ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJOS

SEPTINTASIS PROTOKOLAS

 

Strasbūras, 1984 metų lapkričio 22 diena

 

Įsigaliojo: 1988 metų lapkričio 1 dieną pagal 9 straipsnį.

 

Valstybės, Europos Tarybos narės, šio Protokolo signatarės,

pasiryžusios  imtis   visų  reikiamų   priemonių   siekdamos

kolektyviai garantuoti  tam tikras  teises ir  laisves, numatytas

Žmogaus  teisių  ir  pagrindinių  laisvių  apsaugos  konvencijoje

(toliau vadinamoje  Konvencija), pasirašytoje 1950 metų lapkričio

4 dieną Romoje,

susitarė:

 

1 straipsnis

1. Užsienietis,  teisėtai gyvenantis  kurios nors  valstybės

teritorijoje, gali  būti išsiųstas tik vykdant sprendimą, priimtą

pagal įstatymą. Jis turi turėti galimybę:

a) pateikti argumentą prieš savo išsiuntimą;

b) reikalauti, kad jo byla būtų peržiūrėta; ir

c) dėl  to reikalauti,  kad būtų  pristatytas kompetentingam

valdžios  organui   arba  tokio   organo  specialiai  paskirtiems

asmenims.

2. Užsienietis gali būti išsiųstas iš šalies neįvykdžius šio

straipsnio 1  punkto a, b ir c nuostatų tada, kai šis išsiuntimas

būtinas viešajai  tvarkai palaikyti  ir grindžiamas  nacionalinio

saugumo sumetimais.

 

2 straipsnis

1.  Kiekvienas   asmuo,   teismo   apkaltintas   nusikaltimo

padarymu, turi  teisę reikalauti,  kad jo  pripažinimą  kaltu  ir

nuteisimą peržiūrėtų  aukštesnė teisminė  instancija. Šios teisės

įgyvendinimą,  taip   pat  šio   įgyvendinimo  pagrindus  nustato

įstatymas.

2.  Šiai   teisei  gali  būti  taikomos  išimtys  lengvesnių

nusikaltimų  atvejais,   kai  tai   numatyta  įstatymo  arba  kai

atitinkamas asmuo  buvo nuteistas  pirmojoje teismo  instancijoje

aukštesnės teismo  instancijos, arba  jeigu jis  buvo pripažintas

kaltu ir  nuteistas po  to,  kai  buvo  išnagrinėtas  apeliacinis

skundas dėl jo išteisinimo.

 

3 straipsnis

Jeigu   asmuo    galutiniu    apkaltinamuoju    nuosprendžiu

nuteisiamas  už   kriminalinį  nusikaltimą,   vėliau  nuosprendis

panaikinamas arba  nuteistasis išteisinamas dėl to, kad kuri nors

nauja arba  naujai išaiškėjusi  aplinkybė neginčijamai įrodo, kad

teismas padarė  klaidą, tai asmuo, nubaustas pagal šį nuosprendį,

gaus  kompensaciją  pagal  įstatymą  arba  praktiką,  galiojančią

atitinkamoje  valstybėje,   jeigu  nebus  įrodyta,  kad  minėtoji

nežinoma aplinkybė  atitinkamu laiku  nebuvo išaiškinta  vien tik

arba iš dalies dėl jo kaltės.

 

4 straipsnis

1.  Niekas   neturi  būti   antrą  kartą   persekiojamas  ir

baudžiamas tos  pačios valstybės  už nusikaltimą, už kurį jis jau

buvo išteisintas  arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos

valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą.

2. Aukščiau išdėstyto punkto nuostatos nedraudžia atnaujinti

proceso pagal  tos valstybės  įstatymą ar baudžiamąjį procesą tuo

atveju, kai iškyla naujų faktų ar naujai išryškėja aplinkybės bei

esminės ankstensių  procesų klaidos,  galėjusios turėti  reikšmės

nuosprendžio priėmimui.

3.  Šio  straipsnio  nuostatose  negali  būti  jokių  išlygų

remiantis Konvencijos 15 straipsniu.

 

5 straipsnis

Sutuoktiniai  turi   lygias  teises   ir  vienodą   civilinę

atsakomybę  tarpusavio  santykiuose  bei  vaikų  atžvilgiu,  tiek

santuokos  sudarymo   bei  jos   trukmės,  tiek   jos  nutraukimo

klausimais. Šis straipsnis neturi daryti jokių kliūčių valstybėms

imtis reikiamų priemonių vaikų interesams ginti.

 

6 straipsnis

1.  Kiekviena   valstybė,  pasirašydama   arba   deponuodama

ratifikacinius raštus,  priėmimo  arba  patvirtinimo  dokumentus,

gali nurodyti  vieną ar  kelias teritorijas, kuriose bus taikomos

šio   Protokolo    nuostatos,   kartu    nurodydama    priemones,

įpareigojančias šias  nuostatas įgyvendinti  vienoje  ar  keliose

teritorijose.

2. Kiekviena  valstybė paskui  bet kuriuo metu gali pateikti

Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui pareiškimą, kuriame būtų

nurodyta, jog  šis Protokolas  dar taikomas  kokioje nors  kitoje

jame  nurodytoje   teritorijoje.  Susipažinus   su   pakeitimais,

Protokolas šioje  teritorijoje įsigalioja pirmąją dieną po dviejų

mėnesių, praėjusių  nuo tos  dienos, kai Generaliniam sekretoriui

buvo įteiktas pareiškimas.

3.  Kiekvienas  pareiškimas,  surašytas  pagal  du  aukščiau

nurodytus punktus  dėl  jame  nurodytos  teritorijos,  gali  būti

atšauktas arba  pakeistas informuojant  apie tai  Europos Tarybos

Generalinį  sekretorių.  Atšaukimas  arba  pakeitimas  įsigalioja

pirmąją mėnesio  dieną  po  dviejų  mėnesių,  praėjusių  nuo  tos

dienos, kai Generalinis sekretorius gavo pareiškimą.

4. Pagal  ankstesnį punktą  surašytas  pareiškimas  laikomas

atitinkančiu Konvencijos 63 straipsnio 1 punkto reikalavimus.

5. Kiekvienos  valstybės teritorija, kurioje ji šį Protokolą

taiko,  remdamasi   jo  ratifikaciniais   raštais,  priėmimo   ar

patvirtinimo  dokumentais,   ir  kiekviena   teritorija,  kurioje

Protokolas  taikomas   pagal  tos  valstybės  paduotą  pareiškimą

remiantis  šiuo   straipsniu,  gali   būti  laikomos   atskiromis

teritorijomis, nurodytomis 1 straipsnyje.

 

7 straipsnis

1. Valstybės  šio Protokolo  1, 2,  3, 4, 5 ir 6 straipsnius

laiko Konvencijos  papildomais straipsniais  ir visos Konvencijos

nuostatos yra atitinkamai taikomos.

2.  Tačiau   asmens  teisė   paduoti   prašymą,   pripažinta

pareiškimu, padarytu  pagal Konvencijos 25 straipsnį, arba Teismo

privalomosios  jurisdikcijos  pripažinimas  pareiškimu,  padarytu

pagal Konvencijos 46 straipsnį, negalios šiam Protokolui tol, kol

suinteresuota valstybė  nepareikš, jog pripažįsta aukščiau minėtą

teisę arba aukščiau minėtą jurisdikciją Protokolo 1, 2, 3, 4 ir 5

straipsniams.

 

8 straipsnis

Šis Protokolas  yra atviras  pasirašyti valstybėms,  Europos

Tarybos narėms,  Konvencijos signatarėms.  Jis bus  ratifikuotas,

priimtas ar  patvirtintas. Valstybė, Europos Tarybos narė, negali

šio Protokolo  ratifikuoti, priimti  ar patvirtinti, jei kartu ar

anksčiau    neratifikavo     pačios    Konvencijos.     Protokolo

ratifikaciniai  raštai,   priėmimo  ar   patvirtinimo  dokumentai

deponuojami Europos Tarybos Generaliniam sekretoriui.

 

9 straipsnis

1. Šis Protokolas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po dviejų

mėnesių, praėjusių  nuo  tos  dienos,  kai  septynios  valstybės,

Europos Tarybos narės, pareiškė, jog sutinka vadovautis Protokolo

principais pagal 8 straipsnio nuostatas.

2. Kiekvienai  valstybei dalyvei,  kuri vėliau  sutiks tapti

Protokolo dalyve,  jis įsigalios  pirmąją kito  mėnesio dieną  po

dviejų mėnesių,  praėjusių nuo  tos dienos,  kai buvo  deponuotas

ratifikacinis raštas, priėmimo ar patvirtinimo dokumentas.

 

10 straipsnis

Europos  Tarybos   Generalinis  sekretorius  praneša  visoms

valstybėms, Tarybos narėms, apie:

a) kiekvieną pasirašymą;

b) kiekvieno  ratifikacinio rašto,  priėmimo ar patvirtinimo

dokumento deponavimą;

c) kiekvieną šio Protokolo įsigaliojimo datą pagal jo 6 ir 9

straipsnius;

d) kiekvieną kitą aktą, pareiškimą ar pranešimą, susijusį su

šiuo Protokolu.

Tai  patvirtindami,   žemiau   pasirašiusieji,   atitinkamai

įgalioti, pasirašė šį Protokolą.

Sudarytas 1984  metų lapkričio  22 dieną  Strasbūre anglų ir

prancūzų kalbomis.  Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro

vieną egzempliorių,  kuris turi  būti  saugomas  Europos  Tarybos

archyvuose.  Generalinis  sekretorius  turi  pasiųsti  kiekvienai

signatarei patvirtintus nuorašus.