LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ANTSTOLIŲ PROFESINĖS ETIKOS KODEKSO PASKELBIMO
2013 m. kovo 13 d. Nr. 1R-71
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 47 straipsnio 2 dalies 5 punktu:
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 83 „Dėl Lietuvos antstolių rūmų įstatų ir Antstolių profesinės etikos kodekso paskelbimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1447) 2 punktą.
Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
PRIIMTAS
2013 m. vasario 22 d. antstolių susirinkime
I. REGULIAVIMO DALYKAS
1. Antstolių profesinės etikos kodeksas (toliau – Kodeksas) nustato antstolių profesinės veiklos etikos principus, kuriais turi vadovautis antstolis, atlikdamas funkcijas, taip pat antstolio profesinio elgesio etikos standartą (reikalavimus). Šio Kodekso reikalavimai taikomi ir antstolių atstovams bei antstolių padėjėjams.
2. Šio Kodekso tikslas – nustatyti antstolių profesinės veiklos principus, didinti visuomenės pasitikėjimą antstoliais, skatinti gerus santykius su bendruomene ir visuomenės atstovais.
3. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir privalo būti objektyvus bei nešališkas, vadovautis šiame Kodekse įtvirtintais antstolio veiklos principais. Savo veikloje antstolis vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kitais teisės aktais bei šiuo Kodeksu. Antstolis užtikrina tinkamą jo kontoros darbo organizavimą bei pareigas atliekančių kontoros darbuotojų kompetenciją. Antstolis garantuoja, kad jo profesinės žinios ir praktiniai įgūdžiai neatsilieka nuo profesinio vystymosi.
II. ANTSTOLIO VEIKLOS PRINCIPAI
4. Dorovinio principingumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo profesinėje veikloje, viešame gyvenime elgiasi sąžiningai, garbingai, nežemina visuomenės ar jos atskirų narių ir antstolių vardo. Atlikdamas savo pareigas antstolis gerbia visuotinai pripažintas moralaus elgesio normas, jomis vadovaujasi ir nepamiršta to, kad antstoliams, kaip valstybės įgaliotiems asmenims, yra keliami didesni elgesio reikalavimai nei kitiems asmenims.
5. Skaidrumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis teikia informaciją apie savo veiklą tiems asmenims, kurie pagal teisės aktus turi teisę šią informaciją gauti. Vadovaudamasis šiuo principu antstolis bendradarbiauja su Lietuvos antstolių rūmais ir kitomis skundus dėl antstolių veiklos nagrinėjančiomis institucijomis, pateikdamas skundui išnagrinėti reikalingą išsamią informaciją nustatytu terminu. Šis principas taip pat reiškia, kad savo sprendimus antstolis motyvuoja.
6. Sąžiningumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis nesiima apgaulės, sukčiavimo ir vengia nesąžiningų pranašumo tarp kolegų siekimo veiksmų.
7. Nepiktnaudžiavimo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veikloje jam suteiktomis teisėmis ir pareigomis naudojasi neviršydamas teisės aktais jam suteiktų įgaliojimų.
8. Pagarbos įstatymui ir žmogaus teisėms principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veiksmus grindžia pagarba žmogui, visuomenei ir valstybei. Veikdamas pagal valstybės suteiktus įgaliojimus antstolis gerbia ir laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tarptautinių sutarčių, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat gerbia ir nepažeidžia kitų asmenų teisių, o savo veiksmais ir siūlomais sprendimais neskatina visuomenėje nepasitikėjimo teismais, antstoliais ar kitomis valstybės institucijomis. Šis principas taip pat apima pagarbą teismui ir teismų sprendimams. Antstolis nevengia vykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, priimtų jo atžvilgiu.
9. Nešališkumo ir objektyvumo principas. Šis principas reiškia, kad antstolis savo veikloje ir ypač priimdamas sprendimus vengia asmeniškumo, išankstinio nusistatymo ir atsižvelgia į objektyvias aplinkybes.
10. Pagarbos principas. Šis principas reiškia, kad antstolis visuomet elgiasi pagarbiai, gerbia tiek savo, tiek antstolių kontorų darbuotojų, taip pat kitų institucijų darbuotojų darbą, vykdymo proceso dalyvius bei suinteresuotus asmenis. Šis principas taip pat reiškia, kad antstolis savo nuomonę reiškia neįžeidžiamai.
III. ĮSTATYMUOSE NUMATYTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMAS
12. Kiekvienas antstolis privalo sąžiningai vykdyti teisės aktuose jam numatytas funkcijas, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą, imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
13. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis negali pažeisti žmogaus teisių ir orumo, neturi demonstruoti savo pažiūrų religiniais, rasiniais, nacionaliniais, seksualinės orientacijos, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais.
14. Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis užtikrina reikiamą pagarbą asmeniui ir vadovaujasi visuotinai pripažintomis moralaus elgesio normomis.
15. Antstolis be teisinio pagrindo neatskleidžia vykdomosios bylos vykdymo metu gautos konfidencialios informacijos, vykdymo proceso dalyvių asmeninio gyvenimo ar komercinių paslapčių ir užtikrina, kad jos neatskleistų kiti antstolių kontoros darbuotojai, kuriems ši informacija tapo žinoma darbo antstolių kontoroje metu. Antstolis, naudodamas savo darbe kompiuterines duomenų bazes, privalo pasirūpinti reikalingomis apsaugos priemonėmis, kad pašaliniai asmenys neturėtų galimybės pasinaudoti jose sukaupta informacija.
16. Jei atliekant funkcijas kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar antstolio nepriklausomumas, antstolis atsisako vykdyti tokias funkcijas.
18. Antstolis, vykdydamas įstatymuose numatytas funkcijas, privalo laikytis nustatyto darbo ir interesantų priėmimo laiko, tvarkingai, pagal nustatytus reikalavimus ir materialines galimybes, išlaikyti darbo vietą.
19. Antstolis privalo būti pagarbus jam pavaldžių darbuotojų bei atliekant antstolio funkcijas dalyvaujančių asmenų atžvilgiu.
20. Antstolis savo elgesiu, drausme, kultūra, bendravimu turi būti pavyzdžiu antstolių kontoros darbuotojams.
21. Apie bandymą politinėmis, ekonominėmis, psichologinėmis, socialinėmis ar kitokiomis priemonėmis daryti neteisėtą poveikį antstolio nepriklausomumui ar jo profesinėje veikloje atliekamų veiksmų teisėtumui, taip pat apie antstoliui duodamus teisės aktams prieštaraujančius nurodymus antstolis informuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministrą bei Lietuvos antstolių rūmus.
IV. ANTSTOLIO ELGESYS, NESUSIJĘS SU ĮSTATYMUOSE NUMATYTŲ FUNKCIJŲ VYKDYMU
24. Antstolio veikla, nesusijusi su jo funkcijomis, neturi trukdyti antstoliui tinkamai jas vykdyti.
25. Antstolis negali priimti dovanų, gauti kreditų ar kitų paslaugų, jeigu tai daroma siekiant neteisėtai paveikti vykdomosios bylos, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų įteikimo, tarpininkavimo vykdant turtines prievoles ar kitų antstolio teikiamų paslaugų eigą.
V. ANTSTOLIO DRAUSMINĖ ATSAKOMYBĖ
27. Drausminėn atsakomybėn traukiamas antstolis negali vengti drausminės atsakomybės taikymo, vilkinti drausmės bylos nagrinėjimo procedūrą ar neteisėtais ir neetiškais būdais siekti sau naudingo šio klausimo išsprendimo.
28. Šiurkščiais antstolio profesinės etikos pažeidimais laikoma:
28.3. Nesąžiningos konkurencijos veiksmai, kuriais:
28.3.2. teikiamos nepagrįstos ir neteisėtos nuolaidos atleidžiant asmenį nuo sprendimų vykdymo išlaidų apmokėjimo ar atidedant jų mokėjimą, jei tokių nuolaidų teikimas nenumatytas teisės aktuose;
28.3.3. asmenys nukreipiami pas kitus antstolius tais atvejais, kai jiems reikalingos sprendimų vykdymo paslaugos reikalauja didesnių antstolio pastangų ir yra mažiau apmokamos, pačiam vykdant išskirtinai tik tas antstolio funkcijas, už kurias gaunamos didesnės vykdymo išlaidos;
VI. ANTSTOLIO VEIKLA SAVIVALDOS INSTITUCIJOSE. ANTSTOLIO SANTYKIAI SU KOLEGOMIS
30. Antstolis turi teisę taktiškai atkreipti savo kolegų dėmesį, jei jų elgesys neatitinka šio Kodekso reikalavimų. Antstolis negali viešai vertinti savo kolegų darbo ir turi užtikrinti, kad to nedarytų kiti antstolių kontoros darbuotojai.
32. Antstolių tarpusavio santykiai grindžiami abipusio pasitikėjimo, sąžiningumo, mandagumo ir profesinio solidarumo principais. Antstoliai turi vienas kitam padėti profesinėje veikloje, jei tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir asmenų interesams. Bet kokį tarpusavio nesutarimą ar ginčą antstoliai privalo pirmiausia stengtis išspręsti abipusiu susitarimu, o nepavykus to padaryti – tarpininkaujant Lietuvos antstolių rūmams. Antstoliai privalo vengti tarpusavio bylinėjimosi ir kitokių, profesijos reputacijai žalingų poelgių.
33. Antstolio ir Lietuvos antstolių rūmų tarpusavio santykiai grindžiami abipuse pagarba, geranoriška ir aktyvia pagalba, nepiktnaudžiavimu ir pagarba kitų asmenų darbui.
34. Antstolis privalo aktyviai dalyvauti Lietuvos antstolių rūmų veikloje, visuose posėdžiuose ir susirinkimuose, o negalėdamas juose dalyvauti dėl svarbių priežasčių – laiku apie tai pranešti. Aktyvus dalyvavimas nesuderinamas su antstolio prašymais, reikalavimais ar kitokiomis iniciatyvomis, dėl kurių apimties ar pobūdžio trikdoma Lietuvos antstolių rūmų veikla ir pažeidžiamas Lietuvos antstolių rūmų visiems antstoliams vienodo tarnavimo principas.
35. Esant objektyvioms aplinkybėms Lietuvos antstolių rūmai gali nesilaikydami visiems antstoliams vienodo tarnavimo principo ginti atskiros antstolių grupės ar konkretaus antstolio interesus. Jeigu toks gynimas pareikalauja ženklių finansinių, laiko ar žmogiškųjų išteklių sąnaudų, dėl tikslingumo ginti atskiros antstolių grupės ar konkretaus antstolio interesus sprendžia Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas.
36. Antstolis privalo nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ir seminaruose.