PATENTINĖS KOOPERACIJOS SUTARTIS (PCT)*

 

Pasirašyta Vašingtone 1970 m. birželio 19 d.,

peržiūrėta 1979 m. rugsėjo 28 d. ir 1984 m. vasario 3 d.

 

PREAMBULĖ

 

Susitariančiosios valstybės,

siekdamos įnešti indėlį į mokslo ir technikos pažangą,

siekdamos tobulinti teisinę išradimų apsaugą,

siekdamos supaprastinti ir padaryti ekonomiškesnį išradimų apsaugos įgyvendinimą, kai tokią apsaugą prašoma suteikti keliose šalyse,

siekdamos palengvinti ir pagreitinti techninės informacijos, esančios naujus išradimus aprašančiuose dokumentuose, prieinamumą visuomenei,

siekdamos skatinti ir spartinti besivystančių šalių ekonomikos plėtrą priimant priemones, skirtas jų teisinių išradimų apsaugos sistemą, nacionalinių arba regioninių, efektyvumui didinti aprūpinant lengvai prieinama informacija apie esamus techninius sprendimus, tinkamus jų specifiniams poreikiams, ir lengvinant prieinamumą prie nuolat daugėjančių šiuolaikinės technologijos pasiekimų,

įsitikinusios, kad bendradarbiavimas tarp valstybių palengvins šių tikslų įgyvendinimą, sudarė šią Sutartį.

 

ĮVADINĖS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Sąjungos įkūrimas

 

(1) Valstybės – šios Sutarties dalyvės (toliau vadinamos „Sutarties valstybėmis“) sudaro bendradarbiavimo Sąjungą dėl išradimų apsaugos paduodant paraiškas, atliekant paieškas ir ekspertizę, taip pat teikiant specialias technines paslaugas. Ši Sąjunga vadinama Tarptautine patentinės kooperacijos sąjunga.

(2) Jokia šios Sutarties nuostata neturi būti suprantama kaip ribojanti teises, numatytas Paryžiaus konvencijoje pramoninei nuosavybei saugoti, bet kuriam valstybės-šios Konvencijos dalyvės piliečiui arba gyventojui.

 

2 straipsnis. Apibrėžimai

 

Šioje Sutartyje ir Taisyklėse ir jei specialiai nėra suformuluota kitaip:

(i) „paraiška“ reiškia paraišką išradimo apsaugai; nuorodos į „paraišką“ turi būti

suprantamos kaip nuorodos į paraiškas išradimų patentams, autoriniams liudijimams, naudingumo liudijimams, naudingiesiems modeliams, papildomiems patentams arba liudijimams, papildomiems autoriniams liudijimams ir papildomiems naudingumo liudijimams;

(ii) nuorodos į „patentą“ turi būti suprantamos kaip nuorodos į išradimų patentus, autorinius liudijimus, naudingumo liudijimus, naudinguosius modelius, papildomus patentus arba liudijimus, papildomus autorinius liudijimus ir papildomus naudingumo liudijimus;

(iii) „ nacionalinis patentas“ reiškia nacionalinio organo išduotą patentą;

(iv) „regioninis patentas“ reiškia patentą, išduotą nacionalinio arba tarpvyriausybinio organo, turinčio teisę išduoti patentus, galiojančius daugiau nei vienoje šalyje;

(v) „regioninė paraiška“ reiškia paraišką regioniniam patentui;

(vi) nuorodos į „nacionalinę paraišką“ turi būti suprantamos kaip nuorodos į paraiškas nacionaliniams patentams ir regioniniams patentams, išskyrus paraiškas, paduotas pagal šią Sutartį;

(vii) „tarptautinė paraiška“ reiškia paraišką, paduotą pagal šią Sutartį;

(viii) nuorodos į „paraišką“ turi būti suprantamos kaip nuorodos į tarptautines paraiškas ir nacionalines paraiškas;

(ix) nuorodos į „patentą“ turi būti suprantamos kaip nuorodos į nacionalinius patentus ir regioninius patentus;

(x) nuorodos į „nacionalinį įstatymą“ turi būti suprantamos kaip nuorodos į Sutarties šalies nacionalinį įstatymą arba, kai kalbama apie regioninę paraišką arba regioninį patentą, į sutartį, numatančią regioninių paraiškų padavimą arba regioninių patentų išdavimą;

(xi) „prioriteto data“, skirta terminams skaičiuoti, reiškia:

(a) jei tarptautinė paraiška turi prašymą suteikti prioritetą pagal 8 straipsnį, paraiškos, kuriai tokiu būdu prašoma suteikti prioritetą, padavimo datą;

(b) jei tarptautinė paraiška turi prašymus suteikti kelis prioritetus pagal 8 straipsnį, anksčiau pateiktos paraiškos, kuriai tokiu būdu prašoma suteikti prioritetą, padavimo datą;

(c) jei tarptautinė paraiška neturi prašymo suteikti prioriteto pagal 8 straipsnį, tokios paraiškos tarptautinio padavimo datą;

(xii) „nacionalinė tarnyba“ reiškia Sutarties valstybės vyriausybės organą, įgaliotą išduoti patentus; nuorodos į „nacionalinę tarnybą“ turi būti suprantamos taip pat kaip nuorodos į bet kurį tarpvyriausybinį organą, kurį kelios valstybės įgaliojo išduoti regioninius patentus, su sąlyga, kad bent viena iš šių valstybių yra Sutarties valstybė ir kad minėtos valstybės įgaliojo šį organą priimti įsipareigojimus ir įgyvendinti teises, kurias nacionalinių tarnybų atžvilgiu numato ši Sutartis ir Taisyklės;

(xiii) „nurodytoji tarnyba“ reiškia nacionalinę valstybės arba jos vardu veikiančią tarnybą, pareiškėjo nurodytą pagal šios Sutarties I skirsnį;

(xiv) „pasirinktoji tarnyba“ reiškia nacionalinę valstybės arba jos vardu veikiančią tarnybą, pareiškėjo pasirinktą pagal šios Sutarties II skirsnį;

(xv) „gaunančioji tarnyba“ reiškia nacionalinę tarnybą arba tarpvyriausybinę organizaciją, kurioms paduodama tarptautinė paraiška;

(xvi) „Sąjunga“ reiškia Tarptautinę patentinės kooperacijos sąjungą;

(xvii) „Asamblėja“ reiškia Sąjungos asamblėją;

(xviii) „Organizacija“ reiškia Pasaulinę intelektualinės nuosavybės organizaciją;

(xix) „Tarptautinis biuras“ reiškia Organizacijos tarptautinį biurą ir Tarptautinius jungtinius intelektualinės nuosavybės apsaugos biurus (BIRPI), kol jie egzistuoja;

(xx) „Generalinis direktorius“ reiškia Generalinį Organizacijos direktorių ir BIRPI direktorių, kol BIRPI egzistuoja.

 

I SKIRSNIS

Tarptautinė paraiška ir tarptautinė paieška

 

3 straipsnis. Tarptautinė paraiška

 

(1) Paraiškos išradimų apsaugai bet kurioje iš Sutarties valstybių gali būti paduotos pagal šią Sutartį kaip tarptautinės paraiškos.

(2) Tarptautinę paraišką sudaro, kaip nurodyta šioje Sutartyje ir Taisyklėse, pareiškimas, išradimo aprašymas, vieno arba daugiau punktų išradimo apibrėžtis, vienas arba daugiau brėžinių (jei reikia) ir referatas.

(3) Referatas skirtas tik techninės informacijos tikslams ir negali būti naudojamas kitiems tikslams, konkrečiai, prašomos apsaugos apimties interpretavimui.

(4) Tarptautinė paraiška:

(i) turi būti parengta nustatyta kalba;

(ii) turi atitikti nustatytus įforminimo reikalavimus;

(iii) turi atitikti nustatytą išradimo vienumo reikalavimą;

(iv) priimama sumokėjus nustatytus mokesčius.

 

4 straipsnis. Pareiškimas

 

(1) Pareiškimą sudaro:

(i) prašymas nagrinėti tarptautinę paraišką pagal šią Sutartį;

(ii) Sutarties valstybės arba valstybių, kuriose prašoma išradimo apsaugos remiantis tarptautine paraiška, nuoroda („nurodytosios valstybės“); jei kurios nors nurodytosios valstybės atžvilgiu galima prašyti regioninio patento ir pareiškėjas nori gauti regioninį, o ne nacionalinį patentą, prašyme apie tai turi būti pažymėta; jei pagal Sutartį dėl regioninio patento pareiškėjas neturi galimybės apriboti savo paraiškos atskiromis valstybėmis-šios Sutarties dalyvėmis, nuoroda vienos iš šių valstybių ir prašymas išduoti regioninį patentą turi būti laikoma kaip visų valstybių-šios Sutarties dalyvių nuoroda; jei pagal nurodytosios valstybės įstatymą šios valstybės nuoroda prilygsta paraiškai regioniniam patentui, ši nuoroda turi būti laikoma ketinimu gauti regioninį patentą;

(iii) vardas ir kiti nustatyti duomenys apie pareiškėją ir agentą (jei yra);

(iv) išradimo pavadinimas;

(v) vardas ir kiti nustatyti duomenys apie išradėją, jei nacionalinis įstatymas bent vienos iš nurodytųjų valstybių reikalauja, kad šie duomenys būtų pateikti kartu su paduodama nacionaline paraiška. Antraip minėti duomenys gali būti pateikiami arba pareiškime, arba atskiruose pranešimuose, adresuotuose kiekvienai nurodytajai tarnybai valstybės, kurios nacionalinis įstatymas reikalauja pateikti minėtus duomenis, bet leidžia juos pateikti jau padavus nacionalinę paraišką.

(2) Už kiekvienos Sutarties valstybės nuorodą per nustatytą terminą mokami nustatyti mokesčiai.

(3) Jei pareiškėjas neprašo kokios nors iš 43 straipsnyje numatytų apsaugos formų, valstybės nuoroda reiškia, kad prašoma apsauga aprėpia nurodytosios valstybės arba jos atžvilgiu patento išdavimą. šiam punktui 2 (ii) straipsnio nuostatos netaikomos.

(4) Vardo ir kitų nustatytų duomenų apie išradėją nenurodymas pareiškime nesukelia jokių pasekmių bet kurioje nurodytojoje valstybėje, kurios nacionalinis įstatymas reikalauja pateikti šiuos duomenis, bet leidžia juos pateikti padavus nacionalinę paraišką. Minėtų duomenų nepateikimas atskirame pranešime nesukelia jokių pasekmių bet kurioje nurodytojoje valstybėje, kurios nacionalinis įstatymas nereikalauja jų pateikti.

 

5 straipsnis. Išradimo aprašymas

 

Aprašymas turi apibūdinti išradimą pakankamai aiškiai ir išsamiai, kad atitinkamos srities specialistas galėtų šį išradimą panaudoti.

 

6 straipsnis. Išradimo apibrėžtis

 

Vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis turi apibūdinti išradimo objektą, kuriam prašoma suteikti apsaugą. Apibrėžties punktai turi būti aiškūs ir konkretūs. Jie visiškai turi remtis išradimo aprašymu.

 

7 straipsnis. Brėžiniai

 

(1) Atsižvelgiant į (2) (ii) punkto nuostatas, brėžinius būtina pateikti, kai jų reikia išradimui suvokti.

(2) Jei brėžiniai nėra būtini išradimui suvokti, bet išradimo pobūdis leidžia iliustruoti brėžiniais:

(i) pareiškėjas gali įtraukti tokius brėžinius į paduodamą tarptautinę paraišką;

(ii) bet kuri nurodytoji tarnyba gali pareikalauti, kad pareiškėjas jai pateiktų tokius brėžinius nurodytu terminu.

 

8 straipsnis. Pretenzija į prioritetą

 

(1) Tarptautinė paraiška gali turėti prašymą, kaip nustatyta Taisyklėse, suteikti prioritetą vienos arba kelių anksčiau paduotų į bet kurią šalį-Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti dalyvę arba bet kurios tokios šalies atžvilgiu paraiškų pagrindu.

(2) (a) Atsižvelgiant į (b) papunkčio nuostatas, bet kurios pretenzijos į prioritetą, pareikštos pagal (1) punktą, sąlygos ir pasekmės turi būti tokios, kaip numatyta Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti Stokholmo akto 4 straipsnyje.

(b) Tarptautinė paraiška, turinti prašymą suteikti prioritetą vienos arba kelių anksčiau paduotų į Sutarties valstybę arba jos atžvilgiu paraiškų pagrindu, gali turėti tos valstybės nuorodą. Jeigu tarptautinėje paraiškoje yra prašymas suteikti prioritetą vienos arba kelių nacionalinių paraiškų, paduotų į kurią nors nurodytąją valstybę arba tos valstybės atžvilgiu, pagrindu, arba jeigu yra prašymas suteikti prioritetą kitos tarptautinės paraiškos, kurioje buvo nurodyta tik viena valstybė, pretenzijos į prioritetą sąlygas ir pasekmes toje valstybėje reguliuoja jos nacionalinis įstatymas.

 

9 straipsnis. Pareiškėjas

 

(1) Bet kuris Sutarties valstybės pilietis arba gyventojas gali paduoti tarptautinę paraišką.

(2) Asamblėja gali priimti sprendimą, leidžiantį bet kurios šalies-Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti dalyvės, nedalyvaujančios šioje Sutartyje, piliečiams ir gyventojams paduoti tarptautines paraiškas.

(3) Pilietybės ir gyvenamosios vietos sąvokas, taip pat šių sąvokų vartojimą tais atvejais, kai yra keli pareiškėjai arba kai pareiškėjai visose nurodytosiose valstybėse nėra tie patys, nustato Taisyklės.

 

10 straipsnis. Gaunančioji tarnyba

 

Tarptautinė paraiška paduodama į nustatytą gaunančiąją tarnybą, kuri ją tikrina ir apdoroja pagal šia Sutartimi ir Taisyklėmis nustatytą tvarką.

 

11 straipsnis. Tarptautinės paraiškos padavimo data ir pasekmės

 

(1) Gaunančioji tarnyba kaip tarptautinės paraiškos padavimo datą nustato tarptautinės paraiškos gavimo datą, jeigu jos gavimo metu tarnyba nustato, kad:

(i) pareiškėjas akivaizdžiai nėra praradęs dėl pilietybės ir gyvenamosios vietos priežasčių teisės paduoti tarptautinę paraišką į šią gaunančiąją tarnybą;

(ii) tarptautinė paraiška parengta nustatyta kalba;

(iii) tarptautinėje paraiškoje yra bent šie elementai:

(a) nuoroda į tai, kad ji paduodama kaip tarptautinė paraiška,

(b) bent vienos Sutarties valstybės nuoroda;

(c) pareiškėjo vardas, kaip nustatyta;

(d) dalis, kurią peržvelgus atrodo, kad tai išradimo aprašymas;

(e) dalis, kurią peržvelgus atrodo, kad tai išradimo apibrėžtis.

(2) (a) Jeigu gaunančioji tarnyba nustato, kad tarptautinė paraiška jos gavimo datai neatitinka reikalavimų, išvardytų (1) punkte, ji pareiškėjui siūlo pateikti reikalingus pataisymus, kaip numatyta Taisyklėse.

(b) Jeigu pareiškėjas šį siūlymą įvykdo pagal Taisykles, gaunančioji tarnyba kaip tarptautinę padavimo datą nustato reikalingų pataisymų gavimo datą.

(3) Atsižvelgiant į 64(4) straipsnio nuostatas, bet kuri tarptautinė paraiška, atitinkanti reikalavimus, išvardytus (1) punkto (i)-(iii) papunkčiuose, ir kuriai nustatyta tarptautinio padavimo data, turi teisingai įformintos nacionalinės paraiškos galią nurodytoje valstybėje nuo tarptautinės padavimo datos, kuria laikoma faktinio padavimo kiekvienoje nurodytoje valstybėje data.

(4) Bet kurios tarptautinės paraiškos, atitinkančios (1) punkto (i)–(iii) papunkčiuose išvardytus reikalavimus, padavimas prilyginimas teisingai įformintos nacionalinės paraiškos padavimui Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti prasme.

 

12 straipsnis.       Tarptautinės paraiškos persiuntimas į Tarptautinį biurą ir į Tarptautinės paieškos tarnybą

 

(1) Pagal Taisyklėse numatytą procedūrą vienas tarptautinės paraiškos egzempliorius lieka gaunančiojoje tarnyboje („gaunančiosios tarnybos kopija“), vienas egzempliorius siunčiamas į Tarptautinį biurą („registracijos egzempliorius“) ir vienas egzempliorius siunčiamas į kompetentingą Tarptautinės paieškos tarnybą, minimą 16 straipsnyje („paieškos kopija“).

(2) Registracijos egzempliorius laikomas tarptautinės paraiškos originalu.

(3) Tarptautinė paraiška laikoma atšaukta, jeigu registracijos egzempliorius per nustatytą terminą nebuvo gautas Tarptautiniame biure.

 

13 straipsnis. Nurodytųjų tarnybų galimybė gauti tarptautinės paraiškos kopiją

 

(1) Bet kuri nurodytoji tarnyba gali prašyti Tarptautinį biurą, kad pastarasis išsiųstų jai tarptautinės paraiškos kopiją iki jos išsiuntinėjimo, numatyto 20 straipsnyje, o Tarptautinis biuras, pasibaigus vieneriems metams nuo prioriteto datos, nedelsdamas turi išsiųsti tokią kopiją nurodytajai tarnybai.

(2)(a) Pareiškėjas gali bet kuriuo metu išsiųsti savo tarptautinės paraiškos kopiją bet kuriai nurodytajai tarnybai.

(b) Pareiškėjas gali bet kuriuo metu prašyti Tarptautinį biurą, kad pastarasis išsiųstų jo tarptautinės paraiškos kopiją bet kuriai nurodytajai tarnybai, o Tarptautinis biuras nedelsdamas turi išsiųsti kopiją tokiai tarnybai.

(c) Bet kuri nacionalinė tarnyba gali pranešti Tarptautiniam biurui, kad ji nenori gauti kopijų, kaip numatyta (b) papunktyje; tokiu atveju minėtas papunktis šios tarnybos atžvilgiu netaikomas.

 

14 straipsnis. Kai kurie tarptautinės paraiškos trūkumai

 

(1)(a) Gaunančioji tarnyba tikrina, ar tarptautinė paraiška neturi kokio nors iš toliau nurodytų trūkumų, būtent:

(i) nepasirašyta, kaip numatyta Taisyklėse;

(ii) nėra nustatytų duomenų apie pareiškėją;

(iii) neturi pavadinimo;

(iv) neturi referato;

(v) ne visiškai atitinka nustatytus Taisyklėse paraiškos dokumentų įforminimo reikalavimus.

(b) Jei gaunančioji tarnyba nustato bet kurį iš minėtų trūkumų, ji siūlo pareiškėjui per nustatytą terminą pataisyti tarptautinę paraišką; neįvykdžius šio reikalavimo, paraiška laikoma atšaukta, o gaunančioji tarnyba apie tai paskelbia.

(2) Jeigu tarptautinėje paraiškoje yra nuoroda į brėžinius, kurių iš tikrųjų nėra šioje paraiškoje, gaunančioji tarnyba turi apie tai pranešti pareiškėjui, o jis gali juos pateikti per nustatytą terminą. Jei pareiškėjas tai įvykdo, tarptautine padavimo data laikoma data, kai gaunančioji tarnyba gauna brėžinius. Antraip laikoma, kad bet kurios nuorodos į minėtus brėžinius nėra.

(3)(a) Jei gaunančioji tarnyba nustato, kad mokesčiai, numatyti 3(4) (iv) straipsnyje, per nustatytą terminą nesumokėti arba pagal 4(2) straipsnį mokesčių nesumokėjo nė viena iš nurodytųjų valstybių, tarptautinė paraiška laikoma atšaukta ir gaunančioji tarnyba apie tai paskelbia.

(b) Jei gaunančioji tarnyba nustato, kad pagal 4(2) straipsnį nustatytus mokesčius laiku sumokėjo viena ar daugiau, bet ne visos nurodytosios valstybės, tų valstybių nuorodos, už kurias per nustatytą terminą mokesčiai nebuvo sumokėti, laikomos atšauktomis ir gaunančioji tarnyba apie tai paskelbia.

(4) Jei gaunančioji tarnyba, nustačiusi tarptautinės paraiškos tarptautinę padavimo datą, per nustatytą terminą išaiškina, kad kuris nors iš reikalavimų, išvardytų 11 straipsnio (1) punkto (i)–(iii) papunkčiuose, nebuvo įvykdytas šiai datai, minėta paraiška laikoma atšaukta ir gaunančioji tarnyba apie tai paskelbia.

 

15 straipsnis. Tarptautinė paieška

 

(1) Kiekvienai tarptautinei paraiškai atliekama tarptautinė paieška.

(2) Tarptautinės paieškos tikslas – išaiškinti atitinkamą technikos lygį.

(3) Tarptautinė paieška atliekama remiantis išradimo apibrėžtimi, reikiamai atsižvelgiant į išradimo aprašymą ir brėžinius (jeigu jų yra).

(4) Tarptautinė paieškos tarnyba, paminėta 16 straipsnyje, siekia išaiškinti atitinkamą technikos lygį, kiek leidžia jos galimybės, ir bet kuriuo atveju naudoja dokumentaciją, nurodytą Taisyklėse.

(5) (a) Jeigu Sutarties valstybės nacionalinis įstatymas tai leidžia, pareiškėjas, kuris paduoda nacionalinę paraišką į nacionalinę tokios valstybės arba jos vardu veikiančią tarnybą, gali pagal tokio įstatymo sąlygas prašyti, kad jo paraiškai būtų atlikta paieška, analogiška tarptautinei paieškai („tarptautinio tipo paieška“).

(b) Jeigu Sutarties valstybės nacionalinis įstatymas tai leidžia, nacionalinė tokios valstybės arba jos vardu veikianti tarnyba gali atlikti tarptautinio tipo paiešką bet kuriai jai paduotai nacionalinei paraiškai.

(c) Tarptautinio tipo paiešką atlieka Tarptautinės paieškos tarnyba, paminėta 16 straipsnyje, kuri kompetentinga atlikti tarptautinę paiešką, jeigu ši nacionalinė paraiška būtų tarptautine paraiška ir būtų paduota į tarnybą, minimą (a) ir (b) papunkčiuose. Jeigu nacionalinė paraiška parengta kalba, kuria Tarptautinė paieškos tarnyba nepasirengusi jos nagrinėti, tarptautinio tipo paieška atliekama pagal pareiškėjo parengtą vertimą į kalbą, numatytą tarptautinėms paraiškoms ir kuria ši Tarptautinė paieškos tarnyba privalo priimti tarptautines paraiškas. Nacionalinė paraiška ir vertimas, jei jo reikia, pateikiami pagal tarptautinėms paraiškoms nustatytą formą.

 

16 straipsnis. Tarptautinės paieškos tarnyba

 

(1) Tarptautinę paiešką atlieka Tarptautinės paieškos tarnyba, kuria gali būti nacionalinė tarnyba arba tarpvyriausybinė organizacija, pavyzdžiui, Tarptautinis patentinis institutas, kuris rengia dokumentacijos paieškų ataskaitas apie išradimų, esančių paraiškų objektais, technikos lygį.

(2) Jeigu per laikotarpį iki vieningos Tarptautinės paieškos tarnybos įsteigimo egzistuoja kelios Tarptautinės paieškos tarnybos, kiekviena gaunančioji tarnyba pagal susitarimo sąlygas, paminėtas 3 (b) punkte, nurodo Tarptautinę paieškos tarnybą ar tarnybas, kompetentingas atlikti paieškas tarptautinėms paraiškoms, paduotoms šiai gaunančiajai tarnybai.

(3)(a) Tarptautinės paieškos tarnybas skiria Asamblėja. Tarptautinės paieškos tarnyba gali būti paskirta bet kuri nacionalinė tarnyba arba bet kuri tarpvyriausybinė organizacija, atitinkančios (c) papunktyje nurodytus reikalavimus.

(b) Paskyrimas įgyvendinamas esant nacionalinės tarnybos arba tarpvyriausybinės organizacijos sutikimui ir pasirašius susitarimą, kurį turi patvirtinti Asamblėja, tarp tokios tarnybos arba organizacijos ir Tarptautinio biuro. Susitarime turi būti nustatytos šalių teisės ir pareigos, konkrečiai tokios tarnybos ar organizacijos formalus įsipareigojimas taikyti ir laikytis bendrų tarptautinės paieškos taisyklių.

(c) Taisyklės nustato reikalavimų minimumą, ypač personalo ir dokumentacijos atžvilgiu, kuriuos turi vykdyti bet kuri tarnyba ar organizacija iki tol, kol jos gali būti paskirtos, ir kuriuos jos turi vykdyti per visą jų paskyrimo laikotarpį.

(d) Paskyrimas galioja tam tikram laikotarpiui, kuris gali būti pratęsiamas.

(e) Prieš Asamblėjai priimant sprendimą dėl kokios nors nacionalinės tarnybos ar tarpvyriausybinės organizacijos paskyrimo, taip pat dėl tokio termino pratęsimo arba nutraukimo, ji išklauso suinteresuotąją tarnybą ar organizaciją ir pateikia užklausą Techninio bendradarbiavimo komitetui, paminėtam 56 straipsnyje, po to, kai šis Komitetas bus įsteigtas.

 

17 straipsnis. Tarptautinės paieškos tarnybos naudojama procedūra

 

(1) Procedūra, kurią naudoja Tarptautinės paieškos tarnyba, nustatoma remiantis šios Sutarties, Taisyklių ir susitarimo, kurį sudaro Tarptautinis biuras su minėta Tarnyba pagal šią Sutartį ir Taisykles, nuostatomis.

(2)(a) Jeigu Tarptautinės paieškos tarnyba laiko, kad:

(i) tarptautinė paraiška susijusi su objektu, kuriam remiantis Taisyklėmis Tarptautinės paieškos tarnyba neprivalo atlikti tarptautinės paieškos ir šiuo atveju priima sprendimą neatlikti tokios paieškos, arba

(ii) išradimo aprašymas, apibrėžtis arba brėžiniai neatitinka nustatytų reikalavimų tiek, kad pilnavertę paiešką atlikti yra neįmanoma, minėtoji tarnyba šį faktą pažymi deklaracijoje ir praneša pareiškėjui bei Tarptautiniam biurui, kad tarptautinės paieškos ataskaita nebus parengta.

(b) Jeigu bet kuri iš situacijų, paminėtų (a) papunktyje, išaiškinama tik ryšium su kai kuriais apibrėžties punktais, tuomet tarptautinės paieškos ataskaitoje apie tai pažymima tokių apibrėžties punktų atžvilgiu, o kitiems apibrėžties punktams minėtoji ataskaita parengiama pagal 18 straipsnį.

(3)(a) Jeigu Tarptautinės paieškos tarnyba laiko, kad tarptautinė paraiška neatitinka išradimo vienumo reikalavimų, nustatytų Taisyklėse, ji siūlo pareiškėjui sumokėti papildomus mokesčius. Tarptautinės paieškos tarnyba parengia tarptautinės paieškos ataskaitą pagal tas tarptautinės paraiškos dalis, kurios susijusios su išradimu, paminėtu apibrėžtyje pirmuoju („pagrindinis išradimas“), taip pat jei per nustatytą terminą sumokėti papildomi mokesčiai – pagal tas tarptautinės paraiškos dalis, kurios susijusios su išradimais, už kuriuos tokie mokesčiai sumokėti.

(b) Bet kurios nurodytosios valstybės nacionalinis įstatymas gali numatyti, kad tuo atveju, kai tos valstybės nacionalinė tarnyba Tarptautinės paieškos tarnybos siūlymą, paminėtą (a) papunktyje, laiko pagrįstu ir kai pareiškėjas nesumoka visų papildomų mokesčių, tos tarptautinės paraiškos dalys, pagal kurias paieška nebuvo atlikta, laikomos atšauktomis jų veikimo toje valstybėje atžvilgiu, jeigu pareiškėjas nesumoka specialaus mokesčio šios valstybės nacionalinei tarnybai.

 

18 straipsnis. Tarptautinės paieškos ataskaita

 

(1) Tarptautinės paieškos ataskaita parengiama per nustatytą terminą ir pagal nustatytą formą.

(2) Kai tik tarptautinės paieškos ataskaita parengiama, Tarptautinė paieškos tarnyba nedelsiant ją išsiunčia pareiškėjui ir Tarptautiniam biurui.

(3) Tarptautinės paieškos ataskaita arba deklaracija, paminėta 172a straipsnyje, išverčiama į Taisyklėse numatytą kalbą. Vertimus, prisiimdamas atsakomybę, atlieka arba užsako Tarptautinis biuras.

 

19 straipsnis. Išradimo apibrėžties pakeitimas Tarptautiniame biure

 

(1) Pareiškėjas, gavęs tarptautinės paieškos ataskaitą, turi teisę vieną kartą pakeisti tarptautinės paraiškos apibrėžtį, pateikiant pakeitimus Tarptautiniam biurui per nustatytą terminą. Tuo pat metu pareiškėjas gali pateikti, kaip numatyta Taisyklėse, trumpą pakeitimų paaiškinimą, parodant, kokį jie galėtų turėti poveikį išradimo aprašymui ir brėžiniams.

(2) Pakeitimai neturi peržengti ribų to, kas atskleista tarptautinėje paraiškoje jos padavimo metu.

(3) Jeigu kurios nors nurodytosios valstybės nacionalinis įstatymas leidžia pakeitimams peržengti minėto atskleidimo ribas, šioje valstybėje (2) punkto nesilaikymas nesukelia jokių pasekmių.

 

20 straipsnis. Išsiuntinėjimas nurodytosioms tarnyboms

 

(1)(a) Tarptautinė paraiška kartu su tarptautinės paieškos ataskaita (įskaitant bet kurią pastabą, paminėtą 17(2)(b) straipsnyje, arba deklaracijoje, paminėtoje 172a straipsnyje) išsiuntinėjama į kiekvieną nurodytąją tarnybą, kaip numatyta Taisyklėse, jei nurodytoji tarnyba visiškai arba iš dalies neatsisako tokios tvarkos.

(b) Į išsiunčiamą medžiagą įtraukiamas minėtos ataskaitos arba deklaracijos vertimas (kaip nustatyta).

(2) Jeigu išradimo apibrėžtis buvo pakeista remiantis 191 straipsniu, medžiaga turi aprėpti visą išradimo apibrėžties tekstą tiek pirminiu, tiek ir pakeistu pavidalu arba visą apibrėžties tekstą pirminiu pavidalu, nurodant padarytus pakeitimus, taip pat aiškinimą, paminėtą 191 straipsnyje, jei toks yra.

(3) Nurodytosios tarnybos arba pareiškėjo prašymu Tarptautinės paieškos tarnyba siunčia minėtai tarnybai arba pareiškėjui, kaip numatyta Taisyklėse, dokumentų, į kuriuos buvo duotos nuorodos tarptautinės paieškos ataskaitoje, kopijas.

 

21 straipsnis. Tarptautinė publikacija

 

(1) Tarptautinis biuras publikuoja tarptautines paraiškas.

(2)(a) Išskyrus atvejus, numatytus (b) papunktyje ir 643 straipsnyje, tarptautinės paraiškos tarptautinė publikacija atliekama nedelsiant praėjus 18 mėnesių nuo šios paraiškos prioriteto datos.

(b) Pareiškėjas gali prašyti Tarptautinį biurą skelbti jo tarptautinę paraišką bet kuriuo metu iki pasibaigs terminas, paminėtas (a) papunktyje. Tarptautinis biuras vykdo šį prašymą, kaip numatyta Taisyklėse.

(3) Tarptautinės paieškos ataskaita arba deklaracija, paminėta 172a straipsnyje, skelbiami, kaip numatyta Taisyklėse.

(4) Tarptautinės publikacijos kalbą ir formą, taip pat kitas detales nustato Taisyklės.

(5) Tarptautinė publikacija neatliekama, jei tarptautinė paraiška yra atšaukta arba laikoma atšaukta prieš tai, kol baigiamas jos techninis paruošimas publikavimui.

(6) Jei tarptautinėje paraiškoje yra posakių arba brėžinių, kurie, Tarptautinio biuro nuomone, prieštarauja moralei ir viešajai tvarkai arba, jo nuomone, tarptautinėje paraiškoje yra žeminančių pareiškimų, kaip nurodyta Taisyklėse, jis publikuodamas gali praleisti tokius posakius, brėžinius ir pareiškimus, nurodydamas vietą ir praleistų žodžių arba brėžinių skaičių. Tarptautinis biuras pagal prašymą pateikia atskiras praleistų vietų kopijas.

 

22 straipsnis. Kopija, vertimas ir mokestis nurodytosioms tarnyboms

 

(1) Pareiškėjas pateikia tarptautinės paraiškos kopiją (išskyrus atvejį, kai išsiuntinėjimas pagal 20 straipsnį yra baigtas) ir jos vertimą (kaip numatyta), taip pat sumoka nacionalinį mokestį (jei toks numatytas) kiekvienai nurodytajai tarnybai ne vėliau kaip iki pasibaigiant 20-ajam mėnesiui nuo prioriteto datos. Jeigu nurodytosios tarnybos nacionalinis įstatymas reikalauja nurodyti išradėjo vardą bei kitus nustatytus duomenis, bet leidžia išpildyti šį reikalavimą padavus nacionalinę paraišką, pareiškėjas pateikia minėtus duomenis, jeigu jų nebuvo pareiškime, nacionalinei šios valstybės arba jos vardu veikiančiai tarnybai ne vėliau kaip iki pasibaigiant 20-ajam mėnesiui nuo prioriteto datos.

(2) Tais atvejais, kai Tarptautinės paieškos tarnyba pagal 172a straipsnį pateikia deklaraciją, kurioje pažymi, kad tarptautinės paieškos ataskaita nebus parengta, terminas minėtiems šio straipsnio (1) punkte veiksmams atlikti yra toks pats, kaip numatyta (1) punkte.

(3) Bet kuris nacionalinis įstatymas minėtiems (1) arba (2) punktuose veiksmams atlikti gali nustatyti terminus, kurie baigiasi vėliau, negu numatyta šiuose punktuose.

 

23 straipsnis. Nacionalinės procedūros atidėjimas

 

(1) Nurodytoji tarnyba neatlieka procedūros arba ekspertizės tarptautinei paraiškai iki pasibaigs 22 straipsnyje numatytas terminas.

(2) Nepaisant (1) punkto nuostatų, bet kuri nurodytoji tarnyba pagal specialų pareiškėjo prašymą gali bet kuriuo laiku atlikti tarptautinei paraiškai procedūrinius veiksmus arba atlikti jos ekspertizę.

 

24 straipsnis. Galimas galios nutrūkimas nurodytosiose valstybėse

 

Atsižvelgiant į 25 straipsnio nuostatas, taikomas šio straipsnio (ii) papunkčio nustatytais atvejais, tarptautinės paraiškos galia, numatyta 113 straipsnyje, nutrūksta bet kurioje nurodytoje valstybėje su tokiomis pat pasekmėmis, kaip ir bet kurios nacionalinės paraiškos atšaukimas toje valstybėje, jeigu:

(i) pareiškėjas atšaukia savo tarptautinę paraišką arba šios valstybės nuorodą;

(ii) tarptautinė paraiška laikoma atšaukta pagal 123, 141b, 143a arba 144 straipsnius arba jeigu šios valstybės nuoroda laikoma atšaukta pagal 143b straipsnį;

(iii) pareiškėjas per atitinkamą laikotarpį neatliks veiksmų, numatytų 22 straipsnyje.

(2) Nepaisant (1) punkto nuostatų, bet kuri nurodytoji tarnyba gali palaikyti tarptautinės paraiškos galią, numatytą 113 straipsnyje, net tuo atveju, kai to nereikalaujama remiantis 252 straipsniu.

 

25 straipsnis. Sprendimų nurodytosiose tarnybose peržiūrėjimas

 

(1)(a) Jeigu gaunančioji tarnyba atsisakė suteikti tarptautinę padavimo datą arba pareiškė, kad tarptautinė paraiška laikoma atšaukta, arba jeigu Tarptautinis biuras nustatė faktą, numatytą 12(3) straipsnyje, Tarptautinis biuras pareiškėjo prašymu nedelsiant išsiunčia bet kurio bylos dokumento kopijas į bet kurią iš pareiškėjo išvardytų nurodytųjų tarnybų.

(b) Jeigu gaunančioji tarnyba pareiškė, kad nuoroda bet kurios iš valstybių yra laikoma atšaukta, Tarptautinis biuras pareiškėjo prašymu nedelsiant išsiunčia bet kurio bylos dokumento kopijas tokios valstybės nacionalinei tarnybai.

(c) Prašymas pagal (a) arba (b) papunkčius turi būti pateiktas per nustatytą terminą.

(2)(a) Atsižvelgiant į (b) papunkčio nuostatas, kiekviena nurodytoji tarnyba, su sąlyga, kad per nustatytą terminą sumokėti nacionaliniai mokesčiai (jei tokie numatyti) ir pateiktas atitinkamas vertimas (kaip nustatyta), nusprendžia, ar atsisakymas, pareiškimas arba fakto nustatymas, paminėti (1) punkte, atitinka šios Sutarties ir Taisyklių nuostatas, ir jei nustato, kad atsisakymas arba pareiškimas buvo gaunančiosios tarnybos klaida ar aplaidumas arba fakto nustatymas buvo Tarptautinio biuro klaida ar aplaidumas, nagrinėja tarptautinę paraišką jos galios požiūriu nurodytosios tarnybos valstybėje taip, lyg ir nebūtų tokios klaidos arba aplaidumo.

(b) Jeigu registracijos egzempliorius pateko į Tarptautinį biurą pasibaigus 123 straipsnyje numatytam terminui dėl pareiškėjo bet kokios klaidos ar aplaidumo, (a) papunkčio nuostatos taikomos tik esant sąlygoms, nurodytoms 482 straipsnyje.

 

26 straipsnis. Taisymų nurodytosiose tarnybose galimybė

 

Nurodytoji tarnyba negali atmesti tarptautinės paraiškos dėl jos neatitikimo šios Sutarties ir Taisyklių reikalavimams, nesuteikus pareiškėjui galimybės pataisyti minėtą paraišką tos apimties ir pagal tą procedūrą, kurios numatytos nacionaliniame įstatyme tokiam arba panašiems atvejams nacionalinių paraiškų atžvilgiu.

 

27 straipsnis. Nacionaliniai reikalavimai

 

(1) Nacionalinis įstatymas negali kelti kitų arba papildomų reikalavimų tarptautinės paraiškos formai arba turiniui, išskyrus tuos, kurie numatyti šioje Sutartyje ir Taisyklėse.

(2) (1) punkto nuostatos netaikomos 72 straipsniui ir nekliudo nacionaliniam įstatymui, kai tik prasidėjo tarptautinės paraiškos nagrinėjimas nurodytojoje tarnyboje, reikalauti:

(i) kai pareiškėjas yra juridinis asmuo, nurodyti pareigūno, įgalioto atstovauti tokiam juridiniam asmeniui, vardą:

(ii) pateikti dokumentus, kurie nebūdami tarptautinės paraiškos dalimi, pagrindžia tvirtinimus ir pareiškimus, pateiktus šioje paraiškoje, įskaitant tarptautinės paraiškos patvirtinimą pareiškėjo parašu, kai toji paraiška jos padavimo metu buvo pasirašyta jo atstovo arba agento.

(3) Jeigu pareiškėjas kurioje nors nurodytojoje valstybėje neturi teisės pagal nacionalinį šios valstybės įstatymą paduoti nacionalinės paraiškos todėl, kad jis nėra išradėjas, nurodytoji tarnyba gali atmesti tarptautinę paraišką.

(4) Jeigu nacionaliniame įstatyme yra reikalavimai nacionalinių paraiškų formai ir turiniui, kurie pareiškėjų požiūriu yra labiau palankūs negu reikalavimai, numatyti šioje Sutartyje ir Taisyklėse, nacionalinė tarnyba, teismai ir bet kurie kiti kompetentingi nurodytosios valstybės ar jos vardu veikiantys organai gali taikyti tarptautinėms paraiškoms pirmuosius reikalavimus vietoj paskutiniųjų, išskyrus tuos atvejus, kai pareiškėjas primygtinai reikalauja taikyti jo tarptautinei paraiškai reikalavimus, numatytus šioje Sutartyje ir Taisyklėse.

(5) Niekas šioje Sutartyje ir Taisyklėse neturi būti suprantama kaip galimas kiekvienos Sutarties valstybės teisės nustatyti pagrindines patentabilumo sąlygas apribojimas. Konkrečiai bet kuri šios Sutarties ir Taisyklių nuostata techninio lygio nustatymo atžvilgiu išimtinai taikoma tarptautinės procedūros tikslams ir tokiu būdu bet kuri Sutarties valstybė nustatant tarptautinėje paraiškoje pareiškiamo išradimo patentabilumą turi teisę taikyti nacionalinio įstatymo kriterijus techninio lygio atžvilgiu ir kitas patentabilumo sąlygas, nesusijusias su reikalavimais, taikomais paraiškų formai ir turiniui.

(6) Nacionalinis įstatymas gali reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus bet kurio patentabilumo kriterijaus, nustatyto šiuo įstatymu, atžvilgiu.

(7) Bet kuri gaunančioji tarnyba arba nurodytoji tarnyba, jei tarptautinės paraiškos nagrinėjimas joje jau prasidėjęs, gali taikyti nacionalinį įstatymą dėl reikalavimo paskirti pareiškėjui agentą, turintį teisę atstovauti pareiškėjams minėtoje tarnyboje ir/arba dėl to, kad pareiškėjas praneštų adresą nurodytojoje valstybėje pranešimų gavimo tikslu.

(8) Niekas šioje Sutartyje ir Taisyklėse neturi būti suprantama kaip bet kurios Sutarties valstybės teisės apribojimas taikyti priemones, kurias ji laiko būtinomis nacionaliniam saugumui užtikrinti, arba apriboti dėl bendrų valstybės ekonominių interesų apsaugos savo piliečių arba asmenų, gyvenančių šioje valstybėje, teisė paduoti tarptautines paraiškas.

 

28 straipsnis.       Išradimo apibrėžties, aprašymo ir brėžinių pakeitimas nurodytosiose tarnybose

 

(1) Pareiškėjui suteikiama galimybė pakeisti išradimo apibrėžtį, aprašymą ir brėžinius kiekvienoje nurodytojoje tarnyboje nustatyto termino ribose. Nurodytoji tarnyba negali išduoti patento arba atsisakyti išduoti patentą iki baigsis toks terminas, išskyrus atvejus, kai pareikštas pareiškėjo sutikimas.

(2) Pakeitimai neturi išeiti iš ribų to, kas atskleista tarptautinėje paraiškoje jos padavimo metu, jei to neleidžia nurodytosios valstybės nacionalinis įstatymas.

(3) Pakeitimai turi atitikti nurodytosios valstybės nacionalinio įstatymo reikalavimus visais atvejais, nenumatytais šioje Sutartyje ir Taisyklėse.

(4) Jeigu nurodytoji tarnyba reikalauja tarptautinės paraiškos vertimo, pakeitimai turi būti pateikti vertimo kalba.

 

29 straipsnis. Tarptautinės publikacijos pasekmės

 

(1) Tarptautinės paraiškos tarptautinės publikacijos pasekmės bet kurių pareiškėjo teisių šioje valstybėje požiūriu, atsižvelgiant į (2)–(4) punktų nuostatas, yra tokios pat, kokias suteikia nurodytosios valstybės nacionalinis įstatymas nacionalinių paraiškų, kurioms nebuvo atlikta ekspertizė, privalomos nacionalinės publikacijos atveju.

(2) Jeigu tarptautinės publikacijos kalba skiriasi nuo kalbos, kuria publikuojama nurodytojoje valstybėje pagal nacionalinį įstatymą, šis nacionalinis įstatymas gali numatyti, kad pasekmės, numatytos (1) punkte, atsiranda tik po to, kai:

(i) publikuojamas vertimas į nacionalinės publikacijos kalbą remiantis nacionaliniu įstatymu, arba

(ii) vertimas į nacionalinės publikacijos kalbą tapo viešai prieinamu jį eksponuojant visuomenei remiantis nacionaliniu įstatymu, arba

(iii) vertimą į nacionalinės publikacijos kalbą perdavė pareiškėjas pareikšto tarptautinėje paraiškoje išradimo tikrajam arba spėjamai neteisėtam naudotojui, arba

(iv) buvo atliekami abu veiksmai, aprašyti (i) ir (iii) papunkčiuose, arba abu veiksmai, aprašyti (ii) ir (iii) papunkčiuose.

(3) Bet kurios nurodytosios valstybės nacionalinis įstatymas gali numatyti, kad tais atvejais, kai tarptautinė publikacija buvo atlikta pareiškėjo prašymu iki baigiantis 18 mėnesių nuo prioriteto datos, pasekmės, numatytos (1) straipsnyje, taikomos tik pasibaigus 18 mėnesių nuo prioriteto datos.

(4) Bet kurios nurodytosios valstybės nacionalinis įstatymas gali numatyti, kad pasekmės, minėtos (1) straipsnyje, įsigalioja tik nuo datos, kai tarptautinės paraiškos, publikuotos pagal 21 straipsnį, kopiją gavo tokios valstybės ar jos vardu veikianti nacionalinė tarnyba. Minėtoji tarnyba savo oficialiame biuletenyje nedelsiant skelbia gavimo datą.

 

30 straipsnis. Tarptautinės paraiškos konfidencialumas

 

(1) (a) Atsižvelgiant į (b) papunkčio nuostatas, Tarptautinis biuras ir Tarptautinės paieškos tarnybos iki tarptautinės paraiškos tarptautinės publikacijos neleidžia prie jos prieiti jokiam asmeniui arba organui, jei nėra pareiškėjo prašymo arba leidimo.

(b) Papunkčio (a) nuostatos netaikomos bet kuriam persiuntimui į kompetentingą Tarptautinės paieškos tarnybą, persiuntimui, numatytam 13 straipsnyje, ir išsiuntimui, numatytam 20 straipsnyje.

(2) (a) Nacionalinė tarnyba neturi leisti prieiti prie tarptautinės paraiškos tretiesiems asmenims, jei nėra pareiškėjo prašymo arba leidimo, iki anksčiausios iš toliau nurodytų datų:

(i) tarptautinės paraiškos tarptautinės publikacijos datos;

(ii) tarptautinės paraiškos gavimo datos pagal 20 straipsnį;

(iii) tarptautinės paraiškos kopijos gavimo datos pagal 22 straipsnį.

(b) Papunkčio (a) nuostatos netrukdo nacionalinei tarnybai informuoti trečiųjų asmenų apie tai, kad ji yra nurodytoji tarnyba, arba paskelbti šį faktą. Tačiau tokia informacija arba paskelbimas gali turėti tik šiuos duomenis:

gaunančiosios tarnybos pavadinimą, pareiškėjo vardą, tarptautinio padavimo datą, tarptautinės paraiškos numerį ir išradimo pavadinimą.

(c) Papunkčio (a) nuostatos netrukdo nurodytajai tarnybai leisti prieiti prie tarptautinės paraiškos teismo organams.

(3) Punkto (2) (a) nuostatos taikomos bet kuriai gaunančiajai tarnybai, jeigu tik tai nėra persiuntimas, numatytas 121 straipsnyje.

(4) šiame straipsnyje posakis „leisti prieiti“ reiškia bet kurias priemones, kurių pagalba tretieji asmenys gali gauti duomenų, įskaitant asmeninį ryšį ir įprastą publikaciją, tačiau su sąlyga, kad nacionalinė tarnyba nepublikuos tarptautinės paraiškos arba jos vertimo iki tarptautinės publikacijos arba jeigu per 20 mėnesių nuo minėtos prioriteto datos neatlikta tarptautinė publikacija, iki baigsis 20 mėnesių nuo minėtos prioriteto datos.

 

II SKIRSNIS

Tarptautinė preliminari ekspertizė

 

31 straipsnis. Prašymas atlikti tarptautinę preliminarią ekspertizę

 

(1) Pareiškėjo prašymu jo tarptautinei paraiškai atliekama tarptautinė preliminari ekspertizė, kaip numatyta toliau pateiktose nuostatose ir Taisyklėse.

(2) (a) Bet kuris pareiškėjas, kuris yra, kaip nustatyta Taisyklėse, Sutarties valstybės, susietos II skirsniu, pilietis arba gyventojas ir kurio tarptautinė paraiška paduota į tokios valstybės gaunančiąją tarnybą arba jos vardu veikiančią gaunančiąją tarnybą, turi teisę paduoti prašymą atlikti tarptautinę preliminarią ekspertizę.

(b) Asamblėja gali leisti asmenims, turintiems teisę paduoti tarptautines paraiškas, paduoti prašymus atlikti tarptautinę preliminarią ekspertizę net tuo atveju, kai jie yra piliečiai arba gyventojai valstybės, kuri nėra šios Sutarties narė arba narė, nesusieta II skirsniu.

(3) Prašymas atlikti tarptautinę preliminarią ekspertizę paduodamas atskirai nuo tarptautinės paraiškos. Prašyme turi būti nustatyti duomenys, pateikti nustatyta kalba ir pagal nustatytą formą.

(4) (a) Prašyme nurodoma Sutarties valstybė arba valstybės, kuriose pareiškėjas ketina panaudoti tarptautinės preliminarios ekspertizės rezultatus („pasirinktosios valstybės“). Papildomas Sutarties valstybes galima pasirinkti vėliau. Pasirinkti galima tik iš tų Sutarties valstybių, kurios jau nurodytos pagal 4 straipsnį.

(b) Pareiškėjai, paminėti 2 (a) punkte, gali pasirinkti bet kurią Sutarties valstybę, susietą II skirsniu. Pareiškėjai, paminėti 2 (b) punkte, gali pasirinkti tik tas Sutarties valstybes, susietas II skirsniu, kurios pareiškė, kad jos gali būti tokių pareiškėjų pasirinktos.

(5) Už prašymo padavimą mokami nustatyti mokesčiai nustatytu terminu.

(6) (a) Prašymas pateikiamas kompetentingai Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybai, paminėtai 32 straipsnyje.

(b) Prašymas dėl bet kurio papildomo pasirinkimo paduodamas Tarptautiniam biurui.

(7) Kiekvienai pasirinktajai tarnybai pranešama apie jos pasirinkimą.

 

32 straipsnis. Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyba

 

(1) Tarptautinę preliminarią ekspertizę atlieka Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyba.

(2) Prašymų, paminėtų 312a straipsnyje, padavimo atveju – gaunančioji tarnyba, o prašymų, paminėtų 312b straipsnyje, padavimo atveju – Asamblėja pagal susitarimą, sudaromą tarp suinteresuotos tarnybos ar tarnybų ir Tarptautinio biuro, nustato tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybos, kompetentingos atlikti preliminarią ekspertizę.

(3) 163 straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybų atžvilgiu.

 

33 straipsnis. Tarptautinė preliminari ekspertizė

 

(1) Tarptautinės preliminarios ekspertizės tikslas – parengti preliminarią ir neįpareigojančią išvadą, ar pareikštas išradimas atrodo naujas, yra išradybinio lygio (yra neakivaizdus) ir gali turėti pramoninį pritaikomumą.

(2) Tarptautinės preliminarios ekspertizės tikslais pareikštas išradimas laikomas nauju, jeigu jo technikos lygis, kaip apibrėžta Taisyklėse, nežinomas.

(3) Tarptautinės preliminarios ekspertizės tikslais pareikštas išradimas yra laikomas išradimo lygio, jeigu jis, atsižvelgiant į technikos lygį, kaip apibrėžta Taisyklėse, tam tikrai nustatytai datai nėra akivaizdus tam tikros srities specialistui.

(4) Tarptautinės preliminarios ekspertizės tikslais pareikštas išradimas laikomas turinčiu pramoninį pritaikomumą, jeigu jis pagal savo pobūdį gali būti pagamintas arba panaudotas (technologine prasme) kokioje nors pramonės srityje. „Pramonė“ suprantama pačia plačiausiąja prasme, kaip ir Paryžiaus konvencijoje pramoninei nuosavybei saugoti.

(5) Kriterijai, aprašyti anksčiau, tarnauja tik tarptautinės preliminarios ekspertizės tikslams. Bet kuri Sutarties valstybė gali taikyti papildomus ar skirtingus kriterijus tam, kad galėtų nuspręsti, ar pareikštas išradimas šioje valstybėje yra patentabilus, ar ne.

(6) Tarptautinės preliminarios ekspertizės metu atsižvelgiama į visus dokumentus, į kuriuos duodamos nuorodos tarptautinės paieškos ataskaitoje. Gali būti atsižvelgiama į bet kuriuos papildomus dokumentus, kurie laikomi turinčiais ryšį su šiuo konkrečiu atveju.

 

34 straipsnis. Procedūra, naudojama Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyboje

 

(1) Procedūra, naudojama Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyboje, nustatoma šios Sutarties, Taisyklių ir susitarimo, kurį sudaro Tarptautinis biuras su minėta Tarnyba pagal šią Sutartį ir Taisykles, nuostatomis.

(2)(a) Pareiškėjas turi teisę palaikyti ryšius žodžiu ir raštu su Tarptautine preliminarios ekspertizės tarnyba.

(b) Pareiškėjas turi teisę daryti pakeitimus išradimo apibrėžtyje, aprašyme ir brėžiniuose nustatyta tvarka ir nustatytu terminu iki parengiant tarptautinę preliminarios ekspertizės ataskaitą. Pakeitimai neturi išeiti iš ribų to, kas atskleista tarptautinėje paraiškoje jos padavimo metu.

(c) Pareiškėjas gauna raštu bent vieną Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybos pranešimą, jeigu, šios Tarnybos nuomone, nėra išpildytos visos toliau išvardytos sąlygos:

(i) išradimas atitinka 33(1) straipsnyje numatytus reikalavimus;

(ii) tarptautinė paraiška atitinka šios Sutarties ir Taisyklių reikalavimus tiek, kiek nustatė ši Tarnyba;

(iii) nenumatoma padaryti pastabų pagal 352 straipsnio paskutinį sakinį.

(d) Pareiškėjas gali atsakyti į raštišką pranešimą, kuriame pareikšta Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybos nuomonė.

(3)(a) Jeigu Tarptautinė preliminarios ekspertizės tarnyba laiko, kad tarptautinė paraiška neatitinka išradimo vienumo reikalavimų, kaip nustatyta Taisyklėse, ji gali pasiūlyti pareiškėjui, jo nuožiūra, apriboti apibrėžtį taip, kad ji atitiktų šį reikalavimą, arba mokėti papildomus mokesčius.

(b) Nacionalinis bet kurios pasirinktosios valstybės įstatymas gali numatyti, kad tuo atveju, kai pareiškėjas nusprendžia apriboti apibrėžtį pagal (a) papunktį, tos tarptautinės paraiškos dalys, kurioms dėl apribojimų nebuvo atlikta tarptautinė preliminari ekspertizė, laikomos atšauktomis jų galiojimo šioje valstybėje atžvilgiu, jeigu pareiškėjas nesumoka specialaus mokesčio šios valstybės nacionalinei tarnybai.

(c) Jeigu pareiškėjas neišpildo siūlymo, paminėto (a) papunktyje, per nurodytą terminą, Tarptautinė preliminarios ekspertizės tarnyba parengia išvadą pagal tas tarptautinės paraiškos dalis, kurios, jos nuomone, priklauso pagrindiniam išradimui, ir tai nurodo minėtoje išvadoje. Bet kurios pasirinktosios valstybės nacionalinis įstatymas gali numatyti, kad tuo atveju, kai jos nacionalinė tarnyba laiko Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybos pasiūlymą pagrįstu, tos tarptautinės paraiškos dalys, kurios nepriklauso pagrindiniam išradimui, laikomos atšauktomis jų galiojimo šioje valstybėje atžvilgiu, jeigu pareiškėjas nesumoka specialaus mokesčio šiai tarnybai.

(4)(a) Jeigu Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyba laiko, kad:

(i) tarptautinė paraiška susijusi su objektu, kuriam pagal Taisykles Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyba neprivalo atlikti tarptautinės preliminarios ekspertizės ir šiuo atveju priima sprendimą neatlikti tokios ekspertizės, arba

(ii) išradimo aprašymas, apibrėžtis arba brėžiniai yra tokie neaiškūs arba apibrėžtį taip neadekvačiai pagrindžia aprašymas, kad negalima parengti konkrečios išvados dėl pareikšto išradimo naujumo, išradimo lygio (neakivaizdumo) ar pramoninio pritaikomumo,

minėtoji tarnyba pagal 331 straipsnį paraiškos nenagrinėja ir apie sprendimą bei jo priežastis informuoja pareiškėją.

(b) Jeigu bet kuri iš situacijų, paminėtų (a) papunktyje, išaiškinta tik kai kuriuose išradimo apibrėžties punktuose arba ryšium su jais, šio papunkčio nuostatos taikomos tik minėtiems apibrėžtiems punktams.

 

35 straipsnis. Tarptautinė preliminarios ekspertizės išvada

 

(1) Tarptautinė preliminarios ekspertizės išvada parengiama per nustatytą terminą ir nustatytos formos.

(2) Tarptautinėje preliminarios ekspertizės išvadoje nepateikiama jokių tvirtinimų apie tai, ar pareikštas išradimas yra ar laikomas patentabiliu arba nepatentabiliu pagal kurį nors nacionalinį įstatymą. Atsižvelgiant į 3 punkto nuostatas, išvadoje formuluojama apie kiekvieną apibrėžties punktą, ar jis atrodo atitinkantis naujumo, išradimo lygio (neakivaizdumo) ir pramoninio pritaikomumo kriterijus, kurie nustatyti tarptautinės preliminarios ekspertizės tikslams 331-4 straipsnyje. Prie šios formuluotės pridedamos nuorodos į dokumentus, kurie laikomi patvirtinančiais pareikštą nuomonę su tokiais paaiškinimais, kokių gali reikalauti konkretaus atvejo aplinkybės. Prie formuluotės taip pat pridedamos kitos pastabos, kaip numatyta Taisyklėse.

(3) (a) Jeigu tarptautinės preliminarios ekspertizės išvados rengimo metu Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyba nustato kurias nors iš situacijų, paminėtų 344a straipsnyje, buvimą, šioje išvadoje formuluojama ši nuomonė ir jos motyvai. Išvadoje neturi būti kokių nors formuluočių, numatytų (2) punkte.

(b) Jeigu nustatomas situacijos pagal 344b straipsnį buvimas, tarptautinės preliminarios ekspertizės išvadoje tokių išradimo apibrėžties punktų atžvilgiu pateikiama formuluotė, kaip numatyta (a) papunktyje, tuo metu kai kitų apibrėžties punktų atžvilgiu pateikiama formuluotė, numatyta (2) punkte.

 

36 straipsnis.       Tarptautinės preliminarios ekspertizės išvados persiuntimas, vertimas ir išsiuntinėjimas

 

(1) Tarptautinės preliminarios ekspertizės išvada kartu su nustatytais priedais persiunčiama pareiškėjui ir Tarptautiniam biurui.

(2)(a) Tarptautinės preliminarios ekspertizės išvada ir jos priedai išverčiami į nustatytas kalbas.

(b) Minėtą išvadą išverčia arba vertimą užsako, prisiimdamas atsakomybę, Tarptautinis biuras, tuo tarpu kai minėtus priedus išverčia pareiškėjas.

(3)(a) Tarptautinės preliminarios ekspertizės išvadą kartu su jos vertimu (kaip nustatyta) ir jos priedais (originalo kalba) Tarptautinis biuras išsiuntinėja kiekvienai pasirinktajai tarnybai.

(b) Nustatytą priedų vertimą per nustatytą terminą pareiškėjas išsiunčia pasirinktosioms tarnyboms.

(4) Straipsnio 203 nuostatos taikomos mutatis mutandis kurio dokumento, į kurį buvo duota nuoroda tarptautinės preliminarios ekspertizės išvadoje, bet ji nebuvo duota tarptautinės paieškos ataskaitoje kopijų atžvilgiu.

 

37 straipsnis. Prašymo arba pasirinkimo atšaukimas

 

(1) Pareiškėjas gali atšaukti bet kurios ar visų valstybių pasirinkimą.

(2) Visų pasirinktųjų valstybių pasirinkimo atšaukimas laikomas prašymo atlikti tarptautinę preliminarią ekspertizę atšaukimu.

(3)(a) Apie bet kurį atšaukimą pranešama Tarptautiniam biurui.

(b) Tarptautinis biuras savo ruožtu praneša atitinkamoms pasirinktosioms tarnyboms ir atitinkamai Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybai.

(4)(a) Atsižvelgiant į (b) papunkčio nuostatas, prašymo arba Sutarties valstybės pasirinkimo atšaukimas laikomas tarptautinės paraiškos atšaukimu šios valstybės atžvilgiu, jeigu nacionalinis šios valstybės įstatymas nenumato kitų pasekmių.

(b) Prašymo arba pasirinkimo atšaukimas nelaikomas tarptautinės paraiškos atšaukimu, jeigu toks atšaukimas buvo atliktas iki baigiantis atitinkamam terminui pagal 22 straipsnį; tačiau bet kuri Sutarties valstybė gali numatyti savo nacionaliniame įstatyme, kad anksčiau minėta nuostata bus taikoma tik tuomet, kai jos nacionalinė tarnyba gaus per minėtą terminą tarptautinės paraiškos kopiją kartu su jos vertimu (kaip nustatyta) ir nacionalinį mokestį.

 

38 straipsnis. Tarptautinės preliminarios ekspertizės konfidencialumas

 

(1) Nei Tarptautinis biuras, nei Tarptautinė preliminarios ekspertizės tarnyba be pareiškėjo prašymo arba leidimo neleidžia prieiti 304 straipsnio prasme ir pagal esančią jame išlygą prie tarptautinės preliminarios ekspertizės dokumentų jokiam asmeniui ar organui bet kuriuo metu, išskyrus pasirinktąsias tarnybas, kai tarptautinės preliminarios ekspertizės išvada jau yra parengta.

(2) Atsižvelgiant į (1) punkto, taip pat 361 ir (3) bei 373b straipsnių nuostatas, nei Tarptautinis biuras, nei Tarptautinė preliminarios ekspertizės tarnyba be pareiškėjo prašymo ar leidimo neteikia informacijos apie tarptautinės preliminarios ekspertizės išvados parengimą ar neparengimą ir prašymo arba kurio nors pasirinkimo atšaukimą ar neatšaukimą.

 

39 straipsnis. Kopija, vertimas ir mokestis pasirinktosioms tarnyboms

 

(1)(a) Jeigu kurios nors Sutarties valstybės pasirinkimas atliktas iki pasibaigiant 19-tam mėnesiui nuo prioriteto datos, 22 straipsnio nuostatos tokiai valstybei netaikomos, ir pareiškėjas pateikia tarptautinės paraiškos kopiją (jeigu išsiuntinėjimas pagal 20 straipsnį dar nėra baigtas) ir jos vertimą (kaip nustatyta), taip pat sumoka nacionalinį mokestį (jei numatytas) kiekvienai pasirinktajai tarnybai ne vėliau kaip iki pasibaigiant 30 mėnesių nuo prioriteto datos.

(b) Bet kuris nacionalinis įstatymas veiksmams, paminėtiems (a) papunktyje, atlikti gali nustatyti terminus, kurie baigiasi vėliau negu terminas, numatytas šiame papunktyje.

(2) Tarptautinės paraiškos galia, numatyta 113 straipsnyje, nutrūksta pasirinktojoje valstybėje su tokiomis pat pasekmėmis, kaip ir bet kurios nacionalinės paraiškos atšaukimas šioje valstybėje, jeigu pareiškėjas neatlieka veiksmų, nurodytų (1)(a) punkte, per terminą, numatytą (1)(a) arba (b) punktuose.

(3) Bet kuri pasirinktoji tarnyba gali palaikyti galią, numatytą 113 straipsnyje, jeigu net pareiškėjas neišpildo reikalavimų, numatytų (1) (a) arba (b) punktuose.

 

40 straipsnis. Nacionalinės ekspertizės ir kitų procedūrų atidėjimas

 

(1) Jeigu kurios nors Sutarties valstybės pasirinkimas buvo atliktas iki baigsis 19-tas mėnuo nuo prioriteto datos, 23 straipsnio nuostatos tokiai valstybei netaikomos, ir nacionalinė šios valstybės ar jos vardu veikianti tarnyba, atsižvelgiant į (2) punkto nuostatas, neatlieka ekspertizės ir kitų tarptautinės paraiškos procedūrų iki baigsis terminas, numatytas 39 straipsnyje.

(2) Nepaisant (1) punkto nuostatų, bet kuri pasirinktoji tarnyba gali pagal specialų pareiškėjo prašymą bet kuriuo metu pradėti tarptautinės paraiškos ekspertizę ir kitas procedūras.

 

41 straipsnis.       Išradimo apibrėžties, aprašymo ir brėžinių pakeitimas pasirinktosiose tarnybose

 

(1) Pareiškėjui suteikiama galimybė daryti pakeitimus išradimo apibrėžtyje, aprašyme ir brėžiniuose kiekvienoje pasirinktojoje tarnyboje per nurodytą terminą. Pasirinktosios tarnybos neprivalo išduoti patento arba atsisakyti jį išduoti iki baigsis toks terminas, išskyrus atvejus su specialiu pareiškėjo sutikimu.

(2) Pakeitimai neturi išplėsti ribų to, kas atskleista tarptautinėje paraiškoje jos padavimo metu, jeigu to neleidžia pasirinktosios valstybės nacionalinis įstatymas.

(3) Pakeitimai turi atitikti pasirinktosios valstybės nacionalinius reikalavimus visais atvejais, nenumatytais šioje Sutartyje ir Taisyklėse.

(4) Jeigu pasirinktoji tarnyba reikalauja tarptautinės paraiškos vertimo, pakeitimai turi būti pateikiami vertimo kalba.

 

42 straipsnis. Nacionalinės ekspertizės rezultatai pasirinktosiose tarnybose

 

Pasirinktoji tarnyba, gaudama tarptautinės preliminarios ekspertizės išvadą, negali reikalauti iš pareiškėjo pateikti kopijų arba informacijos apie kokių nors dokumentų, susijusių su tos pačios tarptautinės paraiškos ekspertize bet kurioje kitoje pasirinktojoje tarnyboje, turinį.

 

III SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

 

43 straipsnis. Prašymas suteikti tam tikras apsaugos formas

 

Bet kurios nurodytosios arba pasirinktosios valstybės atžvilgiu, kurios įstatymas numato išduoti autorinius liudijimus, naudingumo liudijimus, naudinguosius modelius, papildomus patentus arba liudijimus, papildomus autorinius liudijimus arba papildomus naudingumo liudijimus, pareiškėjas gali nurodyti, kaip nustatyta Taisyklėse, kad šiai valstybei jo tarptautinėje paraiškoje prašoma išduoti ne patentą, o autorinį liudijimą, naudingumo liudijimą arba naudingąjį modelį, arba išduoti papildomą patentą arba liudijimą, papildomą autorinį liudijimą arba papildomą naudingumo liudijimą; tai priklauso nuo pareiškėjo pasirinkimo. šiam straipsniui ir bet kuriai su juo susijusiai taisyklei 2(ii) straipsnis netaikomas.

 

44 straipsnis. Prašymas suteikti dvi apsaugos formas

 

Bet kurios nurodytosios arba pasirinktosios valstybės atžvilgiu, kurios įstatymas numato, kad kartu su prašymu išduoti patentą arba kokią nors vieną iš apsaugos formų, išvardytų 43 straipsnyje, galima prašyti dar ir kitos iš minėtų apsaugos formų, pareiškėjas gali nurodyti, kaip nustatyta Taisyklėse, abi apsaugos formas, kurių jis prašo; tai priklauso nuo pareiškėjo nuorodos. Šiam straipsniui 2(ii) straipsnis netaikomas.

 

45 straipsnis. Sutartys dėl regioninių patentų

 

(1) Bet kuri sutartis, numatanti regioninių patentų išdavimą („regioninio patento sutartis“) ir suteikianti teisę paduoti paraiškas tokiems patentams visiems asmenims, kurie pagal 9 straipsnį turi teisę paduoti tarptautines paraiškas, gali numatyti, kad tarptautinės paraiškos, turinčios valstybės – abiejų sutarčių – sutarties dėl regioninio patento ir šios Sutarties dalyvės nuorodą arba pasirinkimą, gali būti paduodamos kaip paraiškos regioniniams patentams.

(2) Minėtos nurodytosios arba pasirinktosios valstybės nacionalinis įstatymas gali numatyti, kad bet kuri šios valstybės nuoroda arba pasirinkimas tarptautinėje paraiškoje suprantami kaip pareiškėjo noras gauti regioninį patentą pagal sutartį dėl regioninio patento.

 

46 straipsnis. Neteisingas tarptautinės paraiškos vertimas

 

Jeigu dėl neteisingo tarptautinės paraiškos vertimo bet kurio patento, išduoto pagal tokią paraišką, apsaugos apimtis didesnė negu tarptautinės paraiškos teisių apimtis jos originalo kalba, suinteresuotos Sutarties valstybės kompetentingos tarnybos gali atitinkamai ir atgaline data apriboti patento teisių apimtį ir paskelbti jį negaliojančiu tiek, kiek jo teisių apimtis viršija tarptautinės paraiškos teisių apimtį jos originalo kalba.

 

47 straipsnis. Terminai

 

(1) Terminų, minėtų šioje Sutartyje, detalų skaičiavimą nustato Taisyklės.

(2)(a) Visi terminai, nustatyti šios Sutarties I ir II skirsniuose, be peržiūrėjimo pagal 60 straipsnį, gali būti pakeisti Sutarties valstybių sprendimu.

(b) Tokie sprendimai priimami Asamblėjoje arba balsavimu susirašinėjant ir turi būti priimami vienbalsiai.

(c) Procedūros smulkmenas nustato Taisyklės.

 

48 straipsnis. Terminų nesilaikymas kai kuriais atvejais

 

(1) Jeigu buvo pažeistas kuris nors terminas, nustatytas šioje Sutartyje ir Taisyklėse dėl pertrūkių pašto darbe arba dėl neišvengiamo korespondencijos praradimo ar sulaikymo, terminas laikomas nepažeistu atvejais, numatytais Taisyklėse, jeigu pateikti įrodymai ir įvykdytos kitos, numatytos Taisyklėse, sąlygos.

(2)(a) Bet kuri Sutarties valstybė, kiek tai ją liečia, leidžia atidėti terminus dėl priežasčių, numatytų nacionaliniame šios valstybės įstatyme.

(b) Bet kuri Sutarties valstybė, kiek tai ją liečia, gali leisti atidėti terminus dėl kitų priežasčių, negu paminėtos (a) papunktyje.

 

49 straipsnis. Teisė atstovauti tarptautinėse tarnybose

 

Bet koks atstovas, patentinis patikėtinis arba kitas asmuo, turintis teisę atstovauti pareiškėjui nacionalinėje tarnyboje, į kurią paduota tarptautinė paraiška, taip pat turi teisę atstovauti dėl šios paraiškos Tarptautiniame biure ir kompetentingoje Tarptautinės paieškos tarnyboje.

 

IV SKIRSNIS

Techninės paslaugos

 

50 straipsnis. Patentinės informacijos paslaugos

 

(1) Tarptautinis biuras gali teikti paslaugas, vadinamas šiame straipsnyje „informacinėmis paslaugomis“, pateikiant techninę ir bet kurią kitą tinkamą informaciją, jam prieinamą paskelbtų dokumentų, pirmiausia patentų ir paskelbtų paraiškų pagrindu.

(2) Tarptautinis biuras gali teikti šias informacines paslaugas tiesiogiai arba per vieną ar daugiau Tarptautinių paieškos tarnybų arba per kitas nacionalines arba tarptautines specializuotas institucijas, su kuriomis Tarptautinis biuras gali sudaryti susitarimus.

(3) Informacinės paslaugos teikiamos tokiu būdu, kad būtų palengvintas techninių žinių ir technologijos gavimas, įskaitant paskelbtą gamybinę patirtį (know-how), ypač toms Sutarties valstybėms, kurios yra besivystančios šalys.

(4) Informacinės paslaugos teikiamos Sutarties valstybių vyriausybėms, jų piliečiams ir gyventojams. Asamblėja gali priimti sprendimą teikti tokias paslaugas ir kitiems asmenims.

(5)(a) Bet kuri paslauga Sutarties valstybių vyriausybėms teikiama mokant pagal savikainą, tačiau Sutarties valstybių, kurios yra besivystančios šalys, vyriausybėms paslauga teikiama žemiau savikainos su sąlyga, kad skirtumas gali būti padengtas iš pelno, gauto iš paslaugų, teikiamų kitiems asmenims, nei Sutarties valstybių vyriausybėms, arba iš šaltinių, paminėtų 514 straipsnyje.

(b) Mokėjimas, paminėtas (a) papunktyje, suprantamas kaip papildomas mokėjimas greta įprastų mokėjimų už nacionalinės tarnybos paslaugų atlikimą arba už Tarptautinės paieškos tarnybos įsipareigojimų vykdymą.

(6) šio straipsnio nuostatų taikymo detales nustato Asamblėjos sprendimai ir Asamblėjos nustatytose ribose darbinės grupės, kurias Asamblėja gali įsteigti šiam tikslui.

(7) Asamblėja, jei ji laiko tai būtina, rekomenduoja finansavimo tvarką, papildant (5) punkte numatytą tvarką.

 

51 straipsnis. Techninė pagalba

 

(1) Asamblėja įsteigia Techninės pagalbos komitetą (toliau šiame straipsnyje „Komitetas“).

(2)(a) Komiteto nariai išrenkami iš Sutarties valstybių tarpo, reikiamai atsižvelgiant į besivystančių šalių atstovavimą.

(b) Generalinis direktorius savo iniciatyva ar Komiteto prašymu kviečia dalyvauti Komiteto darbe tarpvyriausybinių organizacijų atstovus, užsiimančius technine pagalba besivystančioms šalims.

(3)(a) Komiteto uždavinys – organizuoti ir stebėti techninę pagalbą Sutarties valstybėms-besivystančioms šalims, plėtojant jų patentines sistemas nacionaliniu ar teritoriniu pagrindu.

(b) Techninė pagalba tarp kitų priemonių aprėpia specialistų mokymą, ekspertų siuntimą ir įrengimų tiekimą tiek demonstravimo, tiek praktinio naudojimo tikslais.

(4) Projektų pagal šį straipsnį finansavimui Tarptautinis biuras siekia sudaryti sutartis, viena vertus, su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis, ypač su Jungtinių Tautų Organizacija, jos organais ir specializuotomis agentūromis, susijusiomis su Jungtinių Tautų Organizacija ir užsiimančiomis technine pagalba, ir, antra vertus, su gaunančių techninę pagalbą valstybių vyriausybėmis.

(5) šio straipsnio nuostatų taikymo detales nustato Asamblėjos sprendimai ir Asamblėjos nustatytose ribose darbo grupės, kurias Asamblėja gali įsteigti šiam tikslui.

 

52 straipsnis. Ryšiai su kitomis Sutarties nuostatomis

 

Šiame skirsnyje nenagrinėjamos finansinės nuostatos, pateiktos kituose Sutarties skirsniuose. Tokios nuostatos negalioja šiam skirsniui arba jo taikymui.

 

V SKIRSNIS

Administracinės nuostatos

 

53 straipsnis. Asamblėja

 

(1)(a) Asamblėją sudaro su 578 straipsnio išlyga Sutarties valstybės.

(b) Kiekvienos Sutarties valstybės vyriausybei atstovauja vienas delegatas, kuris gali turėti keičiamus pavaduotojus, patarėjus ir ekspertus.

(2)(a) Asamblėja:

(i) nagrinėja visus klausimus, susijusius su Sąjungos išsaugojimu ir vystymu bei šios Sutarties taikymu;

(ii) atlieka užduotis, kurias jai specialiai priskiria kitos šios Sutarties nuostatos;

(iii) duoda nurodymus Tarptautiniam biurui dėl peržiūros konferencijų rengimo;

(iv) peržiūri ir tvirtina Generalinio direktoriaus ataskaitas ir veiklą, susijusius su Sąjunga, ir pateikia jam visas būtinas instrukcijas klausimais, priklausančiais Sąjungos kompetencijai;

(v) peržiūri ir tvirtina Vykdomojo komiteto, įsteigto pagal (9) punktą, ataskaitas ir veiklą, taip pat duoda jam nurodymus;

(vi) nustato programą, priima Sąjungos biudžetą trejiems metams ir tvirtina jo finansines ataskaitas;

(vii) tvirtina Sąjungos finansines taisykles;

(viii) įsteigia tokius komitetus ir darbo grupes, kokius laiko būtinais Sąjungos tikslams įgyvendinti;

(ix) nustato, kokios valstybės, nesančios Sutarties valstybėmis ir, atsižvelgiant į (8) punkto nuostatas, kokios tarpvyriausybinės ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos gali būti įleidžiamos į jos posėdžius kaip stebėtojos;

(x) atlieka bet kuriuos kitus atitinkamus veiksmus, skirtus Sąjungos tikslams įgyvendinti, ir vykdo visas kitas funkcijas, susijusias su šia Sutartimi.

(b) Pagal klausimus, dominančius kitas Sąjungas, kurių administravimą vykdo Organizacija, Asamblėja priima sprendimus, išklausiusi Organizacijos koordinacinio komiteto nuomonės.

(3) Delegatas gali atstovauti tiktai vienai valstybei ir balsuoti tik jos vardu.

(4) Kiekviena Sutarties valstybė turi vieną balsą.

(5)(a) Pusė Sutarties valstybių sudaro kvorumą.

(b) Asamblėja gali priimti sprendimus, jeigu ir nėra kvorumo, tačiau visi Asamblėjos sprendimai, išskyrus sprendimus, susijusius su jos procedūros taisyklėmis, įsigalioja tik tuomet, kai kvorumas ir būtina balsų dauguma pasiekiami balsuojant susirašinėjimu, kaip numatyta Taisyklėse.

(6)(a) Atsižvelgiant į 472b, 582b, 583 ir 612b straipsnių nuostatas, Asamblėjos sprendimai priimami dviejų trečdalių balsų dauguma.

(b) Susilaikiusiųjų balsai neįskaitomi.

(7) Klausimais, dominančiais išimtinai tik valstybes, susietas II skirsniu, bet kuri nuoroda į Sutarties valstybes (4), (5) ir (6) punktuose laikoma taikytina tik valstybėms, susietoms II skirsniu.

(8) Bet kuri tarpvyriausybinė organizacija, paskirta Tarptautinės paieškos tarnyba arba Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyba, įleidžiama į Asamblėjos posėdžius kaip stebėtoja.

(9) Kai Sutarties valstybių skaičius viršija keturiasdešimt, Asamblėja įsteigia Vykdomąjį komitetą. Bet kuri nuoroda į Vykdomąjį komitetą šioje Sutartyje ir Taisyklėse suprantama kaip nuoroda į šį Komitetą po jo įsteigimo.

(10) Iki Vykdomojo komiteto įsteigimo Asamblėja patvirtina programos ir trejų metų biudžeto ribose Generalinio direktoriaus parengtas metines programas ir biudžetus*.

(11)(a) Asamblėja renkasi į eilinę sesiją vieną kartą per dvejus metus, Generaliniam direktoriui sušaukus, ir, išskyrus išimtinius atvejus, tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, kaip ir Organizacijos Generalinė Asamblėja.

(b) Asamblėja renkasi į nepaprastąją sesiją, Generaliniam direktoriui sušaukus Vykdomojo komiteto reikalavimu arba ketvirtadalio Sutarties valstybių reikalavimu.

(12) Asamblėja priima savas procedūros taisykles.

 

54 straipsnis. Vykdomasis komitetas

 

(1) Asamblėjai įsteigus Vykdomąjį komitetą, šis Komitetas vadovaujasi toliau nurodytomis nuostatomis.

(2)(a) Vykdomasis komitetas, atsižvelgiant į 578 straipsnio nuostatas, susideda iš Asamblėjos išrinktų valstybių-Asamblėjos narių.

(b) Kiekvienos valstybės-Vykdomojo komiteto narės vyriausybei atstovauja vienas delegatas, kuris gali turėti keičiamus pavaduotojus, patarėjus ir ekspertus.

(3) Valstybių-Vykdomojo komiteto narių skaičius sudaro ketvirtadalį valstybių-Asamblėjos narių skaičiaus. Nustatant vietų, kurias reikia užpildyti, skaičių, į likutį, gautą padalijus iš keturių, nekreipiama dėmesio.

(4) Renkant Vykdomojo komiteto narius, Asamblėja skiria reikiamą dėmesį teisingam geografiniam paskirstymui.

(5)(a) Kiekvienas Vykdomojo komiteto narys atlieka savo funkcijas nuo Asamblėjos sesijos, kurioje jis buvo išrinktas, pabaigos iki kitos eilinės Asamblėjos sesijos pabaigos.

(b) Vykdomojo komiteto nariai gali būti perrinkti, bet jų skaičius negali viršyti dviejų trečdalių skaičiaus.

(c) Asamblėja parengia detalias Vykdomojo komiteto narių rinkimų ir galimų perrinkimų taisykles.

(6)(a) Vykdomasis komitetas:

(i) rengia Asamblėjos dienotvarkės projektą;

(ii) pateikia Asamblėjai siūlymus dėl Sąjungos programos ir dvejų metų biudžeto projektų, parengtų Generalinio direktoriaus;

(iii) [panaikinta];

(iv) pateikia Asamblėjai su atitinkamomis pastabomis periodines Generalinio direktoriaus ataskaitas ir metines finansinio audito ataskaitas;

(v) remdamasis Asamblėjos sprendimais ir atsižvelgdamas į aplinkybes, atsirandančias tarp dviejų eilinių Asamblėjos sesijų, imasi visų būtinų priemonių, kad Generalinis direktorius garantuotų Sąjungos programos vykdymą;

(vi) atlieka visas kitas jam pavestas pagal šią Sutartį funkcijas.

(b) Klausimais, kurie taip pat domina kitas Organizacijos administruojamas Sąjungas, Vykdomasis komitetas priima savo sprendimus, išklausęs Organizacijos koordinacinio komiteto nuomonės.

(7) (a) Vykdomasis komitetas renkasi į eilinę sesiją kartą per metus, Generaliniam direktoriui sušaukus, pagal galimybes tuo pat metu ir toje pat vietoje, kaip ir Organizacijos koordinacinis komitetas.

(b) Vykdomasis komitetas renkasi į nepaprastąją sesiją, Generaliniam direktoriui sušaukus jo paties iniciatyva, Pirmininko prašymu ar ketvirtadalio Vykdomojo komiteto narių reikalavimu.

(8)(a) Kiekviena valstybė-Vykdomojo komiteto narė turi vieną balsą.

(b) Pusė Vykdomojo komiteto narių sudaro kvorumą.

(c) Sprendimai priimami paprastąja balsų dauguma.

(d) Susilaikiusiųjų balsai neįskaitomi.

(e) Delegatas gali atstovauti tik vienai valstybei ir balsuoti tik jos vardu.

(9) Sutarties valstybės – ne Vykdomojo komiteto narės įleidžiamos į jo posėdžius stebėtojomis kaip ir bet kuri kita tarpvyriausybinė organizacija, paskirta Tarptautine paieškos tarnyba arba Tarptautine preliminarios ekspertizės tarnyba.

(10) Vykdomasis komitetas priima savas procedūros taisykles.

 

55 straipsnis. Tarptautinis biuras

 

(1) Sąjungos administravimo uždavinius įgyvendina Tarptautinis biuras.

(2) Tarptautinis biuras vykdo įvairių Sąjungos organų sekretoriato funkcijas.

(3) Generalinis direktorius yra vyriausiasis Sąjungos pareigūnas ir atstovauja Sąjungai.

(4) Tarptautinis biuras leidžia biuletenį ir kitus, numatytus Taisyklėse arba nustatytus Asamblėjos, leidinius.

(5) Taisyklės nustato paslaugas, kurias nacionalinės tarnybos teikia Tarptautiniam biurui, tarptautinėms paieškos tarnyboms ir tarptautinėms preliminarios ekspertizės tarnyboms, kad padėtų joms vykdyti šioje Sutartyje numatytus uždavinius.

(6) Generalinis direktorius ir bet kuris jo paskirtas personalo narys be balsavimo teisės dalyvauja visuose Asamblėjos, Vykdomojo komiteto ir bet kurio kito komiteto arba darbo grupės, įsteigtų pagal šią Sutartį arba Taisykles, posėdžiuose. Generalinis direktorius arba jo paskirtas personalo narys yra tų organų ex officio sekretorius.

(7)(a) Tarptautinis biuras, remdamasis Asamblėjos nurodymais ir bendradarbiaudamas su Vykdomuoju komitetu, rengia peržiūros konferencijas.

(b) Tarptautinis biuras gali konsultuotis su tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis peržiūros konferencijų rengimo klausimais.

(c) Generalinis direktorius ir jo paskirti asmenys be balsavimo teisės dalyvauja peržiūros konferencijos diskusijose.

(8) Tarptautinis biuras įgyvendina bet kuriuos kitus jam pavestus uždavinius.

 

56 straipsnis. Techninio bendradarbiavimo komitetas

 

(1) Asamblėja įsteigia Techninio bendradarbiavimo komitetą (toliau šiame straipsnyje „Komitetas“).

(2)(a) Asamblėja nustato Komiteto sudėtį ir paskiria jo narius, reikiamai atsižvelgdama į teisingą besivystančių šalių atstovavimą.

(b) Tarptautinės paieškos ir preliminarios ekspertizės tarnybos yra Komiteto ex officio narės. Tuo atveju, kai tokia Tarnyba yra Sutarties valstybės nacionalinė tarnyba, toji valstybė negali būti papildomai atstovaujama Komitete.

(c) Jeigu Sutarties valstybių skaičius leidžia, bendras Komiteto narių skaičius turi daugiau negu du kartus viršyti ex officio narių skaičių.

(d) Generalinis direktorius savo iniciatyva arba Komiteto prašymu kviečia suinteresuotų organizacijų atstovus dalyvauti svarstant juos dominančius klausimus.

(3) Komiteto uždavinys – padėti teikiant siūlymus ir rekomendacijas:

(i) nuolat tobulinti šia Sutartimi numatytas paslaugas;

(ii) garantuoti maksimalų dokumentacijos, darbo metodų vienodumą ir maksimaliai vienodą aukštos kokybės ataskaitų ir išvadų rengimą, kol egzistuoja kelios Tarptautinės paieškos ir Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnybos;

(iii) spręsti Asamblėjos arba Vykdomojo komiteto iniciatyva technines problemas, ypač susijusias su vieningos Tarptautinės paieškos tarnybos steigimu.

(4) Bet kuri Sutarties valstybė ir bet kuri suinteresuota tarptautinė organizacija gali kreiptis raštu į Komitetą visais klausimais, priklausančiais jo kompetencijai.

(5) Komitetas gali pateikti savo siūlymus ir rekomendacijas Generaliniam direktoriui arba per jį Asamblėjai, Vykdomajam komitetui, visoms arba kai kurioms tarptautinėms paieškos arba tarptautinėms preliminarios ekspertizės tarnyboms, taip pat visoms arba kai kurioms gaunančiosioms tarnyboms.

(6)(a) Bet kuriuo atveju Generalinis direktorius perduoda Vykdomajam komitetui visų Komiteto siūlymų ir rekomendacijų tekstus. Jis gali komentuoti tokius tekstus.

(b) Vykdomasis komitetas gali pareikšti savo nuomonę dėl bet kurio siūlymo, bet kurios rekomendacijos arba kitų Komiteto veiksmų, taip pat pavesti Komitetui išnagrinėti bet kuriuos klausimus, priklausančius jo kompetencijai, ir apie tai pranešti. Vykdomasis komitetas gali pateikti Asamblėjai su atitinkamais komentarais Komiteto siūlymus, rekomendacijas ir pranešimus.

(7) Iki Vykdomojo komiteto įsteigimo (6) punkto nuorodos į Vykdomąjį komitetą laikomos nuorodomis į Asamblėją.

(8) Komiteto procedūros detalės nustatomos Asamblėjos sprendimais.

 

57 straipsnis. Finansai

 

(1)(a) Sąjunga turi biudžetą.

(b) Sąjungos biudžetas aprėpia Sąjungos pajamas bei išlaidas ir jos įnašą į Sąjungų, kurias administruoja Organizacija, bendrų išlaidų biudžetą.

(c) Bendromis Sąjungų išlaidomis laikomos tokios išlaidos, kurios nepriskiriamos išimtinai Sąjungai, o vienai arba kelioms kitoms Sąjungoms, kurias administruoja Organizacija. Sąjungos dalis tose bendrose išlaidose atitinka jos suinteresuotumą tokiomis išlaidomis.

(2) Sąjungos biudžetas priimamas reikiamai atsižvelgiant į koordinavimo reikalavimus su biudžetais kitų Sąjungų, kurias administruoja Organizacija.

(3) Atsižvelgiant į (5) punkto nuostatas, Sąjungos biudžetas finansuojamas iš šių šaltinių:

(i) rinkliavų bei mokesčių už Tarptautinio biuro teikiamas paslaugas, susijusias su Sąjunga;

(ii) pajamų už Tarptautinio biuro leidinius, susijusius su Sąjunga, arba už teisių tokiems leidiniams perleidimą;

(iii) dovanų, palikimų ir subsidijų;

(iv) nuompinigių, palūkanų ir įvairių kitų pajamų.

(4) Rinkliavų bei mokesčių Tarptautiniam biurui dydžiai ir jo leidinių kainos nustatomos taip, kad jų, esant normalioms aplinkybėms, pakaktų padengti visas Tarptautinio biuro išlaidas, susijusias su šios Sutarties administravimu.

(5)(a) Jeigu kurie nors finansiniai metai baigiami su deficitu, Sutarties valstybės, atsižvelgiant į (b) ir (c) papunkčių nuostatas, turi padaryti įnašus šiam deficitui padengti.

(b) Kiekvienos Sutarties valstybės įnašo dydį nustato Asamblėja, reikiamai atsižvelgdama į tarptautinių paraiškų, paduotų kiekvienos valstybės per atitinkamus metus, skaičių.

(c) Jeigu randama kitų laikino deficito arba bet kurios jo dalies padengimo šaltinių, Asamblėja gali nuspręsti nukelti šį deficitą ir nereikalauti iš Sutarties valstybių mokėti įnašų.

(d) Jeigu Sąjungos finansinė padėtis leidžia, Asamblėja gali nuspręsti, kad bet kuris įnašas, sumokėtas pagal (a) papunktį, būtų grąžintas jį sumokėjusioms Sutarties valstybėms.

(e) Sutarties valstybė, nesumokėjusi savo įnašo pagal (b) papunktį per dvejus metus nuo Asamblėjos nustatytos datos, negali pasinaudoti savo teise balsuoti bet kuriame iš Sąjungos organų. Tačiau bet kuris Sąjungos organas gali leisti tokiai valstybei toliau naudotis savo teise balsuoti šiame organe iki tol, kol jis yra įsitikinęs, kad mokėjimas uždelstas dėl išimtinių ir neišvengiamų aplinkybių.

(6) Jeigu biudžetas nepriimtas iki naujų finansinių metų pradžios, tai, kaip numatyta finansinėse taisyklėse, jis išlieka praėjusių metų biudžeto lygio.

(7)(a) Sąjunga turi apyvartinių lėšų fondą, kuris sudaromas iš kiekvienos Sutarties valstybės vienkartinio mokėjimo. Jeigu šio fondo nepakanka, Asamblėja imasi priemonių jį padidinti. Jeigu dalies šio fondo lėšų nebereikia, ji grąžinama Sutarties valstybėms.

(b) Pirminį mokėjimo dydį kiekvienai Sutarties valstybei į minėtą fondą arba jos dalį didinant fondą nustato Asamblėja tokių pačių principų pagrindu, kurie numatyti (5)(b) punkte.

(c) Mokėjimo sąlygas nustato Asamblėja Generalinio direktoriaus siūlymu ir po to, kai išklausoma Organizacijos koordinacinio komiteto nuomonė.

(d) Bet kuris įnašų grąžinimas turi būti proporcingas sumoms, kurias sumokėjo kiekviena Sutarties valstybė, atsižvelgiant į datas, kai jie buvo sumokėti.

(8)(a) Sutartyje dėl būstinės, sudaromoje su valstybe, kurios teritorijoje Organizacija turi savo būstinę, numatoma, kad tais atvejais, kai apyvartinių lėšų fondas yra nepakankamas, ši valstybė suteikia avansą. Avansų suma ir sąlygos, kuriomis jie suteikiami, kiekvienu atveju yra atskirų sutarčių tarp šios valstybės ir Organizacijos dalykas. Iki tol, kol tokia valstybė susieta įsipareigojimu teikti avansus, ji turi ex offcio vietą Asamblėjoje ir Vykdomajame komitete.

(b) Tiek valstybė, paminėta (a) papunktyje, tiek Organizacija turi teisę denonsuoti įsipareigojimą mokėti avansus, pranešdama apie tai raštu. Denonsavimas įsigalioja per trejus metus nuo metų, kuriais buvo pateiktas pranešimas, pabaigos.

(9) Finansinį auditą pagal finansinio reglamento taisykles atlieka viena ar daugiau Sutarties valstybių arba užsienio auditoriai, kuriuos jiems sutikus skiria Asamblėja.

 

58 straipsnis. Taisyklės

 

(1) Taisyklėse, pridedamose prie šios Sutarties, pateikiamos normos:

(i) dėl reikalavimų, apie kuriuos ši Sutartis specialiai nurodo į Taisykles arba specialiai numato, kad jie nustatyti arba bus nustatyti;

(ii) dėl bet kurių administracinių reikalavimų,

klausimų arba procedūrų;

(iii) dėl bet kurių detalių, naudingų šios Sutarties nuostatoms taikyti.

(2)(a) Asamblėja gali daryti pataisas Taisyklėse.

(b) Atsižvelgiant į (3) punkto nuostatas, pataisos priimamos trijų ketvirtadalių balsų dauguma.

(3)(a) Taisyklės nustato normas, kurios gali būti keičiamos:

(i) tik vienbalsiu pritarimu, arba

(ii) tik su sąlyga, jeigu neprieštarauja nė viena Sutarties valstybė, kurios nacionalinė tarnyba veikia kaip Tarptautinė paieškos tarnyba arba Tarptautinė preliminarios paieškos tarnyba, ir kai tokia tarnyba yra tarpvyriausybinė organizacija, jeigu neprieštarauja Sutarties valstybė-šios organizacijos narė, įgaliota tam kitų valstybių-narių kompetentingo šios organizacijos tarpvyriausybinio organo ribose.

(b) Naudojamų šioms normoms reikalavimų nepaisymas ateityje pareikalaus išpildyti sąlygas, numatytas atitinkamai (a) (i) arba (a) (ii) papunkčiuose.

(c) Reikalavimų, numatytų (a) papunktyje, taikymas kuriai nors normai ateityje pareikalaus vienbalsio pritarimo.

(4) Taisyklėse numatyta, kad Generalinis direktorius, kontroliuojamas Asamblėjos, parengtų Administracinę instrukciją.

(5) Jeigu šios Sutarties ir Taisyklių nuostatos viena kitai prieštarauja, taikomos Sutarties nuostatos.

 

VI SKIRSNIS

Ginčai

 

59 straipsnis. Ginčai

 

Atsižvelgiant į 64(5) straipsnio nuostatas, bet kuris ginčas tarp dviejų ar daugiau Sutarties valstybių dėl šios Sutarties arba Taisyklių aiškinimo ar taikymo, neišspręstas derybų būdu, gali būti bet kurios suinteresuotos valstybės perduotas į Tarptautinį teismą, pateikiant pareiškimą remiantis Teismo statutu, jeigu tik suinteresuotos valstybės nesusitars dėl kito ginčo sprendimo būdo. Sutarties valstybė, pateikianti pareiškimą, privalo informuoti Tarptautinį biurą apie perduotą nagrinėti teismui ginčą. Tarptautinis biuras apie tai turi pranešti kitoms Sutarties valstybėms.

 

VII SKIRSNIS

Peržiūrėjimas ir pataisos

 

60 straipsnis. Sutarties peržiūrėjimas

 

(1) Ši Sutartis gali būti laikas nuo laiko peržiūrima specialioje Sutarties valstybių konferencijoje.

(2) Sprendimą dėl peržiūros konferencijos sušaukimo priima Asamblėja.

(3) Bet kuri tarpvyriausybinė organizacija, paskirta Tarptautine paieškos tarnyba arba Tarptautine preliminarios paieškos tarnyba, gali dalyvauti peržiūros konferencijoje kaip stebėtoja.

(4) 535,539 ir 5311, 54, 554–8, 56 ir 57 straipsnių pataisos gali būti priimtos peržiūros konferencijoje arba pagal 61 straipsnio nuostatas.

 

61 straipsnis. Kai kurių Sutarties nuostatų pataisos

 

(1) (a) Siūlymus dėl 535,539 ir 5311, 54, 554–8, 56 ir 57 straipsnių pataisų gali pateikti bet kuri valstybė – Asamblėjos narė, Vykdomasis komitetas arba Generalinis direktorius.

(b) Tokius siūlymus Generalinis direktorius perduoda Sutarties valstybėms ne mažiau kaip prieš šešis mėnesius iki jų nagrinėjimo Asamblėjoje.

(2) (a) Straipsnių, paminėtų (1) punkte, pataisas priima Asamblėja.

(b) Kad pataisos būtų priimtos, reikia trijų ketvirtadalių balsų daugumos.

(3) (a) Bet kuri straipsnių, paminėtų (1) punkte, pataisa įsigalioja po mėnesio nuo to laiko, kai raštišką pranešimą apie jos priėmimą, atliktą pagal kiekvienos valstybės konstitucinę procedūrą, gavo Generalinis direktorius iš trijų ketvirtadalių valstybių, kurios buvo Asamblėjos narėmis jai priimant šią pataisą.

(b) Bet kuri taip priimta minėtų straipsnių pataisa yra privaloma visoms valstybėms, kurios yra Asamblėjos narės pataisos įsigaliojimo metu, tačiau bet kuri pataisa, didinanti Sutarties valstybių finansinius įsipareigojimus, yra privaloma tik toms valstybėms, kurios pranešė apie tokios pataisos priėmimą.

(c) Bet kuri pataisa, priimta remiantis (a) papunkčio reikalavimais, privaloma visoms valstybėms, kurios tampa Asamblėjos narėmis po datos, kuriai įsigalioja pataisa remiantis (a) papunkčio nuostatomis.

 

VIII SKIRSNIS

Baigiamosios nuostatos

 

62 straipsnis. Prisijungimas prie Sutarties

 

(1) Bet kuri valstybė-Tarptautinės sąjungos pramoninei nuosavybei saugoti narė gali tapti šios Sutarties dalyve:

(i) pasirašant Sutartį su paskesniu ratifikavimo dokumento deponavimu, arba

(ii) deponuojant prisijungimo dokumentą.

(2) Ratifikavimo ir prisijungimo dokumentai deponuojami pas Generalinį direktorių.

(3) Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti Stokholmo akto 24 straipsnio nuostatos taikomos šiai Sutarčiai.

(4) (3) punktas jokiu būdu neturi būti suprantamas kaip Sutarties valstybės pripažinimas arba tylus sutikimas dėl faktinės padėties teritorijos atžvilgiu, kuriai šią Sutartį taiko kita Sutarties valstybė minėtojo punkto pagrindu.

 

63 straipsnis. Sutarties įsigaliojimas

 

(1) (a) Atsižvelgiant į (3) punkto nuostatas, ši Sutartis įsigalioja per tris mėnesius po to, kai aštuonios valstybės deponuoja savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus, su sąlyga, kad bent keturios iš jų išpildė tokias sąlygas:

(i) paraiškų, paduotų toje valstybėje, skaičius pagal paskutinius metinius Tarptautinio biuro paskelbtus duomenis viršijo 40 000:

(ii) tos valstybės piliečiai arba gyventojai pagal paskutinius metinius Tarptautinio biuro paskelbtus duomenis padavė į vieną užsienio šalį ne mažiau kaip 1000 paraiškų;

(iii) nacionalinė tokios valstybės tarnyba pagal paskutinius metinius Tarptautinio biuro paskelbtus duomenis gavo ne mažiau kaip 10 000 paraiškų iš užsienio šalių piliečių arba tų šalių gyventojų.

(b) šiame punkte terminas „paraiškos“ neaprėpia paraiškų naudingiesiems modeliams.

(2) Atsižvelgiant į (3) punkto nuostatas, bet kuri valstybė, kuri netapo šios Sutarties dalyve jos įsigaliojimo datai pagal (1) punktą, siejama šia Sutartimi po trijų mėnesių nuo datos, kuriai tokia valstybė deponavo savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą.

(3) II skirsnio nuostatos ir atitinkamos Taisyklių, pridedamų prie šios Sutarties, nuostatos pradedamos taikyti tik nuo datos, kuriai trys valstybės, kiekviena iš kurių tenkina bent vieną iš trijų reikalavimų, nurodytų (1) punkte, tapo šios Sutarties dalyvėmis, nepadariusios išlygos, numatytos 64 (1) straipsnyje, kad jos neketina būti susietos II skirsnio nuostatomis. Tačiau ši data neturi būti ankstesnė, nei pirminė Sutarties įsigaliojimo data pagal (1) punktą.

 

64 straipsnis. Išlygos

 

(1) (a) Bet kuri valstybė gali pareikšti, kad ji nelaiko savęs susieta II skirsnio nuostatomis.

(b) Valstybės, darančios išlygą pagal (a) papunktį, nebus susietos II skirsnio nuostatomis ir atitinkamomis Taisyklių nuostatomis.

(2) (a) Bet kuri valstybė, nepadariusi išlygos pagal (1) (a) punktą, gali pareikšti, kad:

(i) ji nelaiko savęs susieta 391 straipsnio nuostatomis dėl tarptautinės paraiškos kopijos ir vertimo pateikimo (kaip nustatyta);

(ii) įsipareigojimas atidėti nacionalinę procedūrą, kaip numatyta pagal 40 straipsnį, netrukdo nacionalinei tarnybai arba per ją skelbti tarptautinę paraišką arba jos vertimą, tačiau, suprantama, kad ji neatleidžiama nuo apribojimų, numatytų 30 ir 38 straipsniuose.

(b) Valstybės, darančios tokią išlygą, bus atitinkamai susietos.

(3) (a) Bet kuri valstybė gali pareikšti, kad tais atvejais, kai tai ją liečia, tarptautinių paraiškų tarptautinės publikacijos nereikia.

(b) Jeigu baigiantis 18 mėnesių nuo prioriteto datos tarptautinėje paraiškoje yra nuorodos tik į tokias valstybes, kurios padarė išlygą pagal (a) papunktį, tarptautinė paraiška, remiantis 212 straipsniu, nepublikuojama.

(c) Tačiau ir taikant (b) papunkčio nuostatas Tarptautinis biuras publikuoja tarptautinę paraišką:

(i) pareiškėjo prašymu, kaip numatyta Taisyklėse;

(ii) nedelsiant po to, kai nurodytosios valstybės, padariusios pareiškimą pagal (a) papunktį, tarnyba arba jos vardu buvo paskelbta, bet nepasibaigus 18-kai mėnesių nuo prioriteto datos, tarptautine paraiška pagrįsta nacionalinė paraiška arba patentas.

(4) (a) Bet kuri valstybė, kurios nacionalinis įstatymas numato savo patentų įtaką technikos lygiui nuo datos, ankstesnės negu publikacijos data, tačiau neprilygina technikos lygio nustatymo tikslams prioriteto, pareikšto pagal Paryžiaus konvenciją pramoninei nuosavybei saugoti, datos faktinei paraiškos padavimo į šią valstybę datai, gali pareikšti, kad tarptautinės paraiškos, turinčios šią nuorodą, padavimas už šios valstybės ribų technikos lygio nustatymo tikslu neprilyginamas faktiniam tarptautinės paraiškos padavimui į šią valstybę.

(b) Bet kuri valstybė, daranti išlygą pagal (a) papunktį, šioje dalyje nesusieta straipsnio 11 (3) nuostatomis.

(c) Bet kuri valstybė, daranti išlygą pagal (a) papunktį, kartu turi pranešti raštu datą ir kokioms sąlygoms esant įsigalioja šioje valstybėje įtaka į bet kurios tarptautinės paraiškos, turinčios jos nuorodą, technikos lygį. šis pranešimas gali būti pakeistas bet kuriuo metu, informuojant apie tai Generalinį direktorių.

(5) Kiekviena valstybė gali pareikšti, kad ji nelaiko savęs susieta 59 straipsniu. Bet kurio ginčo atveju tarp bet kurios Sutarties valstybės, padariusios tokią išlygą, ir bet kurios kitos Sutarties valstybės 59 straipsnio nuostatos netaikomos.

(6) (a) Bet kuri išlyga, padaryta pagal šį straipsnį, turi būti pateikta raštu. Ji gali būti daroma šios Sutarties pasirašymo metu, ratifikavimo arba prisijungimo dokumento pateikimo deponuoti metu arba, išskyrus atvejį, numatytą (5) punkte, bet kuriuo metu vėliau, išsiunčiant pranešimą Generaliniam direktoriui. Tokio pranešimo atveju išlyga įsigalioja po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinis direktorius gavo pranešimą, ir netaikoma tarptautinėms paraiškoms, paduotoms iki baigsis šis šešių mėnesių terminas.

(b) Bet kuri išlyga, padaryta pagal šį straipsnį, gali būti atšaukta bet kuriuo metu, išsiunčiant pranešimą Generaliniam direktoriui. Toks atšaukimas įsigalioja po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai Generalinis direktorius gavo pranešimą, ir išlygos, padarytos pagal (3) straipsnį, atšaukimo atveju netaikomas tarptautinėms paraiškoms, paduotoms iki baigsis šis trijų mėnesių laikotarpis.

(7) Ši Sutartis neleidžia daryti kitų išlygų, išskyrus išlygas, numatytas (1)–(5) punktuose.

 

65 straipsnis. Laipsniškas taikymas

 

(1) Jeigu susitarimas su kuria nors Tarptautinės paieškos arba Tarptautinės preliminarios ekspertizės tarnyba numato laikiną tarptautinių paraiškų, kurias tokia tarnyba įsipareigoja apdoroti, skaičiaus arba kategorijų apribojimą, Asamblėja imasi priemonių, būtinų laipsniškam šios Sutarties ir Taisyklių taikymui tam tikrų tarptautinių paraiškų kategorijų atžvilgiu.

(2) Asamblėja nustato datas, nuo kurių atsižvelgiant į (1) punkto nuostatas gali būti paduodamos tarptautinės paraiškos ir pateikiami prašymai atlikti tarptautinę preliminarią ekspertizę. Šios datos negali būti vėlesnės negu šeši mėnesiai nuo šios Sutarties įsigaliojimo atitinkamai pagal 63 (1) straipsnio nuostatas arba, pradėjus taikyti II skirsnį, pagal 633 straipsnį.

 

66 straipsnis. Denonsavimas

 

(1) Bet kuri Sutarties valstybė gali denonsuoti šią Sutartį, išsiųsdama pranešimą Generaliniam direktoriui.

(2) Denonsavimas įsigalioja po šešių mėnesių, kai minėtą pranešimą gavo Generalinis direktorius. Jis nenutraukia tarptautinės paraiškos galiojimo denonsuojančioje valstybėje, jeigu iki pasibaigiant šiam šešių mėnesių laikotarpiui tarptautinė paraiška buvo paduota ir denonsuojančios valstybės pasirinkimo atveju šis pasirinkimas jau buvo atliktas.

 

67 straipsnis. Pasirašymas ir kalbos

 

(1) (a) Ši Sutartis pasirašoma vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis, kur abu tekstai yra visiškai autentiški.

b) Oficialius tekstus parengia Generalinis direktorius, pasikonsultavęs su suinteresuotomis vyriausybėmis, ispanų, japonų, portugalų, rusų ir vokiečių kalbomis, taip pat kitomis kalbomis, kurias Asamblėja gali nurodyti.

(2) Šią Sutartį galima pasirašyti Vašingtone iki 1970 m. gruodžio 31 d.

 

68 straipsnis. Depozitaro funkcijos

 

(1) Šios Sutarties originalas, pasibaigus pasirašymo terminui, pateikiamas deponuoti Generaliniam direktoriui.

(2) Generalinis direktorius išsiunčia dvi jo patvirtintas šios Sutarties ir pridedamų prie jos Taisyklių kopijas visų valstybių-Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti dalyvių vyriausybėms ir, jei prašoma, bet kurios kitos valstybės vyriausybei.

(3) Generalinis direktorius registruoja šią Sutartį Jungtinių Tautų Organizacijos sekretoriate.

(4) Generalinis direktorius išsiunčia dvi jo patvirtintas bet kokios šios Sutarties ir Taisyklių pataisos kopijas visų Sutarties valstybių vyriausybėms ir, jei prašoma, bet kurios kitos valstybės vyriausybei.

 

69 straipsnis. Pranešimai

 

Generalinis direktorius praneša visų valstybių-Paryžiaus konvencijos pramoninei nuosavybei saugoti dalyvių vyriausybėms apie:

(i) pasirašymus pagal 62 straipsnį;

(ii) ratifikavimo dokumentų deponavimą arba prisijungimą pagal 62 straipsnį;

(iii) šios Sutarties įsigaliojimo datą ir datą, nuo kurios pradedamas taikyti II skirsnis pagal 63 (3) straipsnį;

(iv) bet kurias išlygas, padarytas pagal 64 (1)-(5) straipsnį;

(v) bet kurių išlygų, padarytų pagal 64 (6) (b) straipsnį, atšaukimą:

(vi) denonsavimus, gautus pagal 66 straipsnį, ir

(vii) pareiškimus, padarytus pagal 31 (4) straipsnį.

______________

 

 



* Patent Cooperation Treaty (PCT) and Regulations under the PCT.//World Intellectual Property Organization, Geneva, 1994.- P. 3–59.

 

* Redaktoriaus pastaba. Nuo 1980 m. Sąjungos programa ir biudžetas priimami dvejiems metams.