Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

Dėl Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) plėtros 2013–2020 metų PLĖTROS programos PATVIRTINIMO

 

2012 m. gruodžio 5 d. Nr. 1494

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1646 „Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 121-5489);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 206 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1646 „Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 25-941);

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 13 d. nutarimą Nr. 419 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1646 „Dėl Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos bei Lietuvos mokslo ir technologijų baltosios knygos nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ ir jį keitusio nutarimo pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 46-2165).

3. Siūlyti mokslo ir studijų institucijoms siekti Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros programos uždavinių įgyvendinimo.

 

 

LAIKINAI EINANTIS MINISTRO PIRMININKO

PAREIGAS                                                                                            ANDRIUS KUBILIUS

 

LAIKINAI EINANTIS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

PAREIGAS                                                                             GINTARAS STEPONAVIČIUS

 

_________________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1494

 

VALSTYBINĖ STUDIJŲ, MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĖS (SOCIALINĖS, KULTŪRINĖS) PLĖTROS 2013–2020 METŲ PLĖTROS PROGRAMA

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Valstybinė studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų  plėtros programa (toliau – Programa) parengta siekiant apibrėžti pagrindines studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) kryptis, kurios skatintų darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprintų šalies konkurencingumą ir atitiktų pagrindines Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050) (toliau – Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“), 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482, ir Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikato Nr. KOM(2010) „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“)  nuostatas.

2. Studijos ir MTEP yra glaudžiai susijusios su visomis šalies raidos sritimis. Siekiant sukurti žiniomis grįstą ekonomiką, eiti darnios plėtros keliu, kurti ir plėtoti modernų, dinamišką ir konkurencingą šalies ūkį, daug dėmesio turi būti kreipiama į studijų plėtrą ir MTEP. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216) (toliau – Nuostatos), suformuluoti pagrindiniai švietimo plėtotės siekiai – sukurti veiksmingą ir darnią, atsakingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą švietimo sistemą; išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą; užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius, – tebėra aktualūs. Todėl plėtojant studijas ir toliau būtina telkti visų pastangas, siekiant užtikrinti studijų atvirumą ir lankstumą, kurti socialiai teisingas studijų sąlygas, didinti mokslo ir studijų institucijų atsakomybę už studijų kokybę, stiprinti studijų ryšį su darbo rinka ir regionų ekonomine plėtra. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489; 2012, Nr. 129-6484) (toliau – Koncepcija), nustatytos studijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimo kryptys ir sudarytos prielaidos toliau naudoti integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) (toliau – slėniai) esančią infrastruktūrą ir telkti aukščiausiojo lygio specialistus, mokslinius tyrimus, naujų technologijų kūrimo pajėgas tose prioritetinėse kryptyse, kuriose Lietuva savo inovacijomis būtų konkurencinga ne vien Europoje, bet ir pasaulyje. Programoje atsižvelgiama į 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje, Nuostatose ir Koncepcijoje studijų ir MTEP sistemai keliamus iššūkius, o išskirtos prioritetinės veiklos kryptys detalizuojamos Programos tiksluose ir uždaviniuose.

 

II. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Programos strateginis tikslas – skatinti darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprinančią šalies konkurencingumą ir sudarančią sąlygas inovacijoms, plėtojant studijas ir vykdant MTEP. Šį strateginį tikslą lėmė:

3.1. Strategijoje „Europa 2020“ iškelti tikslai užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties, klimato ir energetikos srityse, kuriuos Europos Sąjungos valstybės narės pasiryžo pasiekti iki 2020 metų. Į strategiją „Europa 2020“ įtrauktos ir pavyzdinės iniciatyvos, skirtos pažangai pagal kiekvieną prioritetinę temą įvertinti, kurias vykdydamos Europos Sąjungos ir nacionalinės valdžios institucijos turi suvienyti pastangas strategijos „Europa 2020“ prioritetus padedančiose įgyvendinti srityse, tokiose kaip inovacijos, skaitmeninė ekonomika, užimtumas, jaunimas, pramonės politika, skurdas ir tausus išteklių naudojimas. Dvi pavyzdinės iniciatyvos – „Judus jaunimas“ ir „Inovacijų sąjunga“ glaudžiai susijusios su studijų ir MTEP politika.

3.2. Strategija „Europa 2020“ grindžiama konkrečiais Europos Sąjungos ir nacionalinio lygmens veiksmais. Siekiama kurti žiniomis ir inovacijomis grįstą ir didelio užimtumo ūkį, kuriame būtų užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda. Taip pat numatyti Europos Sąjungos plėtros tikslai, kuriuos valstybės narės skatinamos paversti nacionaliniais tikslais: siekti, kad 3 procentai Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) būtų investuojami į MTEP, bent 40 procentų jaunesnės kartos atstovų turėtų aukštąjį išsilavinimą ir 75 procentai darbingo amžiaus (20–64 metų) asmenų dalyvautų darbo rinkoje.

3.3. Lietuvoje investicijos į MTEP 2011 metais sudarė 0,92 procento, todėl, siekdama didinti MTEP pajėgumus ir skatinti inovacijas visuose ūkio sektoriuose, Lietuva įsipareigoja iki 2020 metų padidinti investicijas į MTEP iki 1,9 procento BVP. Tikimasi, kad strateginė, integruota ir į sumanią specializaciją orientuota MTEP politika prisidės prie šalies konkurencingumo didinimo, skatins naujų darbo vietų kūrimą, padės spręsti pagrindines visuomenės problemas ir gerinti gyvenimo kokybę.

3.4. Pagrindinės studijų plėtros iki 2020 metų kryptys ir siektini rodikliai nustatyti Europos Komisijos komunikate „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Europos augimo ir užimtumo rėmimas“ (2011) ir Bolonijos proceso dokumentuose Leveno ir Naujojo Luveno (2009), Bukarešto (2012) komunikatuose. Siekdama aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo ir konkuravimo tarptautinėje erdvėje, Lietuva užsibrėžė, kad minimu laikotarpiu nemažėtų aukštąjį išsilavinimą įgijusių 30–34 metų gyventojų dalis, t. y. jie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų atitinkamo amžiaus gyventojų. Siekdama šio tikslo, Lietuva daugiausia dėmesio skirs studijų kokybei ir kompetencijų, reikalingų būsimoms darbo vietoms, ugdymui, aukštojo mokslo sistemos pritaikymui lanksčiai reaguoti į pokyčius, mokslo ir studijų institucijų pajėgumų ir išteklių stiprinimui.

3.5. Lietuvoje visuomenės mokymosi visą gyvenimą lygis, matuojamas 25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per pastarąsias 4 savaites, dalimi, yra žemesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje – 2011 metais mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje siekė 5,9 procento, o Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis – 8,9 procento. Siekiama didinti visų amžiaus grupių Lietuvos gyventojų įsitraukimą į mokymosi visą gyvenimą procesus ir stiprinti aukštųjų mokyklų dalyvavimą šiose veiklose.

3.6. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ išskirtos trys esminės pažangos sritys, kuriose būtini pokyčiai: visuomenė, ekonomika ir valdymas. Pabrėžiant integralią šių pažangos sričių sąveiką, pokyčiai reikalingi Lietuvos mokslo ir studijų institucijose, kuriose vyksta naujų žinių ir technologijų kūrimo bei perėmimo apykaita, vertinamas ir ugdomas kiekvieno asmens kūrybingumas ir lyderystė, sudaromos sąlygos mokytis visą gyvenimą, į studijų procesą įtraukiami darbdaviai ir kiti socialiniai partneriai, suteikiama prieiga prie tarptautinių žinių kūrimo ir perdavimo tinklų, skatinama mokslo, studijų ir verslo sąveika ir ugdoma jų bendradarbiavimo kultūra, kuriama aplinka efektyviai MTEP, inovacijoms ir kūrybingumui, o studijų ir MTEP sistemos valdymas paremtas analizėmis ir bendru sutarimu pagrįstais sprendimais.

3.7. Programa taps pagrindu rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, galinčius konkuruoti visuotinėje darbo rinkoje, kurti sąlygas formuotis aukštos kokybės MTEP ir plėtoti tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ tikslus ir siekiant plėtoti studijas ir vykdyti MTEP, nustatomi trys numatomų vykdyti pokyčių tikslai:

3.7.1. sukurti gebančiam ir motyvuotam asmeniui palankią aplinką tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistu, savęs realizavimą derinančiu su valstybės ir visuomenės lūkesčių tenkinimu;

3.7.2. kurti naujas žinias, sudaryti mokslo, verslo ir kultūros integracijos sąlygas, siekiant stiprinti šalies pranašumus;

3.7.3. užtikrinti duomenimis, informacija ir įrodymais, profesionalumu ir pasitikėjimu grįstą studijų ir MTEP sistemos funkcionavimą.

4. Pirmasis Programos tikslas – sukurti gebančiam ir motyvuotam asmeniui palankią aplinką tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistu, savęs realizavimą derinančiu su valstybės ir visuomenės lūkesčių tenkinimu.

4.1. Dėl senstančios šalies visuomenės ir nemažėjančios jaunų žmonių emigracijos (2011 metais 21,8 procento emigrantų sudarė 20–24 metų asmenys) prognozuojama, kad itin sumažės studentų Lietuvos aukštosiose mokyklose. Nors mokslo ir studijų institucijose veikia konsultavimo ir karjeros centrai, bendra studentų priėmimo sistema, įdiegti įvairūs studijų finansavimo mechanizmai (stipendijos, paskolos ir kita parama, tikslinės studijų vietos), paramos studentams sistema pertvarkyta socialiniu pagrindu, tačiau dėl ekonominės recesijos padarinių turėtų būti didinamas šios paramos mastas ir įvairovė, studijoms finansuoti pritraukiamos verslo ir kitų šaltinių lėšos, užtikrinamas valstybės ir darbo rinkos poreikius atitinkančių aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialiniai mokslai populiariausi tarp gerai brandos egzaminus išlaikiusių abiturientų ir antros pakopos studijas besirenkančių studentų. Didžiuma trečios pakopos studijų studentų taip pat yra pasirinkę socialinius mokslus. Pagal fizinių ir inžinerinių mokslų studentų skaičių Lietuva atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio. Toks studentų srautų pasiskirstymas netenkina darbo rinkos poreikių. Dėl to būtina didinti fizinių ir inžinerinių mokslų specialybių patrauklumą. Siekiant užtikrinti studijų prieinamumą ir atvirumą įvairovei, veikla bus plėtojama ir ištekliai nukreipiami studijų prieinamumui gerinti, tai yra didinamas finansinės ir nefinansinės paramos studentams mastas ir įvairovė, plėtojamos visų pakopų akademinės, profesinės, dalinės studijos, jų formos ir būdai, įskaitant nuotolinį ir mokymąsi darbo vietoje ir kitas mokymosi visą gyvenimą priemones, profesinės patirties ir neformaliuoju būdu įgytų žinių pripažinimą ir kvalifikacijų sandaros taikymą. Mokslo ir studijų institucijos bus skatinamos gausinti akademinę bendruomenę – taikyti įprastas ir naujas priėmimo bei atrankos priemones abiturientams ir brandaus amžiaus dirbantiesiems, siekti kuo ilgiau išlaikyti juos darbo rinkoje, taip pat įtraukti studentus į aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų institutų vykdomas MTEP veiklas ir regionų problemų sprendimą.

4.2. Studijų kokybės užtikrinimo sistema Lietuvoje palankiai įvertinta ir šalies, ir tarptautinių ekspertų. Atliktas Studijų kokybės vertinimo centro ir organizuojami studijų programų rengimo ir vykdymo, aukštųjų mokyklų išteklių ir dalies jų veiklos išoriniai vertinimai sudaro prielaidas pereiti į aukštesnį kokybės vadybos lygmenį. Todėl toliau bus veikiama šiomis kryptimis: stiprinamas aukštojo mokslo institucijų vaidmuo diegiant vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas, pereinant prie išorinio vidinių kokybės užtikrinimo sistemų vertinimo, tęsiant institucijų išteklių ir jų veiklos vertinimą; plėtojamos studento vaidmenį pabrėžiančių studijų ir įsidarbinimo perspektyvą gerinančių studijų organizavimo priemonės ir modeliai, studijų rezultatų aprašai, vertinimo, kvalifikacijų, konsultavimo ir karjeros sistemos, tiesiogiai dalyvaujant socialiniams partneriams ir alumnams; periodiškai atnaujinamos studijų programos, siekiant integruoti mokslinių tyrimų rezultatus ir novatorišką praktiką, orientuotis į darbdavių ir darbo rinkos poreikius, studijų rezultatus pagrįsti europiniu studijų kreditų kaupimu ir perkėlimu ir naudoti juos vertinant ir pripažįstant neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytus pasiekimus; plėtojama kvalifikacijų sistema, analizuojami darbo rinkos pokyčiai.

4.3. Europos Sąjungos valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, glaudžiai bendradarbiaus siekdamos, kad iki 2020 metų visi Europos jaunuoliai įgytų galimybę bent semestrą per studijų laikotarpį mokytis užsienyje. Iškeltas tikslas, kad studentai, kurie dalį studijų mokėsi užsienyje, sudarytų 20 procentų visų studijuojančiųjų. Lietuvoje dalį studijų 2009 metais užsienyje studijavo 8,8 tūkst. studentų. Nors šis skaičius per pastarąjį dešimtmetį padidėjo daugiau nei 5 kartus, tačiau tai sudaro tik 4 procentus visų studijuojančiųjų. Lietuvos aukštojo mokslo patrauklumą kitų šalių studentams rodo pagal tarptautines mainų programas atvykstančių studentų dalis (2006 metais tokių studentų buvo tik 0,8 procento, o Europos Sąjungos valstybių narių vidurkis siekė 7,5 procento) ir užsieniečių, studijuojančių aukštosiose mokyklose, dalis (2011 metais studentai užsieniečiai sudarė tik 1,9 procento visų studentų). Bolonijos proceso Bukarešto komunikate (2012) šalys skatinamos toliau plėtoti jungtines studijų programas, taip pat įsipareigoti išnagrinėti nacionalinę jungtinių studijų programų ir jungtinių laipsnių teisinę bazę ir taikomas praktikas, siekiant pašalinti šalyje esančias kliūtis, trukdančias tarptautiniam bendradarbiavimui ir mobilumui. Siekiant didinti Lietuvos studijų sistemos tarptautiškumą, bus tęsiamas įvairių iniciatyvų įgyvendinimas nacionaliniu lygiu. Reikšmingą vaidmenį šiame procese galėtų suvaidinti ir virtualus mobilumas, pagrįstas informacinių technologijų naudojimu.

4.4. Pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama studijų infrastruktūros modernizavimui, dalies aukštųjų mokyklų mokomųjų korpusų atnaujinimui, suremontuota dalis studentų bendrabučių. Siekiant toliau gerinti aukštojo mokslo kokybę ir didinti jo patrauklumą, būtina modernizuoti studentų mokymosi, gyvenimo ir laisvalaikio aplinką. Tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai nuolat atkreipia dėmesį į ekstensyvią mokslo ir studijų institucijų plėtrą ir išskaidytą potencialą bei išteklius. 2011 metais aptartos tinklo pertvarkos sąlygos ir bendroji siektino universiteto Lietuvoje vizija, sudaranti prielaidas Lietuvoje atsirasti universitetams, kurie atitiktų geriausių Europos ir pasaulio universitetų lygį. Tęsiant pradėtą tinklo pertvarką, bus stiprinami mokslo ir studijų institucijų, siekiančių aukščiausio kokybės standarto, pajėgumai – svarbiausios investicijos bus skiriamos dalyvavimui integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų projektuose, perkeliant fakultetus, susijusius su slėniuose vykdomų MTEP veiklų tematikomis, studijų ir mokslo infrastruktūrai plėtoti, stiprinant jos priežiūros ir valdymo gebėjimus, studijų miesteliams kurti ir modernioms dėstytojų darbo vietoms įrengti, bendrabučių ir kitai su studijomis bei laisvalaikiu susijusia atviro naudojimo (centrų, laboratorijų, laisvalaikio, sporto, sveikatinimo) infrastruktūrai gerinti.

4.5. Žemas mokymosi visą gyvenimą lygis Lietuvoje gali turėti neigiamų pasekmių šalies ekonomikos augimui. Todėl būtina didinti darbdavių ir kitų socialinių partnerių įsitraukimo į mokymosi visą gyvenimą iniciatyvas, kuo veiksmingiau naudojant viešuosius ir privačius išteklius mokymosi prieinamumui didinti, skatinti aukštąsias mokyklas plėsti konkurencingą bendradarbiavimą su verslo pasauliu, įdiegti per patirtį įgytų kompetencijų pripažinimo schemas, sudaryti sąlygas aukštosiose mokyklose asmenims įgyti ar atnaujinti profesines kompetencijas.

5. Pirmajam Programos tikslui pasiekti numatomi uždaviniai:

5.1. užtikrinti sąmoningą ir informacija paremtą studijų pasirinkimą ir prieinamumą;

5.2. nuolat atnaujinti ir tobulinti studijų turinį ir procesą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, didinti dėstytojų profesionalumą;

5.3. plėtoti studijų tarptautiškumą ir stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį pripažinimą;

5.4. modernizuoti studijų infrastruktūrą, mokymo ir mokymosi aplinką;

5.5. sudaryti palankias mokymosi visą gyvenimą paslaugų plėtros sąlygas aukštosiose mokyklose.

6. Antrasis Programos tikslas – kurti naujas žinias, sudaryti mokslo, verslo ir kultūros integracijos sąlygas, siekiant stiprinti šalies pranašumus.

6.1. Valstybės pažangos, demokratijos, visuomenės gerovės, kultūros ir ekonomikos raidos pagrindas yra kuriamos naujos žinios, plėtojami aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai. Sutelktas intelektinis potencialas, plėtojama moksliniams tyrimams palanki aplinka ir sutelktos šiuolaikinius standartus atitinkančios infrastruktūros yra būtinos naujoms žinioms atsirasti ir inovacijoms subręsti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Lietuvoje MTEP veikloje dalyvavo 22,4 tūkst. asmenų, iš jų 7,4 tūkst. – turintys mokslo laipsnius. Pagal MTEP darbuotojų, tenkančių vienam tūkstančiui darbingo amžiaus gyventojų, skaičių (13,8 MTEP darbuotojo) Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos valstybių narių vidurkio (14,6 MTEP darbuotojo 2010 metais). Tačiau Lietuvos mokslo ir studijų institucijos pateikia mažai projektų kaip 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos koordinatorės. Taigi Lietuvoje aukščiausios kokybės moksliniai tyrimai sudaro nedidelę dalį visų mokslinių tyrimų, o turimų mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų nepakanka tarptautiniams mokslinių tyrimų projektams kokybiškai parengti ir įgyvendinti. Geriausių pasaulio mokslininkų ir kitų tyrėjų pritraukimas tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų šalių ir jų telkimas moksliniams tyrimams vykdyti, Lietuvos tyrėjų kompetencijų stiprinimas ir palankių mokslinės karjeros sąlygų sudarymas jauniems tyrėjams leistų Lietuvos mokslui išplėsti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus, įgyti tarptautinį pripažinimą ir pritraukti aukščiausio lygio partnerius iš kitų šalių aukščiausio lygio MTEP veikloms, aktualioms visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui, vykdyti.

6.2. Inovacijų sąjungos švieslentėje žmogiškieji ištekliai įvardijami kaip sąlyginė Lietuvos stiprybė, tačiau statistika rodo, kad tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, ugdymo nuo mokinio iki aukščiausio lygio tyrėjo, taip pat MTEP ir inovacijų ryšių su verslu kūrimo procesuose susiduriama su problemomis. Lietuvoje šiuo metu plėtojamų penkių slėnių kūrimo prielaidos buvo inicijuotos vadovaujantis Koncepcija. Tai pajėgiausių mokslo ir studijų institucijų, jų tyrėjų kolektyvų ir MTEP infrastruktūros, skirtos žinioms ir technologijoms perduoti iš viešojo sektoriaus į privatų verslą, branduoliai. Nuo 2007 metų plėtojami slėniai dėl įsigytos pažangios MTEP infrastruktūros, veikiančios atviros prieigos principu, įgauna vis daugiau pranašumų regioniniu mastu, o aukštos kvalifikacijos tyrėjų kolektyvai gali konkuruoti tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje. Tačiau Lietuvos mokslo ir studijų institucijos vis dar mažai bendradarbiauja su verslu studijų ir MTEP veiklose, o verslo išlaidos MTEP – nepakankamos. Todėl privataus kapitalo investicijoms turėtų būti sudaromos palankios teisinės, mokestinės ir kitos sąlygos, kurios atvertų kelią aktyviam mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

6.3. Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro duomenimis, 2011 metais mokslo ir studijų institucijos  pateikė 28 patentų paraiškas. Tačiau komercinę vertę įgyja tik licencijuotas patentas. Mokslo ir studijų institucijų pajamos iš intelektinės veiklos rezultatų nedidelės, todėl toliau bus ne tik skatinamas intelektinės veiklos politikos formavimas mokslo ir studijų institucijose, bet ir ugdomi MTEP komercinimo, taip pat žinių ir technologijų perdavimo vadybos gebėjimai.

6.4. Nors Lietuvoje valstybės pastangomis ir skatinama studijų, mokslo ir verslo sinergija (tai yra daug dėmesio skiriama konkursiniam MTEP finansavimui ar MTEP ir verslo bendrų projektų skatinimui), vis dėlto būtina nustatyti viešosios, privačios ir visuomeninės partnerystės įgyvendinimo ir jos darnaus proveržio kryptis. Būtina išskirti ilgalaikius prioritetus ir sumanios specializacijos kryptis, pagrįstas išskirtine kompetencija, ekonomine, kūrybine, moksline ir socialine aplinka, skatinančia inovatyvių produktų kūrimą. Šios kryptys gausins žinioms imlių veiklų, palengvins tarptautinio bendradarbiavimo veiklų specializaciją, skatins verslumą ir inovacijas visose gyvenimo srityse. Ne tik aukščiausia mokslinių tyrimų kokybė, bet ir komercinis ir viešąjį interesą atitinkantis MTEP naudojimas turėtų būti vienas iš esminių MTEP ir inovacijų plėtra suinteresuotų institucijų, siekiančių žinių kūrimo, mokslo, verslo ir kultūros integracijos ir šalies konkurencingumo stiprinimo, uždavinių. Koncepcijoje numatytos prioritetinės MTEP ir inovacijų raidos kryptys, suteiksiančios naują pagrindą studijų, mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Joje numatyta Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos krypčių įgyvendinimo programa taps pagrindu bendradarbiavimui tarp atskirų suinteresuotų institucijų, prisidedančių prie MTEP ir inovacijų plėtros, ir jų priemonių, skirtų MTEP ir inovacijoms, koordinavimui, siekiant bendrų tikslų – formuoti ir įgyvendinti pažangios specializacijos politiką Lietuvoje, spartinti žinių visuomenės kūrimą, socialinių ir kultūrinių inovacijų plėtrą ir stiprinti ilgalaikius Lietuvos ūkio konkurencingumo pagrindus.

6.5. Įgyvendinant slėnių projektus sukurtos ar atnaujintos, taip pat mokslo ir studijų institutucijose esančios laboratorijos veikia atviros prieigos principu, t. y. jų ištekliai prieinami ne tik tų institucijų darbuotojams, studentams ar stažuotojams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų institucijų ar verslo subjektų. Tačiau atviros prieigos principu sklandžiai veikiančiai MTEP infrastruktūrai reikalinga efektyvi valdymo sistema, įskaitant MTEP infrastruktūros eksploatavimo sąnaudų, lėšų, gautų už infrastruktūros naudojimą, ir privataus kapitalo investicijų balansą.

6.6. Šiuolaikinė mokslinių tyrimų infrastruktūra yra kertinis Europos mokslinių tyrimų erdvės elementas. Sparčiai didėjančios mokslinių tyrimų infrastruktūrų sąnaudos verčia ieškoti naujų kelių, leidžiančių su tokia finansine našta, kuri būtų pakeliama valstybei, kurti ir plėtoti tarptautiniu mastu konkurencingą mokslinių tyrimų infrastruktūrą Lietuvoje. Plėtojant Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūras, svarbu užtikrinti jų integraciją į tarptautinius mokslinių tyrimų infrastruktūrų projektus. 2011 metais Lietuvos mokslo taryba paskelbė Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį ir kartu nustatė Lietuvai aktualias tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, kuriose tikslinga siekti narystės. Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos apraše, patvirtintame švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1068 (Žin., 2012, Nr. 82-4282), reglamentuojamos Lietuvos dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose procedūros ir numatomi tokios narystės finansavimo būdai. Nors teisinė aplinka, leidžianti įsijungti į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, sukurta, tačiau Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose yra menkas. Šiai problemai spręsti reikėtų diversifikuoti narytės padengimo sąnaudas ir užtikrinti stabiliai veikiančias ilgalaikių investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras finansavimo schemas.

7. Antrajam Programos tikslui pasiekti numatomi uždaviniai:

7.1. rengti aukštos kvalifikacijos tyrėjus, stiprinti ir telkti žmogiškąjį MTEP potencialą sumanios specializacijos kryptims plėtoti;

7.2. rengti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP ir naujomis žiniomis grįstų inovacijų srityse specialistus, stiprinti jų žinių ir technologijų perdavimo gebėjimus;

7.3. skatinti tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą plėtojant aukščiausiojo lygio mokslinius tyrimus, taip pat visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualias MTEP veiklas;

7.4. plėtoti komercinį ir nekomercinį MTEP rezultatų naudojimą;

7.5. kurti, atnaujinti ir telkti MTEP infrastruktūrą, sudarančią žinių ir inovacijų kūrimo sąlygas.

8. Trečiasis Programos tikslas – užtikrinti duomenimis, informacija ir įrodymais, profesionalumu ir pasitikėjimu grįstą studijų ir MTEP sistemos funkcionavimą.

8.1. Pastaraisiais metais daug finansinių išteklių buvo skirta studijų ir MTEP veiklos stebėsenos sistemai kurti. Šios sistemos paskirtis – analizuoti ir vertinti mokslo ir studijų būklę, nustatyti vyraujančias tendencijas ir besiformuojančias galimybes, laiku nustatyti pokyčius, rengti rekomendacijas, teikti informaciją, reikalingą įrodymais grindžiamai mokslo ir studijų politikai formuoti, užtikrinti mokslo ir studijų kokybę laiduojantį studijų ir MTEP valdymą, informuoti visuomenę apie esamą mokslo ir studijų būklę. Buvo stengiamasi visais lygmenimis diegti įrodymais ir informacija grįsto valdymo principus, turimus stebėsenos rezultatus naudoti ne tik nacionalinio lygmens sprendimams priimti, bet ir institucijų veiklai tobulinti. Toliau plėtojant studijas ir MTEP, bus sistemiškai renkami duomenys, reikalingi stebėsenai ir sprendimams dėl studijų ir MTEP vystymo priimti. Bus stiprinami stebėseną ir priežiūrą vykdančių institucijų profesiniai (informacijos valdymo, analizavimo ir prognozavimo) gebėjimai, skatinama dialogo kultūros plėtra.

8.2. Studijų ir MTEP efektyviam valdymui būtina sparti informacinių technologijų plėtra. Informacinių technologijų plėtrai skirtos šios priemonės: programa „Informacinės technologijos mokslui ir studijoms. 2001–2006 m.“, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2001 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 115, ir Lietuvos virtualaus universiteto 2007–2012 metų programa, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. ISAK-791 (Žin., 2007, Nr. 51-1997; 2010, Nr. 88-4675). Įgyvendinant šias programas, sukurta Lietuvos akademinės elektroninės bibliotekos informacinė sistema; palaikoma elektroninio mokymosi infrastruktūra; įsteigta Lietuvos mokslo ir studijų informacinė sistema ir Institucijų mokslo ir studijų informacinė sistema, kurių tikslas – teikti institucijoms studijų, finansų ir žmogiškųjų išteklių planavimo, valdymo ir apskaitos paslaugas; sukurtas Studentų registras, kurio duomenys teikiami Švietimo valdymo informacinei sistemai; pradėta kurti nacionalinė Mokslo informacijos duomenų archyvo informacinė sistema; patobulinta studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema. Nuo 1991 metų veikia Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklas, teikiantis duomenų perdavimo paslaugas. Tęsiant vykdomas veiklas, bus užtikrinamas ne tik sukurtų informacinių sistemų ir registrų palaikymas, bet ir jų plėtra, stiprinama informacinės struktūros vidinė ir išorinė integracija, užtikrinamas veiksmingesnis naujų iniciatyvų koordinavimas.

8.3. Mokslo ir studijų institucijų misija įpareigoja jas imtis lyderio vaidmens visuomenėje, būti atviras ir verslias, skleisti visuomenėje mokslo žinias, diegti jas kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat socialinėje ir ūkinėje veikloje, aktyviai prisidėti prie inovacijomis ir žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimo, žinioms imlios visuomenės ugdymo. Šiai aukštojo mokslo misijai ir atskaitomybės visuomenei tikslui įgyvendinti bus siekiama valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės visuomenei bei kitoms suinteresuotoms šalims dermės, plėtojama šiuolaikinė institucijų valdymo, atvirumo ir bendradarbiavimo kultūra.

9. Trečiajam Programos tikslui pasiekti numatomi uždaviniai:

9.1. užtikrinti efektyviam mokslo ir studijų sistemos funkcionavimui būtiną kokybišką stebėseną ir ja paremtą analizę, vertinimą ir prognozavimą;

9.2. sudaryti sąlygas tobulinti mokslo ir studijų institucijų valdymą, didinant jų atvirumą ir atskaitomybę visuomenei;

9.3. stiprinti mokslo ir studijų institucijų lyderystės visuomenėje kompetencijas ir inovacijų valdymo gebėjimus.


III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

 

10. Programa įgyvendinama pagal 3 metams sudaromą veiksmų planą. Veiksmų planas apima visų Programos tikslų ir uždavinių, kuriuos numatoma įgyvendinti per jame nustatytą laikotarpį, įgyvendinimo priemones. Veiksmų plane nurodomas kiekvienos priemonės įgyvendinimo laikotarpis ir finansavimo šaltinis. Sudaromi trys Programos veiksmų planai: 2013–2015, 2016–2018 ir 2019–2020 metų. Programos veiksmų planą, pagal kompetenciją suderintą su Ūkio ministerija, kitomis suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais ir pristatytą Trišalėje taryboje, tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Programos veiksmų plano priemonės įtraukiamos į jas įgyvendinančių institucijų strateginius veiklos planus.

11. Programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų Švietimo ir mokslo ministerijai, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant Programą, lėšų.

12. Programos įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Programos įgyvendinimo ir Programos tikslų vertinimo kriterijų, nurodytų priede, pasiekiamumo stebėseną vykdo švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija.

_________________

 

 

Valstybinės studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės

(socialinės, kultūrinės) plėtros 2013–2020 metų plėtros

programos

priedas

 

PROGRAMOS TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI IR JŲ REIKŠMĖS

 

Tikslo, uždavinio pavadinimas

Vertinimo kriterijaus pavadinimas

Vertinimo kriterijaus reikšmė

Atsakinga institucija

būklė

(metai)

2016 metai

2020 metai

Programos strateginis tikslas

 

 

 

 

 

Skatinti darnią žmogaus ir visuomenės raidą, stiprinančią šalies konkurencingumą ir sudarančią sąlygas inovacijoms, plėtojant studijas ir vykdant MTEP

30–34 metų gyventojų, įgijusių aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą, dalis (procentais)

45,4 (2011)

ne mažiau kaip 40

ne mažiau kaip 40

Švietimo ir mokslo ministerija

bendros išlaidos MTEP (BVP procentais)

0,92

(2011)

1,2

1,9

Švietimo ir mokslo ministerija

pažangiųjų ir vidutiniškai pažangių technologijų gamybos sektoriaus sukurtos pridėtinės vertės dalis (procentais), palyginti su visa apdirbamosios gamybos sukurta pridėtine verte

23,1

(2011)

25

27

Ūkio ministerija

Programos tikslas

 

 

 

 

 

1. Sukurti gebančiam ir motyvuotam  asmeniui palankią aplinką tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistu, savęs realizavimą derinančiu su valstybės ir visuomenės lūkesčių tenkinimu

25–34 metų asmenų, kurie mokosi formaliojo švietimo sistemoje, dalis (procentais)

6,9

(2011)

7,5

8

Švietimo ir mokslo ministerija

studentų, kurie dalį studijų mokėsi užsienyje, dalis (procentais), palyginti su visais studijuojančiaisiais

nėra duomenų

9

20

Švietimo ir mokslo ministerija

dėstytojų, dalyvavusių Erasmus mobilumo programoje, dalis (procentais)

4,6

(2006)

7

10

Švietimo ir mokslo ministerija

Uždaviniai:

 

 

 

 

 

1.1. Užtikrinti sąmoningą ir informacija paremtą studijų pasirinkimą ir prieinamumą

valstybinių informacinių sistemų ir portalų, teikiančių informaciją apie galimybes studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, skaičius

3

(2012)

5

5

Švietimo ir mokslo ministerija

studijuojančiųjų fizinius ir inžinerinius mokslus dalis (procentais), palyginti su visais studijuojančiaisiais

22,1 (2010)

24

27

Švietimo ir mokslo ministerija

1.2. Nuolat atnaujinti ir tobulinti studijų turinį ir procesą bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, didinti dėstytojų profesionalumą

Lietuvos aukštųjų mokyklų, patenkančių tarp 500 universitetų, nurodytų Akademinio pasaulio universitetų reitinge (AWRU), skaičius

0

(2011)

1

1

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3. Plėtoti studijų tarptautiškumą ir stiprinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį pripažinimą

sėkmingai vykdomų jungtinių studijų programų skaičius

9

15

30

Švietimo ir mokslo ministerija

aukštųjų mokyklų, vykdančių išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, akademinį pripažinimą, dalis (procentais)

0

10

30

Švietimo ir mokslo ministerija

atvykstančių ir išvykstančių laikinai studijuoti Bolonijos regiono studentų skaičiaus santykis Lietuvai

0,09 (2009)

0,25

0,5

Švietimo ir mokslo ministerija

1.4. Modernizuoti studijų infrastruktūrą, mokymo ir mokymosi aplinką

aukštųjų mokyklų, įkūrusių ar išplėtojusių studijų miestelių infrastruktūrą, dalis (procentais)

0

(2012)

10

20

Švietimo ir mokslo ministerija

į integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus perkeltų fakultetų, susijusių su slėniuose vykdomų MTEP veiklų tematika, skaičius

0

(2012)

1

8

Švietimo ir mokslo ministerija

1.5. Sudaryti palankias mokymosi visą gyvenimą  paslaugų plėtros sąlygas aukštosiose mokyklose

aukštųjų mokyklų, kuriose įdiegtas neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų formalizavimo sistemos modelis, dalis (procentais)

12

(2012)

90

100

Švietimo ir mokslo ministerija

Programos tikslas

 

 

 

 

 

2. Kurti naujas žinias, sudaryti mokslo, verslo ir kultūros integracijos sąlygas, siekiant stiprinti šalies pranašumus

aukštojo mokslo ir valdžios sektoriaus išlaidos MTEP (BVP procentais)

0,68

(2011)

0,7

0,9

Švietimo ir mokslo ministerija

verslo sektoriaus išlaidos MTEP (BVP procentais)

0,24 (2011)

0,5

1

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

Lietuvos subjektų pateiktų tarptautinių ir Europos patentų paraiškų skaičius

39

(2011)

80

150

Ūkio ministerija

Uždaviniai:

 

 

 

 

 

2.1. Rengti aukštos kvalifikacijos tyrėjus, stiprinti ir telkti žmogiškąjį MTEP potencialą sumanios specializacijos kryptims plėtoti

Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tyrėjų publikacijų dalis (procentais) tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo publikacijų

5,82 (2011)

7

8

Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra

 

doktorantūros (ISCED 6) absolventų skaičius vienam tūkstančiui visų 25–34 metų gyventojų

0,9

(2010)

1

1,1

Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba

doktorantų publikacijų dalis (procentais) tarp 10 procentų pasaulyje dažniausiai cituojamų mokslo publikacijų

0,9

(2010)

1,2

1,5

Švietimo ir mokslo ministerija

2.2. Rengti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo MTEP ir naujomis žiniomis grįstų inovacijų srityse specialistus, stiprinti jų žinių ir technologijų perdavimo gebėjimus

viešojo ir privataus sektorių bendrų publikacijų skaičius vienam milijonui gyventojų

2,88 (2011)

6

10

Švietimo ir mokslo ministerija

tyrėjų, dirbančių verslo sektoriuje, skaičius (tūkst.)

3,2

(2011)

3,6

4

Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

2.3. Skatinti tarpinstitucinį, tarpsektorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą plėtojant aukščiausiojo lygio mokslinius tyrimus, taip pat visuomenei ir valstybei strategiškai svarbių problemų sprendimui ir ūkio plėtrai aktualias MTEP veiklas

mokslo ir studijų institucijų pajamos, gautos už dalyvavimą tarptautinėse programose (mln. litų)

20,71 (2011)

23

26

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija

2.4. Plėtoti komercinį ir nekomercinį MTEP rezultatų naudojimą

mokslo ir studijų institucijų paduotos  patentų paraiškos (skaičius)

28

(2012)

35

50

Švietimo ir mokslo ministerija

visų MTEP išlaidų dalis (procentais) humanitarinių ir socialinių mokslų sričiai

28

(2010)

28

28

Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija

2.5. Kurti, atnaujinti ir telkti MTEP infrastruktūrą, sudarančią žinių ir inovacijų kūrimo sąlygas

tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų, kurių narė yra Lietuva, skaičius

0

(2012)

2

4

Švietimo ir mokslo ministerija

Programos tikslas

 

 

 

 

 

3. Užtikrinti duomenimis, informacija ir įrodymais, profesionalumu ir pasitikėjimu grįstą studijų ir MTEP sistemos funkcionavimą

labai gerai ir teigiamai įvertintų mokslo ir studijų institucijų dalis (procentais), palyginti su visomis įvertintomis institucijomis

60

(2012)

70

80

Švietimo ir mokslo ministerija

 

studijų programų, akredituotų 6 metams, dalis (procentais), palyginti su visomis akredituotomis programomis

47

(2011)

60

80

Švietimo ir mokslo ministerija

valdymo informacines sistemas turinčių ir naudojančių mokslo ir studijų institucijų dalis (procentais)

nėra duomenų

(2012)

70

90

Švietimo ir mokslo ministerija

Uždaviniai:

 

 

 

 

 

3.1. Užtikrinti efektyviam mokslo ir studijų sistemos funkcionavimui būtiną kokybišką stebėseną ir ja paremtą analizę, vertinimą ir prognozavimą

aukštųjų mokyklų, atlikusių savianalizę, dalis (procentais), palyginti su visomis aukštosiomis mokyklomis

50

(2012)

75

100

Švietimo ir mokslo ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras

mokslo ir studijų institucijų, kuriose atliktas nacionalinio lygmens institucijų inicijuotas išorinis vertinimas, dalis (procentais), palyginti su visomis mokslo ir studijų institucijomis

30

(2012)

100

100

Švietimo ir mokslo ministerija,

Studijų kokybės vertinimo centras

3.2. Sudaryti sąlygas tobulinti mokslo ir studijų institucijų valdymą, didinant jų atvirumą ir atskaitomybę visuomenei

mokslo ir studijų institucijų, sistemingai taikančių kokybės valdymo sistemas, dalis (procentais)

nėra duomenų

(2012)

60

100

Švietimo ir mokslo ministerija

3.3. Stiprinti mokslo ir studijų institucijų lyderystės visuomenėje kompetencijas ir inovacijų valdymo gebėjimus

universitetų ir verslo bendradarbiavimas (iš 144 šalių)

21 vieta (2012)

16 vieta

12 vieta

Švietimo ir mokslo ministerija

 

_________________