ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS

KONVENCIJOS PROTOKOLAS NR.11, NUSTATANTIS KONTROLĖS

MECHANIZMO PERTVARKYMĄ

Valstybės, Europos  Tarybos narės,  šio  Žmogaus  teisių  ir

pagrindinių laisvių  apsaugos konvencijos,  pasirašytos 1950 metų

lapkričio 4  dieną Romoje (toliau vadinama Konvencija), Protokolo

signatarės,

atsižvelgdamos   į    neatidėliotiną   Konvencijos   sukurto

kontrolės  mechanizmo   pertvarkymo  būtinybę   tam,   kad   būtų

išlaikytas  ir  patobulintas  jos  veiksmingumas  ginant  žmogaus

teises ir  pagrindines laisves,  ypač  turint  omenyje  didėjantį

kandidatų į Europos Tarybą skaičių ir jos augančią narystę;

atsižvelgdamos į  tai, kad  dėl to  yra norima pataisyti kai

kurias Konvencijos  nuostatas, ypač  pakeičiant  esančią  Europos

komisiją ir Žmogaus teisių teismą nauju nuolatiniu Teismu;

atsižvelgdamos  į  Europos  Ministrų  Konferencijos  dėl  Žmogaus

teisių, įvykusios  1985 metų  kovo 19  ir  20  dienomis  Vienoje,

priimtą Rezoliuciją Nr.1;

atsižvelgdamos į  Europos Tarybos  Parlamentinės  Asamblėjos

1992 metų spalio 6 dieną priimtą Rekomendaciją 1194 (1992);

atsižvelgdamos į  Valstybių, Europos  Tarybos narių, Valstybių ir

Vyriausybių vadovų  1993 metų spalio 9 dieną Vienos deklaracijoje

priimtą sprendimą dėl Konvencijos kontrolės mechanizmo reformos,

susitarė:

1 straipsnis

Konvencijos II-IV  skyriai (19-56 straipsniai) ir Protokolas

Nr.2, suteikiantis  Europos žmogaus  teisių teismui  kompetenciją

teikti konsultacines  išvadas, yra pakeičiami šiuo Konvencijos II

skyriumi (19-51 straipsniai):

"II skyrius. EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMAS

19 straipsnis - Teismo įkūrimas

Aukštųjų susitariančių šalių Konvencijoje ir jų protokoluose

prisiimtų įsipareigojimų  laikymuisi yra  įkurtas Europos žmogaus

teisių teismas, toliau vadinamas ÖTeismuÕ. Jis veikia nuolatos.

20 straipsnis - Teisėjų skaičius

Teismas susideda  iš  teisėjų  skaičiaus,  kuris  yra  lygus

Aukštųjų susitariančių šalių skaičiui.

21 straipsnis - Reikalavimai pareigoms užimti

1.  Teisėjai   turi   būti   aukštos   moralės   ir   turėti

kvalifikaciją,  kurios   reikia  aukštoms   teisminėms  pareigoms

užimti, ar būti teisininkai, turintys pripažintą kompetenciją.

2. Teisėjai dirba teisme savo vardu.

3. Savo  kadencijos metu teisėjai negali eiti jokių pareigų,

nesuderinamų  su  jų  nepriklausomumu  ir  nešališkumu  arba  šių

pareigų reikalavimais.  Visi klausimai,  kylantys dėl šios dalies

taikymo, yra sprendžiami Teismo.

22 straipsnis - Teisėjų rinkimai

1. Teisėjus iš kandidatų, paskirtų Aukštosios susitariančios

šalies, sąrašo balsų dauguma kiekvienos Aukštosios susitariančios

šalies atžvilgiu renka Parlamentinė Asamblėja.

2. Tokios  pat procedūros  yra  laikomasi  papildant  Teismo

sudėtį, kai  prisijungia naujos  Aukštosios susitariančios šalys,

taip pat kai užimamos atsiradusios laisvos vietos.

23 straipsnis - Kadencijos laikas

1. Teisėjai  yra renkami šešerių metų laikotarpiui. Jie gali

būti perrenkami.  Tačiau pusei  teisėjų, išrinktų  per pirmuosius

rinkimus, kadencija baigiasi po trejų metų.

2. Teisėjus, kurių kadencija baigiasi po pirmųjų trejų metų,

tuoj  pat   po  rinkimų   burtų  keliu  parenka  Europos  Tarybos

Generalinis sekretorius.

3. Siekdama  laiduoti, kiek  tai įmanoma,  kad pusė  teisėjų

būtų atnaujinti  kas treji  metai, Parlamentinė  Asamblėja, prieš

rengiant  artimiausius  rinkimus,  gali  nutarti,  kad  vieno  ar

daugiau renkamų  teisėjų kadencijos  terminas  yra  kitoks,  negu

šešeri metai,  tačiau ne  ilgesnis kaip devyneri ir ne trumpesnis

kaip treji.

4. Tais  atvejais, kai  yra daugiau  kaip viena kadencija ir

jeigu  Parlamentinė   Asamblėja  taiko   aukščiau  esančią  dalį,

kadencijas tuoj  pat  po  rinkimų  burtų  keliu  nustato  Europos

Tarybos Generalinis sekretorius.

5.  Teisėjas,   išrinktas,  kad   pakeistų  teisėją,   kurio

kadencija  nepasibaigusi,   eina  pareigas   likusį  jo  pirmtako

kadencijos laiką.

6. Teisėjų kadencija pasibaigia jiems sukakus 70 metų.

7. Teisėjai  eina pareigas,  iki jie  bus pakeisti.  Tačiau,

juos pakeitus,  jie turi  toliau nagrinėti bylas, kurios jau buvo

jų žinioje iki jų pakeitimo.

24 straipsnis - Atleidimas

Nė vienas  teisėjas negali  būti  atleistas  iš  jo  užimamų

pareigų,  kol   kiti  teisėjai  dviejų  trečdalių  balsų  dauguma

nenusprendžia, kad jis neišpildė reikalaujamų sąlygų.

25 straipsnis - Archyvas ir teisės sekretoriai

Teismas turi  archyvą, kurio  funkcijos ir  organizacija yra

nustatoma  Teismo  taisyklėmis.  Teismui  teikia  pagalbą  teisės

sekretoriai.

26 straipsnis - Plenarinis Teismas

Plenarinis Teismas:

a) renka  savo prezidentą  ir vieną  ar  du  viceprezidentus

trejų metų laikotarpiui; jie gali būti perrenkami;

b) steigia Rūmus, sudaromus nustatytam laiko tarpui;

c) renka Teismo Rūmų prezidentus; jie gali būti perrenkami;

d) priima Teismo taisykles; ir

e)  renka   archyvarą  ir   vieną   ar   daugiau   archyvaro

pavaduotojus.

27 straipsnis - Komitetai, Rūmai ir Didieji Rūmai

1.  Nagrinėti   jam  perduotas   bylas  Teismas  posėdžiauja

komitetuose,   susidedančiuose   iš   trijų   teisėjų,   Rūmuose,

susidedančiuose iš  septynių teisėjų,  ir Didžiuosiuose  Rūmuose,

susidedančiuose iš septyniolikos teisėjų. Teismo Rūmai nustatytam

laiko tarpui steigia komitetus.

2.  Suinteresuotos   Valstybės  šalies  atžvilgiu  išrinktas

teisėjas yra  ex officio  Rūmų ir Didžiųjų Rūmų narys arba, jeigu

tokio  nėra   arba  jis   negali  posėdžiauti,  jos  pasirinkimu,

dalyvauja asmuo, kuris posėdžiauja teisėjo teisėmis.

3. Į Didžiųjų Rūmų sudėtį taip pat įeina Teismo prezidentas,

Rūmų  prezidentai   ir  kiti   pagal  Teismo  taisykles  parinkti

teisėjai. Kai  byla yra  perduodama Didiesiems  Rūmams  pagal  43

straipsnį, nė  vienas Rūmų  teisėjas,  kuris  dalyvavo  sprendimo

priėmime, išskyrus  Rūmų prezidentą  ir teisėją,  kuris  dalyvavo

suinteresuotos  Valstybės   šalies  atžvilgiu,  negali  dalyvauti

Didžiųjų Rūmų posėdžiuose.

28 straipsnis - Komitetų deklaracijos

dėl nepriimtinumo

Komitetas  gali  vienbalsiai  pareikšti,  kad  individualios

peticijos, paduotos  pagal 34  straipsnį, yra  nepriimtinos, arba

jas  išbraukti   iš  bylų  sąrašų,  tokiais  atvejais,  kai  toks

nutarimas gali  būti priimtas  be tolesnio nagrinėjimo. Nutarimas

yra galutinis.

29 straipsnis - Rūmų nutarimai dėl

priimtinumo ir esmės

1. Jeigu joks nutarimas nepriimtas pagal 28 straipsnį, Rūmai

sprendžia dėl individualių peticijų, pateiktų pagal 34 straipsnį,

nepriimtinumo ir esmės.

2. Rūmai  sprendžia dėl  tarpvalstybinių peticijų,  pateiktų

pagal 33 straipsnį, nepriimtinumo ir esmės.

3. Nutarimas dėl nepriimtinumo yra priimamas atskirai, jeigu

išimtiniais atvejais Teismas nenusprendžia kitaip.

30 straipsnis - Jurisdikcijos perleidimas

Didiesiems Rūmams

Kai byla,  esanti Rūmuose, kelia svarbų klausimą, įtakojantį

Konvencijos ar  prie jos  esančių Protokolų  aiškinimą, arba  kai

klausimo išsprendimas  gali neatitikti  ankstesnio Teismo priimto

sprendimo, Rūmai gali bet kuriuo momentu prieš sprendimo priėmimą

perleisti tai  Didžiųjų Rūmų  jurisdikcijai, jeigu viena iš bylos

šalių tam neprieštarauja.

31 straipsnis - Didžiųjų Rūmų įgaliojimai

Didieji Rūmai:

a) priima sprendimus dėl peticijų, pateiktų pagal 33 arba 34

straipsnius, kada Rūmai perleido jurisdikciją pagal 30 straipsnį,

arba kada byla buvo perduota pagal 43 straipsnį, ir

b) svarsto  prašymus dėl  konsultacinės  išvados,  pateiktus

pagal 47 straipsnį.

32 straipsnis - Teismo jurisdikcija

1. Teismo jurisdikcija apima visus klausimus dėl Konvencijos

ir prie  jos esančių  Protokolų aiškinimo  ir taikymo,  kurie yra

perduoti jam pagal 33, 34 ir 47 straipsnius.

2. Ginčus dėl Teismo jurisdikcijos sprendžia pats Teismas.

33 straipsnis - Tarpvalstybinės bylos

Kiekviena Aukštoji susitarianti šalis gali kreiptis į Teismą

dėl kitos  Aukštosios susitariančios,  šalies  tariamai  padaryto

Konvencijos ar prie jos esančių Protokolų nuostatų pažeidimo.

34 straipsnis - Individualios peticijos

Teismas  gali   priimti  kiekvieno  asmens,  nevyriausybinės

organizacijos ar grupės asmenų, teigiančių, kad jie yra vienos iš

Aukštosios  susitariančios   šalies  padaryto  teisių,  išdėstytų

Konvencijoje  ar  prie  jos  esančiuose  Protokoluose,  pažeidimo

aukos, peticijas.  Aukštosios susitariančios  šalys  įsipareigoja

jokiu būdu netrukdyti veiksmingai pasinaudoti šia teise.

35 straipsnis - Reikalavimai priimtinumui

1. Teismas  gali nagrinėti  klausimą  tik  tada,  kai  visos

vidaus priemonės  buvo panaudotos,  pagal visuotinai  pripažintas

tarptautinės teisės  normas ir  per šešis  mėnesius nuo galutinio

sprendimo priėmimo dienos.

2.  Teismas   nenagrinėja  jokios  individualios  peticijos,

pateiktos pagal 34 straipsnį, jeigu ji yra:

a) anonimiška; arba

b) pagal  savo esmę  tokia  pati  byla,  kurią  Teismas  jau

svarstė ar  kuri jau  buvo perduota  kitam tarptautinio tyrimo ar

ginčo sprendimo  organui, ir  jeigu ji  nesuteikia jokios  naujos

reikšmingos informacijos.

3.  Teismas   pripažįsta  nepriimtiną   kiekvieną  pagal  34

straipsnį pateiktą  individualią peticiją, jeigu jis mano, kad ji

yra nesuderinama  su Konvencijos  ir prie  jos esančių  Protokolų

nuostatomis,  aiškiai   nepagrįsta  arba   yra   piktnaudžiavimas

peticijos teise.

4. Teismas  gali atmesti kiekvieną peticiją, jeigu jis laiko

ją nepriimtina  pagal šį  straipsnį. Jis  tai gali  padaryti  bet

kokioje nagrinėjimo stadijoje.

36 straipsnis - Trečiosios šalies įsikišimas

1.  Visose   Rūmų  ar  Didžiųjų  Rūmų  nagrinėjamose  bylose

Aukštoji  susitarianti  šalis,  kurios  piliečiai  yra  peticijos

teikėjai, turi  teisę pateikti  raštiškas pastabas  ir  dalyvauti

posėdžiuose.

2. Teismo prezidentas visiško teisingumo įgyvendinimo tikslu

gali pakviesti  Aukštąją susitariančią  šalį, kuri  nėra  proceso

šalimi, ar  bet kurį  suinteresuotą asmenį,  kuris nėra peticijos

teikėjas, pateikti raštiškas pastabas ar dalyvauti posėdžiuose.

37 straipsnis - Peticijų išbraukimas

1.  Teismas   gali  kiekvienoje  proceso  stadijoje  nutarti

išbraukti peticiją  iš savo  bylų sąrašų,  kai aplinkybės  verčia

daryti išvadą, jog:

a) pareiškėjas neketina palaikyti savo peticijos, arba

b) klausimas buvo išspręstas, arba

c) nėra pagrindo toliau tirti peticiją dėl kokios nors kitos

Teismo nustatytos priežasties.

Tačiau  Teismas   turi  toliau   tirti  peticiją,  jeigu  to

reikalauja laikymasis  žmogaus teisių,  apibrėžtų Konvencijoje ir

prie jos esančiuose Protokoluose.

2. Teismas gali nutarti atstatyti peticiją savo bylų sąraše,

jeigu jis mano, jog aplinkybės tai pateisina.

38 straipsnis - Bylos nagrinėjimas ir

draugiškų sprendimų procedūros

1. Jeigu Teismas nutaria, kad peticija yra priimtina, jis:

a) palaiko  bylos nagrinėjimą  kartu su  šalių atstovais ir,

esant   reikalui,    veda   tyrimą,   kurio   veiksmingai   eigai

suinteresuotos Valstybės padengia visas reikiamas priemones;

b)  perduoda   tai  suinteresuotų  šalių  žiniai  su  tikslu

užtikrinti draugišką klausimo sprendimą pagarbos žmogaus teisėms,

apibrėžtoms Konvencijoje  ir prie  jos  esančiuose  Protokoluose,

pagrindu.

2. Procesas, vedamas pagal 1.b dalį, yra slaptas.

39 straipsnis - Draugiško sprendimo pasiekimas

Jeigu  yra   pasiektas   draugiškas   sprendimas,   Teismas,

apsiribodamas glaustu  faktų  ir  pasiektų  sprendimų  išdėstymu,

išbraukia bylą iš savo sąrašų.

40 straipsnis - Vieši posėdžiai ir

priėjimas prie dokumentų

1. Posėdžiai  yra vieši,  jeigu teismas išimtiniais atvejais

nenusprendžia kitaip.

2. Dokumentai,  saugomi  archyvaro,  yra  viešai  prieinami,

jeigu Teismo prezidentas nenusprendžia kitaip.

41 straipsnis - Teisinga satisfakcija

Jeigu Teismas  nustato, kad  buvo Konvencijos  ar  prie  jos

esančių Protokolų  pažeidimas, ir jeigu suinteresuotos Aukštosios

susitariančios  šalies  vidaus  įstatymai  tik  dalinai  suteikia

atlyginimą   už   padarytą   žalą,   Teismas,   esant   reikalui,

nukentėjusiajai šaliai suteikia teisingą satisfakciją.

42 straipsnis - Rūmų sprendimai

Rūmų sprendimai  tampa galutiniais  pagal  44  straipsnio  2

dalies sąlygas.

43 straipsnis - Kreipimasis į Didžiuosius Rūmus

1. Per  tris mėnesius  nuo Rūmų  sprendimo  priėmimo  dienos

kiekviena bylos šalis išimtiniais atvejais gali prašyti, kad byla

būtų perduota Didiesiems Rūmams.

2. Didieji  Rūmai penkių  teisėjų sudėtimi  priima  prašymą,

jeigu atvejis  iškelia svarbų klausimą, įtakojantį Konvencijos ar

prie jos  esančių Protokolų  aiškinimą  ar  taikymą,  ar  bendros

reikšmės svarbų klausimą.

3. Jeigu  teisėjų  sudėtis  priima  prašymą,  Didieji  Rūmai

išsprendžia bylą teismo sprendimu.

44 straipsnis - Galutiniai sprendimai

1. Didžiųjų Rūmų sprendimas yra galutinis.

2. Rūmų sprendimas tampa galutiniu:

a) kai  šalys pareiškia,  jog jos  neprašys, kad  byla  būtų

perduota Didiesiems Rūmams, arba

b) po  trijų mėnesių  nuo  sprendimo  dienos,  jeigu  nebuvo

pateiktas prašymas perduoti bylą Didiesiems Rūmams, arba

c) kada  teisėjų sudėtis  atmeta prašymą  perduoti pagal  43

straipsnį.

3. Galutinis sprendimas turi būti paskelbtas viešai.

45 straipsnis - Sprendimų ir nutarimų pagrįstumas

1. Sprendimai,  kaip  ir  nutarimai,  skelbiantys  peticijos

priėmimą ar atmetimą, turi būti pagrįsti.

2.  Jeigu   sprendimas  visiškai   ar  dalinai   neišreiškia

vieningos  teisėjų   nuomonės,  kiekvienas  teisėjas  turi  teisę

pareikšti atskirą nuomonę.

46 straipsnis - Sprendimų privalomumas ir vykdymas

1. Aukštosios  susitariančios  šalys  įsipareigoja  paklusti

galutiniam Teismo  sprendimui kiekvienoje byloje, kurioje jos yra

šalimis.

2. Galutinis  Teismo  sprendimas  yra  perduodamas  Ministrų

komitetui, kuris prižiūri jo vykdymą.

47 straipsnis - Konsultacinės išvados

1.  Ministrų   komiteto  prašomas,   Teismas   gali   teikti

konsultacines  išvadas   teisiniais  klausimais,  susijusiais  su

Konvencijos ir prie jos esančių Protokolų aiškinimu.

2.  Šios   išvados  netaikomos  klausimams  apie  teisių  ir

laisvių,  numatytų  Konvencijos  pirmame  skyriuje  ir  prie  jos

esančiuose Protokoluose,  turinį  ir  apimtį,  taip  pat  kitiems

klausimams, kuriuos Teismas ar Ministrų komitetas galėtų paliesti

dėl tokių procesų, kurie pagal Konvenciją galėtų būti pradėti.

3. Ministrų komiteto sprendimas prašyti Teismo konsultacinės

išvados priimamas  atstovų, turinčių  teisę posėdžiauti Komitete,

balsų dauguma.

48 straipsnis - Teismo konsultacinė jurisdikcija

Teismas nusprendžia,  ar Ministrų komiteto prašymas suteikti

konsultacinę išvadą  neišeina už  jo kompetencijos,  numatytos 47

straipsnyje, ribų.

49 straipsnis - Konsultacinių išvadų pagrindai

1. Teismo konsultacinės išvados turi būti pagrįstos.

2. Jeigu konsultacinė išvada visiškai ar dalinai neišreiškia

vieningos  teisėjų   nuomonės,  kiekvienas  teisėjas  turi  teisę

pareikšti atskirą nuomonę.

3.  Teismo   konsultacinė  išvada   yra  siunčiama  Ministrų

komitetui.

50 straipsnis - Teismo išlaidos

Teismo išlaidas padengia Europos Taryba.

51 straipsnis - Teisėjų privilegijos

ir imunitetai

Teisėjai savo  funkcijų atlikimo  metu turi  teisę  naudotis

privilegijomis ir imunitetais, numatytais Europos Tarybos statuto

40 straipsnyje ir vėliau sudarytuose susitarimuose."

2 straipsnis

1. Konvencijos  V skyrių  laikyti Konvencijos  III skyriumi;

Konvencijos 57 straipsnį laikyti Konvencijos 52 straipsniu; 58 ir

59 Konvencijos  straipsniai netenka  galios ir  Konvencijos 60-66

straipsniai   atitinkamai    yra   laikomi    Konvencijos   53-59

straipsniais.

2. Konvencijos  I skyrius  vadinasi "TEISĖS  IR LAISVĖS",  o

Konvencijos naujas  III skyrius  vadinasi  "ĮVAIRIOS  NUOSTATOS".

Konvencijos 1-18  straipsniai  ir  nauji  52-59  straipsniai  yra

pavadinti taip, kaip išdėstyta šio Protokolo priede.

3. Naujoje  56 straipsnio  1 dalyje įterpiami žodžiai "pagal

šio straipsnio  4  dalį"  po  žodžio  "turi";  4  dalyje  žodžiai

"Komisija  priimti  peticijas"  ir  "pagal  šios  Konvencijos  25

straipsnį" yra  atitinkamai keičiami  žodžiais  "Teismas  priimti

pareiškimus"  ir  "kaip  numatyta  Konvencijos  34  straipsnyje".

Naujoje 58  straipsnio  4  dalyje  žodžiai  "63  straipsnis"  yra

keičiami žodžiais "56 straipsnis".

4. Konvencijos Protokole yra padaromos šios pataisos:

a)  straipsniams   yra  suteikiami   pavadinimai,  išdėstyti

dabartinio Protokolo priede; ir

b)  4   straipsnio   paskutiniame   sakinyje   žodžiai   "63

straipsnio" yra keičiami žodžiais "56 straipsnio".

5. Protokole Nr.4 yra padaromos šios pataisos:

a)  straipsniams   yra  suteikiami   pavadinimai,  išdėstyti

dabartinio Protokolo priede;

b)  5  straipsnio  3  dalyje  žodžiai  "63  straipsnio"  yra

keičiami žodžiais "56 straipsnio"; papildoma šia nauja 5 dalimi:

"Kiekviena Valstybė,  kuri pagal  šio straipsnio  1  ir  2  dalis

padarė pareiškimą,  gali bet kuriuo metu vėliau vienos ar daugiau

teritorijų, kurių  atžvilgiu buvo  padarytas  pareiškimas,  vardu

pareikšti,  kad   ji  pripažįsta   Teismo  kompetenciją   priimti

peticijas  iš  asmenų,  nevyriausybinių  organizacijų  ar  asmenų

grupių, kaip  nurodyta Konvencijos  34 straipsnyje  visų  ar  bet

kurio iš 1-4 šio Protokolo straipsnių atžvilgiu."; ir

c) 6 straipsnio 2 dalis neteko galios.

6. Protokole Nr.6 yra padarytos šios pataisos:

a)  straipsniams   yra  suteikiami   pavadinimai,  išdėstyti

dabartinio Protokolo priede; ir

b) 4  straipsnyje žodžiai  "pagal 64 straipsnį" yra keičiami

žodžiais "pagal 57 straipsnį".

7. Protokole Nr.7 yra padarytos šios pataisos:

a)  straipsniams   yra  suteikiami   pavadinimai,  išdėstyti

dabartinio Protokolo priede;

b)  6  straipsnio  4  dalyje  žodžiai  "63  straipsnio"  yra

keičiami žodžiais "56 straipsnio"; papildoma šia nauja 6 dalimi:

"Kiekviena Valstybė,  kuri pagal  šio straipsnio  1  ir  2  dalis

padarė pareiškimą,  gali bet kuriuo metu vėliau vienos ar daugiau

teritorijų, kurių  atžvilgiu buvo  padarytas  pareiškimas,  vardu

pareikšti,  kad   ji  pripažįsta   Teismo  kompetenciją   priimti

peticijas  iš  asmenų,  nevyriausybinių  organizacijų  ar  asmenų

grupių, kaip  nurodyta Konvencijos  34 straipsnyje  visų  ar  bet

kurio iš 1-5 šio Protokolo straipsnių atžvilgiu."; ir

c) 7 straipsnio 2 dalis neteko galios.

8. Protokolas Nr.9 yra anuliuojamas.

3 straipsnis

1. Šis  Protokolas atviras  pasirašyti kiekvienai Valstybei,

Europos  Tarybos   narei,  Konvencijos  signatarei,  kurios  gali

išreikšti sutikimą būti susaistytomis šiuo Protokolu:

a)  pasirašydamos   ratifikacinius   raštus,   priėmimo   ar

patvirtinimo dokumentus be išlygų;

b) pasirašydamos, su ratifikacijos, priėmimo ar patvirtinimo

sąlyga, o vėliau ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos.

2.   Ratifikaciniai   raštai,   priėmimo   ar   patvirtinimo

dokumentai yra  perduodami saugoti  Europos Tarybos  Generaliniam

sekretoriui.

4 straipsnis

Šis Protokolas  įsigalioja pirmąją mėnesio dieną po vienerių

metų nuo  tos  dienos,  kada  visos  Konvencijos  Šalys  pagal  3

straipsnio nuostatas  išreiškė savo  sutikimą būti  susaistytomis

šiuo Protokolu.  Naujų teisėjų  rinkimai gali  būti surengiami ir

bet kokie tolesni būtini žingsniai įsteigti naują Teismą žengiami

pagal šio  Protokolo nuostatas nuo dienos, kada visos Konvencijos

Šalys išreiškė savo sutikimą būti susaistytomis šiuo Protokolu.

5 straipsnis

1. Nepažeidžiant  žemiau esančių  3  ir  4  dalių,  teisėjų,

Komisijos narių,  archyvaro ir  archyvaro pavaduotojo  kadencijos

laikas baigiasi šio Protokolo įsigaliojimo dieną.

2. Peticijos,  esančios Komisijoje ir kurios nebuvo priimtos

iki šio  Protokolo įsigaliojimo  dienos, yra  nagrinėjamos Teismo

pagal šio Protokolo nuostatas.

3.  Peticijos,   kurios  buvo  priimtos  iki  šio  Protokolo

įsigaliojimo dienos,  yra  toliau  vienerius  metus  nagrinėjamos

Komisijos narių.  Kiekviena peticija,  kurios nagrinėjimas nebuvo

baigtas per  aukščiau minėtą laiko tarpą, yra perduodama Teismui,

kuris jas  nagrinės kaip  priimtinas bylas  pagal  šio  Protokolo

nuostatas.

4. Peticijų  atžvilgiu, kurioms  Komisija po  šio  Protokolo

įsigaliojimo dienos  priėmė pranešimą pagal buvusį Konvencijos 31

straipsnį,  pranešimas  yra  perduodamas  šalims,  be  teisės  jį

skelbti viešai.  Pagal nuostatas,  taikomas prieš  šio  Protokolo

įsigaliojimą, byla  gali būti  perduota  Teismui.  Didžiųjų  Rūmų

teisėjų sudėtis  nustato, ar  vieni Rūmai  iš Didžiųjų Rūmų spręs

bylą. Jeigu  byla yra  išsprendžiama  Rūmų,  Rūmų  nutarimas  yra

galutinis. Bylos,  neperduotos Teismui, yra nagrinėjamos Ministrų

komiteto, veikiančio  pagal  buvusio  Konvencijos  32  straipsnio

nuostatas.

5. Bylos,  esančios Teisme  ir neišspręstos iki įsigaliojant

šiam Protokolui,  yra perduodamos Teismo Didiesiems Rūmams, kurie

jas nagrinėja pagal šio Protokolo nuostatas.

6. Bylos,  esančios Ministrų  komitete ir neišspręstos pagal

buvusį Konvencijos 32 straipsnį iki įsigaliojant šiam Protokolui,

yra baigiamos spręsti Ministrų komitete pagal tą straipsnį.

6 straipsnis

Kai   Aukštoji   susitarianti   šalis   padarė   pareiškimą,

pripažindama Komisijos  kompetenciją ar Teismo jurisdikciją pagal

buvusį Konvencijos  25 arba  46 straipsnį dėl klausimų, iškilusių

vėliau   ar    pagrįstų   faktais,   atsiradusiais   dėl   tokios

deklaracijos, toks apribojimas lieka galioti Teismo jurisdikcijai

pagal šį Protokolą.

7 straipsnis

Europos  Tarybos   Generalinis  sekretorius  praneša  visoms

Tarybos narėms apie:

a) kiekvieną pasirašymą;

b) ratifikacinių  raštų, priėmimo  ar patvirtinimo dokumentų

deponavimą;

c) šio  Protokolo ar  bet kurios  jo nuostatos  įsigaliojimo

datą pagal 4 straipsnį; ir

d) bet kurį kitą aktą, pranešimą ar persiuntimą, susijusį su

šiuo Protokolu.

Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, tinkamai įgalioti,

pasirašė šį Protokolą.

Sudarytas Strasbūre  1994 metų  gegužės 11  dieną  anglų  ir

prancūzų kalbomis.  Abu tekstai yra vienodai autentiški ir sudaro

viena  egzempliorių,   kuris   yra   saugomas   Europos   Tarybos

archyvuose. Europos  Tarybos Generalinis  sekretorius  persiunčia

kiekvienai Europos Tarybos narei patvirtintus nuorašus.

____________