LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL KLAIPĖDOS UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ PRIEDĖLIO PAKEITIMO

2012 m. spalio 17 d. Nr. XI-2308

Vilnius

(Žin., 2010, Nr. 79-4057)

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Klaipėdos universiteto senato 2012 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 11-58, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ priedėlį ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938

(Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. XI-2308

nauja redakcija)

priedėlis

Klaipėdos UNIVERSITETO

STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos universiteto statutas (toliau – Statutas) reglamentuoja Klaipėdos universiteto (toliau – Universitetas) vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, Universiteto misiją, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, Universiteto valdymo organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo, skyrimo ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kitus Universiteto veiklos dalykus.

2. Universitetas yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Universiteto buveinės adresas: Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda. Universiteto pavadinimas – Klaipėdos universitetas.

3. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomųjų sąskaitų banke.

4. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Universiteto senatas.

5. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

6. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Statute. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, steigėjui ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

7. Universitetas yra Lietuvos mokslinės minties ugdymo centras ir neatskiriama Europos akademinės bendruomenės dalis. Universitete pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės akademinės bendruomenės nuostatos, puoselėjami demokratinės savivaldos principai; skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslo ir meno veikloje; ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, pareigingumas ir atsakomybė.

8. Universitetas apie savo veiklą informuoja visuomenę, valdžios ir valdymo institucijas Universiteto leidiniuose, Universiteto interneto svetainėje, per Universiteto ir kitus renginius.

II SKYRIUS

VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

9. Universiteto veiklos tikslai:

1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, rengti mokslininkus ir menininkus, mokslo ir meno srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, mokslo, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti Vakarų Lietuvos ir visos šalies raidą;

4) ugdyti švietimui, mokslui, menui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;

5) teikti paslaugas mokslo, kultūros, sporto, pramogų ir kitose srityse, užsiimti įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla.

10. Universiteto uždaviniai:

1) skleisti Lietuvos, kaip jūrų valstybės, idėją, moksline ir praktine veikla siekti ją įgyvendinti, ugdyti visuomenę, ypač jaunąją kartą, jūrinės tautos dvasia;

2) plėtoti mokslinius tyrimus, susijusius su Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimu;

3) bendradarbiaujant su kitų valstybių universitetais ir kitais mokslo centrais, plėtoti Baltijos jūros ir jos aplinkos mokslinius tyrimus;

4) rengti Lietuvai reikalingus aukščiausios kvalifikacijos biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių, technologijos mokslų ir meno sričių specialistus, taip pat mokslininkus ir menininkus, kurie gebėtų dirbti intelektinį ir kūrybinį darbą;

5) kurti šiuolaikinius tarptautinius standartus atitinkančią mokslinių tyrimų ir studijų bazę, kuri leistų išplėsti tarptautinius mokslinius tyrimus ir studijas;

6) gerinti studijų programų informacinį, materialinį ir intelektinį aprūpinimą;

7) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

8) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslo veiklos kokybės užtikrinimo priemones, apie savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, taip pat apie studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;

9) laiku teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

10) teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas;

11) plėtoti tęstinių ir nuotolinių studijų tinklą.

11. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus ir uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) plėtoja fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus, būtinus studijų ir mokslo vienovei;

2) sudaro sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais;

3) skatina mokslo ir technologijų pažangą;

4) organizuoja studijas;

5) sudaro sąlygas tobulinti asmens įgytą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

6) mokslinių tyrimų pagrindu kuria ir įgyvendina naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su Lietuvos ir užsienio universitetais, tarptautiniais universitetų tinklais;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikia Universiteto veiklos kryptis atitinkančias paslaugas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;

8) vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius;

9) bendradarbiaudamas su visuomenės ir ūkio partneriais, rengia ir įgyvendina mokslo, meno ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatina žmogaus, visuomenės, šalies ir jos regionų raidą;

10) siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose;

11) skleidžia humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėja tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, skatina demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;

12) skatina diegti pasaulyje pripažintus mokslo, meno, studijų ir vadybos standartus.

12. Universitetas, įgyvendindamas savo veiklos tikslus ir uždavinius, vadovaujasi šiais mokslo, meno ir studijų principais:

1) kūrybos laisvės;

2) akademinės etikos;

3) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

4) mokslo ir meno rezultatų integravimo į visuomenės gyvenimą;

5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

6) sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo;

7) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

8) dalyvavimo tarptautinėje mokslinių tyrimų erdvėje;

9) atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei;

10) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

11) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

12) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

13) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

14) nuolatinio mokymosi siekio.

13. Universiteto pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Universiteto pagrindinės veiklos rūšys: aukštasis universitetinis mokslas, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla, meninė kūryba.

14. Kitos Universiteto veiklos rūšys:

1) bibliotekos, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla;

2) kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla;

3) leidybinė veikla;

4) botanikos sodų veikla;

5) sporto klubų veikla;

6) kita apgyvendinimo veikla;

7) kitų maitinimo paslaugų teikimas;

8) nekilnojamojo turto nuoma;

9) filmų, televizijos programų gamyba ir platinimas;

10) transportui būdingų paslaugų veikla;

11) architektūros ir inžinerijos veikla; techninis tyrimas ir analizė;

12) kita profesinė, mokslo ir techninė veikla;

13) kraštovaizdžio tvarkymas;

14) kompiuterių programavimo, konsultacinė ir susijusi veikla;

15) informacinių paslaugų veikla;

16) pagrindinių buveinių veikla; konsultacinė valdymo veikla;

17) administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla;

18) kita įstatymų nedraudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su viešojo intereso tenkinimu.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO TEISĖS

15. Universitetas turi teisę:

1) pasirinkti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meninės veiklos, studijų ir asmenybės ugdymo, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) nustatyti studijų tvarką;

3) Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

4) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

5) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir ekspertines paslaugas;

6) leisti mokslo, studijų ir kitą literatūrą;

7) vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai būtinus padalinius (fakultetus, institutus, centrus, katedras, laboratorijas, bibliotekas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką;

8) Statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus ir klausytojus;

9) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

10) valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

11) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

12) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, kai jų steigimas yra susijęs su studijų organizavimu ir mokslinių tyrimų veikla ir yra būtinas šiems tikslams pasiekti;

13) sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo, studijų, kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat burtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines;

14) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

IV SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

16. Universiteto valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegialūs Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba (toliau – Taryba) ir Universiteto senatas (toliau – Senatas), vienasmenis valdymo organas – Universiteto rektorius (toliau – rektorius).

17. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir veiksmingumo principais.

pirmasIS SKIRSNIS

TARYBA

18. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją;

2) įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą;

4) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus;

5) įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6) įvertinusi Senato siūlymus, nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

7) renka, skiria ir atleidžia rektorių;

8) nustato Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo bei meno veiklos kokybę;

12) svarsto ir tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

14) rūpinasi parama Universitetui;

15) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

16) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia Universiteto interneto svetainėje kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos;

17) gali inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

18) kitas Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

19. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:

1) vieną Tarybos narį Universiteto studentų sąjungos įstatų nustatyta tvarka skiria Universiteto studentų sąjunga, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);

2) kiti akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka skiria 4 narius;

3) Senato nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami 4 nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams. Iš jų vieną narį atrenka, skiria ir atšaukia Universiteto studentų sąjunga savo nustatyta tvarka. Šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami atsižvelgiant į Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.

20. Tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas.

21. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus.

22. Tarybos kadencija – penkeri metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Tarybos sudėtį.

23. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Universiteto akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

24. Taryba visų Tarybos narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.

25. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Universiteto interneto svetainėje.

26. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

27. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatyme, Statute, Tarybos darbo reglamente nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.

28. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį likusiam kadencijos laikui Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir Statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

29. Tarybos nariams už posėdžiuose sugaištą laiką ir ekspertinę veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų mokama išmoka, kurios dydis nustatomas pagal Universitete patvirtintą profesoriaus valandinio atlyginimo vidurkį.

30. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

antrasIS SKIRSNIS

SENATAS

31. Senatas yra Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

32. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką;

2) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

3) tvirtina vidinę mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

6) fakulteto ar jiems prilygintų padalinių tarybos siūlymu, atsižvelgdamas į asmens mokslinės, meninės, pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia docento, profesoriaus, Universiteto garbės daktaro, profesoriaus emerito ir kitus vardus;

7) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

8) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Statuto pakeitimų;

9) nustato Tarybos narių skyrimo tvarką, išskyrus Universiteto studentų sąjungos (toliau – Studentų sąjunga) skiriamus narius;

10) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarkos;

11) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

12) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto reorganizavimo ir likvidavimo planų;

13) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

14) svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo bei meno veiklos kokybę;

15) inicijuoja Universiteto mokslo veiklos ir studijų kokybės auditą;

16) nustato Senato rinkimų tvarką;

17) kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

33. Senatas savo sprendimus skelbia Universiteto interneto svetainėje.

34. Senato nariais rekomenduojama rinkti asmenis, kurie turi mokslo laipsnį arba yra pripažinti menininkai. Ši rekomendacija netaikoma studentų atstovams. Senato nariais gali būti Universiteto akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą skiria Studentų sąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Rinkimų dieną profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių, docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

35. Senato nariai, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renkami tokia tvarka:

1) Senatą sudaro 40 narių, iš kurių 31 narį išrenka Universiteto akademinė bendruomenė, 8 nariai yra studentų atstovai ir rektorius;

2) nuo 2016 m. Senatą sudaro 35 nariai, iš kurių 27 narius išrenka Universiteto akademinė bendruomenė, 7 nariai yra studentų atstovai ir rektorius;

3) kiekvienam fakultetui ir jam prilygintam padaliniui Senate atstovauja ne mažiau kaip vienas darbuotojas. kitų renkamų Senato narių kvotas proporcingai padaliniuose dirbančių dėstytojų ir mokslo darbuotojų skaičiui nustato Senatas, atsižvelgdamas į šio statuto 34 punkte nurodytą Senato procentinę sudėtį;

4) Senato rinkimų komisiją ir jos pirmininką Senato pirmininko teikimu tvirtina Senatas ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki Senato kadencijos pabaigos. Senato rinkimų komisija paskiria Senato rinkimų datą, vietą ir laiką, tvirtina rinkėjų sąrašus ir skelbia Senato sudėtį. Senato rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki Senato kadencijos pabaigos;

5) Senato rinkimų teisę turi dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas;

6) kandidatus į Senato narius turi teisę kelti fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybos ar darbuotojų susirinkimo dalyviai. Save išsikėlusį asmenį Senato rinkimų komisija į kandidatų sąrašą įtraukia tik tuo atveju, jeigu asmuo pateikia ne mažiau kaip 10 jį remiančių Senato rinkimų teisę turinčių akademinės bendruomenės narių parašų. Kiekvieno padalinio kandidatų skaičius turi būti didesnis už nustatytą kvotą;

7) Senato nariai renkami slaptu balsavimu. Rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė rinkėjų. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu į paskutines kvotos vietas keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Senatas gali pradėti dirbti, kai išrenkama ne mažiau kaip 2/3 jo narių;

8) ne visos sudėties Senatas gali dirbti ne ilgiau kaip vienus metus. Ne visos sudėties Senato posėdyje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų kvorumas skaičiuojamas nuo šio statuto 35 punkto 1 papunktyje, o nuo 2016 m. – šio statuto 35 punkto 2 papunktyje nurodyto Senato narių skaičiaus;

9) kai išrinktas Senato narys nebegali būti Senato nariu arba jis tampa nariu pagal pareigas, rengiami naujo Senato nario rinkimai, jeigu iki Senato kadencijos pabaigos lieka ne mažiau kaip vieni metai;

10) Senato kadencija – penkeri metai;

11) Senato nario įgaliojimai baigiasi pasibaigus Senato kadencijai, jam atsistatydinus iš Senato narių, kitais įstatymų nustatytais atvejais.

36. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Senato išrinkimo šaukia rektorius.

37. Senatas iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Senato pirmininku negali būti rektorius. Išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiau kaip pusę posėdyje dalyvaujančių Senato narių balsų. Jeigu per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo Senato pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas neišrenkamas, siūlomi kiti kandidatai. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma.

38. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektorius. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

39. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 narių. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Universiteto interneto svetainėje. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato nutarimus skelbia Senato pirmininkas. Remdamasis Senato nutarimais, rektorius leidžia atitinkamus įsakymus.

40. Senatas apie savo sprendimus informuoja Universiteto bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą akademinės bendruomenės susirinkime.

trečiasIS SKIRSNIS

REKTORIUS

41. Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja.

42. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) sudaro sutartis Universiteto vardu;

4) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

5) šio statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus;

6) teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

7) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

8) teikia Tarybai tvirtinti Universiteto metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

9) skelbia viešai Tarybos patvirtintą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

10) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos planą;

11) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto struktūros pertvarkos planus;

12) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;

13) Tarybos pritarimu skiria ir atleidžia prorektorius, nustato prorektorių funkcijas ir įgaliojimus. Prorektorių kadencija sutampa su rektoriaus kadencija;

14) Senato pritarimu skiria ir atleidžia fakultetų dekanus ir jiems prilygintų padalinių vadovus, atsižvelgdamas į fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybų rekomendacijas;

15) atsižvelgdamas į fakultetų ir jiems prilygintų padalinių tarybų ir dekanų (direktorių) siūlymus, skiria katedrų vedėjus ir joms prilygintų padalinių vadovus;

16) fakultetų dekanų ir jiems prilygintų padalinių vadovų teikimu tvirtina prodekanus (direktorių pavaduotojus);

17) kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

43. Rektorių renka taryba jos nustatyta tvarka.

44. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 6 Tarybos nariai. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas Universiteto rektoriaus rinkimų reglamente nustatyta tvarka. Jeigu pakartotinio balsavimo metu rektorius neišrenkamas, skelbiami nauji rektoriaus rinkimai.

45. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, arba pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.

46. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

47. Rektoriaus kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo Universiteto rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

48. Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.

49. Rektorius dalį savo funkcijų įsakymu gali perduoti prorektoriams ar kitiems administracijos padalinių vadovams. Rektorių pavaduoja jo įsakymu paskirtas prorektorius.

ketvirtasIS SKIRSNIS

REKTORATAS

50. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir jiems prilygintų padalinių vadovai, Studentų sąjungos deleguotas narys, administracijos direkcijų direktoriai, vyriausiasis buhalteris. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

51. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Universiteto padalinių darbą, padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

52. Universitetą sudaro:

1) fakultetai ir jiems prilyginti padaliniai (mokslo ir (arba) studijų institutai);

2) katedros ir joms prilyginti padaliniai (mokslo arba studijų centrai);

3) biblioteka, leidykla, botanikos sodas, nuotolinio mokymo centras;

4) administracijos ir kiti padaliniai.

PIRMASIS SKIRSNIS

FAKULTETAi ir jiems prilyginti padaliniai

53. Fakultetas, mokslo ir (arba) studijų institutas (toliau – fakultetas) yra savarankiški Universiteto padaliniai.

54. Fakultetą sudaro:

1) katedros ir joms prilyginti padaliniai (mokslo arba studijų centrai);

2) kiti padaliniai.

55. Fakulteto valdymo organai yra fakulteto taryba ir dekanas (direktorius).

56. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija.

57. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

1) svarsto ir tvirtina fakulteto plėtros planą;

2) svarsto ir tvirtina fakulteto vidaus tvarkos taisykles, neprieštaraujančias šiam statutui;

3) svarsto ir tvirtina fakultetui skirtą metinių pajamų ir išlaidų sąmatą;

4) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti mokslinių tyrimų programas;

5) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų programas;

6) vertina fakulteto mokslinių tyrimų ir studijų programų kokybę;

7) renka fakulteto tarybos pirmininką ir pavaduotoją;

8) svarsto fakulteto dekano (direktoriaus) kandidatūras iš mokslininkų ar pripažintų menininkų ir rekomenduoja jas rektoriui;

9) nustato prodekanų (direktorių pavaduotojų) skaičių;

10) svarsto katedrų ir joms prilygintų padalinių vadovų kandidatūras ir teikia jas rektoriui;

11) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo, panaikinimo ar reorganizavimo;

12) sudaro komisijas svarbiems fakulteto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

13) išklauso ir tvirtina dekano (direktoriaus) teikiamą fakulteto metinės mokslo ir studijų veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia rektoriui ir Senatui siūlymą dėl dekano (direktoriaus) atstatydinimo;

14) išklauso ir tvirtina katedrų bei joms prilygintų padalinių vadovų metinės veiklos ataskaitas. Jeigu ataskaita nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia rektoriui siūlymą dėl padalinio vadovo atstatydinimo;

15) siūlo Senatui teikti docento, profesoriaus, Universiteto garbės daktaro ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslo, meno ir pedagoginės veiklos ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus rezultatus;

16) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

58. Fakulteto taryba penkeriems metams renkama Senato patvirtintame Universiteto fakulteto tarybos rinkimų reglamente nustatyta tvarka. Padalinio, vykdančio studijas, taryboje dvi vietos skiriamos studentams. Į fakulteto tarybą pagal pareigas įeina dekanas (direktorius).

59. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 fakulteto tarybos narių siūlymu šaukiamas neeilinis fakulteto tarybos posėdis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo rašytinio siūlymo įteikimo.

60. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių fakulteto tarybos narių balsų dauguma. Fakulteto tarybos posėdis teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 fakulteto tarybos narių.

61. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia fakulteto tarybos pirmininkas. Remdamasis fakulteto tarybos nutarimais, dekanas (direktorius) leidžia atitinkamus įsakymus.

62. Dekano (direktoriaus) kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo dekanu (direktoriumi) gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po penkerių metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra. Rektoriaus teikimu Senatas gali atleisti dekaną nepasibaigus kadencijai.

63. Dekanas dalį įgaliojimų gali perduoti prodekanams (direktorių pavaduotojams) studijų, mokslo, meno ir administracijos veikloms organizuoti.

64. Dekanas (direktorius) atlieka šias funkcijas:

1) veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja;

2) atsako už tai, kad fakulteto veikla atitiktų Statutą, Senato ir fakulteto tarybos nutarimus, rektoriaus įsakymus;

3) koordinuoja ir organizuoja mokslo ir studijų procesą fakultete;

4) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;

5) teikia fakulteto tarybai svarstyti fakulteto metinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

6) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo ir šalinimo;

7) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų vedėjų;

8) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų (direktoriaus pavaduotojų) skyrimo. Pasibaigus dekano įgaliojimams, kartu baigiasi ir prodekanų (direktoriaus pavaduotojų) įgaliojimai;

9) kiekvienais metais už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai ir rektoriui.

65. Dekanatas (direktoratas) yra dekano (direktoriaus) vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą (direktoratą) sudaro dekanas (direktorius), prodekanai (direktoriaus pavaduotojai), katedrų ir joms prilygintų padalinių vadovai. Dekanatas (direktoratas) svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Tarybos, Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.

ANTRASIS SKIRSNIS

KATEDROS IR JOMS PRILYGINTI PADALINIAI

66. Katedra, mokslo arba studijų centras (toliau – katedra) yra pagrindiniai Universiteto mokslo ir studijų padaliniai fakultetuose.

67. Katedra atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja ir vykdo mokslinių tyrimų ir (arba) meninės veiklos projektus;

2) organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, mokslo ir meno metodinį darbą;

3) rengia ir tobulina studijų programas ir (arba) mokslo projektus, aprobuoja mokslo ir metodinius darbus;

4) diegia į studijų procesą pažangias studijų formas ir metodus;

5) nagrinėja ir vertina studijų ir (arba) mokslo veiklos kokybę, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;

6) siūlo kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms, į kurias skiriama ne konkurso būdu, eiti.

68. Katedrų ir joms prilygintų padalinių vadovais gali būti mokslininkai arba pripažinti menininkai. Katedros darbuotojų susirinkimas rekomenduoja fakulteto tarybai svarstyti katedros vedėjo kandidatūras. Katedrų ir joms prilygintų padalinių vadovų kadencija – penkeri metai.

69. Katedros darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros darbuotojų susirinkimus svarstant tam tikrus klausimus patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai ir socialinių partnerių atstovai. Katedros darbuotojų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 katedros narių, dirbančių ne mažiau kaip 0,5 etato. Katedros darbuotojų susirinkimo nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių katedros narių balsų dauguma ir yra privalomi visiems katedros darbuotojams.

VI SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

70. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, menininkai, administracija ir kiti Universiteto veiklą užtikrinantys darbuotojai. Universiteto personalas, susijęs su mokslo, meno ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas šiame statute ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

71. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Universitete nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Universiteto valdymo organų priimti aktai.

72. Universiteto personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti jam skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose dėl galimybės stažuotis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui būtiną informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

4) dalyvauti svarstant Statutą (atitinkamo padalinio nuostatus) ir veiklos kryptis;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba burtis į kūrybines grupes;

7) skelbti savo mokslo ir meno darbus.

73. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas kiekvienai penkerių metų kadencijai priimami viešo konkurso būdu. Konkursą skelbia rektorius. Konkursai šioms pareigoms eiti organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų, kitų teisės aktų ir Senato nustatyta tvarka. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija, sudaroma Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 šios komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Kai rengiamas konkursas vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

74. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

75. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas penkeri metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Senato nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui priimama viešo konkurso būdu.

76. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo pagal darbo sutartis, kurias jie pasirašo su rektoriumi ar jo įgaliotu prorektoriumi. Pasibaigus darbo santykiams su Universitetu, kartu nutrūksta ir asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Universiteto ar jo padalinių organuose.

77. Universitetas gali kviestis kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas darbo sutartis įstatymų nustatyta tvarka.

78. Dėstytojai, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje ir metodinėje veikloje.

79. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas penkeri metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei ar pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

80. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

81. Senato patvirtinta tvarka profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

82. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kiti Universitete dirbantys mokslininkai.

83. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

84. Darbo ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma, Universiteto administracijos ir darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

85. Universiteto administracijos ir studentų ginčus nagrinėja Universiteto administracijos ir studentų ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija), sudaroma konkrečiam ginčui nagrinėti. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją po lygiai skiriama abiejų šalių – administracijos ir studentų – atstovų. Administracijos atstovus teikia rektorius, studentų – Studentų sąjungos prezidentas. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 6 asmenys. Ginčų nagrinėjimo komisijos nariais negali būti tiesioginės ginčo šalys – į šią komisiją kreipęsis studentas ir jo skundžiamas administracijos darbuotojas (darbuotojai).

VII SKYRIUS

MOKSLINĖ IR MENINĖ VEIKLA

86. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo meninę veiklą, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų bei meno programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslo ir meno veiklos rezultatus.

87. Mokslinių tyrimų ir meninės veiklos strategines kryptis bei ilgalaikes programas tvirtina Senatas, atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų ir meninės veiklos svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo ir meno darbuotojų kvalifikaciją, studijų poreikius ir turimus finansinius išteklius. Universitetas skatina dalykinius ir tarpdalykinius mokslinius tyrimus, meninę veiklą, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą dalyvaujant pasaulio ir Europos tarpdalykinių mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.

88. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai, kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

89. Bendradarbiaudamas su Lietuvos ir užsienio mokslo, meno, studijų ir kitomis institucijomis, Universitetas gali steigti jungtinę instituciją, kurios veikla reglamentuojama suinteresuotųjų šalių sutartimi ir teisės aktais.

90. Universitete vykdomos mokslo ir meno veiklos rezultatai naudojami studijų procese.

91. Universitetas teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro ir meno daktaro laipsnius.

92. Siekdamas sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie Europos ir pasaulio žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Universitetas dalyvauja integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), mokslo ir technologijų parkų ar kitų panašių susivienijimų veikloje.

93. Universitete skatinama studentų mokslo ir meno veikla, veikia studentų mokslo ir meno draugijos, rengiamos studentų mokslo ir meno konferencijos, seminarai, mokslo ir meno darbų konkursai.

94. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslo žurnalus, kitus mokslo ir meno darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius, meno ir metodinius renginius.

95. Gali būti steigiami juridiniai asmenys, atliekantys Universiteto tikslus ir misiją atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiantys mokslinę bazę Universiteto studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai tobulinti, taip pat atliekantys šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus.

VIII SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDIJŲ TIPAI, PAKOPOS, FORMOS IR TRUKMĖ

96. Studijos Universitete vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.

97. Asmeniui, baigusiam bet kurios pakopos studijų programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.

98. Asmeniui, studijavusiam Universitete pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami, Universiteto nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

99. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas Universiteto studijas, nurodoma studijų programoje.

100. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytus atvejus;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

101. Universitete studijos yra trijų pakopų:

1) pirmoji – bakalauro;

2) antroji – magistrantūros;

3) trečioji – doktorantūros.

102. Laipsnį suteikiančios studijų programos gali būti vientisosios, apimančios pirmąją ir antrąją studijų pakopas.

103. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų.

104. Asmenų priėmimo į studijų programas tvarką nustato Senatas.

105. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Universitetas skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

106. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais.

107. Studijų apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas bei Senato aktai.

108. Kitus studijų organizavimo klausimus reglamentuoja Senato tvirtinami Studijų nuostatai.

antrasIS SKIRSNIS

Studijų programos

109. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir kvalifikacija. Gali būti vykdomos gretutinės studijos ir suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis.

110. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Prieš priimant į magistrantūrą gali būti vykdomos papildomos studijos. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija.

111. Mokslo doktorantūros programos skiriamos rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

112. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno doktorantūros teisę Universitetui suteikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.

113. Universitetas gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (ar) užsienio universitetais ir (ar) mokslinių tyrimų institutais.

114. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

115. Universitete Senato nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose, taip pat neformaliojo ir savarankiško mokymosi rezultatai.

TREČIASIS SKIRSNIS

Laipsnio nesuteikiančios studijos

116. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

117. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

IX SKYRIUS

MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖ

118. Universitetas atsako už mokslo, meno veiklos ir studijų kokybę. Mokslo ir studijų kokybė užtikrinama vadovaujantis Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų bendros erdvės kūrimo gairėmis, Bolonijos proceso nuostatomis.

119. Mokslo ir studijų kokybė užtikrinama:

1) per Universiteto vidines kokybės sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį Universiteto įvertinimą ir akreditavimą;

2) planuojant ilgalaikes ir vidutinės trukmės mokslo ir studijų programas, atitinkančias Universiteto misiją ir strateginius tikslus;

3) atliekant mokslo ir studijų programų tvirtinimą, stebėseną ir peržiūrą;

4) reguliariai atliekant studijų ir mokslo (meno veiklos) programų savianalizę;

5) siekiant didesnio mokslinių tyrimų ir studijų tarptautiškumo;

6) tobulinant studentų priėmimo, studijų rezultatų vertinimo ir paramos studentams tvarką;

7) keliant pedagoginių ir mokslo darbuotojų kvalifikaciją;

8) atnaujinant veikiančias ir kuriant naujas mokslo ir studijų laboratorijas;

9) gausinant bibliotekos fondus ir modernizuojant informacines paslaugas;

10) bendradarbiaujant su socialiniais partneriais;

11) plėtojant mokslo ir studijų rinkodarą;

12) kartu su vertinimo institucijomis puoselėjant mokslo ir studijų veiklos kultūrą;

13) viešai skelbiant savo veiklos kokybės rodiklius, viešinant informaciją apie mokslinių tyrimų ir studijų programas.

X SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

120. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, menininkai, profesoriai emeritai ir studentai.

121. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties ir žodžio laisvę;

2) mokslo, meno ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymo ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

122. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

123. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

XI SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

124. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.

125. Į Universiteto pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į jų mokymosi rezultatus, stojamųjų egzaminų vertinimus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus.

126. Priėmimo į studijas kriterijus, įvertinus Studentų sąjungai, nustato Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

127. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka švietimo ir mokslo ministro patvirtintus minimalius reikalavimus.

128. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

129. Studentams išduodamas tam tikros formos Lietuvos studento pažymėjimas.

130. Universitete gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).

131. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.

ANTRASIS SKIRSNIS

Studentų teisės ir pareigos

132. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą, vadovaudamiesi Universiteto nustatyta tvarka;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į Universiteto administraciją arba į Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10) Senato nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

12) laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14) tapti Studentų sąjungos nariais, laisvai burtis į kitas asociacijas;

15) naudotis kitomis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

133. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.

134. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis;

2) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Universiteto valdymo institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekanų įsakymus, katedrų vedėjų nurodymus.

TREČIASIS SKIRSNIS

Drausminės nuobaudos studentams

135. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) pašalinimas iš Universiteto.

136. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas (išskyrus nurodytą 135 punkto 4 papunktyje) ir paskatinimus rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.

137. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų sąjungos tikrajam nariui, turi būti gautas šios sąjungos sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų sąjungos sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti skirta Senato sutikimu.

138. Rektorius dekano teikimu gali pašalinti iš Universiteto studentą (klausytoją):

1) nepatvirtinusį savo dalyvavimo studijose;

2) už nepažangumą (negavusį teisės dalyvauti egzaminų sesijoje, neišlaikiusį daugiau kaip 3 egzaminų ir (arba) įskaitų, neperlaikiusį egzamino ar įskaitos po dalyko (sando) kartojimo; neišlaikiusį baigiamųjų kvalifikacinių egzaminų; neapgynusį baigiamojo darbo; nustatytu laiku neatlikusį kitų studijų programoje nustatytų užduočių);

3) už akademinės etikos pažeidimą (nusirašinėjimą atsiskaitymo metu, kursinių ir kitų darbų plagijavimą);

4) už kitus studentų akademinių teisių pažeidimus;

5) už žalą Universiteto turtui ir lėšoms;

6) už sutarties su Universitetu nevykdymą;

7) už Lietuvos Respublikos įstatymų nesilaikymą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Studentų dalyvavimas universiteto savivaldoje

139. Universiteto studentų interesams atstovauja Studentų sąjunga.

140. Į Studentų sąjungos konferenciją Universiteto fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakulteto (instituto) visuotiniame seniūnų susirinkime Universiteto studentų sąjungos įstatuose nustatyta tvarka.

141. Studentų sąjunga veikia pagal visuotinėje studentų atstovų konferencijoje patvirtintus įstatus.

142. Visuotinė studentų atstovų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų atstovų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

143. Studentų sąjungos įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja šio statuto nurodytų Universiteto institucijų veikloje.

144. Studentų sąjunga turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ar kitų Universiteto institucijų visais studijų klausimais.

145. Universitetas Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų sąjungą ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Universiteto lėšų panaudojimą Studentų sąjunga kartą per metus visuotinėje studentų atstovų konferencijoje atsiskaito Universiteto akademinei bendruomenei Universiteto studentų sąjungos įstatuose nustatyta tvarka.

146. Studentų sąjunga turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

147. Studentų sąjunga gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas po bet kurio Universiteto valdymo organo sprendimo paskelbimo Universiteto interneto svetainėje raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Universiteto valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.

XII SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

148. Universitetas valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomeninės naudos, veiksmingumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

149. Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

150. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslo veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3 ir 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų;

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

151. Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

152. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Universitetui perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.

153. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti tik Seimas.

154. Universiteto darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Universiteto turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

155. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai paskelbia metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

156. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

157. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Senato siūlymus.

158. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija ir būtų prieštaraujama šiame statute nurodytiems Universiteto tikslams ir principams.

_________________