Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. BIRŽELIO 27 D. NUTARIMO NR. 785 „DĖL MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKOS pATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2013 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 790

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134; 2010, Nr. 155-7872; 2011, Nr. 91-4350, Nr. 165-7861; 2012, Nr. 78-4055, Nr. 102-5173), ir išdėstyti ją nauja redakcija (pridedama).

2. Šis nutarimas įsigalioja 2014 m. sausio 1 dieną.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                   Algirdas Butkevičius

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                                                Dainius Pavalkis

 

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2013 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 790

redakcija)

 

MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimą ir paskirstymą mokinių, besimokančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą (toliau – mokiniai), mokymo reikmėms tenkinti. Pagal Metodiką skirstomos mokinio krepšelio lėšos valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms, teikiančioms bendrąjį ugdymą, ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą (toliau kartu – mokyklos), neformaliojo vaikų švietimo mokykloms, formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykloms ir kitiems švietimo teikėjams (toliau – neformaliojo vaikų švietimo teikėjai), taip pat pedagoginėms psichologinėms tarnyboms.

2. Metodikoje vartojama sąvoka „mokinio krepšelis“ – lėšos, skiriamos vienam sutartiniam mokiniui vienų metų mokymo reikmėms. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804).

 

II. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMAS

 

3. Mokinio krepšelis (MK) apskaičiuojamas bazinį mokinio krepšelio koeficientą (Kb) padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžio (q) ir 12 mėnesių, tai yra MK = Kb × q × 12.

4. Bazinis mokinio krepšelio koeficientas (Kb) – mokinio krepšelio koeficientas (Kn), apskaičiuotas Metodikos 5 punkte nustatyta tvarka, laikant, kad klasės, jungtinės klasės ar grupės (toliau – klasė) pedagoginio darbo valandų skaičius per savaitę lygus 1–10 klasių tarifikuojamų pedagoginio darbo valandų skaičiaus vidurkiui, o klasės mokinių skaičiaus vidurkis (s) – 25 mokiniai. Bazinio mokinio krepšelio koeficiento (Kb) dydis nurodytas Metodikos 1 priede.

5. Mokinio krepšelio koeficientas (Kn) apskaičiuojamas sudėjus šiuos koeficientus:

5.1. Koeficientą darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti (k1).

Šį koeficientą sudaro 4 dedamosios: ugdymo programų įgyvendinimo (kug); ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo (kv); socialinio draudimo (ksoc); klasių finansavimo mažėjimo amortizavimo (ka).

Ugdymo programų įgyvendinimo dedamoji (kug) apskaičiuojama vidutinį sąlyginį mokytojo tarifinio atlygio koeficientą (R) padauginus iš pedagoginių normų skaičiaus klasei (n) ir padalijus iš klasės mokinių skaičiaus vidurkio (s), nustatyto Metodikos 1 priede, tai yra kug = Rn/s.

Vidutinis sąlyginis mokytojo tarifinio atlygio koeficientas (R) nustatomas apskaičiavus atskirų mokytojų pareigybių (mokytojo, kuriam nesuteikta kvalifikacinė kategorija, mokytojo, kuriam suteikta kvalifikacinė kategorija, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto) tarifinių atlygių koeficientų, nustatytų atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, vidurkius ir išvedus šių vidurkių svertinį vidurkį pagal statistinę atitinkamų pareigybių mokytojų dalį, tenkančią bendram mokytojų skaičiui. Šis koeficientas gali būti tikslinamas atsižvelgiant į lėšas, gaunamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Vidutinio sąlyginio mokytojo tarifinio atlygio koeficiento (R) dydis nurodytas Metodikos 1 priede.

Pedagoginių normų skaičius klasei (n) apskaičiuojamas klasės pedagoginio darbo valandų skaičių per savaitę (h) padalijus iš 18 valandų. Tam tikrai klasei taikomas pedagoginio darbo valandų (jas sudaro kontaktinės valandos ir kartu pertraukos tarp pamokų ir papildomos valandos, toliau vadinamos valandomis) skaičius per savaitę nustatomas atsižvelgiant į kontaktinių ir papildomų valandų skaičių, nustatytą švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose bendruosiuose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planuose, Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše ir Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių apraše.

Ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo dedamoji (kv) sudaro vidutiniškai 14 procentų (nuo 8 iki 20 procentų) ugdymo programų įgyvendinimo dedamosios (kug).

Socialinio draudimo dedamoji (ksoc) apskaičiuojama dedamosioms kug ir kv taikant teisės aktų nustatytą socialinio draudimo įmokos tarifą.

Klasių finansavimo mažėjimo amortizavimo dedamoji (ka) sudaro 1,2 procento ugdymo programų įgyvendinimo dedamosios (kug), ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo dedamosios (kv) ir socialinio draudimo dedamosios (ksoc) sumos.

5.2. Koeficientą kitoms mokymo reikmėms (k2), kurį sudaro Metodikos 2 priede nurodytų mokymo reikmių koeficientų suma.

6. Mokinio krepšelio lėšų suma, tenkanti tam tikros klasės mokiniui (L), apskaičiuojama tam mokiniui nustatytą sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientą (Ks) padauginus iš mokinio krepšelio dydžio (MK), tai yra L = Ks × MK.

7. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientas (Ks) apskaičiuojamas tam tikros klasės mokiniui nustatytą mokinio krepšelio koeficientą (Kn) padalijus iš bazinio mokinio krepšelio koeficiento (Kb), tai yra K= Kn/Kb, išskyrus tuos atvejus, kai šio koeficiento dydis tikslinamas siekiant užtikrinti ugdymo įvairovę ir prieinamumą. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai nurodyti Metodikos 1 priede.

8. Kiek iš viso reikia mokyklos mokinio krepšelio lėšų, apskaičiuojama jos sutartinių mokinių skaičių padauginus iš mokinio krepšelio dydžio. Sutartinių mokinių skaičius gaunamas sudėjus mokiniams taikomus sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus.

 

III. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

 

9. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Alytaus miestų, Marijampolės ir Visagino savivaldybės 6 procentus, o kitos savivaldybės – 7 procentus atitinkamiems metams joms skirtų mokinio krepšelio lėšų savo nustatyta tvarka naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti:

9.1. pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti;

9.2. brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti;

9.3. profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti;

9.4. neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

9.5. pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti mokyklose, bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumui užtikrinti, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo formų įvairovei įgyvendinti;

9.6. finansuoti mažiau pasirenkamų užsienio kalbų (prancūzų, vokiečių ir kitų) mokymuisi mobiliosiose grupėse, mažesnėse už numatytąsias švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose bendruosiuose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planuose.

10. Metodikos 9.1 punkte nurodytai mokymo reikmei tenkinti savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų, o 9.4 punkte – ne mažiau kaip 50 procentų Metodikos 2 priede atitinkamai mokymo reikmei nurodytos rekomenduojamos mokinio krepšelio lėšų sumos. Metodikos 9.2, 9.3, 9.5 ir 9.6 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti savivaldybės skiria lėšų pagal poreikį.

11. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Alytaus miestų, Marijampolės ir Visagino savivaldybės 94 procentus, o kitos savivaldybės – 93 procentus atitinkamiems metams joms skirtų mokinio krepšelio lėšų paskirsto savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms proporcingai kiekvienai mokyklai Metodikos 8 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotam mokinio krepšelio lėšų poreikiui.

12. Mokyklos skirtas mokinio krepšelio lėšas naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti:

12.1. darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą (ir apmokėti už ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo valandas, finansuojamas iš mokinio krepšelio lėšų), mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, taip pat darbo užmokesčiui ir paslaugoms, susijusioms su psichologine, specialiąja pedagogine, specialiąja ir socialine pedagogine pagalba; ne mažiau kaip 3 procentai šių lėšų turi būti skiriama psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti ir paslaugoms apmokėti; iš šiame punkte nurodytų mokinio krepšelio lėšų gali būti mokama už darbą pedagoginiams darbuotojams, nurodytiems Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. ĮSAK-1407 (Žin., 2003, Nr. 97-4367), išskyrus užmokestį už darbą, kai mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teikiamos papildomos paslaugos (pailgintos dienos grupės, popamokinė mokinių priežiūra, klubai, būreliai, stovyklos, ekskursijos ir kita), taip pat už darbą mokyklos bibliotekos darbuotojams, gestų kalbos vertėjams, mokytojų padėjėjams ir darbuotojams, kurių funkcijoms priskiriamas mokyklų veiklos kokybės įsivertinimas;

12.2. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms;

12.3. mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui;

12.4. mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti;

12.5. informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti, IKT aptarnaujantiems darbuotojams už darbą užmokėti ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT).

13. Metodikos 12.2 punkte nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti mokyklos turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų, o 12.3–12.5 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti – ne mažiau kaip 40 procentų Metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų.

 

IV. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ PERSKIRSTYMAS

 

14. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į pasikeitusį sutartinių mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 d., perskirsto specialią tikslinę dotaciją, skirtą mokinio krepšeliui finansuoti nuo rugsėjo 1 d. iki einamųjų metų pabaigos (jeigu tokia galimybė numatyta atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme):

14.1. Tarp savivaldybių, laikydamasi šių nuostatų:

14.1.1. Pirmiausiai kiekvienai savivaldybei skiriama mokinio krepšelio lėšų suma, apskaičiuota pagal sutartinių mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną. Šios lėšos paskirstomos ir naudojamos laikantis Metodikos III skyriaus nuostatų.

14.1.2. Specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti suma, gauta iš bendros perskirstomos sumos atėmus sumas, perskirstomas pagal Metodikos 14.1.1 ir 14.2 punktus, savivaldybėms paskirstoma proporcingai joms iki perskirstymo nustatyto