LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
Į S T A T Y M A S
1998 m. balandžio 8 d. Nr. VIII-696
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 46-851, Nr. 89-1709, Nr. 96-1880; 1995, Nr. 17-386, Nr. 29-647; 1996, Nr. 60-1411, Nr. 67-1600, Nr. 92-2149, Nr. 100-2265; 1997, Nr. 63-1470)
4 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Dalyvaujantys civilinėje bei administracinio teisės pažeidimo byloje asmenys, proceso dalyviai baudžiamojoje byloje, taip pat prokuroras savo procesinėms funkcijoms vykdyti, teismo posėdžio pirmininkui leidus, gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Apie daromą garso įrašą proceso dalyviai privalo informuoti posėdžio pirmininką. Asmenys, darantys garso įrašą be teismo leidimo, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Papildyti 14 straipsnį nauja 2 dalimi:
„Teisėjų skaičių apygardų ir Apeliacinio teismo civilinių ir baudžiamųjų bylų skyriuose nustato teisingumo ministras Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Teismų departamentas) direktoriaus teikimu, išklausęs atitinkamo teismo pirmininko nuomonės. Išimtiniais atvejais teismo pirmininkas turi teisę savo iniciatyva konkrečios bylos nagrinėjimo laikui perkelti teisėją iš vieno to paties teismo skyriaus į kitą.“
7 straipsnis. 16 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apygardos teismas:
8 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija
Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai.
9 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencija
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelė kasacinė instancija įsiteisėjusiems teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams. Šioje instancijoje Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksų nustatytais atvejais bylą nagrinėja arba trijų teisėjų kolegija, arba išplėstinė septynių teisėjų kolegija, arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką taikant įstatymus. Jis:
1) skelbia kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį, kuriame periodiškai skelbia:
1) kolegijų ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos pasiūlytas ir kasacine tvarka priimtas nutartis. Į šiose nutartyse esančius įstatymų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;
Biuletenis finansuojamas iš valstybės biudžeto ir iš jį pardavus gautų lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai.
10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sudaromas Senatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatą sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat po 7 Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus didesnį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turinčius teisėjus. Kiti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai gali dalyvauti Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamojo balso teise. Senato posėdžiuose taip pat gali dalyvauti kitų teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.
11 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) analizuoja teismų praktiką nagrinėjant konkrečių kategorijų bylas ir aprobuoja teismų praktikos apibendrinimo apžvalgų skelbimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje;
2) svarsto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;
3) teikia Respublikos Prezidentui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo narių kandidatūras ir tvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo garbės teismo nuostatus;
4) nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijos išvadų ir teisėjų garbės teismų sprendimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai šiais klausimais yra galutiniai;
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, apygardų teismų pirmininkai ir Apeliacinio teismo pirmininkas turi teisę siūlyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui nagrinėti įstatymų taikymo teismų praktikoje klausimus, dalyvauti Senato posėdžiuose svarstant šiuos klausimus ir reikšti savo nuomonę.“
12 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato darbotvarkė pranešama, dokumentų projektai išsiunčiami Senato nariams, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo ministrui, generaliniam prokurorui, apygardų teismų pirmininkams ir Apeliacinio teismo pirmininkui bei, jeigu reikia, ir kitiems asmenims ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki posėdžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
13 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 25 metų, pagal šio įstatymo 223 straipsnį nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, taip pat atitinkantis šio įstatymo 221 straipsnio reikalavimus ir išlaikęs teisėjo egzaminus.
Reikalavimai, keliami kandidatams į apylinkės teismo teisėjus, nėra taikomi teisės krypties socialinių mokslų daktarams bei habilituotiems daktarams, asmenims, turintiems 1 metų teisėjo darbo stažą ar 3 metų darbo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjų, teismo pirmininkų ar skyriaus pirmininko patarėjų, prokurorų, prokuroro pavaduotojų, advokatų, notarų ar Seimo kontrolierių darbo stažą, ar ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą pagal Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą, bei asmenims, skiriamiems hipotekos teisėjais. Išvardyti asmenys gali būti skiriami apylinkės teismo teisėjais, jeigu jie yra ne jaunesni kaip 25 metų, nepriekaištingos reputacijos, turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, bei išlaikę teisėjo egzaminus.
Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą.
Apylinkės teismo teisėjas nagrinėja visas apylinkės teismui priskirtas bylas. Pirmuosius darbo metus apylinkės teismo teisėjas negali nagrinėti:
1) skundų dėl valstybės valdžios ar valdymo institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, varžančių kitų asmenų teises;
14 straipsnis. 221 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 221 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„221 straipsnis. Kandidatai į apylinkės teismo teisėjus
Kandidatas į apylinkės teismo teisėjus (toliau – kandidatas) – asmuo, kuris rengiasi dirbti apylinkės teismo teisėjo darbą ir atitinka šio straipsnio reikalavimus.
Teismų departamento direktorius su kandidatu į apylinkės teismo teisėjus sudaro kandidato į apylinkės teismo teisėjus sutartį. Sutarties tipinę formą bei kiekvienais metais priimamų kandidatų į apylinkės teismo teisėjus skaičių nustato teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu.
Kandidatų į apylinkės teismo teisėjus priėmimo, mokymo, praktikos atlikimo ir teisėjo egzaminų laikymo tvarką nustato teisingumo ministras.
Kandidato praktika vienerius metus atliekama apylinkės bei apygardos teismuose pas Teismų departamento direktoriaus paskirtą teisėją – kandidato praktikos vadovą.
Kandidatai turi teisę, o jeigu paveda teisėjas, privalo stebėti teismo posėdžius, taip pat teismo posėdžio salėje užimti vietą šalia posėdžio pirmininko. Kandidatai praktikos vadovo pavedimu atlieka kitus neprocesinius veiksmus, kurie padeda tinkamai pasirengti teisėjo darbui (teismo nutarčių bei sprendimų projektų rašymas ir pan.).
Kandidatu gali būti skiriamas ne jaunesnis kaip 24 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, ir laimėjęs viešą konkursą tapti kandidatu. Pirmenybė tapti kandidatu teikiama asmenims, ne mažiau kaip 3 metus dirbusiems teismų (teisėjų) konsultantais, padėjėjais, teismo antstoliais, prokuroro padėjėjais ar turintiems ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą. Šie asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka atlieka 5 mėnesių kandidato praktiką.
Kandidatas, pateikęs Teismų departamentui praktikos vadovo teigiamą išvadą dėl praktikos atlikimo, turi teisę teisingumo ministro nustatyta tvarka laikyti teisėjo egzaminus.
Kandidato praktikos vadovas turi teisę Teismų departamento direktoriui siūlyti nutraukti sutartį su kandidatu, jei šis nesilaiko darbo drausmės, sutarties sąlygų arba jei paaiškėja, kad jis dėl savo profesinių, asmeninių savybių nesugebės įgyti teisėjo pareigoms atlikti reikiamos kvalifikacijos, arba jei jo elgesys nesuderinamas su teisėjo vardui keliamais reikalavimais. Išklausęs kandidato į teisėjus paaiškinimo, sutarties nutraukimo klausimą sprendžia Teismų departamento direktorius. Teismų departamento direktoriaus nutarimas nutraukti su kandidatu sutartį per 10 dienų gali būti skundžiamas teisingumo ministrui.“
15 straipsnis. Įstatymo papildymas 222 ir 223 straipsniais
Papildyti Įstatymą 222 ir 223 straipsniais:
„222 straipsnis. Kandidato stipendija ir kitos veiklos apribojimai
Kandidatui praktikos metu mokama 60 procentų apylinkės teismo teisėjo algos dydžio stipendija. Kandidato praktikos vadovui atitinkamai yra mažinamas darbo krūvis teisme.
Jeigu kandidato į apylinkės teismo teisėjus sutartis nutraukiama dėl kandidato kaltės, kandidatas privalo Teismų departamentui grąžinti visas šio departamento jam sumokėtas sumas (jeigu sutartyje nenustatyta kitaip).
223 straipsnis. Teisėjo nepriekaištinga reputacija
Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu:
16 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo teisėjai
Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apylinkės teisėjo darbo stažą. Prokurorai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų prokuroro ar tardytojo darbo stažą, advokatai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų advokato darbo stažą, gali būti skiriami apygardos teismo teisėjais, jeigu jie yra nepriekaištingos reputacijos, teisingumo ministro nustatyta tvarka atliko 5 mėnesių praktiką teismuose ir išlaikė teisėjų egzaminą.
Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas asmuo, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo teisėjo darbo stažą.
Apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjo kandidatūrai išrinkti Teisingumo ministerija skelbia viešą konkursą. Konkursas vyksta teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, turintys ne mažesnį kaip 10 metų bendrąjį teisinio pedagoginio ir (ar) mokslinio darbo stažą, buvę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjai, atleisti iš pareigų savo noru, išrinkti į kitas pareigas arba jų sutikimu perkelti į kitą darbą, apylinkių, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo teisėjais gali būti skiriami iš karto.“
17 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas:
1) apygardos ar Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip 5 metų apygardos teismo ar Apeliacinio teismo teisėjo darbo stažą;
2) buvęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas iš pareigų savo noru, išrinktas į kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas į kitą darbą;
3) teisės krypties socialinių mokslų habilituotas daktaras arba daktaras, turintis ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pareigybių sąrašą;
18 straipsnis. 241 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 241 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
19 straipsnis. 25 straipsnio papildymas 2 dalimi
Papildyti 25 straipsnį 2 dalimi:
„Teisėjas negali būti skiriamas dirbti teisme, kuriame teisėju dirba jo sutuoktinis (buvęs sutuoktinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), pusbroliai, pusseserės. Jeigu teisėjas yra byloje dalyvaujantis asmuo arba bylos dalyvis, o byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo artimi giminaičiai dirba teisėju (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą), aukštesniosios instancijos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios grandies teismui.“
20 straipsnis. Įstatymo papildymas 251 straipsniu
Papildyti Įstatymą 251 straipsniu:
„251 straipsnis. Teisėjų profesinis tobulinimasis
Teisingumo ministerija kartu su Teismų departamentu organizuoja ir koordinuoja teisėjų nuoseklų mokymą. Į teisėjo profesinės kvalifikacijos kėlimo intensyvumą atsižvelgiama sprendžiant teisėjo paaukštinimo klausimą.
Teisėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo formos yra privalomosios ir fakultatyvinės. Privalomąsias formas, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjams, nustato teisingumo ministras įsakymu.
21 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„26 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisija
Lietuvos teisėjų egzaminų komisija yra sudaroma 3 metams iš 6 asmenų. Po 3 asmenis teisėjų egzaminų komisijos nariais iš teisėjų ar mokslininkų skiria Teisėjų taryba ir teisingumo ministras. Teisingumo ministras taip pat skiria teisėjų egzaminų komisijos pirmininką.
Teisėjų egzaminų komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė jos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
22 straipsnis. 27 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
23 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
24 straipsnis. VII skirsnio pavadinimo pakeitimas
25 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Teisėjų taryba
Teisėjų tarybą sudaro 14 teisėjų: visuotinio teisėjų susirinkimo išrinkti 5 teisėjai, Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos išrinktas 1 teisėjas, Respublikos Prezidento paskirti 2 teisėjai, teisingumo ministro paskirti 2 teisėjai bei pagal pareigas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, šio teismo skyrių pirmininkai, Apeliacinio teismo pirmininkas.
Teisėjų taryba:
1) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų;
2) pagal suinteresuoto teisėjo kreipimąsi sprendžia klausimą, ar pareigūnas, tikrindamas teisėjo ar teismo veiklą, savo veiksmais nepažeidė šio teisėjo ar teismo nepriklausomumo;
5) pasisako kitais teismų ir teisėjų darbo organizavimo klausimais, kai to prašo Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimas, teisingumo ministras ar visuotinis teisėjų susirinkimas;
26 straipsnis. 31 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Iš 31 straipsnio 2 dalies paskutiniojo sakinio išbraukti žodį „posėdžio“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų tarybos narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas.“
27 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas
Pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą šaukia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, kitus – Teisėjų tarybos pirmininkas. Visuotinis teisėjų susirinkimas vyksta ne rečiau kaip kartą per 2 metus.
28 straipsnis. Įstatymo papildymas 321 straipsniu
Papildyti Įstatymą 321 straipsniu:
„321 straipsnis. Lietuvos teisėjų narystė teisėjų asociacijose
Lietuvos teismų teisėjus vienija visuomeninė organizacija – Lietuvos teisėjų asociacija. Lietuvos teisėjai gali priklausyti ir kitoms teisėjų asociacijoms.
29 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių teismų pirmininkų kandidatūras parenka teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu. Esant galimybei, Teisėjų tarybai pasiūloma ne mažiau kaip 2 kandidatai į vieną vietą. Iš jų Teisėjų taryba atrenka vieną ir pataria Respublikos Prezidentui jį skirti teisėju.“
30 straipsnis. 34 straipsnio 1 dalies papildymas
34 straipsnio 1 dalyje po žodžio „ministras“ įrašyti žodžius „šio įstatymo 33 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta tvarka“ ir šią dalį išdėstyti taip:
31 straipsnis. 36 straipsnio 2 dalies pakeitimas
32 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismų pirmininkai yra teisminės administracijos pareigūnai, kurie vadovauja teismų organizaciniam darbui. Teismų pirmininkai šio įstatymo bei teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja teisėjų administracinę veiklą ir kaip laikomasi teisėjo etikos, vadovauja teismo raštinės darbui, priima ir atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus bei kitus darbuotojus, taip pat vykdo kitas įstatymų jiems nustatytas funkcijas.“
33 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Apylinkių teismų pirmininkai
Apylinkių teismų pirmininkai organizuoja teisėjų darbą taip, kad šie turėtų vienodą darbo krūvį, kontroliuoja šių teismų (teisėjų) administracinę veiklą, kaip laikomasi teisėjų etikos ir kaip teisėjai tikrina teismų antstolių kontorų darbą. Bylų paskirstymo teisėjams, išskyrus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taisykles tvirtina teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu.“
34 straipsnis. 41 straipsnio papildymas 2 ir 3 dalimis
Papildyti 41 straipsnį 2 ir 3 dalimis:
„Apygardų teismų pirmininkai asmeniškai ar per jų paskirtus teisėjus kontroliuoja atitinkamo apygardos teismo bei jo teritorijoje esančių apylinkės teismų administracinę veiklą ir kaip laikomasi teisėjo etikos.
35 straipsnis. 43 straipsnio 3 dalies pakeitimas
36 straipsnis. 45 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 45 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teisėju paskirtas asmuo prieš pradėdamas eiti pareigas prisiekia jį paskyrusiems Lietuvos Respublikos Seimui arba Respublikos Prezidentui:
„Aš, teisėjas (a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti sąžiningas (a), humaniškas (a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis bei savo elgesiu nepakenkti teisėjo vardui.
37 straipsnis. Įstatymo papildymas 471 straipsniu
Papildyti Įstatymą 471 straipsniu:
38 straipsnis. 51 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas 4, 5 dalimis
1. Pakeisti 51 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apylinkės, apygardos teismų, Apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, jeigu jis sutinka, Respublikos Prezidento dekretu iki 1 metų gali būti deleguojamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisingumo ministerijos ar Teismų departamento struktūras, kurių veikla tiesiogiai susijusi su teismų veiklos organizavimu ir tikrinimu. Delegavimo laikotarpiui sustabdomi deleguojamo teisėjo įgaliojimai. Deleguojamam teisėjui išsaugomos visos teisėjo socialinės garantijos, įskaitant tarnybinį atlyginimą ir darbo stažą. Tarnybinį atlyginimą moka tas teismas, iš kurio teisėjas yra deleguotas.“
39 straipsnis. Įstatymo papildymas 511 straipsniu
Papildyti Įstatymą 511 straipsniu:
„511 straipsnis. Teisėjo pareigos
Teisėjas darbo ir laisvu nuo darbo metu privalo savo elgesiu saugoti bei puoselėti teisėjo vardą ir vengti visko, kas šiam vardui gali pakenkti ar leisti suabejoti teisėjo bešališkumu.
40 straipsnis. 54 straipsnio 2 dalies pakeitimas
41 straipsnis. 56 straipsnio 6 ir 8 dalių pakeitimas
56 straipsnio 6 ir 8 dalyse po žodžių „teisingumo ministras“ įrašyti žodžius „Teismų departamento direktoriaus teikimu arba savo iniciatyva“ ir šias dalis išdėstyti taip:
42 straipsnis. 58 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų garbės teismas sudaromas iš 5 narių 2 metams. 3 narius iš teisėjų teisingumo ministro teikimu ir 2 narius iš teisėjų, pritarus Teisėjų tarybai, skiria Respublikos Prezidentas. Teisėjų garbės teismo nariais paskirti teisėjai jų įgaliojimų laikotarpiui nuo teisėjo pareigų atleidžiami.“
2. 58 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „visuotinio teisėjų susirinkimo“ įrašyti žodžius „Teisėjų tarybos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. Pakeisti 58 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą iš 3 narių 5 metams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismas nagrinėja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmines bylas vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato tvirtinamais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais.“
43 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
3. Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
4. Pakeisti 59 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams, jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams drausminę bylą gali iškelti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, teisingumo ministras Teismų departamento direktoriaus teikimu ar savo iniciatyva. Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu gali nušalinti teisėją, kuriam iškelta drausmės byla, nuo teisėjo pareigų, iki paaiškės bylos baigtis.“
44 straipsnis. 60 straipsnio 1 dalies papildymas 8 ir 9 punktais
45 straipsnis. 683 straipsnio pakeitimas
683 straipsnyje vietoj žodžių „teisingumo ministras“, „Teisingumo ministerija“ įrašyti žodžius „Teismų departamentas“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„683 straipsnis. Hipotekos skyrių veiklos užtikrinimas ir priežiūra
Hipotekos skyrių veiklą užtikrina ir prižiūri Teismų departamentas, laikydamasis šio įstatymo nustatytų teismų veiklos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo principų. Teismų departamentas nustato hipotekos skyrių darbuotojų skaičių, jų darbo užmokestį, organizuoja hipotekos skyrių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
46 straipsnis. Įstatymo papildymas 691 straipsniu
Papildyti Įstatymą 691 straipsniu:
„691 straipsnis. Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Teismų departamentas prie Teisingumo ministerijos yra juridinis asmuo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke. Teismų departamento direktorių skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų teisingumo ministro teikimu Ministras Pirmininkas.
Teismų departamentas planuoja teismo įstaigų išdėstymą, teisėjų skaičių teismuose, vykdo organizacines teismų veiklos priemones, užtikrina materialinį techninį teismų įstaigų aprūpinimą, tikrina ir revizuoja apylinkių, apygardų teismų ir Apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą, kontroliuoja teismų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, administracinę veiklą bei tikrina visų teismų organizacinį darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.
47 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Papildyti 73 straipsnį naujomis 2 ir 3 dalimis:
„Teisingumo ministras per Teismų departamentą, teismų pirmininkus bei per kitus įgaliotus asmenis kontroliuoja teismų ir teisėjų, išskyrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, administracinę veiklą. Teisėjų administracinės veiklos kontrolė atliekama teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Teismų (teisėjų) administracinės veiklos kontrolė apima:
4. Pakeisti 73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
5. Pakeisti ir papildyti 73 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo sudaroma komisija. Teismų valstybinio mokesčio paėmimo teisingumą gali tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitos teismo veiklos šios institucijos tikrinti negali. Lietuvos teismų, hipotekos skyrių, teismo antstolių kontorų ūkinę bei finansinę veiklą įstatymo nustatyta tvarka ir pagal savo įgaliojimus taip pat gali tikrinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.“
48 straipsnis. 77 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas 4 dalimi
1. Pakeisti 77 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Teismo antstolis yra pareigūnas. Juo gali būti ne jaunesnis kaip 21 metų Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį arba aukštesnįjį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs teismo antstolio egzaminus. Sudarant su teismo antstoliu darbo sutartį nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Jeigu per šį terminą paaiškėja, kad teismo antstolio darbo rezultatai nepatenkinami ir jis neišlaikė egzaminų, teismo antstolis atleidžiamas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo nustatyta tvarka.“
2. 77 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „teisingumo ministras“ įrašyti žodžius „Teismų departamento direktorius“ ir šią dalį išdėstyti taip:
49 straipsnis. 78 straipsnio 1 dalies pakeitimas
50 straipsnis. 79 straipsnio 1 dalies pakeitimas
51 straipsnis. 82 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 82 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: