikyti,  užkirsti  kelią  nusikalstamumui,  gyventojų

sveikatai ar dorovei arba kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

4. 1 punkte numatytos teisės taip pat gali būti atskirose srityse

apribotos.  Šie   apribojimai  vykdomi  pagal  įstatymą,  jei  to

reikalauja  arba   pateisina  demokratinės   visuomenės  viešieji

interesai.

3 straipsnis

1. Niekas  negali būti  ištremtas  imantis  individualių  ir

kolektyvių priemonių iš šalies, kurios pilietis jis yra.

2. Niekam  negali būti  atimta teisė  įvažiuoti į valstybės,

kurios pilietis jis yra, teritoriją.

4 straipsnis

Kolektyviai išsiųsti užsieniečius draudžiama.

5 straipsnis

1. Kiekviena  Aukštoji susitarianti  šalis, pasirašydama  ar

ratifikuodama šį  Protokolą arba  kada nors vėliau, gali pateikti

Europos   Tarybos    Generaliniam   sekretoriui   pareiškimą   su

išdėstytomis priemonės,  kuriomis jis  įsipareigoja šio Protokolo

nuostatas  taikyti  tose  teritorijose,  už  kurių  tarptautinius

santykius ji yra atsakinga.

2. Kiekviena  Aukštoji susitarianti šalis, kuri pateikė tokį

pareiškimą pagal  ankstesnį punktą,  gali kartais  siųsti  naujus

pareiškimus, pakeisdama  jais ankstesnių  pareiškimų sąlygas arba

nutraukdama  šio   Protokolo  nuostatų   taikymą   kurioje   nors

teritorijoje.

3.  Pareiškimas,   parengtas   pagal   šį   straipsnį,   bus

traktuojamas kaip  padarytas pagal  Konvencijos 63  straipsnio  1

punktą.

4. Kiekvienos  valstybės teritorija,  kurioje šis Protokolas

taikomas pagal  jo ratifikacinius  raštus ar priėmimo dokumentus,

ir kiekviena teritorija, kurioje Protokolas taikomas pateikus tai

valstybei pareiškimą pagal šį straipsnį, laikomos savarankiškomis

teritorijomis taikant 2 ir 3 straipsnius valstybės teritorijai.

6 straipsnis

1. Aukštosios  susitariančios šalys  laikys šio Protokolo 1,

2, 3,  4 ir 5 straipsnius papildomais Konvencijos straipsniais ir

visos Konvencijos nuostatos bus atitinkamai pagal tai taikomos.

2.  Tačiau   asmens  teisė   kreiptis  pagalbos,  pripažinta

pareiškimu, padarytu  pagal Konvencijos 25 straipsnį, arba Teismo

privalomosios  jurisdikcijos  pripažinimas  pareiškimu,  padarytu

pagal Konvencijos 46 straipsnį, negalios šiam Protokolui tol, kol

Aukštoji susitarianti  šalis nepareikš,  jog pripažįsta  aukščiau

minėtą  jurisdikciją   visiems  -  1,  2,  3  ir  4  -  Protokolo

straipsniams arba kai kuriems iš jų.

7 straipsnis

1. Šis Protokolas atviras pasirašyti Europos Tarybos narėms,

Konvencijos signatarėms; jis bus ratifikuotas kartu su Konvencija

arba ją  jau  ratifikavus.  Jis  įsigalios,  kai  bus  deponuotas

penktasis   ratifikacinis   raštas.   Toms   valstybėms,   kurios

ratifikuos  Protokolą  po  jo  įsigaliojimo,  jis  įsigalios  nuo

ratifikacinių raštų deponavimo dienos.

2.  Ratifikaciniai   raštai  deponuojami   Europos   Tarybos

Generaliniam sekretoriui,  kuris informuoja  savo  nares,  kurios

valstybės ratifikavo Protokolą.

Tai patvirtindami,  žemiau pasirašiusieji,  savo vyriausybių

atitinkamai įgalioti, pasirašė šį Protokolą.

Sudarytas 1963  metų rugsėjo  16 dieną  Strasbūre  anglų  ir

prancūzų kalbomis.  Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro

vieną egzempliorių,  kuris turi  būti  saugomas  Europos  Tarybos

archyvuose.  Generalinis  sekretorius  turi  pasiųsti  kiekvienai

signatarei patvirtintus nuorašus.