LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2008 M. GEGUŽĖS 8 D. ĮSAKYMO NR. 1K-174 „DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 12-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. gruodžio 19 d. Nr. 1K-405

Vilnius

 

1. P a k e i č i u 12-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 55-2085; 2010, Nr. 1-44; 2011, Nr. 15-701):

1.1. Išdėstau 5 punkto septintąją pastraipą taip:

Kilnojamoji kultūros vertybė – į Kultūros vertybių registrą įrašyta kilnojamoji vertybė, nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas, kurį siekiama išsaugoti kaip kultūros paveldą, bibliotekos fondas, apimantis senus, retus ir ypač vertingus spaudinius ir rankraščius, kitus senus vertingus dokumentus, muziejų fondo vertybė, išskyrus biologinį turtą.“

1.2. Išdėstau 5 punkto tryliktąją pastraipą taip:

Viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikis materialusis turtas (toliau – ilgalaikis materialusis turtas) – materialusis turtas, atitinkantis visus šiuos kriterijus: skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti, t. y. prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomoti ar administraciniams tikslams; numatomas naudoti ilgiau nei vienus metus daugiau negu vieną veiklos ciklą; jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą). Paskutinis kriterijus netaikomas nekilnojamajam turtui, kilnojamosioms kultūros vertybėms, kitoms vertybėms, transporto priemonėms ir šaunamiesiems ginklams, išskyrus vienkartinio naudojimo.“

1.3. Išdėstau 13 punktą taip:

13. Tuo atveju, jei turto sudedamosios dalies naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo šio turto naudingo tarnavimo laiko, tokia sudedamoji dalis apskaitoje gali būti registruojama kaip atskiras turto vienetas nusidėvėjimo skaičiavimo tikslais, jei jos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina gali būti patikimai įvertinta ir yra didesnė, nei Vyriausybės nustatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė (įsigijimo ar pasigaminimo savikaina).“

1.4. Išdėstau 14 punktą taip:

14. Jei keli panašių savybių ir vienodo tarnavimo laiko ilgalaikio materialiojo turto vienetai negali funkcionuoti vieni be kitų, jie apskaitoje gali būti sujungiami ir registruojami kaip vienas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, net jeigu kiekvieno jų atskirai įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra mažesnė, nei Vyriausybės nustatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė (įsigijimo ar pasigaminimo savikaina), tačiau jų visų bendra įsigijimo ar pasigaminimo savikaina viršija minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Tokio turto vieneto sudėtinės dalys turi turėti tą patį inventoriaus numerį, nurodant, iš kelių dalių toks turto vienetas sudarytas. Kitais atvejais viešojo sektoriaus subjektas pats nusprendžia, ar ilgalaikio turto vienetas yra atskiras daiktas.“

1.5. Išdėstau 15 punktą taip:

15. Bibliotekų fondai viešojo sektoriaus subjekto sprendimu apskaitoje gali būti registruojami kiekvieną viešojo sektoriaus subjekto kaupiamą ir tvarkomą dokumentų fondą suskirstant į smulkesnius vienetus, kuriuose sukomplektuoti dokumentai pagal įsigijimo metus ir pagal dokumentų pobūdį.“

1.6. Papildau šiuo 151 punktu:

151. Viešojo sektoriaus subjektai, kurie neturi bibliotekų fondų, turimų knygų apskaitą tvarko pagal šį standartą, jeigu knygos atitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus, arba pagal 8-ąjį VSAFAS „Atsargos“, jeigu knygos neatitinka ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijų.“

1.7. Papildau šiuo 161 punktu:

161. Muziejaus fondas apskaitoje registruojamas kaip atskiras vienetas. Pirminio pripažinimo momentu muziejaus fondo vieneto įsigijimo savikainą sudaro prie fondo priskirtų muziejinių vertybių tikrųjų verčių suma.“

1.8. Išdėstau 24 punktą taip:

24. Ilgalaikio materialiojo turto, gauto iš kito viešojo sektoriaus subjekto teisės aktų nustatyta tvarka, kuriam iki perdavimo buvo taikomas tikrosios vertės metodas, įsigijimo savikaina perėmimo momentu registruojama tokia pati, kokia buvo užregistruota turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje. Kartu pagal turtą perduodančio viešojo sektoriaus subjekto pateiktą informaciją, vadovaujantis 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatomis, registruojamos finansavimo sumos, taip pat registruojami turto tikrosios vertės pasikeitimas ir tikrosios vertės rezervas, jei jie buvo užregistruoti turtą perdavusio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje.“

1.9. Išdėstau 25 punktą taip:

25. Kitais atvejais, negu nurodyta šio standarto 23-24 punktuose, arba ne iš viešojo sektoriaus subjekto neatlygintinai gautas arba perduotas ne už rinkos kainą turtas apskaitoje registruojamas tikrąja verte, kuri nustatoma pagal rinkos kainą, kai rinkoje prekiaujama šiuo turtu. Ši vertė gavusio turtą viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje laikoma turto vieneto įsigijimo savikaina. Dokumentų ar informacijos pavyzdžiai, kuriuos viešojo sektoriaus subjektas privalo turėti tam, kad patvirtintų ilgalaikio materialiojo turto tikrąją vertę, yra pateikti 2 priede. Jei, neatlygintinai perduodant turtą, dokumente, kuriuo patvirtinamas turto perdavimas, nurodyta vertė neatitinka tikrosios to turto vertės, turto vienetas turi būti registruojamas apskaitoje tikrąja verte.“

1.10. Išdėstau 32.1 punktą taip:

32.1. esminio turto pagerinimo išlaidos apskaitoje registruojamos didinant atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą. Prie statinio esminio pagerinimo darbų, kuriems skiriamos lėšos, priskirtini ne tik statinio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai, bet ir paprastojo remonto darbai, skirti statiniui atnaujinti (modernizuoti):

32.1.1. statinio ar jo dalių apšiltinimas, statinio fasadų, stogo dangos ar apdailos keitimas, balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų (langų, lauko durų, balkonų, lodžijų) pakeitimas;

32.1.2. viso statinio bendrųjų inžinerinių sistemų (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančių statinio (visų statinio patalpų) funkcionavimą ir tenkinančių jo naudotojų poreikius, įrengimas ar keitimas;

32.1.3. iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo ir pan.) gaunamos energijos įrangos įrengimas;

32.1.4. ir kiti panašaus pobūdžio darbai.“

1.11. Išdėstau 35 punktą taip:

35. Atliktų žemės gerinimo darbų, tokių kaip žemės sklypo melioravimo darbai, akmenų rinkimas, šienavimas, ir panašios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.“

1.12. Išdėstau 36 punktą taip:

36. Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo bei nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.“

1.13. Išdėstau 37 punktą taip:

37. Jei viešojo sektoriaus subjektas, siekdamas įgyvendinti viešąjį interesą, atlieka turto, kurio nevaldo, kuriuo nesinaudoja (nesinuomoja ar kitaip nesinaudoja) ir nedisponuoja, esminio pagerinimo darbus, išlaidas šiems darbams atlikti pripažįsta sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kai jos padaromos.“

1.14. Išdėstau VII skyriaus pavadinimą taip:

 

VII. IŠNUOMOTO (GAUTO PANAUDAI) IR IŠSINUOMOTO ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO VĖLESNĖS IŠLAIDOS“.

 

1.15. Išdėstau 38 punktą taip:

38. Išsinuomoto (gauto panaudai) nekilnojamojo turto eksploatavimo ir paprastojo remonto išlaidos (jei jų nekompensuoja nuomotojas (panaudos davėjas)) pripažįstamos nuomininko (panaudos gavėjo) veiklos sąnaudomis, jeigu jos nepriskiriamos pagamintų atsargų ar kito ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikainai.“

1.16. Išdėstau 39 punktą taip:

39. Jei nekilnojamojo turto nuomotojas (panaudos davėjas) nekompensuoja nuomininko (panaudos gavėjo) padarytų esminio turto pagerinimo, siekiant pritaikyti turtą naudoti savo veikloje, išlaidų, įskaitant kapitalinio remonto, rekonstrukcijos ir paprastojo remonto, skirto statiniui atnaujinti (modernizuoti), išlaidas, šias išlaidas nuomininkas (panaudos gavėjas) registruoja kaip atskirą ilgalaikio materialiojo turto vienetą ir pripažįsta jo nusidėvėjimo sąnaudas per likusį nuomos laikotarpį.“

1.17. Išdėstau 40 punktą taip:

40. Jei nuomotojas sutinka kompensuoti padarytas eksploatacijos išlaidas ir (arba) atlikto esminio turto pagerinimo arba paprastojo remonto darbų vertę arba atitinkama suma sumažinti nuomos mokestį, šia suma nuomininkas remonto išlaidas apskaitoje registruoja kaip gautiną sumą iš nuomotojo. Nuomotojas remonto išlaidas apskaitoje registruoja pagal šio standarto 31–36 punktus.“

1.18. Išdėstau 42 punktą taip:

42. Žemė, kilnojamosios, nekilnojamosios kultūros vertybės ir kitos vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose yra rodomos tikrąja verte (tikrosios vertės metodas).“

1.19. Išdėstau 44 punktą taip:

44. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Neriboto naudojimo laiko turto, bibliotekų fondų ir knygų nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Neriboto naudojimo laiko turto pavyzdžiai: žemė, kultūros vertybės, kitos vertybės.“

1.20. Pripažįstu netekusiu galios 52 punktą.

1.21. Pripažįstu netekusiu galios 57 punktą

1.22. Pripažįstu netekusiu galios 58 punktą.

1.23. Pripažįstu netekusiu galios 59 punktą.

1.24. Išdėstau 60 punktą taip:

60. Naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė turi būti peržiūrimi ir, jei reikia, patikslinami kiekvienų finansinių metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasikeitusias vidaus ir išorės aplinkybes. Viešojo sektoriaus subjektas turi pasitvirtinti kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudingo tarnavimo laiką pagal Vyriausybės nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus, ir, jei reikia, suderinti juos su kontroliuojančiu viešojo sektoriaus subjektu, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo.“

1.25. Išdėstau 65 punktą taip:

65. Viešojo sektoriaus subjektas patikslina turto tikrąją vertę kiekvienų finansinių metų pabaigoje, prieš rengdamas metines finansines ataskaitas. Turto tikroji vertė taip pat turi būti koreguojama per ataskaitinį laikotarpį, jei viešojo sektoriaus subjektas gauna naujos informacijos, kuria vadovaujantis tikrosios vertės pasikeitimas yra vertintinas kaip reikšmingas. Turto tikrosios vertės pokytis (padidėjimas ir sumažėjimas) apskaitoje registruojamas tiesiogiai grynojo turto, tikrosios vertės rezervo sąskaitoje. Turto tikrosios vertės sumažėjimo sumos dalis, viršijanti tikrosios vertės rezervo sąskaitoje užregistruotą sumą, pripažįstama turto nuvertėjimo sąnaudomis. Vėlesnių vertinimų metu turto tikrajai vertei padidėjus, tikrosios vertės rezervas registruojamas tik tada, kai padengiama anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma. Nurašant ar parduodant tokį turtą, tikrosios vertės rezervo dalis, susijusi su šiuo turtu, turi būti perkeliama į einamųjų metų perviršio ar deficito sąskaitą.“

1.26. Išdėstau 71 punktą taip:

71. Viešojo sektoriaus subjekto veikloje nebenaudojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurį priimtas sprendimas parduoti, perkeliamas į atsargas sprendimo priėmimo dieną. Turtas į atsargas perkeliamas nurodant to turto įsigijimo savikainą, sukauptas nusidėvėjimo ir nuvertėjimo sumas.

Tokio turto įvertinimui ir rodymui finansinėse ataskaitose po perkėlimo į atsargas momento taikomos 8-ojo VSAFAS „Atsargos“ nuostatos. Turto pardavimo rezultatas (pelnas arba nuostoliai) rodomas vadovaujantis 10-uoju VSAFAS „Kitos pajamos“. Ilgalaikio materialiojo turto pardavimas apskaitoje registruojamas nurašant turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, visas to turto vertės pokyčių sumas ir sukauptą to turto nusidėvėjimo sumą. Veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Kitos veiklos rezultatas“ rodomas turto pardavimo rezultatas, kuris apskaičiuojamas iš uždirbtų pajamų atimant parduoto turto balansinę vertę.“

1.27. Papildau šiuo 711 punktu:

711. Viešojo sektoriaus subjektas, gaunantis turtą iš kito viešojo sektoriaus subjekto neatlygintinai, apskaitoje turi jį registruoti toje pačioje turto grupėje, kurioje šis turtas buvo registruotas perdavėjo buhalterinėje apskaitoje, ir tik po to jį pergrupuoti, jei reikia.“

1.28. Išdėstau 1 priedą nauja redakcija (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. šio įsakymo 1.2 punktas taikomas šaunamiesiems ginklams, įsigytiems nuo 2014 m. sausio 1 d.;

2.2. šis įsakymas taikomas finansinių ataskaitų rinkiniams, sudaromiems už 2013 metus ir vėlesnius ataskaitinius laikotarpius.

 

 

 

ŪKIO MINISTRAS, PAVADUOJANTIS FINANSŲ MINISTRĄ    EVALDAS GUSTAS