LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOJO PAGRINDINIO ĮSTATYMO
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į būtinumą suderinti atstatytos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, nutaria:
3. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui.
LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINASIS PAGRINDINIS
ĮSTATYMAS
1 s k i r s n i s
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Lietuvos Respublika yra suvereni demokratinė Valstybė, išreiškianti Lietuvos liaudies bendrą valią bei interesus.
Referendumą skelbia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo iniciatyva arba kai to reikalauja trys šimtai tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių.
4 straipsnis. Lietuvos Respublikos teritorija yra vientisa ir nedaloma, jos sienos gali būti keičiamos tik tarptautine sutartimi, ją ratifikavus Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai 4/5 visų deputatų balsų.
5 straipsnis. Partijos, visuomeninės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai steigiami įstatymų nustatyta tvarka ir veikia Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo bei įstatymų ribose.
6 straipsnis. Politinės, profesinės, jaunimo, moterų, veteranų, kooperatinės, visuomeninės organizacijos ir visuomeniniai judėjimai, kūrybinės sąjungos ir mokslo draugijos sutinkamai su savo įstatų bei programų uždaviniais dalyvauja tvarkant valstybinius ir visuomeninius reikalus, sprendžiant politinius, ūkinius ir socialinius klausimus.
7 straipsnis. Valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba.
Lietuvos Respublika užtikrina lietuvių kalbos vartojimą Valstybės ir visuomenės organų veikloje, švietimo, kultūros, mokslo, gamybos ir kitose įstaigose, įmonėse bei organizacijose, Valstybės rūpinimąsi visapusišku lietuvių kalbos ugdymu ir mokymu. Sudaromos sąlygos vartoti ir ugdyti tautinių bendrijų kalbas.
8 straipsnis. Krašto apsaugą reglamentuoja įstatymas.
10 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinė vėliava yra tautinė vėliava, kurią sudaro audeklas, susidedantis iš trijų lygių horizontalių juostų: viršutinės – geltonos, vidurinės – žalios, žemutinės – raudonos. Vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:2.
2 s k i r s n i s
LIETUVOS PILIETYBĖ
13 straipsnis. Lietuvos pilietybės turinį, įgijimo bei netekimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos pilietybės įstatymas.
15 straipsnis. Moteris ir vyras Lietuvoje turi lygias teises.
Šių teisių įgyvendinimą užtikrina moterims suteiktos lygios teisės su vyrais, galimybės įgyti mokslą ir profesinį parengimą, dirbti, gauti atlyginimą už darbą ir būti paaukštintoms darbe, dalyvauti visuomeninėje, politinėje ir kultūrinėje veikloje, taip pat specialios moterų darbo ir sveikatos apsaugos priemonės.
Motinystė ir šeima yra ypatingoje Valstybės globoje. Įstatymai numato motinystės ir vaikų teisių gynimą, materialinį ir moralinį rėmimą, įskaitant apmokamų atostogų, lengvatų teikimą nėščioms moterims, daugiavaikėms šeimoms ir motinoms, kūdikių gimimo pašalpas, darbo laiko trumpinimą dirbančioms motinoms, turinčioms mažamečių vaikų.
16 straipsnis.
Įvairių rasių ir tautybių Lietuvos piliečiai turi lygias teises. Bet koks tiesioginis ar netiesioginis Lietuvos piliečių teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių pranašumų pagal kilmę, visuomenines pažiūras, tikėjimą ar tautybę nustatymas, piliečio žeminimas pagal šiuos požymius kaip ir visokia rasinio ar nacionalinio išimtinumo, nesantaikos ar niekinimo propaganda yra baudžiama pagal įstatymą.
17 straipsnis.
Užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės Lietuvos Respublikoje garantuojamos įstatymo numatytos teisės ir laisvės, tarp jų teisė kreiptis į teismą ir kitokius valstybinius organus ginti jiems priklausančias asmenines, turtines, šeimynines ir kitokias teises.
3 s k i r s n i s
PAGRINDINĖS LIETUVOS PILIEČIŲ TEISĖS, LAISVĖS IR PAREIGOS
18 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę gauti darbą, apmokamą pagal jo kiekį ir kokybę, ir ne mažiau už Valstybės nustatytą minimalų dydį, taip pat teisę pasirinkti profesiją, užsiėmimo rūšį ar darbą pagal pašaukimą, sugebėjimus, profesinį pasirengimą, išsilavinimą ir atsižvelgiant į visuomenės poreikius.
21 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į materialinį aprūpinimą senatvėje, ligos atveju, visiškai arba iš dalies netekę darbingumo, taip pat netekę maitintojo. Šią teisę garantuoja darbininkų, tarnautojų ir kolūkiečių socialinis draudimas, laikino nedarbingumo pašalpos; iš Valstybės ir kolūkio lėšų mokamos amžiaus, invalidumo, maitintojo netekimo pensijos; piliečių, iš dalies netekusių darbingumo, įdarbinimas; rūpinimasis nusenusiais piliečiais ir invalidais; kitos socialinio aprūpinimo formos.
22 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į gyvenamąjį plotą.
Šią teisę užtikrina valstybinio ir visuomeninio butų fondo vystymas ir apsauga, kooperatinės ir individualinės gyvenamųjų namų statybos rėmimas, teisingas visuomenės kontroliuojamas gyvenamojo ploto, suteikiamo vykdant gerai įrengtų namų statybos programą, skirstymas, taip pat nedideli buto nuompinigiai ir nedidelis mokestis už komunalines paslaugas. Lietuvos piliečiai turi rūpestingai prižiūrėti jiems suteiktą gyvenamąjį plotą.
23 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę į mokslą.
Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra nemokamas, įgyvendinamas visuotinis jaunimo vidurinis mokslas, plačiai vystomas profesinis techninis, specialusis vidurinis ir aukštasis mokslas; valstybinių stipendijų ir lengvatų teikimas moksleiviams bei studentams; nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais; galimybė mokytis mokykloje gimtąja kalba; sąlygų savišvietai sudarymas.
24 straipsnis. Lietuvos piliečiai turi teisę naudotis kultūros laimėjimais.
Šią teisę užtikrina tai, kad visiems prieinamos Lietuvos ir pasaulinės kultūros vertybės, esančios valstybiniuose ir visuomeniniuose fonduose; kultūros švietimo įstaigų vystymas ir tolygus išdėstymas Lietuvos teritorijoje; televizijos ir radijo, knygų leidybos ir periodinės spaudos, nemokamų bibliotekų tinklo vystymas; kultūrinių mainų su užsienio valstybėmis plėtimas.
Šią teisę užtikrina galimybė rinkti ir būti išrinktiems į Liaudies deputatų tarybas ir kitus renkamus valstybinius organus, dalyvauti liaudies svarstymuose ir balsavimuose, kontrolės, valstybinių organų, visuomeninių organizacijų ir visuomenės savaveiksmių organų darbe, darbo kolektyvų susirinkimuose ir susirinkimuose pagal gyvenamąją vietą.
Lietuvos piliečiai taip pat turi peticijos teisę, t.y. teisę kreiptis į valstybinės valdžios organus su reikalavimu įstatymų leidimo tvarka arba kitais būdais spręsti jų keliamus visuomeniškai reikšmingus klausimus.
Pareigūnai privalo nustatytais terminais svarstyti piliečių pasiūlymus, pareiškimus ir peticijas, į juos atsakyti ir imtis reikiamų priemonių.
28 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojama teisė rinkti ir platinti informaciją visais klausimais, išskyrus tai, kas susiję su Valstybės paslaptimis, asmens orumo ir garbės pažeidimu.
29 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojamos žodžio, spaudos, susirinkimų, mitingų, gatvės eitynių ir demonstracijų laisvės.
Šių politinių laisvių įgyvendinimą užtikrina visuomeninių pastatų, gatvių ir aikščių suteikimas darbo žmonėms ir jų organizacijoms, platus informacijos skleidimas, galimybė naudotis spauda, televizija ir radiju.
Niekas negali kito asmens versti nei pats būti verčiamas kalbėti, elgtis ar veikti prieš savo sąžinę ar įsitikinimus.
Valstybinės institucijos, jos mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės. Šios institucijos bei įstaigos įstatymų numatyta tvarka bendrauja su bažnyčia ir kitomis religinėmis organizacijomis, ugdydamos visuomenės dorovę.
32 straipsnis. Šeimą gina Valstybė.
33 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojama asmens neliečiamybė.
Remiantis nekaltumo prezumpcija, niekas negali būti persekiojamas kaip nusikaltėlis be įstatymo numatyto pagrindo ir nustatytos tvarkos. Niekas negali būti suimamas kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik teismo nutartimi ar prokuroro sankcija.
34 straipsnis. Lietuvos piliečiams garantuojama buto neliečiamybė. Niekas neturi teisės be įstatyminio pagrindo įeiti į butą prieš jame gyvenančių asmenų valią.
35 straipsnis. Piliečių asmeninį gyvenimą, susirašinėjimą, telefoninių pasikalbėjimų ir telegrafinių pranešimų slaptumą saugo įstatymas.
36 straipsnis. Gerbti piliečių asmenybę, saugoti jų teises ir laisves – visų valstybinių organų, visuomeninių organizacijų ir pareigūnų pareiga.
Pareigūnų veiksmai, pažeidžiantys įstatymą, viršijantys įgaliojimus, varžantys piliečių teises, gali būti apskųsti teismui įstatymo nustatyta tvarka.
41 straipsnis. Lietuvos piliečiai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, ruošti juos visuomenei naudingam darbui. Vaikai privalo rūpintis tėvais ir teikti jiems paramą.
42 straipsnis. Lietuvos piliečiai privalo saugoti gamtą, tausoti jos turtus, kurti sveiką gamtinę aplinką.
4 s k i r s n i s
EKONOMINĖ SISTEMA
Kitų valstybių, tarptautinių organizacijų ir kitų valstybių piliečių bei jų grupių (kolektyvų) nuosavybės objektų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje sąlygas nustato Lietuvos įstatymai ir tarpvalstybinės sutartys.
Lietuvos Respublika garantuoja visiems nuosavybės subjektams galimybę savarankiškai valdyti jiems nuosavybės teise priklausančius objektus, jais naudotis ir disponuoti pagal Lietuvos įstatymus. Nuosavybės teisėms įgyvendinti savininkai pagal Lietuvos įstatymus turi teisę samdyti kitus asmenis.
5 s k i r s n i s
BIUDŽETINĖ SISTEMA
47 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžetinę sistemą sudaro savarankiški Lietuvos Valstybės ir vietos savivaldybių biudžetai.
Lietuvos Valstybės biudžete sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, skiriama Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos ir socialinės šalpos programoms įgyvendinti, ekonomikai ir infrastruktūrai vystyti, valstybinės valdžios ir valstybinio valdymo įstaigoms išlaikyti bei išlaidoms, susijusioms su krašto apsauga padengti. Per šį biudžetą taip pat perskirstomi finansiniai ištekliai vietos savivaldybės poreikiams patenkinti.
48 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžeto projektą rengia Ministrų Taryba, remdamasi numatomomis ir vykdomomis valstybinėmis programomis, galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, ir pateikia tvirtinti Aukščiausiajai Tarybai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai svarstymo metu gali siūlyti didinti projekte numatomas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų padengimo šaltinį.
51 straipsnis. Lietuvos Valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą sudaro Ministrų Taryba, svarsto ir tvirtina Aukščiausioji Taryba. Bendrieji biudžeto vykdymo rodikliai skelbiami visų žiniai.
52 straipsnis. Kiekviena vietos savivaldybė turi savarankišką biudžetą. Savivaldybių biudžetuose sukaupiamos lėšos socialinėms, ekonominėms ir kitoms vietinės reikšmės programoms finansuoti ir savivaldybės įstaigoms išlaikyti.
6 s k i r s n i s
SOCIALINIS VYSTYMAS IR KULTŪRA
54 straipsnis. Valstybė teikia paramą visiems nedarbingiems, besimokantiems ar laikinai darbo netekusiems piliečiams.
55 straipsnis. Tautinės bendrijos, kurios sudaro žymią piliečių dalį, turi teisę savarankiškai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus, liaudies švietimą, labdarybę, savitarpio pagalbą. Valstybė teikia joms paramą.
56 straipsnis. Lietuvos Respublika saugo savo piliečių sveikatą, plėtoja socialinio aprūpinimo sistemas.
Lietuvoje gyvenančių tautų piliečiams sudaromos galimybės turėti ikimokyklines įstaigas ir mokyti vaikus gimtąja kalba bei ruošti pedagogų kadrus, puoselėti savo nacionalinę kultūrą, išmokti lietuvių kalbą, susipažinti su lietuvių kultūra, tautos istorija.
7 s k i r s n i s
LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBŲ SISTEMA IR JŲ VEIKLOS PRINCIPAI
61 straipsnis. Liaudies deputatų tarybų įgaliojimų laikas – penkeri metai.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba renka Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką ir suformuoja Prezidiumą. Vietinės Liaudies deputatų tarybos renka pirmininką, o rajonų ir Respublikos miestų tarybos taip pat suformuoja ir savo prezidiumą.
Liaudies deputatų tarybos sudaro nuolatines komisijas, vykdomuosius, taip pat kitus joms atskaitingus organus.
Liaudies deputatų tarybų renkami arba skiriami pareigūnai negali eiti savo pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
63 straipsnis. Liaudies deputatų tarybos betarpiškai ir per savo sudaromus organus rūpinasi atitinkamose teritorijose valstybiniais, ūkiniais, socialiniais ir kultūriniais reikalais, priima sprendimus, užtikrina jų vykdymą, kontroliuoja, kaip įgyvendinami sprendimai.
8 s k i r s n i s
RINKIMŲ SISTEMA
65 straipsnis. Deputatais į visas deputatų tarybas renkami Lietuvos piliečiai remiantis visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
66 straipsnis. Deputatų rinkimai yra visuotiniai: teisę rinkti turi Lietuvos piliečiai, sukakę 18 metų.part_d4718c6d837a4b6b8c97e5abb1337064
Vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatu gali būti išrinktas Lietuvos pilietis, sukakęs 18 metų, o Aukščiausiosios Tarybos deputatu – sukakęs 21 metus.
Asmenys, kurie įeina į Ministrų Tarybos, vietinių Liaudies deputatų tarybų sudaromų valdymo organų sudėtį, taip pat ministerijų, valstybinių komitetų ir žinybų vadovai, teisėjai, prokurorai ir valstybiniai arbitrai bei kiti pareigūnai negali būti Tarybos, kuri juos renka, skiria arba tvirtina, deputatai.
67 straipsnis. Deputatų rinkimai rinkiminėse apygardose yra lygūs: rinkėjas turi vieną balsą, rinkėjai dalyvauja rinkimuose lygiais pagrindais.
69 straipsnis. Balsavimas rinkimuose yra asmeniškas ir slaptas; rinkėjų reiškiamos valios kontroliuoti neleidžiama.
Kandidatų į deputatus skaičius neribojamas. Kiekvienas rinkiminio susirinkimo dalyvis turi teisę siūlyti svarstyti bet kurio Lietuvos piliečio kandidatūrą, taip pat ir savo. Į rinkiminius biuletenius gali būti įrašytas bet koks kandidatų skaičius.
71 straipsnis. Deputatų rinkimams ruošiamasi atvirai ir viešai.
Rinkimus organizuoja rinkiminės komisijos, kurios sudaromos iš politinių partijų, visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, darbo kolektyvų ir gyvenamosios vietos rinkėjų susirinkimų atstovų.
Lietuvos piliečiams, darbo kolektyvams, politinėms partijoms, visuomeninėms organizacijoms, visuomeniniams judėjimams garantuojama galimybė laisvai ir visapusiškai apsvarstyti kandidatų į deputatus politines, dalykines ir asmenines savybes, taip pat teisė agituoti už ar prieš kandidatą susirinkimuose, spaudoje, per televiziją, radiją.
72 straipsnis. Rinkėjai duoda priesakus savo deputatams.
9 s k i r s n i s
DEPUTATAS
73 straipsnis. Deputatai yra įgalioti liaudies atstovai Liaudies deputatų tarybose.
Dalyvaudami Tarybų veikloje, deputatai sprendžia valstybinio, ūkinio ir socialinio kultūrinio darbo klausimus, organizuoja Tarybų sprendimų įgyvendinimą, kontroliuoja valstybinių organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų darbą.
Vietinės Liaudies deputatų tarybos deputatas vykdo savo įgaliojimus paprastai nenutraukdamas gamybinės arba tarnybinės veiklos.
Deputatas turi teisę deputatų veiklos klausimais kreiptis į visus valstybinius ir visuomeninius organus, įmones, įstaigas, organizacijas, gauti iš jų reikalingą informaciją ir dalyvauti svarstant jo iškeltus klausimus. Atitinkamų valstybinių ir visuomeninių organų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo neatidėliodami priimti deputatą ir apsvarstyti jo pasiūlymus nustatytais terminais.
76 straipsnis. Deputatui užtikrinamos sąlygos netrukdomai ir efektyviai įgyvendinti jo teises bei pareigas.
Deputatas, nepateisinęs rinkėjų pasitikėjimo, gali būti bet kuriuo metu atšauktas daugumos rinkėjų sprendimu įstatymo nustatyta tvarka.
10 s k i r s n i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA
78 straipsnis. Aukščiausiasis Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios organas yra Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos kompetencijai priklauso:
2) skirti Lietuvos Respublikos liaudies deputatų rinkimus ir tvirtinti Respublikos rinkiminės komisijos sudėtį;
3) tvirtinti Lietuvos Respublikos svarbiausių ekonominio ir socialinio vystymo programų projektus; tvirtinti Lietuvos Valstybės biudžetą; kontroliuoti, kaip vykdomos programos ir biudžetas; tvirtinti jų įvykdymo ataskaitas; jei reikia, daryti biudžeto pakeitimus;
4) įstatymiškai reguliuoti nuosavybės santykius Respublikoje, liaudies ūkio, socialinės ir kultūrinės veiklos valdymo organizavimą, biudžetinės ir finansinės sistemos, darbo apmokėjimo, kainodaros ir apmokestinimo santykius Respublikoje, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo, taip pat piliečių konstitucinių teisių, laisvių ir pareigų realizavimo organizavimą ir kitus santykius;
6) nustatyti Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų ir vietinių valstybinės valdžios organų steigimo ir jų veiklos tvarką;
7) nustatyti Lietuvos Respublikos prokuratūros, teismų ir kitų teisingumo organų sistemą, įstatymiškai įtvirtinti jų kompetenciją bei veiklos tvarką;
10) skirti Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininką, jo teikimu tvirtinti Ministrų Tarybos sudėtį, daryti jos pakeitimus; Ministrų Tarybos pasiūlymu sudaryti ir panaikinti Lietuvos Respublikos ministerijas;
11) rinkti Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ir rajonų (miestų) teismų teisėjus, skirti Lietuvos Respublikos prokurorą ir jo pavaduotojus, Lietuvos Vyriausiąjį valstybinį arbitrą; tvirtinti Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos valstybinio arbitražo kolegiją;
12) reguliariai išklausyti jos sudaromų arba renkamų organų, taip pat jos skiriamų pareigūnų ataskaitas; prireikus, slaptu balsavimu spręsti pasitikėjimo Lietuvos Respublikos vyriausybe konkrečiu jos nariu, klausimą;
13) nustatyti reikiamas priemones Valstybės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo srityje; prireikus, svarstyti nacionalinių ir tarpnacionalinių santykių klausimus;
14) sudaryti naujus rajonus, keisti rajonų pavadinimus; panaikinti rajonus; nustatyti ir panaikinti miestams respublikos statusą; keisti respublikos miestų pavadinimus;
15) nustatyti Lietuvos Respublikos administracinio teritorinio suskirstymo klausimų sprendimo tvarką; sudaryti miestus; keisti miestų, gyvenviečių, apylinkių ir kitų gyvenamųjų vietovių pavadinimus; nustatyti ir keisti rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių ribas; spręsti kitokius administracinės teritorinės struktūros klausimus;
19) priimti sprendimą surengti liaudies balsavimą (referendumą), kai to pareikalauja ne mažiau kaip trys šimtai tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių;
21) panaikinti Ministrų Tarybos nutarimus ir potvarkius, taip pat rajonų ir Respublikos miestų tarybų sprendimus, jeigu jie prieštarauja įstatymams;
Aukščiausioji Taryba savo išrinktos Mandatų komisijos teikimu priima sprendimą dėl deputatų įgaliojimų pripažinimo. Konstatavus rinkimų įstatymo pažeidimo atvejį kurioje nors rinkiminėje apygardoje, turintį lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, deputato rinkimai toje apygardoje pripažįstami negaliojančiais.
Neeilines sesijas šaukia Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas savo iniciatyva arba pasiūlius ne mažiau kaip trečdaliui Aukščiausiosios Tarybos deputatų.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sesija susideda iš Aukščiausiosios Tarybos posėdžių, taip pat Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų posėdžių, rengiamų laikotarpiu tarp jų. Sesija pradedama ir baigiama Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose.
Aukščiausiosios Tarybos posėdžiams vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Pirmąjį po rinkimų Aukščiausiosios Tarybos posėdį pradeda Respublikos rinkiminės komisijos pirmininkas, o po to posėdžiui vadovauja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Šių projektų ir kitų klausimų svarstymas Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose tęsiamas po to, kai išklausomos atitinkamų komisijų išvados bei rekomendacijos dėl projektų.
Lietuvos Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos nutarimai arba kitokie aktai laikomi priimti, jeigu už juos balsavo dauguma Aukščiausiosios Tarybos deputatų, dalyvaujančių sesijoje.
83 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai, Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kitokie aktai skelbiami Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pasirašyti.
Į Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą pagal pareigas įeina: Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojai ir Aukščiausiosios Tarybos sekretorius, Aukščiausiosios Tarybos nuolatinių komisijų pirmininkai.
Aukščiausiosios Tarybos sprendimu į Prezidiumo sudėtį gali būti išrinkti ir kiti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos deputatai.
85 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas:
1) šaukia naujojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos pirmąją sesiją ne vėliau kaip per du mėnesius po rinkimų;
6) padeda organizuoti ir vykdyti referendumus, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų projektų ir kitų svarbiausių Respublikos valstybinio bei visuomeninio gyvenimo klausimų liaudies svarstymus;
7) suteikia Lietuvos Respublikos pilietybę; sprendžia klausimus dėl Lietuvos pilietybės netekimo, dėl prieglobsčio suteikimo;
10) skiria ir atšaukia Lietuvos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų;
11) priima prie jo akredituotų užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus;
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas leidžia nenormatyvinius įsakus ir priima nutarimus.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką renka Aukščiausioji Taryba iš Aukščiausiosios Tarybos deputatų slaptu balsavimu penkeriems metams ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms paeiliui. Jį slaptu balsavimu gali atšaukti Aukščiausioji Taryba.
87 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas:
1) vykdo bendrąjį vadovavimą rengimui klausimų, kuriuos turi apsvarstyti Aukščiausioji Taryba; pasirašo Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus Aukščiausiosios Tarybos ir Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo priimtus aktus;
2) pateikia Aukščiausiajai Tarybai pranešimus dėl Respublikos padėties ir dėl svarbių Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimų;
3) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras išrinkimui į Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų ir Aukščiausiosios Tarybos Sekretoriaus pareigas;
4) pateikia Aukščiausiajai Tarybai kandidatūras paskyrimui arba išrinkimui į Lietuvos Ministro Pirmininko, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko, Lietuvos Respublikos prokuroro, Lietuvos vyriausiojo valstybinio arbitro pareigas;
5) veda derybas ir pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, pateikdamas jas ratifikuoti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai.
Visi valstybiniai ir visuomeniniai organai, organizacijos ir pareigūnai privalo vykdyti Aukščiausiosios Tarybos komisijų reikalavimus, pateikti joms reikiamą medžiagą ir dokumentus.
91 straipsnis. Aukščiausiosios Tarybos ir jos organų veiklos tvarką nustato Aukščiausiosios Tarybos reglamentas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, leidžiami remiantis Lietuvos Respublikos Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu.
11 s k i r s n i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
93 straipsnis. Vykdomąją valdžią Lietuvos Respublikoje įgyvendina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybą (Vyriausybę) sudaro Ministras Pirmininkas, Ministro Pirmininko pavaduotojai, ministrai.
Vyriausybė reguliariai atsisako už savo darbą Aukščiausiajai Tarybai ir privalo turėti jos pasitikėjimą. Jeigu Aukščiausioji Taryba 2/3 jos bendro deputatų skaičiaus dauguma slaptu balsavimu pareiškia Ministrų Tarybai arba atskiram ministrui nepasitikėjimą, visa Ministrų Taryba ar tas ministras privalo atsistatydinti.
96 straipsnis. Ministrą Pirmininką pavaduoja Ministro Pirmininko pavaduotojas, kai Ministras Pirmininkas negali eiti pareigų arba kai Ministras Pirmininkas paveda save pavaduoti.
99 straipsnis. Ministrų Taryba grąžina savo įgaliojimus naujai išrinktai Aukščiausiajai Tarybai jos pirmojoje sesijoje.
12 s k i r s n i s
VIETINĖS LIAUDIES DEPUTATŲ TARYBOS
101 straipsnis. Lietuvos Respublika nustato savo administracinį teritorinį suskirstymą. Lietuvos Respublikoje yra:
rajonai: Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Kretingos, Kupiškio, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių, Molėtų, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Prienų, Radviliškio, Raseinių, Rokiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Širvintų, Švenčionių, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilkaviškio, Vilniaus, Zarasų;
102 straipsnis. Rajonų, miestų, gyvenviečių, apylinkių valstybinės valdžios organai yra atitinkamos Liaudies deputatų tarybos.
Vietinės Liaudies deputatų tarybos savo teritorijoje vadovauja valstybiniam, ūkiniam ir socialiniam kultūriniam darbui; tvirtina vietinį biudžetą ir jo vykdymo ataskaitą; vadovauja joms pavaldiems organams, įmonėms ir organizacijoms, kontroliuoja jų teritorijoje veikiančias įstaigas, įmones ir organizacijas; užtikrina Laikinojo Pagrindinio Įstatymo ir įstatymų laikymąsi, valstybinės ir viešosios tvarkos, piliečių teisių apsaugą.
104 straipsnis. Įgaliojimų ribose vietinės Liaudies deputatų tarybos užtikrina kompleksinį ekonominį ir socialinį vystymąsi savo teritorijoje; kontroliuoja, kaip šioje teritorijoje esančios aukštesnio pavaldumo įmonės, įstaigos ir organizacijos laikosi įstatymų; koordinuoja ir kontroliuoja jų veiklą žemės ir kitų gamtos turtų naudojimo, gamtos apsaugos, statybos, darbo išteklių naudojimo, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos, liaudies vartojimo prekių gamybos, socialinio kultūrinio, buitinio ir kitokio gyventojų aptarnavimo srityse.
105 straipsnis. Vietinės Liaudies deputatų tarybos priima sprendimus Lietuvos įstatymų joms suteiktų įgaliojimų ribose. Vietinių Tarybų sprendimus privalo vykdyti visos Tarybos teritorijoje esančios įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat pareigūnai ir piliečiai.
106 straipsnis. Vietinės Liaudies deputatų tarybos turi teisę svarstyti ir spręsti sesijose bet kuriuos klausimus, įstatymų priskirtus jų kompetencijai. Tik sesijose svarstomų ir sprendžiamų klausimų sąrašą nustato įstatymai.
Aukštesniosios pakopos savivaldybės Liaudies deputatų taryba turi teisę sustabdyti žemesniosios pakopos savivaldybės organų sprendimus, jeigu jie prieštarauja
109 straipsnis. Vietinės Liaudies deputatų tarybos veikia, glaudžiai bendradarbiaudamos su visuomeninėmis organizacijomis ir darbo kolektyvais, pateikia svarbiausius klausimus piliečiams svarstyti, įtraukia juos į nuolatinių komisijų, kitų taryboms atskaitingų organų darbą, duoda kryptį vietinių savanoriškųjų draugijų veiklai ir ugdo gyventojų visuomeninį savaveiksmiškumą.
13 s k i r s n i s
VIETOS SAVIVALDYBIŲ VALDYMO ORGANAI
110 straipsnis. Lietuvos įstatymams, taip pat vietinių Liaudies deputatų tarybų sprendimams įgyvendinti savivaldybių Tarybos sudaro joms atskaitingus valdymo organus.
111 straipsnis. Pasibaigus savivaldybės Tarybų įgaliojimams valdymo organai išlaiko savo įgaliojimus iki naujo šaukimo savivaldybių Tarybos sudaro valdymo organus.
14 s k i r s n i s
TEISMAS IR ARBITRAŽAS
113 straipsnis. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas. Teismai su ypatingais įgaliojimais Lietuvoje negali būti steigiami.
114 straipsnis. Lietuvos teismai sudaromi iš renkamų teisėjų ir teismo tarėjų.
Rajonų (miestų) teismų teisėjus ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjus renka Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.
Rajonų (miestų) teismų tarėjus renka vietinės Liaudies deputatų tarybos, o Lietuvos Aukščiausiojo teismo tarėjus Aukščiausioji Taryba.
116 straipsnis. Civilines ir baudžiamąsias bylas visi teismai nagrinėja kolegialiai, išskyrus įstatymo numatytas išimtis.
117 straipsnis. Teisėjai ir teismo tarėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.
Teisėjams ir teismo tarėjams užtikrinamos sąlygos nekliudomai ir efektyviai vykdyti jų teises ir pareigas.
Valstybės valdžios ir valdymo organų, politinių partijų, visuomeninių organizacijų, visuomeninių judėjimų, pareigūnų ir kitų piliečių kišimasis į teisėjų ir teismo tarėjų veiklą, vykdant teisingumą, draudžiamas ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę įstatymo numatyta tvarka.
119 straipsnis. Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Nagrinėti bylas uždarame teismo posėdyje leidžiama tik įstatymo nustatytais atvejais, laikantis visų proceso taisyklių.
121 straipsnis. Teisminis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta lietuvių kalba. Byloje dalyvaujantiems asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, užtikrinama teisė visapusiškai susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją ir teisė kalbėti teisme gimtąja kalba.
122 straipsnis. Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nebus įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nuosprendžiai priimami Lietuvos Respublikos vardu.
15 s k i r s n i s
PROKURATŪRA
125 straipsnis. Aukščiausiąją priežiūrą, kad visos ministerijos, žinybos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji organai, kolūkiai, kooperatinės bei kitokios visuomeninės organizacijos, pareigūnai taip pat piliečiai Lietuvos teritorijoje tiksliai ir vienodai vykdytų įstatymus, įgyvendina Lietuvos Respublikos prokuroras bei jam pavaldūs žemesnieji prokurorai.
126 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teikimu Lietuvos Respublikos prokurorą skiria Aukščiausioji Taryba, kuriai jis yra atsakingas ir atskaitingas.
127 straipsnis. Lietuvos Respublikos prokuroro pavaduotojus Respublikos prokuroro teikimu skiria Aukščiausioji Taryba.
128 straipsnis. Lietuvos Respublikos prokuroro, jo pavaduotojų ir visų žemesniųjų prokurorų įgaliojimų laikas – penkeri metai.
16 s k i r s n i s
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
130 straipsnis. Visi Lietuvos įstatymai ir kitokie valstybinių organų aktai leidžiami remiantis šiuo Laikinuoju Pagrindiniu Įstatymu ir sutinkamai su juo.
131 straipsnis. Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis Įstatymas keičiamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimu, priimtu ne mažiau kaip dviejų trečdalių bendro Aukščiausiosios Tarybos deputatų skaičiaus dauguma arba referendumu.