LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL DARIAUS IR GIRĖNO AERODROMO SU ĮRANGOS LIEKANOMIS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO – PAVELDOTVARKOS PROJEKTO PATVIRTINIMO
2013 m. vasario 18 d. Nr. ĮV-114
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2008, Nr. 59-2203) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437; 2010, Nr. 65-3195, Nr. 84-4404) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034) 1.4 punktu, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261 / D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.5 punktu, bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2012 m. gruodžio 19 d. teikimą Nr. (13.1)2-3652:
1. T v i r t i n u pridedamą Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16943; buvęs kodas: U8) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą – paveldotvarkos projektą.
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano – paveldotvarkos projekto skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.
|
|
VĮ „LIETUVOS PAMINKLAI“
Šnipiškių g. 3. LT-09309. Vilnius, tel. 272 40 95. Faksas 272 40 54
Aplinkos ministerija Kvalifikacijos atestatas Nr. 1690. išduotas 2011-01-21 |
|
|||
|
|
|
|
|||
|
|
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3V-114 |
||||
|
|
|
||||
| PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:
|
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos |
||||
| PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS FUNKCIJŲ VYKDYTOJAS:
|
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys |
||||
| KOMPLEKSAS: |
DARIAUS IR GIRĖNO AERODROMAS SU ĮRANGOS LIEKANOMIS (unikalus kodas 16943, buvęs kodas U8)
|
||||
|
|
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas
|
||||
|
|
PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS
|
||||
| STADIJA: |
SPRENDINIAI
|
||||
| BYLA: |
SP-01(2008)-P
|
||||
|
|
|||||
| Direktorius
|
|
Vydmantas Drumsta |
|||
| Projekto vadovė |
|
Giedrė Filipavičicnė (AM A032, KPD atest. Nr. 1376) |
|||
|
|
Vilnius, 2012 m.
|
|
|||
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2013 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3V-114
Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943)
NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALUSIS PLANAS
___________________________________________________________________________
Aleksoto aerodromas yra vienas iš seniausių veikiančią aerodromų Europoje ir pats seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje. Su Dariaus ir Girėno aerodromu susiję žymūs Lietuvos aviacijai įvykiai: išbandyti pirmieji J. Dobkevičiaus, A. Gustaičio lėktuvai, pirmasis sklandytuvas, atliktas pirmasis Lietuvoje nusileidimas parašiutu. Čia 1933 m. liepos 15-17 d. buvo numatytas Dariaus ir Girėno transatlantinio skrydžio galutinis punktas, o liepos 19 d. daugiau kaip 50 tūkst. žmonių minia sutiko iš Vokietijos parskraidintus žuvusiųjų lakūnų kūnus. Aerodromas į LR Kultūros vertybių registrą įrašytas kaip unikali, urbanistiniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu vertinga teritorija. LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl Nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomais“ (Žin., 2005 m. Nr. 58-2034) Dariaus ir Girėno aerodromas su įrangos liekanomis paskelbtas saugomu valstybės.
Įsigaliojus naujam LR Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymui (2004-09-28 d., Nr. lX-2452, Vilnius) ir iškilus būtinybei, nuspręsta pradėti rengti nekilnojamosios kultūros vertybės - Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą.
1.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas:
Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2008-01-28 įsakymas Nr. Į-35 „Dėl kultūros paveldo objekto - Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943) Kauno m. sav., Kaunas. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ (Žin., 2008, Nr. 15/540).
1.2. Planavimo tikslas:
Specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943) ir jo teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.
1.3. Planavimo uždaviniai:
Nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą Kauno Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943) teritorijoje ir apsaugos zonoje, reglamentuoti žemės darbus, statinių ir įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.
1.4. Planavimo lygmuo ir dokumento tipas:
Pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį specialiojo teritorijų planavimo dokumentas yra vietovės lygmens, susidedantis iš Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943) paveldotvarkos projekto.
1.5. Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas:
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys, pateikė planavimo procedūrų dokumentus:
1. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2008-01-28 įsakymą Nr. Į-35 „Dėl kultūros paveldo objekto - Dariaus ir Girėno Aerodromo su įrangos liekanomis (U8), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“.
___________________________________________________________________________
Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16941) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas Sprendiniai. AIŠKINAMASIS RAŠTAS
3. Dariaus ir Girėno Aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943, buvęs kodas U8), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano planavimo darbų programą (užduotį), KPD Kauno teritoriniame padalinyje patvirtintą 2008-09-09 d.
4. Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2012-09-27 d. patvirtintas planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. R-8311.
5. LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-09-19 d. patvirtintas planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. 959/(PAV)-D2-2126.
Planavimo darbai buvo vykdomi trimis stadijomis:
1. Esamas būklės analizes stadijoje:
• Atlikta Dariaus ir Girėno Aerodromo su įrangos liekanomis ir jų aplinkos istorinės raidos, plano bei erdvės struktūros formavimosi analizė.
• Surinkti duomenys apie pastatus, statinius įrašytus į kultūros vertybių registrą. Susipažinta su esamais bei anksčiau rengtais vertybės apsaugos ir apskaitos dokumentais.
• Atlikta fotofiksacija. Įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija. Susipažinta su patvirtintais ir rengiamais teritorijos planavimo dokumentais, tyrimu metu naujai atrastais aerodromo įrangos elementais.
II. Koncepcijos rengimo stadijoje:
• Atsižvelgiant į pirmajame etape atliktos esamos būklės analizės išvadas, parengti trys paveldotvarkos projekto koncepcijos variantai:
- I var. - visai teritorijai nustatomas autentiškos paskirties saugojimo režimas,
- II var. - visai teritorijai nustatomas tausojamojo naudojimo saugojimo režimas,
- III var. - centrinei teritorijos daliai, apimančiai pagrindinį kilimo-tūpimo taką. gruntinius kilimo-tūpimo takus, sraigtasparnių aikšteles ir riedėjimo takus, nustatomas autentiškos paskirties, o buvusio užstatymo zonoms - tausojamojo naudojimo režimas.
• 2010 m. kovo 5 d. Kultūros ministerijos, Kauno miesto, Kauno rajono savivaldybių. Kultūros paveldo departamento bei VĮ „Lietuvos paminklai“ specialistų pasitarime buvo aptarti parengti specialiojo plano koncepcijos variantai.
Pritarta III-iajam paveldotvarkos projekto koncepcijos variantui.
• Atsižvelgiant į 2010 m. parengtus Karinių oro pajėgų aviacijos bazės Antrojo paieškos gelbėjimo posto įrengimo Kauno S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome projektinius pasiūlymus (UAB „Panprojektas“, V. Klimavičiaus įmonė) buvo parengta paveldotvarkos projekto koncepcijos III-ojo varianto „A“ laida, kurioje patikslintos autentiškos paskirties ir tausojamojo naudojimo saugojimo režimų zonų ribos bei teritorijos, kuriose galima formuoti užstatymą.
Koncepcijoje siūloma:
- vertybės centrinėje dalyje siūloma išsaugoti atvirą erdvę, pritaikytą aerodromo eksploatacijos poreikiams;
- vertybės teritorijos pakraščiuose, buvusio užstatymo vietose, leidžiama naujų statinių statyba, Siūloma atkurti buvusį užstatymo tipą, išlaikant principinius tūrinius pastatų ir statinių parametrus, pagrįstus istorinių tyrimų duomenimis. Trečiasis koncepcijos variantas (laida A), 2011-10-11 suderintas su KPD Kauno teritoriniu padaliniu.
2012 04 23 raštu Nr. S2-1037 šiai koncepcijai pritarė LR Kultūros ministerija.
III. Sprendinių konkretizavimo studija:
• Patvirtintos paveldotvarkos projekto koncepcijos (III-iasis variantas, laida A) pagrindu parengti specialiojo plano sprendiniai: konkretizuoti saugojimo ir naudojimo režimai, nustatyti reikalavimai nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymui ir galimai naujai statybai, teritorijos tvarkymui.
2. BENDROJI DALIS
___________________________________________________________________________
Administracinė priklausomybė,
Kauno apskritis, Kauno miestas, Kauno miesto savivaldybė, Aleksoto seniūnija.
Geografinė padėtis.
Kauno Dariaus ir Girėno aerodromas yra Kauno miesto pietvakarinėje dalyje, Nemuno kairiojo kranto viršutinėje terasoje. Aerodromo teritorija plyti į pietus 1500-1800 m. iki dabartinio Europos prospekto. Iš rytų pusės aerodromo teritorija ribojasi su buvusios Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo pylimu. Veiverių gatve. Aerodromo plotis rytų - vakarų kryptimi 800-1400 m. Siaurės vakarinė riba praeina Liepų gatve, vakarinė riba - Marvelės upelio slėnio šlaito ketera.
Dariaus ir Girėno aerodromo teritorija - tai netaisyklingos formos pagal laisvo planavimo principus 1915-1945 metais suformuotas sklypas. Jo reljefas beveik lygus (aukštis svyruoja nuo 70,8 iki 75,7 m).
Vertybės apimtis.
Esamos Dariaus ir Girėno aerodromo (unikalus kodas 16943) teritorijos ribos patvirtintos LR Kultūros ministro įsakymais Nr. ĮV-601 (2009-11-05 d.) ir Nr. ĮV-614 (2009-11-16 d.). Minėtais įsakymais patvirtintas AB „Kauno restauravimo projektavimo institutas“ specialistų parengtas kultūros paveldo objekto - Dariaus ir Girėno Aerodromo su įrangos liekanomis (U8), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas - teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas.
Kultūros vertybių registre objektas įregistruotas 1993-07-14 d.
| Objekto statusas: |
valstybės saugomas. |
| Objektas įrašytas kaip: |
vietovė. |
| Vietovėje yra: |
reduto liekanos (unikalus kodas 26535). |
| Vertingųjų savybių pobūdis: |
inžinerinis, istorinis, urbanistinis. |
Dariaus ir Girėno Aerodromo su įrangos liekanomis (U8) - vertybės teritorijos plotas -1919643 m2.
Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio plotas - 125354 m2,
Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonio plotas - 106 601 m2.
(Kultūros vertybių registro duomenys. 2012 08 09).
2012-08-28 parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KM-RM-14/1, kuriame patikslintos objekto vertingosios savybes (žiūr. prieduose).
2.2. DOKUMENTŲ, SUSIJUSIŲ SU NAGRINĖJAMU OBJEKTU, APŽVALGA
2.2.1. Apskaitos ir apsaugos dokumentų apžvalga
2005-04-29 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 Dariaus ir Girėno Aerodromas su įrangos liekanomis pripažintas valstybės saugomu objektu.
2012-08-28 parengtas nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KM-RM-14/1, kuriame patikslintos ir išvardintos objekto vertingosios savybės (planavimo sprendiniai, buvusių komplekso dalių liekanos ar jų vietos, įvairios išraiškos formos, žemės ir jos paviršiaus elementai, takai, keliai ar jų dalys, dangos, želdynai ir želdiniai, upės, natūralūs vandens telkiniai ir hidrotechniniai įrenginiai), pateikta jų fotofiksacija (žiūr. prieduose). 3-jų angarų (Nr. 14, 15, 16) liekanos (žr. brėž. SP-01(2008)-P.1,2: ekspl, Nr. 36) yra už vertybės teritorijos ribų. Siūloma šiuos vertingus elementus įrašyti į kultūros vertybių registrą kaip atskirą objektą, o ateityje praplėsti vertybės teritorijos ribas.
2009-11-05 d. LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-601 patvirtintas AB „Kauno restauravimo projektavimo institutas“ parengtas kultūros paveldo objekto - Dariaus ir Girėno Aerodromo su įrangos liekanomis (U8), Kauno m. sav., Kaunas, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas - teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas.
1. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2003-05-29 Kauno m. tarybos sprendimu Nr. T-242. Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano antrasis pakeitimas patvirtintas 2010-07-23 sprendimu Nr. T-462.
2. Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos 2007-03-01 sprendimu Nr. T-69. Papildytas Aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialusis planas patvirtintas Kauno m. savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. T-309.
3. Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (U8) Kauno m. sav., Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis pianas, teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas, patvirtintas 2009-11-05 d. LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-601;
4. Žemės sklypo Veiverių pl. 132 (S. Dariaus ir S. Girėno Aerodromo) detalusis planas patvirtintas 2006-03-23 Kauno m. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-107;
6. Karinių oro pajėgų aviacijos bazės Antrojo paieškos gelbėjimo posto Kauno S. Dariaus ir S. Girėno Aerodrome projektiniai pasiūlymai (2010 m.).
2.2.3. Patvirtintų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įtaka planuojamai teritorijai
Patvirtintų ir rengiamų teritorijų planavimo dokumentų (Kauno miesto bendrojo plano, aukštybinių pastatų išdėstymo Kauno miesto savivaldybės teritorijoje specialaus plano, 2006-03-23 patvirtinto žemės sklypo Veiverių pl. 132 detalaus plano, 2002 parengto Dariaus ir Girėno specialaus plano, mokslo ir technologijų parko „Technopolis“ projekto) sprendinių įtaka Kauno Dariaus ir Girėno aerodromui su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943) detaliai išnagrinėta 2007 metais esamos būklės analizės stadijoje, atliktoje rengiant Dariaus ir Girėno Aerodromo su įrangos liekanomis specialųjį planą - teritorijos ir apsaugos zonų ribų planą.
Keli buvusio Žagariškių kaimo gyventojai buvo pateikę reikalavimus grąžinti jų žemę, kuri dabar priklauso aerodromui. Konkrečių žemės planų ar kitų teisę į nuosavybę patvirtinančių dokumentų, pretendentai nepateikė. Nėra aišku, ar pretendentai yra gavę kompensacijas už žemę. Kadangi aerodromas yra vientisas statinys, be to saugoma teritorija, žemės grąžinimas jo ribose negalimas.
2.3. DARIAUS IR GIRĖNO AERODROMO ISTORINĖS RAIDOS APŽVALGA
Aerodromas Kauno apylinkėse, į pietvakarius nuo miesto buvo įrengtas 1915 m. vokiečių armijos Pirmojo pasaulinio karo metu. Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m. daugumą išlikusių statinių perėmė Lietuvos karo aviacija, kuri Čia išliko iki 1941 m. Tai buvo pagrindinis Lietuvos karo aviacijos aerodromas. Be karo aviacijos, aerodrome pradėjo kurtis ir Lietuvos civilinė aviacija, buvo įkurtas civilinis Kauno aerouostas.
Su Kauno aerodromu susiję žymūs Lietuvos aviacijai įvykiai: išbandyti pirmieji J. Dobkevičiaus, A. Gustaičio lėktuvai, pirmasis sklandytuvas, atliktas pirmasis Lietuvoje nusileidimas parašiutu. Čia 1933 m. liepos 15-17 d. buvo numatytas Dariaus ir Girėno transatlantinio skrydžio galutinis punktas, o liepos 19 d. daugiau kaip 50 tūkst. žmonių minia sutiko iš Vokietijos parskraidintus žuvusiųjų lakūnų kūnus.
Antrojo pasaulinio karo metais aerodromą praplėtė okupacinė vokiečių kariuomenė, buvo įrengta kilimo-tūpimo juosta su kieta danga. Po karo aerodromo ribos nepakito.
Sovietmečiu teritorijoje veikė Kaimo aerouostas ir dislokavosi sovietų kariuomenės sraigtasparnių pulkas.
1989 m. Kauno aerouostas iškeltas į Karmėlavą. 1990 m. keleivių rūmuose įkurtas Lietuvos aviacijos muziejus. 1993 m. kartu su tarybine (tada jau Rusijos) armija pasitraukė sraigtasparnių pulkas. Vietoje jungtinio „Aerofloto“ būrio įsteigta AB „Aviakompanija Lietuva“. 1993 m. Kauno m. savivaldybė į Komunalinio ūkio skyriaus balansą perėmė kilimo-tūpimo taką ir automobilių stovėjimo aikštelę prie Veiverių gatvės. Buvę kariniai statiniai perduoti SĮ „Santakos butų ūkis“. Teritorija ir dalis karimų objektų laikinam naudojimui perduoti Kauno aeroklubui ir kitoms visuomeninėms sporto organizacijoms. 1995-1997 m. buvo atliekami teritorijos tvarkymo darbai. Siekiant išsaugoti aerodromo vientisumą bei istorinę-funkcinę paskirtį, 1997 m. įsteigta viešoji įstaiga - Dariaus ir Girėno aerodromas.
Šiuo metu (2012 m.) Dariaus ir Girėno aerodromas yra veikiantis bendrosios aviacijos aerodromas, kuriame veikia 22 aviacinės organizacijos, 5 aviacijos mokyklos. Čia vyksta tarptautiniai aviacijos čempionatai, leidžiasi verslo ir turistinės klasės nedideli lėktuvai, skraido parasparniai ir jėgos aitvarai, radijo bangomis valdomi nepilotuojami lėktuvai, vyksta kariuomenės pratybos ir civilių mokymai, leidžiasi parašiutininkai. [9]
2.4. DARIAUS IR GIRĖNO AERODROMO SKLYPO BEI APLINKOS APIBŪDINIMAS
Šiaurinė aerodromo dalis (prie S. Dariaus ir S. Girėno g.) Šiaurinėje aerodromo dalyje stovėjo seniausi aerodromo pastatai: du vokiečių statyti angarai, administracinis pastatas, Lietuvos aeroklubo pastatas, aerostotis, radiogonometrinė stotis, keletas sandėlių. Abu angarai buvo vienodi: metalinių rėminių konstrukcijų, apkalti lentomis 63 m ilgio, 21 m pločio. 4,5 m aukščio. Vienas jų sudegė 1919 metais. Prie išlikusio angaro po Pirmojo pasaulinio karo, 1937 m., pastatytas mūrinis priestatas. Po Antrojo pasaulinio karo angaras apmūrytas, ilgą laiką stovėjo, sudegė 1993 m. Išlikę pamatai, sienų fragmentai. Administracinis medinis pastatas su bokšteliu buvo nugriautas 1933 m. 1930 m. apie 50 m į rytus pastatytas gelžbetoninis Lietuvos aeroklubo (LAK) angaras 14x17 m dydžio. Karo metu angaras dalinai susprogdintas. Pokario metu rekonstruotas. Išlikusi apgriauta pastato dalis. Šalia LAK angaro 1934 m. pastatyta mūrinė SHELL bendrovės benzino ir alyvos stotis. Statinys karo metu sunaikintas. 1930 m. pastatytas mūrinis sandėlis. Karo metu sunaikintas. 1931 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje aerostotis. Tai 11x18 m. dydžio apie 4,5 m aukščio mūrinis pastatas. Karo metu sunaikintas. Prie stoties buvo nedidelis peronas (išlikęs) ir betoninis tiltas per griovį (išlikęs). Abiejų pastatų vietoje vėliau pastatytas didelis sandėlis. Visų statinių pamatai išlikę. Šiaurės rytiniame kampe buvo 1933 m. pastatyta radiogonometrinė stotis. Karo metu sunaikinta.
Architektūriniu požiūriu vertingiausia buvusi aerostotis - pirmasis šios paskirties pastatas Lietuvoje. Autorius kol kas nežinomas. Kiti statiniai: didysis angaras, LAK angaras, buv. vokiečių administracinis pastatas turi istorinę vertę, mena pirmąjį Lietuvos aviacijos kūrimosi dešimtmetį. Vertingas tarpukario laikotarpio reliktas - betoninis tiltas, vedantis iš gatvės į aerodromo teritoriją. Nors neatrasta jokios archyvinės medžiagos, šioje aerodromo dalyje esantį betoninį bunkerį, sprendžiant iš architektūrinių formų, galima priskirti prie Antrojo pasaulinio karo laikotarpio reliktų. Šioje teritorijos dalyje išlikusi senoji drenažo sistema su šuliniais, II Pasaulinio karo metu pravestas betoninis riedėjimo takas (blogos būklės, sprogdintas). Prie šlaitų yra buvusių angarų aikštelių liekanos.
Pietinė aerodromo dalis. Šioje aerodromo teritorijos pusėje buvusiame karo aviacijos rajone stovėjusius pastatus ir statinius pagal statybos laikotarpį galima suskirstyti į penkias grupes.
1 laikotarpis - Pirmojo pasauliniu karo (1915-1917 m.) vokiečių kariuomenės staliniai. Iš maždaug 20 tada pastatytų statinių iki Antrojo pasaulinio karo liko 2. Dabar likę tik pamatai ir fragmentai. Pats reikšmingiausias statinys buvo dirižablio angaras. Tai 240 m ilgio ir 55 m pločio, beveik 40 m aukščio statinys. Jis buvo metalinės rėminės konstrukcijos su lentinėmis sienomis, dvišlaičiu, toliu dengtu stogu. Grindys grįstos plytelėmis. Tuo metu angaras buvo didžiausio tūrio pastatas Lietuvoje (nugriautas 1929 m.; išlikę grindų fragmentai). Greta stovėjo mediniai barakai, kurių tarpe reikėtų paminėti pastatą, kuriame 1919-1924 m. veikė karo aviacijos dirbtuvės (vėliau perkeltos į A. Fredą). Iki 1930 m. visi šie barakai buvo nugriauti. Vokiečių kariuomenė, dalinai panaudodama tvirtovės geležinkelį, pravedė geležinkelio liniją link dirižablio angaro ir barakų. Išliko geležinkelio linijos atkarpa, buvusi nutiesta iki angarų šiaurinėje aerodromo dalyje.
2 laikotarpis - tarpukario laikotarpio (iki 1941 m.) Lietuvos karo aviacijos statiniai. Tuo metu pastatyta apie 115 statinių. Reikšmingiausi jų - trys angarai. Jų statybai panaudotas gelžbetonis, mūras, metalas. Didžiausias jų (ir visoje Lietuvoje) - mokomosios grupės angaras 114 m ilgio, 28 m pločio, projektuotas žymaus konstruktoriaus A. Rozenbliumo. Išlikę Šių statinių pamatai.
Šiame laikotarpyje, dalinai panaudojus buvusiu tvirtovės geležinkelio trasos pylimą, pravesta Karo Aviacijos gatvė, kurios atkarpa išliko, bet rytinėje pusėje ji užasfaltuota ir susiliejusi su didžiuliu asfaltuotu plotu. Ant asfalto dangos gatvės tąsa atžymėta balta punktyrine linija. Ties geležinkeliu ji susijungia su išlikusia Karo Aviacijos gatve. Tarpukaryje pietinė aerodromo teritorija buvo nudrenuota, vietoje melioracijos griovių įrengta požeminė drenažo sistema su Šuliniais. Šio laikotarpio reliktai - trys betoninės slėptuvės. Išliko šiuo laikotarpiu pravesta geležinkelio linija link „Maisto“ teritorijos.
3 laikotarpis - Antrojo pasaulinio karo (1941-1943 m.) statiniai. Šiuo metu susiformavo aerodromo plano struktūra: įrengtas betoninis pakilimo-tūpimo takas ir betoniniai riedėjimo takai (atšaka nuvesta ir į šiaurinę aerodromo dalį). Pastatyti mediniai angarai. Jie stovėjo ant masyvių betoninių pamatų ir betoninių aikštelių. Riedėjimo takai ir angarų aikštelės su pamatais išliko.
Šio laikotarpio palikimas: plano struktūra, yra vertingas tuo, kad atspindi tuometinį sovietinės okupacijos metų aerodromų išplanavimą.
4 laikotarpis - sovietinio laikotarpio pastatai ir statiniai. Pastatyta apie 30 pastatų ir statinių. Vertingiausias jų - buvę aerostoties rūmai (nuo 1993 m. aviacijos muziejus). Pastato rytinis fasadas puoštas mozaika „Skrydis“ (aut. B. Klova). Pastato viduje ant sienos sukurtas bareljefas Dariaus ir Girėno skrydžiui atminti. Šalia aerostoties rūmų, kitoje Karo Aviacijos gatvės pusėje, buvo pastatyti „Aerofloto“ sandėliai, garažai, transformatorinė stotis, radijo biuras, lėktuvo treniruoklis, buitinės patalpos.
To laikotarpio pastatuose dabar veikia Aleksoto seniūnija, policija. Prie Veiverių gatvės išlikusi požeminė slėptuvė. Tuo metu įrengti papildomi riedėjimo takai ir stovėjimo aikštelės sraigtasparniams. Jų grupė išliko rytiniame aerodromo krašte. Pietrytiniame kampe, prie Europos prospekto, 1978 m. pastatyti sraigtasparnių pulko štabas, mokomasis korpusas, valgykla, kultūros centras.
5 laikotarpis - po 1993 m. Pastatyta laikinų konstrukcijų statinių angarų. Prie aviacijos muziejaus 2000 m. atidengtas memorialas karo aviacijos lakūnams atminti, Prie buv. angarų pietinėje teritorijos dalyje lakūnų A. Šumausko ir V. Kalpavičiaus žuvimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo ir pasodinti du ąžuoliukai. Dar vienas ąžuoliukas pasodintas centrinėje aerodromo teritorijos dalyje, lakūno A. Cibarausko žuvimo vietoje. Rekonstruotuose sraigtasparnių pulko štabo ir kareivinių pastatuose įsikūrė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Šie statiniai aerodromui nebepriklauso ir yra už vertybės teritorijos ribų. Prie Karo aviacijos gatvės, link Europos prospekto, vienos angaro aikštelės vietoje pastatytas „Technopolio“ pastatas. Aerodromo teritorija priaugusi menkaverčių krūmų. Kai kurios vietos užpelkėjusios, pažeistas išlygintas lauko paviršius. Buvusių statinių prie Dariaus ir Girėno g. pamatai užžėlę žole ir krūmais.
Lietuvos Aeroklubo konferencijoje 2008-01-26 priimtas nutarimas, tęsiant prieškarines LAK tradicijas ir atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, Centrinę Lietuvos aeroklubo būstinę perkelti iš Vilniaus į Kauną, atstatant LAK pastatų kompleksą Dariaus ir Girėno aerodromo šiaurinėje dalyje. [2]
Išvados:
1. Aerodromo urbanistinė struktūra susiformavo 1915-1993 m. laikotarpyje. Išlikę: iš ankstyviausio (1915 - 1917 m.) laikotarpio - statinių ir geležinkelio trasos fragmentai; iš tarpukario - trys slėptuvės, Karo Aviacijos gatvė; Antrojo pasaulinio karo reliktai - betoninis pakilimo-tūpimo takas, betoniniai riedėjimo takai, betoninės angarų aikštelės su pamatais.
2. Išliekamąją vertę turi neužstatytas aerodromo plotas, skirtas skraidymams ir lėktuvų aptarnavimui su išlikusiais istoriniais statiniais bei jų fragmentais, aerodromo Antrojo Pasaulinio karo metu suformuota plano struktūra, sovietmečio laikotarpio plano fragmentai.
3. Aerodromo teritorijoje yra saugotinų želdynų liepų eilės prie Karo Aviacijos gatvės. Svarbūs yra ąžuoliukai, pasodinti žuvusiems lakūnams atminti. Kiti želdiniai savaiminiai, neturintys išliekamosios vertės.
4. Vertinga yra susiformavusi Aerodromo plano struktūra. Perplanavus nors dalį šios teritorijos, būtų sunaikinti ir pažeisti istoriniai plano elementai, o bandymai sumažinti ar užstatyti aerodromo teritoriją kelia pavojų sunaikinti vieną svarbiausių jo vertingųjų savybių - aviacinę funkciją ir tuo pačiu istorinę Lietuvos aviacijos erdvę. Sunaikinus šią erdvę, būtų sunaikinta istorinė atmintis.
5. Dalis aerodromo statinių liekanų (trijų angarų - Nr. 14, 15, 16 - pamatai) yra už nustatytų vertybės teritorijos ribų. Šias statinių liekanas būtina įrašyti į Kultūros vertybių registrą, ateityje patikslinti vertybės teritorijos ribas.
___________________________________________________________________________
3.1. PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS. TVARKYMO KRYPTYS
Įvertinus dabartinę teritorijos ir jos aplinkos situaciją bei plėtros tendencijas, Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943) vertingųjų savybių išsaugojimui, atskleidimui ir puoselėjimui parengtas teritorijos ir apsaugos zonos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Paveldotvarkos projekte vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje nustatomi paveldosaugos reikalavimai ir konkrečių tvarkymo priemonių sistema, reglamentuojami žemės darbai, statinių ir įrenginių statyba, statinių aukštis, tūris, išorės apdailos medžiagos, apželdinimas, transporto srautai.
Svarstant Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis paveldotvarkos projekto koncepciją, po diskusijos apie teritorijos tvarkymo ir pritaikymo galimybes, pritarta III-iajam paveldotvarkos projekto koncepcijos variantui, vertybės teritorijoje nustatant autentiškos paskirties saugojimo režimą su tausojamojo naudojimo režimo zonomis.
3.1.1. Vertybės teritorija
Vertybės teritorijos centrinėje dalyje siūloma išsaugoti atvirą erdvę, pritaikytą aerodromo eksploatacijos poreikiams. Teritorijos pakraščiuose, buvusiose užstatytose teritorijose, galima statyba buvusių statinių vietose, taip pat nauja statyba.
Teritorijos dalyse, svarbiose savo urbanistine struktūra, siūloma atkurti buvusio užstatymo tipą išlaikant principinius tūrinius pastatų ir statinių parametrus, pagrįstus istorinių tyrimų duomenimis (išlikę pakankamai ikonografinės medžiagos).
3.1.2. Apsaugos zona
Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis apima Marvelės vakarinį šlaitą ir du nedidelius atskirus sklypus (S. Dariaus ir S. Girėno g. Nr. 31 ir Liepų g. 12) buvusiose istorinėse aerodromo ribose. Šiame pozonyje draudžiama veikla, galinti fiziškai pakenkti kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms.
Marvelės šlaitą būtina apsaugoti nuo erozijos. Čia taikytinas sanitarinis miško, kraštovaizdžio formavimo kirtimas. Būtina išsaugoti esamą vandens nubėgimą iš aerodromo drenažo sistemos į Marvelės upelį. Sklypuose S. Dariaus ir S. Girėno g. Nr. 31 ir Liepų g. 12 reglamentuojamas užstatymo pobūdis, pastatų aukštis, reikalavimai žemės darbams. Siekiant šiaurinės aerodromo teritorijos dalies struktūrinio ir vizualinio vientisumo, priežiūros efektyvumo, atsiradus galimybei, siūloma Šiuos privačius sklypus išpirkti, įjungiant juos į esamą aerodromo teritoriją.
Apsaugos zonos vizualinės apsaugos pozonis apima teritorijas PR dalyje ir ŠV dalyse (istorines aerodromo ribas buvusias II Pasaulinio karo ir Sovietų okupacijos periodu).
PR teritorijos dalyje siūloma nedidinti esamo užstatymo aukštingumo bei intensyvumo. ŠV teritorijoje siūloma nekeisti susiformavusio mažaaukščio sodybinio užstatymo pobūdžio.
TERITORIJA 1 - Vertybės teritorija
___________________________________________________________________________
Objekto apsaugos tikslas - saugoma viešajam pažinimui ir naudojimui
Vertingųjų savybių pobūdis: urbanistinis, inžinerinis, istorinis.
BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1. Vertybės teritorija yra vienas žemės sklypas, vientisas ir nedalomas. Prie pastatų žemės sklypai neformuojami.
2. Galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - konservacinės paskirties žemė (kultūros paveldo objektų sklypai).
3. Aerodromo teritorija tvarkoma išsaugant atvirą erdvę, pritaikytą aerodromo poreikiams, laisvo planavimo principais suformuotą urbanistinę kompoziciją, nepažeidžiant susiklosčiusios plano struktūros, istorinių takų trasų.
4. Išsaugomas betoninių ir gruntinių kilimo - tūpimo, riedėjimo takų tinklas, dangos, sraigtasparnių aikštelės.
5. Teritorijos pakraščiuose, buvusiose užstatytose teritorijose, galima statyba buvusių statinių vietose ir naujų statinių, susijusių su aerodromo veikla, statyba. Maksimalus aerodromo žemės sklypo užstatymo tankumas - 5 %.
6. Naujų pastatų tūriai neturi viršyti istorinių aerodromo pastatų tūrių, siekiama išlaikyti pastatų architektūrinės išraiškos, stilistikos, apdailos vieningumą,
7. Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų kultūros vertybės pase (vertinimo tarybos akte Nr. KM-RM-14/1). Vertingųjų savybių sąrašas gali būti patikslintas, remiantis tyrimų duomenimis.
8. Vykdant teritorijos tvarkymo darbus, neturi būti keičiamas susiformavęs reljefo pobūdis, saugomi žemės ir jos paviršiaus bei lietaus vandens surinkimo sistemos elementai, pastoviai prižiūrima drenažo sistema.
9. Nustatant sunykusių istorinių aerodromo statinių vietas ir kontūrus taikomi archeologijos mokslo metodai.
TERITORIJOS DALIS - 1.1 brėžinys SP-01(2008)-P. 1
AUTENTIŠKOS PASKIRTIES SAUGOJIMO REŽIMAS
|
|
saugojimo režimas |
A |
* |
Leistinas pastatu aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas |
** |
- |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
reikalavimai saugomiems objektams |
a |
b1 |
reikalavimai kitiems inžiner. statiniams |
|
|
reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
cl |
d |
reikalavimai žemės darbams |
LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS:
* - atkuriamų pastatų, susijusių su aerodromo veikla, aukštis nustatomas remiantis tyrimų duomenimis.
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS
(pastatais užstatomo ploto santykis su žemės sklypo plotu, išreikštas procentais)
** - jei tyrimų metu būtų aptikta duomenų apie sunykusius aerodromo pastatus bei statinius, galimas jų atkūrimas, pagrįstas tyrimų duomenimis.
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS
(pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu) – nereglamentuojamas
a - REIKALAVIMAI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAMS
(aerodromo įrenginiai - kultūros paveldo objekto vertingosios savybės)
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkybos darbai:
- taikomieji ir ardomieji tyrimai,
- remonto darbai,
- avarijos grėsmės pašalinimo darbai,
- konservavimo darbai,
- restauravimo darbai,
- atkūrimo darbai,
- pritaikymo darbai,
- šių darbų planavimas ir projektavimas.
b1 - REIKALAVIMAI KITIEMS INŽINERINIAMS STATINIAMS
(kilimo - tūpimo takai, aikštelės, drenažo sistema ir kt.)
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkomieji statybos darbai:
- remontas,
- inžinerinių statinių rekonstravimas,
- naujų inžinerinių statinių, susijusių su aerodromo veikla, statyba,
- sunykusių istorinių statinių, susijusių su aerodromo veikla, atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ar kraštotvarkos darbus,
- menkaverčių statinių griovimas.
Remontuojant ir rekonstruojant aerodromo takų, aikštelių dangas, naudojama konstrukcija ir medžiagos, atitinkančios aerodromo reikalavimus.
Žemos įtampos elektros perdavimo ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos įrengiamos ir senos rekonstruojamos jas klojant požeminiais kabeliais.
cl- REIKALAVIMAI TERITORIJOS, ŽELDYNŲ TVARKYMO DARBAMS:
Vertybės teritorija tvarkoma nepažeidžiant susiklosčiusios plano struktūros, istorinių takų trasų
___________________________________________________________________________
- atkuriami istoriniai aerodromo takai, aikštelės,
- prižiūrimas ir atnaujinamas gruntinis laukas su žoline danga,
- šalinami medžiai ir krūmai, centrinėje teritorijos dalyje trukdantys aerodromo veiklai,
- teritorijos šiaurės vakarų dalyje esančioje griovoje vykdomas medžių sanitarinis kirtimas,
- šalinami nevertingi medžiai, sausuoliai, vėjavartos, snieglaužos, krūmai ir atažalos.
d - REIKALAVIMAI ŽEMĖS DARBAMS (žr. skyrių 3.2, bendrieji reikalavimai, p. 7, 8, 9).
___________________________________________________________________________
TERITORIJOS DALYS- 1.2,1.3,1.5 brėžinys SP-01(2008)-P.1
Tvarkant teritorijos dalis 1.2, 1.3 (projektuojant naują užstatymą, formuojant želdinius) siūloma kurti reprezentatyvią, ekspozicinę erdvę.
TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO SAUGOJIMO REŽIMAS
|
|
saugojimo režimas |
T |
* <12 |
Leistinas pastatų aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas |
--- |
- |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| reikalavimai saugomiems objektams |
a |
b2 |
reikalavimai kitiems statiniams ir pastatams |
|
| reikalavimai teritorijos ir želdiniu tvarkymui |
c2 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS:
* - atkuriamų pastatų, susijusių su aerodromo veikla, aukštis nustatomas remiantis tyrimų duomenimis,
<12 - leistinas maksimalus naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų aukštis (metrais), skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki aukščiausios pastato altitudės.
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS
(pastatais užstatomo ploto santykis su žemės sklypo plotu, išreikštas procentais)
--- – užstatymo tankumas pagrindžiamas tyrimų duomenimis
(žr. skyrių 3.2, bendrieji reikalavimai, p. 5).
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS
(pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu) - nereglamentuojamas.
a - REIKALAVIMAI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAMS
(aerodromo įrenginiai - kultūros paveldo objekto vertingosios savybės)
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkybos darbai:
- taikomieji ir ardomieji tyrimai,
- remonto darbai,
- avarijos grėsmės pašalinimo darbai,
- konservavimo darbai,
- restauravimo darbai.
- atkūrimo darbai,
- pritaikymo darbai,
- šių darbų planavimas ir projektavimas.
b2 - REIKALAVIMAI KITIEMS PASTATAMS IR INŽINERINIAMS STATINIAMS
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkomieji statybos darbai:
- remontas,
- rekonstravimas,
- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas;
- sunykusių istorinių pastatų ir statinių, susijusių su aerodromo veikla, atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ar kraštotvarkos darbus,
- naujų pastatų ir inžinerinių statinių, susijusių su aerodromo veikla, statyba (naujų pastatų tūriai neturi viršyti istorinių aerodromo pastatų tūrių, siekiama atkurti buvusią užstatymo struktūrą, išlaikyti pastatų architektūrinės išraiškos, stilistikos, apdailos vieningumą).
Žemos įtampos elektros perdavimo ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos įrengiamos ir senos rekonstruojamos jas klojant požeminiais kabeliais.
Išsaugoma, pastoviai prižiūrima drenažo sistema (vamzdynai, šuliniai ir kt. įrenginiai).
c2 - REIKALAVIMAI TERITORIJOS, ŽELDYNŲ TVARKYMO DARBAMS:
___________________________________________________________________________
- atkuriami istoriniai aerodromo takai, aikštelės,
- prižiūrimas ir atnaujinamas gruntinis laukas su žoline danga,
- formuojant želdinius paliekamos prašvietos, leidžiančios apžvelgti teritoriją nuo gretinu gatvių bei teritorijų, išsaugomi vertingų rūšių medžiai,
- šalinami nevertingi medžiai, sausuoliai, vėjavartos, snieglaužos, krūmai ir atažalos.
d - REIKALAVIMAI ŽEMĖS DARBAMS (žr. skyrių 3.2, bendrieji reikalavimai, p. 7, 8, 9).
TERITORIJOS DALIS - 1.4 brėžinys SP-01(2008)-P.1
TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO SAUGOJIMO REŽIMAS
|
|
saugojimo režimas |
T |
* <20 |
Leistinas pastatų aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas |
--- |
- |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
reikalavimai saugomiems objektams |
a |
b2 |
reikalavimai kitiems statiniams ir pastatams |
|
|
reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c2 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS:
* - atkuriamų pastatų, susijusių su aerodromo veikla, aukštis nustatomas remiantis tyrimų duomenimis,
<20 - leistinas maksimalus naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų aukštis (metrais), skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki aukščiausios pastato altitudės.
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS
(pastatais užstatomo ploto santykis su žemės sklypo plotu, išreikštas procentais)
--- – užstatymo tankumas pagrindžiamas tyrimų duomenimis
(žr. skyrių 3.2, bendrieji reikalavimai, p. 5).
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO INTENSYVUMAS
(pastatų bendro ploto santykis su sklypo plotu) - nereglamentuojamas.
a - REIKALAVIMAI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAMS
(aerodromo įrenginiai - kultūros paveldo objekto vertingosios savybės)
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkybos darbai:
- taikomieji ir ardomieji tyrimai,
- remonto darbai,
- avarijos grėsmės pašalinimo darbai,
- konservavimo darbai.
- restauravimo darbai,
- atkūrimo darbai,
- pritaikymo darbai,
- šių darbų planavimas ir projektavimas.
b2 - REIKALAVIMAI KITIEMS PASTATAMS IR INŽINERINIAMS STATINIAMS
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkomieji statybos darbai:
- remontas,
- rekonstravimas,
- menkaverčių pastatų ir stalinių griovimas,
- sunykusių istorinių pastatų ir statinių, susijusių su aerodromo veikla, atkūrimas, atliekant tyrimais pagrįstus tvarkomuosius paveldosaugos, statybos ar kraštotvarkos darbus,
- naujų pastatų ir inžinerinių statinių, susijusių su aerodromo veikla, statyba (naujų pastatų tūriai neturi viršyti istorinių aerodromo pastatų tūrių, siekiama išlaikyti pastatų architektūrinės išraiškos, stilistikos, apdailos vieningumą).
Žemos įtampos elektros perdavimo ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos įrengiamos ir senos rekonstruojamos jas klojant požeminiais kabeliais.
c2- REIKALAVIMAI TERITORIJOS, ŽELDYNŲ TVARKYMO DARBAMS:
___________________________________________________________________________
- atkuriami istoriniai aerodromo takai, aikštelės.
- prižiūrimas ir atnaujinamas gruntinis laukas su žoline danga,
- saugoma vertingoji objekto savybė - medžių alėjos fragmentai; sunykusių vietoje atsodinami nauji medžiai,
- formuojant želdinius paliekamos prašvietos, leidžiančios apžvelgti teritoriją nuo gretinų gatvių bei teritorijų, išsaugomi vertingų rūšių medžiai,
- šalinami nevertingi medžiai, sausuoliai, vėjavartos, snieglaužos, krūmai ir atažalos,
- parenkama vieta ąžuoliukų sodinimui.
d - REIKALAVIMAI ŽEMĖS DARBAMS (žr. skyrių 3.2. bendrieji reikalavimai, p. 7, 8, 9).
___________________________________________________________________________
Marvelės vakarinis šlaitus
APSAUGOS ZONOS APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIS F
|
|
saugojimo režimas |
F |
0 |
Leistinas pastatų aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas |
0 |
0 |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
reikalavimai saugomiems objektams |
--- |
b4 |
reikalavimai kitiems statiniams ir pastatams |
|
|
reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
c3 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS: - pastatais neužstatoma teritorija
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS IR INTENSYVUMAS
0 - pastatais neužstatoma teritorija
b4-REIKALAVIMAI KITIEMS PASTATAMS IR INŽINERINIAMS STATINIAMS
___________________________________________________________________________
leidžiami visų rūšių inžinerinių statinių tvarkomieji statybos darbai
c3 - REIKALAVIMAI TERITORIJOS, ŽELDYNŲ TVARKYMO DARBAMS:
___________________________________________________________________________
- teritorija tvarkoma kaip Kauno miesto gamtinio karkaso dalis, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343,
- teritorija tvarkoma nepažeidžiant reljefo formų, saugomi upelio šlaitai, tvirtinamos ir valomos pakrantės,
- vykdomas sanitarinis ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimas, atsodinimas,
- šalinami nevertingi medžiai, sausuoliai, vėjavartos, snieglaužos, krūmai ir atažalos.
d - REIKALAVIMAI ŽEMĖS DARBAMS (žr. skyrių 3.2, bendrieji reikalavimai, p. 8).
___________________________________________________________________________
TERITORIJOS DALYS - 2.2 ir 2.3 brėžinys SP-01(2008)-P. 1
Sklypai S. Dariaus ir S. Girėno g. Nr. 31 ir Liepų g. 12
APSAUGOS ZONOS APSAUGOS NUO FIZINIO POVEIKIO POZONIS F
|
|
saugojimo režimas |
F |
12 |
Leistinas pastatų aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas |
- |
- |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
reikalavimai saugomiems objektams |
- |
b3 |
reikalavimai kitiems statiniams ir pastatams |
|
|
reikalavimai teritorijos ir želdini g tvarkymui |
- |
d |
reikalavimai žemės darbams |
LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS:
12 - leistinas maksimalus naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų aukštis (metrais), skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio iki aukščiausios pastato altitudės.
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS IR INTENSYVUMAS
- nereglamentuojamas
b3-REIKALAVIMAI KITIEMS PASTATAMS IR INŽINERINIAMS STATINIAMS
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkomieji statybos darbai:
- remontas,
- rekonstravimas,
- atnaujinimas (modernizavimas),
- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas;
- naujų pastatų ir inžinerinių statinių statyba,
- užstatymo pobūdis - laisvo planavimo,
Naujų pastatų ir statinių aukštis projektuojamas atsižvelgiant į aerodromo apsaugos zonoje galiojančius pastatų aukštingumo apribojimus.
REIKALAVIMAI TERITORIJOS, ŽELDYNŲ TVARKYMO DARBAMS:
___________________________________________________________________________
- nenustatomi
d - REIKALAVIMAI ŽEMĖS DARBAMS (žr. skyrių 3.2, bendrieji reikalavimai, p. 8).
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
TERITORIJOS DALYS - 3.1 IR 3.2 brėžinys SP-01(2008)-P.l
APSAUGOS ZONOS VIZUALINĖS APSAUGOS POZONIS V
|
|
saugojimo režimas |
V |
<20 |
Leistinas pastatų aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas |
- |
- |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
reikalavimai saugomiems objektams |
- |
b3 |
reikalavimai kitiems statiniams ir pastatams |
|
|
reikalavimai teritorijos ir želdinių tvarkymui |
- |
- |
reikalavimai žemės darbams |
LEISTINAS PASTATŲ AUKŠTIS:
<20 - leistinas maksimalus naujai statomų ar rekonstruojamų pastatų aukštis (metrais), skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio iki aukščiausios pastato altitudės.
LEISTINAS ŽEMĖS SKLYPO UŽSTATYMO TANKUMAS IR INTENSYVUMAS
- nereglamentuojamas
b3 - REIKALAVIMAI KITIEMS PASTATAMS IR INŽINERINIAMS STATINIAMS
___________________________________________________________________________
Galimi tvarkomieji statybos darbai:
- remontas,
- rekonstravimas,
- atnaujinimas (modernizavimas),
- menkaverčių pastatų ir statinių griovimas;
- naujų pastatų ir inžinerinių statinių statyba,
- užstatymo pobūdis - laisvo planavimo,
Užstatymo linija formuojama atitraukiant nuo vertybės teritorijos ribos ( min 10 - 15 m.)
Naujų pastatų ir statinių aukštis projektuojamas atsižvelgiant į aerodromo apsaugos zonoje galiojančius pastatų aukštingumo apribojimus.
REIKALAVIMAI TERITORIJOS, ŽELDYNŲ TVARKYMO IR ŽEMĖS DARBAMS
___________________________________________________________________________
- nenustatomi
___________________________________________________________________________
Aerodromas yra Kauno miesto intensyviai urbanizuotoje dalyje, netoli miesto centro. Pietinėje ir rytinėje pusėse aerodromo teritoriją riboja intensyvaus eismo Europos pr. ir Veiverių g., šiaurinėje pusėje - Dariaus ir Girėno g. pietinę ir rytinę aerodromo dalis kerta istorinė geležinkelio trasa.
Automobiliu eismas:
Pietinėje dalyje į aerodromo teritoriją patenkama Karo Aviacijos gatve, įvažiuojant iš Veiverių gatvės (pagrindinis įvažiavimas) bei Europos prospekto (papildomas (aptarnaujantis) įvažiavimas). Istorinė Karo Aviacijos gatvės trasa formuoja autotransporto vidinę jungtį.
Šiaurinėje dalyje aerodromo teritoriją riboja Dariaus ir Girėno gatvė, nuo kurios įrengti įvažiavimai.
Vidinėms autotransporto infrastruktūros reikmėms pritaikytini esami takai, keliai bei siūlomos atkurti sunykusios istorinių kelių dalys.
Geležinkelis
Pietinę ir rytinę aerodromo dalis kerta istorinė (Kauno tvirtovės laikotarpio) geležinkelio trasa. Šiaurinė šios trasos dalis, besitęsusi link Dariaus ir Girėno gatvės bei išilgai jos, - sunykusi. Geležinkelio liniją taip pat siūloma pritaikyti aerodromo transporto infrastruktūros reikmėms, o susiklosčius galimybei restauruoti/ atkurti kitas Kauno tvirtovės infrastruktūros dalis, įjungti ją į bendrą sistemą.
Pėsčiųjų eismas
Pagrindinis pėsčiųjų patekimas į teritoriją šiuo metu yra Karo Aviacijos gatvės atkarpa, atsišakojančia nuo Veiverių gatvės. Atkūrus ir naujai lankytojams pritaikius šiaurinę aerodromo dalį, ją einant vaizdingu maršrutu pėsčiomis galima būtų pasiekti iš Kauno senamiesčio centro - Rotušės aikštės: praėjus Vytauto bažnyčią, perėjus Aleksoto tiltą ir pakilus funikulieriumi, einant Amerikos Lietuvių gatve.
Naudota literatūra:
2. Literatūra ir menas. Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštis, Nr. 3164, 2007 m. lapkričio 9 d., http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3164&kas=straipsuis&st_id=l1678;
3. 7 meno dienos. Kultūros savaitraštis. Nr. 777, 2007 m. lapkričio 16 d., http://www.culture.lt/7md/?leid_id=777&kas=straipsnis&st_id=7741;
4. Vikipedija - laisvoji enciklopedija. Internetinis portalas, hltp://lt.wikipedia.org/wiki/S._Dariaus ir S._Gir%C4%97no_aerodromas;
5. Balsas.lt. Internetinis portalas, 2009 m. spalio 05 d., http://www.balsas.lt/naujiena/196397/aleksoto-aerodromas-interesu-kryzkeleje/rubrika:naujienos-lietuva-regionai-kaunas;
Aiškinamajame rašte panaudota architektės Nijolės Steponaitytės parengta Dariaus ir Girėno Aerodromo specialaus plano projekto esamos būklės analizės medžiaga (2007 m.).
Įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais vadovautasi rengiant specialųjį planą:
1. LR Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571; 2007, Nr. 80-3218; 2007, Nr. 81-3325; 2008, Nr. 59-2203);
2. LR teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995. Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617, Nr. 152-5532. 2006, Nr. 66-2429; 2008, Nr. 10-337; 2008, Nr. 135-5232: 2009, 159-7205; 2010, 84-4404);
3. LR saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902; 2010-06-22, Nr. 49-2365; 2011, Nr. 49-2365);
4. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų plana\imo dokumentų rengimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 81-2973);
5. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 61-2197);
6. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43; 1996, Nr. 43-1057; 1996, Nr. 93-2193; 1997, Nr. 38-940; 1998. Nr. 30-798: 1999, Nr. 104-2995; 2002, Nr. 70-2887; 2003, Nr. 105-4709; 2003, Nr. 11-407; 2003, Nr. 42-1939; 2004, Nr. 21-642; 2007, Nr. 105-4294; 2008, Nr. 33-1152: 2008, Nr. 44-1643; 2010, Nr. 98-5089; 2011, Nr. 89-4249; 2011, Nr. 71-3389);
7. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės (Žin., 2001, Nr. 95-3372; 2002, Nr. 105-4732: 2007. Nr. 23-892).
8. LR Aplinkos ministro įsakymas „Dėl gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“ Nr. D1-96, 2007 m. vasario 14 d., Vilnius.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
TVIRTINU
Viršininkė
.......................................... Laura Nalivaikienė
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO PATIKRINIMO AKTAS
2012-12-14 NR. TP5-17
Vilnius
| Tikrinanti institucija - |
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius.
|
| Tikrinamasis dokumentas - |
Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis (unikalus kodas 16943) Kauno m. sav., Kaune, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas - paveldo tvarko s projektas (toliau - Specialusis planas). Planavimo rūšis - specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją - Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį - vietovės.
|
| Planavimo organizatorius - |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. Tel. (8 5) 2734256.
|
| Dokumento rengėjas - |
VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. Projekto vadovė - Giedrė Filipavičienė, (AM atest. Nr. A032, KPD atest. Nr. 1376).
|
| Tikrinimui pateikti dokumentai - |
Specialiojo plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.).
|
| Patikrinimo apibendrinimas - |
Specialiojo plano sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
|
| Patikrinimo išvada - |
Teigiama.
|
| Siūlymas tvirtinančiai institucijai - |
Specialųjį planą galima tvirtinti.
|
Teritorijų planavimo dokumentą
patikrino Teritorijų planavimo
valstybinės priežiūros skyriaus
vyriausiasis specialistas Juozas Algirdas Zinkevičius
Tel. (8 5) 272 0185