LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR MOLDOVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

 

S U S I T A R I M A S

DĖL KELEIVIŲ IR KROVINIŲ TARPTAUTINIŲ VEŽIOJIMŲ AUTOMOBILIAIS

 

1995 m. birželio 8 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Moldovos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis, atsižvelgdamos į palankų tarpusavio prekybinių ir ekonominių santykių plėtojimą, siekdamos toliau plėtoti automobilių susisiekimą tarp abiejų šalių, taip pat vežiojimus tranzitu per jų teritorijas, nusprendė sudaryti šį Susitarimą:

 

1 straipsnis

 

Pagal šį Susitarimą bus atliekami reguliarūs ir nereguliarūs keleivių ir krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis.

 

I. Keleivių vežiojimas

 

2 straipsnis

 

1. Transporto priemonė keleiviams vežioti suprantama kaip vairuojama transporto priemonė, kuri pagaminta ir įrengta vežti daugiau kaip 9 keleivius, įskaitant vairuotoją.

2. Reguliarūs keleivių vežiojimai pagal šį Susitarimą yra vežiojimai, kurie atliekami nustatytu maršrutu ir dažniu su keleivių įlaipinimo bei išlaipinimo vietomis, iš anksto suderintais ir paskelbtais tvarkaraščiais bei tarifais.

3. Reguliariam keleivių vežiojimui tarp Susitariančiųjų Šalių arba tranzitu per jų teritorijas reikalingas Susitariančiųjų Šalių kompetentingų įstaigų leidimas.

Abiem pusėm susitarus, leidimus išduoda kiekvienos Susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos pagal nustatytą tvarką. Leidimai gali būti išduodami ne ilgesniam terminui kaip 3 metams.

Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos išduoda leidimus tai maršruto daliai, kuri eina per jos teritoriją.

4. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos iš anksto pateikia viena kitai pasiūlymus dėl tokių reisų organizavimo. Pasiūlymuose turi būti šie duomenys: vežėjo(firmos) pavadinimas ir adresas, maršruto pavadinimas, eismo tvarkaraštis, numatomas laikas, kai bus kertama valstybinė siena, tarifas, sustojimo vietos, kuriose vežėjas išlaipina ir įlaipina keleivius, taip pat numatomas vežiojimų laikotarpis ir reguliarumas.

 

3 straipsnis

 

1. Nereguliariems keleivių vežiojimams tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas, išskyrus vežiojimus, numatytus šio Susitarimo 4 straipsnyje, reikalingi leidimai išduodami Susitariančiųjų Šalių kompetentingų įstaigų.

2. Prašymą gauti leidimą nereguliariam keleivių vežiojimui, numatytą šio straipsnio 1 punkte, vežėjas siunčia savo šalies kompetentingai įstaigai, kuri jį persiunčia kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingai įstaigai.

3. Kiekvienam nereguliariam keleivių vežimui, išskyrus vežiojimus, numatytus šio Susitarimo 4 straipsnyje, turi būti atskiras leidimas, leidžiantis atlikti vieną kelionę ten ir atgal, jei leidime neparašyta kitaip.

Leidime turi būti duomenys apie vežiojimų pobūdį ir transporto priemonės buvimo šalyje trukmę.

 

4 straipsnis

 

1. Leidimas nereguliariam keleivių vežiojimui nereikalingas:

a) jei tos pačios sudėties keleivių grupė vežama ta pačia transporto priemone visą kelią, prasidedantį ir besibaigiantį tos Susitariančiosios Šalies, kurioje įregistruota transporto priemonė, teritorijoje;

b) kai kelionė prasideda Susitariančiosios Šalies, kurioje įregistruota transporto priemonė teritorijoje ir baigiasi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, su sąlyga, kad į šalį, kurioje įregistruota transporto priemonė, ji grįš tuščia;

c) kai transporto priemonė vyksta tuščia į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją, iš kurios į šalį, kurioje įregistruota transporto priemonė, parvežama grupė keleivių, anksčiau nuvežtų to paties vežėjo transporto priemone;

d) nereguliariam tranzitiniam reisui.

2. Leidimas nereikalingas, jei sugedusi transporto priemonė keičiama kita.

3. Veždamas keleivius šio straipsnio 1 punkte numatytais atvejais, transporto priemonės vairuotojas privalo turėti vardinį keleivių sąrašą.

 

II. Krovinių vežiojimas

 

5 straipsnis

 

1. Kroviniai tarp abiejų šalių arba tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis, išskyrus šio Susitarimo 6 straipsnyje numatytus vežiojimus, vežami krovininiais automobiliais su priekabomis ar puspriekabėmis arba be jų, pagal Susitariančiųjų Šalių kompetentingų įstaigų išduodamus leidimus.

2. Kiekvienam krovinio vežimui turi būti išduotas atskiras leidimas, suteikiantis teisę atlikti vieną reisą ten ir atgal, jei leidime nenumatyta kitaip.

 

6 straipsnis

 

1. Leidimų nereikia atliekant šiuos vežiojimus:

a) persivežant kilnojamąjį turtą;

b) eksponatų, įrengimų ir medžiagų, skirtų mugėms ir parodoms;

c) transporto priemonių, gyvūnų, taip pat įvairaus inventoriaus ir turto, skirto sporto renginiams;

d) teatro dekoracijų ir rekvizitų, muzikos instrumentų, kino filmavimo, radijo ir televizijos laidų įrengimų ir reikmenų;

e) mirusiųjų kūnų ir palaikų;

f) automobiliais, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 3,5 t, o bendras svoris neviršija 6 t imtinai;

g) sugedusių transporto priemonių arba suteikiant joms techninę pagalbą;

h) pašto;

i) medicinos įrangos ir vaistų stichinių nelaimių ir avarijų atvejais.

Bendroji komisija, numatyta šio Susitarimo 21 straipsnyje, gali keisti šį sąrašą, atsižvelgdama į vežiojimų plėtrą.

2. Išimtys, numatytos šio straipsnio 1 punkto b, c, d papunkčiuose, galioja tik tais atvejais, kai krovinys turi būti grąžinamas į šalį, kurioje įregistruota transporto priemonė, arba jei krovinys bus vežamas tranzitu į trečiosios šalies teritoriją.

 

7 straipsnis

 

1. Kai transporto priemonių, vykstančių su kroviniu arba be jo, gabaritai ar svoris viršija kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje nustatytas normas, taip pat vežant pavojingus krovinius, vežėjas privalo gauti specialų kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingų įstaigų leidimą.

2. Jei šio straipsnio 1 punkte minėtas leidimas numato transporto priemonių eismą tam tikru maršrutu, vežiojimai turi būti atliekami šiuo maršrutu.

 

III. Bendrieji nuostatai

 

8 straipsnis

 

Kompetentingos įstaigos:

Lietuvos Respublikoje – Susisiekimo ministerija;

Moldovos Respublikoje – Transporto ir kelių ūkio ministerija.

 

9 straipsnis

 

1. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos kasmet viena kitai perduoda tarpusavyje suderintą kiekį leidimų blankų keleiviams ir kroviniams vežti. Šie blankai privalo turėti kompetentingos įstaigos, išdavusios leidimą, antspaudą ir parašą.

2. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos tarpusavyje suderina pasikeitimo leidimų blankais tvarką.

 

10 straipsnis

 

1. Numatytus šiame Susitarime vežiojimus gali atlikti tik tie vežėjai, kuriems pagal savo šalies įstatymus leista atlikti tarptautinius vežiojimus.

2. Autotransporto priemonės, atliekančios tarptautinius vežiojimus, numatytus šiuo Susitarimu, privalo turėti savo šalies nacionalinius registravimo ir skiriamuosius ženklus.

 

11 straipsnis

 

1. Vienos Susitariančiosios Šalies vežėjams neleidžiama vežioti keleivių ir krovinių tarp dviejų punktų, esančių kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jei tam neduotas atitinkamos Susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos specialus leidimas.

2. Vienos Susitariančiosios Šalies vežėjams neleidžiama vežioti krovinių iš kitos Susitariančiosios Šalies į trečiąsias šalis, jei tam neduotas kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos sutikimas.

 

12 straipsnis

 

Krovinių vežiojimams, numatytiems šiame Susitarime, naudojami važtaraščiai, kurių forma privalo atitikti priimtus tarptautinius pavyzdžius.

 

13 straipsnis

 

1. Transporto priemonės vairuotojas privalo turėti nacionalinį arba tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės nacionalinius registravimo dokumentus.

2. Nacionalinis arba tarptautinis vairuotojo pažymėjimas turi atitikti Tarptautinės kelių eismo konvencijos nustatytą pavyzdį.

 

14 straipsnis

 

Autotransporto priemonė, įregistruota vienoje iš Susitariančiųjų Šalių ir laikinai esanti kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, atleidžiama nuo visų mokesčių ir rinkliavų, mokamų už transporto priemonės judėjimą ar už jos turėjimą toje teritorijoje.

 

15 straipsnis

 

Keleivių ir krovinių vežiojimai pagal šį Susitarimą atliekami su sąlyga, kad civiline atsakomybe bus apdrausta kiekviena transporto priemonė, atliekanti šiuos vežiojimus.

 

16 straipsnis

 

Pasienio, muitinės ir sanitarinei kontrolei taikomos tarptautinių susitarimų, kurių dalyvės yra abi Susitariančios Šalys, nuostatos, o sprendžiant klausimus, nesureguliuotus šių susitarimų, bus taikomi kiekvienos iš Susitariančiųjų Šalių vidaus įstatymai ir taisyklės.

 

17 straipsnis

 

Pasienio, muitinės ir sanitarinė kontrolė vežant sunkiai sergančius asmenis, 1-os grupės invalidus, atliekant reguliarius keleivių vežiojimus, taip pat vežant gyvulius ir greit gendančius krovinius, bus atliekama be eilės.

 

18 straipsnis

 

1. Atliekant vežiojimus pagal šį Susitarimą, nuo muitų, rinkliavų ir leidimų abipusiai atleidžiami į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją įvežami:

a) degalai, esantys gamyklos-gamintojos numatytose talpose, technologiškai ir konstruktyviai įkomponuotose variklio degalų tiekimo sistemose;

b) tepalai, numatyti naudoti vežiojimų metu;

c) atsarginės dalys ir instrumentai, skirti sugedusiai autotransporto priemonei, atliekančiai tarptautinius vežiojimus, remontuoti.

2. Nepanaudotos atsarginės dalys išvežamos atgal, o pakeistos atsarginės dalys turi būti išvežamos iš šalies arba sunaikinamos, arba atiduodamos atitinkamos Susitariančiosios Šalies teritorijoje nustatyta tvarka.

 

19 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys turi siekti įvairiomis priemonėmis palengvinti praktinį vežiojimų, nustatytų šio Susitarimo, atlikimą.

 

20 straipsnis

 

1. Vienos iš Susitariančiosios Šalies teritorijoje pažeidus kurią nors šio Susitarimo nuostatą, kompetentinga įstaiga šalies, kurioje užregistruota autotransporto priemonė, kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingos įstaigos prašymu, imsis visų priemonių ir sankcijų, kad užtikrintų šio Susitarimo vykdymą. Šalies vežėjo kompetentinga įstaiga kitos šalies kompetentingos įstaigos prašymu informuoja ją apie priimtas priemones.

2. Šio straipsnio nuostatos neriboja valdžios žinybų teisių taikyti Susitariančiųjų Šalių įstatymais ir teisiniais aktais nustatytas sankcijas šių įstatymų ir teisinių aktų pažeidėjams.

 

21 straipsnis

 

1. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos įstaigos palaiko ryšius šio Susitarimo vykdymo metu iškylantiems klausimams spręsti bei keičiasi patirtimi.

2. Siekdamos užtikrinti tinkamą šio Susitarimo vykdymą, Susitariančiosios Šalys iš kompetentingų įstaigų atstovų sudarys Bendrąją komisiją.

 

22 straipsnis

 

Klausimai, nesuderinti šio Susitarimo, taip pat tarptautinių susitarimų, kurių dalyvės yra Susitariančiosios Šalys, bus sprendžiami pagal kiekvienos iš Susitariančiųjų Šalių įstatymus.

 

23 straipsnis

 

Susitariančiosios Šalys visus ginčytinus klausimus, galinčius kilti dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, sprendžia Susitariančiųjų Šalių Bendrosios komisijos derybomis ir konsultacijomis.

 

24 straipsnis

 

Šis Susitarimas nenagrinėja Susitariančiųjų Šalių teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš sudarytų kitų tarptautinių sutarčių ir susitarimų.

 

25 straipsnis

 

1. Šis Susitarimas įsigalioja po 30(trisdešimt) dienų, kai Susitariančiosios Šalys diplomatiniais kanalais praneša viena kitai apie būtinų jo įsigaliojimui reikalavimų, numatytų nacionaliniais kiekvienos šalies įstatymais, įvykdymą.

2. Šis Susitarimas galioja 1(vienerius) metus ir po to jo galiojimo laikas automatiškai bus pratęsiamas dar metams tol, kol viena iš Susitariančiųjų Šalių, likus ne mažiau kaip 3(trims) mėnesiams iki Susitarimo galiojimo laiko nutraukimo, jį denonsuos.

 

Sudaryta Vienoje 1995 m. birželio 8 d. dviem autentiškais egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, moldavų ir rusų kalbomis, visiems tekstams turint vienodą galią. Kilus nesutarimams traktuojant šio Susitarimo nuostatas, remtis tekstu rusų kalba.

 

Lietuvos Respublikos Moldovos Respublikos

Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu

______________