VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL PAVOJINGŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMO, ĮSIGIJIMO, VEISIMO, DRESAVIMO, PREKYBOS, LAIKYMO IR kovinių šunų BEI kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo TVARKOS aprašo PATVIRTINIMO
2013 m. balandžio 15 d. Nr. B1-290
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15; 2010, Nr. 148-7563) 6 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6126) 3 straipsnio 9 dalies 6 punktu ir 8 straipsniu ir 1987 m. lapkričio 13 d. Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos (Žin., 2004, Nr. 80-2839):
1. T v i r t i n u pridedamą Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašą.
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 242 „Dėl Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 56-2289).
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu
Nr. B1-290
PAVOJINGŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMO, ĮSIGIJIMO, VEISIMO, DRESAVIMO, PREKYBOS, LAIKYMO IR KOVINIŲ ŠUNŲ BEI KOVINIŲ IR PAVOJINGŲ ŠUNŲ MIŠRŪNŲ LAIKYMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato reikalavimus pavojingiems šunims ir jų laikytojams, pavojingų šunų įvežimui, įsigijimui, veisimui, dresavimui, prekybai, laikymui ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymui.
2. Aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams (toliau – asmuo), kurie į Lietuvos Respubliką įveža, Lietuvos Respublikoje įsigyja, laiko, veisia, dresuoja pavojingus šunis ir jais prekiauja, laiko kovinius šunis, kovinių ar pavojingų šunų mišrūnus.
II. REIKALAVIMAI PAVOJINGIEMS ŠUNIMS IR JŲ LAIKYTOJAMS
5. Asmenys, norintys įvežti, įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti, laikyti pavojingus šunis ir jais prekiauti, privalo turėti savivaldybės, kurios teritorijoje nuolat gyvena (fizinis asmuo) arba laikys (juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialai) pavojingą šunį, administracijos direktoriaus nustatyta tvarka išduotą leidimą (toliau – leidimas).
6. Aprašo 5 punktas netaikomas:
6.1. asmenims, gyvenantiems kitose šalyse ir keliaujantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje su jiems priklausančiais pavojingais šunimis arba vežantiems juos per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu;
7. Pavojingų šunų veislių sąrašas yra patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2013, Nr. 4-157).
8. Pavojingam šuniui turi būti išduotas Tarptautinės kinologų organizacijos pripažįstamas dokumentas, kuriuo patvirtinama šuns kilmė ir veislė (toliau – kilmės dokumentas).
9. Pavojingo šuns savininkas turi užtikrinti, kad pavojingas šuo būtų laiku vakcinuojamas nuo pasiutligės pagal vakcinos gamintojo informaciniame lapelyje pateiktus nurodymus. Žymos apie atliktą vakcinaciją turi būti padarytos Gyvūno vakcinacijos pažymėjime, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. B1-20 „Dėl Gyvūno vakcinacijos pažymėjimo formos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 120-4578; 2009, Nr. 11-445), Gyvūno augintinio pase, kurio forma nurodyta Reikalavimų gyvūnų augintinių pasui, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. B1-273 (Žin., 2005, Nr. 57-1994; 2010, Nr. 126-6481), 1 priede, ar kitame dokumente, kuriuo patvirtinama pavojingo šuns tapatybė (toliau – tapatybės dokumentas).
III. REIKALAVIMAI PAVOJINGŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMUI
14. Ne komerciniais tikslais į Lietuvos Respubliką įvežamiems pavojingiems šunims taikomi 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniais tikslais vežamiems naminiams gyvūnėliams, iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 92/65/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 39 tomas, p. 75), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. sausio 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 52/2012 (OL 2012 L 18, p. 1), reikalavimai.
15. Komerciniais tikslais į Lietuvos Respubliką įvežamiems pavojingiems šunims taikomi Reikalavimai prekybai gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais bei jų importui, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. B1-559 (Žin., 2005, Nr. 128-4651).
IV. REIKALAVIMAI PAVOJINGŲ ŠUNŲ VEISIMUI, PARDAVIMUI IR ĮSIGIJIMUI
16. Gali būti veisiami tik kilmės dokumentą turintys pavojingi šunys. Draudžiama tarpusavyje veisti (kergti, dirbtinai apsėklinti, persodinti kiaušialąstes) skirtingų veislių pavojingus šunis.
17. Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius pavojingus šunis su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais ar patologijomis.
18. Versliniu pavojingų šunų veisimu užsiimančius asmenis registruoja ir versliniam pavojingų šunų veisimui naudojamas patalpas tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kaip nurodyta Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (Žin., 2005, Nr. 31-1025; 2012, Nr. 82-4321).
19. Versliniu pavojingų šunų veisimu užsiimantys asmenys turi vykdyti veisiamų, parduodamų ar perduodamų pavojingų šunų apskaitą, kad prireikus būtų galima nustatyti pavojingų šunų atsekamumą.
21. Pavojingi šunys gali būti parduodami ar perduodami asmeniui tik iš pavojingo šuns laikytojo ar pavojingų šunų veisėjo patalpų.
V. REIKALAVIMAI PAVOJINGŲ ŠUNŲ DRESAVIMUI
24. Dresuoti pavojingus šunis gali asmenys, atitinkantys Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1–3 punktų reikalavimus ir turintys šunų laikytojus vienijančios asociacijos išduodamą dokumentą, kuriuo suteikiama dresuotojo kvalifikacija.
25. Dresuojant pavojingus šunis draudžiama:
25.1. naudoti pavojingų šunų sveikatai žalingas ar erzinančias chemines medžiagas bei kitas priemones ir įrenginius, sukeliančius pavojingiems šunims baimę, stresą, kančią ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei;
25.2. sukelti pavojingiems šunims skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą ir baimę sukeliančias priemones;
26. Asmuo gali dresuoti pavojingą šunį pavojingo šuns laikytojo žemės valdoje, šunų dresavimo vietoje arba kitam asmeniui priklausančioje žemės valdoje jos savininkui leidus. Šunų dresavimo vietos turi būti aptvertos tvora su vartais, per kuriuos pavojingi šunys negalėtų pabėgti ir per kuriuos kiti gyvūnai ir pavojingų šunų dresavime nedalyvaujantys asmenys negalėtų patekti į vidų.
VI. REIKALAVIMAI PAVOJINGŲ ŠUNŲ LAIKYMUI
27. Jei pavojingas šuo yra laikomas uždaroje žemės valdoje, prie įėjimo (įvažiavimo) į ją turi būti dienos ir nakties metu gerai matomas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, pavojingas šuo!“.
28. Uždarose, rakinamose gyvenamosiose ar ūkinėse patalpose pavojingas šuo apsaugai gali būti laikomas palaidas. Prie tokių patalpų gali nebūti įspėjamųjų ženklų.
29. Uždaroje žemės valdoje pavojingas šuo gali būti laikomas palaidas, jei užtikrinama, kad pavojingas šuo iš jos nepabėgs.
30. Neuždaroje žemės valdoje laikomas pavojingas šuo turi būti rišamas taip, kad negalėtų išeiti už jos ribų, arba laikomas voljere, įrengtame taip, kad iš jo negalėtų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
31. Viešosiose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio. Jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
32. Renginio su gyvūnais, pvz., šunų parodų, metu pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu arba be jo renginio su gyvūnais organizatoriaus nustatyta tvarka.
33. Kelti (leisti) liftu pavojingą šunį galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja kiti liftu ketinantys keltis (leistis) žmonės.
35. Daugiabučiuose namuose pavojingi šunys laikomi vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 8 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 122-6126) 2 straipsnio 2 ir 5 dalimis.
VII. REIKALAVIMAI KOVINIŲ ŠUNŲ BEI KOVINIŲ IR PAVOJINGŲ ŠUNŲ MIŠRŪNŲ LAIKYMUI
36. Draudžiama įvežti, veisti, įsigyti, parduoti ar perduoti kovinius šunis bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnus.
37. Koviniai šunys, kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 27–33 punktais.
38. Kovinio šuns, kovinio ar pavojingo šuns mišrūno laikytojas turi užtikrinti Aprašo 9 punkto vykdymą.
40. Kovinis šuo, kovinio ar pavojingo šuns mišrūnas turi būti registruotas teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42. Savivaldybių administracijos teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja, kaip yra įgyvendinami reikalavimai pavojingų šunų, kovinių šunų ir kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymui savivaldybės teritorijoje.
43. Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi pavojingų šunų, kovinių šunų ir kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimų.
44. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kaip yra įgyvendinami verslinio pavojingų šunų veisimo ir prekybos pavojingais šunimis turgavietėse ir prekiautojo gyvūnais augintiniais patalpose reikalavimai ir reikalavimai eksportuojant pavojingus šunis į trečiąsias šalis ar išvežant juos į kitas Europos Sąjungos šalis komerciniais tikslais.