Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
Į S A K Y M A S
DĖL NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2013 m. rugsėjo 23 d. Nr. V-900
Vilnius
Įgyvendindamas Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 (Žin., 2012, Nr. 149-7630), 270 punkto nuostatas:
1. T v i r t i n u Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašą (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811);
2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. V-151 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 20-1015);
2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. V-175 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2013, Nr. 20-983);
2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ (Žin., 2007, Nr. 2-103) 1 punktą;
2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. V-681 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 89-4287) 2 punktą.
3. N u s t a t a u, kad šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo 28.3.11 punktas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-900
NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS Tvarkos aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarką.
3. Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra Lietuvoje vykdoma trimis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo lygiais, kuriais siekiama užtikrinti akušerijos, nėštumo patologijos, naujagimių intensyviosios terapijos ir neonatologijos paslaugų (toliau – paslaugos) nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams tinkamumą ir racionaliai naudoti sveikatos priežiūros išteklius.
4. Paslaugos teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – įstaigos), atitinkančiose bendruosius ir specialiuosius paslaugų teikimo reikalavimus bei turinčiose licencijas vykdyti asmens sveikatos priežiūros veiklą ir teikti atitinkamas paslaugas.
5. Paslaugas teikia gydytojai akušeriai ginekologai, vaikų ligų gydytojai, gydytojai neonatologai, gydytojai anesteziologai reanimatologai, akušeriai, bendrosios praktikos ar vaikų slaugytojai, turintys atitinkamos praktikos licenciją. Įstaigos vadovai užtikrina, kad asmenys, teikiantys paslaugas, privalomojo kvalifikacijos tobulinimo metu ne rečiau kaip vieną kartą per penkerius metus baigtų:
5.1. gimdymo, pogimdyminėse bei naujagimių palatose dirbantys gydytojai akušeriai ginekologai, gydytojai neonatologai, vaikų ligų gydytojai, bendrosios praktikos ir (ar) vaikų slaugytojai ir akušeriai – 16 val. trukmės naujagimių gaivinimo kursus;
5.2. gimdymo palatose dirbantys akušeriai bei gydytojai akušeriai ginekologai – 16 val. trukmės skubios pradinės (akušeriai) ir specializuotos (gydytojai akušeriai ginekologai) akušerinės pagalbos kursus;
6. Įstaigų, teikiančių akušerijos paslaugas, sveikatos priežiūros specialistai turi patikrinti naujagimių akis, klausą ir dalyvauti atliekant visuotinį naujagimių tikrinimą dėl įgimtų medžiagų apykaitos ligų teisės aktų nustatyta tvarka.
7. Įstaigų, teikiančių paslaugas, veiklai koordinuoti Lietuvos teritorija suskirstoma pagal aprašo 3 priedą.
8. Paslaugas teikiančios įstaigos perinatologijos centro vadovo prašymu perinatologijos centrui teikia aprašo 40 punkte nurodytą informaciją.
9. Šiame apraše nustatyti reikalavimai taikomi visoms paslaugas teikiančioms įstaigoms nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos.
iI. PAslaugų LYGIAI
11. Pirminio lygio paslaugos – tai ambulatorinė nėščiųjų sveikatos priežiūra, teikiama pagal Lietuvos medicinos normoje mn 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 2006, Nr. 3-62) apibrėžtą kompetenciją.
12. Teikiant pirminio lygio paslaugas nustačius rizikos veiksnių, nurodytų aprašo 33.1 ar 48 punktuose, nėščiosios tiesiogiai siunčiamos ambulatorinei konsultacijai atitinkamai į antrinio B ar tretinio lygio paslaugas teikiančias įstaigas.
13. Antrinio lygio paslaugos – tai ambulatorinės ir stacionarinės nėštumo patologijos, akušerijos ir neonatologijos paslaugos, kurios pagal nėštumo rizikos veiksnius bei neonatologinės pagalbos poreikį skirstomos į:
13.1. antrinio A lygio paslaugas – nėštumo patologijos, neonatologijos paslaugas, teikiamas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kai nėra nėštumo rizikos veiksnių, nurodytų aprašo 33.1, 33.2, 48 ir 49 punktuose;
14. Tretinio lygio paslaugos – tai ambulatorinės ir stacionarinės nėštumo patologijos, neonatologijos, naujagimių intensyviosios terapijos paslaugos, kai yra nėštumo rizikos veiksnių, nurodytų aprašo 48 ir 49 punktuose.
15. Antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimas organizuojamas atsižvelgiant į nėštumo rizikos veiksnius bei neonatologinės pagalbos poreikį:
15.1. jeigu nėščiajai, gimdyvei ir / ar naujagimiui reikalingos aukštesnio lygio paslaugos, žemesnio lygio įstaiga apie tai turi informuoti pacientą (jo atstovą) ir užtikrinti, kad jis būtų pervežtas į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią įstaigą;
III. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ SKIRSTYMAS PAGAL paslaugų teikimo LYGIUS
16. Atsižvelgiant į teikiamų paslaugų lygius, įstaigos skirstomos į pirminio, antrinio A, antrinio B ir tretinio lygio paslaugas teikiančias įstaigas. Įstaigose, teikiančiose aukštesnio lygio paslaugas, gali būti teikiamos ir žemesnio lygio paslaugos.
17. Pirminio lygio paslaugas teikiančios įstaigos yra pirminę ambulatorinę nėščiųjų priežiūrą vykdančios įstaigos.
18. Antrinio A lygio paslaugas teikiančios įstaigos yra stacionarinę akušerinę, nėštumo patologijos ir neonatologinę pagalbą teikiančios įstaigos, nenurodytos aprašo 19 ir 20 punktuose.
19. Antrinio B lygio paslaugas teikiančios įstaigos:
IV. PIRMINIO LYGIO PASLAUGŲ TEIKImas
V. ANTRINIO A LYGIO PASLAUGŲ TEIKImas
23. Antrinio A lygio paslaugas teikiančių įstaigų siekiami kokybės rodikliai:
24. Antrinio A lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje turi būti:
24.2. akušerijos padalinys, kuriame yra:
25. Antrinio A lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje visą parą turi būti užtikrinamas ne mažiau kaip 1 gydytojo akušerio ginekologo, 1 gydytojo neonatologo ar vaikų ligų gydytojo, gydytojo anesteziologo reanimatologo, akušerio paslaugų teikimas.
26. Darbo organizavimo antrinio A lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje tvarka:
26.1. naujagimių būklę vertina ir pagalbą teikia akušeris, bendrosios praktikos ir (ar) vaikų slaugytojas, gydytojas akušeris ginekologas, gydytojas neonatologas ar vaikų ligų gydytojas;
27. Antrinio A lygio paslaugų teikimas:
27.1. antrinio A lygio ambulatorinės nėštumo patologijos paslaugos yra prilyginamos gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai;
27.2. antrinio A lygio paslaugas teikiančios įstaigos konsultacijų padalinyje konsultuojamos nėščiosios, siųstos iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų;
27.3. antrinio A lygio paslaugas teikiančiose įstaigose gali gimdyti:
27.3.2. esant vienos cezario pjūvio operacijos randui gimdoje, kai yra palankių veiksnių ir numatomas gimdymas natūraliais takais;
27.4. esant nėštumo rizikos veiksnių, nurodytų aprašo 33.1, 33.2, 48, 49 punktuose, nėščiosios nukreipiamos konsultacijai ar gimdymui į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas. Tais atvejais, kai nėščiosios ar gimdyvės nespėjama perkelti ir atsiranda grėsmė jos ir / ar vaisiaus bei naujagimio gyvybei ar sveikatai, kviečiamas konsultantas iš aukštesnio lygio paslaugas teikiančios įstaigos;
28. Medicinos prietaisai ir kitos priemonės, kurias turi turėti antrinio A lygio paslaugas teikianti įstaiga:
28.1. ambulatorinėms paslaugoms teikti – nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 89-4046);
28.2. stacionarinėms nėštumo patologijos ir akušerijos paslaugoms teikti:
28.2.1. akušerijos padalinyje:
28.2.1.8. vaistų skyrimo ir gydymo bei darbo organizavimo schemos, būtinos esant sunkiai preeklampsijai ir eklampsijai, hemoraginiam šokui, anafilaksiniam šokui, trombembolijai, vaisiaus vandenų embolijai;
28.2.2. gimdymo palatoje:
28.2.2.2. monitorius, kuriuo naudojantis galima vertinti suaugusiojo gyvybines funkcijas (arterinį kraujo spaudimą (AKS), pulsą, saturaciją) ir vaisiaus būklę (kardiotokografas);
28.2.2.8. komplektas vakuuminei vaisiaus ekstrakcijai atlikti ir / arba akušerinės replės, prieinami visą parą;
28.2.3. naujagimių gaivinimo vietoje, esančioje gimdymo palatoje ir / ar operacinėje:
28.2.3.9. ambu tipo kvėpavimo maišas (240–750 ml talpos) su apsauginiu slėgio vožtuvu ir / ar rankinis naujagimių dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas su „T“ formos vamzdeliu ir palaikantis teigiamą slėgį iškvėpimo gale;
28.2.3.17. umbilikalinių kraujagyslių kateterizavimo rinkinys, kuriame yra tik sterilūs instrumentai: žirklės, kocherio spaustukas, pincetai (chirurginis, anatominis, kraujagyslių);
28.2.3.22. būtinų vaistų skubiai medicinos pagalbai teikti, esant hipertenzinei būklei, eklampsijai, kraujavimui, hemoraginiam šokui, anafilaksinei reakcijai ar šokui, tromboembolijai ir embolijai vaisiaus vandenimis;
28.2.4. operacinėje:
28.3. stacionarinėms neonatologijos paslaugoms teikti:
28.3.3. inkubatoriai (1–3 vnt.) ir / ar šildomi naujagimių reanimacijos stalai ir / ar šildomos lovos;
28.3.4. sistema teigiamam slėgiui kvėpavimo takuose palaikyti (CPAP) su skirtingų dydžių nosies kaniulių rinkiniu (2 vnt.);
28.3.5. monitorius naujagimių būklei įvertinti (širdies veiklai, kvėpavimui, kraujospūdžiui ir kt.);
VI. ANTRINIO B LYGIO PASLAUGų TEIKImas
29. Antrinio B lygio paslaugas teikiančių įstaigų kokybės rodikliai:
30. Antrinio B lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje turi būti:
30.2. akušerijos padalinys, kuriame yra:
31. Reikalavimai personalui:
31.1. visą parą užtikrinamas ne mažiau kaip 2 gydytojų akušerių ginekologų, 1 gydytojo anesteziologo reanimatologo, 1 gydytojo neonatologo, akušerių bei slaugytojų (bendrosios praktikos ir / ar vaikų, anestezijos ir intensyviosios terapijos) paslaugų teikimas;
32. Darbo organizavimo antrinio B lygio paslaugas teikiančiose įstaigose tvarka:
32.1. naujagimių būklę vertina ir pagalbą teikia akušeris, bendrosios praktikos ir (ar) vaikų slaugytojas, gydytojas akušeris ginekologas ar gydytojas neonatologas;
33. Antrinio B lygio paslaugas teikiančių įstaigų paslaugų teikimo tvarka:
33.1. konsultacijai į antrinio B lygio paslaugas teikiančias įstaigas siunčiamos nėščiosios, esant šiems nėštumo rizikos veiksniams:
33.1.1. nepalanki akušerinė anamnezė:
33.1.2. nepalanki nėščiosios būklė – iki 12 nėštumo savaitės nustatytas kūno masės indeksas yra 30 ar didesnis;
33.1.3. nėštumo patologija:
33.1.4. nėščiosios ligos:
33.1.4.1. įtarus ar diagnozavus tiesiogiai su nėštumu nesusijusią patologiją, komplikuojančią nėštumą, jeigu konsultavę specialistai nenurodė, kad būtina tretinio lygio specializuota pagalba;
33.2. gimdyti į antrinio B lygio paslaugas teikiančias įstaigas nukreipiamos nėščiosios, esant šiems nėštumo rizikos veiksniams:
33.2.1. nepalanki akušerinė anamnezė:
33.2.3. nėštumo patologija:
33.2.4. vaisiaus patologija:
33.2.5. nėščiosios ligos:
33.2.5.1. įtariant ar diagnozavus tiesiogiai su nėštumu nesusijusią patologiją, komplikuojančią nėštumą, jeigu konsultavę specialistai nenurodė, kad būtina tretinio lygio specializuota pagalba;
33.3. Nesant galimybių (infekcijų protrūkių, avarijų perinatologijos centruose atvejais) paslaugas nėščiosioms ir gimdyvėms, kai yra rizikos veiksnių, nurodytų aprašo 48 ir 49 punktuose, ir / ar naujagimiams teikti perinatologijos centre, jos gali būti teikiamos antrinio B lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje.
33.4. Tiesiogiai su nėštumu nesusijusiomis ligomis sergančios nėščiosios, jei jas reikia gydyti stacionare, gydomos atitinkamuose specializuotuose skyriuose, o jei diagnozuota ir nėštumo patologija – nėštumo patologijos padalinyje, į kurį nėščioji perkeliama tik po gydytojo akušerio ginekologo konsultacijos.
34. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje turi būti užtikrinamas gydytojų konsultantų išvykimas į atitinkamų paslaugų teikimo teritorijų žemesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams konsultuoti ir, esant reikalui, pervežti. Naujagimių konsultavimo ir pervežimo į aukštesnio lygio paslaugas teikiančią įstaigą tvarka nustatyta aprašo VIII skyriuje.
36. Medicinos prietaisai ir kitos priemonės, kuriuos privalo turėti antrinio B lygio paslaugas teikianti įstaiga:
36.2. skirti stacionarinėms nėštumo patologijos ir akušerijos paslaugoms teikti:
36.2.1. akušerijos padalinyje:
36.2.1.3. medicinos prietaisai vaisiaus kraujui paimti (iš pirmeigės dalies ir iš virkštelės kraujagyslių) bei laktatų ir / ar rūgščių ir šarmų pusiausvyros tyrimui;
36.2.3. naujagimių gaivinimo vietoje, esančioje gimdymo palatoje, ir / ar operacinėje:
36.3. stacionarinėms neonatologijos paslaugoms teikti:
36.4. naujagimių intensyviosios terapijos paslaugoms teikti – nurodyti Naujagimių intensyviosios terapijos antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl naujagimių intensyviosios terapijos antrinio ir tretinio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2008, Nr. 14-477).
VII. PERINATOLOGIJOS CENTRŲ FUNKCIJOS IR TRETINIO LYGIO paslaugŲ teikimas
37. Perinatologijos centre, kuris yra struktūrinis universiteto ligoninės padalinys, teikiamos pirminio, antrinio ir tretinio lygio paslaugos. Pirminio ir antrinio lygio paslaugos perinatologijos centre teikiamos tik mokslo ir mokymo tikslais.
39. Perinatologijos centrai teikia metodinę pagalbą paslaugas teikiančių įstaigų veiklai, atlieka mokslinius tyrimus, analizuoja statistinius rodiklius, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra, diegia naujus diagnostikos ir gydymo metodus, dalyvauja rengiant sveikatos priežiūros specialistus vientisųjų ir podiplominių studijų programose.
40. Perinatologijos centruose analizuojama:
41. Aprašo 40 punkte nurodytų duomenų kaupimą ir analizę organizuoja perinatologijos centro vadovas.
42. Perinatologijos centrai Sveikatos apsaugos ministerijai vieną kartą per metus iki balandžio 1 d. pateikia praėjusių kalendorinių metų aprašo 40 punkte nurodytų duomenų analizę.
43. Perinatologijos centruose turi būti užtikrinama skubi konsultacinė pagalba ir konsultanto išvykimas į žemesnio lygio paslaugas teikiančias įstaigas nėščiosioms, gimdyvėms bei naujagimiams konsultuoti ir, esant reikalui, pervežti.
44. Perinatalogijos centruose turi būti užtikrinamas paslaugų teikimas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams, kai yra rizikos veiksnių, nurodytų aprašo 48 ir 49 punktuose.
45. Kokybės rodikliai:
46. Perinatologijos centre turi būti:
46.2. akušerijos padalinys, kuriame yra:
46.3. Perinatologijos centre turi būti užtikrinama, kad:
46.3.1. visą parą būtų teikiamos ne mažiau kaip 3 gydytojų akušerių ginekologų (vienas iš jų – skubiajai konsultacinei pagalbai perinatologijos centro paslaugų teikimo teritorijose teikti), 2 gydytojų anesteziologų, 3 gydytojų neonatologų (vienas iš jų skubiajai konsultacinei pagalbai perinatologijos centro paslaugų teikimo teritorijose teikti), akušerių bei slaugytojų (bendrosios praktikos ir / ar vaikų, anestezijos ir intensyviosios terapijos) paslaugos;
48. Konsultuotis į tretinio lygio paslaugas teikiančias įstaigas nėščiosios siunčiamos, kai yra šie nėštumo rizikos veiksniai:
48.1. nepalanki akušerinė anamnezė:
48.3. nėštumo patologija:
48.4. vaisiaus patologija:
49. Stacionarinės paslaugos tretinio lygio paslaugas teikiančiose įstaigose teikiamos esant šiems nėštumo rizikos veiksniams:
49.2. nėštumo patologija:
49.3. vaisiaus patologija:
49.4. nėščiosios ligos:
49.4.1. tiesiogiai su nėštumu nesusijusios ligos, komplikuojančios nėštumą, jei konsultavę gydytojai specialistai nurodė, kad būtinos tretinio lygio paslaugos:
50. Chirurginė, kardiochirurginė ir neurochirurginė pagalba naujagimiams teikiama:
50.1. antenataliniu periodu diagnozavus vaisiaus raidos anomaliją, dėl kurios gimusį naujagimį nedelsiant reikės operuoti, nėščioji siunčiama:
50.1.1. dėl kardiochirurginės patologijos – į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santariškių klinikas;
50.1.2. dėl neurochirurginės patologijos – į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę VšĮ Kauno klinikas;
50.1.3. dėl chirurginės patologijos:
50.1.3.1. stemplės atrezijos ir diafragmos išvaržos – į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninę Santariškių klinikas;
50.2. naujagimiams diagnozavus chirurginę, kardiochirurginę arba neurochirurginę patologiją, kuriai reikia operacinio gydymo, priklausomai nuo patologijos sudėtingumo, jie gali būti operuojami VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikose;
51. Medicinos prietaisai ir priemonės, kurias privalo turėti tretinio lygio paslaugas teikianti įstaiga:
51.1. ambulatorinėms paslaugoms teikti:
51.1.3. ultragarso aparatas su doplerio įranga, tinkamais davikliais nėščiųjų bei gimdyvių tyrimams ir priedais, skirtais medžiagai archyvuoti;
51.2. stacionarinėms nėštumo patologijos ir akušerijos paslaugoms teikti:
51.2.1. akušerijos padalinyje:
51.2.1.2. ultragarso aparatas su doplerio įranga, tinkamais davikliais nėščiųjų bei gimdyvių tyrimams ir priedais, skirtais medžiagai archyvuoti;
51.2.1.4. medicinos prietaisai vaisiaus kraujui paimti (iš pirmeigės dalies ir iš virkštelės kraujagyslių) bei laktatų ir / ar rūgščių ir šarmų pusiausvyrai tirti;
51.2.5. stacionarinėms neonatologijos paslaugoms teikti:
51.2.5.4. galvos smegenų veiklos monitorius (integruotos amplitudės elektroencefalografija (integruotos aEEG);
VIII. Skubi konsultacinė sveikatos priežiūros pagalba
52. Nėščiųjų, gimdyvių ir pagimdžiusių moterų konsultavimo ir pervežimo tvarka:
52.1. žemesniojo lygio paslaugas teikiančios įstaigos gydytojas akušeris ginekologas telefonu informuoja aukštesniojo lygio paslaugas teikiančios įstaigos gydytoją akušerį ginekologą apie pacientę ir aptaria klinikinę situaciją;
52.2. atvykęs gydytojas akušeris ginekologas konsultuoja pacientę, padaro įrašus medicinos dokumentuose, nustato, į kokio lygio paslaugas teikiančią įstaigą reikia pacientę pervežti;
52.3. turi būti užtikrinama, kad bet kuriuo paros metu būtų galimybė konsultuoti ir pervežti nėščiąsias, gimdyves ir pagimdžiusias moteris;
52.4. gydytojai konsultantai iš aukštesnio į žemesnio lygio įstaigas (iš tretinio į antrinio B arba antrinio A lygio įstaigas ir iš antrinio B į antrinio A lygio įstaigas) vyksta konsultacinę sveikatos priežiūros pagalbą teikiančios įstaigos transportu;
52.5. dėl stacionarinės akušerinės pagalbos į aukštesnio lygio įstaigas (tretinio arba antrinio B lygio įstaigas) nėščiosios ir gimdyvės pervežamos siunčiančios įstaigos transportu;
52.6. pervežimo automobiliai turi būti aprūpinti medicinos prietaisais, vaistais ir priemonėmis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. V-428 „Dėl Privalomų medicinos prietaisų, vaistų, asmeninių apsaugos priemonių, gelbėjimo ir apsaugos bei ryšio priemonių greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėse sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 71-3253).
53. Naujagimių konsultavimo ir pervežimo tvarka:
53.1. žemesniojo lygio paslaugas teikiančios įstaigos gydytojas neonatologas arba vaikų ligų gydytojas telefonu informuoja aukštesniojo lygio paslaugas teikiančios įstaigos gydytoją neonatologą apie naujagimį ir aptaria klinikinę situaciją;
53.2. remdamasis gauta informacija, gydytojas neonatologas rekomenduoja, kaip reikėtų gydyti naujagimį, kol atvyks naujagimių pervežimo brigada (toliau – brigada);
53.3. atvykęs gydytojas neonatologas konsultuoja naujagimį, prireikus padeda parengti naujagimį pervežti, padaro įrašus medicinos dokumentuose, teikia informaciją tėvams apie naujagimio būklę ir pervežimo būtinumą, gavęs raštišką artimųjų sutikimą, nustato, į kokio lygio paslaugas teikiančią įstaigą reikia naujagimį pervežti;
53.4. turi būti užtikrinama, kad bet kuriuo paros metu būtų galimybė konsultuoti ir pervežti naujagimius;
53.5. naujagimių pervežimo į aukštesnio lygio paslaugas teikiančios įstaigos naujagimių intensyviosios terapijos arba kitus specializuotos pagalbos skyrius indikacijos teikiant skubią konsultacinę pagalbą nustatytos Skubios konsultacinės sveikatos priežiūros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-39 (Žin., 2008, Nr. 33-1190);
53.6. visais atvejais naujagimius perveža brigados, sudarytos iš gydytojo neonatologo ir bendrosios praktikos ar vaikų slaugytojo;
53.7. brigada užpildo ligonio transportavimo lapą, kurį palieka įstaigoje, į kurią ligonis pervežamas;
53.8. naujagimiai turi būti vežami specialiai įrengtais automobiliais, kuriuose būtų šie medicinos prietaisai ir priemonės:
53.8.3. rankinis naujagimių dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas su „T“ formos vamzdeliu ir palaikantis teigiamą slėgį iškvėpimo gale;
IX. NAUJAGIMIŲ MIRČIŲ, NEGYVŲ GIMUSIŲ, NĖŠČIŲJŲ IR GIMDYVIŲ MIRČIŲ bei atvejų, KAI NĖŠČIŲJŲ IR GIMDYVIŲ GYVYBEI BUVO KILĘS PAVOJUS, NAGRINĖJIMas
54. Įstaigos, teikiančios antrinio A ar antrinio B lygio paslaugas, vadovo įsakymu sudaroma komisija atvejų, kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus (angl. near miss), naujagimių mirčių, negyvų gimusių, nėščiųjų ir gimdyvių mirčių įstaigoje (toliau – atvejis) priežastims nagrinėti (toliau – komisija). Komisija savo išvadas įstaigos vadovui ir perinatologijos centro vadovui pateikia per 20 darbo dienų nuo atvejo užregistravimo.
55. Įstaigos, užregistravusios nėščiosios ar gimdyvės mirties atvejį, ne vėliau kaip per 24 val. apie tai raštu informuoja Sveikatos apsaugos ministeriją ir perinatologijos centrą (pagal 3 priede nurodytą paslaugų teikimo teritoriją).
56. Perinatologijos centre įstaigos vadovo įsakymu sudaroma komisija, nagrinėjanti perinatologijos centre bei jo paslaugų teikimo teritorijoje esančiose įstaigose buvusius atvejus (toliau – perinatologijos centro komisija).
57. Perinatologijos centro komisijai įstaigos taip pat pateikia medicinos dokumentų kopijas (nėščiosios, gimdyvės ir / ar naujagimio), susijusias su nagrinėjamu atveju.
58. Įstaigos administracijos atstovas ir sveikatos priežiūros specialistai, teikę paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir / ar naujagimiui, gali būti kviečiami į perinatologijos centro komisijos posėdžius, kuriuose jie privalo dalyvauti.
59. Perinatologijos centro komisijai išnagrinėjus konkretų atvejį, raštu pateikiamos jos išvados ir pasiūlymai įstaigų, teikusių paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir / ar naujagimiui, vadovams.
60. Įstaigų vadovai privalo informuoti perinatologijos centro komisiją apie priemones, kurių imtasi pagal siūlymus.
61. Komisijos ir perinatologijos centrų komisijos nagrinėja tokius atvejus:
61.1. negyvų gimusiųjų arba naujagimių mirtis įstaigoje gimdymo metu ar pirmąją gyvenimo savaitę ir iki 27 parų;
61.2. nėščiųjų, gimdyvių ar iki 42 dienų po gimdymo moterų mirtis, kai tam turėjo įtakos priežastys, susijusios su nėštumu ar gimdymu, jo pasunkintos ar nuo jo priklausančios;
61.3. kai nėščiųjų ir gimdyvių gyvybei buvo kilęs pavojus (angl. near miss) pagal šiuos kriterijus:
61.3.1. akušerinis kraujavimas, dėl kurio atliktas kraujo perpylimas ( 2 vienetai eritrocitų masės) ir / ar gimdos ertmės tamponavimas balionu ir / ar atlikta laparotomija arba kai gyvybinių funkcijų rodikliai pakinta daugiau kaip 15 proc.;
61.3.2. HELLP (hemolizė, padidėjusi kepenų fermentų koncentracija kraujo serume ir trombocitopenija) sindromas, eklampsija;
Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių
sveikatos priežiūros tvarkos aprašo
1 priedas
NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO REIKALAVIMAI
Eil. Nr. |
Nėštumo laikas |
Tikrinimo periodiškumas |
Nėščiosios sveikatos priežiūra |
Konsultacijos |
Pastabos |
||
Specialistai |
Privalomieji tyrimai |
Specialistai |
Veiksmai |
||||
1. |
Iki 12 nėštumo savaitės pabaigos |
|
Šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros (toliau – PASP) komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris |
1. Pirmo apsilankymo metu: 1.1. anamnezė; 1.2. arterinis kraujo spaudimas; 1.3. kūno masės indeksas; 1.4. kraujo tyrimai: 1.4.1. kraujo (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht); 1.4.2. kraujo grupės ir Rh nustatymas; 1.4.3. Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh (–), o vyro Rh (+); 1.4.4. dėl sifilio (RPR); 1.4.5. dėl ŽIV; 1.5. šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris). 2. Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti. |
Gydytojas akušeris ginekologas 12–14 nėštumo savaitę
Gydytojas odontologas |
Rizikos veiksnių nustatymas ir įvertinimas
|
1. Antro apsilankymo metu (po 10–14 dienų) aptariami tyrimų rezultatai, įteikiama forma 113/a, kuri pildoma kiekvieno apsilankymo metu. 2. Jei nėščioji lankosi pas PASP komandos gydytoją akušerį ginekologą ar akušerį, ji turi būti apžiūrėta PASP vidaus ligų gydytojo. 3. Rekomenduojama vartoti po 0,4 mg/d. folio rūgšties I nėštumo trimestrą. 4. Nėščiųjų anemija I ir III nėštumo trimestre konstatuojama, kai Hb mažiau kaip 110 g/l, o II trimestre – mažiau kaip 105 g/l. 5. Esant indikacijų kartu gyvenantys šeimos nariai (ar kiti artimieji) siunčiami atlikti rentgenologinio plaučių tyrimo. 6. Aptariami gyvenimo ir darbo sąlygų, žalingų įpročių bei smurto šeimoje klausimai. 7. Esant ar nėštumo metu atsiradus didelės rizikos nėštumo veiksnių, nurodytų Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 2 priede, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. 8. Šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti atliekamas 12–14 nėštumo savaitę prieš siunčiant nėščiąją pas gydytoją akušerį ginekologą. Šis tyrimas turi būti atliktas ir tuo atveju, jei nėščioji pirmą kartą apsilanko pas sveikatos priežiūros specialistą vėliau nei 14 nėštumo savaitę: 8.1. jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti neigiamas, šis tyrimas nekartojamas, o bendras šlapimo tyrimas gali būti atliekamas nuo 24 nėštumo savaitės; 8.2. jeigu šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti teigiamas (yra bakterijų augimo požymių), tyrimas tęsiamas – atliekama antibiotikograma. Toliau nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas, vadovaudamasis Nėščiųjų besimptomės bakteriurijos diagnostikos ir gydymo metodika. 9. Rekomenduojamas tyrimas ultragarsu 11–14 nėštumo savaitę. |
2. |
13–28 nėštumo savaitė |
2 kartus, esant rizikos veiksnių – pagal indikacijas |
Šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris
|
1. Kiekvieno apsilankymo metu: 1.1. arterinis kraujo spaudimas; 1.2. gimdos dugno aukščio matavimas nuo 20 nėštumo savaitės; 1.3. vaisiaus širdies tonų vertinimas nuo 20 nėštumo savaitės; 1.4. šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris). 2. 27–28 nėštumo savaitę Rh antikūnų nustatymas netiesioginiu Kumbso metodu, kai moters Rh (–), o vyro Rh (+). 3. 24–28 nėštumo savaitę gliukozės toleravimo mėginys, esant gestacinio diabeto rizikos veiksnių, nurodytų aprašo 2 priede. |
Gydytojas akušeris ginekologas 18–20 nėštumo savaitę |
Tyrimas ultragarsu 18–20 nėštumo savaitę |
1. Jeigu randama Rh antikūnų, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą. 2. Jeigu nerandama Rh antikūnų, 28–32 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Suleidus anti-D imunoglobulino toliau antikūnai netiriami. |
3. |
29–40 nėštumo savaitė |
2–3 kartus, esant rizikos veiksnių – pagal indikacijas |
Šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris
|
1. Kiekvieno apsilankymo metu: 1.1. arterinis kraujo spaudimas; 1.2. gimdos dugno aukščio matavimas; 1.3. vaisiaus širdies tonų vertinimas; 1.4. šlapimo tyrimas (baltymas, leukocitai, eritrocitai, gliukozė, ketonai, nitritai, lyginamasis svoris). 2. 32 nėštumo savaitę atliekami tyrimai: 2.1. kraujo (Hb, leukocitai, trombocitai, Ht); 2.2. dėl sifilio (RPR); 2.3. dėl ŽIV. 3. Nuo 36 nėštumo savaitės – vaisiaus padėties vertinimas. |
Gydytojas akušeris ginekologas 35–37 nėštumo savaitę
|
1. Nustačius vaisiaus sėdmenų pirmeigą, siūlomas išorinis vaisaus apgręžimas – pirmą kartą gimdančioms suėjus 36 nėštumo savaitėms, o ne pirmą kartą gimdančioms – suėjus 37 nėštumo savaitėms. 2. Įvertinami naujagimių B grupės streptokoko (toliau – BGS) infekcijos rizikos veiksniai (aprašo 2 priedas), jų nesant 35–37 nėštumo savaitę ištiriamas pasėlis BGS nustatyti. |
1. Rengimas gimdymui ir kūdikio žindymui. 2. Aptariama vaisiaus judesių vertinimo svarba. |
4. |
Suėjus 41 nėštumo savaitei |
|
|
|
Gydytojas akušeris ginekologas |
1. Kardiotokograma. 2. Tyrimas ultragarsu. 3. Priimamas sprendimas dėl kito apsilankymo ar hospitalizavimo. |
|
Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo
2 priedas
RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄRAŠAS
I. DIDELĖS RIZIKOS NĖŠTUMO VEIKSNIAI, KURIEMS ESANT NĖŠČIĄJĄ TURI PRIŽIŪRĖTI GYDYTOJAS AKUŠERIS GINEKOLOGAS
1. Didelės rizikos nėštumo veiksniai gali lemti:
2. Nėštumas vadinamas didelės rizikos nėštumu, esant tokių rizikos veiksnių:
2.1. nepalanki akušerinė anamnezė:
2.2. nepalanki nėščiosios būklė:
2.3. nėštumo patologija:
2.4. vaisiaus patologija:
2.5. nėščiosios ligos:
II. Gestacinio diabeto rizikos veiksniai
4. Gestaciniu diabetu vadinamas angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, pirmą kartą nustatytas nėštumo metu.
5. Gestacinio diabeto rizikos veiksniai:
III. Naujagimių B grupės streptokoko (BGS) infekcijos rizikos veiksniai nėštumo metu
7. Naujagimių B grupės streptokoko (toliau – BGS) infekcijos rizikos veiksniai nėštumo metu:
Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo
3 priedas
Lietuvos teritorijos suskirstymAs įstaigų, teikiančių akušerijos, nėštumo patologijos, neonatologijos ir naujagimių intensyviosioS terapijos paslaugas, veiklai koordinuoti
1. Lietuvos teritorija asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – įstaigos), teikiančių akušerijos, nėštumo patologijos, neonatologijos ir naujagimių intensyviosios terapijos paslaugas (toliau – paslaugos), veiklai koordinuoti skirstoma taip:
Eil. Nr. |
Paslaugų teikimo teritorija |
Priskiriamos savivaldybės |
1. |
Kauno |
Alytaus miesto ir rajono, Birštono, Jonavos rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto ir rajono, Kazlų Rūdos, Kėdainių rajono, Lazdijų rajono, Marijampolės, Prienų rajono, Raseinių rajono, Šakių rajono, Vilkaviškio rajono |
2. |
Klaipėdos |
Klaipėdos miesto ir rajono, Kretingos rajono, Mažeikių rajono, Neringos, Pagėgių, Palangos miesto, Plungės rajono, Rietavo, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono |
3. |
Panevėžio |
Anykščių rajono, Biržų rajono, Kupiškio rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono |
4. |
Šiaulių |
Akmenės rajono, Joniškio rajono, Kelmės rajono, Pakruojo rajono, Radviliškio rajono, Šiaulių miesto ir rajono |
5. |
Vilniaus |
Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Šalčininkų rajono, Širvintų rajono, Švenčionių rajono, Trakų rajono, Ukmergės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Vilniaus miesto ir rajono, Visagino, Zarasų rajono |
2. Įstaigos teikia antrinio B lygio paslaugas paslaugų teikimo teritorijos, kurioje ji vykdo veiklą, nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams.
3. Vilniaus perinatologijos centras teikia paslaugas Vilniaus ir Panevėžio paslaugų teikimo teritorijų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams.
4. Kauno perinatologijos centras teikia paslaugas Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių paslaugų teikimo teritorijų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams.
Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo
4 priedas
VEIKSNIŲ, KURIEMS ESANT GIMDYMO METU TURI DALYVAUTI gydytojas NEONATOLOGAS ar vaikų ligų gydytojas, SĄRAŠAS
Veiksniai, susiję su nėščiąja |
Veiksniai, susiję su vaisiumi |
Tiesiogiai su gimdymu susiję veiksniai |
1. Sunki preeklampsija, eklampsija. 2. Cukrinis diabetas. 3. Tiesiogiai su nėštumu nesusijusios ligos, komplikuojančios nėštumą. 4. Buvusi perinatalinė mirtis. 5. Buvęs naujagimio centrinės nervų sistemos pažeidimas. 6. Kraujavimai antrosios nėštumo pusės metu. 7. Suleista narkotinių vaistų mažiau nei 4 val. iki naujagimio gimimo. 8. Alkoholizmas, narkomanija, toksikomanija. |
1. Įtariama vaisiaus hipoksija ir acidozė: 1.1. patologinė kardiotokograma; 1.2. mekonijus, esantis vaisiaus vandenyse; 1.3. nenormalūs vaisiaus periferinio kraujo rūgščių ir šarmų tyrimo duomenys; 1.4. nenormalūs kraujo laktatų ar šarmų ir rūgščių tyrimų duomenys. 2. Priešlaikinis gimdymas (iki 37 sav.). 3. Užsitęsęs nėštumas (nuo 42 sav.). 4. Vaisiaus augimo sulėtėjimas. 5. Polihidramnionas. 6. Oligohidramnionas. 7. Įtariami vaisiaus sklaidos trūkumai. 8. Daugiavaisis nėštumas. 9. Įtariama intrauterininė infekcija. 10. Rezus izoimunizacija. |
1. Gimdymo trukmė ilgesnė nei 24 val. 2. Gimdymo antrojo laikotarpio trukmė ilgesnė nei 2 val. 3. Bevandenis laikotarpis ilgesnis nei 18 val. 4. Kraujavimas pirmuoju gimdymo laikotarpiu. 5. Netaisyklinga vaisiaus pirmeiga. 6. Virkštelės iškritimas. 7. Akušerinių replių ir vakuuminės ekstrakcijos operacijos. 8. Cezario pjūvio operacija. |