LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL MINERALINIŲ TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ŪKIO TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLIŲ ŽŪ TPT 10:2013 PATVIRTINIMO
2013 m. gruodžio 9 d. Nr. 3D-825
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701) 18 punktu ir siekdamas, kad projektuojant žemės ūkio gamybos įmonėms ir ūkininkams mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlius būtų diegiamos šiuolaikinės pažangiausios technologijos,
t v i r t i n u Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisykles ŽŪ TPT 10:2013 (pridedama).
Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (10-1)-D8-7639
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2013 m. gruodžio 9 d.
įsakymu Nr. 3D-825
MINERALINIŲ TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ŪKIO TECHNOLOGINIO PROJEKTAVIMO TAISYKLĖS
ŽŪ TPT 10:2013
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 10:2013 (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701). Taisyklės nustato pagrindinius technologinius reikalavimus projektuojant kietųjų, skystųjų mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlius ir sandėlių ūkius.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:
3. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkio pastatai turi atitikti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2012 „Sandėliavimo, gamybos ir pramonės statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. D1-100 (Žin., 2004, Nr. 54-1852; 2012, Nr. 50-2494) ir Statybos techniniame reglamente STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 (Žin., 2005, Nr. 80-2908), nustatytus reikalavimus.
4. Sandėlių aplinka turi atitikti reikalavimus, nurodytus šiuose teisės aktuose: Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatuose bei Darbuotojų apsaugos nuo kancerogenų ir mutagenų poveikio darbe nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396); Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501); Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimuose tvarkant krovinius rankomis, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. A1-293/V-869 (Žin., 2006, Nr. 116-4417), Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (Žin., 2003, Nr. 15-481; 2012, Nr. 100-5108).
5. Sandėlių darbui turi būti numatytos reikalingos elektros tiekimo sistemos, kiti energetiniai ištekliai, vandens tiekimas technologinėms ir buitinėms reikmėms, apvažiavimo keliai ir aikštelės technikai manevruoti, atliekų ir nuotekų tvarkymo įrenginiai.
6. Vieta sandėliams statyti turi būti parenkama atsižvelgiant į vietos inžinerinę infrastruktūrą, jos įrengimo galimybes, technologinių, sanitarinių, aplinkos apsaugos ir priešgaisrinių normų reikalavimus.
7. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėliai ir jiems priklausantys statiniai (toliau – sandėlių ūkis) statomi taip, kad būtų, išlaikomi saugūs atstumai iki gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, taip pat iki kitos paskirties gamybinių statinių, vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; Nr. 43-1057; 2007, Nr. 105-4294; 2011, Nr. 89-4249; 2012, Nr. 61-3063), reikalavimais.
8. Teritorija apie sandėlių ūkį turi būti išlyginta, įrengti apvažiavimo keliai ir aikštelės su danga, atitinkančia naudojamo transporto masę ir eismo intensyvumą, įrengtas nuotakynas švarioms paviršinėms nuotekoms nutekėti ir užterštoms nuotekoms nukreipti į jų tvarkymo (kaupimo, valymo) įrenginius. Sandėlių ūkio teritorijos paviršiniai vandenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594), reikalavimais. Dėl sandėlių ūkio teritorijos aptvėrimo reikalingumo sprendžia statytojas.
9. Sandėlių ūkio projektavimo užduotyje turi būti nurodytos juose numatomos laikyti mineralinės trąšos ir augalų apsaugos produktai, laikymo būdas ir kiti reikalavimai, galintys turėti įtakos priimamiems technologiniams sprendimams, laikomų produktų kiekiai, pateikiami saugos duomenų lapai. Sandėlių ūkio projekte turi būti numatyta lengvai prieinama vieta sandėliuojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapams laikyti.
10. Sandėlių ūkio statiniai projektuojami vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintų priešgaisrinės apsaugos teisės aktų reikalavimais.
11. Priimant naujus technologinius sprendimus, neaptartus šiose Taisyklėse, turi būti pagrįstas jų taikymas ir sprendimai neturi prieštarauti teisės aktų reikalavimams.
12. Taisyklėse vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
12.1. augalų apsaugos produktų fasuotė – sandari talpykla (maišas, indas), į kurią supilti skystieji ar kietieji augalų apsaugos produktai laikomi, kraunami, vežami ir parduodami;
12.3. kalkinimo medžiaga – oksido, hidroksido, karbonato arba silikato pavidalo kalcio ir (arba) magnio turinti neorganinė medžiaga, kurios pagrindinė paskirtis – palaikyti arba mažinti dirvožemio arba vandens rūgštumą, gerinti augalų mitybą, keisti dirvožemio fizikines savybes;
12.5. kietosios mineralinės trąšos – sausos miltų, kristalų arba granulių pavidalo mineralinės trąšos;
12.6. kompleksinės mineralinės trąšos – cheminės sąveikos būdu gaunamos sudėtinės mineralinės trąšos, kurių vienoje granulėje arba tirpale yra mažiausiai dvi augalų maisto medžiagos;
12.8. mineralinės trąšos – trąšos, kurias sudaro pramoniniu būdu gaminami neorganiniai junginiai, turintys augalų mitybai reikalingų elementų. Mineralinės trąšos apima ir kalkinimo medžiagas, ir trąšas, gautas kaip iškasenas;
12.9. mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių ūkis – pastatas ar jų grupė su priklausiniais mineralinėms trąšoms ir augalų apsaugos produktams tvarkyti (priimti, saugoti, paruošti naudoti);
12.10. mineralinių trąšų fasuotė – sandari talpykla (maišas, indas) į kurią supiltos skystosios ar kietosios mineralinės trąšos laikomos, kraunamos, vežamos ir parduodamos;
12.11. kietųjų mineralinių trąšų mišinys – trąšos, gaunamos nevykstant cheminei sąveikai sumaišius skirtingas kietąsias mineralines trąšas;
12.13. mineralinių trąšų tirpalas – tirpalas, kurį sudaro tirpiklis ir jame ištirpintos kietosios mineralinės trąšos;
12.15. plokščiasis padėklas – daugkartinio naudojimo mechanizuotai kilnojamas padėklas be sienelių ar ramsčių taroje laikomiems produktams sudėti, laikyti ir vežti;
12.16. saugos duomenų lapas – nustatyto turinio informacija apie cheminę medžiagą ir preparatą, kuria remiantis galima imtis reikalingų priemonių, susijusių su žmonių sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje bei aplinkos apsauga;
12.17. skystosios mineralinės trąšos – suspensinės mineralinės trąšos arba mineralinių trąšų tirpalas;
12.18. suspensinės mineralinės trąšos – iš dviejų fazių sudarytos mineralinės trąšos, kuriose kietosios dalelės yra išsisklaidžiusios skystoje fazėje;
12.19. trąšos – medžiagos, aprūpinančios augalus maisto medžiagomis. Skiriamos mineralinės, organinės, organinės-mineralinės, bakterinės trąšos, trąšų mišiniai;
II. BENDRIEJI KIETŲJŲ MINERALINIŲ TRĄŠŲ SANDĖLIŲ REIKALAVIMAI
13. Rengiant sandėlių ūkio statinių projektų technologines dalis, be šių Taisyklių būtina vadovautis ir kitais teisės aktų ir sandėlyje numatytų saugoti cheminių medžiagų gamintojų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais. Pagrindinių rūšių mineralinių trąšų charakteristikos pateiktos šių taisyklių 1 priede.
14. Sandėlių ūkyje, priklausomai nuo jo apimties, be pastatų, patalpų, stoginių ir aikštelių cheminėms medžiagoms saugoti, turi būti:
14.1. mechanizavimo priemonės sandėliuojamų produktų paruošimo naudoti ir krovos darbams atlikti; įrengtos jų laikymo vietos sandėlių ūkyje arba kitoje technikos laikymo vietoje;
14.2. įrenginiai transporto priemonėms ir technologinėms mašinoms, užterštiems cheminėmis medžiagomis, plauti sandėlių ūkyje arba kitoje technikos plovimo vietoje;
14.3. numatytos buitinės patalpos dirbantiesiems ir priemonės užterštiems cheminėmis medžiagomis darbo drabužiams valyti ir plauti sandėlių ūkyje arba kitoje ūkio vietoje;
15. Kietosios mineralinės trąšos laikomos fasuotėse arba palaidos. Parenkant kietųjų mineralinių trąšų sandėliavimo būdą, ypač sandėliuojant ilgesnį laiką, būtina įvertinti trąšų sukibimo laipsnį.
16. Laikant kietąsias mineralines trąšas sandėliuose palaidas ir naudojant stacionarią krovos darbų mechanizaciją, lyginamoji sandėlio ploto apkrova, kai natūralaus byrėjimo kampas 35o, turi būti 1,85–2,55 t/m2, bet ne didesnė kaip gamintojo nurodyta saugos duomenų lape. Krovos darbus atliekant mobilia technika, vidutinę lyginamąją sandėlio ploto apkrovą, t/m2 reikia taikyti pagal naudojamos technikos galimybes ir gamintojo reikalavimus, nurodytus saugos duomenų lape.
17. Laikant kietąsias mineralines trąšas fasuotėse – maišuose ir didmaišiuose – sandėliuose, vidutinė lyginamoji sandėlio ploto apkrova, t/m2 pateikiama 1 lentelėje.
1 lentelė. Kietųjų mineralinių trąšų, laikomų fasuotėse, vidutinė lyginamoji sandėlio ploto apkrova, t/m2
| Kietųjų mineralinių trąšų rūšis |
Laikymo būdas |
|
| ant plokščiųjų padėklų, t/m2 |
didmaišiuose, rietuvėse, t/m2 |
|
| Nedegios ir nesprogios |
2,0 |
3,2 |
| Amonio salietra |
1,2 |
3,2 |
19. Kietųjų mineralinių trąšų sandėliuose taikoma technologija ir naudojama krovos technika turi užtikrinti:
20. Visi krovos darbai, laikant kietąsias mineralines trąšas palaidas arba jas perfasuojant sandėlyje, turi būti numatyti tik apsaugotose nuo kritulių vietose (pastatuose, stoginėse).
21. Naudojamų pakrovimui į transporto priemones trąšų kauptuvų dugnas turi būti įrengtas ne mažesniu kaip 50o nuolydžiu.
22. Kietųjų mineralinių trąšų slydimo trinties koeficientai pateikiami 2 lentelėje.
2 lentelė. Kietųjų mineralinių trąšų slydimo trinties koeficientai
| Kietųjų mineralinių trąšų pavadinimas |
Trinties paviršius |
|||
| plienas |
medis |
guma |
polietilenas |
|
| Amonio salietra |
0,66 |
0,73 |
0,69 |
0,49 |
| Karbamidas |
0,64 |
0,54 |
0,81 |
0,31 |
| Granuliuotas karbamidas |
0,31 |
0,35 |
0,46 |
0,28 |
| Superfosfatas: |
|
|
|
|
| miltinis |
0,71 |
0,68 |
0,53 |
0,60 |
| granuliuotas |
0,55 |
0,54 |
0,58 |
0,43 |
| dvigubasis |
0,47 |
0,56 |
0,57 |
0,42 |
| Kalio chloridas |
0,51 |
0,47 |
0,64 |
0,35 |
| Granuliuotas amofosas |
0,48 |
0,63 |
0,62 |
0,43 |
| Diamofosas |
0,54 |
0,65 |
0,60 |
0,37 |
| Nitrofoska |
0,42 |
0,49 |
0,56 |
0,30 |
23. Kietųjų mineralinių trąšų natūralaus byrėjimo kampai laipsniais pateikiami 3 lentelėje.
3 lentelė. Kietųjų mineralinių trąšų natūralaus byrėjimo kampai, laipsniais
| Kietųjų mineralinių trąšų pavadinimas |
Dalelių dydis, mm |
Drėgnis, proc. |
Byrėjimo kampas, laipsniais |
| Amonio sulfatas |
0,1–1,0 0,1–1,0 0,1–1,0 |
0,5 0,8 1,0 |
43° 53° 52°15’ |
| Amonio chloridas |
0,2–1,0 0,2–1,0 0,2–1,0 |
0,5 1,0 3,0 |
50°15’ 54°15’ 55°45’ |
| Amonio salietra, kristalinė |
0,2–3,0 0,2–3,0 0,2–3,0 |
0,2 0,5 1,0 |
43°15’ 47°37’ 48°11’ |
| Amonio salietra, granuliuota |
1,0–3,0 1,0–3,0 1,0–3,0 |
0,14 0,4 1,0 |
22°15’ 24–30° 39° |
| Kalcio salietra |
0,2–0,3 |
- |
50° |
| Karbamidas, kristalinis |
- |
- |
35° |
| Karbamidas, granuliuotas |
- |
- |
37° |
| Superfosfatas, granuliuotas |
1,0–3,0 |
3,5 |
34° |
| Superfosfatas, granuliuotas rūgštus 3,3 proc. P2O5 |
0,2–3,0 |
10,0 |
45°15’
|
| Dvigubasis superfosfatas |
0,2–3,0 0,2–3,0 |
7,0 10,0 |
42°55’ 47°05’ |
| Precipitatas |
milteliai |
7,0 9,0 |
46°47’ 47°52’ |
| Fosforitmilčiai |
milteliai |
1,0 3,0 |
41°15’ 46°45’ |
| Apatitų koncentratas |
milteliai |
1,0 5,0 |
46° 46°52’ |
| Kalio chloridas |
0,1–0,5 0,1–0,5 |
- 0,2 |
47° 52°17’ |
| Kalio sulfatas |
milteliai |
0,2 0,5 |
41° 45°20’ |
| Maltas silvinitas |
1,0–5,0 1,0–5,0 |
1,0 3,0 |
41°30’ 51°30’ |
| Amonizuotas superfosfatas |
0,1–3,0 0,1–3,0 |
10,0 12,0 |
47°20’ 49°30’ |
| Granuliuotas amofosas |
1,0–1,5 1,0–1,5 1,0–1,5 |
1,0 2,0 3,0 |
39°07’ 41°07’ 42°07’ |
| Nitrofoska |
0,5–3,0 0,5–3,0 |
2,0 4,0 |
40°15’ 45°15’ |
III. KIETŲJŲ MINERALINIŲ TRĄŠŲ IŠDĖSTYMO SANDĖLIUOSE REIKALAVIMAI
25. Kietosios mineralinės trąšos laikomos sandėliuose:
26. Kietųjų mineralinių trąšų sandėlių statinių ir patalpų pavadinimai pateikta 4 lentelėje.
4 lentelė. Kietųjų mineralinių trąšų sandėlių statiniai ir patalpos
| Statinio ir patalpos pavadinimas |
| Pastatas kietosioms mineralinėms trąšoms ir kalkinimo medžiagoms laikyti: |
| a) azoto, sprogių ir degių trąšų laikymo patalpa arba vieta |
| b) kitų azoto trąšų laikymo patalpa arba vieta |
| c) fosforo trąšų laikymo patalpa arba vieta |
| d) kalio trąšų laikymo patalpa arba vieta |
| e) kompleksinių trąšų laikymo patalpa arba vieta |
| f) nedulkių (trupininių, granuliuotų) kalkinimo medžiagų laikymo patalpa arba vieta |
| g) inventoriaus patalpa arba vieta |
| h) darbo drabužių pirminio apdorojimo patalpa, buitinės patalpos |
| k) administracinė patalpa |
| Stoginė su kieta grindų danga sufasuotoms trąšoms laikyti ir krovos darbams atlikti. Nedulkioms kalkinimo medžiagoms laikyti. |
| Atvira aikštelė su kieta danga sufasuotoms trąšoms laikyti ir krovos darbams atlikti. Trupininėms nefasuotoms kalkinimo medžiagoms laikyti. |
| Patalpa, stoginė arba aikštelė krovos ir transporto priemonėms laikyti ne darbo metu. |
| Transporto priemonių, inventoriaus ir įrenginių valymo, plovimo ir kenksmingųjų medžiagų šalinimo įrenginiai. Mineralinėmis trąšomis užterštą techniką galima plauti mėšlinos technikos plovimo aikštelėse. |
27. Kietųjų mineralinių trąšų sandėlių statinių ir patalpų pavadinimai turi būti nurodyti projektavimo užduotyje.
28. Kietųjų mineralinių trąšų sandėliavimo būdai ir sukrovimo aukštis pateikti 5 lentelėje.
5 lentelė. Kietųjų mineralinių trąšų sandėliavimo būdai ir sukrovimo aukštis
| Krovinio rūšis |
Fasuotės tipas |
Sandėliavimo būdas |
Didžiausias sukrovimo aukštis, m (eilių sk.) |
| Sprogios ir degios trąšos (amonio salietra ir pagal pavojingumą jai prilygstančios), sufasuotos ir nefasuotos |
Maišai |
Rietuvėse |
1,8 (8–10 eilių) |
| Ant plokščiųjų padėklų |
2,0 (2 aukštai) |
||
| Didmaišiai (500 kg) |
Rietuvėse |
4,0 (4 eilėmis) |
|
| Didmaišiai (didesni kaip 500 kg) |
Rietuvėse |
3 eilėmis |
|
| Nefasuotos |
Sampile |
Pagal gamintojo rekomendaciją |
|
| Degios trąšos, sufasuotos ir nefasuotos |
Maišai |
Rietuvėse |
3,0 (20 eilių) |
| Ant plokščiųjų padėklų |
3,0 (3 aukštai) |
||
| Didmaišiai (500 kg) |
Rietuvėse |
4,0 (4 eilėmis) |
|
| Didmaišiai (didesni kaip 500 kg) |
Rietuvėse |
3 eilėmis |
|
| Nefasuotos |
Sampile |
Pagal gamintojo rekomendaciją |
|
| Nesprogios ir nedegios trąšos ir nedulkios kalkinimo medžiagos |
Nefasuotos |
Sampile |
Pagal gamintojo rekomendaciją |
| Bokštiniuose aruoduose |
Ne daugiau kaip 20 |
||
| Didmaišiai (500 kg) |
Rietuvėse |
4,0 (4 eilėmis) |
|
| Nesprogios ir nedegios dulkios trąšos ir kalkinimo medžiagos |
Nefasuotos |
Bokštiniuose aruoduose |
Ne daugiau kaip 20 |
29. Bendrieji kietųjų mineralinių trąšų laikymo reikalavimai:
29.1. sandėlio patalpa turi būti vieno aukšto, be rūsio ar pusrūsio. Vieną kartą per metus sandėlio patalpa turi būti ištuštinama, kruopščiai išvalomi trąšų likučiai nuo sandėlio grindų;
29.3. nesprogias ir nedegias, sufasuotas ir nefasuotas, kietąsias mineralines trąšas laikant vienoje patalpoje, jos turi būti apsaugotos nuo galimybės susimaišyti;
29.4. sufasuotų ir nefasuotų kietųjų mineralinių trąšų rietuvių aukštis sandėlyje turi būti toks, kad nuo jų viršaus iki sandėlio statybinių konstrukcijų ir lempų laikiklių liktų ne mažiau kaip 1 m atstumas;
29.6. projektuojant nefasuotų kietųjų mineralinių trąšų sandėlius laikoma, kad sandėliuojamo produkto vidutinis tankis – 1 t/m3 ir 35o natūralaus byrėjimo kampas;
29.7. galimas didmaišių ir apkrautų plokščiųjų padėklų aukštų skaičius rietuvėje turi būti pagrįstas techninėmis galimybėmis arba nurodytas gamintojo saugos duomenų lapuose;
29.8. laikant sufasuotas kietąsias mineralines trąšas sandėlyje ilgesnį laiką, maišus būtina krauti ant plokščiųjų padėklų, tačiau, jei atvežtos sufasuotos kietosios mineralinės trąšos iš karto naudojamos tręšimui, jas galima krauti sandėlyje tiesiog ant grindų;
29.9. transporto priemonių važiavimo takai sandėlio viduje tarp trąšų rietuvių ir palaidų trąšų turi būti ne mažiau kaip 0,5 m platesni už transporto priemonę, tačiau ne siauresni kaip 3 m;
30. Azoto trąšų (amonio salietros, kalcio amonio salietros, azoto trąšų su priedais, karbamido) laikymo reikalavimai:
30.1. sufasuotos ir nefasuotos azoto trąšos laikomos uždaruose, dengtuose, sausuose, vėdinamuose ir švariuose sandėliuose, kuriuose palaikoma ne aukštesnė kaip 30 °C temperatūra, ir amonio salietrai – ne didesnis kaip 50 proc. drėgnis;
30.2. ūkiuose nefasuotą amonio salietrą galima laikyti bokštiniuose aruoduose ar uždaruose kauptuvuose;
30.3. amonio salietros sandėlyje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip 1249 t amonio salietros;
30.4. leidžiama sufasuotą amonio salietrą laikyti stoginėse arba aikštelėse, tačiau visais atvejais ji turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip 30 °C temperatūroje (tik šaltuoju metų laiku, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 30 °C), apsaugota nuo tiesioginių atmosferos kritulių, drėgmės (lietaus, sniego, kad fasuotė nebūtų vandenyje ir vanduo ant jos nesikauptų) ir tiesioginių saulės spindulių. Rietuvėje jos negali būti daugiau kaip 700 t bei rietuvės plotas negali būti didesnis kaip 300 m2. Tarp rietuvių turi būti palikti ne mažesni kaip 6 m priešgaisriniai tarpai;
30.5. amonio salietros sandėlio grindys turi būti iš nedegios medžiagos – betono, be bituminių sujungimų bei perėjimų. Neturi būti vidinių skylučių, griovelių ar kanalų;
30.6. degias ir sprogias kietąsias mineralines trąšas vienoje patalpoje su kitomis trąšomis galima saugoti tik sufasuotas, tačiau visais atvejais atskiroje rietuvėje;
IV. SKYSTŲJŲ MINERALINIŲ TRĄŠŲ SANDĖLIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
31. Projektuojant skystųjų mineralinių trąšų sandėlius būtina vadovautis juose numatomų laikyti trąšų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais.
32. Atvežtos cisternomis į sandėlį skystosios mineralinės trąšos persiurbiamos į laikymo talpyklas, vėliau – iš talpyklų specialiais siurbliais į transporto priemones, vežančias jas į tręšimo laukus. Talpyklų užpildymo koeficientas neturi būti didesnis kaip 0,95.
33. Skystosios mineralinės trąšos sandėliuose laikomos: sufasuotos – specialioje taroje, nefasuotos – plieninėse ir kitų skystųjų mineralinių trąšų poveikiui atsparių medžiagų talpyklose (vienasienėse arba dvisienėse). Talpyklų dydis neribojamas. Talpyklų konstrukcija turi būti tokia, kad būtų galima jas lengvai apžiūrėti, valyti ir remontuoti. Svarbu numatyti priemones talpyklų apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio: talpyklas nudažyti šviesia spalva arba virš talpyklų įrengti stogines.
34. Skystųjų mineralinių trąšų sandėliuose persiurbimo vamzdynui neleidžiama naudoti spalvotųjų metalų ir jų lydinių.
35. Apsaugai nuo persiurbimo vamzdyno mechaninio užteršimo, sistemoje būtina numatyti sietiniai filtrai su jų darbo kontrolės sistema, įrengiant slėgio daviklius prieš filtrą ir už jo. Taip pat skystųjų mineralinių trąšų laikymo įrangos sistemoje būtina numatyti siurblių sudaromo spaudimo, skysčio lygio ir temperatūros talpyklose kontrolę ir priimamų ir išduodamų iš sandėlio skystųjų mineralinių trąšų apskaita.
36. Skystųjų mineralinių trąšų talpyklos, kuriose gali susidaryti nuosėdos, turi būti aprūpintos periodinio priverstinio skysčių maišymo įrenginiais laikymo metu arba numatytos kitos priemonės susidariusioms nuosėdoms ištirpinti.
37. Laikant sandėlyje skystąsias trąšas visus metus būtina numatyti priemones, kuriomis būtų palaikoma trąšų temperatūra nuo –2 °C iki +35 °C.
38. Skystųjų mineralinių trąšų sandėlyje talpyklos turi būti antžeminės. Jei greta statomos kelios talpyklos, tarp jų turi būti palikti tarpai talpykloms apžiūrėti eksploatacijos metu.
39. Įrengiant skystųjų mineralinių trąšų saugyklą iš vienasienių talpyklų, apsaugai nuo trąšų išsiliejimo į aplinką turi būti pasirenkamos šios priemonės:
39.1. talpyklų teritorija įrengiama su kieta, skysčiams nelaidžia danga ir apjuosiama ne žemesne kaip 0,5 m aukščio skysčiams nelaidžia sienele. Aptvertos teritorijos tūris, atėmus 0,2 m sienelės aukščio, turi būti ne mažesnis už didžiausios talpyklos tūrį. Turi būti numatytos priemonės iš aptvertos teritorijos ištekėjusioms trąšoms susiurbti ir švariam lietaus vandeniui išleisti į lietaus kanalizaciją;
40. Naudojant dvisienes talpyklas su sandarumo pažeidimo signalizacija ir skystąsias mineralines trąšas siurbiant tik per talpyklos viršutinę dalį, talpyklos apjuosti apsaugine sienute arba įrengti atsarginę talpyklą nereikia.
42. Įrengiant laikinas talpyklas, taip pat ir tręšimo laukuose, talpyklą būtina apjuosti grunto pylimu ir visą teritoriją (kartu su pylimu) sandariai iškloti polietileno plėvele. Šios teritorijos tūris, atėmus 0,1 m pylimo aukščio, turi būti ne mažesnis už talpyklos talpą.
43. Skystųjų mineralinių trąšų sandėliuose turi būti numatyta aikštelė ir stovai skystosioms mineralinėms trąšoms išduoti į transporto priemones ir drenažas išdavimo arba avarijos metu nutekėjusiam skysčiui surinkti.
44. Skystųjų mineralinių trąšų sandėliuose rankinio valdymo sklendės įrengiamos ne aukščiau kaip 1,4 m nuo grindų arba priežiūros aikštelių grindų. Vamzdynas turi būti įrengiamas su ne mažesniu kaip 0,002 nuolydžiu į talpyklos pusę. Vamzdynai tarpusavyje sujungiami taip: plieniniai – suvirinimo būdu, plastmasiniai – suklijuojami. Prie talpyklų ir siurblių prijungiami antvamzdžiais. Pirmoji sklendė prie talpyklos turi būti metalinė. Skystųjų trąšų siurbliai turi būti atsparūs trąšų poveikiui ir paleidimo metu persiurbimo linijoje slėgį sukelti palaipsniui (būtina išvengti hidraulinio smūgio).
V. AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ ĮRENGIMO REIKALAVIMAI
46. Projektuojant augalų apsaugos produktų sandėlius būtina vadovautis juose numatomų saugoti cheminių medžiagų saugos duomenų lapuose nurodytais reikalavimais.
47. Augalų apsaugos produktai turi būti sandėliuojami patalpose laikant jų fasuotes ant plokščiųjų padėklų arba lentynose. Medinės konstrukcijos lentynos turi būti padengtos ugniai atspariomis medžiagomis. Saugoti augalų apsaugos produktų fasuotes ant grindų be plokščiųjų padėklų negalima.
48. Sandėlyje augalų apsaugos produktai turi būti laikomi suskirstyti pagal:
49. Augalų apsaugos produktai turi būti laikomi atskiroje patalpoje nuo mineralinių trąšų ir kitų medžiagų.
50. Augalų apsaugos produktų laikymo patalpų vartai ir durys turi būti su užraktais, būtinos priemonės jiems plombuoti.
51. Sandėlių vidaus apdaila turi būti nesugerianti kenksmingųjų medžiagų, lengvai valoma ir atspari gaisrui.
52. Apskaičiuojant augalų apsaugos produktams sandėliuoti reikalingą plotą, laikant produktus ant grindų, būtina vadovautis 6 lentelėje pateiktais duomenimis.
6 lentelė. Vidutinė lyginamoji apkrova į grindų plotą augalų apsaugos produktų sandėliuose, laikant produktus ant grindų, t/m2
| Taros tipas |
Lyginamoji apkrova į grindų plotą, t/m2 |
| Maišai |
0,37 |
| Polietileniniai indai (bakeliai, kanistrai) |
0,50 |
| Popierinės dėžės |
0,47 |
53. Augalų apsaugos produktų sandėliuose galima tik sandėliuoti numatytus produktus ir atlikti krovos darbus. Kitų darbų atlikti sandėlyje negalima.
54. Augalų apsaugos produktų sandėlis planuojamas priklausomai nuo to, kokiomis savybėmis pasižymintys produktai bus laikomi. Turi būti įvertintas augalų apsaugos produktų pavojingumas dėl gaisro, fizikinės ir cheminės savybės (oksidacinės savybės, kaitimo ir užsiliepsnojimo galimybė sudrėkus, sąlytyje su oru ir kt.), galimybė juos bendrai sandėliuoti ir gaisro gesinimo priemonių vienodumas.
55. Priklausomai nuo vienos fasuotės arba pakuotės svorio lentynose sandėliuojami augalų apsaugos produktai kraunami:
55.1. rankomis. Tuo atveju būtina laikytis Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų tvarkant krovinius rankomis;
56. Augalų apsaugos produktai, pasižymintys oksidacinėmis savybėmis, turi būti laikomi atskirai nuo degių produktų.
VI. MINERALINIŲ TRĄŠŲ IR AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ SANDĖLIŲ STATYBINIŲ SPRENDIMŲ REIKALAVIMAI
58. Sandėlių ūkio statybos vieta turi būti sausa, gruntinis vanduo ne mažiau kaip 1,5 m gylyje nuo žemės sklypo paviršiaus.
59. Sandėlių grindys turi būti su hidroizoliacine apsauga, ne mažiau kaip 0,2 m aukščiau žemės sklypo paviršiaus.
60. Sandėlių ūkio vidaus kelių, apvažiavimo kelių ir aikštelių dangos turi būti tokios, kad būtų lengva jas valyti, surinkti išbyrėjusias trąšas.
61. Kietųjų mineralinių trąšų sandėliavimo patalpų vidaus aukštis turi būti toks, kad būtų galima saugiai naudoti krovos priemones ir nuo rietuvių ir sampilų viršaus iki statinio konstrukcijų ir lempų laikiklių liktų ne mažiau kaip 1 m atstumas. Palaidoms kietosioms mineralinėms trąšoms pervežti naudojant autotransportą, visais atvejais patalpos aukštis turi būti 0,4 m didesnis už transporto priemonės pakelto kėbulo aukštį.
62. Statinio konstrukcijų ir įrenginių, esančių žemiau kaip 2,2 m aukštyje, šonai ties pravažiavimo vieta turi būti nudažyti signaline spalva.
63. Praėjimuose nuo grindų iki pakabinamų technologinių įrenginių žemiausio taško turi būti ne mažiau kaip 2,0 m.
64. Sprogių ir degių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėliai turi būti pastatyti iš nedegių statybinių medžiagų. Augalų apsaugos produktų sandėliuose medinės konstrukcijos turi būti padengtos ugniai atspariomis medžiagomis.
65. Stoginės sandėlių ūkiuose kietosioms mineralinėms trąšoms saugoti turi būti projektuojamos tik iš nedegių medžiagų.
66. Augalų apsaugos produktų sandėlio aukštis nuo grindų iki statinio denginio žemiausios dalies apačios turi būti ne mažesnis kaip 3,0 m.
67. Augalų apsaugos produktų sandėlį leidžiama blokuoti su mineralinių trąšų sandėliu atskiriant gaisrasiene.
68. Vartų aukštis mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėliuose turi būti ne mažiau kaip 0,4 m didesnis už aukščiausią sandėlyje naudojamą techniką. Vartai, juos atidarius, turi būti fiksuojami. Sandėlio vartų plotį reikia projektuoti atsižvelgiant į naudojamos technikos gabaritus ir įvažiavimo sąlygas. Vartų pločio priedai, atsižvelgiant į technikos plotį, pateikti 7 lentelėje.
7 lentelė. Vartų pločio priedai, atsižvelgiant į technikos plotį
|
Technikos plotis, m |
Vartų pločio priedai, atsižvelgiant į technikos plotį, m |
|
| technikai važiuojant link vartų statmenai |
technikai važiuojant link vartų kampu |
|
| Iki 2,0 |
0,7 |
1,0 |
| Nuo 2,0 iki 2,5 |
1,0 |
1,5 |
| Nuo 2,5 iki 2,8 |
1,0 |
1,5 |
| Nuo 2,8 ir daugiau |
1,2 |
2,0 |
69. Pakraunant savitaka palaidas kietąsias trąšas iš kauptuvų į po jais pastatytas transporto priemones, nuo kauptuvo apačios iki transporto priemonės viršaus turi būti ne mažiau kaip 0,4 m tarpas.
71. Gelžbetoninės ir kitokios konstrukcijos kolonos sandėliuose turi būti ne mažiau kaip iki 1,5 m aukščio apsaugotos nuo mobiliojo transporto ir kietųjų mineralinių trąšų poveikio.
72. Grindys mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėliuose turi būti betoninės, lygios be duobių, kanalų ir kitokių įgilintų vietų, pakraščiuose ne mažiau kaip 0,2 m paaukštintos sieną apsaugančiu borteliu, atsparios mechaninių krovos darbų mechanizmų poveikiui.
VII. INŽINERINĖS ĮRANGOS REIKALAVIMAI
74. Sandėlių ūkio aprūpinimo vandeniu ir nuotekų tvarkymo reikalavimai:
74.1. sandėlių ūkis turi būti aprūpintas geriamuoju vandeniu. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų tirpalams ruošti, technikai plauti leidžiama naudoti paviršinių telkinių vandenį;
74.2. skystųjų mineralinių trąšų sandėliuose turi būti numatyti laistymo čiaupai ir nuotekų kanalai nutekėjusioms trąšoms siurblinių patalpose ir priėmimo–išdavimo vietose nuplauti ir nuotekoms surinkti. Taip pat turi būti numatytas trąšų talpyklų ir vamzdynų plovimas jų planinio patikrinimo ir remonto metu. Trąšomis užterštos nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo švarių paviršinių nuotekų;
74.3. augalų apsaugos produktų darbinių tirpalų ruošimo vietose turi būti numatytas vandens įvadas, praustuvas ir greito vandens tiekimo įrenginiai (dušai, čiaupai, įjungiami paprastu postūmiu) užterštiems kūno paviršiams nuplauti;
75. Vandens reikmė technologiniam procesui pateikta 8 lentelėje.
8 lentelė. Vandens reikmė technologiniam procesui
| Technologinio proceso pavadinimas |
Vandens reikmė, litrais |
| Augalų apsaugos produktų tirpalų paruošimas |
Pagal apskaičiavimus |
| Transporto ir technologinio proceso mašinų plovimas |
500 litrų vienai mašinai nuplauti |
| Skystųjų mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių grindų plovimas ir užterštų vietų valymas |
3 l/m2 |
| Darbo drabužių |
42 l 1 kg drabužių, t. t. 26 l karšto 50–75 °C temperatūros vandens |
| Buities reikmėms |
Vienam asmeniui per pamainą skirti 50 l šalto ir 20 l karšto 50–75 °C temperatūros vandens. |
76. Sezoninio naudojimo mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių buitinėse ir kitose patalpose būtina numatyti galimybę vandentiekio vamzdyną ištuštinti ruošiantis žiemos laikotarpiui.
77. Sandėlių ūkio teritorijoje turi būti numatyta vieta transporto ir technologinio proceso metu naudotoms priemonėms valyti ir plauti. Mineralinėmis trąšomis užterštą transportą leidžiama plauti mėšlinos technikos plovimo aikštelėje.
78. Gamybinės nuotekos (augalų apsaugos produktų sandėlių ir technikos plovimo nuotekos) ir buitinės nuotekos turi būti tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522), reikalavimais.
79. Sandėlių ūkio teritorijos paviršiniai vandenys turi būti tvarkomi vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimais.
80. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpų šildymo reikalavimai:
80.1. mineralinių trąšų laikymo patalpose šildymas nenumatomas. Vidaus patalpų, išskyrus tas, kuriose laikoma amonio salietra ir kitos azoto trąšos, temperatūra ir drėgnis nereglamentuojami;
81. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpų vėdinimo reikalavimai:
81.1. kietųjų mineralinių trąšų laikymo patalpose turi būti numatyta natūrali ventiliacija, kuri ne darbo metu keistų patalpoje orą ne mažiau kaip vieną kartą per valandą. Darbo metu turi būti įjungiama mechaninė ventiliacija. Jos intensyvumas apskaičiuojamas įvertinant, kad nebus viršytas kenksmingųjų medžiagų kiekis patalpos ore darbo metu. Naudojant krovos darbams transporto priemones su vidaus degimo varikliais būtina tai įvertinti apskaičiuojant patalpų vėdinimą;
81.2. augalų apsaugos produktų laikymo patalpose turi būti nuolat veikianti natūrali ventiliacija, darbo metu turi būti nuolat veikianti ištraukiamoji mechaninė ventiliacija, sudaranti patalpoje 50–100 Pa neigiamą slėgį, taip pat turi būti numatyta avarinė ventiliacija;
82. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpų apšvietimo ir elektros įrenginių įrengimo reikalavimai:
82.1. apšvietimo ir jėgos elektros instaliacija turi būti atlikta kabeliais arba vamzdžiuose ir apsaugota nuo agresyvaus mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų poveikio aplinkai. Augalų apsaugos produktų sandėliuose visa elektros įranga turi užtikrinti saugumą nuo sprogimo ir gaisro;
82.2. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlių patalpos turi būti apšviestos, natūralus apšvietimas nenormuojamas, dirbtinė apšvieta – 10 lx. Patalpose, kur vyksta mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų apdorojimas – 30 lx. Sandėlių patalpose turi būti numatytas darbinis ir avarinis apšvietimas.
83. Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų sandėlio apšvietimo ir mechaninės vėdinimo sistemos valdymo įranga turi būti įrengiama pastato išorėje metalinėse dėžėse.
84. Metalinės skystųjų mineralinių trąšų talpyklos ir siurbimo vamzdynai turi būti įžeminti. Trąšų persiurbimo metu turi būti įžemintos ir mobilios trąšų pervežimo priemonės. Siurblinėse ir kompresorinėse elektros įrenginiai turi užtikrinti saugumą nuo sprogimo ir gaisro.
85. Konstrukcijos su skirtingų metalų poromis turi būti įžemintos. Stacionarių darbo mašinų gaubtai, aparatai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti įžeminti. Nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nutiestas atskiras laidas iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro.
VIII. DARBUOTOJŲ DARBO SAUGOS IR SVEIKATOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
88. Gamybinių ir pagalbinių darbuotojų skaičius sandėlių ūkyje apskaičiuojamas pagal gamybos apimtį, taikomą technologiją ir mechanizavimo priemones arba jis gali būti pateiktas užsakovo.
89. Buitinės patalpos projektuojamos pagal Buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 501 (Žin., 2003, Nr. 40-1820). Kenksmingosioms medžiagoms nuo darbo drabužių pašalinti turi būti įrengta atskira patalpa arba vieta.
90. Sandėlių ūkyje turi būti vaistinėlė, muilas, greitai pasiekiamas vanduo, individualios apsaugos priemonės (darbo drabužiai, pirštinės, respiratoriai, dujokaukės ir kt.) ir priemonės naudojamiems chemikalams pašalinti (kalcinuota soda, chlorkalkės, gesintos kalkės, specialūs preparatai ir kt.).
91. Darbo aplinka sandėlių ūkyje priskiriama prie gamybinių procesų, kurie gali:
92. Krovos darbai turi būti mechanizuoti. Rankomis keliami kroviniai turi būti ne sunkesni kaip 30 kg vyrams ir 10 kg moterims.
93. Sandėlių ūkio įrangos keliamas triukšmas neturi viršyti triukšmo lygio darbo vietose ir artimiausioje gyvenamoje aplinkoje normų.
94. Darbuotojų apsaugai nuo triukšmo reikia vadovautis Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 (Žin., 2011, Nr. 75-3638).
97. Ventiliatorių oro įsiurbimo angos turi būti uždengtos apsauginiu tinklu su 25x15 mm dydžio akutėmis.
98. Skystųjų mineralinių trąšų saugyklose talpyklų ir įrenginių priežiūros aikštelės, tilteliai, takai, taip pat antresolės ir laiptai turi būti apsaugoti ne žemesniais kaip 1,0 m aukščio turėklais su 0,1 m aukščio aklina apatine dalimi. Laiptai turi būti įrengiami ne statesni kaip 45o, ne siauresni kaip 0,7 m pločio ir ne daugiau kaip su 0,25 m aukščio pakopomis. Pakopų plotis ne mažesnis kaip 0,2 m.
99. Visos stacionarios mašinos, mechanizmai ir kiti įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti įžeminti. Nuo kiekvienos įžeminamos mašinos arba jos dalies turi būti nutiestas atskiras laidas iki apsaugos įžeminimo juostos kontūro.
IX. APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMAI
101. Sandėlių ūkyje, kur gamybos procese (atliekant krovos darbus ir vėdinimo metu) susidaro dulkės, turi būti numatytos priemonės joms surinkti įrengiant aspiracijos sistemą.
102. Tuščios mineralinių trąšų laikymo patalpos ir vietos (stoginės, aikštelės) prieš naujai jas užkraunant turi būti valomos sausuoju būdu, nenaudojant vandens.
103. Išbyrėjusios arba palietos skystosios trąšos ir augalų apsaugos produktai turi būti surinkti, kenksmingosios medžiagos iš paskleidimo vietos turi būti pašalinamos.
104. Sandėlių mechanizavimo ir tręšimo mašinos, užterštos mineralinėmis trąšomis, turi būti plaunamos atskirose plovyklose, jų nuotekas galima naudoti laukams tręšti. Paviršinės nuotekos nuo mineralinėmis trąšomis užterštų teritorijos plotų surenkamos specialiuose kauptuvuose. Jei yra galimybė, mineralinėmis trąšomis užterštos mašinos plaunamos mėšlinos technikos plovimo aikštelėse.
105. Nuotekos, susidariusios valant augalų apsaugos produktais užterštas sandėliavimo vietos grindis ir plaunant techniką, turi būti atskirai surenkamos ir nustatyta tvarka iš jų išvalomos kenksmingosios medžiagos. Leidžiama augalų apsaugos produktais užterštas plovimo nuotekas išpurkšti ant pasėlių, jei tais augalų apsaugos produktais jie buvo purškiami.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų
sandėlių technologinio projektavimo taisyklių
ŽŪ TPT 10:2013
1 priedas
Pagrindinių rūšių degių ir nedegių savybių turinčių mineralinių trąšų charakteristikos
| Trąšų pavadinimas |
Išvaizda |
Pagrindinė cheminė sudėtis |
Drėgnis, proc. |
Agresyvumas |
Pavojingumo klasė |
| Azoto trąšos |
|||||
| Amonio salietra |
Granulės |
NH4NO3 |
0,2–0,3 |
Oksidatorius. Išskiria nuodingus azoto oksidus |
Degi. 210 °C sąveikoje su siera, rūgštimis, superfosfatu, kalkių chloridu, metalų milteliais (ypač cinku) suyra išskirdama azotą ir deguonį, tai degių medžiagų aplinkoje gali sukelti gaisrą. Deganti amonio salietra, užteršta organinėmis medžiagomis, gali sprogti. Pavojingumo klasė 5 |
| Karbamidas |
Granulės |
CO(NH2)2 |
0,25 |
Saveikoje su kalkinėmis medžiagomis išskiria amoniaką |
Normaliomis sąlygomis nesprogus ir nedegus. Užsiliepsnojimo temperatūra 220 °C, savaime užsidega 715 °C |
| Amonio sulfatas |
Kristalai |
(NH4)2SO4 |
0,2 |
Saveikoje su kalkinėmis medžiagomis išskiria amoniaką |
Nedegus. Įkaitintas iki 235 °C skyla išskirdamas amoniaką ir sieros trioksidą |
| Granulės |
|
0,6 |
|||
| Fosforo trąšos |
|||||
| Superfosfatas |
Granulės |
Ca(H2PO4)2 xH2O+H3PO4 +CaSO4 |
3,5 |
Turi laisvųjų rūgščių skaičiuojant P2O5 – 2,5 proc. |
Nedegus ir nesprogus. Pavojingumo klasė 9 |
| Dvigubasis superfosfatas |
Granulės |
Ca(H2PO4)2 xH2O+H3PO4 |
3,0–4,0 |
Turi laisvųjų rūgščių skaičiuojant P2O5 – 2,5– 5 proc. |
Nedegus ir nesprogus. Pavojingumo klasė 9 |
| Diamonio fosfatas |
Granulės |
(NH4)2HPO4 |
|
Degdamas išskiria amoniaką ir fosforo oksidus |
Nedegus ir nesprogus. Skyla įkaitintas iki 155 °C. Pavojingumo klasė 9 |
| Kalio trąšos |
|||||
| Kalio chloridas |
Granulės |
KCl |
0,5 |
Iki 0,5 proc. drėgnio nesukelia korozijos |
Nedegus ir nesprogus. Pavojingumo klasė 9 |
| Smulkūs kristalai |
KCl |
1,0 |
Iki 1,0 proc. drėgnio nesukelia korozijos |
Nedegus ir nesprogus. Pavojingumo klasė 9 |
|
| Kalio druska 40 proc. |
Kristalai |
KCl+NaCl |
2,0 |
Iki 2,0 proc. drėgnio nesukelia korozijos |
Nedegi ir nesprogi. Pavojingumo klasė 9 |
| Kompleksinės trąšos |
|||||
| Amofosas |
Granulės |
NH4H2PO4 (NH4)2HPO4 |
1,0 |
Sąveikoje su kalkinėmis medžiagomis išskiria NH3 |
Nedegus ir nesprogus. Pavojingumo klasė 9 |
| Nitrofoska |
Granulės |
NH4NO3+ (NH4)2HPO4+ NH4H2PO4+ KNO3+ CaHPO4 |
1,5 |
Kaitinant išskiria azoto oksidus |
Nesprogi. Degi. Aukštesnėje temperatūroje gali savaime kaisti. Pavojingumo klasė 9 |
| Azofoska |
Granulės |
NH4NO3+ (NH4)2HPO4 |
1,0 |
Silpnas oksidatorius |
Nesprogi. Degi. Sunkiai deganti. Pavojingumo klasė 9 |
| NH4H2PO4+ KCl |
|||||
| Nitroamofoska |
Granulės |
NH4NO3+ (NH4)2HPO4 |
0,8 |
Silpnas oksidatorius |
Nesprogi. Gaisrui pavojinga. Sunkiai deganti. Pavojingumo klasė 9 |
| NH4H2PO4+ KCl |
|||||
| Nitroamofosas |
Granulės |
NH4NO3 |
1,5 |
Silpnas oksidatorius |
Nesprogus. Įkaitintas iki 170 °C linkęs suskilti ir tirpti. Pavojingumo klasė 9 |
| (NH4)2HPO4 |
|||||
| Nitrofosas |
Granulės |
(NH4)2HPO4+ NH4NO3+ NH4H2PO4 |
1,5 |
|
Nesprogi. Įkaitinta iki 170 °C linkusi suskilti ir tirpti Pavojingumo klasė 9 |
| Diamofoska |
Granulės |
(NH4)2HPO4 |
1,3 |
|
Nesprogi ir nedegi. Pavojingumo klasė 9 |
| KCl |
|||||
| Amofosfatas |
Granulės |
(NH4)2HPO4 |
1,5 |
|
Nesprogus ir nedegus. Pavojingumo klasė 9 |
| NH4H2PO4 |
|||||
| Skystosios mineralinės trąšos |
|||||
| KAS |
Tirpalas |
CO(NH2)2+ NH4NO3 |
|
|
|
| Skystosios kompleksinės trąšos |
Tirpalas |
|
|
|
|
Mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų
sandėlių technologinio projektavimo taisyklių
ŽŪ TPT 10:2013
2 priedas
Kietųjų mineralinių trąšų tankis sampile
| Mineralinės trąšos pavadinimas |
Tankis sampile, t/m3 |
| Natrio salietra |
1,10–1,40 |
| Kalcio salietra |
0,90–1,13 |
| Amonio sulfatas |
0,80–0,94 |
| Amonio chloridas |
0,58–0,60 |
| Amonio salietra |
0,80–0,83 |
| Karbamidas |
0,63–0,71 |
| Superfosfatas, miltinis |
1,02–1,20 |
| Dvigubasis superfosfatas, granuliuotas |
0,86–1,00 |
| Amonizuotas superfosfatas |
0,97–1,20 |
| Kalio chloridas |
0,91–1,10 |
| Kalio sulfatas |
1,25–1,40 |
| Kalio druska |
1,00–1,20 |
| Silvinitas |
1,10–1,30 |
| Kainitas |
1,30–1,40 |
| Amofosas |
0,80–0,90 |
| Nitrofoska |
1,00–1,16 |
| Nitroamofosas |
0,90–0,97 |
| Nitroamofoska |
0,90–1,05 |
| Fosforitmilčiai |
1,62–1,80 |
| Marteninis fosfošlakas |
2,00–2,05 |
| Skalūniniai pelenai |
1,00–1,40 |
| Kalkių miltai |
1,00–1,70 |
| Dolomitmilčiai |
1,00–1,70 |
| Gipso miltai |
1,30 |
| Fosfogipsas |
0,68–0,75 |