LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS, SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO TOBULINIMO GAIRIŲ PATVIRTINIMO

2013 m. kovo 28 d. Nr. XII-209

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

atsižvelgdamas į tai, kad:

statutinė valstybės tarnyba (išskyrus diplomatinę tarnybą) yra atskira sugriežtinta (sukarinta) valstybės tarnybos rūšis;

skirtingų statutinių valstybės tarnautojų grupių tarnyba, socialinės garantijos ir atskiros darbo apmokėjimo sudedamosios dalys reglamentuojamos atskiruose specialiuose teisės aktuose (statutuose);

dalis specialiuose teisės aktuose (statutuose) nustatytų statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo nuostatų yra analogiškos;

statutinių valstybės tarnautojų tarnybos bendrosios nuostatos turi būti vienodos ir reglamentuotos viename teisės akte, o specialiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose statutinių institucijų ar įstaigų veiklą, turi būti nustatytos tik atskirų statutinių valstybės tarnautojų grupių tarnybos ypatumus apibrėžiančios nuostatos, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Patvirtinti Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gaires (pridedama).

2 straipsnis.

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, vadovaujantis šio nutarimo 1 straipsnyje nurodytomis gairėmis, iki 2013 m. gruodžio 1 d. parengti statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančio įstatymo projektą, taip pat patikslinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir statutinių institucijų ar įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų (toliau – specialieji teisės aktai) nuostatas dėl statutinio valstybės tarnautojo sąvokos ir specifinių tarnybos ypatumų kompensavimo.

SEIMO PIRMININKAS                                                                          VYDAS GEDVILAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. XII-209

STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS, SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO TOBULINIMO GAIRĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo tobulinimo gairių (toliau – Gairės) tikslas – sudaryti teisines prielaidas sukurti bendrą, subalansuotą, teisėtų lūkesčių apsauga grįstą, tarnybos ypatumų kompensavimą užtikrinančią, nepagrįstos konkurencijos neskatinančią ir socialinių garantijų, pagal savo turinį laikytinų privilegijomis, galimybes panaikinančią statutinių valstybės tarnautojų tarnybos, socialinių garantijų ir darbo apmokėjimo sistemą.

2. Šiose gairėse apibrėžiami specifiniai statutinės valstybės tarnybos ir statutinio valstybės tarnautojo, išskyrus diplomatus, požymiai, bendrosios statutinių valstybės tarnautojų tarnybos nuostatos, statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo principai, socialinių garantijų sistemos sudedamosios dalys ir numatomi jų tobulinimo principai.

II. STATUTINĖ VALSTYBĖS TARNYBA IR STATUTINIS VALSTYBĖS TARNAUTOJAS

3. Statutinė valstybės tarnyba yra valstybės tarnyba, kuriai būdinga: specialus tarnybos ypatumų teisinis reglamentavimas (statutais); griežto hierarchinio pavaldumo statutiniai santykiai, pasižymintys ypatingu tarnybos atlikimo režimu; specialūs reikalavimai statutinių įstaigų pareigūnams; įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu, įskaitant teisę panaudoti prievartą; specialios socialinės garantijos.

4. Statutinėje institucijoje ar įstaigoje valstybės tarnautojo pareigybė turėtų būti priskiriama statutinei, jeigu ji atitinka šiuos požymius:

1) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas, yra įgyvendinami tai institucijai ar įstaigai teisės aktuose nustatyti uždaviniai ar funkcijos;

2) pareigybei priskirtoms funkcijoms atlikti reikalinga tam tikros intelekto, asmeninės ir moralinės savybės, specialus dalykinis ir fizinis pasirengimas, sveikatos būklė ir kt.;

3) atliekant pareigybei priskirtas funkcijas, suteikiami įgaliojimai sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu;

4) tarnyba reglamentuojama specialiais teisės aktais (statutais ir (ar) institucijos, įstaigos veiklos įstatymais).

5. Siekiant aiškumo, konkretumo ir skaidrumo valstybės tarnautojų pareigybes priskiriant statutinėms, statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančiame įstatyme nustatomi statutinio valstybės tarnautojo pareigybės požymiai, statutinių institucijų ir įstaigų ir jose esančių statutinių valstybės tarnautojų pareigybių sąrašai.

III. STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS

BENDROSIOS NUOSTATOS

6. Visiems statutiniams valstybės tarnautojams tarnybos bendrosios nuostatos turi būti vienodos ir jomis reglamentuojama:

1) atrankos, priėmimo į tarnybą, atleidimo iš jos ir perkėlimo tvarka;

2) skatinimo ir nuobaudų skyrimo tvarka;

3) statutinių valstybės tarnautojų tarpusavio tarnybinių santykių sistema;

4) darbo apmokėjimas;

5) darbo ir poilsio laikas;

6) sveikatos priežiūros tvarka;

7) profesinių sąjungų veikla;

8) tarnybinės veiklos vertinimo tvarka;

9) bendrosios socialinės garantijos;

10) kvalifikacijos tobulinimo tvarka.

IV. BENDROSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

7. Visiems statutiniams valstybės tarnautojams užtikrinamos šios bendrosios socialinės garantijos:

1) kasmetinės atostogos;

2) išmokos dėl statutinio valstybės tarnautojo mirties arba sveikatos sutrikdymo, kai tai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar statutinio valstybės tarnautojo statusu (vienkartinė kompensacija statutiniam valstybės tarnautojui žuvus ar dėl jo sveikatos sutrikdymo, laidojimo ir palaikų pargabenimo iš užsienio išmokos); kompensacijos, mokamos įvertinus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokas;

3) statutiniai valstybės tarnautojai privalomai draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (pensijų socialiniu draudimu, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, nedarbo socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu);

4) atleidžiant statutinį valstybės tarnautoją iš tarnybos, jam mokama išeitinė išmoka šiais atvejais:

a) panaikinama pareigybė;

b) į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs statutinis valstybės tarnautojas;

c) statutinis valstybės tarnautojas negali eiti pareigų dėl sveikatos būklės;

d) statutinis valstybės tarnautojas yra laikinai nedarbingas įstatymuose nustatytą laikotarpį;

e) statutinis valstybės tarnautojas atleidžiamas šalių susitarimu.

8. Statutiniams valstybės tarnautojams skiriama valstybinė pensija.

9. Statutinių valstybės tarnautojų darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti vidutiniškai 48 valandų per savaitę. Statutiniams valstybės tarnautojams prireikus gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita.

10. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas statutiniams valstybės tarnautojams skaičiuojamas taip pat kaip ir karjeros valstybės tarnautojams. Į statutinių valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažą gali būti įskaitomi ir kiti įstatymuose nustatyti laikotarpiai.

V. SPECIALIOSIOS SOCIALINĖS GARANTIJOS

11. Nustačius būtinybę statutiniams valstybės tarnautojams kompensuoti už su statutinei institucijai ar įstaigai pavestomis funkcijomis susijusius tarnybos ypatumus, specialiuosiuose teisės aktuose gali būti nustatomos šios specialiosios socialinės garantijos:

1) statutiniams valstybės tarnautojams, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), įstatymų nustatyta tvarka iš institucijos ar įstaigos lėšų kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas:

2) statutiniams valstybės tarnautojams nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės (važiavimo), gyvenamosios patalpos nuomos ir persikėlimo išlaidos;

3) statutiniams valstybės tarnautojams, prižiūrintiems tarnybinius gyvūnus, mokama kompensacija;

4) atskirose statutinėse institucijose ar įstaigose arba įstaigų sistemose gali būti steigiamas kadrų (specialistų) rezervas. Į šį rezervą įtraukiami iš tarnybos tose institucijose ar įstaigose atleisti (perkelti) asmenys, kurie eina su statutinių institucijų ar įstaigų, kuriose tarnavo, uždaviniais susijusias pareigas;

5) statutiniams valstybės tarnautojams, kurie atlikdami tarnybines pareigas nuolat turi kontaktų su asmenimis, sergančiais pavojingomis arba ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, nustatoma ilgesnė kasmetinių atostogų trukmė;

6) statutiniams valstybės tarnautojams, kurie atlikdami pareigas, susijusias su statutinei institucijai ar įstaigai pavestais uždaviniais ir funkcijomis, viršijo tarnybinės rizikos ribas ir dėl to galimai padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba kurie nukentėjo atlikdami tarnybines pareigas ar dėl tarnybos, kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos arba jų dalis;

7) statutiniai valstybės tarnautojai gali būti draudžiami profesinės atsakomybės, papildomu sveikatos ar kitų rūšių draudimu;

8) statutiniai valstybės tarnautojai gali dalyvauti kaupiant profesines pensijas profesinių pensijų fonduose;

9) statutiniai valstybės tarnautojai aprūpinami tarnybine uniforma;

10) statutiniai valstybės tarnautojai, atliekantys tarnybines užduotis, kurių metu negalima palikti užduoties atlikimo vietos, arba atliekantys tarnybą lauke, aprūpinami maistu;

11) kitos specialiosios socialinės garantijos.

VI. SOCIALINĖS GARANTIJOS, NUSTATOMOS KOLEKTYVINĖSE SUTARTYSE

12. Siekiant gerinti statutinių valstybės tarnautojų socialinę ir ekonominę padėtį, skatintinos kolektyvinės derybos ir nacionalinės, šakos ar įstaigos kolektyvinių sutarčių sudarymas.

13. Statutinių valstybės tarnautojų nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių statutiniams valstybės tarnautojams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos Respublikos statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

14. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių tam tikros vienos veiklos srities statutiniams valstybės tarnautojams, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų ar įstaigų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų vienos veiklos srities statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

15. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra statutinės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir statutiniams valstybės tarnautojams atstovaujančios toje statutinėje institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos statutinės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos.

16. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl šių palankesnių, negu nustatyta teisės aktuose, sąlygų ir tvarkos:

1) darbo apmokėjimo;

2) darbo ir poilsio laiko;

3) darbuotojų saugos ir sveikatos;

4) kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos;

5) informavimo ir konsultavimo;

6) sveikatos priežiūros ir reabilitacijos;

7) profesinių sąjungų ir jų narių veiklos;

8) tarnybinių ginčų nagrinėjimo ypatumų;

9) kitų palankesnių sąlygų.

VII. DARBO APMOKĖJIMAS

17. Statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimas turi būti reglamentuotas vienodai.

18. Siekiant didinti tarnybos statutinėse institucijose ir įstaigose einant žemiausias ir vidurinės grandies pareigas patrauklumą, būtina 1–10 kategorijų statutinių valstybės tarnautojų pareigybių pareigines algas vidutiniškai didinti 10 procentų.

19. Specialiuosiuose teisės aktuose statutiniams valstybės tarnautojams gali būti nustatytas papildomas darbo apmokėjimas.

VIII. STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ TARNYBOS, SOCIALINIŲ GARANTIJŲ IR DARBO APMOKĖJIMO TOBULINIMO PRINCIPAI

20. Atsižvelgiant į šių gairių II–VI skirsnių nuostatas, statutinių valstybės tarnautojų tarnybą reglamentuojantys ir kiti teisės aktai turi būti tobulinami vadovaujantis šiais principais:

1) tarnybos ypatumų kompensavimo; t. y. statutiniams valstybės tarnautojams už tarnybos ypatumus (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) kompensuojama įstatymuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;

2) vienodų garantijų; t. y. visiems statutiniams valstybės tarnautojams, nepaisant to, kokioje statutinėje institucijoje ar įstaigoje jie tarnauja, užtikrinamos tokios pat bendrosios socialinės garantijos ir taikoma vienoda darbo apmokėjimo sistema;

3) kompensavimo už specifinius tarnybos ypatumus; t. y. įvertinus statutinių institucijų ar įstaigų atliekamas funkcijas ir nustačius būtinybę kompensuoti už su tomis funkcijomis susijusius tarnybos ypatumus, specialiuosiuose teisės aktuose gali būti nustatomos specialiosios socialinės garantijos ir (ar) papildomas darbo apmokėjimas;

4) tikslinio finansavimo; t. y. socialinėms garantijoms, dėl kurių sulygta kolektyvinėse sutartyse, finansuoti valstybės biudžete numatoma atskira lėšų dalis;

5) vienodo reglamentavimo; t. y. bendrosios atskirų statutinių institucijų ar įstaigų statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, socialines garantijas ir darbo apmokėjimą reglamentuojančios nuostatos nustatomos viename teisės akte, o specialiosios nuostatos – specialiuosiuose teisės aktuose.

21. Įgyvendinant vienodo reglamentavimo principą, turi būti paskirta bendrąsias statutinės valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti institucija ar įstaiga.

_________________