Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 METŲ VEIKLOS ATASKAITOS PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI
2013 m. kovo 20 d. Nr. 259
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2003, Nr. 10-342) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitai (pridedama) ir pateikti ją Lietuvos Respublikos Seimui.
FINANSŲ MINISTRAS,
PAVADUOJANTIS MINISTRĄ PIRMININKĄ RIMANTAS ŠADŽIUS
VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS DAILIS ALFONSAS BARAKAUSKAS
PritarTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 259
Įžanga
Šešioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) savo veiklą pradėjo 2012 metų pabaigoje, todėl, nors ir ryžtingai įgyvendindami Vyriausybės programos nuostatas, neturėjome galimybės lemti 2012 metų veiklos rezultatų. Ši veiklos ataskaita parengta remiantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų veiklos programos struktūra. Tai leis parodyti 2012 metų laimėjimus ir trūkumus atskirose valdymo srityse, numatyti pagrindinius Vyriausybės ir ministerijų veiklos prioritetus, turinčius įtakos sėkmingam Vyriausybės programos įgyvendinimui.
Veiklos ataskaitą sudaro trys pagrindinės dalys – Vyriausybės prioritetinių sričių apžvalga, ministerijų 2012 metų veiklos apžvalga ir Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetai. Prioritetinių sričių apžvalgoje pateikiame informaciją apie šalies ekonominę ir socialinę raidą, atkreipiame dėmesį į ypač opias ir iki šiol neišspręstas problemas. Antrojoje dalyje pateikiame informaciją apie pagrindinius ministerijų 2012 metų darbus ir problemines sritis, kuriose reikia pokyčių ar didesnių pastangų sprendžiant visuomenei svarbius klausimus, o trečiojoje dalyje – Vyriausybės artimiausio laikotarpio prioritetus.
Prie ataskaitos taip pat pridedama Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijų 2012 metų ataskaita ir nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2012 metų ataskaita.
I. Vyriausybės Prioritetinių sričių apžvalga:
kuriose srityse ir kodėl turime veikti ryžtingai
Bendra šalies būklė gerėja, tačiau žmonės vis dar nesijaučia saugūs
Nepaisant pozityvesnių pasaulio ekonomikos tendencijų ir tikėtino euro zonos suaktyvėjimo, ekonomikos augimo tempų neapibrėžtumas vis dar didelis. Ne tik visuotinė aplinka, bet ir mūsų ekonomikos plėtros vizija verčia, laikantis griežtos fiskalinės drausmės, ieškoti ekonomikos skatinimo ir darbo rinkos subalansavimo būdų. Sunkmečio sąlygomis finansų sistema buvo stabilizuota ir tai prisidėjo prie pastarųjų metų ekonomikos augimo. Tačiau to buvo pasiekta skolinantis su didelėmis palūkanomis, didinant mokesčius ir dėl santykinai didelės infliacijos. Tai mažino gyventojų perkamąją galią ir fiskalinio manevro laisvę ateityje. Šiandien reikia spręsti tikrąsias struktūrines problemas ir ieškoti sprendimų, kaip padidinti šalies konkurencingumą.
Pagrindiniai 2012 metų šalies ekonomikos rodikliai gerėjo: pasiektas 3,6 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas, registruoto nedarbo lygis sumažėjo iki 11,7 procento, augo vidutinis darbo užmokestis. Tačiau tai tik pavieniai rodikliai, kurie neatspindi realios kiekvieno šalies piliečio padėties. Mes žvelgiame į bendrą šalies būklę – čia akivaizdžiai matomi dideli iššūkiai. Be pozityvios statistikos, metinė infliacija siekė 2,8 procento, dėl to žmonės negalėjo pajusti realaus gyvenimo kokybės pagerėjimo. Tai rodo vartotojų nuomonių tyrimai, kurių duomenimis, 2012 metų pabaigoje pastarųjų metų padėties pablogėjimą nurodė net 34 procentai apklaustųjų (56 procentai teigė finansinės padėties pasikeitimo nepajutę).
Realiai nedidėjant namų ūkių pajamoms ir suprastėjus lūkesčiams, 2012 metais vartojimo augimo tempai buvo mažesni, nei tikėtasi. Kaip žinome, privatus vartojimas Lietuvoje yra vienas esminių BVP augimo veiksnių. Suprasdami sudėtingą daugelio Lietuvos žmonių padėtį, matome poreikį kuo greičiau padidinti realią perkamąją galią – bendras pragyvenimo lygis ir būtiniausių produktų brangimas daugeliui tampa nebepakeliama našta. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas gali duoti greitų rezultatų. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2012 metų paskutinį ketvirtį ūgtelėjo ir sudarė 2 232 litus, sparčiausiai jis kilo būtent po minimaliosios mėnesinės algos padidinimo 2012 m. rugpjūčio mėn. – IV ketvirtį darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, padidėjo 2,8 procento. Padidinus minimaliąją mėnesinę algą, padidėjo ir vartotojų pasitikėjimas – 2012 metų I pusmetį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo blogesnis už bendrą Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkį, o II pusmetį reikšmingai pagerėjo, pralenkė ES vidurkį ir išliko panašus iki metų pabaigos. Todėl nedvejodami priėmėme sprendimus nuo 2013 metų pradžios padidinti minimaliąją mėnesinę algą iki 1 000 litų.
Nepaisant gerų ekonomikos atsigavimo ženklų, socialinė atskirtis, skurdas ir ryškios takoskyros tarp skirtingų socialinių grupių išlieka rimta problema. Susiduriame su didele socialine neteisybe, pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą, rodantį namų ūkių pajamų netolygumus, paskutiniais duomenimis, patenkame į ES valstybių narių dešimtuką. Tikslių 2012 metų duomenų apie skurstančius ir materialinį nepriteklių patiriančius asmenis dar neturime. Tačiau žinojimas, kad 2011 metais Lietuvoje net 33,4 procento žmonių patyrė skurdo riziką ir socialinę atskirtį, neleidžia sudėti rankų. Tokią situaciją skaudžiai parodo besitęsianti emigracija, kuri, panašu, jau palietė kiekvieną šeimą Lietuvoje. Suprasdami ilgalaikius emigracijos padarinius, realiai vertiname ir emigracijos procesų įtaką ekonominiams rodikliams. Dažnai keliame klausimą, ar šiandien matomas nedarbo lygio mažėjimas nėra nulemtas išvykstančių piliečių skaičiaus.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, prognozuojamas Lietuvos BVP augimas yra gana ženklus. Pagal Finansų ministerijos ekonominių rodiklių projekcijas 2013 metais numatomas 3 procentų BVP augimas. Taip pat džiugina didėjantis darbo našumas, realaus darbo užmokesčio augimo, nedarbo lygio mažėjimo prognozės, dėl kurių sutaria tiek privatūs bankai, tiek ir viešosios institucijos. Tai liudija, kad einame teisinga linkme. Tačiau turime susitelkti ir pasinaudoti šiuo pranašumu – reikšmingai pagerinti verslo sąlygas, sukurti stabilią mokestinę aplinką, skatinti investicijas į gamybą ir technologijų atnaujinimą.
Mokestinė aplinka turi būti optimali ir stabili
Nevertinsime viešai išsakytų argumentų dėl skubotos mokesčių reformos 2009 metais, tačiau norime pabrėžti šių sprendimų padarinius. Padidintų mokesčių tarifų pasekmes pajuto ne tik verslas, bet ir visi piliečiai, kai sumažėjo šalies biudžeto pajamos. Apklausų duomenimis, daugiau nei trečdalis Lietuvos verslininkų svarstė galimybę verslus perkelti į šalis, kur mokesčių sistemos paprastesnės. Be to, išlieka klausimas, kiek dėl staigaus mokestinės aplinkos pakeitimo ir išryškėjusio mokesčių sistemos neefektyvumo praradome tiesioginių užsienio investicijų ir potencialių galimybių steigti vietos verslus.
Esame įsitikinę, kad mokesčių politika turi būti keičiama ne priimant pavienius sprendimus, o kompleksiškai sprendžiant mokestinės aplinkos klausimus. Šiandien siekiame vykdyti subalansuotą mokesčių politiką – nuosekliai analizuojame mokesčių mokėtojų galimybes, vertiname alternatyvius scenarijus ir pateiksime tik pagrįstus pasiūlymus, kaip keisti mokesčių sistemą. Suprasdami mokesčių įtaką visai šalies gerovei, mokestinius klausimus būsime pasirengę plačiai svarstyti su visuomene – verslo atstovais, skirtingomis piliečių grupėmis.
Spręsdami viešųjų finansų klausimus, keliame sau ambicingus ir ilgalaikius siekius. Rūpindamiesi šalies, kartu ir kiekvieno asmens gerove, stengsimės padidinti biudžeto pajamas, o ne vien subalansuoti biudžetą mažinant viešąsias išlaidas. Norime, kad mūsų ekonomika būtų gyvybinga ir kurtų realią vertę. Todėl ir mokesčių sistemos peržiūros uždavinys – padidinti biudžeto pajamas.
Kompleksinės mokesčių peržiūros bendra kryptis – mažinti darbo pajamų apmokestinimą. Tai ne tik tiesiogiai paliečia daugumą šalies gyventojų, bet ir suteikia ilgalaikį efektą. Darbo apmokestinimas Lietuvoje, palyginti su kitomis mokestinėmis sritimis, yra didelis. Eurostato duomenimis, 2011 metais darbo sąnaudų mokestinė našta siekė 38,9 procento. Pagal šį rodiklį buvome 16 vietoje tarp kitų ES šalių. Negalime švaistyti kvalifikuotų specialistų potencialo ir pasikliauti trumpalaike pigios darbo jėgos nauda. Darbo pajamų apmokestinimas tiesiogiai susijęs su gerai apmokamų darbo vietų kūrimu, taip pat ir šalies konkurencingumo didinimu.
Mums rūpi viešųjų finansų ilgalaikis tvarumas, o ne trumpalaikis subalansavimas
2012 metais bendra valdžios sektoriaus skola buvo daugiau kaip 46,04 mlrd. litų, o skolos santykis su BVP sudarė 40,7 procento. Skolos augimo tempai sulėtėjo. Nors valdžios sektoriaus balanso rodiklis sumažėjo iki –3 procentų BVP, išlieka klausimas, ar tai patvarus procesas. Norėdami užtikrinti viešųjų finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu ir būdami įpareigoti nuosekliai mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, sieksime įstatymuose įtvirtinti valdžios sektoriaus finansų planavimą pagal ūkio ciklą ir artėjimą prie perteklinio valdžios sektoriaus. Esminis veiksnys, dėl kurio gali stipriai susvyruoti viešųjų finansų sistema, – Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – „Sodra“) deficitas. Tai labai rimtas iššūkis.
„Sodros“ biudžeto išlaidos jau daug metų viršija pajamas. 2012 metų pabaigoje, preliminariais duomenimis, pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma siekė apie 9,7 mlrd. litų. Skolai aptarnauti šiais metais numatyta skirti 634 mln. litų. Pavyzdžiui, 2012 metais vaikų išmokoms (pagalbai tėvams ir paramai be tėvų globos likusiems vaikams) skirta apie 250 mln. litų. „Sodros“ deficitas yra tik vienas iš problemos atspindžių – šalies pensijų sistemą iškraipo pernelyg didelis lėšų perskirstymas ir bendram darbo užmokesčiui neproporcingas valstybinis socialinis draudimas. 2012 metais buvo mokama 815,6 lito vidutinė pensija, o neto darbo užmokestis buvo 1 730,4 lito. Nuo viso darbo užmokesčio sumokama socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokos dalis Lietuvoje siekia 40 procentų.
Dėl Lietuvos demografinių pokyčių ir vis didesnį pagreitį įgaunančių visuomenės senėjimo procesų „Sodros“ problemų negalime atidėti ateičiai. Prognozės neleidžia delsti – Eurostato duomenimis, 2025 metais darbingo amžiaus piliečių skaičius drastiškai mažės, o pensinio amžiaus atvirkščiai – tik didės. Tokia situacija reikš, kad tendencingai didėjančios išlaidos pensijoms teks vis mažėjančiai darbingo amžiaus asmenų daliai. Priimtas sprendimas nuo 2012 metų ilginti pensinį amžių – svarbus žingsnis, bet reikia kompleksinių problemos sprendimo priemonių. Nuspręsta keisti pensijų kaupimo sistemos finansavimo schemą, tačiau valstybinio socialinio draudimo pensijų sistema kol kas liko nepakeista. Be to, lieka daug neatsakytų klausimų, ypač dėl ilgalaikių finansavimo šaltinių. Tad kaip vieną iš prioritetinių darbų išskyrėme „Sodros“ deficito, kartu ir pensijų sistemos problemos sprendimą.
Kitas deramo dėmesio nesulaukęs klausimas – Lietuvos narystė euro zonoje. Euras ne tik svarbus darniai šalies plėtrai, bet ir gali būti stabilus makroekonominės aplinkos pamatas. Tad įvertinę 2012 metų pasiekimus ir esamą šalies būklę, įsipareigojame siekti 2015 metais tapti visaverčiais euro zonos nariais. Suprasdami parengiamųjų darbų ir viešosios nuomonės svarbą, pradedame kryptingai judėti euro įvedimo link. Pastaraisiais metais nebuvo bendros komunikacijos ir euro naudos išaiškinimo, o tai nepalengvins darbo. Tačiau esame pasirengę diskutuoti su visuomene, laikytis kryptingos fiskalinės politikos ir suvaldyti infliacijos grėsmę.
Nedarbas mažėja, tačiau jaunimas lūkuriuoja bedarbių gretose
2012 metais registruotas nedarbas šalyje sumažėjo – Lietuvos darbo biržos duomenimis, vidutinis metinis registruotų bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų buvo 11,7 procento, arba 1,4 procentinio punkto mažesnis nei 2011 metais. Nedarbo lygio mažėjimo negalime vertinti atskirai. Jis tiesiogiai susijęs su darbo jėgos pokyčiais, kuriems didelę įtaką daro darbingo amžiaus žmonių emigracija. Yra ir daugiau problemų. Susirūpinti verčia bedarbių struktūra, rodanti, kuri gyventojų grupė šiandien susiduria su didžiausiomis užimtumo problemomis.
Mažėjantis nedarbas yra džiuginanti tendencija, tačiau liko neišspręstas ilgalaikių bedarbių klausimas. 2012 metais ilgalaikiai bedarbiai sudarė 30,4 procento viso užsiregistravusių bedarbių skaičiaus. Situacija, kai kas trečias užsiregistravęs darbo biržoje asmuo neranda darbo ilgiau nei metus, rodo sistemines nedarbo problemas. Nedalyvaudamas darbo rinkoje, žmogus praranda kvalifikaciją ir motyvaciją dirbti, jam bus sunku integruotis į darbo rinką ir ateityje, o tai neleis sumažinti bendro nedarbo lygio ir patenkinti darbdavių poreikių. Tai nėra vien ekonomikos klausimas, jis susiję ir su asmens savivertės, pasitikėjimo valstybe smukimu.
Negalime nepaminėti ir jaunimo nedarbo problemos. Tiek mūsų šalies politinis elitas, tiek ES institucijos praėjusiais metais pabrėžė jaunimo nedarbą ir ragino imtis neatidėliotinų veiksmų. Nors jaunimo nedarbas 2012 metais mažėjo, tačiau nepakankamai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais jaunimo nedarbo lygis sudarė 26,4 procento (bendras šalies gyventojų nedarbo lygis – 13,2 procento). Buvusi Vyriausybė įgyvendino įdarbinimo subsidijuojant priemones, rėmė trūkstamų darbo įgūdžių įgijimą ir tai išties davė greitų rezultatų. Tačiau taip ir nebuvo parengtas seniai žadėtas specialistų kvalifikacijų ir kompetencijų poreikio prognozės žemėlapis. Manome, kad jaunimo nedarbo problemą reikia spręsti kompleksiškai, o ne kovoti su pasekmėmis. Ši problema paliečia daugelį sričių, pirmiausia – darbo rinkos poreikius atitinkančių specialistų rengimą tiek auštosiose, tiek profesinėse mokyklose, kūrybingumo ugdymą ir verslumo skatinimą nuo pat mažens. Ypač reikėtų padėti jaunimui susirasti pirmąjį darbą. Suprasdami, kad visos šalies konkurencingumas ir potencialas daugiausia priklauso nuo jaunosios kartos, didžiausią dėmesį skirsime jaunimo nedarbo prevencijai ir ieškosime sisteminių sprendinių.
Emigracija jau seniai peržengė „natūralumo“ ribas – palaikyti ryšius su išvykėliais nebepakanka
Nepaisant gerėjančių ekonomikos rodiklių, emigracijos srautai vis dar grėsmingi. 2012 metais iš Lietuvos išvyko 42 954 piliečiai, emigracijos mastas pralenkė ekonomikos sunkmečio pradžioje išvykusių asmenų skaičių. Emigracijos rodiklis kiek pagerėjo – 2012 metais 1 000 gyventojui teko 13,7 emigranto, o 2011 metais – 17,8. Tačiau šis rodiklis vis dar labai didelis. Tai sisteminė visos visuomenės problema, rodanti, kad emigracijos procesų priežastys yra daug gilesnės ir apsiriboti vien reagavimu į ekonomikos procesus negalima.
Žvelgiant į statistiką, būtina įvertinti paprastą tiesą, kad emigracijos ištekliai taip pat riboti, – iš šalies išvažiuojama kasmet ir milžiniškais tempais. Problemą dar labiau padidina faktas, kad emigruoja jauni ir kvalifikuoti asmenys. Kol kas neturime tikslių 2012 metų duomenų, tačiau čia aktualūs ir 2011 metų duomenys. 2011 metais net 42,8 procento emigrantų sudarė asmenys nuo 20 iki 30 metų, o 17,6 procento išvykusiųjų – asmenys iki 20 metų.
2012 metais buvo aiškintasi, kokios yra užsienio lietuvių galimybės dalyvauti šalies gyvenime, pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su užsienio lietuviams atstovaujančiomis organizacijomis, rūpintasi užsienio lietuvių vaikų lituanistiniu švietimu. Tai svarbios, tačiau pavienės priemonės, kurios nesuteikia dingsties išvykusiesiems grįžti į Lietuvą. Emigraciją išskyrėme kaip pirmenybinę problemą ir esame pasirengę ją spręsti kompleksiškai. Pradėsime nuo emigracijos, kaip problemos, aiškaus įvardijimo – reikia nustatyti tikrąsias emigracijos priežastis, būtinas platus sutarimas ir bendros daugelio institucijų pastangos. Spręsdami emigracijos klausimus žvelgsime plačiau – nustatysime migracijos politikos tikslus, apimančius ne tik emigraciją, bet ir reemigraciją, imigraciją ir netgi vidinę migraciją. Nors visuomenėje dar plačiai nediskutuojama, tačiau šiandien vyksta didelė migracija iš kaimo vietovių į didžiuosius miestus. Tai didina regionų netolygumus, neskatina investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerėjimo kaimo vietovėse. Patenkame į vadinamąją migracijos spiralę, kurios grandis turime pertraukti ir kartu rasti būdų, kaip gerokai sumažinti emigracijos srautus.
Energinis efektyvumas leis taupyti žmonių pinigus ir taps rimtu ekonomikos augimo stimulu
Viena iš pagrindinių artimiausio laikotarpio ekonomikos augimo paspirčių bus daugiabučių namų modernizavimas. Investicijos į infrastruktūros atnaujinimą ne tik tiesiogiai pagyvins pinigų cirkuliaciją vidaus rinkoje, bet ir leis kurti naujas darbo vietas. Renovuoti pastatai sumažins dėl energinio neefektyvumo patiriamus nuostolius ir subalansuos tiek namų ūkių, tiek valstybės išlaidas. Nors Vyriausybės lygiu daugiabučių renovacijos klausimams buvo skiriama nemažai dėmesio, pastarųjų metų rezultatai nedžiugina. 2012 metais suorganizuota daugiabučių modernizavimo programos viešų renginių ir seminarų, imtasi įgyvendinti keletą teisėkūros iniciatyvų.
Suprasdami sudėtingą daugelio gyventojų finansinę padėtį, radome būdą, kaip neversti žmonių skolintis iš bankų – renovacijos išlaidos bus dengiamos per mokesčius už šildymą. Net ir padengus renovacijos išlaidas, gyventojai už šildymą mokės 10 procentų mažiau. Į renovacijos procesą plačiai įtraukėme geriausiai situaciją ir namų būklę žinančias savivaldybes, kartu su jomis pirmajam etapui jau atrinkome 500 neefektyviausiai šilumą naudojančių daugiabučių. Atlikus renovavimo darbus, namų šildymui bus sunaudojama 60–70 procentų mažiau energijos. Todėl pasirinkome pirmiausia investuoti į neefektyviausius daugiabučius.
Esame įsitikinę, kad didesnės išlaidos kapitalui formuoti taps milžinišku ekonomikos postūmiu. Mūsų ir daugelio šalies ekonomistų nuomone, visuotinė renovacija padės išjudinti statybų sektorių. Šis sektorius vienintelis, kuriame 2012 metais sukuriama pridėtinė vertė mažėjo ir kuris skaudžiausiai išgyveno ekonomikos sunkmetį. Statybos pramonės atstovai teigia, kad vien pirmame renovacijos etape papildomai bus sukurta 5–10 tūkst. darbo vietų. Tai išties įspūdingi skaičiai, padėsiantys spręsti šiandienos nedarbo ir kvalifikuotų statybos sektoriaus specialistų emigracijos problemas.
Šilumos ūkis – tai kitas ypač svarbus energetikos klausimas, taip ir nesulaukęs deramo dėmesio politinėje darbotvarkėje. 2012 metais suteikta parama 3 biodujų jėgainių statybai ir 10 šiaudų granulių gamybos projektų, pagal kuriuos energijai gaminti bus naudojama atliekinė biomasė. Tačiau tai pavienės injekcijos ir dar neaišku, ar jos yra taiklios. Šilumos gamyba šiandien valdoma chaotiškai pagal kiekvienos savivaldybės norus ir atliekant brangiai kainuojančius eksperimentus. Tačiau įvertindami šilumos ūkio efektyvaus valdymo įtaką kiekvienam namų ūkiui ir visai šalies ekonomikai, neabejojame, kad bendras reguliavimas reikalingas. Siekdami priimti tik gerai apgalvotus sprendimus, šiandien nuodugniai analizuojame kiekvienos savivaldybės šilumos gamybos ūkio padėtį. Kartu keliame sau ambicingą tikslą – pertvarkyti šilumos gamybos ūkį per artimiausius 2–3 metus.
Negalima ignoruoti savivaldybėse esančios socialinės ir ekonominės nelygybės
Gana objektyviai ekonominę būklę skirtinguose regionuose atskleidžia nedarbo mastai ir darbuotojų vidutinis darbo užmokestis. Čia vertinti reikėtų ne registruotų bedarbių skaičių, o kiek jų yra tarp darbingo amžiaus asmenų. 2012 metais bedarbių dalies tarp darbingo amžiaus asmenų amplitudė buvo išties didelė – nuo 10,8 procento Kauno ir 10,3 procento Vilniaus apskrityse iki 14,9 procento Alytaus ir 15,1 procento Utenos apskrityse. Vidutinis darbo užmokestis taip pat augo netolygiai. 2012 metų paskutinį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su III ketvirčiu, sparčiausiai didėjo Vilniaus ir Kauno apskrityse, lėčiausiai – Tauragės ir Telšių apskrityse. Vilniaus apskrityje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) šalies vidurkį viršijo 12 procentų, o Tauragės apskrities darbuotojų atlyginimas buvo 21,2 procento mažesnis už šalies vidurkį.
Regionų ekonominį gyvybingumą taip pat gerai iliustruoja smulkaus ir vidutinio verslo padėtis bei materialinės investicijos. 2012 metais bendras šalyje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius sumažėjo 5,9 procento. Utenos apskrityje šis skaičius sumažėjo 13 procentų, Panevėžio apskrityje – 10,5 procento, Tauragės apskrityje – 9,9 procento. Panagrinėjus šiuos duomenis matyti, kad daugiausia sumažėjo įmonių, kurių metinės pajamos nesiekia 50 tūkst. litų. Pavieniais atvejais įmonės išaugo ir taip sumažino statistines mažiausiųjų skaičiaus reikšmes, tačiau bendros tendencijos yra priešingos. Vadinasi, prarandame vietos verslininkus, sukuriančius sau ir savo artimiesiems darbo vietas. O tai ne tik verslumo ir bendruomeniškumo mažėjimas regionuose, bet ir būsimos socialinės problemos ar migracijos reiškiniai.
Materialinės investicijos, tenkančios vienam šalies gyventojui apskrityse, 2011 metais skyrėsi 2,5 karto – nuo 2 712 litų Tauragės apskrities iki 6 902 litų Klaipėdos apskrities gyventojams. Tiesioginės užsienio investicijos taip pat pasiskirstė labai netolygiai – 2011 metais Tauragės apskrities gyventojui teko tik 424 litai, Utenos apskrities – 1 626 litai, o vidutiniškai šalies gyventojui – 12 661 litas tiesioginių užsienio investicijų. Didelės investicijos – tai ir ilgalaikės investicijos į regiono plėtrą, nes kapitalo srautai aplink save dažniausiai sukuria gyvybingą aplinką ir skatina plėtotis vietos verslą. Tad šie rodikliai ne tik parodo nūdienos problemas, bet ir praneša apie ateities grėsmes.
Tai tik keletas ekonominių rodiklių, kurie bendrai parodo gyvenimo kokybės skirtumus regionuose. Tačiau tikruosius regionų išsivystymo lygio netolygumus ir potencialias problemas iliustruoja kur kas daugiau socialinę ir ekonominę raidą atspindinčių rodiklių. Tai ir demografinės senatvės, vidinės migracijos, vienam gyventojui tenkančio gydytojų skaičiaus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumo, dalyvavimo kultūrinėje veikloje rodikliai. Visi jie rodo, kad iki šiol nebuvo skiriama pakankamai dėmesio kompleksiškam kaimiškųjų savivaldybių problemų sprendimui. Pavienės investicijos, skirtos daugiausia viešajai infrastruktūrai, nesprendžia tikrųjų socialinių ir ekonominių problemų, negarantuoja ilgalaikės plėtros.
Šiais metais ypač daug dėmesio skirsime regionų plėtrai ir investicijų didinimui juose. Pirmiausia, kurdami 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos administravimo sistemą, sieksime stiprinti regionų plėtros tarybų vaidmenį skirstant ES paramą. Atskirose srityse taip pat spręsime šalies regionams opius klausimus – kaip pagerinti ugdymo paslaugų prieinamumą kaimo vietovėse ir optimizuoti mokyklų tinklą, kaip tolygiai paskirstyti sveikatos apsaugai skiriamus viešuosius finansus. Ne tik patys imamės konkrečių veiksmų, bet ir skatiname į tiesioginių užsienio investicijų „medžioklę“ aktyviai įsitraukti regionų lyderius, kurie pristatytų konkurencinius pranašumus ir atskleistų vietovės potencialą.
Investicijos iš dangaus nenukris – turime susitelkti ir greitai pašalinti didžiausias verslo kliūtis
2012 metais Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“, kuriuo vertinamos verslo sąlygos, duomenimis, Lietuva smuktelėjo į 27 vietą (tarp 185 valstybių). Bendrame kontekste ir ši vieta nėra bloga, tačiau, konkuruojant dėl kiekvieno lito, reikia didesnių pastangų. Tiesioginių užsienio investicijų srautais negalime pasigirti ne tik tarp ES šalių – stipriai atsiliekame ir nuo Baltijos kaimynų. Praėjusiais metais gerinant verslo sąlygas daug dėmesio buvo skiriama ūkio subjektų priežiūros institucijų veiklai – suvienodinti patikrų klausimynai, pirmaisiais verslo metais suteikiamos konsultavimo paslaugos, o ne baudžiama. Teisės aktų taikymo srityje įgyvendinta dviejų datų taisyklė. Toliau tęsime pradėtus darbus ir ypač daug dėmesio skirsime procedūrų supaprastinimui bei perteklinių reikalavimų išduodant leidimus ir licencijas atsisakymui.
Nors ir būta teigiamų poslinkių, pasigedome proveržio problemiškiausiose srityse. Statybų leidimų išdavimas ir kitos su teritorijų planavimų susijusios procedūros trunka pernelyg ilgai. Dėl to ne tik esame nepatrauklūs pagal reitingus, bet ir prarandame pirmuosius žingsnius žengiančius investuotojus. Tad kaip vieną iš prioritetinių darbų išskyrėme teritorijų planavimo proceso supaprastinimą – bus sumažintas būtinų rengti dokumentų skaičius, atsisakyta besidubliuojančių procedūrų. Buvusios Vyriausybės parengtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas sulaukė ypač daug kritikos, todėl plačiai konsultuodamiesi su partneriais šiandien rengiame naują.
Ekonomikai augti padės ne tik geresnės verslo sąlygos, bet ir didesnės viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo galimybės. Kur kas didesnio efekto sulauktume ne tik vienpusiškai investuodami viešuosius finansus, bet ir pritraukdami privatų kapitalą į viešąją infrastruktūrą ar paslaugas. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė iki šiol nebuvo plačiai taikoma priemonė. 2011 metais buvo sudarytos tik 32 viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys, o investicijų kapitalo dydis iš viso siekė 285,7 mln. litų. Įvertinus tendencijas, atrodo, kad skaičiai labai nesikeis ir 2012 metais. Matydami neišnaudotą viešojo ir privataus sektorių potencialą, ieškosime sprendimų, kaip tvarkant viešuosius reikalus plačiau bendradarbiauti su verslu, sieksime įgyvendinti viešosios ir privačios partnerystės projektus, kurių bendra vertė siektų beveik 1 mlrd. litų.
Tikime, kad išvardyti šešioliktosios Vyriausybės pradėti darbai ir planuojamos iniciatyvos sukurs tvarius pamatus stabiliai plėtrai Lietuvoje, jos regionuose, o teigiamus rezultatus atspindės ne tik bendrieji šalies rodikliai – juos pajus kiekviena šeima, kiekvienas šalies pilietis. Todėl šešioliktoji Vyriausybė yra pasirengusi įgyvendinti apgalvotus ir ryžtingus sprendimus tose srityse, kurios gali atnešti didžiausią naudą verslui ir kiekvienam šalies piliečiui. Atsižvelgdami į tai, išskyrėme artimiausio laikotarpio prioritetus, kuriems įgyvendinti 2013 metais sutelksime ministerijų ir kitų institucijų pastangas.
V. EKONOMIKOS SKATINIMAS
5.1. Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai
Finansinė konsolidacija. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje Lietuva buvo įpareigota iki 2012 metų panaikinti perviršinį valdžios sektoriaus deficitą ir užtikrinti, kad jis nesiektų 3 procentų BVP. Laikydamasi Stabilumo ir augimo pakto nuostatų, Lietuva turi mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą mažiausiai po 0,5 procentinio punkto kasmet.
Valstybės viešųjų finansų konsolidavimas, efektyvus lėšų naudojimas bei valstybės skolos ir deficito valdymas sudarė galimybes sustabdyti valdžios sektoriaus deficito didėjimą. Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2012 metais sieks 3 procentus BVP ir atitiks Lietuvos konvergencijos 2012 metų programoje, kuriai pritarta Vyriausybės 2012 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 446, nustatytą užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP.
Valdžios sektoriaus skola, įvertinus pritaikytas išvestines finansines priemones, 2012 metais išaugo net 5 mlrd. 74,9 mln. litų ir metų pabaigoje sudarė 46 mlrd. 36,4 mln. litų, arba 40,7 procento BVP. Skolos padidėjimą lėmė nors ir mažėjantis dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus finansinis rezultatas.
2012 metais Lietuva skolinosi šiek tiek pigiau, palyginti su 2011 metais. Vyriausybė vertybinių popierių aukcionuose vidaus rinkoje 2012 metais mokėjo vidutiniškai 2,48 procento metinių palūkanų (2011 metais palūkanos sudarė 2,96 procento, 2010 metais – 3,53 procento).
1 pav. Valdžios sektoriaus skola, BVP procentais
Šaltinis – Finansų ministerijos apskaitos duomenys
Į nacionalinį biudžetą 2012 metais įplaukė 21 mlrd. 210,1 mln. litų pajamų (be ES) paramos lėšų), t. y. 1 mlrd. 551,9 mln. litų, arba 7,9 procento, daugiau nei 2011 metais. Didžiausią įtaką pajamų augimui turėjo pelno mokesčio pajamos, kurios, palyginti su 2011 metais, padidėjo 71,2 procento, taip pat 5,9 procento padidėjo gyventojų pajamų mokesčio pajamų įplaukos. Išankstiniais duomenimis, 2012 metais į biudžetą įplaukė 11 mlrd. 560,1 mln. litų valstybinio socialinio draudimo įmokų, t. y. 5,1 procento, arba 557,7 mln. litų, daugiau nei 2011 metais. 2012 metais „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 492,1 mln. litų mažesnis, nei planuota, ir 78,3 mln. litų mažesnis nei 2011 metais.
2 pav. Nacionalinio biudžeto pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mln. litų
Šaltinis – Finansų ministerijos (Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos 1-VP) duomenys
________________
*Neįvertinant galimo lėšų kaupimo valdant perfinansavimo riziką, išperkant euroobligacijų emisijas, valdžios sektoriaus skola 2014 metų pabaigoje sudarytų 39 procentus BVP, 2015 metų pabaigoje – 38 procentus BVP.
Lietuva nuo 2015 metų planuoja įsivesti eurą, todėl iki to laiko turi įvykdyti tam tikras ES (Mastrichto) sutartyje nurodytas sąlygas. Lietuvai labai aktualus infliacijos kriterijus, nes infliacija negali daugiau kaip 1,5 procentinio punkto viršyti trijų ES valstybių narių, kuriose infliacijos lygis yra žemiausias, infliacijos vidurkio. Lietuvoje 2013 metų sausį vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 procento (mažiausias infliacijos rodiklis buvo Graikijoje – 0,9 procento, Švedijoje – 0,9 procento ir Airijoje – 1,9 procento). 2013 metais Vyriausybė priims teisės aktus, reikalingus pasirengti euro įvedimui Lietuvoje, taip pat pradės juos įgyvendinti.
2013 metais bus siekiama, kad struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis sumažėtų mažiausiai 0,5 procento BVP. Numatoma pateikti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) svarstyti paketą įstatymų projektų, kurių tikslas – tolygiau mažinti struktūrinį deficitą, užsitikrinti gausesnes pajamas ir kaupti finansinių išteklių atsargas sunkmečiui Valstybės iždo sąskaitoje.
Valstybės nekilnojamojo turto valdymas. Pažymėtina, kad 2012 metais nepavyko pasiekti esminių pokyčių diegiant valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo principus. Dar 2011 metais Seimui pateiktas dešimties įstatymų projektų paketas. Įstatymų projektų tikslas – tobulinti bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų teisinį reglamentavimą, įdiegti centralizuoto valdymo principus sprendžiant sistemines valstybės turto valdymo problemas ir sudaryti teisines sąlygas centralizuotam valstybės nekilnojamojo turto valdymui įgyvendinti bei šiam valdymui reikalingai administracinei sistemai sukurti. 2012 metais įstatymų projektų paketas nebuvo priimtas. Tikimasi, kad 2013 metais Seimui jį priėmus bus sudarytos galimybės įsteigti valstybės įmonę – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją ir parengti teisės aktų, reikalingų šios įmonės veiklai vykdyti ir valstybės nekilnojamojo turto centralizuotam valdymui įgyvendinti, projektus. Rengiant teisinę bazę, 2013 metais kartu bus vykdoma ES fondų lėšomis finansuojamo projekto „Valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimas, diegimas ir naudojimas valstybės turtui valdyti“ veikla. 2012 metais įgyvendintas pirmasis valstybės turto informacinės paieškos sistemos kūrimo ir diegimo etapas.
Pokyčiai finansų rinkos, draudimo ir lošimų srityse. Siekiant skatinti Lietuvos ir užsienio kapitalo valdytojų investicijas Lietuvoje ir Lietuvos kapitalo rinkos vystymąsi, sudarant palankesnes teisines sąlygas veikti informuotiesiems (ypatingos išorinės apsaugos nereikalaujantiems) investuotojams skirtiems kolektyvinio investavimo subjektams, numatant atskirą, lankstesnį jų veiklos teisinį reguliavimą, bet kartu užtikrinant atitinkamą tokių investuotojų apsaugą, 2012 metais Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo projektas ir su juo susiję teisės aktų projektai.
Siekiant didesnės draudėjų interesų apsaugos, 2012 metais priimtas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Nustatytoje naujoje mokumo vertinimo sistemoje daug dėmesio skiriama įmonių rizikos valdymui, griežtesnei vidaus kontrolei, informacijos atskleidimui ir draudimo įmonių grupių priežiūrai. Patikimo ekonominio vertinimo principais pagrįsta sistema atskleis tikrąją finansinę draudikų padėtį, bus skaidresnė ir sustiprins pasitikėjimą visu draudimo sektoriumi.
2012 m. kovo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymui, Valstybinė lošimų priežiūros komisija pertvarkyta į Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos.
5.2. Mokesčių politika
Siekiant sudaryti prielaidas sumažinti pajamų slėpimo, įsigyto turto pagrindimo fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais ir mokesčių nemokėjimo riziką, numatant mokesčių administratoriaus teisę rizikingiems mokesčių mokėtojams duoti nurodymą vykdyti atsiskaitymus tik negrynaisiais pinigais ir prievolę gyventojams informuoti apie reikšmingus atsiskaitymus grynaisiais pinigais, 2012 metais buvo priimtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pataisos. Be to, šiuo įstatymu optimizuojamos mokestinės nepriemokos atidėjimo (išdėstymo) procedūros, numatomos priemonės, kuriomis užtikrinama mokesčių nedeklaravimo prevencija ir skatinama laiku vykdyti mokestines prievoles.
Siekiant 2012 metais priimtais Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimais įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, nuo 2013 m. sausio 1 d. akcizų tarifas gazoliams padidintas iki reikalaujamo minimalaus apmokestinimo dydžio. Taip pat nuo 2013 m. kovo 1 d. didinami akcizų tarifai cigaretėms, cigarams ir cigarilėms. Planuojama, kad dėl šių sprendimų valstybės biudžetas 2013 metais papildomai gaus apie 110 mln. litų pajamų.
Tačiau būtina stiprinti kovą su nelegalia prekyba tabako gaminiais. 2013 metais numatoma parengti prisijungimo prie Pasaulinės sveikatos organizacijos Tabako pagrindų konvencijos protokolo dėl nelegalios prekybos tabako gaminiais projektą ir sutarties tarp ES valstybių narių, Europos Komisijos ir tabako gamintojų užtikrinant kompensacijas iš tabako bendrovės už jos neteisėtai disponuojamą produkciją Lietuvoje pakeitimo projektą.
Pratęstas lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) tarifų taikymas šilumos energijai, taip pat vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (nepratęsus šios PVM lengvatos, atitinkamai būtų prireikę didinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti).
Nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikalavimas kasos aparatus naudoti visiems prekybininkams. Tai sudarė teisines prielaidas skaidresniam mažmeninės prekybos operacijų apskaitymui ir veiksmingesnei atsiskaitymų grynaisiais pinigais kontrolei.
Nuo 2012 metų Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) Globalinio skaidrumo ir keitimosi mokestine informacija forumo, kurio pagrindinis tikslas yra efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, nare. Pagrindinis forumo tikslas – efektyvus tarptautinis bendradarbiavimas mokesčių srityje, tuo tikslu analizuojami visų forumo veikloje dalyvaujančių šalių keitimosi mokestine informacija mechanizmai. Siekiant užtikrinti Lietuvos teisinės bazės mokesčių administravimo srityje atitiktį EBPO standartams apmokestinimui reikšmingos informacijos prieinamumo, jos panaudojimo ir mainų srityje, numatoma parengti Konvencijai dėl savitarpio administracinės pagalbos mokesčių srityje ratifikuoti reikalingus teisės aktų projektus.
5.3. Ūkio augimas – žmonių gyvenimui gerinti
Lietuvos ekonomika buvo viena greičiausiai augusių ES ekonomikų 2012 metais – išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos BVP per 2012 metus didėjo 3,6 procento.
Remiantis pirminiais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo pramonės sukurtos pridėtinės vertės didėjimas 4,2 procento, žemės ūkio – 8,6 procento, paslaugų sektoriaus – 4,1 procento. Sparčiau BVP didėti neleido tik statybų ekonominė veikla, kurios pridėtinė vertė mažėjo 5 procentais. 2012 metais visa parduota pramonės produkcija siekė 71,1 mlrd. litų ir palyginamosiomis kainomis 3,7 procento viršijo 2011 metais ir 1,1 procento 2008 metais buvusį produkcijos pardavimo mastą.
Nors 2008 metų lygio dar nepasiekė, 2012 metais mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninę ir mažmeninę prekybą bei remontą, įmonių apyvarta to meto kainomis siekė 26,51 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 3,9 procento.
Lietuvos prekių eksporto srityje pasiektas geriausias metinis rezultatas nepriklausomos Lietuvos istorijoje – 2012 metais, palyginti su 2011 metais, Lietuvos prekių eksportas išaugo 14,5 procento (10,1 mlrd. litų), iki 79,7 mlrd. litų. Palyginti su kriziniais 2009 metais, 2012 metais prekių eksportas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai (95,6 procento), daugiausia iš visų Baltijos valstybių.
3 pav. Baltijos valstybių prekių eksporto pokytis, procentais
Šaltinis – viešosios įmonės „Versli Lietuva“ skaičiavimai
Lietuva tebeužima konkurencingos šalies pozicijas – Pasaulio ekonomikos forumo (ang. World Economic Forum) 2012–2013 metų ataskaitoje 2012 metais Lietuva paskelbta 45 konkurencingiausia šalimi tarp 144 pasaulio valstybių. Ataskaitoje gerai vertinamas Lietuvos gyventojų aukštojo išsilavinimo lygis (26 vieta), informacinių technologijų raštingumas (33 vieta); kaip didžiausi trukdžiai nurodyta maža rinka (74 vieta), finansų rinka (87 vieta) ir makroekonominė aplinka (75 vieta).
4 pav. Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)
Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumas
Pasiektiems rezultatams įtaką darė 2009–2012 metais Vyriausybės nuosekliai ir kryptingai įgyvendintos ekonomikos skatinimo priemonės. Ekonomikai skatinti skirtą ES paramą perskirstėme efektyvesnėms veikloms ir priemonėms, pradėjome vykdyti valstybės valdomų įmonių reformą, daug dėmesio skyrėme viešosios ir privačios iniciatyvų bendradarbiavimui, nedarbui (ypač jaunimo) mažinti.
Interneto svetainės www.ppplietuva.lt duomenimis, per 2011 metus privataus sektoriaus į partnerystės projektų įgyvendinimą investuotos lėšos siekė 81 mln. litų, tai sudarė 2,1 procento Valstybės investicijų programoje 2011 metais numatytiems investicijų projektams vykdyti skirtų lėšų (3,8 mlrd. litų).
Akivaizdūs ir valstybės valdomų įmonių pertvarkos rezultatai. Įmonių grynasis pelnas kartu su turto ir žaliavos mokesčiais valstybei 2011 metais sudarė 246,6 mln. litų, t. y. 3,5 karto daugiau, palyginti su 2010 metais. 2012 metais (skirstant 2011 metų pelną) valstybei paskirta 524,1 mln. litų dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų, t. y. 6 kartus daugiau, nei paskirta dividendų 2011 metais skirstant 2010 metų pelną. Tačiau kad šių įmonių veikla taptų dar skaidresnė ir efektyvesnė, o rezultatai geresni, turėtų būti tobulinamos šios sritys: teisės aktais įtvirtintų funkcijų, atliekamų nekomerciniais pagrindais, atlikimas turėtų būti apskaitomas finansinėse ataskaitose; įmonių valdybos turi būti sudaromos pašalinus visus galimus interesų konfliktus ir užtikrinant reikiamas valdybos narių ūkio šakos, finansų ir strateginio planavimo kompetencijas; turėtų būti pakeistas Lietuvos Respublikos valstybės ir
__________________
*Planuojama vieta.
savivaldybės įmonių įstatymas – suteikta daugiau atsakomybės valstybės įmonių valdyboms ir sudaryta galimybė pritraukti profesionalius nepriklausomus valdybos narius; siekiant į valstybės valdomas įmones pritraukti profesionalius ir kompetentingus vadovus, reikia pakeisti vadovų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, kuri neatitinka dabartinių rinkos sąlygų.
VI. VERSLAS IR INOVACIJOS
6.1. Verslo sąlygų gerinimas
Verslo aplinka. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenimis, Lietuva bendrame pasaulio šalių reitinge užima 27 vietą iš 185. Planuotos 17 vietos nepasiekėme, nes pasikeitė vertinimo metodika (buvo perskaičiuotas ir ankstesnių metų rodiklis) ir dalis reformų (verslo pradžios, prijungimo prie elektros tinklų, kreditų gavimo, nemokumo srityje) nebuvo įskaitytos (šie rezultatai bus įvertinti 2014 metų tyrime). Reikia pripažinti, kad 2012 metais nepakankamai ambicingai vykdytos reformos, gerinančios verslo sąlygas, todėl kai kurios kitos valstybės, įgyvendinusios ambicingesnes reformas, aplenkė Lietuvą.
5 pav. Verslo aplinkos indeksas (Lietuvos vieta)
Šaltinis – Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2013“ duomenys
2012 metais Vyriausybė pritarė 24-iems administracinės naštos ūkio subjektams mažinimo veiksmams, kurie leido sumažinti administracinę naštą 1,7 mln. litų. Taip pat parengti teisės aktų projektai, kuriuos priėmus administracinė našta būtų papildomai sumažinta 32 mln. litų. 2013 metais suplanuoti 3 administracinės naštos mažinimo veiksmai, kuriuos įgyvendinus administracinė našta ūkio subjektams sumažėtų papildomai 1,6 mln. litų.
Siekiant nustatyti nepagrįstus, neproporcingus ir perteklinius leidimus (licencijas) ir supaprastinti jų išdavimo sąlygas bei reikalavimus, 2012 metais pakeisti Aplinkos ministerijos, Kultūros ministerijos, Energetikos ministerijos, Finansų ministerijos valdymo sričių teisės aktai, reglamentuojantys leidimus (licencijas).
Teisės aktų taikymo srityje pradėta taikyti dviejų datų taisyklė – verslui skiriami ne mažiau kaip 3 mėnesiai susipažinti su teisės aktais iki įsigaliojant jų reikalavimams.
Pradėti diegti pažangūs veiklos metodai ūkio subjektų priežiūros institucijose: parengti 67 baigtiniai tikrinamų aspektų klausimynai verslo atstovams, taikomi 31 ekonominės veiklos srityje. 43 verslo priežiūros institucijos, pasirašiusios „Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų“, netaiko poveikio priemonių (baudos, veiklos ribojimas ir kitos) nustačiusios pažeidimų, bet teikia konsultavimo paslaugas ir metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams.
Įteisinta smulkiam ir šeimos verslui vykdyti itin patraukli nauja įmonės teisinė forma – mažoji bendrija, kurios veikla grindžiama asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Ji tapo antra daugiausia (po uždarųjų akcinių bendrovių) registruojama įmonės teisine forma – 2012 metų rugsėjo–gruodžio mėnesiais mažųjų bendrijų įregistruota daugiau nei tūkstantis.
2012 metais įsigaliojęs Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas įtvirtino iš esmės naują komanditinių ūkinių bendrijų reikalų tvarkymo teisinį reguliavimą ir suteikė daugiau teisių komanditoriams. Sumažėjo komanditinės ūkinės bendrijos steigimo išlaidos, nes pakanka sudaryti tik vieną sutartį. Bendrijos veiklos sutarties šalims (tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos dalyviams) leidžiama susitarti dėl jiems priimtinų esminių sutarties sąlygų ir dalyvių teisių apimties.
Nemokumo teisinio reguliavimo tobulinimas. Priimti teisės aktų pakeitimai, skirti bankroto procedūroms paspartinti, kreditorių interesams geriau apsaugoti, bankroto proceso administravimui pagerinti. Siekiant kovoti su tyčiniais bankrotais, Seimui pateikti teisės aktų projektai, leisiantys geriau nustatyti su įmonių bankrotu susijusius nesąžiningus verslo subjektų veiksmus, ūkinės komercinės veiklos vykdymą bankroto metu, vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų atsiskaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais. Supaprastintas išmokų iš Garantinio fondo skaičiavimas, kuris užtikrins, kad išmokos darbuotojams, jų darbdaviui tapus nemokiam, būtų skiriamos nenutrūkstamai ir laiku.
Itin reikšmingas rezultatas – priimtas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas, kuriuo suformuluotos pagrindinės fizinių asmenų (taip pat ūkininkų ir kitų fizinių asmenų, vykdančių ūkinę komercinę veiklą) bankroto teisinio reguliavimo nuostatos, siekiant sukurti optimalią skolininko (fizinio asmens) ir jo kreditorių interesų apsaugos teisinę sistemą.
Verslumo ir verslo plėtros skatinimas. Įvairiose Lietuvos savivaldybėse organizuoti mokymai ir informaciniai renginiai paskatino susikurti 63 naujas įmones, kuriose yra 144 naujos darbo vietos. Išdalyta 2 115 pirmųjų verslo metų krepšelių naujoms įmonėms (asmenys, gavę šiuos krepšelius ir per 6 mėnesius įsteigę įmonę, gali pasinaudoti įvairiomis paslaugomis, skirtomis verslo pradžiai). Rezultatas – įsteigtos 734 įmonės (iš jų 180 įmonių, kurių steigėjai yra jaunimas iki 29 metų). 2012 metais organizuoti tarptautiniai ir vietiniai jaunimo verslumą skatinantys renginiai. Taip pat teiktos konsultavimo, informavimo, verslo mokytojų („mentorių“), instruktorių (ugdančiųjų vadovų) paslaugos jaunimui verslo pradžios, finansavimo ir plėtros klausimais. Subsidijuotos konsultacinės paslaugos ir darbo vietų nuoma sparčiai augantiems verslams (naudojant „Startup Nitro krepšelius“ įsteigti 42 inovatyvūs verslai).
Siekiant pagerinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų priėjimą prie finansavimo šaltinių ir taip skatinti verslo plėtrą Lietuvoje, tęstas finansų inžinerijos ir su ja susijusių priemonių įgyvendinimas. Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams 2009–2012 metais suteikti 279 mikrokreditai, kurių suma – 19,3 mln. litų, ir 1 907 paskolos – 717,6 mln. litų (kartu su bankų lėšų dalimi). Siekiant sumažinti kredito įstaigų riziką ir taip paskatinti kredituoti verslo subjektų projektus, 2009–2012 metais suteikta garantijų už 677,8 mln. litų, o 2 963 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams kompensuota palūkanų už 38,5 mln. litų. 2010–2012 metais buvo skatinamos rizikos kapitalo investicijos į įmones: kartu su privačių investuotojų dalimi 49,65 mln. litų investuota į 34 įmonių kapitalą.
Kadangi paramos teikimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams per finansų inžinerijos priemones yra gana naujas smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo būdas Lietuvoje, kurio rezultatai labai priklauso ir nuo bendros šalies ekonomikos būklės, 2013 metais bus atliekami du tyrimai, kurių metu bus vertinamas 2007–2013 metų periodu įgyvendinamų finansų inžinerijos priemonių poveikis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir Lietuvos ekonomikai, taip pat bus nustatytas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų poreikis atitinkamam finansavimui ateityje.
2012 metais įsteigti pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas (Practica Seed Capital), teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams išimtinai pradinės stadijos rizikos kapitalą (iki 690 560 litų per 3 metus) ir rizikos kapitalo fondas (Practica Venture Capital), teikiantis smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams pradinės stadijos, pradinį ir plėtros kapitalą (iki 5 179 200 litų per 12 mėnesių). Minėti fondai investuoja į perspektyvių verslo idėjų įgyvendinimą ir jau veikiančių bendrovių Lietuvoje plėtrą.
2012 metais taip pat pradėta įgyvendinti priemonė „Portfelinės garantijos lizingui“, pagal kurią suteikiama finansinė garantija (80 procentų lizingo sumos) naujiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų lizingo sandoriams (iki 6,47 mln. litų vienam subjektui).
Skatinant eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir pasirengimą eksportuoti, iki 2012 metų pabaigos sudaryta 611 sutarčių už 89,9 mln. litų ir išmokėta 59 mln. litų. Įgyvendinant finansuotus projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo atlikti 633 užsienio rinkų tyrimai, parengtos 195 produktų eksporto plėtros strategijos, 45 įmonės pradėjo eksportuoti savo produkciją į naujas rinkas, 55 įmonės padidino eksportą į esamas eksporto rinkas.
Tiesioginės užsienio investicijos. 2012 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 40,23 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metų duomenimis, padidėjo 5,65 procento (atkreiptinas dėmesys, kad investicijos į akcinį ir kitą kapitalą per visus 3 praeitų metų ketvirčius buvo teigiamos). Siekiant pagerinti tiesioginių užsienio investicijų rodiklius, Lietuvai svarbu ne tik toliau gerinti investicinę aplinką, tobulinti teisinę bazę, bet ir mažinti administracinę naštą investuotojams.
6 pav. Tiesioginių užsienio investicijų pokytis per metus 2000–2012* metais (procentais)
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas
Pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų projektų stebėsenos duomenų bazės fdimarkets.com duomenimis, per 2012 metų pirmuosius 10 mėnesių į Lietuvą pritraukti 29 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Visų tiesioginių užsienio investicijų projektų Lietuvoje bendra vertė – 927 mln. eurų, o šiais projektais šalyje bus sukurta apie 3 000 naujų darbo vietų.
Skatinant investicijų pritraukimą į Lietuvą, per ES struktūrinių fondų priemones „Invest LT+“ ir „Invest LT-2“ paskirstyta 99,79 mln. litų. Per ES struktūrinių fondų priemonę „Asistentas-3“ verslo subjektams suteiktos 4 064 konsultacijos, įkurta 121 nauja įmonė.
Gerinant investicinę aplinką, 2012 metais įsteigtos 2 naujos laisvosios ekonominės zonos Panevėžyje ir Kėdainiuose. Laisvosios ekonominės zonos patrauklios investuotojams dėl mokestinių lengvatų, todėl tikimasi, kad tai padės pritraukti į Lietuvą naujų investuotojų. Siekiant efektyvesnio ir greitesnio investicinių projektų įgyvendinimo, numatyta, kad investicinis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti nuo ketinimų protokolo pasirašymo.
_______________
*2012 metų III ketvirčio duomenys.
6.2. Inovacijos
Remiantis Europos Komisijos parengtu Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimu, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais išaugo iki 0,255 (2012 metų duomenys bus paskelbti 2013 metų kovo mėnesį).
7 pav. Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (balais nuo 0 iki 1)
Šaltinis – Inovacijų sąjungos švieslentė
Lietuvoje inovacijų 5 metų vidutinis augimas buvo šiek tiek didesnis nei ES vidurkis (ES šalių vidutinis suminis inovatyvumo indeksas 2011 metais siekė 0,539). Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuvos atsilikimą inovacijų srityje daugiausia lemia šios silpnosios grandys: mokslinių tyrimų sistemos nepakankamas atvirumas ir patrauklumas; verslo ryšiai ir verslumas; silpni intelektiniai ištekliai (patentinės paraiškos pagal Patentinės kooperacijos sutartį, Bendrijos prekių ženklai, dizainas); bendradarbiavimas ir verslininkystė; intelektinės nuosavybės apsauga; inovacijų kūrėjai, ekonominis inovacijų poveikis. Todėl Lietuva vis dar priskiriama nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei.
2012 metais įgyvendinant programą, skirtą inovacijų, klasterių ir mažų ir vidutinių įmonių tinklų plėtrai, susikūrė 11 naujų klasterių (iš jų 3 – tarptautiniai).
2012 metais už inovacinius čekius teikiama de minimis pagalba (nustatyto dydžio tikslinė finansinė parama paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti) pasinaudojo 237 įmonės, kurioms skirta 3,1 mln. litų valstybės lėšų.
Kuriant inovacijoms palankią aplinką, iki 2012 metų pabaigos pagal Ūkio ministerijos administruojamas ES struktūrinės paramos priemones, skirtas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai (toliau – MTTP), buvo paskirstyta 550,25 mln. litų (66,79 procento visam 2007–2013 metų laikotarpiui skirto finansavimo), o išmokos sudarė 274,09 mln. litų (33,27 procento viso skirto finansavimo). Lėtesnį išmokų tempą lėmė projektuose numatytos veiklos (statybos darbai, įrangos pristatymas, techninių projektų rengimas) vėlavimas ir projektų vykdytojų delsimas vykdyti projektą, pernelyg ilgai užtrukę pirkimai. Įgyvendinant šiuos MTTP srities projektus, iki 2012 metų pabaigos buvo sukurta 117 ilgalaikių tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietų, sukurti 157 gaminių (paslaugų, procesų) prototipai, 393 naujos technologinės įmonės.
Atlikta Kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studija parodė, kad Lietuvos pramonė jau dabar turi susiformavusias kompetencijas tam tikrose nišinėse srityse – elektromobilių komponentų gamyba, informacinės technologijos ir elektros inžinerija. Išanalizuota galimybė tiesiogiai remti elektromobilių perdirbimą ir komponentų gamybą, Lietuvos verslo ir mokslo subjektams siūloma vystyti elektromobilių klasterio idėją. Pateiktos rekomendacijos, apimančios elektromobilių infrastruktūros aspektą, poveikį elektros energijos tinklui, skatinimo priemones.
VII. SOCIALINĖ POLITIKA
7.1. Socialinė politika
Darbo rinkos ir užimtumo srityje 2012 metų pagrindiniai uždaviniai – sumažinti nedarbo lygį, veiksmingiau taikyti aktyvios darbo rinkos politikos priemones, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą, užtikrinti saugią darbo aplinką. Informacija apie jaunimo užimtumą pateikiama Jaunimo politikos dalyje.
Taikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės leido stabilizuoti ir pagerinti padėtį darbo rinkoje. Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas šalyje, palyginti su ankstesniais metais, nuosekliai mažėjo. Vidutinis metinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų 2012 metais buvo 11,7 procento (1,4 procentinio punkto mažesnis negu 2011 metais).
8 pav. Registruotų bedarbių dalis, procentais, palyginti su darbingo amžiaus asmenimis
Šaltinis – Lietuvos darbo biržos duomenys
2012 metais padėta įsidarbinti 202,5 tūkst. darbo ieškančių asmenų. Apie 80 procentų įdarbintųjų gavo nuolatinį darbą (2011 metais – 73 procentai). Palyginti su 2011 metais, neterminuoto darbo pasiūla augo 38,2 procento, o terminuoto darbo – 16,4 procento.
Skatinant darbo vietų kūrimą, įsteigta 515 darbo vietų ir kompensuotos 10 927 asmenų verslo liudijimo įsigijimo išlaidos. Subsidijuojant darbo vietų steigimą, įsteigta 1 617 darbo vietų neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 55 procentų darbingumas. Palyginti su 2011 metais, buvo įsteigta dvigubai daugiau darbo vietų neįgaliesiems.
Populiariausios ir veiksmingiausios buvo remiamojo įdarbinimo priemonės – viešieji darbai ir įdarbinimas subsidijuojant. Viešieji darbai, kaip laikina užimtumo rėmimo priemonė, sudarė didžiausią (43 procentai) dalį tarp aktyviųjų darbo rinkos politikos priemonių ir juose dalyvavo 32,5 tūkst. asmenų.
Vykdant aktyvią darbo rinkos politiką ir teikiant veiksmingas darbo rinkos paslaugas, ilgalaikių bedarbių – socialinių pašalpų gavėjų 2012 metais sumažėjo 68,7 procento.
Atsigaunant ekonomikai nei viešas, nei privatus sektoriai nesukuria pakankamai darbo vietų, reikalingų nedarbui kardinaliai sumažinti.
Socialinės įmonės statusas suteiktas 5 įmonėms. Pasinaudojus valstybės pagalbos lėšomis, sukurtos 29 naujos darbo vietos, subsidijuotas 122 asistentų, kurie 329 neįgaliesiems padėjo atlikti darbo funkcijas, darbo užmokestis. Per 2012 metus 136 socialinėms įmonėms suteikta 36,6 mln. litų parama.
Darbo rinkoje ciklinis nedarbas, kurį lėmė prasidėjusi ekonomikos krizė, peraugo į struktūrinį nedarbą, kai darbo jėgos pasiūla savo struktūra neatitinka darbo paklausos ir iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta.
Profesiniame mokyme dalyvavo 8 697 asmenys, iš jų įgyti naują ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją į profesinio mokymo programas ataskaitiniu laikotarpiu nusiųsta 5 570 asmenų, iš jų 2 500 bedarbių ir 3 070 įspėtų apie atleidimą iš darbo darbuotojų. Siekiant padidinti profesinio mokymo efektyvumą, nuo 2012 metų kovo pradėta bedarbių profesinį mokymą organizuoti trišalės sutarties tarp bedarbio, teritorinės darbo biržos ir darbdavio pagrindu.
Teritorinės darbo biržos dirbo nepakankamai veiksmingai. Didinant teritorinių darbo biržų veiklos efektyvumą, nuo 2012 m. liepos 1 d. 3 teritorinėse darbo biržose (Alytaus, Kauno ir Marijampolės) pradėti taikyti nauji darbuotojų motyvavimo metodai – darbuotojų veikla susieta su asmenų įdarbinimo rezultatais. Nuo 2013 m. sausio 1 d. šie metodai taikomi visose teritorinėse darbo biržose.
Siekiant mažinti administravimo sąnaudas ir visų draudiminių išmokų mokėjimą sutelkti vienoje sistemoje, nedarbo socialinio draudimo išmokų skyrimo, apskaičiavimo ir mokėjimo funkcijos nuo 2013 m. sausio 1 d. iš Lietuvos darbo biržos perduotos „Sodrai“.
Tobulinant darbo santykius, 2012 metais priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimai, kuriais:
siekiant užtikrinti kokybišką ir efektyvesnį darbo ginčų sprendimą, pakeista privaloma individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūra ir nuo 2013 m. sausio 1 d. prie Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių įsteigtos darbo ginčų komisijos;
nustatyta, kad verslo ar jo dalies perdavimo atveju darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis, o piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokamos ne daugiau kaip už 3 metus;
siekiant sumažinti administracinę naštą verslui, atsisakyta prievolės rengti ir pildyti Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą.
Atsižvelgiant į gerėjančią ekonominę šalies situaciją ir siekiant padidinti mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamas, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta 850 litų minimalioji mėnesinė alga, o nuo 2013 m. sausio 1 d. ji padidinta iki 1 000 litų.
Piniginė socialinė parama yra viena iš priemonių, turinčių įtakos mažinant skurdą ir socialinę atskirtį bei remiant šeimas, auginančias vaikus. Išlaidos socialinėms išmokoms ir piniginei socialinei paramai, teikiamai vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, 2012 metais sudarė 1 096,1 mln. litų ir, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 0,9 procento. Išmoką vaikui vidutiniškai per mėnesį gavo 107,1 tūkst. vaikų (18 procentų Lietuvos vaikų). Nemokamus pietus mokyklose vidutiniškai per mėnesį gavo 128,5 tūkst. (33,2 procento) mokinių. Parama mokinio reikmenims įsigyti suteikta 118,3 tūkst. (30,6 procento) mokinių. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 221,9 tūkst. asmenų (7,4 procento visų Lietuvos gyventojų). Palyginti su 2011 metais, vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius šiek tiek išaugo (0,36 procento), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 2,1 procento. Vidutiniškai per vieną 2012 metų mėnesį būsto šildymo išlaidų kompensacijas gavo 198,8 tūkst. asmenų (6,6 procento visų Lietuvos gyventojų). Per 2012 metus, palyginti su 2011 metais, vidutiniškai per mėnesį gavusių būsto šildymo išlaidų kompensacijas asmenų skaičius sumažėjo 10 procentų.
Siekiant teikiamos piniginės socialinės paramos taiklumo ir veiksmingumo, valstybės biudžeto lėšų racionalesnio panaudojimo, nuo 2012 m. sausio 1 d. pradėta piniginės socialinės paramos sistemos pertvarka. Piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams teikiama įgyvendinant du modelius: kaip valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija ir kaip savarankiška savivaldybių funkcija 5 bandomosiose savivaldybėse (Akmenės rajono, Panevėžio rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono ir Šilalės rajono). Naujos tvarkos rezultatai atspindi teigiamas tendencijas – piniginė socialinė parama taiklesnė, skaidresnė, racionaliau paskirstomos lėšos. 2012 metais, palyginti su 2011 metais, socialinės pašalpos gavėjų skaičius bandomosiose savivaldybėse sumažėjo 13,6 procento, o išlaidos socialinei pašalpai mokėti – 20,1 procento. Būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijų gavėjų skaičius sumažėjo 15,7 procento, o išlaidos būsto šildymo išlaidų ir išlaidų vandeniui kompensacijoms mokėti sumažėjo 15,4 procento.
Socialinių paslaugų prieinamumo didinimas. 2012 metais buvo pradėta įgyvendinti Integralios plėtros pagalbos programa, finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis, kuria siekiama kokybiškos integralios pagalbos asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims ir konsultacinės pagalbos šeimos nariams, prižiūrintiems tokius asmenis. Tuo tikslu telkiamos mobilios specialistų komandos, į socialinės pagalbos procesą įtraukiami sveikatos priežiūros specialistai. 2013–2015 metais 21 savivaldybėje bus įgyvendinami bandomieji projektai.
Neįgaliųjų socialinės integracijos stiprinimas. Siekiant decentralizuoti socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą neįgaliesiems bendruomenėje, nuo 2012 metų projektai įgyvendinami savivaldybėse. Finansuoti 408 projektai, kuriuos įgyvendino neįgaliųjų socialinės integracijos srityje veikiančios organizacijos.
Vykdant Gyventojų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis programą, techninės pagalbos priemonėmis aprūpinta 34,5 tūkst. neįgalių asmenų. Bendras aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis lygis per 2012 metus sudarė 91 procentą.
Bendruomenių stiprinimas ir nevyriausybinio sektoriaus plėtra. Siekiant stiprinti bendruomenių vaidmenį sprendžiant socialines problemas vietos lygmeniu ir įgyvendinant Bendruomenių socialinės plėtros 2011–2013 metų programą, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas socialinei veiklai – darbui su pagyvenusiais žmonėmis, rizikos šeimų vaikų užimtumui, savanorystės plėtrai. Į įvairių rūšių veiklą buvo įtraukta apie 25 tūkst. žmonių. Savanoriškoje veikloje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis savanorių. Įgyvendinant vietos bendruomenių savivaldos programą, dalyvavo visos šalies savivaldybės ir 551 seniūnija.
Kuriant prielaidas ilgalaikei nevyriausybinio sektoriaus plėtrai ir įgyvendinant Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtros 2011–2013 metų programą, buvo aktyvinama savanoriška veikla regionuose. Nevyriausybinės organizacijos, veikiančios 6 regionuose, suorganizavo 15 viešų renginių, skirtų informacijos apie savanorišką veiklą sklaidai, kuriuose dalyvavo 5 192 asmenys.
Sprendžiant moterų ir vyrų lygybės problemas, įgyvendinama Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programa, kurios prioritetai ir toliau buvo moterų ir vyrų lygybės problemų sprendimas užimtumo, sprendimų priėmimų srityse, institucinių mechanizmų efektyvumo tobulinimas, siekiant faktinės lyčių lygybės, ES ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymas.
2012 metais Lietuvos atstovė prof. Dalia Leinartė, Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė, išrinkta į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą. Lietuvai šiame komitete bus atstovaujama pirmą kartą per visą komiteto istoriją. Lietuvos atstovas išrinktas į Europos lyčių lygybės komisiją, kurią sudaro 16 iš 48 valstybių narių atstovų.
7.2. Socialinio draudimo sistemos tvarumas
2011 m. gegužės 24 d. Seimo nutarimu patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų pertvarkos gaires ir 2011 m. birželio 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtinus Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių įgyvendinimo priemonių planą, buvo nustatyti prioritetiniai ir ilgojo laikotarpio darbai. Įgyvendinant pirmąjį pertvarkos etapą, nuo 2012 metų senatvės pensijos amžius buvo pradėtas ilginti iki 65 metų. Įgyvendinant minėto plano prioritetinius darbus, parengti pensijų kaupimo sistemą tobulinančių įstatymų projektai, sudaryta darbo grupė socialinio draudimo pensijų skaičiavimo būdui išanalizuoti ir pasiūlyti, atlikti galimo socialinio draudimo pensijų skaičiavimo modelio moksliniai tyrimai.
2012 metais priimti sprendimai reikalingi galiojančiai pensijų kaupimo sistemai tobulinti – sistema atpiginta pensijų kaupimo dalyviui (sumažinti administravimo mokesčiai nuo turto ir nuo pervedamos įmokos, pastarojo mokesčio palaipsniui (iki 2017 metų) atsisakant), nustatytos palankesnės pensijų kaupimo bendrovės keitimo sąlygos – panaikintas 3 metų buvimo vienoje bendrovėje reikalavimas, įteisintas atlyginimas „Sodrai“ už kaupiamųjų įmokų administravimą, pakeista II pakopos pensijų sistemos finansavimo schema – numatyta pačiam asmeniui prisidėti prie kaupimo ir už tai gauti skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto. Sudaryta galimybė per nustatytą laikotarpį (nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 1 d.) iki pakeitimo įsigaliojimo sudariusiems pensijų kaupimo sutartis asmenims apsispręsti dėl tolesnio dalyvavimo sistemoje sąlygų.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. valstybinių socialinio draudimo pensijų dydžiai atkurti į buvusius iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo pradžios ir patvirtintos 1 488 litų dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos. Taip pat nuo 2012 m. sausio 1 d. į 2009 metų lygį grąžintos šalpos kompensacijos darbingiems darbingo amžiaus asmenims (apie 1 800 asmenų). Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. atkurtos kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams ir dalis valstybinių pensijų, rentų buvusiems sportininkams, kuri buvo sumažinta dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo (apie 10 tūkst. asmenų).
Nuo 2012 metų neatkurtos sumažintos šalpos tikslinės kompensacijos slaugai ir pagalbai (priežiūrai), nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių, pirmojo ir antrojo laipsnių, teisėjų valstybinės pensijos, valstybinės signataro, sportininkų rentos, kaip buvo numatyta Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatyme.
„Sodros“ biudžeto pajamos 2012 metais buvo 11 mlrd. 560,1 mln. litų, tai 3,8 procento daugiau, nei planuota, ir 5,1 procento daugiau nei 2011 metais. Iš jų – sveikatos draudimo įmokos, pervedamos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, sudarė 2,59 mlrd. litų, tai 4,7 procento daugiau, nei planuota, ir 5,1 procento daugiau nei 2011 metais.
2012 metais gyventojams iš viso skirta 13 mlrd. 472,7 mln. litų pensijoms, pašalpoms ir kitoms socialinio draudimo išmokoms. Tai 0,5 procento mažiau, nei planuota, tačiau 3,7 procento daugiau nei 2011 metais.
2012 metais visos „Sodros“ išlaidos pajamas viršijo 1 mlrd. 912,6 mln. litų. Toks 2012 metų „Sodros“ biudžeto deficitas buvo 492,1 mln. litų mažesnis, nei planuota, ir 78,3 mln. litų mažesnis nei 2011 metais.
„Sodros“ biudžeto išlaidos jau 5 metus viršija pajamas (2012 metų pabaigoje, preliminariais duomenimis, sukauptas deficitas gali siekti apie 9,7 mlrd. litų). Tai reiškia, kad dalis pensijų ir kitų išmokų kasmet buvo mokama iš skolintų lėšų. „Sodros“ finansinę naštą sudaro ne tik trumpalaikės ar ilgalaikės paskolos, bet ir jų administravimo sąnaudos. Palūkanoms ir paskolų administravimo mokesčiui vien 2013 metams numatyta 634 mln. litų.
7.3. Šeimos politika
Siekiant stiprinti šeimą, kurti palankią jai aplinką, buvo įgyvendinamos Nacionalinės demografinės (gyventojų) politikos strategijos priemonės šeimos gerovės srityje, finansuoti 22 nevyriausybinių organizacijų projektai. Apie 2 800 šeimų buvo suteiktos psichologinės, pozityvios tėvystės, socialinių įgūdžių ugdymo paslaugos, vykdyti krizių ir konfliktų prevencijos mokymai.
2012 metų gegužės mėnesį sudaryta tarpžinybinė Šeimos politikos komisija, kurios tikslas – užtikrinti institucijų bendradarbiavimą ir veiksmų koordinavimą šeimos politikos srityje. Komisijos sudėtį sudarė atskirų ministerijų (Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Kultūros, Ūkio), nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių ir seniūnų asociacijų atstovai. Siekiant įtraukti vietos valdžios institucijas į šeimos politikos formavimą ir įgyvendinimą, 15-oje šalies savivaldybių buvo organizuoti susitikimai–diskusijos dėl šeimų tarybų savivaldybėse steigimo. Širvintų rajono ir Vilkaviškio rajono savivaldybėse šeimų tarybos jau įsteigtos.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas ir siekiant kuo operatyviau suteikti pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, atrinktos 9 nevyriausybinės organizacijos, kurios kartu su partneriais teikė specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims 16-oje specializuotos pagalbos centrų. 2012 metais iš policijos gauta informacija apie 1 034 smurto atvejus ir nukentėjusiesiems pasiūlyta pagalba. 92 procentus nukentėjusių asmenų sudarė moterys, 5 procentus – vyrai ir 4 procentus – vaikai. Nukentėjusiems asmenims suteiktos konsultavimo, tarpininkavimo paslaugos, psichologinė ir teisinė pagalba.
2012 metai Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu buvo paskelbti Europos vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metais. Lietuvoje įgyvendinta šiems metams skirta Nacionalinė programa, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į gyventojų senėjimo ir kartų solidarumo problematiką, telkti visų suinteresuotųjų pastangas vyresnio amžiaus žmonių padėčiai gerinti ir kartų solidarumui stiprinti. Per metus vyko daugiau nei 1 000 renginių (susitikimų, parodų, konferencijų ir kita), skirtų įvairiems vyresnio amžiaus žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo aspektams, parengta aplinkos (teisinės, socialinės, kultūrinės, švietimo), lemiančios vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, ir įvairaus pobūdžio jiems teikiamų paslaugų analizė.
Vaiko teisių apsauga. 2012 metais pagal globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programą mokymuose dalyvavo 318 šeimų, siekiančių tapti vaiko globėjais (rūpintojais) ar norinčiais įsivaikinti vaikus. Šeimoms, atsidūrusioms krizinėje situacijoje, teikta socialinė, medicininė, psichologinė pagalba, suteiktas saugus laikinas būstas, ugdyti buitiniai įgūdžiai. Tokia pagalba buvo suteikta 1 563 asmenims, iš jų – 895 vaikams, 526 motinoms ir 142 tėvams. Įgyvendinant Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programą, suteikta kvalifikacija 758 specialistams, dirbsiantiems su nukentėjusiais nuo smurto vaikais ir jų šeimos nariais.
7.4. Jaunimo politika
Plėtojant jaunimo politiką, prioritetas teikiamas jaunimo užimtumui skatinti, jaunimo organizacijų potencialui stiprinti.
Atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas dėl jaunimo užimtumo didinimo ir siūlymus parengti naujas programas jaunimo nedarbui mažinti, 2012 m. vasario 10 d. sudaryta tarpžinybinė darbo grupė parengti siūlymus dėl jaunimo nedarbo mažinimo ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų panaudojimo jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Parengtame priemonių jaunimo užimtumui didinti plane 2012–2013 metams numatytos 22 priemonės, ypatingą dėmesį skiriant šioms sritims: švietimo sistemos pasiūlos ir darbo rinkos poreikio subalansavimui, jaunimo darbo įgūdžių formavimui švietimo sistemoje, paramai jaunimui, pradedančiam verslą, aktyvioms darbo rinkos priemonėms, valstybės institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimui didinant jaunimo užimtumą.
2013 m. sausio 1 d. darbo biržoje buvo registruota 25,4 tūkst. jaunų iki 25 metų bedarbių. Absolventų 2013 m. sausio 1 d. registruota 6,9 tūkstančio. Jaunimas 2013 m. sausio 1 d. sudarė 12,1 procento visų bedarbių.
Siekiant jaunus (iki 25 metų) bedarbius įtraukti į darbo rinką, 11,9 tūkst. asmenų dalyvavo įgyvendinant aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Per 2012 metus įdarbinta 36,9 tūkst. jaunų bedarbių iki 25 metų (49,7 procento įregistruotų jaunų bedarbių).
2012 metais daug dėmesio buvo skirta darbui su jaunimu atviruose jaunimo centruose ir erdvėse (Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa). Per 2012 metus įrengta 10 universalių sporto aikštelių, skirtų aktyviam laisvalaikio praleidimui ir užimtumui, remti kultūriniai, tautinių mažumų projektai, parengtos rekomendacijos specialistams, dirbantiems su socializacijos problemų turinčiais vaikais ir tėvais.
Siekiant stiprinti jaunimo organizacijas, skatinti jaunus žmones dalyvauti visuomeniniame gyvenime, 2012 metais vykdomose programose ir projektuose dalyvavo 35 tūkst. jaunų asmenų. Įvairių jaunimo organizacijų veikloje dalyvaujančio jaunimo dalis iš visų jaunų žmonių skaičiaus Lietuvoje sudaro 9,2 procento.
Įgyvendinant Nacionalinę jaunimo verslumo skatinimo ir ugdymo programą, daugiausia dėmesio skirta jaunų žmonių užimtumui vasaros metu ir jų verslumo ugdymui, organizuojant amatų veiklas. 2012 metais iš dalies finansuoti 8 projektai, kuriuos įgyvendindamos organizacijos rengė mokymus ir seminarus, skatindamos jaunimo kūrybiškumą, iniciatyvą, ugdydamos mažiau galimybių turinčių jaunų žmonių įgūdžius, suteikdamos reikalingų verslumo žinių.
Įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“, 2012 metais buvo paremti 167 projektai, kuriais siekiama skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą, ugdyti jaunų žmonių solidarumo jausmą, skatinti toleranciją, įtraukti mažiau galimybių turintį jaunimą, siekiant išvengti socialinės atskirties. Tiesiogiai programoje „Veiklus jaunimas“ 2012 metais dalyvavo 4,7 tūkst. jaunų žmonių.
2012 metais buvo plėtojamas Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos koordinuojamo tinklo informacinis portalas www.eurodesk.lt, kuriame jaunimui teikiama informacija apie jaunimo padėtį Europoje, jaunimo veiklą, problemas ir jų sprendimo būdus. Šį portalą 2012 metais aplankė 564 tūkst. lankytojų, konsultuota 1 213 jaunų asmenų.
Svarbus pasiekimas 2012 metais – sukurtas naujas „Eurodesk“ tinklas Lietuvos regionuose, leidžiantis pasiekti vietose gyvenančius jaunus žmones ir jaunimo darbuotojus. „Eurodesk“ atstovai, išėję specialų įvadinį kursą, veikia šiuose miestuose: Molėtuose, Kaune, Panevėžyje, Utenoje, Vilniuje, Rietave, Mažeikiuose, Lazdijuose.
VIII. ŠVIETIMAS IR MOKSLAS
2012 metai švietimui buvo reikšmingi kaip baigiamieji Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo metai. Jie buvo nelengvi dėl mažėjančio finansavimo ir didėjančių kokybės, prieinamumo, inovatyvumo reikalavimų. Nacionalinės išlaidos švietimui sumažėjo 341 mln. litų (nuo 5,9 procento iki 5,3 procento BVP). Tai daugiausia susiję su tuo, kad nuspręsta dėl mažėjančio bendrojo ugdymo mokinių skaičiaus atlikusių mokinio krepšelio lėšų nepalikti švietimui ir taip padėti subalansuoti bendrąjį šalies biudžetą. Kitas aspektas – švietimo lėšų perskirstymas aukštojo mokslo reformos naudai (žr. 9 pav.). Iš dalies padėtį lengvino kiek padidėjusios ES paramos lėšos, tačiau jų nebuvo įmanoma operatyviai perskirstyti nutraukiant pradėtus projektus. Mokslo srityje finansinė padėtis kiek gerėjo, tačiau buvo toli iki ES įsipareigoto lygio (1,5 procento BVP, kai investuota mažiau kaip 1 procentas).
9 pav. Švietimo ir mokslo ministerijos paprastųjų išlaidų pokytis (be mokinio krepšelio, ES paramos, įstaigų išlaikymo, turto išlaidų)
Šaltinis – Švietimo ir mokslo ministerijos strateginiai veiklos planai
Dėl šių priežasčių nebuvo įvykdyti svarbūs darbai (sukurti specialistų poreikio prognozės žemėlapį, mokyklų pažangos skatinimo mechanizmus, pereiti prie naujų neformaliojo ugdymo finansavimo būdų, gerokai padidinti ikimokyklinio ugdymo prieinamumą ir suaugusiųjų mokymosi aprėptį, profesinio mokymosi populiarumą ir kita), pasiekti Valstybinėje švietimo strategijoje iškeltų siekių.
Mokytojų vidutinis atlyginimas 2012 metų IV ketvirtį buvo 16,5 procento didesnis už šalies ūkio (be individualių įmonių) vidutinį atlyginimą, taip pat 8,9 procento didesnis už valstybės sektoriaus vidutinį atlyginimą. Tačiau mokytojų vidutinio atlyginimo kitimo tendencijos nėra džiuginančios – atlyginimas nuo 2010 metų IV ketvirčio mažėja, ypač staigus atlyginimų kritimas matomas praėjusiais metais. Šis klausimas tebėra aktualus matant, kad šalies vidutinis atlyginimas jau pradėjo kilti, o mokytojų vidutinis amžius didėja (vis daugiau senesnių mokytojų), gabaus jaunimo į pedagogų kolektyvą ateina mažiau, tad netolimoje ateityje galime pristigti mokytojų.
10 pav. Mokytojų atlyginimai šalies vidurkio ir valdymo sektoriaus atžvilgiu
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys
Nepaisant to, iš esmės pavyko stabilizuoti visuomenės pasitikėjimo švietimu ilgametį (nuo 2004 metų) kritimą ir net truputį padidinti – nuo 46,3 procento 2011 metais iki 46,6 procento 2012 metais. Taip pat šalyje pastaruoju metu itin išaugo mokymosi prieinamumas ir visuomenės išsilavinimo lygis. 92,9 procento darbingų (25–64 metų) Lietuvos gyventojų turi bent vidurinį išsilavinimą ir pagal šį rodiklį jau 2 metus iš eilės esame pirmoje vietoje ES (vidurkis – 73,4 procento). Toje pačioje amžiaus grupėje pagal aukštojo išsilavinimo lygį esame devinti (34 procentai, ES vidurkis – 26,8 procento), tačiau mūsų 25–34 metų jaunimas yra antroje vietoje (48,1 procento, ES vidurkis – 34,2 procento).
Lietuvoje mažiausia visoje ES darbingų gyventojų dalis nemoka nė vienos užsienio kalbos (tik 2,5 procento, o visoje ES – net 37,5 procento). 2 kalbas šalyje moka didžiausia gyventojų dalis (45,8 procento, o visoje ES – tik 19,9 procento). Pagal 2 ir daugiau kalbų mokėjimą esame ketvirti ES. Mūsų jaunimas (16–24 metų) yra antras ES pagal kompiuterinį raštingumą – 70 procentų jaunimo moka naudotis kompiuteriu mažiausiai 5–6 būdingoms veikloms vykdyti (ES – 45 procentai).
Iš dalies neblogai sekasi ir gamtos mokslai – pagal OECD PISA tyrimus esame kiek aukščiau ES vidurkio pagal prastai gamtos mokslus išmanančių penkiolikmečių lygį (17 procentų, ES – 17,7 procento), o ES tikslas yra 15 procentų. Deja, naujausi IEA TIMSS ir PIRLS tyrimų duomenys rodo, kad mokinių skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų pasiekimai krenta, todėl švietimo kokybės uždaviniai šiuo metu tampa svarbiausi.
Siekiant kokybės 2012 metais atlikta Lietuvos kvalifikacijų sandaros bendrosios atitikties Europos kvalifikacijų ir Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sandarai lyginamoji analizė ir parengtos bendrojo ugdymo, profesinio mokymo programų ir aukštojo mokslo studijų programų ir teikiamų kvalifikacijų priskyrimo Lietuvos kvalifikacijų ir Europos kvalifikacijų sandaros lygiui metodinės rekomendacijos. Taip pat nuolat taikytos ir tebeplėtojamos kokybės vadybos technologijos: atliktas ekspertinis ir formalus visų mokslo ir studijų institucijų 2009–2011 metų mokslinės ir meno veiklos vertinimas, vykdytas bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas, plėtojama vidinio įsivertinimo tradicija ir technologija, investuojama į profesinį mokytojų ir dėstytojų tobulėjimą.
8.1. Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo sistemos pertvarka
Siekiant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros, 2012 metais pasiekta, kad ikimokyklinio ugdymo programose dalyvautų 6,8 procento daugiau vaikų (iš viso 87 872) nei 2011 metais. Padidėjo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius – veikė 664 įstaigos (iš jų 51 nevalstybinė, 3 valstybinės), o tai 21 nevalstybine įstaiga daugiau nei 2011 metais. Tebėra itin aktualu ir toliau dirbti šia kryptimi, nes Lietuvoje, 2011 metų duomenimis, tik 77,8 procento 4–6 metų vaikų lanko ikimokyklines įstaigas, tuo tarpu ES vidurkis yra 92,4 procento ir siekiama 95 procentų. Tyrimais įrodyta, kad ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą įtaką tolesnio mokymosi sėkmei.
Stiprinant mokyklų valdymo kokybę, 2012 metais 113 mokyklų atliktas išorinis veiklos vertinimas. Tai nepakankamas skaičius, tačiau plėtoti šią veiklą stokojama lėšų tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ir savivaldybėse. Gauti duomenys naudoti visuomenei informuoti, švietimo būsenai Lietuvoje stebėti ir analizuoti. Geriausiai įvertinta bendroji mokyklų kultūra (74,8 procento mokyklų įvertintos 3–4 balais iš 4), tačiau jau keletą metų įžvelgiamos ugdymo ir mokymosi procesų problemos (87,4 procento mokyklų įvertintos tik 1–2 balais), atitinkamai žemesni ir mokinių pasiekimai (70,6 procento 1–2 balai). Labiausiai tobulintini mokyklų veiklos aspektai – mokymosi veiklos diferencijavimas, atskirų mokinių pažanga, išmokimo stebėjimas, vertinimas kaip ugdymas ir panašiai. Lietuva turi labai mažai individualizuoto mokymo patirties, trūksta to mokyti galinčių specialistų, todėl atitinkamai gana daug pačių mokytojų laikosi rezistencinės pozicijos individualizuoto mokymo atžvilgiu.
Siekiant sukurti modernią mokinio pažangos patikrinimo sistemą, 2012 metais mokykloms sudaryta galimybė naudotis standartizuotais įsivertinimo įrankiais baigus 4 ir 8 klases (lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos). Jie padeda kiekvienam mokiniui gauti patikimą informaciją, kokie yra jo pasiekimai visoje šalyje pasinaudojusių šiuo įrankiu mokyklų kontekste. Įrankių taikymo eksperimente dalyvavę mokytojai galėjo įvertinti savo gebėjimus objektyviai vertinti mokinius, išmoko vertinimo naujovių ir iš esmės teigiamai priima standartizuotus testus kaip individualaus vertinimo (ne kaip mokyklų reitingo) įrankį.
Siekiant pagerinti mokytojų darbo sąlygas, paskatinti mokytojus tobulėti, įdiegtos 4 naujos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo formos (supervizija (profesinės veiklos stebėjimas), „PeerCoaching“ (paramos kolegai) modelis, trumpalaikės stažuotės, mini mokymai). Kvalifikaciją šiomis formomis tobulino 1 161 mokytojas. Be to, organizuoti valstybinės lietuvių kalbos (48 akademinių valandų) kursai Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų ir Vilniaus, Klaipėdos miestų mokyklose, ugdymo programas vykdančiose tautinės mažumos kalba. Apmokyti 384 mokytojai, norintys patobulinti lietuvių kalbos mokėjimo įgūdžius ir įgyti trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją (B2 lygis, „Aukštuma“).
Siekiant profesinio mokymo kokybės, parengtos ir akredituotos 83 profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programos. Investuota į 4, o oficialiai jau ir atidaryti 2 sektoriniai praktinio mokymo centrai profesinio mokymo įstaigose. Visose profesinio mokymo įstaigose diegti vidinės kokybės užtikrinimo mechanizmai. Parengta Modulinio profesinio mokymo koncepcija ir Modulinio profesinio mokymo programų rengimo metodika. Atliktas energetikos sektoriaus kvalifikacijų poreikio tyrimas ir parengtas Energetikos sektoriaus profesinis standartas.
Siekiant geresnio neformaliojo švietimo prieinamumo, 4 savivaldybėse pradėta diegti neformaliojo ugdymo krepšelį, įvertinta naujų neformaliojo švietimo teikėjų atitiktis, jie įregistruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre, akredituotos jų parengtos programos. Nuo 2012 metų IV ketvirčio neformaliojo ugdymo finansavimas krepšelio principu vyksta 4 savivaldybėse.
Pagrindinės spręstinos problemos – žemėjantys mokinių pasiekimai, neefektyvus mokyklų valdymas ir nepakankamas atskaitingumas, mokytojų meistriškumo efektyvaus skatinimo schemų stoka, jaunimo įgytų kvalifikacijų neatitiktis darbo rinkos poreikiams, jaunimo nedarbas.
8.2. Aukštojo mokslo politikos pertvarka
Lietuva perėjo prie bendros Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms plėtojamos didesnės galimybės dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvėja lietuviškų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimas bei jungtinių studijų programų kūrimas. 2012 metais sukurtos studijų programos kūrimo ir tobulinimo (atnaujinimo) rekomendacijos, leisiančios studijų programą orientuoti į studentą ir jo studijų rezultatus, taip pat pereiti prie naujos studijų kreditų sistemos.
Pradėtas vykdyti Studijų kokybės vertinimo centro projektas. Planuojama parengti studijų krypčių ir krypčių grupių aprašus, kurie orientuos aukštąsias mokyklas į aukštesnius rezultatus, padės geriau užtikrinti studijų kokybę.
Siekiant pagerinti įvairių partnerių esamų ir potencialių darbuotojų kvalifikaciją atsižvelgiant į partnerių užsakymą, orientuojantis į kintančius darbo rinkos poreikius, 2012 metais pradėta vykdyti 16 projektų, diegiančių mokymosi visą gyvenimą modelius aukštosiose mokyklose bendradarbiaujant su partneriais. Bus parengtos ir įgyvendintos specialistų perkvalifikavimo ir dėstytojų, konsultantų-praktikų kvalifikacijos tobulinimo programos (moduliai).
2012 metais pradėti specialistų kvalifikacijų žemėlapio pagal ūkio sektorius rengimo darbai. Pradėta kurti bazinė stebėsenos ir analizės struktūra susiejant Švietimo valdymo ir „Sodros“ informacines sistemas. Ateityje tai labai padėtų planuoti valstybės finansuojamų vietų paskirstymą ūkio sektoriams.
Pagrindinės spręstinos problemos – studijų kokybės užtikrinimas, valstybės poreikių tenkinimas, atsižvelgiant į ūkio sektorių plėtrą, aukštųjų mokyklų konkurencingumo tarptautinėje erdvėje stiprinimas (jungtinės studijų programos, jungtiniai fakultetai ir kita). Nerimą kelia kasmet augantis socialinių stipendijų poreikis.
8.3. Mokslas ir technologijos
Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą (toliau – MTEP) išaugo iki 0,92 procento BVP daugiausia dėl lėšų pritraukimo iš užsienio (2011 metais buvo 0,26 procento BVP). 2012 metais baigtas 2009–2011 metų ekspertinis ir formalus visų mokslo ir studijų institucijų mokslinės ir meno veiklos vertinimas. Pagal veiklos vertinimo rezultatus valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms paskirstytos lėšos MTEP ir meno veiklai plėtoti 2013 metais. Atsižvelgiant į ekspertų siūlomas valdymo modelio ir kitas rekomendacijas, pakeista integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija.
Siekiant vykdyti įsipareigojimus ES didinti investicijas į MTEP (iki 1,5 procento BVP) ir stiprinti šalies mokslinį potencialą, 2012 metais toliau buvo įgyvendinama 12 nacionalinių kompleksinių programų (toliau – NKP), skirtų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamajai daliai didinti. Pagal NKP vykdomi 42 projektai, kuriama ir atnaujinama MTEP infrastruktūra, vykdomos studijos ir tarptautinio lygio moksliniai tyrimai. Įgyvendinant šiuos projektus, mokslo ir studijų institucijose priimta 102 II pakopos, 60 III pakopos studentų, sukurta arba atnaujinta 118 studijų programų, vykdoma 19 mokslinių tyrimų projektų.
11 mokslinių tyrimų institutų vykdė 50 švietimo ir mokslo ministro patvirtintų ilgalaikių MTEP programų.
8.4. Informacinės ir žinių visuomenės plėtra
Gyventojų naudojimasis informacinėmis technologijomis. Lietuvoje vis plačiau naudojamos informacinės ir ryšių technologijos. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais kompiuteriais naudojosi 67,6 procento 16–74 metų asmenų (2011 metais – 64,1 procento). Daugėja interneto vartotojų – 2012 metais juo naudojosi 67,2 procento gyventojų (2011 metais – 63,6 procento gyventojų). Eurostato duomenimis, 2012 metais 65 procentai gyventojų internetu naudojosi nuolat, tai yra ne rečiau kaip kartą per savaitę (2011 metais – 61 procentas gyventojų).
Per paskutinius 12 mėnesių bent kartą viešųjų institucijų interneto svetainėse lankėsi 39 procentai Lietuvos gyventojų (2011 metais – 32 procentai). Dažniausiai gyventojai naudojosi pajamų mokesčio deklaravimo paslauga – 20 procentų gyventojų (2011 metais – 16 procentų), su sveikatos apsauga susijusiomis paslaugomis (informacijos apie paslaugų teikimą skirtingose institucijose paieška, registracija pas sveikatos priežiūros specialistus) – 20 procentų (2011 metais – 11 procentų), laisvų darbo vietų paieškos paslaugomis – 16 procentų (2011 metais – 5 procentai), socialinėmis ir socialinio draudimo paslaugomis – 14 procentų (2011 metais – 6 procentai). 2012 metais 7 procentai Lietuvos gyventojų lankėsi elektroninių valdžios vartų portale. 85 procentai asmenų, apsilankiusių šiame portale, naudojosi per elektroninių valdžios vartų portalą teikiamomis elektroninėmis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis. 68 procentai Lietuvos gyventojų, kurie lankėsi viešųjų įstaigų interneto svetainėse, šiose interneto svetainėse pateikiamos informacijos kokybę vertino teigiamai.
11 pav. Internetą ir kompiuterį naudojančių Lietuvos gyventojų pokytis, procentais
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais asmeninius kompiuterius namuose turėjo 57 procentai namų ūkių (2011 metais – 55,8 procento): mieste – 64,1 procento, kaime – 43,8 procento. Interneto prieigą turėjo 55,2 procento namų ūkių (2011 metais – 55,8 procento): mieste – 62,8 procento, kaime – 40,4 procento.
Kompiuterio ir interneto naudojimas tiesiogiai priklauso nuo namų ūkių pajamų. Iš didžiausias pajamas (daugiau kaip 2 500 litų per mėnesį) gaunančių namų ūkių asmeninį kompiuterį turėjo 97,6 procento, interneto prieigą – 96,1 procento; iš mažiausias pajamas (iki 800 litų per mėnesį) gaunančių namų ūkių – atitinkamai tik 15,5 procento ir 14,1 procento.
Viešųjų elektroninių paslaugų plėtra. 2012 metais augo pagrindinių viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę terpę lygis, jis pasiekė 87 procentus (2011 metais – 81,5 procento). Verslui skirtos paslaugos perkeliamos sparčiau nei skirtos gyventojams – verslui skirtų paslaugų perkėlimo lygis 2012 metais siekė 98 procentus, gyventojams – 79 procentus. Taip pat didėja gyventojų, kurie per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą lankėsi viešųjų institucijų interneto svetainėse, dalis – 2012 metais jų buvo 39 procentai (2011 metais – 35 procentai).
12 pav. Internetu pasiekiamų pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų lygis, procentais
Šaltinis – Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos duomenys
Interneto tinklų plėtra. Preliminariais duomenimis, bendras interneto prieigos paslaugų abonentų skaičius 2011 metų IV ketvirčio pabaigoje buvo 989,2 tūkst., o 2012 metų IV ketvirčio pabaigoje – 1 053,6 tūkst., t. y. padidėjo 6,1 procento.
Pagrindinė interneto prieigos paslaugų teikimo technologija tebėra šviesolaidinis ryšys, kuriuo, 2012 metų preliminariais duomenimis, naudojosi 402,1 tūkst. abonentų, tai sudarė 38,2 procento visų abonentų, pasiskirsčiusių pagal naudojamas technologijas interneto prieigos paslaugoms gauti. Vis daugiau abonentų naudojosi belaidžio ryšio linijomis ir judriuoju ryšiu teikiamomis interneto prieigos paslaugomis, 2012 metais, palyginti su praėjusiais metais, jų dalis padidėjo atitinkamai 1,4 ir 0,6 procentinio punkto. Toliau mažėjo naudojimasis xDSL, kabelinės televizijos, vietinių tinklų (LAN) ir skirtųjų linijų technologijomis.
Susisiekimo ministerijos veikla. Atsižvelgiant į naujausias ES tendencijas informacinės visuomenės plėtros srityje, ypač į Europos skaitmeninės darbotvarkės peržiūros rezultatus, inicijuota Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programos peržiūra. Šia peržiūra siekiama atnaujinti programos tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus.
Būdama atsakinga už valstybės politikos informacinės visuomenės ir valstybės informacinių išteklių plėtros srityse formavimą, jos įgyvendinimo koordinavimą ir kontroliavimą, Susisiekimo ministerija susidūrė su dideliu žinybiškumu. Esant išsiskaidžiusiam darbų organizavimui, planavimui, gali būti sudėtinga paskirstyti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšas pagal tam tikras investavimo kryptis.
IX. KULTŪROS POLITIKA
Kultūros politikos ir jos įgyvendinimo reformavimas. Siekiant reformuoti ir demokratizuoti kultūros valdymą ir plėtoti kultūros savireguliaciją, 2012 metais priėmus įstatymą, Lietuvos kultūros tarybai (toliau – Taryba) pavesta pagal kompetenciją įgyvendinti kultūros politiką, analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai. Siekdama jai pavestų tikslų, Taryba finansuos kultūros ir meno programas bei projektus, administruos Kultūros rėmimo fondą, organizuos kultūros ir meno tyrimus, atliks vykdomų kultūros ir meno projektų stebėseną. 2012 metais įsteigtas Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, kurio pagrindiniai tikslai: dalyvauti formuojant veiksmingą valstybės kino ir audiovizualinio sektoriaus politiką; skatinti ilgalaikį Lietuvos kino srities vystymąsi ir konkurencingumą. Kino centras administruos kino projektams remti skirtas valstybės biudžeto lėšas ir koordinuos ES audiovizualinio sektoriaus rėmimo programą MEDIA Lietuvoje; rūpinsis Lietuvos kino rinkodaros plėtra ir kino sklaida; vystys tarptautinius ryšius kino srityje ir atstovaus Lietuvai užsienio ir tarptautinėse institucijose; skatins investicijas į Lietuvos kiną bendradarbiaujant su potencialiais investuotojais ir kita.
Kultūros ir meno sklaida. Rengiantis pirmininkauti ES Tarybai 2013 metais, įsteigti audiovizualinių reikalų atašė ir kultūros atašė pavaduotojo etatai, parengtos Lietuvos pristatymo užsienyje programos ir jau 2012 metais Lietuvos ambasada Prancūzijoje pradėjo Lietuvos kultūrą pristatančių renginių užsienyje ciklą. Siekiant užtikrinti Lietuvos kultūros ir meno sklaidą užsienyje, skatinti kultūrinius mainus tarp užsienio šalių ir Lietuvos, 2012 metais pradėjo dirbti kultūros atašė JAV ir Rusijos Federacijoje, paskirti kultūros atašė Švedijos Karalystėje ir Austrijos Respublikoje. Palyginti su 2011 metais, Lietuvos kultūrinės erdvės plėtros aktyvumas padidėjo 54 procentais, tai lėmė sėkmingai įgyvendintos kultūros ir meno rezidencijų programos, aktyvi kultūros atašė ir Tarptautinių kultūros programų centro veikla įgyvendinant projektus.
Bibliotekos ir muziejai. 2012 metais valstybės biudžeto finansavimas vieno gyventojo informaciniam aprūpinimui viešosiose bibliotekose išaugo iki 1,7 lito (2011 metais buvo 1 litas), nes viešosioms bibliotekoms naujiems dokumentams įsigyti skirta 5 633 tūkst. litų, beveik dvigubai daugiau negu 2011 metais. Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka 2012 metais baigė įgyvendinti tęstinį projektą „Bibliotekos pažangai“, kuris per 4 metus daugiau nei 1 200 bibliotekų pavertė naujoviškų viešųjų paslaugų tinklu, suteikiančiu Lietuvos gyventojams nemokamą interneto prieigą. Šiuo metu nemokamos interneto prieigos paslaugas teikia 97 procentai Lietuvos bibliotekų, jose yra ir bevielio ryšio galimybė. Vykdant šį projektą įveikti infrastruktūros netolygumai tarp miesto ir kaimo, daugiau nei 65 tūkst. Lietuvos gyventojų įgijo skaitmeninio raštingumo įgūdžių specialiai organizuotuose mokymuose. Numatoma ir toliau skatinti bibliotekas teikti naujas ir gyventojams reikalingas paslaugas, ypač daug dėmesio skirti elektroninių paslaugų plėtrai.
Paskelbus 2012 metus Muziejų metais, įgyvendinta Muziejų metų programa ir finansuoti 55 projektai: muziejinės veiklos, muziejinių vertybių restauravimo ir prevencinio konservavimo, muziejinių vertybių įsigijimo, muziejų ekspozicijų atnaujinimo. Statistiniais duomenimis, 2012 metais muziejų lankytojų skaičius, palyginti su 2011 metais, padidėjo 3 procentais. Siekiant pritraukti daugiau lankytojų ir padidinti muziejų veiklos efektyvumą, numatoma daugiau finansuoti muziejų ekspozicijų atnaujinimo, jų pritaikymo vaikams ir jaunimui, muziejinių vertybių įsigijimo ir restauravimo bei prevencinio konservavimo, muziejinės veiklos projektus.
Kultūros paveldo skaitmeninimas. 2012 metais šalies atminties institucijose buvo suskaitmeninta daugiau kaip 70 tūkst. kultūros paveldo objektų, iš kurių 85 procentai yra prieinami gyventojams internete. 2012 metais baigti nacionalinės sistemos derinimo su Europos skaitmeninio archyvo, bibliotekos ir muziejaus EUROPEANA darbai ir sudarytos galimybės šalies kultūros paveldą reprezentuoti ir populiarinti per šią visos Europos platformą. Jau šiuo metu EUROPEANA svetainėje galima rasti daugiau kaip 200 tūkst. skaitmenintų šalies kultūros paveldo vertybių.
Kultūros paveldo apsauga. Siekiant išsaugoti, apskaityti ir pristatyti visuomenei Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą, patvirtintas Vilniaus istorinio centro, įrašyto į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, išskirtinės visuotinės vertės išsaugojimo ir tausojamo naudojimo 2013–2015 metų veiksmų planas; dešimtyje kultūros paveldo objektų baigti tvarkybos darbai (Užutrakio dvaro sodybos Grafo kabineto patalpos interjero restauravimo darbai, Alantos dvaro sodybos ledainės Naujasodžio kaime tvarkomieji paveldosaugos darbai ir kita); Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos parengė Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąraše esančių 10 objektų (Kryžių kalnas, Kauno valstybinis muzikinis teatras ir kita) apskaitos dokumentaciją. Tačiau kultūros paveldo išsaugojimui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio, nebuvo nustatyti investavimo prioritetai ir skirtas reikiamas finansavimas. 2012 metais paveldotvarkos programoms skirta vos 6 671 tūkst. litų. 2013 metais planuojama nustatyti investavimo prioritetus ir, atsižvelgiant į dabartines valstybės biudžeto galimybes, kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo klausimus spręsti naudojant 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą.
Autorių teisių ir gretutinių teisių apsauga. Siekiant autorių ir gretutinių teisių apsaugos, priimtas Vyriausybės nutarimas, nustatantis kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimą, paskirstymą, mokėjimą autoriams ir atlikėjams ar jų teisių paveldėtojams, audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojams, transliuojančiosioms organizacijoms arba jų teisių perėmėjams.
Užtikrinant prieinamumą visoms visuomenės grupėms, patvirtintas sąrašas neįgalių žmonių interesams atstovaujančių asmenų (74 juridiniai asmenys), kuriems leidžiama naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus neįgaliems žmonėms skirtais būdais. Regėjimo ir skaitymo negalią turintiems asmenims pritaikyta forma buvo išleista: 10 knygų Brailio raštu, 177 garsinės knygos, 53 garsiniai žurnalai, 80 kūrinių MP3 formatu, 10 kūrinių DAISY formatu.
Kultūros prieinamumo didinimas. Stiprinant kultūrinės ir ekonominės veiklos sąsajas, skatinant Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų kultūrinį aktyvumą, plėtojant kultūrą ir meną regionuose, buvo tęsiamas projektas „Lietuvos kultūros sostinė“. 2012 metais šis titulas atiteko Anykščiams.
Siekiant sumažinti kultūrinę ir socialinę atskirtį, organizuotas kultūros projektų konkursas. Finansuoti 44 projektai, kurių veiklose dalyvavo 44 200 žiūrovų, 7 345 dalyviai, iš jų – 68 profesionalūs menininkai. Taip pat dalyvavo ir profesionalaus meno įstaigos, jos regionuose parodė 65 spektaklius ir koncertus.
Tačiau aktuali problema tebėra menkas kultūros prieinamumas, ypač regionuose. Todėl šešioliktosios Vyriausybės viena iš veiklos prioritetinių krypčių 2013 metams yra kultūros prieinamumo visoms visuomenės grupėms didinimas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, bus skatinamas įvairių visuomenės grupių dalyvavimas kultūroje, plėtojama kultūros renginių ir programų sklaida regionuose, gerinamas bibliotekų paslaugų prieinamumas ir panašiai.
X. TAUTINĖS BENDRIJOS
Kultūros ministerija tęsė tautinių mažumų politikos priemonių, užtikrinančių nuoseklią integraciją į Lietuvos socialinį gyvenimą (neformalusis švietimas), įgyvendinimą, numatė priemones, mažinančias tautinę atskirtį, didinančias visuomenės sąmoningumą, rasinės, tautinės netolerancijos ir diskriminacijos žalos suvokimą. 2012 metų programai skirta 1 029 tūkst. litų. Organizuotas kultūros projektų, skatinančių tautinių mažumų kultūrų plėtotę, konkursas. Dalinė parama skirta 100 tautinių mažumų nevyriausybinių organizacijų projektų. Taip skatinama nevyriausybinių organizacijų veikla, puoselėjanti tautinių mažumų kultūrą, ugdomas visuomenės tolerantiškumas, vykdomos švietimo priemonės, plėtojama romų tautybės asmenų integracija.
Siekiant skatinti romų dalyvavimą visuomenės gyvenime, mažinti socialinę atskirtį, didinti romų bendruomenės sąmoningumą ir visuomenės toleranciją, parengtas Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2012–2014 metų veiklos planas, kurį įgyvendinant 2012 metais buvo organizuoti romų vaikų neformalaus ugdymo užsiėmimai, valstybinės kalbos kursai romams, kompiuterinio raštingumo pamokos, parengti ir įgyvendinti sveikos gyvensenos ugdymo projektai. Siekiant sudaryti sąlygas tarpkultūriniam dialogui, surinkta informacija apie romų holokausto aukas 1941–1945 metais ir išleistas lankstinukas, organizuoti seminarai, diskusijos tikslinėms grupėms lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais.
Siekdama ugdyti toleranciją ir atvirumą kitoms kultūroms, Kultūros ministerija intensyviai bendradarbiavo su švietimo įstaigomis. Kartu su Lietuvos savivaldybėmis visuomenė supažindinta su tautinių mažumų kultūra. Įgyvendinti 3 tautinės mažumos kalba mokymą vykdančių mokyklų ir lietuviškų mokyklų moksleivių edukacinių, kultūrinių, laisvalaikio užimtumo mainų projektai. Organizuota tarptautinė konferencija „Lietuvos santykis su jos nelietuviška išeivija“, kurioje dalyvavo iš Lietuvos kilusių lenkų, vokiečių, žydų ir totorių palikuonys, taip pat istorikai, atitinkamų tautinių mažumų organizacijų lyderiai ir valstybės institucijų atstovai.
Esama būklė byloja, kad tautinių mažumų srities valstybės politika 2010–2012 metais vykdyta fragmentiškai. Tautinių mažumų politikos plėtros iki 2015 metų strategija nebuvo nuosekliai įgyvendinta.
Siekiant keisti esamą padėtį, ketinama išsamiai analizuoti tautinių mažumų ir visuomenės poreikius, pagal šios analizės rezultatus bus parengtos tautinių mažumų politikos formavimo gairės. Rengiama Tautinių mažumų politikos plėtros 2015–2021 metų strategija. Rengiami teisės aktai, nustatantys asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teises ir laisves, jų apsaugos garantijas.
XI. SVEIKATOS TAUSOJIMO IR STIPRINIMO, ASMENS IR VISUOMENĖS SVEIKATOS APSAUGOS POLITIKA
11.1. Asmens ir visuomenės sveikata
Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas. Įgyvendinant Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programą (toliau – Restruktūrizavimo programa), 2012 metais toliau buvo optimizuojamas stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų tinklas ir restruktūrizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Siekiant suformuoti efektyvesnį asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, 2010–2012 metais sumažinta 20 sveikatos priežiūros įstaigų juridinių asmenų – šios įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus. Tačiau įgyvendinant Restruktūrizavimo programą vieno iš pagrindinių vertinimo kriterijų –hospitalizacijos rodiklio 100 gyventojų mažėjimo iki 18 – nepavyko pasiekti.
Vis dar neefektyvus sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, jos iki šiol pavaldžios skirtingiems lygiams – valstybei ar savivaldybėms. Nevienodos valstybinių ir privačių įstaigų veiklos sąlygos. Trūksta šeimos gydytojų, gydytojų specialistų, slaugytojų, ypač kaimo vietovėse, gyventojams pernelyg ilgai tenka laukti, kad patektų pas gydytoją. Taigi bus siekiama spręsti šias problemas artimiausiu metu.
Sveikatos priežiūros paslaugų kokybė. 2012 metais atlikta lyginamoji 2010 ir 2011 metų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio, kokybės, prieinamumo ir pacientų saugos analizė. Analizės rezultatai rodo, kad gyventojų nuomonės dėl paslaugų kokybės gerėjimo arba stacionarinių paslaugų kokybės teigiamo pokyčio nustatyti nepavyko. Tačiau, paslaugų teikėjų nuomone, stacionarinių paslaugų kokybės teigiamas pokytis akivaizdus: 2010 metais taip teigė 11 procentų, o 2011 metais – 33 procentai paslaugų teikėjų. Apie laukiamą sveikatos priežiūros sistemos reformą 2010 metais 37 procentai Lietuvos gyventojų turėjo neigiamą nuomonę, tačiau 2011 metais gyventojų, turinčių neigiamą nuomonę, sumažėjo iki 25 procentų.
Siekiant geriau informuoti pacientus apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių stacionarines paslaugas, veiklą, tobulinti šių įstaigų veiklos vertinimą, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę, parengti ir patvirtinti įstaigų, teikiančių stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, veiklos kokybiniai ir kiekybiniai vertinimo rodiklių sąrašai, kurie bus naudojami ligoninėms reitinguoti. Paskelbus viešai rodiklių suvestinę, pacientai turės papildomos informacijos, padėsiančios apsispręsti, kurią ligoninę rinktis. Įstaigoms bus sudaryta galimybė palyginti savo ir kitų ligoninių veiklos rodiklių rezultatus ir tapti patrauklesnėmis pacientams. Tai skatins ligonines gerinti veiklos kokybę.
Paslaugų kokybė ir prieinamumas labai priklauso nuo Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų techninio aprūpinimo. 2012 metais toliau įgyvendinant projektus, finansuojamus ES lėšomis, modernizuotos 48 sveikatos priežiūros įstaigos ir baigtas įgyvendinti 61 projektas, kurių bendra vertė 115,8 mln. litų. Įgyvendinus projektus, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas pagerėjo 331 565 pacientams. Sumažėjus investicijų projektų finansavimui, jų įgyvendinimo trukmė pailgėjo iki 10 ir daugiau metų, sumažėja galimybių įstaigoms gauti finansavimą kritiniais atvejais, kai susidėvi liftai, sterilizacijos įranga ar įstaigos pastatai tampa avarinės būklės.
Pirminės sveikatos priežiūros grandies stiprinimas. Stiprinant šeimos gydytojo instituciją ir kitą pirminę sveikatos priežiūrą, nuo 2012 metų pradėta skatinti už prisirašymą prie šeimos gydytojo (ne prie gydytojo komandos). Pradėta mokėti už šeimos gydytojo gerus darbo rezultatus pagal naujus rodiklius: sergančiųjų arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir bronchine astma hospitalizacijos rodiklius. Įvestos naujos skatinamosios paslaugos, susijusios su kraujo tyrimais.
Kaip pažymėjo Valstybės kontrolė, ne visiems gyventojams šeimos gydytojo paslaugos prieinamos vienodai, gydytojai netolygiai pasiskirstę savivaldybėse. Šeimos gydytojai vykdo ne visas jiems nustatytas pareigas, tirdami ir gydydami ligonius nepanaudoja visos savo kompetencijos. Be to, pažymėta, kad trūksta tikslių duomenų apie šeimos gydytojų poreikį, nevykdomas ilgalaikis jo planavimas, o nesant nustatytų (privalomų) poreikio planavimo kriterijų savivaldybių nurodytas skaičius ne visada tikslus. Taigi bus įgyvendinamos tam tikros priemonės, kurių tikslas – geriau tenkinti gyventojų sveikatos apsaugos poreikius ir didinti šių paslaugų prieinamumą.
Per mažai dėmesio skiriama vaiko – pažeidžiamiausio visuomenės nario – sveikatos politikos formavimui ir įgyvendinimui. Taigi bus siekiama rūpintis motinos ir vaiko sveikatos gerinimu.
Labai svarbi onkologinių ligų prevencija. 2012 metais toliau buvo įgyvendinamos sergamumo šiomis ligomis ir mirtingumo nuo jų prevencijos programos.
Visuomenės sveikata. Nors 2012 metais nemaža dėmesio skirta veiksnių, darančių neigiamą įtaką visuomenės sveikatai, poveikio mažinimui, žmonių informuotumo apie ligas, jų priežastis ir sveiką gyvenseną didinimui, tačiau nuveikta nepakankamai.
Lietuvos gyventojų mirčių priežastys nekinta jau daugelį metų. 2011 metų duomenimis, nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 56,3 procento, piktybinių navikų – 19,8 procento, dėl išorinių priežasčių – 9,1 procento visų mirusiųjų. Nesveika gyvensena (rūkymas, nesaikingas alkoholinių gėrimų vartojimas, netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas) kenkia žmonių sveikatai, didina lėtinių ligų riziką. Vis dar vyrauja dėmesys ligų gydymui, o ne prevencijai. Neugdomas teigiamas visuomenės požiūris į sveiką gyvenseną, sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Labai nevienodi skirtingų savivaldybių rezultatai.
13 pav. Standartizuotas mirtingumas 100 tūkst. gyventojų
Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys
Nepakankama informacijos sklaida, trūksta socialinės reklamos sveikatos klausimais. Neoptimaliai paskirstyti materialiniai, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai ir prioritetai, susiję tiek su visuomenės sveikata ir sveikų žmonių ligų profilaktika, tiek su asmens sveikatos priežiūra ir dėmesiu susirgusių žmonių gydymui. Taigi bus vykdoma šviečiamoji, prevencinė veikla, skirta aplinkai sveikatinti, vaikų sveikatai stiprinti, neužkrečiamųjų ir užkrečiamųjų ligų, traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencijai vykdyti, sveikai mitybai, gyvensenai ir fiziniam aktyvumui skatinti.
Kitos ministerijos ir institucijos per mažai įtrauktos į sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo procesą. Tik glaudesnis jų bendradarbiavimas mažinant tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo plitimą, kitų žalingų veiksnių poveikį sveikatai gali duoti laukiamų rezultatų. Nemažėja mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, daug savižudybių. Bet yra ir gerų tokio bendradarbiavimo pavyzdžių. Vienas iš jų – mirtingumo nuo išorinių priežasčių mažėjimas. Per pastaruosius 5 metus mirtingumas nuo išorinių priežasčių 100 000 gyventojų sumažėjo beveik 27 procentais, sužeistųjų sumažėjo 4 269 asmenimis (2006 metais sužeista 8 244, 2011 metais – 3 975 asmenys), žuvusiųjų – 462 asmenimis (2006 metais žuvo 759, 2011 metais – 297 asmenys). Sveikatos apsaugos ministerijai atnaujinus Valstybinės sveikatos reikalų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą, tikimasi, kad žinybinis bendradarbiavimas suaktyvės, bus imtasi įgyvendinti principą „sveikata visų sričių politikoje“.
Korupcijos apraiškų mažinimas. Mažinant sveikatos priežiūros įstaigose korupcijos apraiškų, kai vykdomi viešieji pirkimai, 2012 metais savarankiškus viešuosius vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių pirkimus per Centrinės projektų valdymo agentūros Centrinę perkančiąją organizaciją vykdė 58 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, nupirkta vaistų už 112 189,6 tūkst. litų. Vaistinių preparatų, pirktų per Centrinę perkančiąją organizaciją, bendra pirkimo vertė padidėjo nuo 34,5 procento iki 36 procentų.
Valstybinėje ligonių kasoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos įdiegta pacientų informavimo sistema, kuri leidžia kiekvienam pacientui pateikti informaciją apie suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kainas, tai yra suvedus formos duomenis į informacinę sistemą pacientai per e-valdžios vartus ar e-bankininkystės sistemą gali autorizuotis ir pasitikrinti pacientui suteiktų stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų kainas.
Nelegalūs mokėjimai gydytojams – vis dar didžiulė problema. Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, sveikatos sistema – ir toliau vienas iš korumpuočiausių ūkio sektorių. Taigi ir toliau bus imamasi priemonių, mažinančių pacientų ketinimų nelegaliai mokėti gydytojui.
Sveikatos priežiūros sistemos finansavimo tobulinimas. Nuo 2012 m. sausio 1 d. už aktyviojo gydymo stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas modeliuojamas mokėjimas pagal giminingų diagnozių grupių metodą šalies mastu, kartu taikomos priemonės, užtikrinančios sklandų perėjimą prie naujos apmokėjimo sistemos. Visose 68 šalies stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose užtikrintas vienodas aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų sąnaudų priskyrimas sąnaudų grupėms, susietoms giminingų diagnozių grupių metodu. Atliktas giminingų diagnozių grupių metodo poveikio asmens sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų išlaidų apmokėjimui tarpinis vertinimas ir parengti siūlymai dėl apmokėjimo tobulinimo 2013 metais. Taikant šį metodą, pradėti kaupti kur kas išsamesni ir tikslesni nei anksčiau statistiniai duomenys apie pacientams teikiamas paslaugas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir tai leidžia objektyviai palyginti įvairių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, įvertinti šios veiklos turinį ir efektyvumą. Be to, šio metodo taikymas sudaro galimybes palyginti Lietuvos ir kitų Europos valstybių sveikatos priežiūros sistemas.
Atlikta detalios asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąnaudų apskaitos diegimo galimybių studija, kurios rezultatai bus panaudoti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų apskaitos modeliui kurti.
E. sveikatos sistemos plėtra. 2012 metais pradėti įgyvendinti projektai „E. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros plėtra“, „E. paslaugos „E. receptas“ plėtra“ ir „Nacionalinės medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinės sistemos ir jos pagrindu teikiamų elektroninių paslaugų sukūrimas“. Tačiau kol kas nepavyko pasiekti greitų rezultatų, kurių naudą pajustų Lietuvos gyventojai.
11.2. Farmacija
Vaistų prieinamumo gerinimas. Siekiant gerinti vaistų prieinamumą pacientams, patvirtinta tvarka, kaip į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A sąrašą) perkelti vaistus, kurie anksčiau buvo perkami centralizuotai. 2012 metais 9 bendrinio pavadinimo vaistiniai preparatai, kurie anksčiau buvo įsigyjami centralizuotai, įtraukti į A sąrašą. Perkelti vaistiniai preparatai, skirti ŽIV, onkologinėms ligoms gydyti. Taip užtikrinta, kad juos vaistinėse galėtų įsigyti visi ligoniai, kuriems jų reikia.
Įtraukus naujus vaistus į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašus, pagerėjo kompensuojamųjų vaistų prieinamumas gyventojams. Palyginti su 2011 metais, kompensuojamųjų vaistų receptų 2012 metais padaugėjo 300 tūkst., tačiau nepavyko išlaikyti 2010–2011 metais buvusios recepto kainos mažėjimo tendencijos.
14 pav. Kompensuojamųjų vaistų receptų skaičiaus ir jų kainos kitimo tendencijos 2002–2012 metais
Šaltinis – Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys
2012 metais diegtos racionalaus vaistų vartojimo skatinimo priemonės: pacientams siūlyta pasirinkti generinius vaistus (pigesnius, tačiau ne blogesnius) ir užtikrinamas tinkamas vaistų skyrimas. Vaistinės privalo turėti į pigiausių vaistų sąrašą įrašytus preparatus ir juos pasiūlyti gyventojams.
Siekiant gerinti nekompensuojamųjų vaistų prieinamumą gyventojams ir užtikrinti, kad šių vaistų kainos nebūtų nepagrįstai didelės, 2012 metais su farmacijos bendrovių atstovais derėtasi dėl nekompensuojamųjų vaistų kainų mažinimo. Sumažintos 140 vaistinių preparatų kainos. Tačiau, palyginti su 2011 metų gruodžiu, 2012 metų gruodį farmacijos gaminiai pabrango 3 procentais.
11.3. Sporto politika
Siekiant sudaryti galimybes sportuoti visiems šalies gyventojams, 2012 metais pastatyti (ar rekonstruoti) ir atiduoti naudoti 6 modernūs tarptautinius standartus atitinkantys sporto infrastruktūros objektai savivaldybėse: „Girstučio“ kultūros ir sporto centro pastatas Kaune (baseinai – 50 ir 25 metrų), Ledo rūmai Elektrėnuose, Lengvosios atletikos maniežas Šiauliuose, Trakų sporto (irklavimo) bazė, Birštono miesto stadionas ir Anykščių rajono savivaldybės baseino pastatas. Įrengta 10 universalių dirbtinės dangos sporto aikštelių. Šiuo metu iš viso įrengta 81 tokia sporto aikštelė 47 savivaldybėse. Numatyta, kad iki 2015 metų visos savivaldybės turės bent po vieną universalios dirbtinės dangos sporto aikštę.
Skatinant gyventojus būti fiziškai aktyvius ir sveikai gyventi, 2012 metais finansuoti 97 kūno kultūros ir sporto organizacijų projektai. Iš viso suorganizuoti 583 renginiai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 400 tūkst. šalies gyventojų. Gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti 2012 metais skirta beveik 6 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.
2012 m. liepos 27–rugpjūčio 12 d. Londone vyko XXX vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo 62 Lietuvos sportininkai. Tai pačios sėkmingiausios olimpinės žaidynės nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Tarp medalius laimėjusių valstybių Lietuva užėmė 34-ąją vietą: iškovoti 2 aukso (Rūta Meilutytė (plaukimas), Laura Asadauskaitė (šiuolaikinė penkiakovė), vienas sidabro (Jevgenij Šuklin (baidarių, kanojų irklavimas) ir 2 bronzos (Aleksandras Kazakevičius (graikų / romėnų imtynės), Evaldas Petrauskas (boksas) medaliai. Iš viso prizines (1–8) vietas šiose olimpinėse vasaros žaidynėse iškovojo 28 šalies olimpiečiai (iš jų 12 krepšininkų).
Parolimpinėse žaidynės Londone Lietuvos vyrų golbolo (aklųjų riedulio) rinktinė ir lengvaatletė Ramunė Adomaitienė šuolio į tolį varžybose laimėjo 4-ąsias vietas, Mindaugas Bilius rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse – 6-ąsias vietas.
XII. ENERGETIKA IR ENERGETINIS SAUGUMAS
Vyriausybė 2012 metais daugiausia dėmesio skyrė strateginių energetikos infrastruktūros projektų – suskystintų gamtinių dujų terminalo, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, naujos regioninės atominės elektrinės Visagine – spartesniam įgyvendinimui, energijos rinkos santykių kūrimui – ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimui, energijos efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Esminiai sprendimai dėl elektros energijos, atsinaujinančių energijos išteklių, dujų, šilumos, energetinio efektyvumo didinimo nustatyti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133. Svarbiausias šioje strategijoje numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimas, sustiprinsiantis Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą.
12.1. Regioniniai energetikos infrastruktūros projektai
Siekiant sujungti Lietuvos ir ES energetikos sistemas, 2012 metais pasiekta svarbių strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimo rezultatų.
Įgyvendinant elektros jungties su Lenkija („LitPol Link“) projektą, atrinkti „LitPol Link“ jungties linijos Alytus–Lenkijos valstybės siena ir Alytaus pastotės skirstyklos rangovai. Gauti „LitPol Link“ jungties nuolatinės srovės intarpo (B2B) projektavimo ir statybos galutiniai rangovų pasiūlymai ir pradėtos derybos. Toliau sėkmingai įgyvendinamas vienas reikšmingiausių strateginis elektros jungties su Švedija („NordBalt“) projektas – parengti „NordBalt“ kabelio ir keitiklio techniniai projektai pateikti derinti savivaldybėms ir statybos leidimams gauti. Kabelio sausumos trasoje atlikti archeologiniai žvalgymai ir atsižvelgiant į archeologų pateiktas išvadas tikslinti kabelio projektiniai sprendiniai.
Priimti Visagino atominės elektrinės statybos projektui įgyvendinti reikalingi įstatymai. Taigi sudaryta galimybė investuotojų bendrovėms – nacionaliniam investuotojui, regioniniams partneriams ir strateginiam investuotojui bendrovei „Hitachi“ – baigti derybas dėl projektų sutarčių, projekto įgyvendinimo bendrovės įsteigimo ir pasirašyti Koncesijos sutartį Seimo patvirtintomis sąlygomis. Be to, pasirašytas Estijos, Latvijos ir Lietuvos ministrų pirmininkų memorandumas dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Visagino atominės elektrinės projekto įgyvendinimu. Tačiau 2012 m. spalio 14 d. įvykusio konsultacinio (patariamojo) referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje neigiami rezultatai iš esmės pakeitė Visagino atominės elektrinės statybos projekto tolesnius žingsnius (projekto įgyvendinimo bendrovė neįsteigta ir koncesijos sutartis nepasirašyta). Seimas patvirtino rezoliuciją, kurioje siūloma Vyriausybei iki 2013 m. gegužės 15 d. įvertinti referendumo rezultatus. Tuo tikslu Ministro Pirmininko 2013 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 25 sudaryta darbo grupė, kuri iš naujo įvertins elektros generavimo alternatyvas ir pateiks pasiūlymus dėl ekonomiškai optimaliausio ir vartotojams palankiausio apsirūpinimo elektros energija ir kitais energijos ištekliais.
Įgyvendinant valstybei svarbų ekonominį suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą, pasiekta reikšmingų rezultatų. Pasirašyta sutartis su laivo-saugyklos tiekėju – Norvegijos bendrove „Hoegh LNG“ (laivas statomas laivų statykloje „Hyunday Heavy Industries“, Pietų Korėjoje). Priimtas Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, nustatantis suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo veiklos ir eksploatavimo bendruosius principus ir reikalavimus, taip pat sudarantis teisines, finansines ir organizacines sąlygas įgyvendinti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą.
Vyriausybė patvirtino Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašą, nustatantį į Lietuvos Respubliką tiekiamų ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų vidaus rinkoje suvartojamų gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo reikalavimų įgyvendinimo tvarką. Parengta suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Pagal alternatyvų vertinimo ir palyginimo rezultatus nustatyta, kad terminalui tinkamiausia vieta – ties Kiaulės nugaros sala.
2012 metais pradėtos viešųjų pirkimų procedūros suskystintų gamtinių dujų tiekėjui atrinkti ir planuota pasirašyti suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartį. Tačiau viešiesiems pirkimams užsitęsus, suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis 2012 metais nepasirašyta. Ją ketinama pasirašyti 2013 metais.
12.2. Elektros energetikos sektorius
Bendra Šiaurės šalių elektros rinka – vienas svarbiausių Baltijos šalių elektros rinkų sujungimo plano (BEMIP) ir Lietuvos energetikos strategijos tikslų.
Priėmus Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą, sukurtos teisinės sąlygos integruoti Lietuvos elektros rinką į Šiaurės šalių ir bendrą Europos elektros biržą. 2012 metų rugpjūtį Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, AB įsigijo 2 procentus elektros biržos „Nord Pool Spot“ akcijų. Tai leidžia Lietuvos bendrovei dalyvauti elektros prekybos sistemos „Nord Pool Spot“ ir biržos valdyboje. Taigi Baltijos energetikos rinka laikoma lygiaverte partnere planuojant bendros Europos elektros rinkos plėtrą.
Įgyvendinant perdavimo veiklos atskyrimo nuo skirstymo, tiekimo ir gamybos veiklos principą, vertikaliai integruotos įmonės uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės, kuri valdo gamybos veiklą vykdančią akcinę bendrovę „Lietuvos energija“, AB ir skirstymo veiklą vykdančią akcinę bendrovę „Lesto“, akcijos patikėjimo teise perduotos Ūkio ministerijai, o uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės valdytos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, AB akcijos perduotos Energetikos ministerijai pavaldžiai uždarajai akcinei bendrovei „EPSO-G“. Taigi Ūkio ministerija atsako už ūkinę komercinę elektros energetikos sritį, o Energetikos ministerija – strateginių elektros energetikos uždavinių vykdymą. Tačiau Ūkio ministerija, formuodama įmonių veiklos valdymo, įmonių teisės, konkurencijos, verslo aplinkos gerinimo, investicijų, eksporto skatinimo ir kitą su ūkio subjektų veikla ir jos reglamentavimu susijusią politiką ir valdydama uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės akcijas, galėjo patekti į natūralų interesų konfliktą, todėl 2013 metų vasarį uždarosios akcinės bendrovės Visagino atominės elektrinės, kaip Lietuvos elektros energetikos sektoriaus įmonių grupės, akcijos perduotos valdyti Finansų ministerijai.
Nepažeidžiant elektros energetikos sistemos saugumo, 2012 m. gruodžio 19 d. priimtas Vyriausybės nutarimas, mažinantis remiamos elektros energijos gamybos Lietuvos elektrinėje 2013 metais kiekį nuo 1,53 iki 0,9 TWh, dėl to planuota elektros energijos kaina, turėjusi įsigalioti nuo 2013 m. sausio 1 d., sumažėjo 1–1,5 cento už kWh.
12.3. Dujų sektorius
Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo plano pakeitimui.
Nuspręsta teisiniu, funkciniu ir organizaciniu požiūriais iki 2013 m. liepos 31 d. atskirti akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo, o iki 2014 m. spalio 31 d. – skirstymo veiklą.
12.4. Atsinaujinantys energijos ištekliai
Dėl netobulo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, lėmusio nedarnią, paties įstatymo tikslų neatitinkančią saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą, buvo susidariusi kritinė situacija, kai 2012 metais pateikta apie 15 tūkst. prašymų instaliuoti beveik 500 MW suminės galios saulės šviesos energijos elektrinių (iki 30 kWh galingumo). Nustatytoms supirkimo kainoms užtikrinti būtų prireikę papildomai apie 500 mln. litų subsidijų kasmet, o tai elektros energiją vartotojams būtų pabranginę iki 5 centų už kWh. Taigi 2013 metų sausį parengtas šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, leidęs išvengti galimo elektros energijos kainos vartotojams didėjimo, be to, apribota mažųjų (iki 30 kW galios) saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, pasiekta, kad nebūtų sudaromos išskirtinės verslo sąlygos plėtoti tokius projektus.
12.5. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas
Rengiamas direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę planas. Jie skirti visiems statybos proceso dalyviams.
Šilumos energijos sąnaudos atnaujintuose (modernizuotuose) daugiabučiuose namuose sumažintos 104,8 GWh (2012 metų tikslas – 93,3 GWh).
12.6. Šilumos ūkis
2012 metais parengtas ir Vyriausybei pateiktas Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo projektas. Naujos redakcijos įstatymo tikslas – užtikrinti, kad centralizuotai pagaminta šiluma gyventojams būtų tiekiama už ekonomiškai pagrįstą mažiausią kainą.
2013 metais bus toliau tobulinama šilumos tiekimo veiklos reguliavimo ir kontrolės sistema, siekiant mažinti šilumos kainas vartotojams. Esminė šilumos ūkio pertvarka numatoma 2014 metais.
XIII. TRANSPORTAS
2012 metais siekta išlaikyti didelį Lietuvos transporto paslaugų konkurencingumą ir užtikrinti darnią Lietuvos transporto infrastruktūros plėtrą. Tačiau metų pradžia transporto sektoriui buvo nelengva – gerokai sumažėjo geležinkeliais vežtų krovinių ir krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Tik nuo 2012 metų II pusmečio transporto sektoriaus būklė ėmė pamažu gerėti ir baigiantis metams jam pavyko atsigauti ir net kompensuoti praradimus. Išankstiniais duomenimis, 2012 metais transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje sukurta 14,5 mlrd. litų bendrosios pridėtinės vertės, arba apie 13 procentų daugiau nei 2011 metais (2011 metais – 12,8 mlrd. litų).
15 pav. Transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje 2008–2012 metais sukurta bendroji pridėtinė vertė (mlrd. litų)
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys
Susisiekimo ministro valdymo sričiai priskirtos valstybės valdomos įmonės (18 valstybės įmonių ir 8 akcinės bendrovės) 2012 metais uždirbo 211 mln. litų pelno, 18 procentų daugiau nei 2011 metais, kai pelnas siekė 178,2 mln. litų. Išankstiniais duomenimis, daugiausia pelno 2012 metais uždirbo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ – 136 mln. litų, nors, palyginti su 2011 metais, jos pelnas sumažėjo beveik 8 procentais (2011 metais uždirbta 147,3 mln. litų).
Atsižvelgiant į viso transporto sektoriaus veiklos 2012 metų rezultatus, 2013 metais bus ieškoma būdų, kaip didinti krovinių ir stabilizuoti netvarų vežimo verslą, kad nuolat didėjančios degalų ir vežimo kainos, kiti mokesčiai kuo mažiau veiktų galutinius sektoriaus veiklos rezultatus.
Susisiekimo ministerijos koordinuojamiems transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektams įgyvendinti iki 2012 metų pabaigos panaudota 3,3 mlrd. litų ES struktūrinės paramos, arba 60 procentų visos šiam laikotarpiui skirtos paramos. 2012 metais
––––––––––––––
* Išankstiniai 2012 metų duomenys.
į Lietuvos transporto infrastruktūros modernizavimą investuota 1,56 mlrd. litų valstybės lėšų, iš jų 867 mln. litų ES struktūrinės paramos. Iš ES struktūrinės paramos gerinta valstybinės ir regioninės reikšmės kelių infrastruktūra, diegtos saugaus eismo priemonės, toliau modernizuota geležinkelių ir tarptautinių oro uostų infrastruktūra.
Viešųjų logistikos centrų kūrimas. Siekiant užtikrinti geresnę skirtingų rūšių transporto sąveiką, didinti krovinių mobilumą ir transporto priemonių naudojimo efektyvumą, gerinti logistikos ir susijusių paslaugų kokybę, didinti Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą ir sudaryti sąlygas plėtoti intermodalinį vežimą, 2012 metais toliau dirbti viešųjų logistikos centrų kūrimo darbai – baigti rengti Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų steigimo detalieji planai ir techniniai projektai, paskelbti rangos darbų pirkimo konkursai. 2013 metais planuojama pradėti šių intermodalinių terminalų statybos darbus.
Geležinkelių transporto sektorius. Įgyvendinant europinės vežės geležinkelio „Rail Baltica“ projektą, kurio tikslas – sujungti Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją, 2012 metais pereita nuo techninio projektavimo prie statybos darbų ir taip sudarytos sąlygos iki 2015 metų pabaigos baigti numatytus darbus. Daug dėmesio skirta projekto įgyvendinimo problemų sprendimui tarptautiniu lygmeniu. 2012 metų rugsėjį Baltijos šalių ministrai pirmininkai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtino standartinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės (1 435 milimetrai) tiesimo galimybę ir būtinybę finansuoti projektą ES 2014–2020 metų finansinės paramos lėšomis. Įsteigta darbo grupė „Task Force“, kurios veikloje dalyvauja Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Suomijos transporto srities ministerijų atstovai.
Automobilių kelių plėtra. Transeuropinių kelių tinklo infrastruktūros modernizavimas – ilgalaikis ir nekintantis procesas kelių transporto sektoriuje. Transeuropinio tinklo kelyje E85 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) rekonstruota Jakų sankryža – įrengtos dviejų eismo juostų estakados (0,85 kilometro) Kauno–Palangos ir Palangos–Kauno kryptimis. Tinklo kelio E272 ruože rekonstruotas kelias Šiauliai–Radviliškis (1,92 kilometro) ir nutiestas Kairių aplinkkelis (7,2 kilometro). Toliau buvo tiesiamas Vilniaus pietinis aplinkkelis. Išasfaltuota 100 kilometrų žvyrkelių, pertvarkytos avaringos sankryžos, atliktas 6 tiltų kapitalinis ir 17 tiltų paprastasis remontas, didinant kelių saugumą rekonstruotas ar reorganizuotas eismas 67 sankryžose, nutiesta 24 kilometrai pėsčiųjų ir dviračių takų, apšvietimas įrengtas 16 kilometrų, tinklo tvoros ir atitvarai – 65 kilometrų kelio ruožuose. Lietuvos kelių tinklui plėtoti ir saugaus eismo priemonėms diegti skirta 1 057 mln. litų.
Saugaus eismo užtikrinimas. 2012 metais pakeistos Kelių eismo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios vaikų vežimą automobiliuose ir mokykliniuose autobusuose. Suvienodintas motociklų ir lengvųjų automobilių greitis automagistralėse ir greitkeliuose, nustatytas maksimalus leistinas triračių, keturračių, galingųjų keturračių greitis, sudaryta galimybė leisti maršrutiniam transportui skirtomis juostomis važiuoti lengviesiems automobiliams, kuriuose važiuoja ne mažiau kaip 4 eismo dalyviai, ir panašiai.
Įgyvendinant Valstybinės saugaus eismo plėtros 2011–2017 metų programą, svarbiausias prioritetas – mažinti žuvusiųjų keliuose, pasiekti, kad pagal žuvusių eismo dalyvių skaičių 1 mln. šalies gyventojų Lietuva atsidurtų tarp 10 geriausiais rezultatais pasižyminčių ES valstybių (ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų 1 mln. gyventojų). Išankstiniais duomenimis, 2012 metais Lietuvos keliuose užfiksuota beveik 2,9 procento mažiau eismo įvykių ir 5,3 procento sumažėjo sužeistųjų, bet 1,3 procento daugiau žuvusiųjų. 2012 metais keliuose žuvo 301 žmogus (2011 metais – 297 žmonės), užfiksuoti 3 173 eismo įvykiai (2011 metais – 3 312 eismo įvykių), per juos sužeista 3 712 žmonių (2011 metais – 3 975 žmonės).
2012 metais surengta daug saugaus eismo viešinimo kampanijų, kurių tikslas – keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti suvokimą, kaip svarbu laikytis Kelių eismo taisyklių, elgtis kultūringai kelyje. Daug dėmesio skirta dviračių takų tinklo plėtrai. Jonavoje ir Elektrėnuose nutiesti dviračių takai, kurie taps pavyzdžiu kitiems miestams, kaip kurti žmonėms patrauklų kasdieninio naudojimo dviračių takų tinklą.
Lietuvos jūrų transporto plėtra. Nors pagal krovinių apyvartą Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2012 metais tarp Baltijos šalių uostų pirmavo, tačiau jame ir Būtingės terminale krauta 43,76 mln. tonų jūrinių krovinių, arba 3,9 procento mažiau nei 2011 metais. Didinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurencingumą, 2012 metais rekonstruota 1 727 metrai krantinių, suremontuota 112 metrų krantinių ir 250 metrų uosto geležinkelio kelių. 2012 metais planuota Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įsteigti Baltijos jūrų konteinerių skirstymo centrą, tačiau jis neįsteigtas. Atliekant šį darbą, pasirašyta rangos sutartis ir pradėti vykdyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių statybos darbai.
Pasirašyta 10 metų trukmės bendradarbiavimo su antra pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenančia laivybos bendrove „Mediterranean Shipping Company“ (MSC) sutartis, kuri garantuos Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui naujus krovinių srautus ir išimtinį „hub“ statusą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje.
Oro transporto plėtra. Lietuvos tarptautiniams oro uostams 2012 metai – patys sėkmingiausi per visą veiklos istoriją – jų rezultatai dar geresni nei rekordiniais 2011 metais. 2012 metais Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso aptarnauta beveik 3,2 mln. keleivių – 17,4 procento daugiau negu 2011 metais. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, taikiusiame skatinimo priemones, keleivių srautai augo greičiausiai iš visų Lietuvos tarptautinių oro uostų – tiesioginių reguliariųjų skrydžių padaugėjo 8,3 procento, o keleivių aptarnauta 29 procentais daugiau negu 2011 metais.
Nors 2012 metais iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiais reguliariaisiais reisais skrista 30 krypčių, iš Kauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių ir Tarptautinio Palangos oro uosto – 3 kryptimis (Ryga, Kopenhaga ir Oslas), tačiau vis dar opi naujų oro vežėjų pritraukimo į Lietuvos oro uostus problema.
Pašto sektoriaus konkurencingumo didinimas. Pašto ir pasiuntinių rinkos pajamos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 13,7 procento ir siekė 309,5 mln. litų. Akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ ir toliau pirmauja pagal užimamą pašto paslaugų rinkos dalį, kuri, 2012 metų 9 mėnesių duomenimis, siekė 93 procentus pagal pajamas ir 86,7 procento pagal paslaugų apimtį. Šios bendrovės suteiktų pašto paslaugų apimtis per minėtą laikotarpį augo sparčiau negu kitų rinkos dalyvių. 2012 metais pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje valstybei išmokėta 589 082 litai dividendų.
2012 metais akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ įsigijo likviduojamo banko „Snoras“ mažmeninį tinklą. Buvusiuose banko kioskuose sukurta 100 naujų darbo vietų, naujuose pašto skyriuose „PayPost“ teikiamos finansinės paslaugos: mokamos įmokos ir mokesčiai, siunčiamos ir gaunamos perlaidos, išduodami vartojimo kreditai ir kita. Ateityje ketinama pasiūlyti ir naujų finansinių paslaugų.
XIV. Aplinkosauga ir urbanistika
Oro taršos mažinimas ir klimato kaitos poveikio švelninimas. Parengta ir patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija, kurioje nustatytas Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginis tikslas – pasiekti, kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu daugėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir įsipareigota sumažinti šių dujų bent 20 procentų, palyginti su 1990 metais. Šiam tikslui pasiekti rengiamos priemonės, kurios bus pradėtos įgyvendinti 2013 metais.
Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis finansuoti energijos efektyvumo didinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių projektai, kuriuos įgyvendinus sumažintas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų transporto, energetikos ir pramonės sektoriuose. Pagal atsinaujinančių energijos šaltinių įrenginių diegimo kryptį finansuota 10 ekologiško viešojo transporto infrastruktūros plėtros projektų, daugiausia paramos skirta mažai taršiems miesto autobusams pirkti didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Dalis lėšų skirta 32 projektams, kurių paskirtis – įrengti biokuro katilus (nuo 500 kW iki 5 MW galingumo) šilumai centralizuotai tiekti mažesnėse savivaldybėse, ir 56 projektams, kurių paskirtis – įrengti biokuro katilus (iki 500 kW galingumo) visuomeninės paskirties pastatuose. Finansuota 16 švietimo įstaigų pastatų atnaujinimo projektų, 24 atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo individualiuose gyvenamosios paskirties pastatuose projektais ir 37 vieno ar dviejų butų gyvenamųjų namų atnaujinimo projektais.
Siekiant modernizuoti oro kokybės stebėjimų sistemą ir užtikrinti išsamių ir patikimų duomenų apie oro kokybę surinkimą, modernizuota 17 oro monitoringo stočių (14 miestuose ir 3 kaimo vietovėse), pakeista susidėvėjusi, atnaujinta sena matavimo įranga. Įsigyta mobili oro monitoringo stotis, pagrindinių teršalų matavimo ir mėginių ėmimo vėlesnei analizei laboratorijoje atlikti įranga.
Vandens kokybės užtikrinimas ir nuotekų mažinimas. Parengtas ir Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatytos nuostatos, susijusios su geriamojo vandens tiekimo įmonių stambinimu, siūloma nauja kainodara, nustatytas visiems vandens tiekėjams privalomas licencijavimas, vandens tiekėjų atsakomybė už paslaugų organizavimo pažeidimus. Priėmus įstatymą, bus rengiami jo įgyvendinamieji teisės aktai (nustatytos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licencijavimo procedūros, kainodaros, atsiskaitymo už paslaugas principai ir kita).
Naudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinami 124 vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektai (2012 metais užbaigta 13 tokių projektų). Jiems skirta 1,9 mlrd. litų (iš jų ES lėšos – 1,7 mlrd. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 0,2 mlrd. litų).
Prie nuotekų tinklų 2012 metais prijungta daugiau kaip 46 tūkst. gyventojų (iki 2015 metų numatoma prijungti 156,4 tūkst. gyventojų), modernizuota 135 gyvenviečių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (iki 2015 metų numatoma tai padaryti 378 gyvenvietėse).
Atliekų tvarkymas. Naudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinami 26 atliekų tvarkymo projektai (senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas, pavojingų atliekų sąvartyno statyba). Jiems įgyvendinti skirta 648,8 mln. litų (iš jų ES lėšos – 633 mln. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 16 mln. litų). Vykdyti 106 senųjų sąvartynų uždarymo darbai. Įrengtos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės – sukurti pajėgumai apdoroti apie 40 tūkst. tonų žaliųjų atliekų. Nupirkta ir išdalyta 70,6 tūkst. įvairaus tūrio (600–900 litrų) kompostavimo konteinerių, skirtų individualioms ūkių valdoms, – sudarytos galimybės apdoroti apie 10 tūkst. tonų biologiškai skaidžių atliekų ir apie 2 procentus sumažinti šių atliekų šalinimo sąvartyne apimtį.
Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšomis 2012 metais plėtota komunalinių atliekų rūšiavimo infrastruktūra – įrengtos 106 antrinių žaliavų surinkimo aikštelės savivaldybėse, nupirkta 69 tūkst. rūšiavimo konteinerių individualių gyvenamųjų namų kvartalams, 1,5 tūkst. antrinėms žaliavoms rūšiuoti viešosios paskirties pastatuose skirtų dėžių (160 institucijų), sutvarkyta daugiau kaip 4 tūkst. tonų padangų atliekų.
Siekiant spręsti užterštų teritorijų problemą, parengtas ir patvirtintas Užterštų teritorijų tvarkymo 2013–2020 metų planas, kuriame numatyta sudaryti cheminėmis medžiagomis užterštų savivaldybių teritorijų pagal pavojingumą aplinkai tvarkymo prioritetų sąrašus, atlikti užterštų teritorijų ekogeologinius tyrimus (požeminio, paviršinio vandens, dirvožemio ir grunto taršos), sutvarkyti pavojingiausiai cheminėmis medžiagomis užterštas teritorijas, informuoti visuomenę apie užterštų teritorijų poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai, taip pat atlikti kitus darbus.
Bioįvairovės ir kraštovaizdžio apsauga. 2012 metais parengti ir patvirtinti teisės aktai, reikalingi saugomų teritorijų kontrolės veiklos modeliui pakeisti ir prevencinei veiklai saugomose teritorijose vykdyti. Saugomų teritorijų kontrolė, pagrįsta prevencija, šiuo metu vykdoma 8 saugomų teritorijų direkcijose. Pakeisti Valstybinės saugomų teritorijų apsaugos kontrolės nuostatai – tiksliau perskirstytos funkcijos ir atsakomybė tarp regionų aplinkos apsaugos departamentų ir saugomų teritorijų direkcijų.
Skatinant moksliškai pagrįstą ir ekologiškai darnią saugomų teritorijų rekreacinio naudojimo sistemos plėtrą, valstybiniuose parkuose įrengti 6 lankytojų centrai, 12 lankytojų centrų įrengtos vidaus ekspozicijos, 8 saugomose teritorijose – lauko informacinės sistemos.
Naudojant ES paramos lėšas, 2012 metais buvo įgyvendinama 13 biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos projektų, kuriems skirta 264,7 mln. litų (iš jų ES lėšos – 225 mln. litų ir bendrojo finansavimo lėšos – 40 mln. litų). Įgyvendinti du projektai – „Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas)“ ir „Retų rūšių apsaugos bei invazinių rūšių gausumo reguliavimo veiksmų planų parengimas“ (šį projektą įgyvendinant parengti 25 rūšių apsaugos veiksmų planai ir 7 invazinių rūšių gausumo reguliavimo planai).
Žemės išteklių valdymas. Siekdama iš esmės baigti žemės grąžinimą ir privatizavimą, geodezijos ir kartografavimo darbus, sutvarkyti teisinius žemės santykius, mažinti bendrasavininkiškumo, konsoliduoti sklypus, plėsti žemės rinką, Aplinkos ministerija 2012 metais organizavo valstybinės reikšmės miškų plotų kadastrinių matavimų ir registravimo Nekilnojamojo turto registre darbus. Dėl ilgai trunkančio galbūt neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus, žemės reformos darbų klaidų nagrinėjimo ir teisinio įvertinimo, be to, Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams žemėtvarkos skyriams per nustatytą terminą nespėjant patikrinti ir suderinti daugybės pateiktų kadastrinių bylų, valstybinės reikšmės miškų registravimas Nekilnojamojo turto registre užsitęsė. Šiuo metu iš 1 113 tūkst. hektarų valstybinės reikšmės miškų Nekilnojamojo turto registre jau įregistruota 826 tūkst. hektarų (miškų urėdijos 2011 metais iš viso įregistravo 167 tūkst. hektarų, o 2012 metais – 60 tūkst. hektarų miškų).
Teritorijų planavimas, darnus vystymasis. Siekiant padaryti aiškesnį teisinį teritorijų planavimo reguliavimą, pakeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklės – nustatytas žemės naudojimo būdo keitimo nerengiant detaliųjų planų mechanizmas; pakeistas Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas. Daug dėmesio skirta paprastesniam teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo miestuose ir miesteliuose reglamentavimui – padidinta atvejų, kuriais galima formuoti sklypus, nerengiant detaliųjų planų. Supaprastintas pagrindinės žemės naudojimo paskirties būdų ir pobūdžių sąrašas – nustatytas aiškus skirtumas tarp pramonės / sandėliavimo pobūdžio ir atliekų tvarkymo, patikslintas visuomeninės paskirties teritorijų turinys.
Parengtas Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo projektas – nustatyti architekto veiklos principai, architektūros kokybės kriterijai, architekto profesinės veiklos sritys, architekto teisės, pareigos ir atsakomybė vykdant architekto veiklą, suderinti valstybės ir savivaldybių architektūros veiklos tikslai ir uždaviniai.
Lietuva dalyvavo Pietų Korėjoje vykusioje pasaulinėje parodoje „EXPO 2012“, kurios pagrindinė tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantės“. Parodoje pristatytos naujausios jūros išteklių naudojimo technologijos, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemos, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūra. Lietuva parodoje pristatyta kaip gintaro kraštas. Už kūrybiškumą atskleidžiant pagrindinę parodos temą Tarptautinio parodų biuro sudaryta nepriklausomų ekspertų komisija mūsų šalies paviljonui skyrė sidabro apdovanojimą.
Viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumas. Siekiant užtikrinti didesnį viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą, sukurtos ir interneto adresu http://alis.am.lt pradėtos teikti elektroninės paslaugos 17 aplinkosaugos leidimų gauti (mėgėjiškos žūklės leidimas, leidimas kirsti mišką, leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų ir kiti). Naudojantis aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema 2012 metais išduota apie 23 tūkst. leidimų.
Sukurtas aplinkos informacijos portalas www.aplinka.lt, skirtas aplinkosaugos duomenims ir informacijai viešinti, surengti Aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos (AIVIKS) teikiamų elektroninių paslaugų, skirtų juridiniams ir fiziniams asmenims, viešinimo seminarai.
XV. KONKURENCINGAS ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRA
2012 metai žemės ūkio gamybai buvo itin palankūs. Išankstiniais skaičiavimais, 2012 metais pagaminta žemės ūkio produkcijos už 9,4 mlrd. litų (palyginti su 2011 metais, žemės ūkio produkcijos padaugėjo 13,8 procento). Dera pažymėti, kad žemės ūkio produkcijos daugėjimą lėmė augalininkystės produkcijos augimas – dėl palankių oro sąlygų 2012 metais gautas rekordinis grūdinių augalų derlius (4,7 mln. tonų, arba 43 procentais daugiau negu 2011 metais).
Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (toliau – Programa) įgyvendinimas. Nuo Programos įgyvendinimo pradžios pateikta 770,7 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 8,57 mlrd. litų paramos, pasirašyta paramos sutarčių už 6,55 mlrd. litų, išmokėta 5,08 mlrd. litų, arba 64 procentai visų Programai skirtų lėšų. Per 2012 metus pasirašyta 73,42 tūkst. paramos sutarčių, kuriose numatyta 1,08 mlrd. litų, išmokėta 929,8 mln. litų paramos, arba 12 procentų visam Programos laikotarpiui skirtos sumos.
Bioenergetikos plėtra. 2012 metais (ne galutiniais duomenimis) šalyje pagaminta 120 tūkst. tonų biodegalų, arba 20 procentų daugiau negu 2011 metais. Spartesnei biodegalų gamybos plėtrai kliudė padidėjusios žaliavų kainos ir nepalanki biodegalų rinkos būklė.
Programos parama suteikta 3 biodujų jėgainių statybos ir 43 šiaudų granulių gamybos projektams įgyvendinti. 2012 metų pabaigoje kaimo vietovėse pastatytų šiaudų granulių gamybos įrenginių instaliuota galia viršijo 80 tūkst. tonų (2011 metais – 20 tūkst. tonų), o medžio granulių gamybos pajėgumai padidėjo iki 100 tūkst. tonų (2011 metais buvo 35 tūkst. tonų).
Tiesioginės išmokos. Už deklaruojamus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, taip pat gyvulius ir pieną Lietuvos žemdirbiams už 2012 metus iš ES ir valstybės biudžeto iš viso bus išmokėta beveik 1,3 mlrd. litų tiesioginių išmokų. Nuo 2004 metų kasmet mažėja paraiškų gauti tiesiogines išmokas, kadangi vykstant struktūriniams žemės ūkio pokyčiams stambėja ūkiai, dalis paramos gavėjų pasitraukia iš žemės ūkio gamybos. 2011 metais 167,7 tūkst. paramos tiesioginėmis išmokomis prašiusių pareiškėjų deklaravo 2,73 mln. hektarų, o 2012 metais 157 tūkst. pareiškėjų – 2,75 mln. hektarų.
Žemdirbiai ir kaimo visuomenė nebuvo tinkamai informuoti apie 2012 metų liepą priimtą Europos Komisijos sprendimą dėl papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų mažinimo sąlygų. Paskelbta tik žodinė informacija per susirinkimus su žemdirbių atstovais. Be to, nepasinaudota 2 mėnesių terminu apskųsti minėtą Komisijos sprendimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto skatinimas. Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2012 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 14,6 mlrd. litų (26,9 procento daugiau nei 2011 metais), importuota – už 11,2 mlrd. litų (17,4 procento daugiau nei 2011 metais). teigiamas prekybos balansas 2012 metais sudarė 3,39 mlrd. litų ir, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,4 mlrd. litų, arba 74 procentais.
Pastaruosius kelerius metus didėja eksportas, plečiasi eksporto rinkos (gyvūnai, gyvūniniai produktai ir pašarai eksportuoti į 95 pasaulio šalis). Suderintas ir patvirtintas veterinarijos sertifikatas, suteikiantis teisę eksportuoti žuvininkystės produktus į Kiniją.
16 pav. Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, mln. litų
Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys
Žemės reforma, žemės tvarkymas ir administravimas. Iki 2013 m. sausio 1 d. kaimo vietovėse piliečių nuosavybės teisės atkurtos į 3,97 mln. hektarų žemės, arba 98,84 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose, miestų teritorijose – į 31,7 tūkst. hektarų žemės, arba 79,67 procento ploto, nurodyto piliečių prašymuose. Per 2012 metus kaimo vietovėje nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procentas padidėjo 0,38, o miestų teritorijoje – 6,98 procentiniais punktais.
Žemėtvarkos planavimo dokumentuose suformuota iš viso 20,1 tūkst. hektarų žemės sklypų nuosavybės teisėms į žemę, mišką ir vandens telkinius atkurti ir asmeninio ūkio žemei įteisinti (2011 metais suformuota 16,16 tūkst. hektarų tokių sklypų).
Sudaryta daugiau valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo sandorių. 2012 metais parduota 65,7 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės, arba 41 procentu daugiau nei 2011 metais (46,6 tūkst. hektarų). Be to, patvirtintuose žemėtvarkos planavimo dokumentuose suformuoti 128,35 tūkst. hektarų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai, kuriuos numatoma parduoti.
2012 metais miškų ūkio paskirties žemės sklypus pradėta parduoti aukcionuose, už juos gautomis lėšomis numatyta kompensuoti už valstybės išperkamą žemę – per metus įvyko 33 miškų ūkio paskirties žemės sklypų aukcionai, kuriuose už 2,5 mln. litų parduoti 29 žemės sklypai. Per 2012 metus išmokėta 1,4 mln. litų piniginė kompensacija už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius.
Gyvulių skaičiaus didinimas. 2013 m. sausio 1 d. duomenis, Lietuvoje laikoma 683,9 tūkst. galvijų, iš jų 316,4 tūkst. karvių. Karvių per metus sumažėjo beveik 12 tūkst., arba 3,6 procento. Karvių kasmet mažėja labai sparčiai, ir tai rodo, kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių gyvulininkystei plėtoti.
Lietuvoje yra 287 tūkst. hektarų apleistos (nenaudojamos) žemės, kurią būtų galima naudoti gyvulininkystei plėtoti. Būtina 2013 metais nustatyti apleistų žemės ūkio naudmenų plotus, numatyti priemones, kurios didintų ūkinių gyvūnų skaičių, skatintų veislinių gyvulių bandų augimą, ypač daug dėmesio skirti mėsinės galvijininkystės ir avininkystės plėtojimui mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, taip pat parengti projektus teisės aktų, kurie supaprastintų aplinkosauginius, teritorijų planavimo, kitus reikalavimus ir palengvintų smulkių ir vidutinių fermų (iki 300 sutartinių galvijų) plėtrą.
Pusiausvyros tarp verslo laisvės ir saugaus maisto gamybos skatinimas, reikalavimų smulkiajam ir vidutiniam verslui mažinimas, vartotojų teisių gynimas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasirašė 23 bendradarbiavimo sutartis su verslo asociacijomis, su kuriomis aptarti veiklos reguliavimo klausimai.
Ūkio subjektų veiklos priežiūra (kontrolė) buvo pagrįsta jų vykdomos veiklos rizikos vertinimu, todėl didžiausios rizikos ūkio subjektai tikrinti vidutiniškai 3 kartus dažniau nei tie, kurie tinkamai įgyvendina teisės aktų nuostatas. 90,1 procento tikrintų maisto tvarkymo subjektų tinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus (planinių patikrinimų dalis sudarė 65 procentus).
Proporcingos ir efektyvios valstybinės maisto ir veterinarinės kontrolės rezultatas – aukštas maisto saugos lygis, kuris yra būtina sąlyga plėtoti konkurencingą ūkinę veiklą. 2012 metais daugiau nei 99 procentai visų laboratorijoje tirtų maisto mėginių atitiko saugos reikalavimus.
2012 metų birželį Europos Komisija priėmė sprendimą, kuris pripažino Lietuvą enzootinės galvijų leukozės neapimta šalimi. Šis sprendimas labai prisidės prie prekybos galvijais su kitomis ES ir trečiosiomis valstybėmis.
2012 metais priimti teisės aktai, mažinantys administracinę naštą verslui: sudaryta galimybė ūkio subjektams, pageidaujantiems gauti leidimus įvežti (išvežti) gyvūnus (jų dalis ir gaminius), pateikti dokumentus elektroninėje leidimų išdavimo informacinėje sistemoje. Įteisinta galimybė skersti mažą kiekį paukščių ir kiškinių gyvūnų ir tiekti šviežią mėsą vietinei rinkai.
XVI. VALSTYBĖS VALDYMAS
16.1. Valstybės tarnybos pertvarka
Įgyvendinant valstybės tarnybos reformą, nustatytas naujas bendras reikalavimas valstybės tarnautojams – turėti visumą privalomų jų veikloje bendrųjų gebėjimų, o vadovaujantiems valstybės tarnautojams – ir visumą vadovavimo gebėjimų. Įsteigtas naujas patariamasis institutas – Personalo valdymo komisija, nustatytas lankstesnis valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindas – šalių susitarimu.
Įgyvendintos tam tikros valstybės tarnybos modernizavimo iniciatyvos, sudarančios sąlygas kurti ir diegti kompetencijomis grįstą žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje modelį ir vykdyti nešališką, skaidrią ir veiksmingą atranką į valstybės tarnautojų pareigas, pavyzdžiui, suteikti teisę konkursuose dalyvauti visuomenės atstovams.
Drauge būtina konstatuoti, kad dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų procedūrų nesudarytos būtinos sąlygos nuo 2013 m. sausio 1 d. įdiegti iš dalies centralizuotos atrankos į valstybės tarnautojų pareigas sistemą. Šie kompleksiniai veiksmai bus atlikti iki 2013 m. birželio 1 dienos.
16.2. Valstybės valdymo tobulinimas
Viešojo valdymo sistemos problema – vis dar neracionalus funkcijų pasiskirstymas tarp valdymo lygių ir institucijų, neužtikrintas reikiamas viešojo valdymo institucijų atvirumas ir jų teikiamų paslaugų kokybė, nepakankamai efektyvus šių institucijų veiklos ir išteklių valdymas. Siekiant išspręsti šias problemas, patvirtinta Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programa. Bus patvirtintas šios programos įgyvendinimo 2013–2015 metų veiksmų planas.
Artimiausiu metu daug dėmesio numatoma skirti viešojo valdymo institucijų atliekamų funkcijų peržiūrai (perteklinių funkcijų atsisakymas, funkcijų dubliavimo panaikinimas ir racionalesnis jų paskirstymas) ir bendrųjų funkcijų (personalo, finansų, turto, informacinių technologijų valdymo) optimizavimui. Siekiant užtikrinti geresnę viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, numatoma nustatyti tokių institucijų veiklos efektyvumo vertinimo kriterijus ir pagal juos pradėti kasmet viešinti šių institucijų vertinimą ir vertinimo rezultatus.
2012 metais nepakito asmenų aptarnavimo viešojo valdymo institucijose kokybės rodiklis – administracinių paslaugų teikimo ir besikreipiančių asmenų aptarnavimo efektyvumo koeficientas. Jo reikšmė 2012 metais – 0,85, 2011 metais – 0,85 (maksimali koeficiento reikšmė – 1).
17 pav. Pasitikėjimo valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis ir aptarnavimo kokybės vertinimas
Šaltinis – Vidaus reikalų ministerijos užsakymu uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos tyrimai“ 2012 metų birželį atliktos gyventojų apklausos tyrimo ataskaita
16.3. Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas
Vietos valdžios sprendimai dažnai priimami nepasikonsultavus su bendruomene, neįvertinus pačių vietos gyventojų nuomonės.
Skatinant gyventojus aktyviau dalyvauti sprendžiant viešuosius vietos savivaldos reikalus, parengtos ir priimtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pataisos, kurios įpareigoja sprendimus dėl bendruomenei svarbių klausimų priimti pasikonsultavus su pačia bendruomene, supaprastina vietos gyventojų apklausų organizavimą ir suteikia apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę seniūnams. 2012 metais tik 17 procentų gyventojų pareiškė nuomonę apie vietos viešųjų reikalų sprendimą.
Siekiant stiprinti bendruomeniškumą, bus tobulinamas tiek gyventojų dalyvavimo sprendžiant vietos viešuosius reikalus, tiek seniūnijų ir seniūnų veiklos teisinis reglamentavimas, seniūnijų veiklos planavimas.
Siekiant užtikrinti skaidresnį ir efektyvesnį viešųjų finansų valdymą, geresnius savivaldybių veiklos rezultatus, parengti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir su juo susijusių teisės aktų projektai, sudarysiantys sąlygas įdiegti bendrą savivaldos institucijų strateginio planavimo dokumentų stebėsenos sistemą.
16.4. Regionų politika
2014 metais prasidės naujasis ES paramos programavimo laikotarpis. 2007–2013 metų laikotarpio patirtis rodo, kad reikia didinti regionų plėtros tarybų vaidmenį, stiprinti jų įtaką skirstant regionams tenkančią ES struktūrinės paramos fondų dalį.
2012 metais įgyvendinti 6 atskirų miesto teritorijų kompleksinės plėtros projektai, pradėta tvarkyti 12 naujų teritorijų, atnaujinti 24 daugiabučiai gyvenamieji namai probleminėse teritorijose (304 šiuo metu vis dar atnaujinami), 39 kaimo vietovėse ir miestuose iki 3 000 gyventojų sutvarkyta viešoji aplinka. Probleminėse teritorijose sukurtos 132 naujos darbo vietos ir skirta subsidija 1 500 asmenų, vykdančių individualią veiklą pagal verslo liudijimą.
2012 metais padidėjusią sanglaudą atspindi BVP, tenkančio vienam gyventojui, pokyčiai – pagal šį rodiklį regionų ekonominiai skirtumai sumažėjo 2,3 procentinio punkto. Didžiausia problema ta, kad visos regionuose vykdomos priemonės nustatytos centralizuotai, ne visuomet atsižvelgta į regionų lūkesčius, interesus, plėtros kryptis, vyravo siauras sektorinis požiūris. Nacionalinėje pažangos programoje nustatyti aiškūs regioninių priemonių takoskyros kriterijai, bendradarbiaujant su regionų plėtros tarybomis rengiamas iš konkrečių priemonių sudarytas tarpinstitucinis veiklos planas. Tai leis regionų plėtros taryboms dalyvauti priimant sprendimus dėl paramos naudojimo visose svarbiausiose regionų plėtrai srityse.
Šiek tiek tobulinamas ir tiesioginių valstybės intervencijų (paramos tikslinėms teritorijoms) mechanizmas. Galimas didesnis jo lankstumas ir platesnis taikymas, nes numatomas tikslinių teritorijų išskyrimo pagrindas – tam tikro dydžio teritorijų grupės problemos. Į tikslinių teritorijų išskyrimą bus įtrauktos ir regionų plėtros tarybos.
Vis dėlto tokių sprendimų įgyvendinimas priklausys nuo Vyriausybės ir ministerijų (nepavykus suderinti su ministerijomis, bus ir toliau planuojama „iš viršaus“).
XVII. KOVA SU KORUPCIJA
Kovos su korupcija 2012 metų tikslas – mažinti korupcijos sąlygų ir jas šalinti labiausiai jos pažeistose srityse, tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2011–2014 metų programą. Svarbiausios kovos su korupcija priemonės skirtos reglamentavimui paprastinti ir biurokratijos mažinimo politikai įgyvendinti, korupcijos galimybių mažinti, teisėkūros ir kitų viešų sprendimų viešumui ir tikslingumui užtikrinti, atsakomybei už korupciją taikyti, viešosioms paslaugoms perkelti į elektroninę erdvę, kitiems svarbiems ir reikalingiems veiksmams atlikti.
Organizacijos „Transparency International“ duomenimis, pagal korupcijos suvokimo indeksą Lietuvai 2010 metais skirti 5 balai (10 balų labai skaidri, 0 balų – labai korumpuota valstybė), 2011 metais korupcijos suvokimo indeksas buvo 4,8 balo, o 2012 metais Lietuvai skirti 54 balai (100 – labai skaidri valstybė, 0 – labai korumpuota valstybė), Lietuva užėmė 48 vietą tarp 176 šalių.
Teisėkūros proceso skaidrumas. Korupcijos apraiškoms teisėkūroje mažinti yra aktualus Seimo priimtas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas (turėtų įsigalioti 2014 m. sausio 1 d.), sumažinęs galimybių neviešu ir neskaidriu būdu daryti įtaką teisėkūros procesui, priimti sprendimus, palankius tam tikroms interesų grupėms ar sudarančius sąlygas reikštis korupcijai.
Verslo reguliavimo skaidrumas. Siekiant mažinti veiklos priežiūros ir reglamentavimo naštą ūkio subjektams, buvo skatinamas platesnis priežiūros institucijų ir ūkio subjektų bendradarbiavimas, tobulinama ūkio subjektų veiklos priežiūra, optimizuojamos institucijų atliekamos priežiūros funkcijos. Pagrindinis pertvarkos tikslas – priežiūros institucijos turi tapti verslo konsultantėmis, o ne baudėjomis. Minėtų subjektų bendradarbiavimas, pakitęs priežiūros institucijų požiūris į verslą, metodinės pagalbos galimybė skatina ūkio subjektus pasitikėti priežiūros institucijomis, su jomis konsultuotis, kaip laikytis teisės aktų reikalavimų, taigi mažina nelegalių mokėjimų paskatų. Vertinant verslo reguliavimo politikos formavimo skaidrumą, pažymėtina, kad Pasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metais atliktos vykdomųjų vadovų apklausos duomenimis, Lietuva yra 48 tarp 144 valstybių, atitinkamai įvertinta 4,6 balo (7 balų skalėje). 2011–2012 metų apklausoje Lietuva buvo 46 tarp 142 valstybių.
Viešųjų pirkimų skaidrumas. Vykdoma nuosekli viešųjų pirkimų skaidrumo didinimo politika davė teigiamų rezultatų – skelbiami pirkimai sudarė apie 80,7 procento visų 2012 metais įvykusių viešųjų pirkimų (2011 metais – 74,7 procento), elektroninių viešųjų pirkimų vertė sudarė 75,2 procento visos per šį laikotarpį vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2011 metais – 75,7 procento), centralizuotai vykdytų viešųjų pirkimų vertė, palyginti su 2011 metais, išaugo ir sudarė apie 12,9 procento visos 2012 metais vykdytų viešųjų pirkimų vertės (2011 metais – 12,5 procento).
Nors korupcijos apraiškų mažinimo vykdant viešuosius pirkimus rodikliai gerėja, šiuos pirkimus skaidrinti vis dar trukdo ilgos ir sudėtingos jų procedūros ir tai, kad renkamasi mažiausia kaina, o ne ekonominio efektyvumo kriterijus. Neretai nepagrįsta administracinė našta atsiranda dėl daugybės dokumentų, kuriuos turi pateikti tiekėjai. Papildomai derėtų svarstyti ir priemonę, kuri numato privalomą techninių specifikacijų projektų skelbimą leidžiant dalyviams pateikti pastabas per 10 dienų. Paprastai dalyviai nesinaudoja šia galimybe, bet tai ilgina viešųjų pirkimų procedūras.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skaidrumas. Kryptingai plėtojama Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinė sistema „Infostatyba“ leidžia siekti užsibrėžtų kovos su korupcija tikslų. Naudojantis šia informacine sistema 2012 metais pateikta 34,65 procento visų prašymų teikti su statyba susijusias paslaugas, tai kelis kartus viršijo užsibrėžtą 2012 metais pasiekti 5 procentų rodiklį. Aktyvi institucijų konsultavimo veikla ir konstruktyvus suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas teritorijų planavimo ir statybos procese galėtų būti vienas iš savavališkos statybos atvejų mažėjimo priežasčių. 2011 metais nustatyta 841 savavališka statyba, o 2012 metais – 717 tokių statybų (sumažėjo 15 procentų).
Teismų veiklos skaidrumas. Kovojant su korupcija teismuose, sukurta ir Teisėjų tarybos sprendimu patvirtinta Korupcijos pasireiškimo tikimybės Lietuvos Respublikos teismuose nustatymo metodika, kuri leis orientuotai įvertinti korupcijos apraiškų galimybes teismuose ir padės jų išvengti. Patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų antikorupcinė programa, kuri apima visą teismų sistemą ir kurioje, atsižvelgiant į korupcijos apraiškų riziką, nustatytos korupcijos sąlygų mažinimo priemonės.
Atsparumo korupcijai didėjimas. Lietuvos policijos duomenimis, 2012 metais užregistruota 301 papirkimo atveju daugiau nei 2011 metais. Užregistruota ir 50 kyšininkavimo atvejų daugiau nei ankstesniais metais. Tai galėtų būti sietina su sėkminga Policijos departamente 2011 metais įsteigtos Imuniteto valdybos veikla. Atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, 2010 metais policija pasitikėjo 60 procentų, 2011 metais – 58 procentai, o 2012 metais – 62 procentai respondentų.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, aktyviai ir kryptingai veikdama, 2012 metais nustatė 4 procentais daugiau nei 2011 metais nusikalstamų veikų, iš jų nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams – 23 procentais daugiau. 2012 metais nustatyta daugiau kyšininkavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnis), prekybos poveikiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnis) atvejų, mažiau nustatyta piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnis) atvejų.
Bandyta sumažinti korupcijos apraiškų sąlygų bausmių vykdymo sistemoje. Su bausmių vykdymu susijusiuose teisės aktuose nustatyti ir sėkmingai taikomi konkretūs kriterijai, kuriais remiantis galima objektyviai nuspręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo asmeniui galimybės. 2012 m. liepos 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimai suteikė visuomenės atstovams galimybę dalyvauti nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų procese. Taip užtikrinamas visuomenės atstovų dalyvavimas sprendžiant asmenų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimus, priimant su tuo susijusius sprendimus.
Siekdama užtikrinti atitiktį tarptautiniams kovos su korupcija standartams, gerinti tarptautinį keitimąsi informacija tarp teisėsaugos institucijų, kovojančių su korupcija, ir tobulinti jų administracinius gebėjimus, Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją ir aktyviai dalyvauja jos įgyvendinimo priežiūros mechanizmo veikloje.
Lietuva ratifikavo Susitarimą dėl tarptautinės organizacijos – Antikorupcinės akademijos – įsteigimo ir tapo jos nare. Lietuvos teisėsaugos institucijos gali dalyvauti visose Tarptautinės antikorupcijos akademijos organizuojamuose mokymo renginiuose ir naudotis naujausia mokslinių tyrimų informacija.
Antikorupcinis švietimas ir nepakantumo korupcijai ugdymas. Siekdamos ugdyti visuomenės sąmoningumą ir nepakantumą korupcijai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos kartu su nevalstybinio sektoriaus partneriais 2012 metais atrinko veiksmingas antikorupcines iniciatyvas. Šios iniciatyvos apdovanotos minint Tarptautinę antikorupcijos dieną (gruodžio 9-ąją). Apdovanojimai įteikti aktyviai antikorupcijos srityje dirbantiems mokytojams ir mokykloms, skaidrų ir sąžiningą verslą propaguojančių iniciatyvų autoriams, daugiausiai pareigūnus papirkti bandžiusių kelių eismo taisyklių pažeidėjų sulaikę pareigūnai, Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuojamų konkursų „Žiniasklaida prieš korupciją 2012“ ir moksleivių eilėraščių konkurso „Lietuva be korupcijos“ laureatai.
Sprendžiant su korupcija susijusias problemas, numatoma toliau didinti viešųjų pirkimų skaidrumą ir kontrolę, šalinti korupcijos sąlygas sveikatos priežiūros sistemoje, gerinti administracinių ir viešųjų paslaugų kokybę, užtikrinti viešumą ir skaidrumą priimant viešuosius sprendimus, antikorupcinio švietimo priemonėmis didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti ją įsitraukti į kovos su korupcija veiklą.
XVIII. TEISĖ IR TEISĖTVARKA
Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2012 metais Lietuvoje nusikalstamų veikų užregistruota 3,7 procento daugiau nei 2011 metais, visų pirma todėl, kad padaugėjo užregistruotų fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų (5 kartus daugiau) ir grasinimų nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą arba asmens terorizavimo atvejų (beveik 2 kartus daugiau). Tai susiję su 2011 metų gruodį įsigaliojusio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu.
Gyventojų apklausų duomenys rodo, kad nuo 2009 metų saugiau besijaučiančių gyventojų daugėja – 2012 metais 70 procentų apklaustųjų nurodė, kad jie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone).
18 pav. Gyventojų vertinimai, ar jie jaučiasi saugiai savo gyvenamojoje vietovėje, procentais
Šaltinis – Gyventojų apklausų duomenys
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui, policijos pareigūnų darbo krūvis padidėjo, tačiau šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti policijai neskirta papildomų lėšų. Dėl to policija neįstengia tokiu pat mastu vykdyti prevencijos ir viešosios tvarkos palaikymo priemonių, o tai gali turėti neigiamos įtakos viešajam saugumui.
Būtina tobulinti policijos ir kitų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos teisinių santykių reguliavimą – didinti pareigūnų motyvaciją, nes daug pareigūnų palieka tarnybą dėl sumažėjusio atlyginimo ir siaurėjančių socialinių garantijų, taip pat spręsti senas problemas, susijusias su pareigūnų rengimu ir studijų finansavimu.
Bendruomenių iniciatyvų skatinimas. Siekiant skatinti visuomenę drauge kurti saugią aplinką, toliau plėtota 2011 metų pabaigoje pradėta įgyvendinti bendruomenės pareigūnų steigimo iniciatyva – pernai specializuoti bendruomenės pareigūnų padaliniai įsteigti Utenos ir Panevėžio apskrityse.
2012 metais saugios kaimynystės grupių, palyginti su 2011 metais, padaugėjo nuo 1090 iki 1444. Toliau plėtoti saugios kaimynystės idėjas trukdo lėšų stygius.
Kompleksinių priemonių kovai su organizuotu nusikalstamumu įgyvendinimas. 2012 metais, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija, nustatyta 13,1 mln. litų nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų ir apskaičiuota 788 tūkst. litų mokėtinų mokesčių. Iš viso Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba 2012 metais atskleidė 42,4 mln. litų nuslėptų mokesčių (2 procentais mažiau negu 2011 metais). Ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atlyginta žala sudarė daugiau kaip 4 mln. litų (35,7 procento daugiau nei 2011 metais), o turto, į kurį per ikiteisminį tyrimą laikinai apribota nuosavybės teisė, vertė – daugiau kaip 64 mln. litų.
Siekiant stiprinti kovą su prekybą žmonėmis, 9 Baltijos jūros regiono valstybėse inicijuotas ir pradėtas įgyvendinti tarptautinis projektas, skirtas kovai su prekyba žmonėmis priverstiniam darbui. 2012 metais sėkmingai pirmininkauta įgyvendinant Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu projektą „Task force on organized crime“.
Svarbu išplėsti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos įgaliojimus kovoti su organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija. Tuo tikslu Seimui bus teikiamas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Viešojo saugumo paslaugų infrastruktūros tobulinimas. Viena iš svarbių gyventojų saugumo užtikrinimo krypčių 2012 metais buvo plėtoti Bendrojo pagalbos centro veiklą visoje valstybės teritorijoje. Pernai šio centro regioniniai skyriai pagalbos skambučius administravo jau 57 savivaldybių teritorijoje. Būtina toliau plėtoti centro veiklą ir integruoti greitosios medicinos pagalbos tarnybų valdymą į bendrojo pagalbos telefono numerio 112 tinklą.
2012 metais sukurta Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinė sistema (GPIIS), pavojaus atveju leidžianti perspėti ir informuoti gyventojus siunčiamais trumpaisiais pranešimais į jų mobiliuosius telefonus. Atsižvelgiant į pavojaus mastą, pranešimus vienu metu galima siųsti visiems gyventojams, esantiems bet kurioje šalies geografinėje zonoje.
Dėl lėšų stygiaus sudėtinga užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvią visų savivaldybėse veikiančių ugniagesių komandų veiklą.
18.2. Migracijos politika
Užsienio šalių aukštos kvalifikacijos specialistams ir jų šeimos nariams atvykimo į Lietuvą sąlygų supaprastinimas. Pakeitus Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, sudarytos palankesnės atvykimo sąlygos užsieniečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą: nuo 6 iki 2 mėnesių sutrumpintas prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas, taikomos palankesnės sąlygos atvykti tokių asmenų šeimos nariams, apibrėžta sąvoka „aukšta profesinė kvalifikacija“, nustatytos leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą, sąlygos.
Asmens dokumentų ir kelionės dokumentų su biometriniais duomenimis išdavimo ir kontrolės sistemos plėtra. 2012 m. birželio 30 d. priimti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai įtvirtina biometrinių duomenų įrašymą į užsieniečiams išduodamus kelionės dokumentus: užsieniečio pasą, asmens be pilietybės kelionės dokumentą, pabėgėlio kelionės dokumentą, taip pat užsieniečiams išduodamus leidimus gyventi. Biometriniai leidimai gyventi su elektroninėje laikmenoje įrašytu veido atvaizdu užsieniečiams pradėti išduoti 2012 m. sausio 9 d., su įrašytais pirštų atspaudais – 2012 m. gegužės 20 dieną.
Parengtas Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma atsisakyti reikalavimo vaikui iki vienų metų dalyvauti pateikiant migracijos tarnybai dokumentus asmens tapatybės kortelei jam išduoti ar pakeisti.
Praktinis bendradarbiavimas migracijos klausimais su gretimomis Rytų valstybėmis. 2012 m. balandžio 19 d. Maskvoje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės protokolas dėl 2006 m. gegužės 25 d. susitarimo tarp Europos Bendrijos ir Rusijos Federacijos dėl readmisijos įgyvendinimo (patvirtintas Vyriausybės 2012 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 792).
2012 m. lapkričio 6 d. priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl asmenų readmisijos ratifikavimo“.
XIX. TEISĖSAUGA
Teisėkūros proceso tobulinimas. Vyriausybės per metus parengiamų teisės aktų skaičius iš esmės nekinta. 2012 metais Vyriausybė priėmė 1 582 nutarimus, beveik tiek pat kaip ankstesniais metais.
19 pav. Teisės aktų skaičiaus kaita
Šaltinis – Ministro Pirmininko tarnybos duomenys
2012 metų Seimo VIII (pavasario) sesijai Vyriausybė pasiūlė Seimui svarstyti 282 prioritetinių teisės aktų projektus (iš jų 117 pagrindinių), iš kurių priimta 100 teisės aktų (iš jų 55 pagrindiniai).
Seimo IX (rudens) sesijoje iš Vyriausybės siūlytų Seimui svarstyti 225 prioritetinių teisės aktų projektų (iš jų 81 pagrindinis) priimta 60 teisės aktų (iš jų 28 pagrindiniai). Deja, nepavyko pasiekti užsibrėžtų tikslų sukurti palankesnę aplinką verslui – iš 41 teikiamo teisės akto projekto priimtas tik vienas įstatymas.
Iš 2012 metų Seimo VII–IX sesijose priimtų 399 įstatymų 1741 įstatymų projektai (iš jų 160 prioritetinių) pateikti Vyriausybės, tai sudaro 43,6 procento visų priimtų įstatymų.
Viena iš esminių teisėkūros problemų – nestabilus teisinis reguliavimas. Dažnas ir skubotas teisės aktų keitimas neaptarus jų su visomis suinteresuotomis pusėmis, neįvertinus ilgalaikio poveikio atskiroms sritims, nuolat verčia tobulinti teisinį reguliavimą.
Kita problema – prastas planavimas. 2012 metais iš 161 planuoto parengti ir pateikti Seimui įstatymų projekto neparengti ir nepateikti 73 teisės aktų projektai, tačiau pateikta daugiau kaip 150 teisės aktų projektų, kurie nebuvo planuoti ir siūlyti įtraukti į Seimo sesijų darbų programas.
________________
1 Naudojami duomenys iš Seimo tinklalapyje www.lrs.lt skelbiamos Seimo darbo statistikos.
Siekiant spręsti šias problemas, bus sustiprintos Ministro Pirmininko tarnybos teisės aktų projektų vertinimo, teisinio reguliavimo poveikio vertinimo kokybės priežiūros kompetencijos, padidinta ministerijų atsakomybė už pagrįstą teisėkūros proceso planavimą.
Teismų darbo organizavimo tobulinimas. Siekiant užtikrinti teismų veiklos efektyvumą, didinti teisėjų socialines garantijas, 2012 metais tobulintas teisinis reguliavimas. Priimtas Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 1183 „Dėl Išlaidų, susijusių su laikinu teisėjo perkėlimu, kompensavimo taisyklių patvirtinimo“, didinantis kompensacijas gaunančių teisėjų, plečiantis laikinai perkeltam teisėjui kompensuojamų išlaidų sąrašą ir detaliau reglamentuojantis su laikinu teisėjo perkėlimu susijusių išlaidų kompensavimą.
Siekiant tobulinti pretendentų į teisėjus atrankos procesą ir geriau įvertinti psichologinį pretendentų į teisėjus pasirengimą dirbti šį darbą, parengti ir patvirtinti reikalavimai pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir Pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašas.
Teismų darbo skaidrumui užtikrinti 2012 metais parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reguliuojantys susipažinimą su teismuose išnagrinėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų medžiaga, dokumentų pateikimą teismui elektroninių ryšių priemonėmis ir dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis, reikalavimus teismo posėdžio garso įrašams, daromiems teismo posėdžio eigai fiksuoti, vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimą nagrinėjant civilines ir administracines bylas.
Registrų paslaugų kokybės gerinimas. Siekiant išvengti neteisingų duomenų įrašymo į politinių partijų narių sąrašus ir užtikrinti politinių partijų finansinės veiklos skaidrumą, kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui nuo 2012 m. liepos 1 d. per e-valdžios portalą sudaryta galimybė Politinių partijų narių sąrašų informacinėje sistemoje patikrinti savo narystę politinėje partijoje. Nuo 2012 metų IV ketvirčio atnaujinti politinių partijų narių sąrašai gali būti teikiami ištisus metus.
Siekiant didinti elektroninių paslaugų skaičių, siūlant numatyti galimybę nustatytais atvejais parengti ir pateikti elektroniniu būdu sudarytus įgaliojimus juos registruojant įgaliojimų registre ir taip aktyvinti civilinių santykių apyvartą, užtikrinti notarinio ar jam prilyginto patvirtinimo nereikalingų, taip pat ir supaprastintai tvirtinamų įgaliojimų tvarkymo saugumą, parengtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektas, papildytas Notarine tvarka patvirtintų įgaliojimų registro duomenų teikėjų sąrašas – nustatyta, kad duomenis šiam registrui tiesiogiai galės teikti ir laisvės atėmimo vietų vadovai, patvirtinę ar panaikinę asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimus. Papildytas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenų gavėjų sąrašas – nustatyta, kad registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti ir sveikatos priežiūros įstaigos bei antstoliai.
Priimti Vyriausybės nutarimai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo, įgyvendinantys Lietuvos Respublikos paramos ir labdaros fondų įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo nuostatas dėl naujos teisinės formos – mažosios bendrijos, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo nuostatas dėl papildomų komanditinės ūkinės bendrijos ir kitų teisinių formų juridinių asmenų duomenų registravimo Juridinių asmenų registre. Juridinių asmenų registro nuostatai papildyti nuostatomis dėl juridinių asmenų virtualiojo adreso atskleidimo, atsisakyta juridinių asmenų, jų filialų ir atstovybių, užsienio juridinių asmenų ir kitų organizacijų filialų ir atstovybių registravimo pažymėjimų ir jų dublikatų, sudarytos teisinės sąlygos išvengti lietuvių bendrinės kalbos normų neatitinkančių juridinių asmenų pavadinimų vartojimo.
Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. norintieji užsiimti verslu gali steigti mažąją bendriją. Sudarytos sąlygos vadovą turinčias mažąsias bendrijas steigti ir registruoti elektroniniu būdu. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Juridinių asmenų registre iš viso užregistruotos 1 209 mažosios bendrijos, iš jų – 659 (54,5 procento) elektroniniu būdu. Mažųjų bendrijų, kurių valdymo organas yra visuotinis bendrijos narių susirinkimas, steigimo ir registravimo elektroniniu būdu priemonės šiuo metu kuriamos.
Patobulintas Hipotekos registras – nuo 2012 m. liepos 1 d. atsisakyta teisėjo funkcijos registruojant hipoteką. Naudodamasis elektronine sistema, notaras parengia, patvirtina hipotekos sandorį ir duomenis apie jį elektroniniu būdu pateikia registruoti Hipotekos registrui.
Priimtas Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 622 „Dėl Religinių bendruomenių ir bendrijų prašymų įregistruoti nuosavybės teisę į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatantis prašymų įregistruoti religinių bendruomenių nuosavybės teisę į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų nuosavybės teisės į religinės paskirties nekilnojamąjį turtą registravimo tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjimo tvarką.
Bausmių vykdymas ir bausmių politika. Priemonių, susijusių su kaltinamojo / nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, elektroninės nuteistųjų stebėjimo sistemos, nuteistųjų elgesio korekcijos programų ir individualių darbo principų diegimu, savanorių ir asociacijų įtraukimu į bausmių vykdymą, įgyvendinimas 2012 metais lėmė, kad sumažėjo asmenų, anksčiau teistų laisvės atėmimo bausme, kuriems per vienus metus po to, kai išeina į laisvę, vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, procentas. 2012 metais tik 16,4 procento tokių asmenų per vienus metus vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, nors planuota, kad tokių asmenų bus 20 procentų (2012 metais laisvės atėmimo bausme nuteisti 536 asmenys, 2011 metais – 558, 2010 metais – 757 asmenys).
20 pav. Laisvės atėmimo bausme nuteistų asmenų, kurie anksčiau jau buvo teisti laisvės atėmimo bausme ir kuriems per vienus metus, kai išeina į laisvę, vėl paskirta laisvės atėmimo bausmė, procentais
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 metų veiklos ataskaita
Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir kitų su juo susijusių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, užtikrinantys sklandžią ir veiksmingą probacijos sistemos veiklą.
Probacijos sistemos pokyčiai lėmė, kad sumažėjo asmenų, kuriems paskirta probacija ir kuriems probacijos vykdymo laikotarpiu pradėti ikiteisminiai tyrimai: 2011 metais tokių asmenų buvo 7,2 procento, o 2012 metais – 6,36 procento.
Nauja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarka įsigaliojo tik 2012 m. liepos 1 d., tačiau jau matyti teigiamų jos taikymo rezultatų: 2012 metų II pusmetį lygtinai paleisti 689 nuteistieji, arba 35 procentais daugiau nei 2012 metų I pusmetį ir 27 procentais daugiau nei 2011 metų II pusmetį. Iš viso 2012 metais lygtinai paleisti 1 198 nuteistieji, arba 7 procentais daugiau nei 2011 metais. Įdiegus nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo sistemą ir pradėjus taikyti naują lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką, pataisos įstaigose daugėja pageidaujančių mokytis ar imtis kitokios naudingos veiklos nuteistųjų.
21 pav. Lygtinai paleistų asmenų skaičius
Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2012 metų veiklos ataskaita
Įgyvendinant Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų planą, patvirtintą Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nuveikti toliau nurodyti darbai.
Ūkio ministerijos užsakymu atliktos Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio tardymo izoliatorių-pataisos namų statybos ir paslaugų teikimo investicijų projektų, įgyvendinamų viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, galimybių studijos.
Pradėtos projekto „Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus m. centrinės dalies 1-asis etapas“ viešųjų pirkimų procedūros: 2012 m. birželio 6 d. paskelbtas konkursas, kviečiantis privačius investuotojus iškeldinti sostinės centre įsikūrusį Lukiškių kalėjimą į Pravieniškes ir administruoti šias patalpas ateityje. 2012 m. rugpjūčio 7 d. Kalėjimų departamente atrinkti 5 kandidatai, su kuriais šiuo metu vyksta konkurencinis dialogas.
Rekonstruotas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-osios valdybos sveikatos priežiūros ir drausmės grupės pastatas.
Parengtas ir pateiktas Seimui projektas įstatymo, kurio tikslas – sumažinti nuostatų, per daug formalizuojančių baudžiamąjį procesą, užtikrinti proceso dalyvių teises ir laisves baudžiamajame procese, efektyviau įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje nustatytą principą – per trumpiausią laiką atlikti tyrimus ir atskleisti nusikalstamas veikas, optimizuoti ir supaprastinti baudžiamąjį procesą sprendžiant Europos arešto orderio išdavimo klausimus. Parengtas ir pateiktas Seimui projektas įstatymo, kurio tikslas – tobulinti kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo mechanizmą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų suėmimo skyrimo ir taikymo praktines problemas.
XX. KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS
Krašto gynybos politika 2012 metais formuota ir įgyvendinta siekiant įtvirtinti narystę NATO ir ES, vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stiprinti nacionalinius gynybos pajėgumus.
Atsižvelgiant į tarptautinės saugumo aplinkos pokyčius, atnaujinti ir priimti nacionalinį saugumą ir gynybos politiką apibrėžiantys dokumentai – Nacionalinio saugumo strategija ir Lietuvos Respublikos karinė strategija. Ypač daug dėmesio juose skirta ne tik konvenciniams, bet ir naujiems saugumo iššūkiams – energetiniam, kibernetiniam, informaciniam saugumui.
Narystę NATO laikant esminiu Lietuvos saugumo garantu, aktyviai dalyvauta formuojant Aljanso politiką. 2012 metais Čikagoje vykusio NATO valstybių vadovų susitikimo sprendimuose ir dokumentuose įrašytos Lietuvai svarbios nuostatos: NATO oro policijos misijos Baltijos valstybėse pratęsimas; energetinio saugumo svarba NATO veikloje ir Lietuvoje įkurto NATO energetinio saugumo kompetencijos centro palaikymas; sprendimas plėtoti visas NATO šalis ginančią priešraketinės gynybos sistemą. Įgyvendintos praktinės NATO ir kiekvieno sąjungininko matomumo didinimo regione iniciatyvos. Glaudžiai bendradarbiauta su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Baltijos regiono gynybos planavimo klausimais. Baltijos regione vyko įvairaus masto ir pobūdžio NATO ir Jungtinių Amerikos Valstijų pratybos, stiprinančios Lietuvos kariuomenės ir civilinių institucijų pasirengimą efektyviai veikti kartu su sąjungininkais. Vienas svarbiausių NATO buvimo regione elementų – NATO oro policijos misija, kuriai su kitomis Baltijos valstybėmis užtikrinta priimančiosios šalies parama.
Prisidėdama prie tarptautinio saugumo ir stabilumo stiprinimo, Lietuva dalyvavo NATO vadovaujamoje Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane. 2012 metais daugiausia pastangų skirta sklandžiam atsakomybės už saugumą perdavimo procesui. Kadangi nuo 2012 m. gruodžio 31 d. visa Goro provincija dalyvauja atsakomybės perdavimo procese, Lietuva planuoja iki 2013 metų vidurio visiškai perduoti atsakomybę Goro saugumo pajėgoms ir baigti Provincijos atkūrimo grupės veiklą. 2012 metais Afganistano pietuose išlaikytas Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų eskadronas.
Lietuva toliau aktyviai dalyvavo NATO greitojo reagavimo pajėgų veikloje. 2012 metais šiose pajėgose budėjo Lietuvos kariuomenės specialiųjų operacijų padalinys, iš logistikos vienetų suformuoti judėjimo kontrolės ir vidutinių sunkvežimių bei vandenvalos padaliniai.
2012 metų gruodį į NATO operaciją Kosove išvyko Lietuvos karys, dalyvausiantis NATO pajėgų judėjimo kontrolės veikloje.
Toliau dalyvauta įgyvendinant ES bendrąją saugumo ir gynybos politiką. Rengiantis 2013 metais pirmininkauti ES Tarybai, nustatyti saugumo ir gynybos srities pirmininkavimo prioritetai (pagrindinės kryptys – energetinis saugumas ir Rytų kaimynystė). Lietuva prisidėjo prie ES kovos su piratavimu operacijos ATALANTA, išlaikydama vieną štabo karininką ATALANTA operacijų štabe Jungtinėje Karalystėje. Pradėta rengtis dalyvauti operacijoje ATALANTA nuo 2013 metų II pusmečio su autonomine laivo apsaugos grupe. Susitarta dėl dalyvavimo Jungtinės Karalystės kovinės grupės ir Šiaurės šalių kovinės grupės veikloje.
Lietuvos gynybinės sistemos pagrindas – Lietuvos kariuomenė, sudaryta iš profesinės ir savanorių karo tarnybos bei rezervo. 2012 metais keista kariuomenės struktūra – reorganizuota pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“, pertvarkytos krašto apsaugos savanorių pajėgos (du brigados batalionai ir krašto apsaugos savanorių pajėgų dragūnų batalionas tiesiogiai pavaldūs sausumos pajėgų vadui). Vis dar svarbus iššūkis – kariuomenės vienetų (ypač operacinių) komplektavimas ir kovinės parengties išlaikymas. Dėl nepakankamo finansavimo visapusiškai apribota krašto apsaugos sistemos plėtra, taigi daugiausia dėmesio skiriama prioritetiniams kariuomenės pajėgumams. Pradėti įgyvendinti aštuonių prioritetinių pajėgumų ilgalaikiai plėtros planai ir rengiami keturių naujų pajėgumų plėtros planai.
Krašto apsaugos ministerijai skirtas finansavimas neleido nuosekliai modernizuoti kariuomenės ir aprūpinti jos visa reikiama karine įranga ir ginkluote. Taigi krašto apsaugos sistema įsigijo tik tai, kas tenkino gyvybiškai svarbius kariuomenės poreikius ir ko reikėjo prioritetiniams pajėgumams plėtoti. Toliau vykdytas oro erdvės stebėjimo sistemos sukūrimo projektas, tęstas minų medžiojimo laivų, didelio pravažumo visureigių, sunkiųjų kulkosvaidžių, apžvalgos radarų, automatinių granatsvaidžių įsigijimas. Pradėti nauji įsigijimo projektai: transporto priemonių, ryšių konteinerių ir aerodromo aptarnavimo technikos iš Nyderlandų, taip pat paieškos ir gelbėjimo sistemos sukūrimo projektai, bendrai su kitomis Baltijos šalimis ketinama įsigyti balso ryšio su orlaiviais sistemą. Plėtotas karinių oro pajėgų aviacijos bazės infrastruktūros projektas, siekiant parengti infrastruktūrą ir apsirūpinti reikiama technika ir įranga pagal tarptautinių partnerių, NATO ir nacionalinius reikalavimus ir poreikį. Siekiant efektyviau keistis informacija su suinteresuotomis Lietuvos Respublikos institucijomis ir optimaliai naudoti valstybės institucijų turimas jūros stebėjimo technines priemones ir informacines sistemas, vykdytas integruotos jūros stebėjimo sistemos kūrimo projektas.
Įgyvendinant nuostatą, kad valstybės gynyba – ne tik kariuomenės, bet visos valstybės uždavinys, toliau sėkmingai rengtas rezervas. Organizuoti 3 mėnesių trukmės baziniai kariniai mokymai (juos baigė 613 asmenų) ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymai (pakviesti 233 aukštųjų mokyklų studentai ir absolventai), 6 daliniuose surengtos kartotinės atsargos karių pratybos (dalyvavo 374 atsargos kariai). Krašto apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija patvirtino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos parengimo valstybės ginkluotai gynybai veiksmų planą. Toliau plėtota valstybės mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistema. Parengti ir priimti Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, rengtos valstybinės mobilizacinės užduotys valstybės ir savivaldybių institucijoms, organizuotos priimančiosios šalies paramos pratybos.
Riboti ištekliai neleido visapusiškai prisidėti prie pilietiškumo ugdymo ir stiprinti kariuomenės ryšių su visuomene. Toliau diegtas bandomasis krašto gynybos modulis mokyklose, stiprintas Lietuvos šaulių sąjungos vaidmuo neformalaus ugdymo procese, tik iš dalies teikta parama Lietuvos šaulių sąjungai, organizuojančiai mobiliąsias vasaros stovyklas, remti nevyriausybinių organizacijų pilietiškumo ir patriotizmo ugdymo projektai.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susidurta 2012 metais užtikrinant tinkamą krašto apsaugos sistemos uždavinių vykdymą, padiktuoti riboto finansavimo. Pasiekta kritinė per pastarąjį dešimtmetį gynybos išlaidų riba – 0,77 procento BVP. Lietuva pagal šį rodiklį – viena mažiausiai gynybai skiriančių NATO valstybių.
XXI. ES IR UŽSIENIO POLITIKA
Siekiant pritraukti į Lietuvą užsienio investicijų, 36 Europos ir pasaulio valstybėse organizuoti 35 susitikimai su potencialiais investuotojais, verslo misijos, kiti verslo renginiai. Pasirašytas investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos susitarimas su Mauritanija. Oficialiai atnaujintas Lietuvos prašymas tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare.
Priimtas Lietuvos interesus atitinkantis reglamentas dėl ES bendrųjų tarifų lengvatų taikymo besivystančioms šalims. Apginti Lietuvos pramonės interesai inicijavus naujus antidempingo ir antisubsidijų tyrimus dėl fotovoltinių kristalinio silicio modulių (angl. solar panels), dviračių importo iš Kinijos; antidempingo tyrimą dėl biodegalų importo iš Indonezijos ir Argentinos; taip pat inicijuota PET importui nustatytų antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūra (neinicijavus peržiūros, priemonės būtų nustojusios galioti).
Europos Vadovų Taryboje priimtas Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriame numatyti tikslai ir priemonės bendrajai rinkai stiprinti ir atsižvelgta į Lietuvos pasiūlymą, kad po 2015 metų nė viena valstybė narė nebebūtų atskirta nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų.
Brazilijoje, San Paulo mieste, atidarytas Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas. Nuo 2012 metų gruodžio interneto svetainėje http://keliauk.urm.lt Lietuvos piliečiai gali registruoti keliones į užsienį, kad Lietuvos pareigūnai galėtų susisiekti su asmeniu jo buvimo valstybėje atsitikus stichinei nelaimei, kilus kariniam konfliktui ar susidarius kitokiai ekstremaliai situacijai.
Diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose toliau daugėjo išduodamų vizų: 2012 metais išduotos 415 889 vizos, tai yra apie 23 procentus daugiau nei 2011 metais. Už konsulines paslaugas surinkta 62,214 mln. litų, tai yra 20 procentų daugiau nei 2011 metais. Per 28 išvažiuojamąsias konsulines misijas aptarnauti 1 399 asmenys. Užsienio reikalų ministerijoje 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę veikiančiu pagalbos telefonu užregistruota 13 780 skambučių ir vieno langelio principu aptarnauta 3 340 interesantų.
Stiprinant ryšius su užsienio lietuviais, sėkmingai organizuotas Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas Čikagoje, inicijuoti ir pasirašyti bendradarbiavimo memorandumai su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“. Siekiant išsaugoti užsienyje gyvenančių lietuvių tapatybę, organizuotas švietimo ir kultūros specialistų darbas neformaliojo lituanistinio švietimo ir kultūros įstaigose, surengtas kvalifikacijos tobulinimo seminaras užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams, daugiau nei 165 užsienyje veikiančios lituanistinio švietimo įstaigos aprūpintos literatūra, periodiniais leidiniais ir metodinėmis mokymo priemonėmis, Užsienio reikalų ministerija finansine ir organizacine parama prisidėjo prie 97 užsienio lietuvių organizacijų projektų.
Teigiamam Lietuvos įvaizdžiui tarptautinėje bendruomenėje formuoti surengti 95 kultūrinės diplomatijos renginiai ir 8 šalių žurnalistų vizitai Lietuvoje.
21.1. Lietuva – aktyvi ES valstybė narė
Siekiant ieškoti paramos strateginiams Lietuvos energetikos ir transporto projektams, plėtojant išorinės ES energetikos matmenį, organizuota tarptautinių renginių ar aktyviai juose dalyvauta (daugiau nei 200). Lietuvos pasiūlymai dėl branduolinės saugos ir saugumo, atominių elektrinių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis (stress testų atlikimo) trečiosiose šalyse įtraukti į Europos Vadovų Tarybos išvadas.
Siekiant užtikrinti sklandų pasirengimą pirmininkauti ES Tarybai, patvirtintas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metais tarpinstitucinis 2013–2014 metų veiklos planas, nustatytas pirmininkavimo turinys (Vyriausybės pirmininkavimo klausimų sąvadas, derybiniai aprašai), ES institucijoms pateiktas Lietuvos indėlis į 18 mėnesių ES Tarybos (Trejeto – Airijos, Lietuvos ir Graikijos) programą, priimtas Seimo sprendimas dėl išankstinio mandato suteikimo ES Tarybos darbo grupių pirmininkams, Vyriausybės nutarimas, pavedantis įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai programą Nuolatinei atstovybei ES, sudaryta pirmininkavimo komanda. Siekiant užtikrinti tinkamą pirmininkavimo funkcijas atliekančių asmenų kvalifikaciją, surengti mokymo renginiai 1 535 asmenims. Paskelbtas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių kalendorius ir patvirtinti Lietuvos pristatymo per pirmininkavimą diplomatinėse atstovybėse planai.
Pasiekta, kad pasirengimo pirmininkauti ir Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu vyksiančioje 2013 metų Europos Vadovų Taryboje, be ES karinių pajėgumų ir Europos gynybos pramonės klausimų, būtų diskutuojama ir kitais Lietuvai svarbiais – partnerysčių, energetinio ir kibernetinio saugumo, NATO ir ES bendradarbiavimo – klausimais.
21.2. Lietuva ir tarptautinės organizacijos
Čikagoje vykusiame NATO valstybių vadovų susitikime buvo iškeltos ir dokumentuose įtvirtintos Lietuvai svarbios nuostatos: pratęsta NATO oro policijos misija Baltijos valstybėse; patvirtinta energetinio saugumo svarba NATO veikloje; įtvirtintas priešraketinės gynybos visiems sąjungininkams kūrimas; patvirtintas NATO narystės perspektyvų šalims kandidatėms išlaikymas; įvertinta Gruzijos pažanga, siekiant narystės NATO; pareikštas NATO susirūpinimas dėl stiprėjančios militarizacijos Aljansui gretimuose Rusijos regionuose; patvirtintas branduolinės politikos status quo išlaikymas; pažymėta pratybų, stiprinančių greitą sąjungininkų reagavimą į iššūkius Aljanso teritorijoje, svarba.
2012 metais toliau daugėjo nekarinių NATO ISAF krovinių, vežamų į Afganistaną ir iš Afganistano per Lietuvą. Lietuva tapo pirmąja Baltijos šalimi, per kurios teritoriją pradėtas atgalinis ISAF krovinių tranzitas. 2012 metais per Klaipėdos uostą į Afganistaną ir iš jo iš viso vežta 6 094 TEU konteineriai ISAF krovinių.
Lietuva 2011–2012 metais atliko NATO kontaktinės ambasados Gruzijoje funkcijas ir užsitikrino kitą NATO kontaktinės atstovybės funkcijų atlikimo ciklą Švedijoje. Energetinio saugumo centras akredituotas kaip NATO energetinio saugumo kompetencijos centras ir jam suteiktas tarptautinės karinės organizacijos statusas. Lietuvoje atidarytas Branduolinio saugumo kompetencijos centras. Lietuva pirmą kartą dalyvavo Pietų Korėjoje vykusiame branduolinio saugumo viršūnių susitikime.
Vykdant ISAF operaciją, Afganistano Goro provincijoje vyko keli atsakomybės už saugumą perdavimo vietos saugumo pajėgoms etapai.
21.3. Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas
Lietuva 2012 metais koordinavo Šiaurės ir Baltijos valstybių (NB8) bendradarbiavimą. Lietuvai pirmininkaujant Baltijos Ministrų Tarybai, bendru šios tarybos pareiškimu patvirtintas sutarimas dėl aktualiausių dvišalių ir daugiašalių bendradarbiavimo klausimų: sutarta dėl tarpusavio bendradarbiavimo stiprinimo Baltijos valstybėms pirmininkaujant ES Tarybai, numatyti bendri veiksmai, skatinantys inovacijų ekonomiką, patvirtinti trijų Baltijos valstybių įsipareigojimai, susiję su strateginiais regioniniais energetikos ir transporto infrastruktūros projektais.
Siekiant stiprinti ryšius su Lenkija, atnaujinta tarpvyriausybinės Ekonominio bendradarbiavimo komisijos veikla, organizuotas Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo suvažiavimas. Lietuvai koordinuojant Šiaurės, Baltijos šalių ir JAV bendradarbiavimo iniciatyvą e-PINE, sutelkta parama Moldovos reformoms ir regiono eurointegracijos tikslams.
Užsienio politikos srityje nepasinaudota visomis bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis galimybėmis, vangiai plėtojami santykiai su Vokietija, komplikuoti santykiai su Lenkija. Taigi nuo pat šešioliktosios Vyriausybės darbo pradžios ryžtingai siekiama gerinti santykius su kaimynais: pirmųjų vizitų Ministras Pirmininkas ir užsienio reikalų ministras vyko į Šiaurės Europos ir Baltijos šalis. Iš naujo atvertos durys politiniams kontaktams Lenkijoje, šiuo metu vyksta reguliarus ir konstruktyvus dialogas.
21.4. Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis
Užtikrinta pažanga plėtojant ES dialogą su Rytų partnerystės šalimis: ES Užsienio reikalų taryboje priimtos išvados, patvirtinančios konkrečius kriterijus, kuriuos įgyvendinus būtų galima pasirašyti Asociacijos susitarimą su Ukraina per Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės šalių viršūnių susitikimą.
Stiprinant ryšius su Rusijos Federacijos regionais, ratifikuota tilto statybos per Nemuną dvišalė sutartis su Rusija, toliau atliekami sienos demarkavimo darbai, įvyko 8-asis Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities regioninės ir vietos valdžios ilgalaikio bendradarbiavimo tarybos posėdis.
Lietuva atliko visas vidaus procedūras, kurių reikia, kad įsigaliotų dvišalis tarpvyriausybinis susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos pasienio gyventojų kelionių tvarkos.
Santykiai su Rusija palaikomi tik žemesniu lygiu. Tačiau siekiant gerinti santykius su kaimynais, pabrėžiant pozityvios darbotvarkės svarbą, bet neignoruojant spręstinų probleminių klausimų, konstruktyviai kalbamasi su Rusija ir kiek įmanoma – su Baltarusija.
III. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2013 METŲ VEIKLOS PRIORITETAI
Šešioliktoji Vyriausybė sieks didinti Lietuvos konkurencingumą įgyvendindama darnią ir gyventojų lūkesčius atitinkančią politiką. Socialiniai, ekonominiai, kultūros ir kitokie netolygumai neleidžia nuosekliai kurti šalies gerovės. Ypač svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis ir suteikti galimybę šalies piliečiams naudotis geros kokybės prieinamomis paslaugomis.
Lietuvos ekonomikos augimas ir konkurencingumas priklauso ne tik nuo valstybės finansų subalansavimo mažinant išlaidas, bet ir nuo nuoseklios biudžetų pajamų didinimo strategijos. Daug dėmesio bus skiriama ne tik griežtai finansų sistemos kontrolei, bet ir valstybės turto valdymo efektyvumo didinimui. Iš šešėlio paimti pinigai gali svariai prisidėti prie šalies ir kiekvieno piliečio gerovės kūrimo. Taigi vienas iš prioritetų – šešėlinės ekonomikos ir korupcijos apraiškų mažinimas. Suprasdami Europos bendros valiutos euro tiesioginę įtaką finansiniam stabilumui ir teikiamus pranašumus eksporto ir bankininkystės srityse, stengsimės kuo greičiau pasirengti tapti visaverte euro zonos nare.
Energetinis efektyvumas – visai valstybei ir kiekvienam piliečiui opus klausimas. Pirmiausia įsipareigojame dėti didžiules pastangas, kad būtų plėtojama visuotinė daugiabučių namų renovacija, kuri šalies mastu padės spręsti energetinio efektyvumo klausimus ir skatins šalies ūkio plėtrą. Kitų energetikai svarbių strateginių projektų įgyvendinimas elektros energijos ir dujų (ypač suskystintų gamtinių dujų) sektoriuose bus svarbus Vyriausybės įsipareigojimas piliečiams.
Labai reikia permainų švietimo, sveikatos ir kultūros paslaugų srityse. Tai liečia kiekvieną ir gali reikšmingai pagerinti kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę, tačiau šiandien šios paslaugos ne visiems prieinamos, teikiamos neieškant ir nešalinant tikrųjų problemos priežasčių.
2013 metais Lietuva turi visas galimybes tapti ES šalimi lydere. Todėl visų pirma iškeliame ES klausimus ir numatome konkrečius pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai ir atsakingo pirmininkavimo darbus. Pirmininkaudami sieksime, kad pirmiausia būtų įgyvendinami Lietuvai svarbūs prioritetai, derindami visų ES valstybių narių interesus. Kartu stiprinsime užsienio ir gynybos politiką, ypač daug dėmesio skirsime bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis, tarptautinių įsipareigojimų vykdymo ir migracijos klausimams.
Taigi išskiriame 5 Vyriausybės 2013 metų veiklos prioritetus ir ypač daug dėmesio reikalingas sritis. Nustatę šiuos prioritetus, pradedame nuosekliai planuoti visų valstybės institucijų veiklą ir šiuos planus įgyvendinti. Keldami ambicingus tikslus, kartu nustatysime konkrečius rezultatus ir darbus, už kuriuos atsiskaitys institucijų vadovai.
I. Ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas
I.1. Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimas.
I.2. Nedarbo (ypač jaunimo) mažinimas.
I.3. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra siekiant subalansuotos mokesčių naštos ir sistemos efektyvumo didinimo.
I.4. Tinkamas pasirengimas ES 2014–2020 metų finansinei perspektyvai.
III.2. Nacionalinės energetikos strategijos peržiūra siekiant ekonomiškai optimalaus ir vartotojams palankaus apsirūpinimo energijos ištekliais.
III.3. Strateginių energetikos projektų įgyvendinimo tąsa (suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas; tarpvalstybinių elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statyba; integracija į ES energetikos rinką ir kita).
IV. Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant kokybę ir prieinamumą
IV.3. Mokslo ir verslo integracija skatinant naujų inovatyvių ir aplinkai draugiškų produktų kūrimą.
V. ES, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas
V.1. Pasirengimas Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir atsakingas pirmininkavimas.
V.2. Glaudesnis bendradarbiavimas su kaimynais, stipresnė sąveika su ES ir NATO valstybėmis narėmis.
V.3. Nacionalinių pajėgumų stiprinimas ir tarptautinių įsipareigojimų gynybos ir saugumo srityje įgyvendinimas.
V.4. Migracijos politikos gairių nustatymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitos
1 priedas
Lietuvos ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJŲ 2012 metų ATASKAITA
Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2006 m. lapkričio 23 d. nutarimu Nr. X-921 „Dėl Seimo ir Vyriausybės veiklos principų įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas“ įpareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybę (toliau – Vyriausybė) kiekvienais metais pateikti Seimui išsamią šalies ūkio konkurencingumo tendencijų ataskaitą (toliau – konkurencingumo ataskaita), Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir šiai strategijai įgyvendinti būtinų nacionalinės svarbos projektų, susijusių su ilgalaikio Lietuvos ūkio konkurencingumo didinimu, įgyvendinimo ataskaitą, taip pat kartu su konkurencingumo ataskaita pateikti šalies sėkmės rodiklių duomenis.
Vyriausybė, vykdydama šį Seimo įpareigojimą, teikia Seimui konkurencingumo ataskaitą, kurią sudaro trys dalys: „I. Lietuvos ūkio konkurencingumo tendencijos ir jų vertinimas“, „II. Lietuvos ūkio konkurencingumo nacionalinė aplinka“ ir „III. Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir veiksmų programų įgyvendinimas“.
I. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO TENDENCIJOS IR JŲ VERTINIMAS
Nors daugelis ES valstybių narių susidūrė su ekonomikos augimo problemomis, Lietuvos ekonomika – viena iš sparčiausiai augančių, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais realusis BVP Lietuvoje padidėjo 3,6 procento. BVP augimui didžiausią įtaką turėjo pramonės (4,2 procento), žemės ūkio (8,6 procento) ir paslaugų (4,1 procento) sektorių augimas. Neigiami išliko tik statybos veiklos pokyčiai (–5 procentai).
Svarbiausias ekonomikos augimo veiksnys, kaip ir 2011 metais, buvo eksportas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 metais, palyginti su 2011 metais, prekių eksportas išaugo 14,5 procento.
Registruotas nedarbas per 2012 metus sumažėjo 1,4 procentinio punkto ir siekė 11,7 procento. Teigiamos įtakos užimtumo didėjimui turėjo pramonės ir paslaugų sektorių augimas, šalyje vykdomos darbo rinkos reformos. Tikėtina, kad užimtumas šalyje toliau didės dėl augančio darbo užmokesčio ir vykdomų struktūrinių reformų.
Verslo aplinkos vertinimas (Pasaulio banko tyrimas „Doing Business 2013“)
2012 metų Pasaulio banko tyrime1 „Doing Business 2013“ Lietuva užima 27 vietą tarp 185 verslui palankių pasaulio valstybių (nukrito viena pozicija, palyginti su ankstesniais metais). Kritimą lėmė pasikeitusi tyrimo vertinimo skaičiavimo metodika ir kitų šalių padaryta pažanga įgyvendinant reformas.
_______________
1 „Doing Business“ tyrimo metu Pasaulio bankas pagal savo parengtą metodologiją įvertina 185 pasaulio valstybių verslo aplinką. Tai pagrindinis verslo aplinką įvertinantis rodiklis, suteikiantis galimybę palyginti Lietuvos verslo aplinkos esamą situaciją su kitomis šalimis. „Doing Business“ tyrimą sudaro šių indeksų įvertinimas: 1) verslo pradžia, 2) statybos leidimų išdavimas, 3) prijungimas prie elektros tinklų, 4) nuosavybės registravimas, 5) kreditų gavimas, 6) investuotojų apsauga, 7) mokesčių mokėjimas, 8) užsienio prekyba, 9) sutarčių sudarymas, 10) verslo pabaiga (nemokumas). Atskirai pateikiami darbuotojų įdarbinimo rezultatai. Pasaulio bankas kasmet pateikia klausimynus savo partneriams (konsultacinėms įmonėms, advokatų kontoroms) kiekvienoje šalyje ir pagal gautus atsakymus apibendrintus rezultatus paskelbia savo interneto svetainėje.
Lietuvoje geriau vertinamos sritys, susijusios su prijungimu prie elektros tinklų, užsienio prekyba ir sutarčių vykdymu. Užsienio prekybos srityje reikalingų eksporto dokumentų sumažinta nuo 6 iki 5, importo procedūrų terminai sutrumpinti nuo 9 iki 8 dienų, o eksporto išlaidos sumažintos nuo 870 iki 825 JAV dolerių.
Verslo pabaigos (nemokumo) srities reitingas nepakito (40 vieta). Šioje srityje supaprastintas nemokumo klausimų sprendimas nustatant, kuriais atvejais turėtų būti kreipiamasi į bankroto bylas nagrinėjantį teismą dėl įmonės turto, sugriežtinti sprendimų apskundimo terminai, panaikinta teismo pareiga individualiai pranešti kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie restruktūrizavimo proceso eigą, taip pat nustatyti nauji kreditorių reikalavimų pateikimo terminai.
Prasčiausiai vis dar vertinamos sritys, susijusios su verslo pradžia, investuotojų apsauga, mokesčių mokėjimu ir kreditų gavimu. Verslo pradžios srityje įgyvendintas įmonės steigimas internetu be steigimo dokumentų patvirtinimo pas notarą procedūros, tačiau šios pažangos nepakako, nes indekso pablogėjimą lėmė kitų šalių pasiekta pažanga.
Artimiausios Lietuvos kaimynės „Doing Business 2013“ tyrime užėmė šias vietas: Estija – 21 vieta (palyginti su 2011 metais, nukrito iš 19 vietos), Latvija – 25 vieta (–4), Baltarusija – 58 vieta (–2), Rusija – 112 vieta (+6), Lenkija – 55 vieta (+19).
Pasaulio reitingo viršūnėje – Singapūras (nepasikeitė ir aukščiausią įvertinimą gavusių šalių penketukas: Honkongas, Naujoji Zelandija, JAV, Danija), ambicingiausias ekonomines reformas įgyvendinusi šalis – Lenkija (pakilo iš 74 į 55 poziciją).
1 lentelė. Lietuvos vertinimas pagal palankumo verslui 2013 ir 2012 metų tyrimą
|
|
Vertinimas |
||
| 2013 metai |
2012 metai |
pokytis („+“ pagerėjimas, „–“ pablogėjimas) |
|
| Palankumo verslui vertinimas |
27 |
26 |
–1 |
| Verslo pradžia |
107 |
103 |
–4 |
| Statybos leidimų išdavimas |
48 |
47 |
–1 |
| Prijungimas prie elektros tinklų |
75 |
76 |
+1 |
| Nuosavybės registravimas |
5 |
5 |
0 |
| Kreditų gavimas |
53 |
52 |
–1 |
| Investuotojų apsauga |
70 |
66 |
–4 |
| Mokesčių mokėjimas |
60 |
57 |
–3 |
| Užsienio prekyba |
24 |
26 |
+2 |
| Sutarčių sudarymas |
14 |
15 |
+1 |
| Verslo pabaiga |
40 |
40 |
0 |
Šaltinis – Pasaulio bankas
Pastaba. Einamieji metai rodomi kitų kalendorinių metų ataskaitoje (pavyzdžiui, 2012 metų rezultatai pateikiami „Doing Business“ tyrimo 2013 metų ataskaitoje).
Pasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metų konkurencingumo tyrimo rezultatai
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, Pasaulio ekonomikos forumas kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame 2012 metais dalyvavo 144 valstybės.
2012 metų konkurencingumo tyrimo duomenimis, pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą Lietuva iš 44 vietos nusileido į 45 vietą, Estija taip pat nusileido viena pakopa žemyn (34 vieta), Latvija padarė didžiausią pažangą – pakilo 9 pozicijomis ir 2012 metais užėmė 55 vietą.
Kaip ir ankstesniais metais, lyderių dešimtuke – Europos valstybės: Šveicarija, Suomija, Švedija, Olandija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Konkurencingiausių šalių sąraše taip pat yra JAV ir 3 Azijos šalys: Singapūras, Honkongas ir Japonija.
Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonominę aplinką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva pakilo iš 49 vietos į 45 vietą. Geriausiai įvertinta Lietuvos infrastruktūra – 40 vieta (2011 metais – 43 vieta), sveikata ir pradinis išsilavinimas – 39 vieta (2011 metais – 46 vieta). Prasčiausiai vertinama makroekonominė aplinka – 75 vieta (2011 metais – 73 vieta) ir institucinė aplinka – 60 vieta (2011 metais – 62 vieta).
Pagal našumą skatinančius veiksnius, aprėpiančius aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos efektyvumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, Lietuva pakilo iš 48 vietos į 46 vietą. Kaip ir praėjusiais metais, gerai įvertinta Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis – 26 vieta (2011 metais – taip pat 26 vieta) ir technologinė parengtis – 33 vieta (2010 metais – 34 vieta). Prasčiausiai vertinamas darbo rinkos efektyvumas – 65 vieta (2011 metais – 54 vieta) ir finansų rinkos plėtra – 87 vieta (2011 metais – 89 vieta).
1 pav. Lietuvos ir kai kurių pasaulio valstybių reitingo pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą kitimas 2005–2012 metais
Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumo 2012–2013 metų konkurencingumo tyrimo duomenys
Korupcijos suvokimo indeksas2 („Transparency International“ 2012 metų tyrimas)
__________________
2 „Transparency International“ korupcijos suvokimo indekso tyrimas – vienas iš garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms sekasi kontroliuoti korupciją. Esama padėtis įvertinama konkrečiu skaičiumi šimto balų skalėje nuo 0 iki 100, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą, o 100 – labai skaidrią valstybę.
„Transparency International“ atliekamo korupcijos suvokimo indekso tyrime 2012 metais dalyvavo 176 šalys. Lietuva užėmė 48 vietą (2011 metais – 50 vieta). Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 20 vietą (2011 metais – 19 vieta). Nors bendra Lietuvos antikorupcinė aplinka buvo įvertinta geriau, tačiau ES ir pasaulio kontekste padaryta minimali pažanga. Būtina skirti daugiau dėmesio ir pastangų antikorupciniams įstatymams veiksmingiau įgyvendinti.
2 lentelė. ES ir kitų Vakarų Europos valstybių korupcijos suvokimo 2012 metų indeksas
| Valstybės vieta |
Valstybė |
Korupcijos suvokimo indeksas (balai) |
|
Valstybės vieta |
Valstybė |
Korupcijos suvokimo indeksas (balai) |
| 1 |
Danija |
90 |
|
30 |
Ispanija |
65 |
| 1 |
Suomija |
90 |
|
32 |
Estija |
64 |
| 4 |
Švedija |
88 |
|
33 |
Portugalija |
63 |
| 6 |
Šveicarija |
86 |
|
37 |
Slovėnija |
61 |
| 7 |
Norvegija |
85 |
|
41 |
Lenkija |
58 |
| 9 |
Olandija |
84 |
|
43 |
Malta |
57 |
| 11 |
Islandija |
82 |
|
46 |
Vengrija |
55 |
| 12 |
Liuksemburgas |
80 |
|
48 |
Lietuva |
54 |
| 13 |
Vokietija |
79 |
|
54 |
Čekija |
49 |
| 16 |
Belgija |
75 |
|
54 |
Latvija |
49 |
| 17 |
Jungtinė Karalystė |
74 |
|
62 |
Slovakija |
46 |
| 22 |
Prancūzija |
71 |
|
66 |
Rumunija |
44 |
| 25 |
Austrija |
69 |
|
72 |
Italija |
42 |
| 25 |
Airija |
69 |
|
75 |
Bulgarija |
41 |
| 29 |
Kipras |
66 |
|
94 |
Graikija |
36 |
Šaltinis – „Transparency International“
Lietuva sąraše lenkia Čekiją, Latviją, taip pat Malaiziją ir Turkiją (šios dalijasi 54 vieta), tačiau atsilieka nuo Estijos (32 vieta) ir Lenkijos (41 vieta). Pirmaujančių šalių trejetas nepasikeitė – Danija, Suomija ir Naujoji Zelandija užima pirmąsias tris vietas.
II. LIETUVOS ŪKIO KONKURENCINGUMO NACIONALINĖ APLINKA
Valstybė vykdė struktūrines reformas, stiprinančias konkurenciją produktų, darbo ir finansų rinkose. Sparčių technologinių pokyčių epochoje valstybės politiką reikėtų sutelkti į užimtumo ir darbo rinkos lankstumo didinimą ir mokesčių politiką, užtikrinančią spartesnę inovacinės veiklos ir technologinės pažangos plėtrą. Vykdant finansų rinkų struktūrines reformas, daug dėmesio skirta rizikos kapitalui, užtikrinančiam finansinius išteklius spartesnei aukštųjų technologijų verslo ir inovacijų plėtrai.
Mokslo ir studijų institucijų infrastruktūros, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazės atnaujinimas ir plėtra
Siekiant gerinti bendrąją mokslo ir studijų infrastruktūrą, buvo įgyvendinama 10 mokslo ir studijų institucijų vykdomų projektų, skirtų viešajai, technologinei ir informacinei MTEP infrastruktūrai kurti ir atnaujinti (taip pat ir studijų infrastruktūrai kurti ir atnaujinti mokslui imliuose ūkio subsektoriuose) (bendra projektų vertė – 119 762 tūkst. litų). Iš jų 6 projektams skirtas 26 596 tūkst. litų papildomas finansavimas. Patvirtinti 5 nauji projektai, skatinantys Lietuvos ir užsienio universitetų bendrų padalinių atsiradimą.
Slėnių plėtros programos plėtojamos įgyvendinant 14 MTEP infrastruktūros kūrimo projektų. Iš jų baigti 3 projektai – „Informacinių technologijų atviros prieigos centro sukūrimas“, „VGTU Civilinės inžinerijos centro plėtra“ ir „Maisto mokslo ir technologijų MTEP infrastruktūros plėtra ir mokslinio potencialo konsolidacija“. Sukurtas naujas Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūninių žaliavų kokybės centras. Didžioji dalis įrangos, įgytos įgyvendinant slėnių projektus, jau gali būti naudojama atviros prieigos principu.
Valstybės projektų sąrašas papildytas šiais svarbiais finansuotinais projektais: Vytauto Didžiojo universiteto projektu „VDU Muzikos akademijos tarptautinio konkurencingumo plėtojimui reikalingos infrastruktūros kūrimas“; Vilniaus dailės akademijos projektu „Pastato Nidoje (Taikos g. 43) pritaikymas tarptautinių aukščiausios kvalifikacijos tyrėjų rengimo programų vykdymui“; ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto projektu „ISM Tarptautinio verslo centras“; Vilniaus Gedimino technikos universiteto projektu „VGTU ir Edinburgo Neipiero universitetų Produktų dizaino, inovacijų ir kūrybinių industrijų centro „LINK MENŲ fabrikas“ sukūrimas“; Mykolo Romerio universiteto projektu „Mykolo Romerio universiteto tarptautinio studijų, mokslo ir akademinio mobilumo centro kūrimas“; Vytauto Didžiojo universiteto projektu „Tarptautinės kūrybinių industrijų mokyklos / International school of creative industries kūrimas“.
Pasirašyta Mykolo Romerio universiteto ir Londono Midlsekso (Middlesex) universiteto bendradarbiavimo sutartis dėl bendro akademinio padalinio veiklų.
Mokymosi visą gyvenimą programos parengimas ir jos projektų įgyvendinimas
2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje numatyta pakelti Lietuvos mokymosi visą gyvenimą lygio rodiklį nuo 5,9 procento (2011 metų Eurostat duomenys) iki 10 procentų (2020 metų tikslas). Tačiau 2012 metais šis rodiklis sumažėjo iki 5,2 procento. ES valstybėse narėse vidutinis mokymosi visą gyvenimą lygis siekia 9,1 procento.
2012 metais patvirtinta 18 valstybės projektų, finansuojamų ES struktūrinių fondų lėšomis, skirtų specialistų perkvalifikavimo programoms (moduliams) parengti. Šiuo metu finansavimo ir administravimo sutartys pasirašytos su 16 vykdytojų – Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kurios projektus vykdo bendradarbiaudamos su darbdaviais, darbdavius atstovaujančiomis organizacijomis. Projektams finansuoti skirta 11,5 mln. litų, o bendras finansavimas (skirtas finansavimas ir projektų partnerių nuosavas įnašas) sudaro 16,9 mln. litų.
Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010–2012 metais įgyvendino Europos socialinio fondo finansuojamą projektą „Parama užimtumui ir mobilumui“. Per projektą mokėsi 1 214 bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą. ES struktūrinių fondų lėšomis finansuoti 5 projektai, skirti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemai parengti ir įdiegti aukštojo mokslo sistemoje.
Pagal programą „Įgyvendinti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją“ sudarytos 33 finansavimo ir administravimo sutartys, baigti įgyvendinti 3 projektai, įsteigti 2 universalūs daugiafunkciai centrai ir pasirašyta 20 jų plėtros ir steigimo sutarčių. Priemonei įgyvendinti skirta iš viso 9 150 tūkst. litų (ES lėšos, iš kurių 150 tūkst. litų – bendrojo finansavimo lėšos).
Mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklo sukūrimas
2012 metais valstybės biudžeto išlaidų MTEP dalis, palyginti su visu BVP, vis dar buvo itin maža – tik 0,39 procento (buvo numatyta skirti 0,7 procento BVP). Iš užsienio šaltinių gaunamos lėšos MTEP sudarė 0,26 procento BVP.
Kurdami mokslo, studijų ir verslo integravimo tinklą, 2012 metais mokslinių tyrimų institutai pradėjo įgyvendinti 50 ilgalaikių institucinių MTEP programų.
Siekiant skatinti mokslo žiniomis pagrįstų inovatyvių produktų, technologijų ir paslaugų komercinimo procesą, jų patekimą į rinką, 2012 metais 24 projektams (14 tęstinių ir 10 naujų) skirtas bendras finansavimas – 4 470 tūkst. litų. 2012 metais buvo tęsiami 4 pramoninės biotechnologijos plėtros projektai (755 tūkst. litų), pradėti 2 nauji projektai (500 tūkst. litų).
Patvirtinta atnaujinta Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija. Įgyvendinant šią koncepciją, patvirtintas Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių ir jų konkrečių prioritetų nustatymo aprašas. Remdamasis šiuo aprašu, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras sieks nustatyti prioritetines MTEP ir inovacijų raidos kryptis ir jų konkrečius prioritetus.
Pasirašytos 7 integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūros plėtros projektų finansavimo sutartys už 85,13 mln. litų. Iš jų 2012 metais panaudota 24,64 mln. litų. Įgyvendinant šias sutartis, slėniuose kuriama mokslo ir technologijų parkų infrastruktūra leis vykdyti verslui skirtus taikomuosius tyrimus ir technologijų plėtrą – bus sudaromos sąlygos įsikurti naujoms arba jaunoms inovatyvioms įmonėms, įrengiamos patalpos eksperimentinei gamybai. Įmonės turės sąlygas kurti bandomuosius inovatyvių produktų pavyzdžius, išbandyti naujas technologijas, kurti ir patentuoti tyrimų rezultatus, gaminti produktų prototipus. Investicijoms parengiant slėnių teritorijos plotus, bus sudarytos palankios sąlygos į imlų žinioms verslą ir mokslą pritraukti privačias ir užsienio investicijas.
Siekiant skatinti studentus, tyrėjus ir mokslininkus kurti aukštųjų technologijų įmones ir siekti, kad universitetuose sukauptos žinios virstų technologijomis ir produktais, finansuota 13 MTEP rezultatų komercinimo projektų (431,6 tūkst. litų), įkurta 13 įmonių. 2012 metais pradėta vykdyti 19 projektų, skirtų aukšto tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti pagal nacionalinių kompleksinių programų temas (35 312 tūkst. litų).
2012 metais toliau įgyvendinama 12 nacionalinių kompleksinių programų, skirtų moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai imlių ūkio sektorių lyginamajai daliai didinti ir horizontaliajam MTEP poreikiui ūkio subsektoriuose tenkinti.
Protų susigrąžinimo ir pritraukimo iš kitų šalių programos parengimas (kiekybinių rodiklių numatymas) ir įgyvendinimas
2012 metais Švietimo ir mokslo ministerija pirmą kartą paskelbė dėstytojų iš užsienio vizitų finansavimo konkursą. Paramą užsieniečių dėstytojų vizitams gavo 13 universitetų ir 7 kolegijos. Vizitai finansuojami bendrai – aukštųjų mokyklų skiriamos lėšos sudarė ne mažiau kaip 30 procentų bendros vizito sumos. Vizituojantys dėstytojai atvyko iš 27 šalių. Daugiausia – 17 – tarptautinio lygio dėstytojų aukštosios mokyklos pasikvietė iš JAV, 6 – iš Portugalijos, po 5 iš Suomijos, Ispanijos ir Vokietijos; tarp atvykusiųjų – ir 6 užsienio lietuviai.
Įgyvendinant Lietuvoje decentralizuotą užsienio kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo modelį ir vykdant Europos socialinio fondo finansuojamą projektą (KAPRIS), parengtas leidinys „Užsienio kvalifikacijų pripažinimas“, dalyvauta tarptautinėje konferencijoje Dubline (Airija), organizuotas įvadinis užsienio kvalifikacijų vertintojų mokymas aukštosioms mokykloms Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje. Patvirtinta nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė.
Skirtos ES struktūrinių fondų lėšos 3 projektams, plėtojantiems užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų veiką. Paskirstytos 6 Lietuvos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio šalių piliečiams. Skirta parama 148 lietuvių kilmės ir išeivijos studentams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose (2012–2013 mokslo metų rudens semestrui).
Rizikos kapitalo priemonės
JEREMIE kontroliuojančiojo fondo priemonei „Rizikos kapitalo fondai“ įgyvendinti skirta 108,8 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Pagal šią priemonę įsteigti 2 rizikos kapitalo fondai (komanditinės ūkio bendrijos „Lithuania SME Fund“ ir „LitCapital I“). Fondus sudaro 70 procentų ES struktūrinės paramos ir 30 procentų privačių investuotojų lėšų. Rizikos kapitalo fondų investicijos orientuotos į dideliu augimo potencialu pasižyminčias įmones. Rizikos kapitalo valdymo įmonės įpareigotos pradines investicijas į įmonių kapitalą padaryti per 4–5 metus. Nuo veiklos pradžios iki 2012 metų pabaigos fondai į 11 įmonių investavo 34 mln. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis).
Kitai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Bendrai investuojantis fondas (verslo angelai)“ skirta 27,6 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Pagal šią priemonę įsteigtas „Verslo angelų fondas I“ nuo 2010 m. sausio 21 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. kartu su „verslo angelais“ į 17 įmonių investavo 14,7 mln. litų. Į įmonės kapitalą investuojama ne daugiau kaip 45 procentai ES struktūrinių fondų ir ne mažiau kaip 55 procentai privačių investuotojų lėšų, iš jų bent 5 procentus turi investuoti pats valdytojas, o kitą dalį privatus investuotojas – „verslo angelas“.
Naujai JEREMIE kontroliuojančiojo fondo rizikos kapitalo priemonei „Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir rizikos kapitalo fondai“ skirta 58,7 mln. litų ES struktūrinės paramos lėšų. Įsteigti Pradinės stadijos rizikos kapitalo (6 mln. eurų) ir Rizikos kapitalo (15,7 mln. eurų) fondai, kurie investuoja akcinį kapitalą į labai mažas, mažas ir vidutines Lietuvos įmones. 2012 metų II pusmetį fondas į 6 įmones investavo 956 tūkst. litų (kartu su privačių investuotojų lėšomis).
Paskelbtas uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ valdomo fondo naujos rizikos kapitalo priemonės „Inovacijų plėtra“ (vertė – 40 mln. litų) valdytojo atrankos konkursas. Šia priemone siekiama skatinti mokslo ir studijų institucijose generuojamų idėjų perdavimą verslui (komercinimą). Šiam tikslui bus steigiami du rizikos kapitalo fondai – „Seed“ ir „Start-up“, kurie investuos į ankstyvosios vystymosi stadijos mažas ir vidutines įmones, veikiančias aukštųjų technologijų sektoriuose. „Seed“ fondas investuos į pradinės idėjos ar koncepcijos plėtojimą, o „Start-up“ fondas – į įmones, kurios dar neprekiauja savo produktais ar paslaugomis ir negeneruoja pajamų produktui vystyti ir rinkodarai.
Europos investicijų fondas ir trijų Baltijos šalių atstovai pasirašė Baltijos inovacijų fondo, skirto rizikos kapitalo rinkų plėtrai skatinti, įkūrimo sutartį. Per ateinančius 4 metus šis fondas investuos 100 mln. eurų, taip paskatins investuoti į Baltijos regione veikiančias didelį augimo potencialą turinčias labai mažas, mažas ir vidutines įmones ir jų augimą. Europos investicijų fondas į Baltijos inovacijų fondą investuos 40 mln. eurų, o kiekvienos šalies nacionalinė agentūra – po 20 mln. eurų.
Investicijų skatinimo programos parengimas ir įgyvendinimas. Pramoninių parkų (Šiauliuose, Kėdainiuose, Visagine, Marijampolėje, Panevėžyje, Alytuje, Naujojoje Akmenėje ir kitur) įrengimas ir laisvų ekonominių zonų (Kaune ir Klaipėdoje) kūrimas
Lietuvoje iki 2012 metų veikė 2 – Kauno ir Klaipėdos – laisvosios ekonominės zonos ir 8 pramoniniai parkai. Nuo veiklos pradžios Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įmonės šioje zonoje investavo apie 1 419 mln. litų, o Kauno laisvosios ekonominės zonos įmonės – 194,18 mln. litų.
2 pav. 2005–2011 metų investicijos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, mln. litų
Šaltiniai: uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė ir uždarosios akcinės bendrovės Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė
Nuo 2005 metų vystytų Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių pramoninių parkų veiklos rezultatai neatitiko lūkesčių, todėl šių teritorijų pagrindu 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje įsteigtos naujos Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių laisvosios ekonominės zonos.
2012 metais paskelbti tarptautiniai konkursai parengti Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų geriausius verslo planus bei zonų statutus ir parinkti steigėjų grupes. Gauti pasiūlymai dėl Kėdainių, Panevėžio ir Šiaulių laisvųjų ekonominių zonų verslo planų ir statutų parengimo.
Plačiajuosčio elektroninio ryšio tinklo plėtra Lietuvos kaimo vietovėse
Susisiekimo ministerija kartu su partnere viešąja įstaiga „Plačiajuostis internetas“ įgyvendina projektą „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuosčio tinklo RAIN plėtra“. Įgyvendinus projektą, 98,7 procento šalies kaimo vietovių gyventojų ir organizacijų galės naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis, bus sudaryta plačiajuosčio ryšio paslaugų teikimo konkurencinė aplinka, o pagrindiniai žinių centrai šiose vietovėse – mokyklos, bibliotekos ir viešojo interneto centrai – prijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų.
Įgyvendinant projektą, iš visų iki 2013 m. lapkričio 30 d. numatytų nutiesti 5 400 kilometrų šviesolaidinių kabelių linijų nutiesta 4 916 kilometrų, o prie RAIN plačiajuosčio ryšio tinklo iš viso prijungti 775 miesteliai ir kaimai; iki projekto įgyvendinimo pabaigos prie šio tinklo planuojama prijungti 950 miestelių ir kaimų.
2012 metais plačiajuosčiu tinklu suteikta 2 281 didmeninė ryšio paslauga – 391 paslauga, arba 20,7 procento, daugiau nei 2011 metais.
3 pav. Viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ paslaugų masto kaita
Šaltinis – viešosios įstaigos „Plačiajuostis internetas“ duomenys
3 lentelė. Šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių pokyčiai
|
|
2007 metais |
2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
| Lietuvos statistikos departamento duomenys |
|
|
|
|
|
|
| Darbo našumas (1) – pridėtinė vertė, sukurta per vieną faktiškai dirbtą žmogaus valandą, litais veikusiomis kainomis |
31 |
34,7 |
31,5 |
33,9 |
37,6* |
41,7* |
| Šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais |
1 802,4 |
2 151,7 |
2 056 |
1 988,1 |
2 045,9 |
2 137* |
_______________
* Išankstiniai duomenys.
** Patikslinti duomenys.
|
|
2007 metais |
2008 metais |
2009 metais |
2010 metais |
2011 metais |
2012 metais |
| Tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, procentais |
35,8 |
28,4 |
34,5 |
36,3 |
35,8 |
|
| Užimtumo lygis (15–64 metų asmenų), procentais; užimtųjų ir tiriamojo amžiaus gyventojų santykis, procentais |
64,9 |
64,3 |
60,1 |
57,8 |
60,3** |
62,2 |
| Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro verslo įmonių lėšos, procentais |
32,8 |
29,3 |
30,8 |
32,4 |
28,1 |
|
| Išlaidų MTEP dalis, kurią sudaro valdžios lėšos, procentais |
46,9 |
54,6 |
52,7 |
46 |
42,3 |
|
| Tyrėjų skaičius, tenkantis tūkstančiui darbo jėgos |
8,4 |
8,4 |
8,5** |
8,6** |
11,7 |
|
| Verslumo lygis (1) – įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pradžioje) |
19** |
20** |
21** |
20** |
22 |
21 |
| Verslumo lygis (2) – fizinių asmenų, užsiimančių individualia veikla, įskaitant asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, skaičius tūkstančiui gyventojų (metų pradžioje) |
26** |
35** |
38** |
40** |
26 |
33 |
| Galutinės energijos intensyvumas, tne / mln. litų BVP (grandininė apimtis) |
60,3 |
57,7** |
61,3** |
62,5** |
58,2* |
|
| Užimtųjų žemės ūkyje iš visų užimtųjų, procentais (EVRK 2 red.) |
10,4 |
7,9 |
9,2 |
9 |
8,7** |
|
| Tikėtina vidutinė gyvenimo trukmė (vidutinė būsimo gyvenimo trukmė) |
70,9 |
71,9 |
73,1 |
73,5 |
73,9 |
|
| Kūdikių mirtingumas Lietuvoje (tūkstančiui gyvų gimusių) |
5,9 |
5 |
5 |
4,3 |
4,2 |
|
| Transporto ir saugojimo sukuriama bendrosios pridėtinės vertės dalis (EVRK 2 red.), procentais |
9,9 |
9,4 |
10,7 |
12,1** |
11,7* |
|
| Transporto paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
5,9 |
6,1** |
5,6 |
6,6 |
7,2* |
|
| Šiltnamio dujų kiekis, išmestas į atmosferą, tūkst. tonų CO2 ekvivalentu / mln. litų BVP |
0,253 |
0,217 |
0,217 |
0,218 |
|
|
| Surinktas gamybinių atliekų kiekis, tonų / mln. litų BVP |
44,5 |
39,6** |
41,8 |
42,5** |
39,5* |
|
| Prekių ir paslaugų eksportas, palyginti su BVP, procentais |
53,7 |
59,6** |
54,1** |
67,9** |
77,5** |
|
| Kasybos ir karjerų eksploatavimo; apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, parduota produkcija ne Lietuvos rinkai, procentais (EVRK 2 red.) |
52,9 |
54,2 |
55,7 |
59,6 |
60,2 |
60,5 |
| Eksporto dalis, kurią sudaro aukštųjų technologijų prekės, procentais |
7,3** |
6,5** |
5,8** |
6** |
5,6 |
5,8* |
| Eurostato duomenys |
|
|
|
|
|
|
| BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, perkamosios galios standartais |
15 500 |
16 200 |
13 600 |
14 900 |
16 600 |
|
| Santykiniai kainų lygiai, ES-27 = 100. Santykiniai kainų lygiai yra perkamosios galios paritetų (PGP) santykiai su rinkos oficialiais nacionalinių valiutų santykiais. Santykis rodo valstybės kainų lygį, palyginti su ES-27 vidurkiu (ES-27 = 100) |
60 |
66** |
66,9** |
65** |
65,8** |
|
| Suderinto vartojimo kainų indekso prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, procentais |
5,8 |
11,1 |
4,2 |
1,2 |
4,1 |
3,2 |
| Mokymosi visą gyvenimą lygis, procentais (25–64 metų asmenų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalis, procentais) |
5,3 |
4,9 |
4,5 |
4 |
5,9 |
|
| Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, procentais (rodiklis parodo, kokia BVP dalis skiriama mokslo tiriamajai veiklai) |
0,81 |
0,8** |
0,84** |
0,8** |
0,92* |
|
| Pateikta paraiškų Europos patentų (EPO) biurui milijonui gyventojų |
2,9 |
4,8 |
5,6 |
6,5 |
|
|
| Pateikta paraiškų JAV patentų ir prekių ženklų (USPTO) tarnybai milijonui gyventojų |
|
|
|
|
|
|
| Plačiajuosčio ryšio interneto skvarba šimtui gyventojų |
12,7 |
16,1 |
18,2 |
19,6 |
21,1 |
|
III. LIETUVOS 2007–2013 METŲ ES STRUKTŪRINĖS PARAMOS PANAUDOJIMO STRATEGIJOS IR VEIKSMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS
Europos Komisijos 2012 m. gruodžio 31 d. pateiktais duomenimis, pagal 2007–2013 metų ES fondų lėšų panaudojimą tarp naujų Europos Sąjungos valstybių narių, įstojusių į ES po 2004 metų, Lietuva yra pirmoje vietoje, o tarp visų ES valstybių narių – antroje vietoje po Airijos, tačiau reikėtų pažymėti, kad Lietuva 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu administruoja 9 kartus daugiau ES lėšų nei Airija.
2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimas
Nuo 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo pradžios iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo įgyvendinama ar įgyvendinta beveik 6 700 projektų, jiems įgyvendinti skirtos lėšos kartu su projektų vykdytojų lėšomis sudarė 27,4 mlrd. litų, iš jų 21,1 mlrd. litų – ES fondų lėšos (tai sudaro 90 procentų ES fondų lėšų, numatytų Lietuvai 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu).
Įgyvendinant projektus, iš skiriamų ES ir valstybės biudžeto, taip pat projektų vykdytojų ir partnerių lėšų pagal visas 2007–2013 metų veiksmų programas iki 2012 m. gruodžio 31 d. išmokėta 17,6 mlrd. litų, iš jų 13,8 mlrd. litų – ES fondų lėšos (tai sudaro 59 procentus ES fondų lėšų, numatytų Lietuvai 2007–2013 metų programavimo laikotarpiu). Tik per 2012 metus projektams įgyvendinti išmokėta 3,5 mlrd. litų ES lėšų (15 procentų) ir ES fondų lėšos panaudojamos tokiu pat tempu, koks pasiektas ankstesniais metais. Daugiausia ES fondų lėšų 2012 metais išmokėta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros (413,9 mln. litų), transeuropinės reikšmės geležinkelio linijų modernizavimo ir plėtros (219,5 mln. litų), saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimo, miestų aplinkkelių tiesimo (194 mln. litų), mokslo ir studijų infrastruktūros stiprinimo (158,7 mln. litų) sričių projektų vykdytojams.
4 pav. Lietuvos 2007–2013 metų ES lėšų panaudojimo strategijos įgyvendinimas iki 2012 m. gruodžio 31 d., mlrd. litų
Šaltinis – 2007–2013 metų struktūrinės paramos ES struktūrinių fondų kompiuterinės, informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (SFMIS) duomenys
Nors ES struktūrinės paramos lėšos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, panaudojamos sparčiai, 2012 metų pradžioje institucijų, administruojančių ES struktūrinę paramą, patvirtinti lėšų panaudojimo planai nebuvo visiškai įgyvendinti. Dalį priemonių vėluota įgyvendinti planavimo (dokumentacijos, reikalingos atitinkamiems projektams ir (ar) priemonėms įgyvendinti parengimo, projektų planavimo, paraiškų vertinimo ir atrankos) etape, todėl buvo vėluojama pasirašyti sutartis. Taip pat buvo vėluojama įgyvendinti projektų veiklas ir atitinkamai laiku patirti išlaidų (ypač dėl laiku neįvykusių viešųjų pirkimų). Siekiant spręsti šias problemas, 2013 metais ypač daug dėmesio bus skiriama pareiškėjų, projektų vykdytojų ir institucijų, administruojančių ES struktūrinę paramą, žmogiškųjų išteklių ir administracinių gebėjimų stiprinimui, projektų vykdytojų konsultavimui.
Pasirengimas panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą
2012 metais nacionaliniu lygiu aktyviai rengtasi panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinę paramą. Komisijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos klausimams spręsti 2012 m. lapkričio 20 d. posėdyje pritarta, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa. Ši programa parengta siekiant įgyvendinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Kad būtų tinkamai pasirengta ES 2014–2020 metų finansinei perspektyvai, 2013 metais 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos pagrindu bus pradėti rengti 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos programavimo dokumentai (Partnerystės sutartis ir veiksmų programa).
Per 2013 metus planuojama sukurti 2014–2020 metų ES struktūrinės paramos administravimo Lietuvoje valdymo ir kontrolės sistemą: paskirti vadovaujančiąją, tvirtinančiąją, mokėjimo ir tarpines institucijas, teisės aktuose nustatyti jų atsakomybės sritis ir atliekamas funkcijas pagal ES reglamentų reikalavimus, taip pat parengti teisės aktus, reikalingus 2014–2020 metų ES struktūrinei paramai Lietuvoje administruoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 metų veiklos ataskaitos
2 priedas
NACIONALINIO SAUGUMO BŪKLĖS IR PLĖTROS 2012 METŲ ATASKAITA
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) teikia Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) nacionalinio saugumo būklės ir plėtros metinės ataskaitos dalį.
I. RIZIKOS VEIKSNIAI, PAVOJAI IR GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI
1. Išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės
Lietuvos tarptautinė padėtis 2012 metais išliko stabili. Pokyčių, kurie stipriai paveiktų nacionalinį saugumą, išorės aplinkoje neįvyko. Priklausymas NATO, Europos Sąjungai (toliau – ES) ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, konstruktyvūs ir geri tarpvalstybiniai santykiai, ypač su kaimynėmis Latvija ir Estija bei Šiaurės Europos valstybėmis, – svarbiausi esminės įtakos veiksniai, lėmę išlaikytą stabilią Lietuvos saugumo aplinką.
Lietuvos saugumo aplinkai įtakos turėjo visuotiniai ir regioniniai procesai – pasaulio rinkų nestabilumas, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, NATO operacija Afganistane, Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinės ambicijos, tarptautinių sankcijų įgyvendinimo ir kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu problematika, nedemokratiniai integraciniai projektai rytinėje kaimyninėje erdvėje. Lietuva, kaip euroatlantinės bendrijos dalis, įgyvendino ES ir NATO politiką, susijusią su šiais globaliais rizikos veiksniais, pavojais ir grėsmėmis.
1.1. Ekonominė ir energetinė priklausomybė
Pagrindinę grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų. Gamtinių dujų sektorius – pažeidžiamiausia Lietuvos energetikos sritis. Lietuva, kaip ir Latvija, Estija ir Suomija, neturėdamos jungčių su bendra ES dujų perdavimo sistema, yra izoliuotos nuo bendros ES dujų rinkos, todėl dujų kainos ir atsargų (ne)kaupimo problemos tebėra itin aktualios. Rusija toliau naudojo energetinius svertus politiniams tikslams, ypač santykių su kaimyninėmis šalimis srityje. Tiesioginę įtaką padėčiai Lietuvos dujų sektoriuje turėjo įtampa tarp šalies valdžios institucijų ir „Gazprom“ koncerno, kilusi dėl koncerno nepasitenkinimo Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus pertvarka. Vyko sudėtingos derybos su „Gazprom“ koncernu dėl ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo dujų rinkoje.
Rimtą grėsmę Lietuvai kelia trukdymas įgyvendinti Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo projektus. Projektų vėlavimą ir brangimą lėmė tiek nepakankama juos vykdančių įmonių kompetencija, patirties trūkumas ir aplaidus požiūris, tiek objektyvios priežastys: užsitęsusios derinimo procedūros, biurokratinės kliūtys, projektų neatitiktis techninių užduočių specifikacijoms, netiksli techninė dokumentacija ir panašiai. Svarbiausių Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo projektų įgyvendinimas strigo ir dėl nuolatinių vis didėjančių konfliktų tarp generalinio rangovo, subrangovų, Ignalinos atominės elektrinės personalo, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.
Lietuvos elektros energetikos sistemoje nėra konkurencingų elektros energijos generacijos pajėgumų, taigi dėl elektros energijos importo iš Rusijos ir Estijos trikdžių susidaro ypatinga padėtis sistemose ir rinkoje.
1.2. Branduolinės energetikos plėtojimas regione, nesilaikant tarptautinių branduolinės energetikos saugos standartų
Susirūpinimą kelia nedideliu atstumu nuo Lietuvos sienos ir sostinės Vilniaus Rusijos sparčiai vykdomi potencialiai nesaugių atominių elektrinių statybos projektai Astrave (Baltarusija) ir Kaliningrade (Rusija). Šie projektai įgyvendinami nepakankamai skaidriai, abejojama, ar jie atitinka tarptautinius aplinkosaugos ir branduolinės saugos reikalavimus. Be to, Rusija siekia pasinaudoti ES teikiamais formatais ir įtraukti Kaliningrado atominės elektrinės ir su jos statyba susijusios infrastruktūros klausimus į ES formatus, tokiu būdu konkuruodama su Lietuvos projektais, kuriems siekiama gauti europinį finansavimą.
Lietuva visomis politinėmis, teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis siekia, kad abi valstybės – Baltarusija ir Rusija, vykdydamos savo atominių elektrinių projektus, atsižvelgtų į Lietuvos interesus aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos požiūriu, atsakingai vertintų branduolinių elektrinių aikštelių vietos parinkimo kriterijus ir ypač atsižvelgtų į galimą neigiamą poveikį kaimyninėms šalims, taip pat laikytųsi visų tarptautinių aplinkosaugos, branduolinės ir radiacinės saugos reikalavimų, kad būtų užtikrintas mūsų valstybės ir žmonių saugumas. Šiuos klausimus Lietuva reguliariai kėlė ir kelia ES lygiu, taip pat visuose dvišaliuose formatuose ir tarptautinėse organizacijose (TATENA, JTO, Espoo, ESBO, NATO ir kitur).
Remiantis naujų branduolinių elektrinių projektus Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje įgyvendinančių organizacijų pranešimais, šių branduolinių elektrinių statybos aikštelėse jau vykdomi statybos darbai, nors poveikio aplinkai vertinimas dar nebaigtas ir nepradėta ar nebaigta konsultuotis su kaimyninėmis šalimis.
1.3. Kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką
Užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos, su jomis susiję asmenys ar organizacijos 2012 metais daugiausia stengėsi surinkti informaciją apie Lietuvos Respublikos gynybinę galią ir ekonominę sistemą. Vienas iš užsienio šalių žvalgybos tarnybų prioritetų – informacijos apie NATO infrastruktūrą rinkimas. Ypač domėtasi ir šalies energetiniais projektais.
Pastaraisiais metais pastebėta, kad greta tradicinių žvalgybinės informacijos rinkimo metodų (pavyzdžiui, agentūrinės žvalgybos) vis dažniau išnaudojamos kibernetinės erdvės galimybės. Pažymėtina, kad kibernetinės priemonės itin padidino nacionalinių informacinių sistemų pažeidžiamumą.
1.4. Kibernetinės atakos
Kibernetinės atakos tampa vis dažnesnės, o išpuolių technologijos – vis sudėtingesnės. Pagrindinis kibernetinių atakų tikslas – sutrikdyti kompiuterinių tinklų funkcionavimą, siekti juos užvaldyti, kuriant vadinamuosius „BotNet“ tinklus, rinkti informaciją. Kadangi sparčiai besivystančios informacinės technologijos ir komunikacijos suteikia naujų galimybių, o dauguma vartotojų, tarp jų ir valstybinės įstaigos, nėra tinkamai pasiruošę saugiai eksploatuoti technines naujoves, rinkoje siūlomi nauji sprendimai vis labiau panaudojami neteisėtam įsibrovimui į informacines sistemas. Tokio įsibrovimo grėsmę didina ir šių sistemų vartotojų neatsakingas požiūris į nustatytus saugumo reikalavimus, nekompetentingumas ir panašiai.
Lietuvos valstybės institucijos jau susidūrė su kibernetinio šnipinėjimo atvejais. Kai kurių valstybės institucijų kompiuteriuose aptikta kenkėjiškų programų, kurios galėjo perimti užkrėstų kompiuterių duomenis ir persiųsti juos nurodytais adresais. Kyla pavojus ir informacijos perdavimo diplomatinėms atstovybėms užsienyje saugumo užtikrinimui.
Informacinių technologijų plėtros sąlygomis priešiškų valstybių kibernetinių pajėgumų stiprinimas ir kibernetinių nusikaltėlių aktyvumas tampa vis didesne grėsme Lietuvos informacinėms sistemoms, taip pat įslaptintos ir kitos svarbios informacijos saugumui. Prognozuojama, kad pagrindiniai atakų objektai gali būti su NATO ir ES susijusi informacija, Lietuvos valstybinio ir privataus sektorių duomenys, Lietuvos informacinės sistemos, viešosios paslaugos ir kiti interneto ištekliai.
1.5. Informacinės atakos
Lietuvai tenka veikti informacinėje aplinkoje, kurioje nacionalinių interesų įgyvendinimą nuolat lydi įvairių užsienio subjektų rengiamos informacinės atakos. Skirtingų požiūrių priešpriešos paaštrėjimas, pasireiškiantis suintensyvėjusiomis informacinėmis atakomis, ypač matomas tada, kai Lietuva imasi aktyvių savo užsienio politikos, gynybos prioritetų ir energetikos projektų įgyvendinimo veiksmų.
Kritiška viešoji nuomonė klausimais, susijusiais su nacionalinio saugumo interesais, visuotinėje regioninėje ir nacionalinėje informacinėse erdvėse formuojama įvairiais metodais. Dažniausiai ne agresyviai, o žingsnis po žingsnio atitinkama informacinė žinia paskleidžiama per televiziją, spaudą, internetinius portalus, socialinius tinklalapius, konferencijas, fondus, nevyriausybines organizacijas, tarptautinius susitikimus, oficialių pareigūnų pareiškimus, protesto akcijas ir panašiai. Praktika rodo, kad informacinės atakos objektu tampa tiek visos visuomenės, tiek atskirų jos grupių ar asmenų nuomonė vienu ar kitu šaliai svarbiu klausimu. Priešiško subjekto turimų ir plėtojamų priemonių vyravimas nepalankiai veikia visuomenės nuostatas dėl Lietuvos Respublikos institucijų vykdomos politikos.
Dažnai informacinių atakų turinį konkrečiu momentu lemia tos dienos aktualijos. Kita vertus, informacinių išpuolių objektais pakaitomis tampa tos pačios sritys, sudarančios saugios valstybės vizijos esmę, pirmiausia – užsienio politika ir krašto apsauga.
Lietuvos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu dažnai stengiamasi sumenkinti šalies pastangas skatinti demokratizacijos procesus Rytų Europoje. Atvirai abejojama Lietuvos sugebėjimu konstruktyviai įsitraukti į regioninių tarptautinių organizacijų (NATO, ES) vykdomą veiklą. Kita vertus, siekiama suformuoti kuo palankesnį požiūrį į eurazinius integracijos projektus. Be to, dažniau išryškinami ir plačiai skelbiami įtampą santykių su kaimynais srityje keliantys klausimai.
Gynybos srities atžvilgiu regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis abejojama dėl Lietuvos Respublikos gynybinių pajėgumų gebėjimo kaip lygiems su lygiais veikti su ES ir NATO šalių narių kariniais vienetais. Kartu visuomenėje kurstomas netikrumas dėl NATO pasiryžimo užtikrinti Lietuvos saugumą. Siekiama susilpninti Lietuvos visuomenę vienijančių idėjų ir vertybių pagrindus – iškraipomi Lietuvos istorijos faktai, nekorektiškai pateikiami istoriniai įvykiai, bandoma visuomenę ir tarptautinę bendruomenę įtikinti modernios Lietuvos siekiu „perrašyti istoriją“, „reabilituoti neonacizmą“ ar „nepaisyti europietiškų vertybių“.
Prieš Lietuvą nukreiptų informacinių atakų strategija kuriama trečiųjų šalių užsienio ir informacinę politiką formuojančių subjektų ir įvairių su jais susijusių organizacijų. Šiame procese dalyvauja ir užsienio šalių žvalgybos bei saugumo tarnybos. Jos iš dalies prisideda prie informacinių kampanijų, vykdomų Lietuvos žiniasklaidos priemonių, nevyriausybinių organizacijų ir judėjimų, finansavimo ir koordinavimo.
1.6. Euroatlantinės bendrijos iššūkiai
Nepaisant išliekančių iššūkių, euroatlantiniais ryšiais pagrįstas NATO ir ES valstybių narių bendradarbiavimas tebėra gyvybingas. Dėl užsitęsusios euro zonos skolų krizės 2012 metais ES valstybės narės daugiausia dėmesio skyrė finansinių problemų sprendimui. Nors Europos valstybės negalėjo užtikrinti pakankamo nacionalinio gynybos finansavimo ir atotrūkis tarp JAV ir Europos valstybių skiriamų išlaidų gynybai didėjo, toliau bendromis pastangomis buvo siekiama plėtoti daugiašaliu bendradarbiavimu pagrįstas pajėgumų kūrimo ir stiprinimo iniciatyvas. NATO gebėjimą reaguoti į kylančius saugumo iššūkius atskleidė 2012 metų spalį įvykęs Turkijos–Sirijos pasienio konfliktas – jam sureguliuoti sąjungininkių solidariu sprendimu Turkijoje dislokuotos NATO priešraketinės sistemos.
1.7. Tradicinės galios politikos apraiškos
2012 metais Rusija toliau stiprino karinius pajėgumus Vakarų kryptimi, taip pat ir Karaliaučiaus srityje. Čia pastatytas moderniausias priešraketinės gynybos radaras, dislokuoti moderniausi priešlėktuvinės gynybos kompleksai. Karaliaučiaus srityje dislokuotas Rusijos Federacijos Baltijos laivynas aprūpinamas naujais kovos laivais. Paskelbti planai srityje dislokuoti ir moderniausią puolamąją ginkluotę – raketų kompleksus „Iskander-M“. Auganti karinė galia demonstruota vykdant reguliarius strateginės aviacijos skrydžius virš tarptautinių vandenų (taip pat ir virš Baltijos jūros); tokio pobūdžio skrydžiai atnaujinti po ilgos pertraukos ir tampa reguliarūs. Pažymėtina, kad 2010 metais patvirtintoje Rusijos karinėje doktrinoje NATO atvirai įvardijama kaip karo pavojaus šaltinis. Jau įprasta, kad Rusijos karinis jūrų laivynas patruliuoja strategiškai svarbiose Pasaulinio vandenyno vietose.
Rusija yra nurodžiusi, kad vienas iš strateginių jos tikslų – sukurti modernias aukštos kovinės parengties pajėgas. Pajėgoms perginkluoti modernia ginkluote iki 2020 metų numatyta skirti beveik 20 trilijonų Rusijos rublių (daugiau nei 1,7 trilijono litų), kartu nuosekliai didinti Rusijos Federacijos karinį biudžetą.
1.8. Neskaidrūs, nedemokratiniai, kitų valstybių piliečių laisva valia neparemti integraciniai projektai kaimyninėje erdvėje
Rusijos Federacijos užsienio politikos prioritetai ir veikimo posovietinėje erdvėje principai nesikeitė. Konsoliduodama įtaką ir inicijuodama integracijos procesus posovietinėje erdvėje, Rusija taip pat siekia atsverti didėjančią Kinijos įtaką (ypač Centrinėje Azijoje), stabdyti ES įtakos plėtrą posovietinėje erdvėje ir marginalizuoti JAV vaidmenį regione.
Pastaruoju metu daugiausia dėmesio Rusija skiria Muitų sąjungai ir ekonominei Eurazijos integracijai.
Nuo 2012 m. sausio 1 d. tarp Muitų sąjungos valstybių narių jau veikia vieninga ekonominė erdvė, taip pat įsteigtos institucijos, reikalingos Eurazijos sąjungai sukurti (planuojama 2015 metais). Šiuo metu Rusija siekia didinti esamų Muitų sąjungos valstybių narių integraciją ir į integracijos procesus stengiasi įtraukti Ukrainą.
Vienas iš nerimą keliančių veiksnių – stiprėjantis autoritarinis valdymas Baltarusijoje. Jis pristabdė šios šalies santykių su ES ir JAV normalizavimą ir didino tarptautinę izoliaciją. Ekonomikos ir finansų krizė paspartino Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos remiamus integracijos procesus NVS erdvėje, taip pat sudarė prielaidas toliau didėti Baltarusijos politinei, ekonominei ir karinei priklausomybei nuo Rusijos.
Rusija taip pat daug dėmesio skyrė Ukrainai, kuri toliau balansavo tarp Rusijos ir ES.
1.9. Pasaulio ekonomikos ir finansų krizės ilgalaikis poveikis šalies ekonominėms galioms
Lietuvos ekonomika – nedidelio masto ir labai atvira, todėl pasaulio finansų krizės trumpalaikis poveikis jos ūkiui buvo stiprus ir didelis: mažėjo bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP), augo nedarbas, dėl to stipriai sumažėjo įplaukų į valstybės biudžetą, o tai kėlė įtampą viešųjų finansų srityje.
Trumpojo laikotarpio problemos Lietuvos ekonomikai ilguoju laikotarpiu didelės žalos nepadarė, atvirkščiai, net ją sustiprino. Didžiosios recesijos sąlygomis šalies ūkio struktūra negalėjo išlikti nepakitusi, todėl daug nekonkurencingų ir neprekybine veikla užsiimančių įmonių bankrutavo. Kiti verslo atstovai buvo priversti optimizuoti savo veiklą ir ieškoti naujų rinkų. Lietuvos eksporto rodikliai, nepaisant nepalankios išorės aplinkos, dėl išaugusio konkurencingumo greitai viršijo buvusiuosius iki krizės, išorės sektoriaus deficitas tapo praktiškai subalansuotas, o nedarbas pradėjo mažėti. Taigi ilguoju laikotarpiu privačioji ekonomikos dalis netgi užsitikrino didesnį augimo potencialą. Tačiau mažmeninės prekybos ir pragyvenimo lygio (atlyginimų) rodikliai nuo trumpojo laikotarpio šoko 2012 metais dar nebuvo atsigavę.
Kita vertus, 2008 metų pasaulio finansų krizė turėjo neigiamos įtakos viešiesiems finansams ir ilgesniu nei trumpuoju laikotarpiu. Visų pirma, dėl staiga išaugusio biudžeto deficito reikėjo didinti mokesčius, plėsti mokestines bazes ir riboti valstybės išlaidas. Kadangi valstybės biudžeto deficitas buvo finansuojamas skolinantis, stipriai išaugo Lietuvos viešoji skola – iki maždaug 40 procentų BVP 2012 metais. Dėl šių priežasčių sumažėjo šalies fiskalinė erdvė.
1.10. Nestabilumas regione ir pasaulyje
2012 metais dar labiau paaštrėjo santykiai tarp Baltarusijos ir ES valstybių narių. Reaguodama į represinius Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos režimo veiksmus prieš opoziciją, ES patvirtino naują sankcijų paketą. Atsakydama į tai, Baltarusija išsiuntė iš šalies ES specialųjį pasiuntinį Minske ir Lenkijos ambasadorių konsultacijoms, o tai paskatino ES atšaukti iš Minsko visus 27 valstybių narių ambasadorius.
Kai kuriuose geografiškai nuo Lietuvos nutolusiuose pasaulio regionuose susidarė sąlygos formuotis įtampos ir nestabilumo židiniams – kilo etniniai, religiniai ar tarpvalstybiniai konfliktai.
Afganistane 2012 metais politinė, saugumo, ekonominė padėtis tebebuvo nestabili. Pagrindiniai tai lemiantys veiksniai – nemažėjantis Talibano kovinis aktyvumas, centrinės valdžios institucijų neefektyvumas ir išplitusi korupcija, lėtas susitaikymo procesas, nepakankamai greitai gerėjanti socialinė ir ekonominė situacija. Operacijoje Afganistane dalyvaujančios šalys palaipsniui mažina pajėgų skaičių, ruošdamosi iki 2014 metų pabaigos perduoti atsakomybę už saugumą Afganistano nacionalinėms pajėgoms. Nestabili saugumo būklė Afganistane kels įvairių pavojų Afganistane dislokuotų Lietuvos karių ir civilinio personalo saugumui, ypač pajėgų išvedimo laikotarpiu.
Lietuvai rengiantis nuo 2013 metų II pusmečio dalyvauti ES kovos su piratavimu jūrų operacijoje ATALANTA su autonomine laivo apsaugos grupe ir nusprendus prisidėti prie ES karių mokymo misijos Malyje, aktualus tampa Afrikos Kyšulio ir Sahelio regiono saugumas. 2010–2011 metų sandūroje prasidėję masiniai neramumai Viduriniuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (Egiptas, Libija, Tunisas), vadinamasis Arabų pavasaris, lėmė reikšmingus pokyčius visame regione. Praėjus 2 metams nuo proceso pradžios, padėtis regione vis dar nestabili ir permaininga. Trapios pereinamosios regiono valstybių vyriausybės ir susilpnėję autokratiniai režimai, sunkiai sprendžiamos socialinės ir ekonominės problemos sudaro sąlygas atsinaujinti etninės ir religinės įtampos židiniams.
Didžiausią grėsmę Viduriniųjų Rytų regione kelia tebesitęsianti nestabili situacija Sirijoje. 2012 metais ginkluotas konfliktas tarp Sirijos prezidento Basharo al-Assado pajėgų ir sukilėlių pasiekė kritinį mastą: žuvo daugybė civilių, o konfliktas ėmė plisti į kitas religinių nesutarimų kamuojamas kaimynines valstybes (Libaną).
1.11. Tarptautinis terorizmas
Bendra tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvos Respublikai per 2012 metus nepakito – tebėra maža, tiesioginių terorizmo apraiškų šalyje nenustatyta, tačiau neatmestina rizika, kad asmenys, susiję su teroristine veikla, gali pasinaudoti Lietuvos Respublika, kaip tranzito valstybe, paramai tarptautiniam terorizmui. Terorizmo išpuolių rizika gali padidėti, Lietuvos kariams įsitraukiant į naujas tarptautines misijas.
Bendrai visam Europos regionui tarptautinio terorizmo grėsmę kelia islamistinės ideologijos motyvuoti ekstremistai ir teroristai. Jie šiuo metu kelia didesnę grėsmę dėl besikeičiančios padėties Artimuosiuose Rytuose – daugelis Arabų pavasario paveiktų valstybių nebeskiria pakankamai dėmesio kovai su terorizmu.
2012 metais daugelyje ES valstybių narių buvo matomi aktyvūs islamistų teroristinių išpuolių planavimo ir rengimo veiksmai. Naudodamiesi nevaržomo judėjimo Šengeno erdvėje galimybėmis, islamistus ir tarptautines teroristines organizacijas remiantys asmenys gali kurti islamistų kuopeles Lietuvoje ir vykdyti ekstremistinę veiklą. Neatmestina galimybė, kad Lietuvos gyventojai taip pat gali dalyvauti tarptautinių teroristinių organizacijų veikloje užsienyje.
Kai kuriose ES valstybėse narėse veikiančios etninės-nacionalistinės, separatistinės ir anarchistinės grupuotės terorizmo grėsmės Lietuvai nekelia, tačiau neatmestina, kad su šiomis grupuotėmis susiję asmenys taip pat gali veikti Lietuvoje.
Terorizmo grėsmę Lietuvai ir kitoms ES valstybėms narėms gali kelti pavieniai asmenys, kurie, įkvėpti ekstremistinių ideologijų, gali savarankiškai planuoti teroristinius išpuolius. Dažniausiai tokie pavieniai ekstremistai nežinomi teisėsaugai, nepalaiko ryšių su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis ar ekstremistų grupuotėmis ir išpuolius planuoja savarankiškai.
1.12. Masinio naikinimo ginklų (taip pat jų sudedamųjų dalių ir gamybos technologijų) platinimas
Masinio naikinimo ginklų, medžiagų ir technologijų platinimas kelia grėsmę saugumui ir stabilumui pasaulyje, išlieka pavojus, kad jie gali būti panaudoti prieš NATO valstybes ir jų interesus. Tarptautinė bendruomenė siekia užkirsti kelią, kad valstybinės ar nevalstybinės grupuotės neįgytų šių ginklų, medžiagų ir technologijų. Lietuva remia veiksmingų tarptautinių mechanizmų stiprinimą, siekiant užtikrinti visų rūšių masinio naikinimo ginklų, jų gamyboje naudojamų medžiagų ir technologijų kontrolę ir neplatinimą.
1.13. Tarptautinis organizuotas nusikalstamumas ir kiti tarpvalstybiniai nusikaltimai
Pagal ES nustatytus kriterijus 2012 metais Lietuvoje veikusios 9 organizuotos nusikalstamos grupuotės, vienijančios daugiau kaip 400 narių, pripažintos tarptautinio lygio organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis.
Dauguma organizuotų nusikalstamų grupuočių greitai ir lanksčiai prisitaiko prie nacionalinių ir tarptautinių ekonominių, teisinių, socialinių ir kitų pokyčių, efektyviai naudojasi įstatymų spragomis ir pažangiomis technologijų naujovėmis. Pastaruoju metu vis daugiau organizuotų nusikalstamų grupuočių nebenaudoja smurto, tampa atviresnės viena kitai, mažiau susipriešinusios tarpusavyje ir dažniau bendradarbiauja organizuodamos nusikalstamą veiką – pasidalija veikos sritis ir funkcijas. Organizuotos nusikalstamos grupuotės specializuojasi nebe konkrečių nusikalstamų veikų srityse, o vis dažniau užsiima visų sričių pelningiausia nusikalstama veika ir siekia plėtoti tokios veikos galimybes užsienio valstybėse, kuriose didelė rinka lemia didesnį pelną ir mažina riziką būti sulaikytiems.
Dėl ekonominių ir įvairiausių kitų priežasčių daugėjant migruojančių į užsienį Lietuvos gyventojų ilgesniam laikui uždarbiauti, užsienio valstybėse vis daugiau asmenų susiduria su teisėto įsidarbinimo ir teisėtų pajamų problemomis. Taip atsiranda palanki prielaida organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms tokius asmenis verbuoti nusikalstamoms veikoms daryti, tikintis išvengti jų baudžiamojo persekiojimo Lietuvoje.
Pagrindiniai Lietuvos organizuotų nusikalstamų grupuočių bruožai: lyderystė Baltijos jūros šalių regione, tarpininkavimas tarp Rusijos, ES valstybių narių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių, tarptautinis mobilumas, naudojimasis pažangiausiomis informacijos ir komunikacijos technologijomis, disponavimas dideliais finansiniais ištekliais, didelė korupcinė įtaka.
Daugėja kvalifikuoto sukčiavimo atvejų, kada naudojami fiktyvių ūkio subjektų duomenys ar suklastoti asmens tapatybės dokumentai. Šios veikos, ilgai išliekančios latentinės, apima kelių šalių teritorijas, fiksuojama daug nukentėjusiųjų. Prie kvalifikuoto sukčiavimo priskiriamas pastaraisiais metais paplitęs krovinių užvaldymas apgaulės būdu, kada pasisavinami į ES valstybes nares, Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką vilkikais gabenami kroviniai. Lietuvos piliečių užsienyje padaromi nusikaltimai dažnai būna inicijuoti ir suplanuoti Lietuvoje.
Dėl sparčios informacinių technologijų plėtros ir naujų elektroninių paslaugų gausėjimo daug ekonominės, profesinės ir kitokių rūšių veiklos perkeliama į elektroninę erdvę. Į šią erdvę ir organizuotos nusikalstamos grupuotės perkelia dalį savo nusikalstamos veikos. Pažangios informacinių technologijų naujovės sparčiai pritaikomos nusikaltimams elektroninėje erdvėje daryti, iš jų pelningiausios nukreipiamos į finansų sektorių (e. komerciją ir e. bankininkystę). Dažnai nusikaltimai elektroninėje erdvėje padaromi pasinaudojant tarpinėmis stotimis (angl. proxy server), esančiomis skirtingose pasaulio valstybėse. Tai dažnai apsunkina tokių nusikaltimų tyrimą, ypač tada, kai reikalinga skubi kompetentingų užsienio valstybių institucijų teisinė ar techninė pagalba.
2. Vidaus rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės
2.1. Netolygi socialinė ir ekonominė raida
Pasaulio finansų krizės, prasidėjusios 2008 metais, nulemtas socialines pasekmes sustiprino vykdyta fiskalinio konsolidavimo politika. Didėjo nedarbo lygis, mažėjo gyventojų pajamos ir jų perkamoji galia. Didžiausią finansų krizės naštą patyrė mažas pajamas turintys gyventojai, kurių skaičių didino augantis nedarbas.
Socialinės pašalpos gavėjų nuo 2007 metų nuosekliai daugėjo: 2012 metais socialines pašalpas gavo 7,4 procento šalies gyventojų. Pagrindinė socialinės pašalpos gavėjų gausėjimo priežastis – nedarbo augimas. 2012 metais registruotų bedarbių, palyginti su 2007 metais, padaugėjo 3,4 karto.
Teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką 2012 metų pabaigoje turėjo 36,7 tūkst. registruotų bedarbių (17,5 procento visų registruotų bedarbių). Ilgalaikiai bedarbiai, priskirtini prie pažeidžiamiausių gyventojų grupių, sudarė 30,4 procento visų registruotų bedarbių.
2011 metais Lietuvos gyventojų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2010 metais, sumažėjo nuo 20,2 procento iki 20 procentų. Skurdo rizikos lygį lemia pajamų dydis ir namų ūkių sudėtis. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai. Kas antras bedarbis ir kas dešimtas dirbantysis patyrė skurdo riziką. Maksimalus socialinės pašalpos dydis – 350 litų, tai sudaro 51 procentą skurdo rizikos ribos dydžio. Patiriančių skurdo riziką gyventojų pajamos buvo vidutiniškai 28,7 procento mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Didelis ilgalaikis nedarbas, mažos pajamos ir nepakankamas minimalių garantijų darbo jėgai užtikrinimas skatina ekonominę darbingo amžiaus asmenų emigraciją, spartina visuomenės senėjimą ir gausina išlaikytinių, tenkančių vienam dirbančiajam.
Didėjantis socialinės pašalpos gavėjų skaičius parodė, kad 7,4 procento Lietuvos gyventojų iš gautų pajamų negalėjo patenkinti minimalių savo poreikių. Vertinant valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo deficito mastą, ribojantį galimybes mažinti skurdo lygį ir išvengti asmenų, gaunančių socialines išmokas, gyvenimo lygio kritimo žemiau skurdo ribos, galima daryti išvadą, kad ekonomikos krizės socialinės pasekmės yra ilgalaikės ir sudaro potencialią grėsmę socialiniam saugumui.
2.2. Didelė gyventojų emigracija
Didelį Lietuvos gyventojų emigracijos srautą lemia ekonominės priežastys. Lietuvą paliekantys gyventojai tikisi susirasti gerai mokamą darbą ir pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Nuo 2008 metų augant nedarbui, didėjo emigracijos lygis. Nuo 2010 metų nedarbui pradėjus mažėti, emigracija taip pat sulėtėjo. 2012 metais, palyginti su 2011 metais, emigravusių iš Lietuvos gyventojų sumažėjo penktadaliu (20,3 procento), atvykstančių į Lietuvą asmenų padaugėjo 36 procentais.
Esant dideliam nedarbui, emigracija padeda spręsti šią problemą, nes pagrindinę emigruojančių gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus asmenys. Tikėtina, kad pradėjus augti ekonomikai Lietuvoje darbo jėgos gali pristigti. Kita vertus, emigracija mažina darbingo amžiaus gyventojų, spartina visuomenės senėjimo procesą ir didina socialinių išlaidų poreikį.
2.3. Visuomenės sveikatos būklės blogėjimas
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtas vartojimas Lietuvoje per 4 metus sumažėjo, o alkoholio ir tabako vartojimo paplitimas beveik nepakito.
2011 metais Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 73,89 metų. Sumažėjo skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės gyvenimo trukmės – dabar jis sudaro 10,6 metų. Miesto gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2,5 metų ilgesnė nei kaimo gyventojų. Lietuvoje gimusių vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė mažiausia ES, moterų vidutinė gyvenimo trukmė priartėjo prie naujųjų ES valstybių narių vidurkio.
Lietuvoje per pastaruosius 4 metus daug mažiau paskiepijama tiek kūdikių ir vaikų, tiek suaugusiųjų, o tai gali sukelti užkrečiamųjų ligų, valdomų skiepais, protrūkius, epidemijas ir lemti mirties atvejus. Atsisakoma skiepyti savo vaikus dėl negatyvios visuomenės nuomonės apie skiepų naudą. Toliau daugėjant asmenų, nepaskiepytų nuo įvairių užkrečiamųjų ligų, kyla grėsme ne tik pačiam nepasiskiepijusiam asmeniui, bet ir visuomenei.
2012 metais padidėjo sergamumas virusiniu hepatitu A. Negalutiniais duomenimis, 2012 metais Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruota 117 hepatito A atvejų (2011 metais – 17, 2010 metais – 16 atvejų).
Negalutiniais duomenimis, 2012 metais Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje užregistruota 20 leptospirozės atvejų (2011 metais – 3 atvejai, 2010 ir 2009 metais – po 5 atvejus).
2012 metais Lietuvoje užregistruota 160 naujų užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejų (2011 metais – 166, 2010 metais – 153 atvejai). Iš viso per visą ŽIV registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988–2012 metais) nustatyta 2 060 ŽIV užsikrėtusių asmenų. Pastaraisiais metais susirūpinimą kelia ŽIV plitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.
Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose per 2012 metus dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas iš viso užregistruota 5 890 asmenų.
2.4. Nusikalstamumas ir šešėlinė ekonomika
Nusikalstamumas. 2012 metais Lietuvoje gausėjo nusikalstamų veikų – padaugėjo užregistruotų fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejų ir grasinimų nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą arba asmens terorizavimo atvejų. Tai susiję su 2011 metais įsigaliojusio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įgyvendinimu. Įsigaliojus šiam įstatymui, išaugo policijos pareigūnų darbo krūvis. Dėl šios priežasties policija nebeturi galimybės tokia pačia apimtimi vykdyti prevencinių ir viešosios tvarkos palaikymo priemonių ir tai gali turėti neigiamos įtakos viešajam saugumui.
2012 metais, palyginti su 2011 metais, mažiau užregistruota tyčinių nužudymų, sunkių sveikatos sutrikdymų, plėšimų, vagysčių. Šiek tiek mažiau užregistruota ir sukčiavimo atvejų. Padaugėjo viešosios tvarkos pažeidimų.
Nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, lemia ilgainiui susiformavusi stabili paklausa Lietuvos vidaus rinkoje ir didelės išorinės rinkos (pavyzdžiui, Rusija, Šiaurės Europos valstybės). Teisėsaugos institucijoms vis sudėtingiau kovoti su neteisėta narkotikų apyvarta dėl šios apyvartos globalizacijos, didelio nelegalaus pelno ir didelės korupcijos šioje srityje, sparčiai augančios naujų psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos. Veiksmingai kovoti su šiais reiškiniais trukdo ir skirtingas įvairiose pasaulio valstybėse naujų psichoaktyviųjų medžiagų apyvartos teisinis reguliavimas. Grėsmę kelia naujų sintetinių narkotinių medžiagų gamyba ir platinimas.
Valstybės sienos pažeidimai ir nelegali migracija. 2012 metais tendencingai didėjo valstybės sienos su Baltarusijos Respublika pažeidimų ir mažėjo valstybės sienos su Rusijos Federacija pažeidimų. 2012 metais valstybės sienos pažeidimo atvejų užfiksuota 8,8 procento daugiau nei 2011 metais.
2012 metais, palyginti su 2011 metais, sulaikyta 60 procentų daugiau valstybės sienos pažeidėjų, daugiausia dėl suintensyvėjusios Gruzijos ir Vietnamo piliečių nelegalios migracijos. Pažymėtina, kad didžiausi nelegalios migracijos srautai per ES išorės sieną driekiasi iš Baltarusijos Respublikos, todėl labai svarbu, kad Lietuvos ir Baltarusijos tarnybos, atsakingos už sienos apsaugą, veiksmingai bendradarbiautų šiuo klausimu. Tačiau pastaraisiais metais dėl Baltarusijos kaltės labai pablogėjęs bendradarbiavimas turi neigiamos įtakos valstybės sienos apsaugos efektyvumui. Po įvykusių kelių Lietuvos ir Baltarusijos sienos apsaugos tarnybų atstovų susitikimų ir rašytinių vadovų kreipimųsi padėtis nepasikeitė.
Trečiųjų šalių piliečių mėginimas atvykti į Lietuvą, pasinaudojant melagingais pagrindais gautomis Šengeno vizomis, – vis dar aktualus neteisėto patekimo į Šengeno erdvę būdas.
Šešėlinė ekonomika. Didžiausią įtaką valstybės biudžeto surinkimui daro pažeidimai, susiję su neteisėta tabako, alkoholio gaminių ir naftos produktų apyvarta.
2012 metais neoficialios tabako gaminių apyvartos mastas pakito labai nedaug, tačiau išryškėjo tendencija perkelti tabako gaminių kontrabandos gabenimą nuo sienos su Rusijos Federacija prie sienos su Baltarusijos Respublika.
Pasienio ruože 84 procentus užfiksuotų kontrabandos atvejų sudaro tabako gaminių kontrabanda. 2012 metais sulaikytų tabako gaminių, palyginti su 2011 metais, padidėjo 10,7 procento. Didesnę nelegalios rinkos dalį užima Baltarusijos Respublikoje pagamintų cigarečių kontrabanda, o kontrabandinių tabako gaminių su Rusijos Federacijos banderolėmis mažėja.
Pastaraisiais metais iš kaimyninių šalių įvežama daugiau įvairiausių prekių, kuriose daug denatūruoto etilo alkoholio, tinkamo nelegalių alkoholinių gėrimų gamybai.
Lietuvoje ir toliau vyrauja smulki naftos produktų kontrabanda, dažniausiai degalai į Lietuvą patenka su krovinius vežančiais vilkikais, paslėpti papildomose įvažiuojančių iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos Respublikos vilkikų talpyklose.
Nemažėja nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta ūkine-komercine veikla, tam įtakos turėjo legaliai veikusių bendrovių bankroto atvejų pagausėjimas. Atsiradusios laisvos komercinės veiklos nišos užpildomos fizinių asmenų (dažniausiai bankrutavusių įmonių specialistų) nelegaliai vykdoma komercine prekybos ar paslaugų veikla.
2.5. Korupcija
Sociologinių tyrimų duomenys rodo žmonių nepasitikėjimą tiek įstatymų leidžiamąja, tiek vykdomąja valdžia ir politinėmis partijomis. Nepasitikėjimas valdžia ir jos institucijomis susijęs su galbūt neteisėtu poveikiu priimant sprendimus, netinkamu lobizmo reglamentavimu, menka atsakomybe už priimtus sprendimus, pasenusiais ir (ar) netinkamai politikų ir valstybės tarnautojų elgesį reglamentuojančiais teisės aktais ir kitomis esamomis problemomis.
Viena iš sričių, kurioje didžiausia korupcijos rizika ir paplitimas, tebėra viešieji pirkimai ir jų sritys: transporto infrastruktūros plėtra, sveikatos apsauga, komunalinis ūkis, informacinių technologijų pirkimai ir kita.
Korupciją ūkio subjektų priežiūros srityje lemia vis dar dideli priežiūros institucijų ir verslui taikomų teisės aktų reikalavimai, taip pat gana ilgas kai kurių leidimų ir licencijų išdavimo terminas.
Nors vykdomomis reformomis ūkio subjektų priežiūros funkcijas atliekančių institucijų sumažinta, tačiau korupcijos lygis šioje srityje ir toliau gana aukštas – sociologiniais tyrimais įrodyta, kad tarp labiausiai korumpuotų įstaigų patenka ir ūkio subjektų priežiūros institucijos.
Viena iš sričių, kurioje didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, – teismų veikla. Korupcija teisingumą vykdančiose institucijose jau daug metų nemažėja dėl šių problemų: teisėjų atsakomybės trūkumo, uždarumo, bylų paskirstymo sistemos netobulumo, galimų teisėjų korupcinių ryšių su advokatais, notarais, antstoliais ir bankroto administratoriais.
Lietuvoje vis dar aukštas smulkiosios korupcijos lygis. Kadangi smulkioji korupcija paplitusi institucijose, kuriose gyventojai lankosi kasdien, todėl, nors ir vienkartinė, neigiama jų patirtis sukuria įspūdį apie plačiai paplitusį ir visa apimantį kyšininkavimą, didina nepasitikėjimą valstybės ir savivaldybių įstaigomis. Sociologinių tyrimų rezultatai rodo, kad per pastaruosius 5 metus visų lygių ligoninės ir poliklinikos, kelių policija ir savivaldybės, ypač jų žemėtvarkos skyriai, patenka tarp 5 labiausiai korumpuotų institucijų Lietuvoje.
2.6. Politinis radikalizmas ir ekstremizmas
Lietuvoje kraštutines ideologijas propaguojančios organizacijos ir grupės, nepaisant sudėtingos valstybės ekonominės padėties ir išorės poveikio veiksnių, yra negausios ir neįtakingos. Jų nariai visuomenės dėmesio dažniausiai siekia viešosiomis akcijomis ir kontroversiška retorika. Kraštutinių pažiūrų aktyvistai naudojasi ir žiniasklaidos priemonėmis, o šios neretai jų veiklai skiria neproporcingai daug dėmesio.
2012 metais Lietuvoje, nors ir vyko Seimo rinkimai, neužfiksuota didesnio kraštutinių dešiniųjų organizacijų ir grupių veiklos suaktyvėjimo. Daugumos jų veikla priklausė nuo vieno ar kelių vadovaujančių asmenų aktyvumo. Nors su dešiniaisiais ekstremistais siejamų smurto ir vandalizmo aktų nedaugėjo, tačiau ir pavienius išpuolius suinteresuotos išorės įtakos grupės stengėsi panaudoti kaip valstybės kompromitavimo įrankį.
Kraštutinei kairiajai marksizmo-leninizmo srovei būdingų bruožų galima aptikti Socialistinio liaudies fronto veikloje. Partijos vadovybė deklaruoja siekį atsisakyti rinkos ekonomikos modelio ir prieštarauja daugumai ES ir NATO vykdomos politikos krypčių. Socialistinis liaudies frontas veikia kaip Baltijos valstybių reakcingus visuomenės sluoksnius vienijančios sistemos sudėtinė dalis. Organizacijos veiklą koordinuoja išorės įtakos grupės, suinteresuotos Vidurio ir Rytų Europos valstybių silpninimu.
2.7. Įslaptintos informacijos netekimas ir (ar) atskleidimas
Įgaliotos institucijos nuolat kontroliuoja, kaip laikomasi nacionalinės įslaptintos informacijos, taip pat NATO ir ES Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų, atlieka paslapčių subjektų patikrinimus. Šių patikrinimų rezultatai vertintini kaip pakankamai geri. Tačiau įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo rizikos veiksnys visą laiką tebėra personalo patikimumas ir sąmoningumas, ypač apdorojant įslaptintą informaciją elektroninėmis priemonėmis.
2.8. Valstybės lygio gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio ekstremaliosios situacijos
2012 metais valstybės lygio branduolinių ar radiologinių avarijų neįvyko. Daug įvykių sukėlė gamtinio pobūdžio, ypač hidrometeorologiniai, reiškiniai. Pasaulio ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozuoja, kad ateityje dėl intensyvėjančių klimato reiškinių gausės gamtinio pobūdžio ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų.
Pastarąjį dešimtmetį avarijų elektros tinkluose dėl stichinių meteorologinių reiškinių įvyksta beveik kasmet. 2012 metais užfiksuotos avarijos akcinių bendrovių LESTO, „ORLEN Lietuva“ ir LITGRID įrenginiuose ir elektros tinkluose. Keliuose regionuose buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas beveik 270 000 vartotojų.
Per kelerius metus labai sumažėjo su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių incidentų. Sugriežtinus kontrolę ir apskaitą, jų vis mažiau išmetama miškuose ar pakelėse.
II. NACIONALINIO SAUGUMO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI
3. Užsienio ir gynybos politika
3.1. Aktyvi ir atsakinga narystė NATO
2012 metais toliau buvo įtvirtinami NATO kolektyvinės gynybos tikslai, įgyvendinami NATO uždaviniai krizių valdymo ir tarptautinio saugumo palaikymo srityse. Pasiekta ilgalaikių Lietuvos nacionaliniam saugumui svarbių sprendimų, susijusių su kolektyvine gynyba, oro policija, energetinio saugumo iniciatyva.
Peržiūrėjus NATO gynybos ir atgrasymo laikyseną, patvirtinta, kad bus išlaikytas branduolinės politikos status quo, – tai reiškia, kad JAV ir toliau turėtų išlaikyti savo branduolinius ginklus Europoje. Patvirtinta, kad NATO priešraketinės gynybos sistema apims visą Aljanso teritoriją, pradėta aktyvuoti pirmoji fazė.
2012 metais buvo tęsiama politinė ir praktinė parama narystės NATO siekiančioms šalims. Siekdama stiprinti regioninį saugumą, Lietuva 2011–2012 metais atliko NATO kontaktinės ambasados Gruzijoje funkcijas.
2012 metais Lietuvai pavyko pasiekti, kad įvairaus masto ir pobūdžio NATO ir JAV pratybos vyktų Baltijos regione. Šiomis pratybomis buvo stiprinamas Lietuvos kariuomenės ir civilinių institucijų pasirengimas efektyviai veikti kartu su sąjungininkais ir dalyvauti šalies gynyboje. NATO krizių valdymo pratybų „CMX 2012“, vykusių kartu su kibernetinio saugumo pratybomis „Cyber Coalition 2012“, metu buvo tikrinamos NATO ir valstybės institucijų procedūros ir sąveika kilus kibernetinėms, cheminėms, biologinėms ir radiologinėms grėsmėms.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse – svarbiausia nuolatinio NATO buvimo Lietuvoje išraiška, demonstruojanti Aljanso solidarumą ir įsipareigojimus. 2012 metais šioje misijoje budėjo Vokietijos, Lenkijos ir Čekijos kontingentai. NATO oro policijos misija Baltijos šalyse bus tęsiama ir po 2014 metų.
3.2. Aktyvi ir atsakinga narystė ES
2012 metais tęstas praktinis dalyvavimas ES Bendrojoje saugumo ir gynybos politikoje. Siekiant užtikrinti sklandų ES Tarybos darbą ir veiklos tęstinumą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu, priimti reikiami sprendimai, ypač Lietuvos pasirinktose prioritetinėse srityse (energetinis saugumas, veiksminga ES išorės sienų apsauga, efektyvus ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimas ir sustiprintas regioninis bendradarbiavimas, Rytų partnerystės valstybių suartėjimas su ES).
Aktyvus ir atsakingas Lietuvos dalyvavimas ES misijose ir operacijose padėjo Lietuvai būti matoma ir patikima ES valstybe nare. Ji toliau sėkmingai dalyvavo Afganistane, Gruzijoje ir Moldovoje; pasirašė supratimo memorandumą su Jungtine Karalyste, Švedija, Nyderlandų Karalyste ir Latvija dėl bendros kovinės grupės kūrimo (planuojama, kad ši Jungtinės Karalystės kovinė grupė budės 2013 metų II pusmetį). Taip pat susitarta dėl dalyvavimo Šiaurės kovinėje grupėje su Šiaurės šalimis.
Nuosekliai siekiama, kad atominių elektrinių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis (stress testai) pagal ES metodologiją būtų vykdomas ne tik ES, bet būtų testuojamos ir kaimyninėse valstybėse esančios ir planuojamos statyti atominės elektrinės.
3.3. Dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimas
Bendradarbiavimas su JAV. Strateginė partnerystė su JAV išliko svarbus Lietuvos saugumą stiprinantis veiksnys. JAV nuosekliai rėmė Baltijos šalių siekį NATO oro policijos misiją pakeisti į ilgalaikę ir palaikė Lietuvos iniciatyvą kurti NATO Energetinio saugumo kompetencijos centrą. JAV finansavo karių ir civilių tarnautojų kursus, mokymą ir studijas JAV, taip pat skyrė lėšų Lietuvos kariuomenės modernizavimo projektams ir įrangai, reikalingai operacijoms Afganistane, įsigyti. Kartu su Pensilvanijos nacionaline gvardija ir toliau dalyvauta Afganistane rengiant Afganistano policijos pajėgas.
Lietuvos bendradarbiavimas su JAV energetikos srityje svarbus Lietuvos energetiniam saugumui: JAV kompanijos aktyviai domisi Lietuvos energetiniais projektais (suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba ir tiekimas, atominės elektrinės, skalūnų dujų žvalgyba ir kiti klausimai).
Veiksmingai bendradarbiaujant su JAV ir kitais partneriais, išplėtota 2012 m. balandžio 1 d. įsteigto Branduolinio saugumo kompetencijos centro veikla (Medininkų pasieniečių mokykloje). Šis centras prisideda įgyvendinant globalius kovos su branduolinių medžiagų neplatinimu tikslus.
Lietuva siekė stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių dialogą su JAV, siekdama šiuo dialogu išlaikyti JAV dėmesį regionui.
Bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis. Saugumo stiprinimas Baltijos ir Šiaurės šalių regione – vienas iš Lietuvos užsienio ir saugumo politikos prioritetų. Sėkmingai plėtota bendra praktinio bendradarbiavimo formato NORDEFCO veikla (naujas Šiaurės šalių gynybinio bendradarbiavimo formatas, sujungęs visus iki tol buvusius projektus). Lietuva pakviesta nuo 2015 metų tapti ES Šiaurės kovinės grupės (Nordic Battle Group) nare. Lietuvos ambasada Stokholme tapo NATO kontaktine atstovybe Švedijoje 2013–2014 metams.
Svarbiausia Šiaurės šalis partnerė tebėra Danija. Toliau vykdytas ilgalaikio motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ sąveikumo su NATO pajėgomis per Danijos diviziją projektas, vyko bendros štabų pratybos ir kursai.
Bendradarbiaudama su Norvegija, Lietuva įsigijo naudingų sunkiųjų kulkosvaidžių Browning M2 QCB ir šovinių.
Bendradarbiavimas su Baltijos šalimis. Baltijos šalys buvo pagrindinės partnerės saugumo ir gynybos politikos srityje. Buvo siekiama, kad trys Baltijos šalys vieningai reikštų savo nuomonę NATO formatuose.
Naujasis Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje susitarimas 2012 metais buvo derinamas ir pasirašytas 2013 m. sausio 29 d. Šis susitarimas pakeitė Baltijos šalių bendradarbiavimo formatą ir priartino jį prie Šiaurės šalių naudojamo bendradarbiavimo modelio NORDEFCO. Naujasis susitarimas sukuria platesnes bendradarbiavimo su Šiaurės šalimis galimybes. Siekiant užtikrinti sklandų Baltijos šalių bendradarbiavimą, ir toliau reguliariai 2 kartus per metus vyksta gynybos ministrų ir kariuomenės vadų susitikimai. Juose aptariama padėtis regione, priimami sprendimai dėl Baltijos šalių gynybinio bendradarbiavimo stiprinimo.
2012 metais priimti sprendimai dėl tolesnio Baltijos šalių bendradarbiavimo mokymo ir pratybų srityje, bendrų įsigijimų vykdymo, nenuolatinio bataliono dydžio vieneto kūrimo. Intensyvėjantį Baltijos šalių bendradarbiavimą rodo 2012 metais priimtas sprendimas dėl bendro dalyvavimo 2016 metais NATO greitojo reagavimo pajėgose.
Bendradarbiavimas su Lenkija. Lenkija – pagrindiniai Lietuvos ir Baltijos šalių vartai, per kuriuos Baltijos šalių energetikos ir transporto sistemos integruojamos į ES tinklus. 2012 metais su Lenkija buvo palaikomas dialogas dėl strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimo, taip pat derinamos pozicijos dėl branduolinės saugos užtikrinimo ES kaimynystėje. Lietuvos saugumo ir gynybos srities interesai glaudžiai susieti su Lenkija. Karinis bendradarbiavimas su Lenkija – viena iš svarbiausių Lietuvos gynybos stiprinimo sričių. Lietuva ir Lenkija kartu dirba planuodamos NATO gynybą ir pratybas regione. NATO nusprendus pratęsti oro policijos misiją po 2014 metų, Lenkija laikoma viena tinkamiausių partnerių dėl savo pajėgumų ir geografinio artumo. Šalys steigėjos toliau derina tarpvyriausybinės sutarties dėl Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados (LITPOLUKRBRIG) projektą. Tęstos konsultacijos su Lenkija įvairiais strateginės reikšmės klausimais, koordinuoti veiksmai siekiant didesnio NATO matomumo regione.
Bendradarbiavimas su Gruzija, Ukraina ir Moldova. 2012 metais Lietuva ir toliau aktyviai prisidėjo stiprinant NATO ir ES ryšius su Rytų partnerystės valstybėmis. Pasiekta didelė pažanga Pietų Kaukazo valstybių derybose su ES dėl asociacijos sutarčių. Pradėtas ES vizų dialogas su Gruzija dėl bevizių kelionių į ES sąlygų. Gruzijos parlamento rinkimai 2012 metais buvo reikšmingas žingsnis, konsoliduojant demokratiją šalyje. Konflikto Gruzijoje sureguliavimas tebėra ES ir Rusijos spręstinų klausimų darbotvarkėje.
Lietuva ir toliau nuosekliai rėmė Ukrainos eurointegracinius siekius. 2012 metais parafuotas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas.
Sėkmingai vykstant deryboms dėl asociacijos sutarties ir jos dalies dėl glaudaus bendradarbiavimo plataus masto laisvos prekybos erdvės (DCFTA), Moldova pasiekė pažangą spręsdama asociacijos su ES klausimą. Iš Rytų partnerystės valstybių Moldova toliausiai pažengė įgyvendindama vizų liberalizavimo veiksmų planą. 2012 metais Moldova su ES pasirašė pamatinį bendradarbiavimo susitarimą dėl dalyvavimo ES krizių valdymo misijose ir operacijose.
Ukrainos ir Gruzijos kariai drauge su Lietuvos kariais sėkmingai tarnavo Afganistane. Gruzija, Ukraina ir Moldova tebėra svarbiausios Rytų kaimynystės partnerės. Tai rodo ilgalaikį strateginį Lietuvos siekį skatinti šių valstybių integraciją į ES ir NATO (Gruzijos atveju).
2012 metais įgyvendinant ES Rytų partnerystės politiką, organizuotos dvišalės konsultacijos su Moldova, siekiant perduoti sėkmingą Lietuvos patirtį, susijusią su ES Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimu.
Bendradarbiavimas su Rusija ir Baltarusija. 2012 metais su Rusija ir Baltarusija bendradarbiauta gana fragmentiškai, daugiausia tai lėmė šių valstybių pozicija dėl Lietuvos ir europinės bei euroatlantinės bendrijų. Lietuvos pastangos suintensyvinti dvišalį bendradarbiavimą gynybos srityje su Rusija teigiamų rezultatų dar nedavė. Dvišaliams santykiams su Baltarusija neigiamos įtakos turėjo 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos–Baltarusijos sienos pažeidimo ore atvejis, tačiau, nepaisant to, pavyko išlaikyti ryšius su Baltarusijos žemesnio ir vidutinio rango pareigūnais.
Bendradarbiavimas su Kinijos Liaudies Respublika. 2012 metais pradėta aktyviau bendradarbiauti su Kinija: įvyko aukšto rango vadovų susitikimai, pasirašytas dvišalis susitarimas dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, numatantis dvišalių konsultacijų rengimą, dalyvavimą bendruose mokymuose, dalijimąsi dalyvavimo tarptautinėse operacijose patirtimi.
3.4. Veikla tarptautinėse organizacijose
Jungtinės Tautos. 2012 metais Lietuvos atstovai aktyviai veikė Jungtinėse Tautose, pristatė Lietuvą kaip veiklią, solidarią ir atsakingą tarptautinės bendrijos narę, pasisakė už paramą demokratijai ir visuotinėms žmogaus teisėms, aukščiausiu lygiu deklaravo būtinybę stiprinti esamą branduolinės saugos ir saugumo teisinį reguliavimą.
Lietuva vykdė aktyvią kampaniją siekdama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinės narės vietos 2014–2015 metais.
Jungtinių Tautų konvencijos dėl poveikio aplinkai įgyvendinimo komitetas 2012 metais toliau svarstė Lietuvos pateiktą skundą dėl Baltarusijos Espoo konvencijos pažeidimų, įgyvendinant atominės elektrinės statybos Baltarusijoje projektą. Galutinės išvados dėl šio skundo turėtų būti patvirtintos 2013 metais.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). 2012 m. rugsėjo 17–21 d. Vienoje vykusioje TATENA Generalinėje konferencijoje Lietuva pristatė iniciatyvas, vykdomas įgyvendinant TATENA branduolinės saugos stiprinimo planą, iškėlė klausimus dėl kaimyninių atominių elektrinių saugos, atsparumo testų ES kaimyninėse šalyse taikymo jau veikiančioms ir numatomoms statyti atominėms elektrinėms. Konsultuotasi su TATENA dėl mokymo programų parengimo Branduolinio saugumo kompetencijos centrui Lietuvoje.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). 2012 metais Lietuva, kaip buvusi ESBO pirmininkė 2011 metais, kartu su Airija ir Ukraina aktyviai dalyvavo ESBO Trejeto veikloje. Žmogiškosios dimensijos įsipareigojimų įgyvendinimas daugelyje ESBO valstybių (nepriklausančių ES ir NATO) tebėra nepatenkinamas. Ginklų kontrolės, saugumą ir pasitikėjimą stiprinančių priemonių srityje ir toliau trūko pažangos, nesutarimų tarp šalių nemažėjo. Tikėtina, kad tokia situacija gali paveikti ESBO Saugumo bendradarbiavimo forumo, kuriam Lietuva pirmininkaus 2013 metų viduryje, darbą.
3.5. Aktyvus dalyvavimas stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą
Lietuva, dalyvaudama ISAF ir EUPOL misijose Afganistane, buvo aktyvi saugumo teikėja, prisidedanti prie NATO ir ES politikų tikslų. Afganistano pietuose veikė Specialiųjų operacijų pajėgų eskadronas ir Oro pajėgų mokymo grupė. Lietuvos vadovaujamoje Goro provincijos atkūrimo grupėje daugiausia dėmesio skirta saugumo pajėgų mokymui ir atsakomybės už saugumą Goro provincijoje perdavimui vietos valdžiai – vyko trečiasis atsakomybės už saugumą perdavimo vietos saugumo pajėgoms etapas, į kurį pateko 3 Goro provincijos rajonai. Metų pabaigoje į ketvirtąjį atsakomybės perdavimo etapą įtraukti visi kiti 6 Goro provincijos rajonai. Vystomojo bendradarbiavimo projektams Afganistane įgyvendinti 2012 metais skirta 1,33 mln. litų, iš jų 780 tūkst. litų – Specialiosios misijos Afganistane programai. Iš viso Afganistane įgyvendinti 35 projektai.
Prisidėdama prie Jungtinų Tautų Organizacijos vykdomų tarptautinių taikos palaikymo operacijų, Lietuva nuo 2012 m. birželio 16 d. iki rugpjūčio 23 d. dislokavo karinį stebėtoją Jungtinių Tautų stebėjimo misijoje Sirijoje (UNSMIS). Dėl pablogėjusio saugumo misijos mandatas neįgyvendintas ir misija nutraukta.
3.6. Kompetencijos ir galimybių atstovauti Lietuvos Respublikos interesams didinimas
Siekiant užtikrinti Lietuvos ir Trejeto pirmininkavimo programos įgyvendinimą, patvirtintas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013 metų renginių kalendorius, intensyviai rengtasi 8 Lietuvoje vyksiantiems pirmininkavimo susitikimams, gerintas bendradarbiavimas su ES institucijomis, aktyviai bendradarbiauta su pirmininkavimo Trejeto valstybėmis, kitomis ES valstybėmis narėmis – organizuotos konsultacijos.
Siekiant stiprinti atstovavimą Lietuvai ir veiksmingai atlikti ES Tarybai pirmininkaujančiai valstybei tenkančias užduotis, 2012 metais suformuotos visų valstybės institucijų pirmininkavimo ES Tarybai komandos, sustiprintos kai kurios Lietuvos diplomatinės atstovybės, sudarytos sąlygos daugiau valstybės institucijų atstovų dalyvauti ES institucijų darbo struktūrų posėdžiuose ir tarptautinių organizacijų susitikimuose. Tobulinta visų pirmininkavimo funkcijas atliksiančių asmenų kvalifikacija, organizuotos stažuotės ES institucijose ir ES valstybių narių viešojo sektoriaus institucijose, taip pat mokymai Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovams.
Gynybinių pajėgumų stiprinimas, mobilizacinės sistemos plėtra, pilietinės visuomenės stiprinimas aptarti Vyriausybės ataskaitos bendrojoje dalyje.
4. Vidaus saugumo užtikrinimo politika
4.1. Ilgalaikių nacionalinį saugumą stiprinančių programų vykdymas
2012 metais patikslintas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme nustatytas ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo reglamentavimas. Vyriausybė pavedė institucijoms pateikti Krašto apsaugos ministerijai pasiūlymus dėl patvirtintų ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų tolesnio įgyvendinimo, atnaujinimo ar panaikinimo, o Krašto apsaugos ministerijai pavesta atnaujinti šių programų rengimo planą.
Vykdant Nacionalinės kovos su korupcija programą, Nacionalinei teismų administracijai teikta metodinė pagalba rengiant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ir su jais susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus (atsparumo korupcijai testus), kurie sudarytų galimybes atitinkamomis priemonėmis tam tikra tvarka valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovui inicijuoti tos srities valstybės tarnautojų atsparumo korupcijai patikrinimą. Taip pat pateikti teisės aktų, reglamentuojančių atsparumo korupcijai patikrinimo procesą, projektai ir pasiūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės informavimo priemonių atstovų atsakomybę.
Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa buvo įgyvendinama vykdant šios programos įgyvendinimo priemonių planą.
Siekdamos atitraukti vaikus nuo socialiai nepageidautinos veiklos, policijos įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybės savarankiškai arba kartu su socialiniais partneriais vykdė įvairias prevencines veiklas: šviečiamąsias akcijas, informacinius susitikimus ir paskaitas, skirtus teisės pažeidimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo ir patyčių prevencijai, konkursus, atvirų durų dienas, taip pat buvo organizuojamas kokybiškas vaikų laisvalaikio užimtumas stovyklose, dienos ir užimtumo centruose. Ypač daug dėmesio buvo skiriama vaikams, priklausantiems socialinės rizikos grupėms. Intensyviai buvo dirbama ir su jaunaisiais policijos rėmėjais: organizuojami jų sąskrydžiai, rengiami žygiai, sportinės varžybos. Informacija apie prevencines veiklas buvo skleidžiama įvairiais būdais ir priemonėmis interneto svetainėse, socialiniuose tinklalapiuose, susirinkimuose, per žiniasklaidą, naudojant prevencinį policijos autobusą.
Vykdant turtinių nusikalstamų veikų prevenciją, daugelyje šalies miestų toliau vykdytos saugios kaimynystės programos. Plėtojant šią veiklą, itin daug dėmesio buvo skiriama vienkiemių ir atokesnių gyvenviečių saugumo užtikrinimui ir bendradarbiavimui su bendruomenėmis. Prie policijos vykdomų prevencinių priemonių aktyviai prisidėjo savivaldybės, dalyvaudamos kartu arba paremdamos finansiškai.
Reaguojant į dažnus telefoninio ir kitokio sukčiavimo atvejus, teritorinių policijos įstaigų užsakymu sukurta vaizdinė informacija (vaizdo klipas ir filmas), skirta padėti žmonėms išvengti šios rūšies nusikaltimų. Ši informacija buvo rodoma per vietos televiziją, viešajame transporte, kino teatruose prieš kino seansus.
Siekiant tobulinti pareigūnų žinias turtinių nusikalstamų veikų tyrimo srityje, vyko mokymai pagal turtinių nusikalstamų veikų ir turto išieškojimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teisėjų kvalifikacijos kėlimo programą.
Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programa buvo įgyvendinama vykdant šios programos įgyvendinimo plano priemones. Dalyvauta įgyvendinant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas, skirtas mokinių tėvams ar teisėtiems atstovams, parengti informaciniai leidiniai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, skirti mokinių tėvams ar teisėtiems atstovams.
2011 metais sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinti Asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinės sistemos nuostatai ir duomenų saugos nuostatai. Ši informacinė sistema 2012 m. liepos 1 d. pradėjo veikti Valstybiniame psichikos sveikatos centre. Ji organizacinėmis priemonėmis užtikrina tvarkomų duomenų patikimumą ir saugumą. Valstybinis psichikos sveikatos centras analizuoja šioje informacinėje sistemoje sukauptą informaciją, apibendrina ją ir pateikia išvadas nuolatiniam duomenų gavėjui – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir kitiems duomenų gavėjams pagal poreikį. Rinkta ir analizuota informacija apie asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, skaičių, sergamumą, ligotumą (duomenys skelbiami interneto tinklalapyje www.vpsc.lt).
4.2. Žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas, grėsmių analizės ir stebėsenos pajėgumų stiprinimas
2012 metais žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimui teigiamą impulsą davė 2012 metais priimtas Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimo įstatymas. Šis įstatymas naujai apibrėžė žvalgybos sistemą ir kontržvalgybą, šią atribodamas nuo teisėsaugos, nustatė griežtus kontrolės mechanizmus ir žvalgybos pareigūnų statusą. Taigi buvo suformuluoti aiškūs žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos principai.
2012 metais Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pajėgumus stiprino tose srityse, kurios pirmiausia skirtos Valstybės gynimo tarybos prioritetiniams žvalgybos informacijos poreikiams patenkinti.
2012 metais buvo vykdomi kontržvalgybos tyrimai ir operacijos, susijusios su tiesioginių grėsmių valstybės saugumui ir gynybinei galiai nustatymu ir neutralizavimu. Šių tyrimų ir operacijų tikslas – surinkti informaciją apie šnipinėjimo grėsmes, dalyvavimą organizuotoje nusikalstamoje veikoje, neteisėtą disponavimą šaudmenimis, sprogmenimis ir ginklais, vykdomas korupcinio pobūdžio veikas. Surinkti informaciją patvirtinantys duomenys buvo teikiami teisėsaugos ir kitoms nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms.
4.3. Viešojo saugumo palaikymas ir stiprinimas
2012 metais patobulintas Policijos registruojamų įvykių registras – įdiegta papildomų funkcijų, užtikrinančių tikslesnį operatyvų policijos pajėgų valdymą ir greitesnį reagavimą į įvykius.
Įdiegta gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, užtikrinanti gyventojų perspėjimą ir informavimą apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją trumpaisiais pranešimais tiesiogiai į gyventojų mobiliuosius telefonus.
Lietuva sėkmingai baigė pirmininkauti (iš viso 2 metus) Baltijos jūros regiono kovos su organizuotu nusikalstamumu projektui „Baltic sea task force on organized crime“. Projektu siekta stiprinti policijos, sienos apsaugos tarnybų ir muitinės bendradarbiavimą Baltijos jūros regione planuojant ir koordinuojant bendrus veiksmus ir įgyvendinti ES Baltijos jūros strategijoje nustatytus tikslus ir uždavinius.
4.4. Ekonominio ir finansinio saugumo užtikrinimas
Ekonominis saugumas užtikrinamas mažinant ekonominės veiklos apribojimus, sudarant laisvos ir sąžiningos konkurencijos sąlygas, siekiant kurti palankią aplinką verslo ir inovacijų plėtrai, užsienio investicijoms, eksporto įvairinimui.
Siekiant gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti veiksmingą tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę, 2012 metais buvo įgyvendinami Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos tikslai ir uždaviniai. Buvo vykdomos priemonės, gerinančios Lietuvos įvaizdį, kuriama ir tobulinama investicijų skatinimo priemonių sistema, kuriama verslui palanki mokesčių sistema, kuriamas ir plėtojamas pramoninių parkų ir jų pagrindu įsteigtų laisvųjų ekonominių zonų tinklas, spartinamas teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesas.
Išankstiniais duomenimis, valdžios sektoriaus deficitas 2012 metais atitiko Lietuvos konvergencijos 2012 metų programoje nustatytą užduotį – neviršyti 3 procentų BVP.
4.5. Energetinio saugumo užtikrinimas
2012 metais diplomatinėmis priemonėmis buvo siekiama stiprinti Lietuvos energetinį saugumą. Baltijos šalių energetinės priklausomybės, bendradarbiavimo strateginių energetinių projektų klausimai (regioninės atominės elektrinės Visagine, elektros tiltų su Skandinavija ir Lenkija, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių sujungimo, suskystintų gamtinių dujų terminalo Lietuvoje ir kiti) buvo keliami aukšto lygio susitikimuose ES, taip pat su JAV, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Ispanijos ir kitų šalių pareigūnais.
Buvo įgyvendinamos šios energetinio saugumo užtikrinimo priemonės:
1. Lietuvos elektros energetikos sistemos integracija į ES energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus rinką. Strateginiai elektros sektoriaus projektai: „NordBalt“ jungtis, „LitPol Link“ jungtis.
2. Sinchroninis prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų (KET). Europos Komisija derasi su Rusija ir Baltarusija dėl politinio susitarimo, kuris turėtų pereinamuoju laikotarpiu (t. y. iki Baltijos šalių elektros energetikos sistemų atsijungimo (desinchronizacijos) nuo UPS / IPS sistemos) įgyvendinti Trečiojo energetikos paketo reikalavimus ir kartu pakeisti šiuo metu veikiantį Baltijos valstybių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemų darbą reguliuojantį BRELL susitarimą. Vis dėlto derybos dėl politinio susitarimo nuostatų, kurios sudarytų Baltijos šalių sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sąlygas, dar nepasibaigusios.
2012 metais Lietuva prisijungė prie Šiaurės šalių elektros biržos „Nord Pool Spot“. Lietuvos prekybos zona jau pradėjo dirbti joje, o 2013 metais numatoma steigti ir Latvijos prekybos zoną.
3. Suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimas. Kartu su šio terminalo statyba Lietuvoje tiesiamas dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda, kuris sudarys galimybę šalyje sukurti dujų perdavimo magistralinių tinklų žiedą. Nutiesus dujotiekį, bus išplėtoti Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumai, pagerės perdavimo sistemos patikimumas, bus galima tiekti dujas iš numatomo pastatyti suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje. Šis dujotiekis leis prijungti naujus gamtinių dujų vartotojus Tauragėje ir Šilutėje, be to, užtikrins dujų tiekimo patikimumą esamiems vartotojams. Taigi dujotiekis Jurbarkas–Klaipėda padės siekti ilgalaikių strateginių tikslų – didinti šalies energetinį saugumą ir mažinti priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo.
4. Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projektas. Priimtas sprendimas rengti Lietuvos ir Lenkijos dujų jungties galimybių studiją.
5. Požeminė gamtinių dujų saugykla Syderiuose. Europos Komisija priėmė sprendimą skirti 1 mln. eurų finansinę paramą Syderių geologinės struktūros tyrimų antrojo etapo darbams.
6. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, teisės aktų parengimas. Rengiami atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo biodujų gamybai teisės aktų projektai.
Priėmus Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymą ir jo įgyvendinamuosius teisės aktus, sukurta energetinių išteklių birža, t. y. sudarytos teisinės sąlygos veikti centralizuotai prekybos biokuro produktais ir naftos produktų atsargomis sistemai, įtvirtintas valstybės lygiu organizuojamos centralizuotos prekybos gamtinėmis dujomis aikštelės (gamtinių dujų biržos) teisinis statusas. Šiais veiksmais sudarytos teisinės prielaidos palaipsniui mažinti šalies priklausomybę nuo vienintelio importuojamo iškastinio kuro tiekėjo.
7. Branduolinės energetikos plėtojimas. Šiuo metu klausimas dėl tolesnės branduolinės energetikos plėtros svarstomas ir vertinamas ekonominiu, socialiniu, sisteminiu ir elektros tiekimo saugumo patikimumo požiūriais; numatomi galimi elektros energetikos sektoriaus raidos scenarijai ilgalaikėje perspektyvoje; kuriamas valstybės apsirūpinimo elektros energija strategijos modelis. Bus tikslinama Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija ir numatomos energetikos sektorių plėtros kryptys. Priimant sprendimus dėl Visagino atominės elektrinės projekto tęstinumo, turi būti aiški regioninių partnerių pozicija ir pasiryžimas jį vykdyti kartu, nes projektas gali būti tęsiamas tik kaip regioninis projektas.
8. Energetikos įmonių pasirengimas veikti ekstremaliomis sąlygomis, energijos išteklių privalomųjų atsargų kaupimas. Tobulinama teisinė bazė, kad energetikos įmonės būtų tinkamai pasirengusios veikti ekstremaliosios energetikos padėties sąlygomis.
4.6. Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) stiprinimas
Lietuva toliau dalyvavo svarstant kibernetinio saugumo klausimus NATO kontekste. Konsultuotasi su Baltijos ir Šiaurės šalimis dėl tolesnio bendradarbiavimo šioje srityje. Dalyvauta Estijoje įkurto NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro veikloje. Stiprintas tarpinstitucinis bendradarbiavimas kibernetinės gynybos srityje, konsultuotasi ir aptarta kibernetinio saugumo padėtis su įvairiomis Lietuvos Respublikos institucijomis, taip pat su privačiu sektoriumi.
Išplėsta Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) koordinavimo komisijos sudėtis ir kompetencija, patvirtinti šios komisijos naujos redakcijos nuostatai.
Parengtas Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos investicijų projektas.
Parengtas Lietuvos institucijų ir įstaigų kontaktinių asmenų, atsakingų už reagavimą į elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) incidentus ir kibernetines atakas, sąrašas.
4.7. Įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimas
Plėtojant įslaptintos informacijos apsaugos sistemą, užtikrinant gynybinių interesų apsaugą ir siekiant sumažinti užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybų veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respubliką, ES ir NATO, buvo įgyvendinamos Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos, ES ir NATO Lietuvai perduotos įslaptintos informacijos apsaugos tobulinimo 2010–2014 metų programos priemonės. Taip pat buvo derinamos sutartys su užsienio valstybėmis dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos apsaugos. Siekiant kuo geriau užtikrinti įslaptintos informacijos apsaugą, daug dėmesio skirta prevencijai: institucijose organizuoti kontroliniai įslaptintos informacijos apsaugos būklės patikrinimai, parengti informacinio saugumo instruktažai įslaptintos informacijos apsaugos klausimais, parengta ir išplatinta Lietuvos Respublikos atstovybėse prie NATO bei ES informacinė medžiaga apie galimas kibernetines grėsmes ir saugumo instrukcijos.
4.8. Socialinio saugumo užtikrinimas
Piniginė socialinė parama – viena iš piliečių socialinio saugumo užtikrinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemonių, todėl, stabilizuojantis ekonominei situacijai šalyje, ieškoma veiksmingų priemonių, užtikrinančių socialinį saugumą. Siekiama tobulinti piniginės socialinės paramos teikimo sistemą, mažinti nepasiturinčių gyventojų socialinę atskirtį ir skurdo riziką.
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, finansinės paramos teikimas šeimoms šiuo metu apribotas, tačiau nepasiturinčioms šeimoms mokamos išmokos, skiriamos socialinės pašalpos, kompensacijos už būsto šildymą ir vandenį, mokyklose vaikai gauna nemokamą maitinimą, prieš prasidedant mokslo metams mokiniams skiriama parama mokinio reikmenims įsigyti.
Siekdamos užtikrinti socialinį stabilumą ir saugumą, prie valstybės teikiamos paramos prisideda ir savivaldybės. Jos savo nustatyta tvarka nepasiturintiems gyventojams iš savivaldybės biudžeto lėšų gali skirti vienkartines pašalpas skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais.
Svarbiausias artimiausios ateities uždavinys – šalies gyventojų, ypač socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių, apsauga nuo ekonominių pokyčių neigiamų veiksnių, siekiant išvengti nepritekliaus, jį pašalinti ar palengvinti.
III. LIETUVOS NACIONALINIO SAUGUMO 2012 METŲ BŪKLĖS APIBENDRINIMAS
2012 metais bendra Lietuvos nacionalinio saugumo būklė ir tarptautinė aplinka išliko santykinai stabili. Lietuva aktyviai veikė tarptautinėje arenoje, pirmiausia ES ir NATO, įgyvendindama savo saugumo interesus. Gerėjo Lietuvos ekonomikos būklė, metų pradžioje augimo būta lėtesnio, o esamos ekonomikos plėtros pakako ūkio būklei palaikyti, tačiau įmonės vis dar nelinkusios investuoti ar samdyti daug naujų darbuotojų.
Kaip ir ankstesniais metais, pagrindinis išorės rizikos nacionaliniam saugumui veiksnys – Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos strateginių žaliavų ir energijos tiekimo, o vidaus rizikos veiksnys – netolygi socialinė ir ekonominė raida. Energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų ir visiška priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo kelia grėsmę patikimam ir saugiam energijos išteklių ir energijos tiekimui.
Lietuvos suverenitetui ir nacionaliniams interesams grėsmę kėlė kitų šalių pastangos daryti įtaką politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam tapatumui, taip pat kitų valstybių žvalgybos tarnybų veiksmai.
Informacinės ir kibernetinės atakos – naujos Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės. Valstybės, nusikalstamos grupuotės, politinės jėgos, pavieniai asmenys vis plačiau naudojasi tarptautine ir nacionaline informacine erdve neobjektyviai ir klaidinančiai informacijai skleisti, viešajai nuomonei formuoti.
Stiprėjantis vidaus rizikos veiksnys – netolygi socialinė ir ekonominė raida. Esami ar vis dar didėjantys įvairių visuomenės grupių gyvenimo lygio skirtumai gali skatinti nepasitikėjimą valstybės institucijomis ir demokratine politine sistema, politinį ekstremizmą, nusikalstamumą, socialinius neramumus. Tarp vidaus rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nurodoma korupcija, nedarbas ir gyventojų emigracija.
2012 metais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, vykdytos nacionalinį saugumą stiprinančios priemonės, siekiant užtikrinti vidaus ir užsienio politikos stabilumą.