LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ, BŪDINGŲ KONKREČIAI VIETOVEI AR ETNOGRAFINIAM REGIONUI, ATITIKTIES SPECIFIKACIJOS PATVIRTINIMO

 

2012 m. rugsėjo 19 d. Nr. 3D-739

Vilnius

 

Vadovaudamasis Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros 2012–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1475 (Žin., 2011, Nr. 155-7366), 12 punktu,

t v i r t i n u Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikaciją (pridedama)*.

 

 

Žemės ūkio ministras                                                           Kazys Starkevičius

 

SUDERINTA

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

2012 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. S2-2059

2012 m. liepos 31 d. raštu Nr. B6-(1.19)-1784

 

_________________

* Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai vietovei ar etnografiniam regionui, atitikties specifikacija skelbiama „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.valstybes-zinios.lt.

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3D-739

 

TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ, BŪDINGŲ KONKREČIAI VIETOVEI AR ETNOGRAFINIAM REGIONUI, ATITIKTIES SPECIFIKACIJA

 

I GRUPĖ – TRADICINIAI GAMINIAI

BŪDINGI BRUOŽAI PAGAL REGIONUS

001. AKMENSKALDYSTĖ

Kodas 001AK01.01.01

Antkapiniai paminklai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Sakraliniai paminklai). Pagrindas metaliniams kryžiams įtvirtinti; įvairių tradicinių medinių paminklų akmeninės variacijos; akmeniniai kapinių vartai. Nebūdingi Dzūkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

-

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas; iškelti pašalo, nepatyrę ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

Gamybos būdas

Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais.

-

Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais.

Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais.

Akmens skaldymas išbrinkinamais pleištais ir jo paviršiaus apdorojimas plieno kaltais.

Forma

Laibi, dažnai trijų pakopų, skerspjūvyje keturkampiai; viršūnė puošta nedideliu kryželiu ar „saulute“, priekyje kartais reljefinė puošyba – simboliniai ženklai (monstrancija, kryžius, širdis) bei pastatymo data. Santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 4 (be kryželio).

-

Tik kaltinių ar lietinių kryžių pagrindai; liekni; santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 2,5.

Šilalės, Šilutės ir Tauragės rajonuose koplytstulpiai su niša medinei skulptūrėlei iki 4 m aukščio, kryžiai – iki 4,9 m su būdingu kryžmos užbaigimu stilizuotu trilapiu. Santykis tarp pagrindo ir aukščio gali siekti 1:10 (be kryželio). Koplytėlių formos paminklai masyvūs, monumentalūs, keturkampiai, su įstiklintomis nišomis priekyje arba iš visų keturių pusių.

Tik kaltinių ar lietinių kryžių pagrindai, masyvūs, žemi. Santykis tarp pagrindo ir aukščio – maždaug 1: 1.

Kodas 001AK01.01.02

Skulptūros (Sritis – Architektūra. Rūšis – Sakraliniai paminklai). Itin reta tautodailės rūšis. Būdingas statiškumas, monumentalumas; bruožų modeliavimas labai apibendrintas. Tematika – religinė ir mitologinė. Nebūdingos Aukštaitijai, Dzūkijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

-

-

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas ar gabras, nepatyręs ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

Lauko rieduliai, dažniau smulkiagrūdis granitas ar gabras, nepatyręs ilgesnį laiką atmosferos poveikio.

-

Gamybos būdas

-

-

Tašymas plieno kaltais.

Tašymas plieno kaltais.

-

Forma

-

-

Siužetinė.

Siužetinė.

-

Kodas 001AK01.02.01

Skaldyti, tašyti akmenys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Statybinės medžiagos). Skaldyti akmenys naudotini pamatams, statant dvarų rūmus, atskirus ūkinius pastatus, jų sąsparas. Tašyti akmenys – inžineriniuose statiniuose: malūnų užtvankose ir latakuose, tiltų atramose, kanalų užtūrose, polderiuose. Dažni akmeniniai laiptai. Seniausi gaminiai iš skaldyto ir tašyto akmens – girnapusės. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lauko rieduliai; dažniau smulkiagrūdis ir stambiagrūdis granitas.

Apdirbimo būdas

Skaldymas pleištais ir kūju, tašymas plieno kaltais. Girnų griovelių iškalimas specialiu įrankiu – girnakaliu.

002. ALAUS DARYMAS

Kodas 002AG01.01.01

Keptinis alus (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Alus). Iš kepto miežių salyklo pagamintas nestiprus (1,5–6 proc. etilo alkoholio) fermentuotas gėrimas. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

-

-

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

Žaliavos ruošimo būdas

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

-

-

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Priedai

Dirsės, avižos.

-

-

Dirsės, avižos.

Dirsės, avižos.

Gamybos technologija

Salyklo salinimas, kepimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens.

Misos tekinimas.

Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus raugiamas atskirai.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines (pirmo ir antro tekinimo alus atskirai). Laikoma vėsioje patalpoje.

Alus geriamas po 2–3 dienų.

 

 

Salyklo salinimas, kepimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje.

Alus geriamas po 2–3 dienų.

Salyklo salinimas, kepimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, praaušęs išminkomas kaip duona ir kepamas aukštoje temperatūroje, kol labai gerai sukeps.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Iškepti kepalai sulaužomi ir užšutinami karštu vandeniu. Palaikoma apie 2 val. ir pradedama tekinti du kartus. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines. Laikoma vėsioje patalpoje.

Alus geriamas po 2–3 dienų.

Įrankiai ir įrenginiai

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Duonkepė krosnis

-

-

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Duonkepė krosnis

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Duonkepė krosnis

Skonis, spalva

Spalva – juosvai ruda.

Skonis – rūgščiai saldus. Tirštas, lipnus, ypač pirmo tekinimo.

-

-

Spalva – juosvai ruda.

Skonis – rūgščiai saldus, jaučiamas apynių skonis.

Lipnus.

Spalva – juosvai ruda.

Skonis – rūgščiai saldus, maloniai karstelėjęs,

jaučiamas apynių skonis.

Lipnus.

Kodas 002AG01.01.02

Miežinis alus (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Alus). Nestiprus (1,5–6 proc. etilo alkoholio) miežių salyklo fermentuotas gėrimas. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

-

-

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, mielės (ankstesnio alaus gaminimo metu likusios alaus rūgimo nuosėdos), vanduo (tinkamiausias minkštas).

Žaliavos ruošimo būdas

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

Gali būti džiovinamos.

-

-

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

 

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Mielės laikomos vėsiai stikliniuose ar moliniuose induose.

 

Priedai

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Cukrus.

-

-

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Gamybos technologija

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas ir salinamas 3–6 val.

-

-

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus raugiamas atskirai.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines (pirmo ir antro tekinimo alus atskirai). Laikoma vėsioje patalpoje

kelis mėnesius.

Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų).

 

 

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines.

Laikoma vėsioje patalpoje

kelis mėnesius.

Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų).

 

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama. Pirmo ir antro tekinimo alus neatskiriamas.

 

Alaus rūgimas.

Į atvėsintą (iki 20–22 °C) misą supilamas apynių nuoviras, mielės ir rauginama iki 24 val.

Alaus košimas, laikymas.

Košiama į statines.

Laikoma vėsioje patalpoje

kelis mėnesius.

Geriausias alus praėjus 1–2 sav. (kartais naudojamas ir po trijų dienų).

 

Įrankiai ir įrenginiai

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

-

-

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės alui laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Skonis, spalva

Sodraus salyklo skonio, turintis apynių kartumą, mielių bei kitų priedų prieskonį.

Neskaidrus, galimos mielių nuosėdos.

Šiaudo spalvos – nuo šviesios iki rusvos.

-

-

Karstelėjusio apynių skonio, salyklo aromato.

Neskaidrus, galimos mielių nuosėdos.

Šiaudo spalvos.

Malonus, saldus skonis, švelnus kartumas.

Šviesiai geltonos, beveik baltos spalvos.

 

Kodas 002AG01.02.01

Miežinė gira (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Gaivieji gėrimai). Miežių salyklo gėrimas pagamintas papildomai perkošus alaus putrą. Nebūdinga Dzūkijai ir Suvalkijai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių) , apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas).

-

-

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas).

Miežių grūdai (tinkamiausi šešiaeilių), apyniai, vanduo (tinkamiausias minkštas).

Žaliavos ruošimo būdas

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

-

-

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab –rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Salyklo ruošimas: grūdų mirkymas, daiginimas, džiovinimas, rupus sumalimas.

Apynių spurgai raškomi rugpjūčio pab.–rugsėjo pr., kai ima gelsti.

Priedai

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

-

-

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Kviečių, rugių, avižų, žirnių, vikių grūdai (cnt. miežių grūdų – iki 2 kg kitų grūdų).

Ankščiau vietoj apynių kartais dėdavo gailių.

Gamybos technologija

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas ir salinamas 3–6 val.

 

 

 

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami 2–3 val. nedideliame kiekyje vandens.

 

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama.

Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile.

Giros laikymas.

Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai.

-

-

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama.

Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile.

Giros laikymas.

Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai.

Salyklo salinimas.

Sumaltas salyklas užplikomas, palaikomas apie 3 val., po to pripilama vandens, išplakama, palaikoma apie 2 val., 30 min. verdama.

Apynių šutinimas.

Apyniai šutinami daugiau nei 5 val. pridedant po truputį vandens.

Misos tekinimas.

Susalusi putra du kartus užpilama karštu vandeniu ir nutekinama.

Likusi putra užpilama karštu vandeniu trečią kartą ir paliekama savaime išrūgti tekinimo kubile.

Giros laikymas.

Išrūgusi gira laikoma tekinimo kubile, o ilgesniam laikymui supilama į medines statines ir laikoma vėsiai.

Įrankiai ir įrenginiai

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

-

-

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Katilai vandeniui kaisti, apyniams šutinti;

Mediniai kubilai, kubiliukai, mentė, samčiai, piltuvėliai, koštuvas, statinės, statinaitės girai laikyti;

Medinis kubilas su įranga misai tekinti.

Skonis, spalva

Rusvai palšvos spalvos, šviesesnė už alų, drumstoka.

Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi.

-

-

Šviesi kaip grūdo spalva, šviesesnė už alų, drumstoka.

Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi.

Šviesi kaip grūdo spalva, šviesesnė už alų, drumstoka.

Miežio skonio, kartoka, maloniai rūgštelėjusi.

003. ALIEJAUS SPAUDIMAS

Kodas 003AG02.01.01

Aguonų aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų aguonų sėklų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Nunokusios aguonų sėklos. Daržinė aguona (Papaver somniferum L.).

Gamybos technologija

Aliejus išgaunamas spaudimu: aguonų sėklos sutrinamos, pašildomos (iki 35–40 °C), spaudžiamos spaustuvais arba specialiais presais.

Įrankiai ir įrengimai

Piesta aguonoms grūsti arba girnos aguonoms sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintoms aguonoms supilti; krosnis aguonoms šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys aguonoms surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti.

Konsistencija, skonis, spalva, kvapas

Malonaus, aguonas primenančio skonio, neskaidrus, ant dugno galimos nuosėdos.

Kodas 003AG02.01.02

Kanapių aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų kanapių sėklų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Nunokusios kanapių sėklos. Sėjamoji kanapė (Cannabis sativa L.), šiukšlyninė kanapė (Cannabis rudentalis Janisch).

Gamybos technologija

Aliejus išgaunamas spaudimu: kanapių sėklos sutrinamos, pašildomos (iki 35–40 °C), spaudžiamos spaustuvais arba specialiais presais.

Įrankiai ir įrengimai

Piesta kanapėms grūsti arba girnos kanapėms sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintoms kanapėms supilti; krosnis kanapėms šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys kanapėms surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti.

Konsistencija, skonis, spalva, kvapas

Žalsvai rudos spalvos, malonaus skonio, neskaidrus, ant dugno galimos nuosėdos.

Kodas 003AG02.01.03

Sėmenų aliejus (Sritis – Maistas. Rūšis – Aliejai). Spaustų linų sėmenų aliejus. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Linų sėmenys. Naudojami grūdinių (maistinių) linų sėmenys, kartais pluoštinių linų sėmenys.

Gamybos technologija

Aliejus išgaunamas spaudimu: sėmenys sutrinami, pašildomi (iki 35–40 °C) ir spaudžiami specialiais presais.

Įrankiai ir įrengimai

Piesta sėmenims grūsti arba girnos sėmenims sutrinti; puodas arba metalinė skarda susmulkintiems sėmenims supilti; krosnis sėmenims šildyti; kanapinis arba storas lininis audinys sėmenims surišti; spaustuvas arba presas aliejui spausti; molinis arba stiklinis indas aliejui laikyti.

Konsistencija, skonis, spalva, kvapas

Nusistovėjęs skaidrus, nuosėdos ant dugno. Spalva švelniai geltona iki gintarinės. Kvapas malonus. Skonis malonus, lengvai karstelėjęs, primenantis riešuto skonį.

004. AUDIMAS

Kodas 004AG03.01.01

Sijonų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškam drabužiui siūti. Pasižymi spalvingumu, raštų įvairove. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, diminė, servetinė, ruoželinė.

Dvinytė, diminė, ruoželinė.

Dvinytė, diminė, kaišytinė.

Dvinytė, ripsinė (ataudų ripsas).

Dvinytė, diminė, ruoželinė.

Raštai

Languoti – įvairaus dydžio langai iš ritmiškai pasikartojančių metmenų ir ataudų dryželių. Dryžuoti – ritmiškai pasikartojantys skersiniai arba išilginiai dryžiai arba jų grupės. Lininiuose (baltuose) krašte rinktine technika įausti geometriniai raštai.

Languoti – smulkūs ir vidutinio dydžio langeliai, kartais paryškinti įaustais kilpiniais siūlais. Dryžuoti – išilginiai įvairaus pločio dryžiai.

Dryžuoti – vienspalviame fone ritmiškai pasikartojantys spalvingų dryžių pluoštai. Languoti – vidutinio dydžio langai. Kaišytiniai –vienspalviame fone iškaišyti, geometrizuoti augaliniai raštai.

Languoti – stambūs ir vidutiniai langai. Dryžuoti – vienspalviame fone ritmiškai pasikartojantys 4–7 spalvų skersiniai ir įvairaus pločio dryžiai. Skersai dryžuoti naudojami išilgadryžiams sijonams.

Dryžuoti – vienspalviame fone įvairaus pločio dryžiai. Languoti – stambūs ir vidutinio dydžio langai.

Spalvos, spalvų deriniai

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Vyrauja raudona, žalia, geltona, violetinė, balta, juoda, mėlyna. Lininiuose – balta, raudona.

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Vyrauja raudona, žalia, balta, mėlyna, violetinė. Lininiuose – mėlyna, juoda, ruda, geltona.

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų. Fono – pilka, mėlyna, ruda, juoda, dryželiai – įvairiaspalviai. Lininiuose – balta, įvairių spalvų dryžiai.

Vienspalviai, dviejų ir daugiau spalvų deriniai. Vyrauja žalia, violetinė, mėlyna, ruda, raudona, juoda, balta, geltona. Lininiuose –balta, įvairių spalvų skersiniai ir išilginiai dryžiai.

Vienspalviai, dviejų, ir daugiau spalvų deriniai. Vyrauja tamsi mėlyna, juoda, žalia, raudona, geltona, ruda. Lininiuose – balta, įvairių spalvų skersiniai ir išilginiai dryžiai.

Kodas 004AG03.01.02

Liemenių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškiems ir vyriškiems berankoviams drabužiams siūti. Vienspalviai, marginti – siauromis juostelėmis, smulkiais langeliais. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Diminė, dvinytė.

Diminė, dvinytė.

Diminė, dvinytė.

Diminė, dvinytė, atlasinė.

Diminė, dvinytė.

Raštai

Smulkūs langeliai, skersiniai dryželiai, katpėdėlės.

Smulkūs langeliai, skersiniai dryželiai.

Smulkūs skersiniai dryželiai, langeliai, katpėdėlės.

Smulkūs skersiniai dryželiai, langeliai.

Spalvos, spalvų deriniai

Vienspalvės – šviesių tonų gelsva, žalsva, rausva. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – šviesių ir tamsių tonų žalia, mėlyna, vyšninė. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – ruda, žalia, violetinė, mėlyna, juoda. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – raudona, žalia, ruda, balta, violetinė. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai, langeliai.

Vienspalvės – juoda, mėlyna, violetinė, ruda. Kelių spalvų – įvairiaspalviai dryželiai.

Kodas 004AG03.01.03

Skarų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išaustas medžiagos gabalas, iš kurio siūdavo skaras apsigobti pečiams, galvai. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Vilnonių audinių paviršius kartais būdavo veliamas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Vilnoniai siūlai.

Vilnoniai, lininiai, medvilniniai siūlai.

Vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė, daugianytė.

Dvinytė, diminė, ruoželinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Ripsinė (ataudų ripsas ) dvinytė, ruoželinė, daugianytė.

Dvinytė.

Raštai

Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais.

Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais. Smulkūs langeliai. Pakraščiai paryškinti plačiais dryžiais.

Sulanguotos įvairaus pločio ruoželiais arba plačiais dryžiais.

Išmarginta siaurais ruoželiais arba sulanguota plačiais dryžiais. Pakraščiai paryškinti plačiais vienspalviais dryžiais. Dryžuotos skersiniais dryžiais.

Sulanguota plačiais dryžiais.

Spalvos, spalvų deriniai

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja pilka, juoda, balta, ruda, spalva.

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja rudos – žalios, baltos – juodos, juodos – rudos, vyšninės – žalios, pilkos – juodos spalvų deriniai.

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja juoda, ruda, žalia, pilka spalva.

Dvispalvės. Kelių spalvų (vilnonės). Vyrauja juoda, mėlyna, raudona, ruda, žalia, balta, pilka spalva. Dvispalvės lininės – vyrauja balta, raudona spalva.

Dvispalvės. Kelių spalvų. Vyrauja mėlyna, ruda, juoda, žalia spalva.

Kodas 004AG03.01.03

Skarelių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išaustas medžiagos gabalas, iš kurio siūdavo skareles moterims galvai apsirišti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, vilnoniai siūlai.

 

Lininiai, vilnoniai siūlai.

 

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė.

Dvinytė.

Dvinytė.

Dvinytė.

Dvinytė.

Raštai

Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai.

Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai.

Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai.

Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai.

Languotos. Įvairaus pločio dryželiais paryškinti kraštai.

Spalvos, spalvų deriniai

Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas rudas, raudonas, žalias, dryžiai – įvairių spalvų.

Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas rudas, mėlynas, žalias, dryžiai – įvairių spalvų.

Lininių fonas baltas, dryželiai mėlyni, raudoni. Vilnonių fonas mėlynas, vyšninis, žalias, dryžiai – įvairių spalvų.

Lininių fonas baltas, raudonas, dryželiai mėlyni, žali, balti. Vilnonių fonas raudonas, mėlynas, dryželiai – balti, žali, mėlyni.

Lininių fonas baltas, dryželiai žali, raudoni, mėlyni. Vilnonių fonas, rudas, mėlynas, žalias, dryželiai – balti, mėlyni.

Kodas 004AG03.01.04

Prijuosčių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga moteriškam prisijuosiamam drabužiui siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, diminė, servetinė.

Dvinytė, diminė, kaišytinė.

Dvinytė, diminė, kaišytinė, rinktinė.

Dvinytė, atlasinė, rinktinė, diminė, ripsinė.

Dvinytė, kaišytinė.

Raštai

Įvairaus pločio diminiai, rinktiniai, atlasiniai ar ripsiniai dryželių užaudimai audinio krašte. Kasdieninės – languotos, dryžuotos.

Languotos, skersai dryžuotos su kaišytais arba dimais įaustais ornamentais.

Skersai dryžuotos su kaišytais ornamentais. Kaišytinės per visą audinį iškaišyti įvairaus dydžio geometriniai ir augaliniai ornamentai.

Dryžuotos – skersiniais, lygiais, dantytais, rinktiniais, dimų dryžiais iš smulkių geometrinių, augalinių ornamentų. Skersiniai audiniai naudojami išilgadryžėms prijuostėms.

Dryžuotos – skersiniais ar išilginiais augalinių, geometrinių ornamentų dryžiais. Skersiniai audiniai naudojami išilgadryžėms prijuostėms.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, raudona, mėlyna. Kasdieninių – pilka, mėlyna, ruda, raudona.

Vienspalvių fonas rudas, vyšninis, žalias. Kelių spalvų – vyrauja raudona, balta, juoda, geltona, ruda, žalia, vyšninė spalva.

Languotos su išryškintais skersiniais dryžiais. Baltame fone raudonos, mėlynos spalvos ornamentai. Tamsiame fone įvairiaspalviai kaišytiniai ornamentai.

Baltas fonas – ornamentai raudoni, mėlyni. Tamsus fonas – ornamentai raudoni, mėlyni, žali, geltoni, balti, rudi, violetiniai.

Baltame fone raudoni ornamentai.

Kodas 004AG03.01.05

Marškinių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Pagrindas drabužiams siūti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, ruoželiu, rinktine technika.

Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, ruoželiu, rinktine technika.

Dvinytė – audiniui.

Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimais, rinktine technika.

Dvinytė – audiniui, papuošimai įausti dimine, dvinyte technika.

Raštai

Papuošimų ornamentai geometriniai.

Papuošimų ornamentai geometriniai.

Įausti ornamentai nebūdingi.

Papuošimų ornamentai geometriniai, augaliniai.

Papuošimų ornamentai geometriniai, augaliniai.

Spalvos, spalvų deriniai

Audinio balta, papuošimams raudona.

Audinio balta, papuošimams raudona, juoda.

Audinio balta.

Audinio balta, papuošimams raudona.

Audinio balta, papuošimams raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.01.05

Kelnių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga vyriškam drabužiui siūti. Dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Vilnoniai, lininiai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Raštai

Siauri, išilginiai ar skersiniai dryželiai, įvairių dydžių langeliai.

Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, smulkūs langeliai.

Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, eglutė, smulkūs langeliai.

Siauri išilginiai ar skersiniai dryželiai, smulkūs langeliai.

Siauri skersinai dryželiai, smulkūs langeliai.

Spalvos, spalvų deriniai

Vienspalvės – pilkos, rudos. Dryželiai – juodi, balti, raudoni. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Lininės – baltos ar languotos mėlynais, pilkais dryžiais. Vienspalvės – pilkos, rudos. Dryželiai – juodi, žali, raudoni. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Vienspalvės – pilkas, rudas, baltas. Lininės – baltos ar languotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Vienspalvės – pilkas, rudas, žalias. Dryželiai – raudoni, žali, juodi. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Vienspalvės – mėlynos, žalios, juodos. Dryželiai raudoni, geltoni, juodi. Lininės – baltos ar sulanguotos mėlynais, pilkais dryžiais.

Kodas 004AG03.01.06

Švarkų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta medžiaga vyriškam viršutiniam drabužiui siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos, lino) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais ir cheminiais dažais. Vilnonių audinių paviršius kartais būdavo veliamas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė.

Raštai

Vienspalviame fone įausti išilginiai spalvoti dryželiai.

Spalvos, spalvų deriniai

Fonas pilkas, rudas, dryželiai – įvairių spalvų.

Kodas 004AG03.01.07

Sermėgų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta stora vilnonė medžiaga šiltiems vyrų ir moterų apsiaustams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš vietinių žaliavų (vilnos) rankinėmis audimo staklėmis, dažyti augaliniais dažais, vienspalviai pilkos, rudos, baltos, mėlynos spalvos.    

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai siūlai.

 

Vilnoniai siūlai.

 

Vilnoniai siūlai.

 

Vilnoniai siūlai.

 

Vilnoniai siūlai.

 

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas.

Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas.

Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas.

Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas.

Dvinytė, ruoželinė, paviršius veltas.

Raštai

 

-

-

-

-

-

Spalvos, spalvų deriniai

Pilka, ruda.

 

Pilka, ruda.

 

Pilka, balta.

Pilka, žalia, juoda, balta.

Pilka, žalia, juoda, balta, mėlyna.

Kodas 004AG03.01.08

Nuometų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Drabužių audiniai). Išausta plona lininė, medvilninė medžiaga senoviškam moterų galvos apdangalui. Nebūdingi Dzūkijai, Suvalkijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Linininiai, medvilniniai siūlai.

-

-

-

-

Audimo technika

Dvinytė, servetinė, diminė.

-

-

-

-

Raštai

Audinys lygus ar smulkaus geometrinio rašto. Papuošimai – spalvoti ruoželiai įausti dvinyte, dimine, rinktine technika.

-

-

-

-

Spalvos, spalvų deriniai

Audinys – baltas, papuošimai raudoni, mėlyni.

-

-

-

-

Kodas 004AG03.02.01

Lovatiesių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga siūti užtiesalui lovai uždengti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės, vilnos rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ripsinė (ataudų), ruoželinė, servetinė, diminė, kaišytinė, rinktinė.

Diminė, kaišytinė, ruoželinė, rinktinė.

Dvinytė, kaišytinė, diminė, rinktinė.

Ripsinė (metmenų), diminė, korelinė, rinktinė.

Diminė, rinktinė.

Raštai

Languotos, skersai dryžuotos. Geometriniai raštai – lapeliai, akėtėlės, dobiliukai, katpėdėlės.

Languotos, skersai dryžuotos. Geometriniai raštai – katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Languotos. Kaišyti geometrizuoti raštai. Geometriniai raštai –katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Languotos, išilgai dryžuotos. Geometriniai raštai –katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Išilgai dryžuotos. Geometriniai raštai – katpėdėlės, dobiliukai, akėtėlės.

Spalvos, spalvų deriniai

Šviesesnių atspalvių raudona, geltona, mėlyna, žalia, ruda, violetinė.

Juoda, balta, violetinė, rožinė, vyšninė, žalia, raudona. Pasižymi spalvingumu.

Žalia, geltona, mėlyna, juoda, raudona.

Sodrių atspalvių, žalia, raudona, geltona, rožinė, violetinė. Kontrastingi deriniai.

Sodrių atspalvių žalia, raudona, geltona, vyšninė, violetinė.

Kodas 004AG03.02.02

Staltiesių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga siūti stalo užtiesalui. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralaus atspalvio), medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, diminė, servetinė, ruoželinė, korelinė. Papuošimai įausti ripsu arba tokia pat technika kaip audinys.

Dvinytė, diminė, servetinė, kombinuota. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys.

Diminė, dvinytė, servetinė, ruoželinė, kombinuota.

Diminė, korelinė, servetinė, ruoželinė, dvinytė. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys.

Diminė, sevetinė, rinktinė, ruoželinė. Papuošimai įausti tokia pat technika kaip audinys.

Raštai

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, akėtėlės. Galuose 3–10 cm pločio tarpe įaudžiami spalvoti dryžiai.

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės. Galuose 3–5 cm pločio tarpe įausti spalvoti dryžiai.

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė.

Smulkūs geometriniai –langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Pakraščiuose 5–20 cm pločio tarpe įausti spalvoti dryžiai.

Smulkūs geometriniai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona.

Balta.

Balta, raudona.

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.03

Rankšluosčių audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga rankoms, veidui, kūnui šluostyti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis. XX a.vid. įgavo tautinio suvenyro reikšmę.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai.

Lininiai (balinti, natūralūs), medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, ruoželinė. Papuošimui – rinktinė, ataudų ripsas.

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, ruoželinė, atlasinė.

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė.

Servetinė, diminė, rinktinė, dvinytė, korelinė.

 

Raštai

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, eglutė. Galuose 2–15 cm pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės. Galuose 2–10 cm pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai. Galuose 2–10 pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai. Galuose 5–30 cm pločio spalvoti užaudimai.

Geometriniai raštai – langeliai, rombeliai, katpėdėlės, išilginiai dryželiai.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, papuošimui raudona, mėlyna.

Balta, papuošimui raudona, mėlyna, geltona, žalia, juoda.

Balta, raudona.

 

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.04

Patalynės audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga kloti į lovą. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, ruoželinė, servetinė. Papuošimui – rinktinė.

Dvinytė, servetinė.

 

Dvinytė, servetinė.

 

Dvinytė, servetinė. Puošimui diminė, rinktinė.

Dvinytė, servetinė. Puošimui diminė, rinktinė.

Raštai

Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Languotos, dryžuotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Languotos. Vienspalvės su puošybiniais užaudimais.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, mėlyna, raudona.

Balta, mėlyna, raudona.

Balta, mėlyna, raudona.

Balta, raudona.

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.05

Užuolaidų audiniai (Sritis –Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga uždangalams, kabinamiems ant durų, langų, lovų siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi vienspalviai ir raštuoti iš vietinių žaliavų (lino, vilnos) rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Medvilniniai, lininiai siūlai.

Medvilniniai, lininiai siūlai.

Medvilniniai, lininiai siūlai.

Medvilniniai, lininiai siūlai.

Medvilniniai, lininiai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė.

Dvinytė.

Dvinytė.

Dvinytė, ripsinė, kombinuota.

Dvinytė, diminė, kombinuota.

Raštai

Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai.

Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai.

Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai.

Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai.

Languotos, kiauraraščiai ar spalvotų siūlų dryžiai.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, mėlyna.

Kodas 004AG03.02.05

Pagalvių užvalkalų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga patalų, pagalvės, antklodžių užvalkalams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė, servetinė, ruoželinė, atlasas, diminė, korelinė.

Dvinytė, servetinė, diminė.

Dvinytė, servetinė, diminė.

Dvinytė, servetinė, ruoželinė, diminė.

Dvinytė, servetinė, ruoželinė.

Raštai

Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Išilgai dryžuoti. Vienspalviuose (baltuose) rinktiniai raštai stilizuotų augalinių, geometrinių motyvų.

Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai.

Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai.

Languoti spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Išilgai dryžuoti. Langelių, dryželių užaudimai.

Languoti – spalvotų metmenų ir ataudų dryželiais. Vienspalviai. Langelių, dryželių užaudimai.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, mėlyna, raudona.

Balta, juoda, ruda, geltona, mėlyna.

Balta, mėlyna.

Balta, raudona.

 

Kodas 004AG03.02.05

Patalų užvalkalų audiniai (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Interjero audiniai). Išausta medžiaga patalų, pagalvės, antklodžių užvalkalams siūti. Iki XX a. pr. vyravo austi iš lino, medvilnės rankinėmis audimo staklėmis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai siūlai.

Lininiai siūlai.

Lininiai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai siūlai.

Audimo technika

Dvinytė ruoželinė, servetinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Dvinytė ruoželinė, servetinė.

Dvinytė, diminė, servetinė.

Dvinytė, ruoželinė.

Raštai

Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių.

Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių.

Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių.

Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių.

Langeliai iš spalvotų ataudų ir metmenų dryželių.

Spalvos, spalvų deriniai

Balta, mėlyna, raudona, geltona.

Balta, juoda, rusva, geltona, mėlyna.

Balta, juoda, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, mėlyna.

Balta, raudona, rusva.

Kodas 004AG03.03.01

Rinktinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai siūlai.

Technika

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 2–5 cm, ilgis iki 3 m.

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–12 cm.

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–12 cm.

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 3–5 cm.

Audžiamos su audimo rėmeliu ar skieteliu. Fonas dvinytis. Raštai rinktiniai. Plotis 2–10 cm.

Spalvų deriniai

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – dažniausiai raudonų, žalių, mėlynų, violetinių, rečiau pilkų, rudų vilnonių siūlų.

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – sodrių raudonų, mėlynų, žalių, vilnonių siūlų. Kartais fonas būna rusvos, pilkšvos spalvos.

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, avietinių, violetinių, mėlynų, rudų, vilnonių siūlų.

Fonas baltų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, rudų, pilkų, mėlynų, vilnonių siūlų.

Fonas raudonų, juodų, žalių, mėlynų, rudų lininių ar medvilninių, raštas – raudonų, žalių, violetinių vilnonių siūlų.

Ornamentai

Vyrauja 1–3 pasikartojantys geometriniai motyvai (grėbliukai, roželės, žvaigždutės). Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais. Galuose metmenų kuteliai.

Vyrauja 1–3 pasikartojantys geometriniai motyvai (grėbliukai eglutės, žvaigždutės, vėžiukai, akutės). Dažnai ornamentus paryškina siauras kitos spalvos dryžis juostos viduryje. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais. Galuose įausti spalvotų kaspinėlių kuteliai.

Vyrauja 1–2 pasikartojantys geometriniai ir augaliniai motyvai (eglučių, roželių, grėbliukų). Platesnėse juostose raštas išdėstomas trimis eilėmis. Vidurinė rašto eilė platesnė, šoninės – siauresnės, viena nuo kitos atskirtos kitos spalvos ruoželiais. Siauresnės juostos turėjo vienos eilės raštą. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais, smulkiu geometriniu raštu. Galuose įaudžiami spalvotų kaspinėlių kutai.

Vyrauja 1–2 pasikartojantys geometriniai motyvai (langeliai, vingeliai). Šimtaraštės austos su daugybe įvairių juostoje nepasikartojančių skirtingų raštų. Pakraščiai užausti spalvotais dryželiais, slanksteliais.

Vyrauja geometriniai motyvai. Vienos austos pasikartojančiais 2–3 raštų motyvais, šimtaraštės - daugybe juostoje nepasikartojančių skirtingų raštų. Galuose paliekami trumpi metmenų kuteliai.

Kodas 004AG03.03.02

Kaišytinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Nebūdingos Aukštaitijai, Žemaitijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

-

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai, siūlai.

Lininiai, medvilniniai, vilnoniai, siūlai.

-

-

Technika

-

Audžiamos audimo staklelėmis. Fonas ripsinis, dvinytis. Raštai kaišytiniai. Plotis 2–8 cm, ilgis iki 2,5 m.

Audžiamos audimo staklelėmis. Fonas ripsinis, dvinytis. Raštai kaišytiniai. Plotis 2–8 cm, ilgis iki 2,5 m.

-

-

Spalvų deriniai

-

Fonas baltų (rečiau raudonų, geltonų, oranžinių) lininių ar medvilninių siūlų. Raštas rožinių, žalių, mėlynų, violetinių, geltonų, raudonų vilnonių siūlų.

Fonas baltų lininių ar medvilninių siūlų, raštas raudonų, žalių, violetinių vilnonių siūlų.

-

-

Ornamentai

-

Vyrauja geometriniai ir augaliniai (žvaigždučių, saulučių, gėlių žiedų) motyvai. Daugiau fono, ornamentai pasikartoja retesniais tarpais. Pakraščiai užaudžiami dryželiais, slanksteliais.

Vyrauja geometriniai ir augaliniai (žvaigždučių, saulučių, gėlių žiedų) motyvai. Daugiau fono, motyvai pasikartoja retesniais tarpais. Pakraščiai užaudžiami dryželiais, slanksteliais. Kutai įaudžiami spalvotų kaspinėlių.

-

-

Kodas 004GV01.01.01

Pintinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų. Nebūdingos Dzūkijai, Suvalkijai, Mažajai Lietuvai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Vilnoniai siūlai.

-

-

Vilnoniai siūlai.

 

-

Technika

Pinamos be specialių įrankių iš metmenų siūlų, apmestus siūlus pritvirtinus prie pastovaus daikto. Plotis 3–12 cm.

-

-

Pinamos be specialių įrankių iš metmenų siūlų, apmestus siūlus pritvirtinus prie pastovaus daikto. Plotis 3–10 cm.

-

Spalvų deriniai

Vyraujančios spalvos žalia, raudona, geltona, rečiau naudoti mėlyni, juodi, violetiniai siūlai. Vienoje juostoje dažniausiai pasitaiko 2–5 spalvų derinys.

-

-

Vyraujančios spalvos tamsiai ruda, žalia, mėlyna, pilka. Vienoje juostoje dažniausiai pasitaiko 2– 5 spalvų derinys.

-

Ornamentai

Vyrauja geometriniai ornamentai (eglučių, vingelių, rombų).

-

-

Vyrauja geometriniai ornamentai (eglučių, vingelių).

-

Kodas 004GV01.01.02

Vytinės juostos (Sritis – Tekstilė. Rūšis – Juostos). Juosta – audinys drabužiams susijuosti. Iki XX a. pr. vyravo austos iš vietinių žaliavų vilnos, lino ir pirktinių skaistgijų siūlų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai.

Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai.

Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai.

Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai.

Metmenys vilnoniai, ataudai vilnoniai ar lininiai.

Technika

Audžiamos audimo lentelėmis.

Audžiamos audimo lentelėmis.

Audžiamos audimo lentelėmis.

Audžiamos audimo lentelėmis.

Audžiamos audimo lentelėmis.

Spalvų deriniai

Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai.

Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai.

Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai.

Raštas ryškesnių kontrastingų spalvų. Dažni raudonos, baltos, žalios, geltonos spalvų deriniai.

Raštas rudų, mėlynų, raudonų spalvų deriniai.

Ornamentai

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės.

 

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės.

 

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės.

 

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, varnelės.

Išilginiai ar skersiniai dryželiai, slanksteliai, kvadratėliai, varnelės, rombai, eglutės.

005. BALDININKYSTĖ

Kodas 005MD01.01.01

Lovos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Medinis baldas poilsiui ir miegui. Tradicinėje kultūroje skirstomos į nekilnojamas ir kilnojamas. Kilnojamos lovos buvo dviejų tipų – nekintamo pločio, ir praplatinamos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena.

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena.

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena.

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena.

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas. Lentų storis ~ 2 cm. Tašų ~ 3 x 3 cm.

Konstrukcija

Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais.

Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais.

 

Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais.

 

Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais.

Išardoma, rėminė konstrukcija. Galų ir šoninių lentų sunėrimas arba sujungimas sraigtais.

Dydis

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

 

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

 

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Lova su stogeliu

Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Lova su stogeliu

Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Galų aukštis ~100 cm, ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Lova su stogeliu

Galų aukštis ~ 180 cm, plotis ~ 80 cm, stogelio ilgis ~ 190 cm, plotis ~ 100 cm.

Puošyba

Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais.

Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais.

Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais.

Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais.

Galai profiliuoti, drožinėti kiaurapjūviu, giluminiu ar iškiliuoju reljefu, puošti tekintomis detalėmis. Galai ir šoninės lentos tapyti augaliniais ornamentais.

Kodas 005MD01.01.02

Skrynios (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Dėžės audiniams ir drabužiams laikyti. Spalvomis ir ornamentais turtingiausias iš visų liaudies baldų. Naudotos XVI–XX a. pr. Dirbo vietiniai staliai, dailidės. Regioniniai savitumai pasireiškė spalvų deriniu, ornamentų komponavimu.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo).

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo).

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo).

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo).

Ąžuolo, eglės, uosio, pušies mediena. Vienos rūšies mediena visai skryniai. Gali būti dugnas, pakojos kietmedžio (uosio, ąžuolo).

Gamybos būdas

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas.

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas.

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, gali būti kaustyta.

Lentelių (1,5 ~ 2,5 cm storio) išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Korpusas stačiakampis sienelės į viršų platėjančios, gali būti statmenos. Sujungtos užkartomis –kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos korpuso kampuose. Apkaustai, užraktas, rankenos geležiniai.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, sutvirtintos apkaustais.

Korpusas stačiakampis sienelės į viršų platėjančios, gali būti statmenos. Sujungtos užkartomis – kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos korpuso kampuose. Apkaustai, užraktas, rankenos geležiniai.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, sutvirtintos apkaustais.

Korpusas stačiakampis sienelės statmenos sujungtos užkartomiskregždiniu būdu. Viduje prieskrynis. Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisytas stalčius.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos.

Korpusas stačiakampis sienelės statmenos sujungtos užkartomis kregždiniu būdu. Viduje prieskrynis.

Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisomas stalčius.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos, gali būti sutvirtintos apkaustais.

Korpusas stačiakampis sienelės statmenos

sujungtos užkartomiskregždiniu būdu. Viduje prieskrynis.

Dangtis lygus. Pakojos kampuose arba per visą skrynios ilgį ir gylį. Gali būti pakojose įtaisomas stalčius.

Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais ir suklijuotos.

Dydis

Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm.

Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm.

Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm.

Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm.

Aukštis ~75 cm, ilgis ~120 cm, plotis ~ 70 cm.

Puošyba

Fonas šviesiai žalias, mėlynas, geltonas. Tapyta smulkiais grafiškais augaliniais ornamentais (ornamentų spalva raudona, balta, juoda, geltona). Puošybiniai elementai komponuoti skrynios priekyje, grupėmis tarp apkaustų.

Fonas rudas, žalias, mėlynas. Tapyta smulkiais grafiškais augaliniais ornamentais (ornamentų spalva juoda, raudona, balta). Puošybiniai elementai komponuoti skrynios priekyje, grupėmis tarp apkaustų.

Fonas rudas, mėlynas. Ornamentas augalinis, išdėstomas skrynios priekinėje plokštumoje, gali būti ir antvože 2–4 skirtingomis fonui spalvomis nudažytuose arba profiliuotomis lentelėmis aprėmintuose laukuose. Galai dažomi šviesiai – baltai, gelsvai. Puošiami taškeliais, vingeliais.

Fonas tamsiai žalias, rudas, vyšninis. Augalinis ornamentas išryškintais lapais ir žiedais išdėstomas skrynios priekyje, antvože, 2–3 laukuose fono arba kitos spalvos. Laukai gali būti atskirti geometrinių ornamentų pyne.

 

Fonas tamsiai žalias, mėlynas, juodas. Augalinis ornamentas išdėstomas priekinėje plokštumoje arba antvože, padalintuose į 2–3 laukus, aprėmintuose įsprūdomis ar profiliuotomis lentelėmis.

Kodas 005MD01.01.03

Kuparai* (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Medinės dėžės su gaubtu dangčiu audiniams laikyti. XIX a. II p. – XX a. pr. labiausiai paplitusios Aukštaitijoje, Dzūkijoje.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

-

-

-

Gamybos būdas

Lentelių ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas.

Lentelių ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas, kaustymas.

-

-

-

Konstrukcija

Korpusas stačiakampis, sutvirtintas apkaustais. Viduje prieskrynis. Kampai suleisti užkartomis kregždiniu būdu, suklijuoti. Sienelės į viršų platėjančios. Antvožas išgaubtas.

Korpusas stačiakampis, sutvirtintas apkaustais. Viduje prieskrynis. Kampai suleisti užkartomis kregždiniu būdu, suklijuoti. Sienelės į viršų platėjančios. Antvožas išgaubtas.

-

-

-

Dydis

Aukštis ~100 cm, ilgis ~ 90 cm, gylis ~ 70 cm.

Aukštis ~100 cm, ilgis ~ 90 cm, gylis ~ 70 cm.

-

-

-

Puošyba

Fonas šviesiai žalias, mėlynas. Tapyti smulkūs, grafiški augaliniai ornamentai išdėstyti priekinėje plokštumoje tarp apkaustų. Štampuoti ornamentai (lapeliai, žiedeliai, taškeliai) priekinėje plokštumoje ir antvože sugrupuoti eilėmis, apskritimais.

Fonas rudas, mėlynas. Tapyti smulkūs, grafiški augaliniai ornamentai išdėstyti priekinėje plokštumoje tarp apkaustų. Štampuoti ornamentai (lapeliai, žiedeliai, taškeliai) priekinėje plokštumoje ir antvože sugrupuoti eilėmis, apskritimais.

-

-

-

Kodas 005MD01.01.04

Spintos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Dėžės su lentynomis, stalčiais, durimis kam nors sudėti, sukabinti. Seniausios išskobtos iš medžio kamieno, su lentynomis, nedažytos. XVIII naudotos lentinės spintos. Spintų kaip ir skrynių priekyje stilizuoti augaliniai, rečiau gyvūniniai ornamentai. Ornamentą lemia durų forma. Skirtos maistui, drabužiams laikyti. Durys vientisos arba filinginės. XIX a. pab. pradedama dažyti viena spalva.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Ąžuolo, uosio, eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų ~ 2,5 cm storio išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos.

Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos.

Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos.

Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos.

Korpusas stačiakampis su vienvierėmis, dvivierėmis durimis, kojomis, karnizu. Gali būti su stalčiais. Viduje įmontuotos lentynos, (drabužinių pakabos). Atskiros dalys sujungtos mediniais kaištukais, suklijuotos.

Dydis

Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm.

Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm.

Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm.

Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm.

Aukštis 180 cm, plotis 110 cm, gylis 60 cm.

Puošyba

Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų.

Tapomos smulkiu grafišku, augaliniu ornamentu, viršus, šonai drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

 

Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų.

Tapomos smulkiu grafišku, augaliniu ornamentu, viršus, šonai drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

 

Korpusas dažytas įvairių atspalvių ruda, vyšnine, mėlyna spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 2–4 įsprūdų.

Tapomos augaliniu ornamentu išryškintais žiedais ir lapais. Korpuso šonai, viršus puošiami drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

Korpusas dažytas tamsiai mėlyna, žalia spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 24 įsprūdų.

Tapomos augaliniu ornamentu išryškintais žiedais ir lapais. Korpuso šonai, viršus puošiami drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

 

Korpusas dažytas tamsiai mėlyna, žalia spalva, gali būti nedažytas. Puošybinė plokštuma – durys vienos lentos ar 24 įsprūdų.

Tapomos augaliniu ornamentu išryškintais žiedais ir lapais. Korpuso šonai, viršus puošiami drožtomis ar tekintomis architektūrinėmis detalėmis, karnizas išpjaustomas kiaurapjūviu ar reljefu.

 

Kodas 005MD01.01.05

Stalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Pagrindinis buityje naudojamas baldas plokščiu paviršiumi, prie kurio valgoma. Buvo kilnojamieji ir nekilnojamieji. Nekilnojamąjį sudarė plati keturkampė lenta, uždėta ant storos medžio trinkos arba keturių molio asloje įkaltų kojų. Kilnojamieji atskirose Lietuvos etnografiniuose regionuose skiriasi kojų forma, jų sustiprinimu bei viršaus pritvirtinimu.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Stalviršis stačiakampis, kojos kryžminio sunėrimo, sujungtos 1–2 išilginiais tašais.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių, apačioje sutvirtintos pakojomis. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos kryžminio sunėrimo, sujungtos 1–2 išilginiais tašais.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių, apačioje sutvirtintos pakojomis. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Stalviršis stačiakampis, kojos lentų, sutvirtintos vienu ar dviem išilginiais tašais ir atramomis, fiksuotos kaiščiais, apačioje sujungtos pakojomis.

Rėminės konstrukcijos – kojos tašelių ar tekintos. Rėmo viršus sujungtas lentelėmis, gali būti įtaisytas stalčius.

Dydis

Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–150 cm, plotis 70–100 cm.

Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–150 cm, plotis 70–100 cm.

Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–150 cm, plotis 70–100 cm.

Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–200 cm, plotis 70–100 cm.

Aukštis 70–85 cm, ilgis 100–200 cm, plotis 70–100 cm.

Puošyba

Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

 

Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

 

Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Kojų lentos profiliuotos.

 

Dažyti juoda, žalia, vyšnine, mėlyna spalva arba natūralaus medžio. Kojų lentos profiliuotos, stalviršis gali būti ištapytas augaliniais ornamentais.

Dažyti juoda, žalia, vyšnine, mėlyna spalva arba natūralaus medžio. Kojų lentos profiliuotos, stalviršis gali būti ištapytas augaliniais ornamentais.

Kodas 005MD01.01.06I

Suolai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas sėdėjimui. Daryti iš stiprios, dažniausiai ąžuolo ar uosio medienos. Seniausi nekilnojamieji – uždėti ant dviejų ar daugiau trinkų, dažniausiai įkaltų į aslą. Statyti pirkiose per visą šoninę ir galinę sieną, galus suduriant užstalės kampe. Valstiečiai ant suolų ne tik sėdėdavo, bet ir miegodavo.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Uosio, ąžuolo, eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentų, tašų išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Pasėstė lentų. Kojos lentų ar kryžmiškai sunertų tašelių. Gali būti su atlošu ir turėklais.

Pasėstė lentų. Kojos lentų ar kryžmiškai sunertų tašelių. Gali būti su atlošu ir turėklais.

Pasėstė, kojos lentų. Gali būti su atlošu ir turėklais.

Pasėstė, kojos lentų. Gali būti su atlošu ir turėklais.

Pasėstė, kojos lentų. Gali būti su atlošu ir turėklais.

Dydis

Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm.

Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm.

Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm.

Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm.

Pasėstės plotis ~ 30 cm, ilgis 1,5–2 m , aukštis 40 cm. Suolelio aukštis 25–35 cm, ilgis ~ 50 cm, plotis ~ 30 cm.

Puošyba

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltės viršus ir parankiai profiliuoti. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltės gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltės gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltė gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių, ištapyta ar išdrožinėta reljefu. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Pasėstės priekyje prikalta lentelė dantukais, vingeliais išdrožinėtais pakraščiais.

Atkaltė gali būti profiliuotų statinėlių ar lentelių, ištapyta ar išdrožinėta reljefu. Dažyti ruda, vyšnine spalva arba natūralaus medžio.

Kodas 005MD01.01.07

Kėdės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas sėdėti 1 asmeniui: su atkalte, kojomis, sėdyne. Skiriasi juostinio plokštuminio arba rėminio sunėrimo.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos.

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos.

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos.

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos.

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio lentos.

Gamybos būdas

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, gruntavimas, dažymas.

Konstrukcija

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių.

Juostinio sujungimo: atkaltė ir sėdynė sunertos ir sutvirtintos kaiščiais. Į sėdynę įtaisytos kojos.

Rėminio sujungimo: į rėmus su 2 pratęstomis kojomis įtaisyta statinėlių atkaltė. Sėdynė lentelių, pinta iš vytelių.

Dydis

Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm.

Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm.

Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm.

Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm.

Atramos aukštis ~ 50 cm, plotis 40 cm, kojų aukštis 40 cm, sėdynė 40 x 50 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio ar dažyta rudai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios, briaunuotos.

 

Natūralaus medžio ar dažyta rudai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios, briaunuotos.

 

Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo – atkaltės profiliuotos su išpjova kilnojimui.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios, briaunuotos.

Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo atkaltės profiliuotos, su išpjova kilnojimui, gali būti tapytos augaliniais ornamentais.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios ar briaunuotos.

Natūralaus medžio ar dažyta rudai, juodai. Juostinio sujungimo atkaltės profiliuotos, su išpjova kilnojimui, gali būti tapytos augaliniais ornamentais.

Rėminio sujungimo atkaltės profiliuotų, kiaurapjūviu ar reljefu išdrožinėtų statinėlių ar lentelių.

Kojos tiesios ar briaunuotos.

Kodas 005MD01.01.08

Lopšiai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Kūdikiui paguldyti ir supti skirtas supamas kūdikio guolis. XIX a.–XX a. I p. Lietuvos kaime naudoti drobiniai, pintiniai ir mediniai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas.

Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas.

Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas.

Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas.

Lentelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas.

Konstrukcija

Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis.

Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis.

Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis.

Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis įtaisytas į keturkampį rėmą su kojomis.

Stačiakampiai, sienelės į viršų platėjančios, sujungimas kregždinis įtaisytas į keturkampį rėmą su kojomis.

Dydis

Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm.

Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm.

Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm.

Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm.

Aukštis 28 cm, ilgis – 83 cm, plotis 45 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio, dažyti. Skylės kampuose pakabinimui.

Natūralaus medžio, dažyti. Skylės kampuose pakabinimui.

 

Natūralaus medžio, dažyti.

Natūralaus medžio, dažyti.

Natūralaus medžio, dažyti.

Kodas 005MD01.01.09

Vaikiškos lovelės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Baldas vaikams gulėti. XIX a. II p.–XX a. vid. naudotos linguojamosios ir nejudamosios. Seniausios vygutė*, vygis*, lopšys.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Eglės, pušies mediena.

Gamybos būdas

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Lentelių, tašelių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Konstrukcija

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis.

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis.

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis.

 

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis, pakojomis.

Korpusas statinėlių, lentelių, kojos tašelių su pavažėlėmis.

 

Dydis

-

-

-

-

-

Puošyba

-

-

-

-

-

Kodas 005MD01.01.10

Rankšluostinės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Įtaisas rankšluosčiui pakabinti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Mediena.

Mediena.

Mediena.

Mediena.

Mediena.

Gamybos būdas

Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, vielos karkasas apipintas šiaudais, tekinti statinėliai.

Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, vielos karkasas apipintas šiaudais, tekinti statinėliai.

Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, tekinti statinėliai.

Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, tekinti statinėliai.

Šonų ir priekinės lentelės išpjovimas, volelio išdrožimas. Lentelės, tekinti statinėliai.

Konstrukcija

Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius.

Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius.

Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius.

Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius.

Detalių sujungimas į rėmą. Įtaisyta lentynėlė ar stalčius.

Dydis

H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm.

H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm.

H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm.

H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm.

H – 30–45 cm, plotis 40 cm, ilgis 40 cm.

Puošyba

Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos.

 

Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos.

 

Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos, pakabučiai.

Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos, pakabučiai.

Reljefinė, kiaurapjūvė drožyba, raižymas, tekintos detalės, drožinėtos, pakabučiai.

Kodas 005MD01.01.11

Šaukštdėtės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Lentynos arba nedidelės uždaros spintelės indams ir šaukštams susidėti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena.

Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena.

Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena.

Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena.

Eglės, pušies ąžuolo, uosio mediena.

Gamybos būdas

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Konstrukcija

Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas.

Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas.

Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas.

Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas.

Lenta ar rąsto skeltinys su trikampėmis išpjovomis priekiniame krašte šaukštams sukišti. Stačiakampis lentelių rėmas su 2–4 lentynomis. Detalių sujungimas mediniais kaištukais, klijavimas.

Dydis

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Vienos lentynos ilgis ~120 cm , plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis – 30 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Šonų viršus profiliuotas.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Gali būti dažyta juodai.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai.

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių motyvai. Gali būti dažyta rudai, mėlynai, žaliai.

Kodas 005MD01.01.12

Lentynos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Lenta kam nors pasidėti. Įvairaus ilgio ir pločio obliuota lenta uždėta ant atramų. Dažniausiai pakabinamos pirkiose, klėtyse, priemenėse, dirbtuvėse, virš durų, langų kampuose. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Eglės, pušies, ąžuolo, uosio mediena.

Gamybos būdas

Detalių išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, surinkimas.

Konstrukcija

Viena lenta su atramėlėmis. Trikampis, kampinė. Stačiakampis lentelių rėmas 1–3 pakopų.

Dydis

Vienos lentynos ilgis ~120 cm, plotis 30 cm. Rėminės aukštis ~100 cm, ilgis ~ 80 cm, gylis - 30 cm.

Puošyba

Natūralaus medžio. Reljefinė drožyba, kiaurapjūvis. Žvaigždžių, lapelių, dantukų, vilgelių* motyvai. Šonų viršus profiliuotas.

Kodas 005MD01.01.13

Spintelės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Baldai). Nedidelis pakabinamas ar pastatomas baldas su durelėmis indams, stalo įrankiams, maistui laikyti. Darytos trikampės, keturkampės, kartais be galinės sienos.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio.

Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio.

Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio.

Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio.

Lentos eglės, pušies, ąžuolo, uosio 2 cm storio.

Gamybos būdas

Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas.

Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas.

Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas.

Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas.

Lentų išpjovimas, obliavimas, impregnavimas, dažymas.

Konstrukcija

Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis.

Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis.

Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis.

Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis.

Korpusas trikampis, stačiakampis su vienvėrėmis durimis, kartais su stalčiais, karnizu, viduje įmontuotomis lentynomis.

Dydis

Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm.

Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm.

Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm.

Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm.

Aukštis 80 cm, plotis 40 cm, gylis 30 cm.

Puošyba

Profiliuotas viršus.

-

Dažyta rudai.

-

Dažyta rudai, žaliai, mėlynai. Tapyta augaliniais ornamentais.

006. BATSIUVYSTĖ

Kodas 006OD01.01.01

Vyriški auliniai batai (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Trumpas aprašymas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Juodos, rudos spalvos oda.

Gamybos būdas

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Forma

Pusilgiai su atvartais, aulai pastandinti.

Puošyba

Parišami odos dirželiais, pakelaitėmis.

Kodas 006OD01.01.02

Moteriški bateliai (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Trumpas aprašymas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Juodos, rudos spalvos oda.

Juodos, rudos spalvos oda.

Juodos, rudos spalvos oda.

Juodos, rudos spalvos oda.

Juodos, rudos spalvos oda.

Gamybos būdas

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Viršaus suformavimas ant kurpalio, vidpadžio išpjovimas, jo sujungimas su viršumi, pado, pakulnės prikalimas.

Forma

Pusilgiai su atvartais.

 

Pusilgiai su atvartais.

 

Pusilgiai su atvartais.

 

Pusilgiai su atvartais.

 

Pusilgiai su atvartais.

 

Puošyba

-

Suvarstomi dirželiais, sagtelėmis.

-

-

-

Kodas 006OD01.01.03

Naginės (Sritis – Apavas. Rūšis – Avalynė). Odinis apavas su apyvarais be kulno.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo.

Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo.

Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo.

Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo.

Raukiamos iš vientiso arklių, jaučių, kiaulės odos gabalo.

Gamybos būdas

Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Moterų, vaikų kartais užsegamos dirželiais su sagtelėmis.

Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles. Moterų, vaikų kartais užsegamos dirželiais su sagtelėmis.

Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles.

Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles.

Odos gabalas per išbadytas skylutes suraukiamas odine juostele. Apyvarai perverti per šonuose pritvirtintas auseles.

Forma

Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele.

Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele.

Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele.

Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele.

Priekis „pusburnis“, „snukis“ surauktas ar sulenktas trikampiu ir susiūtas virvute ar odos juostele.

Puošyba

Karpytomis juostelėmis.

Karpytomis juostelėmis.

Karpytomis juostelėmis.

Karpytomis juostelėmis.

Karpytomis juostelėmis.

007. DAILIDYSTĖ

Kodas 007MD02.01.01

Troba (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Troba – tradicinis žemaičių, Mažosios Lietuvos gyvenamasis namas. Numo pavyzdžiu pastatytą viengalę trobą XVIII a. pakeitė troba dviem galais.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

-

-

-

Pamatai akmenų surištų kalkių molio skiediniu. Gali būti betoniniai, aukštis 0,5 m. Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų. Kampuose sunertos į atsikišusias kertes ar lygias sąsparas. Kartais apkaltos vertikaliomis lentomis su tašeliais. Gali būti drėbtos iš molio, akmens ar raudonų plytų mūro.

Stogas masyvus keturšlaitis, čiukurinis, laužytas čiukurinis, užima 2/3 trobesio aukščio. Dengtas šiaudais (varpomis į viršų), skiedromis, malksnomis, nendrėmis , čerpėmis. Nuolydžio kampas 40–50 laipsnių.

Pamatai akmenų surištų kalkių molio skiediniu 0,5 m aukščio.

Sienos apvalių ar tašytų rąstų gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis ir tašeliais. Gali būti raudonų plytų mūras, taip pat molinės tinkuotos ar kombinuotos su raudonomis plytomis. Sienos gali būti gali paaukštintos su ertikiu*, aukštis 3–3,5 m. Stogas dvišlaitis, laužytas čiukurinis, gali būti su šoninėmis kryžminėmis mansardomis. Stogas užima

2/3 trobesio aukščio. Dengtas šiaudais, nendrėmis, skiedromis, čerpėmis. Nuolydžio kampas 40 – 50 laipsnių.

Konstrukcija

-

-

-

Korpusas masyvus, stačiakampis (ilgis 12–30 m, plotis 7–10 m) gulstinių rąstų, vieno aukšto. Sienų aukštis iki 3 m. Pamatų aukštis 0,5 m. Sienojų jungimas įkirčiais ir išpjovomis. Šoninėse sienose 6 langai, galinėse 2–4. Išilgine kapitaline siena padalintas į dvi dalis.

Pietinėje pusėje – pagrindinis įėjimas, šiaurinėje – ūkinis; kartais prie jų pristatyti prieangiai.

Korpusas masyvus, stačiakampis (ilgis 12–20 m, plotis 7–8 m ) gulstinių rąstų. Sienos suręstos į lygias sąsparas. Sienojų jungimas įkirčiais ir išpjovomis. Šoninėse sienose 6–8 langai, galinėse – 2–4. Išilgine kapitaline siena padalintas į dvi dalis.

Pietinėje pusėje – pagrindinis įėjimas, šiaurinėje – ūkinis; kartais prie jų pristatyti prieangiai.

Vidaus patalpų išdėstymas

-

-

-

Centrinė patalpa – kaminas atitvertas moliu drėbtomis sienomis. Su vienu ar dviem įėjimais iš priemenių. Skirtas valgiui virti, mėsai rūkyti. Abipus kamino – priemenės, atskiriančios prastąjį trobos galą nuo gerojo. Prastajame trobos gale būdavo šeimyninė kasdienei namų ruošai ir geroji troba poilsiui, svečiams priimti. Nuo šeimyninės ir gerosios atitverti alkieriai, kamarėlės. Kitame trobos gale priešininkė, trobelė (langinė).

Centrinė patalpa – kaminas, atitvertas moliu drėbtomis sienomis. Su vienu ar dviem įėjimais iš priemenių. Skirtas valgiui virti, mėsai rūkyti. Abipus kamino – priemenės, atskiriančios prastąjį trobos galą nuo gerojo. Prastajame trobos gale būdavo šeimyninė kasdienei namų ruošai, ir geroji troba poilsiui, svečiams priimti. Nuo šeimyninės ir gerosios atitverti alkieriai, kamarėlės Kitame trobos gale priešininkė, trobelė (langinė).

Išorės architektūros detalės

-

-

-

Sienos natūralaus medžio, gali būti dažytos ruda, pilka, tamsiai žalia spalva. Stambiais ornamentais išdrožinėtos vėjalentės, lėkiai, langinės, antlangės, stogo skliautų apkalai. Žemai nuleistos pastogės, plačios užlaidos 0,8–1m.

Kartais sienų lentos dažytos, dažniausiai ruda, tamsiai raudona, pilka, gelsva, mėlyna spalva. Lėkiai, langinės, sąsparas dengiančios lentos, prieangiai drožinėti.

Tinkas šviesių spalvų. Mūriniuose namuose dekoratyviniai plytiniai, arkiniai angų apvadai.

Kodas 007MD02.01.02

Pirkia (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Pirkia – aukštaičių ir dzūkų tradicinis gyvenamasis namas. Kilusi iš dūminės pirkios. XIX a. įrengus dūmtraukius paverstos nedūminėmis. Pirkioje daugėjo patalpų perdalinant esamas patalpas arba pristatant naujas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatai akmenų, surištų kalkių molio skiediniu. Gali būti dolomito nuolaužos, grubaus betono. Aukštis iki 0,5 m.

Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų, kampuose sunertų į išsikišusias arba lygias sąsparas. Gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis. Šiaurės Aukštaitijoje – mūrinės, raudonų plytų, akmens mūro, drėbto molio sienos. Dažniausiai po 2 langus galuose ir po 4 šoninėse sienose. Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis. Dengtas šiaudais, skiedromis, malksnomis. Stogas užima pusę pastato aukščio. Dominuoja sienų plokštumos.

Pamatai akmenų, surištų kalkių molio skiediniu.

Sienos gulstinių apvalių ar tašytų rąstų, kampuose sunertų į išsikišusias arba tiesias sąsparas. Gali būti apkaltos vertikaliomis lentomis.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis. Dengtas šiaudais, skiedromis, malksnomis. Stogas užima pusę pastato aukščio. Dominuoja sienų plokštumos.

-

-

-

Konstrukcija

Trobesys ilgu siauru korpusu. Vidus 2 kapitalinėmis, skersinėmis sienomis padalytas į 3 vienodo dydžio patalpas.

Dvigalė – stačiakampio plotis 6–7 m, ilgis 16–20 m, aukštis –3 m. Kryžminio plano formą įgauna pratęsus kapitalines vidaus erdvę dalinančias sienas. Pastatų prailginimui, praplėtimui, sienojų sujungimui naudoti šulai.

Trobesys ilgu siauru korpusu. Vidus 2 kapitalinėmis, skersinėmis sienomis padalytas į 3 vienodo dydžio patalpas.

Dvigalė – stačiakampio ar kryžminio plano. Kryžminio plano formą įgauna pratęsus kapitalines vidaus erdvę dalinančias sienas. Pastatams prailginti, praplėsti, sienojams sujungti naudoti šulai.

-

-

-

Vidaus patalpų išdėstymas

Viename gale pirkia, viduryje – priemenė, kitame – kamara. Kartais nuo pagrindinių patalpų abiejuose galuose išilgine pertvarine siena atskirtos mažesnės patalpos. Gali būti nuo priemenės atitvertos kamaros galai pertverti į atskiras patalpas.

Viename gale pirkia, viduryje - priemenė, kitame – kamara. Kartais nuo pagrindinių patalpų abiejuose galuose išilgine pertvarine siena atskirtos mažesnės patalpos. Gali būti nuo priemenės atitvertos kamaros galai pertverti į atskiras patalpas.

-

-

-

Išorės architektūros detalės

Langai su puošniomis apylankėmis, išpjaustytomis geometriniais, augaliniais, gyvūniniais ornamentais – antelių, širdelių, žalčių motyvais. Prie pagrindinio įėjimo pristatytas prieangis. Stogo skydai su dekoratyviu apkalu išpjaustytomis vėjalentėmis, karnizais. Sijų ir gegnių gali būti profiliuoti.

Langai 3–6 dalių, galiniame fasade 2–3, dažyti mėlynai, baltai, su langinėmis.

Langai su puošniomis apylankėmis, išpjaustytomis geometriniais, augaliniais, gyvūniniais ornamentais – antelių, širdelių, žalčių motyvais. Prie pagrindinio įėjimo pristatytas prieangis. Stogo skydai su dekoratyviu apkalu išpjaustytomis vėjalentėmis, karnizais. Sijų ir gegnių gali būti profiliuoti.

Langai 3–6 dalių, galiniame fasade 2–3, dažyti mėlynai, baltai, su langinėmis.

-

-

-

Kodas 007MD02.01.03

Stuba* (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gyvenamieji trobesiai). Stuba* – suvalkiečių tradicinis gyvenamasis namas, laikomas tarpiniu variantu tarp žemaičių trobos ir aukštaičių pirkios.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

-

-

Pamatas akmenų, surištų kalkių, molio mišiniu.

Gali būti betoniniai.

Sienos apipjautų rąstų, kampuose suleistų į atsikišusias kertes ar lygias sąsparas. Apkaltos vertikaliomis ar horizontaliomis lentomis. Gali būti paaukštintos ertikiais. Gali būti raudonų plytų. Stogas dvišlaitis, užlaidos 0,5–0,8 m dengtas šiaudais, čerpėmis, malksnomis su nedidelėmis užlaidomis.

-

-

Konstrukcija

-

-

Trobesio korpusas ištęstas stačiakampis, vienaukštis 13–20 m ilgio, 6–8 m pločio, 3 m aukščio sienos.

Keturios skersinės kapitalinės dalina trobesį į 5 dalis.

-

-

Vidaus patalpų išdėstymas

-

-

Dvigalės vidaus erdvė suskirstyta į 5 dalis: 

trobesio viduryje virtuvė su priekyje esančia priemene. Viename gale pagrindinė patalpa stuba*, šeimynstubė*, kitame seklyčia, stubelė*. Kartais nuo pagrindinių patalpų atitveriamos mažesnės pagalbinės patalpos miegoti ar maisto produktams laikyti. 

-

-

Išorės architektūros detalės

-

-

Stogų trikampiai skydai apkalti gulsčiomis, stačiomis, įžambiomis lentelėmis ir jų deriniais. Prie pagrindinio įėjimo dažnai pristatytas prieangis. Gegnių gali būti profiliuoti. Langai su įsprūdinėmis langinėmis. Gausi puošyba nebūdinga.

-

-

Kodas 007MD02.02.01

Klėtis (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Klėtis – ūkinis sodybos trobesys laikyti žemės ūkio gėrybėms, drabužiams, įvairiai mantai. Pagal išorę ir išplanavimą skyrėsi klėčių trys tipai: aukštaičių, suvalkiečių ir žemaičių. Vaidino svarbų vaidmenį tradicinėje kultūroje, susijusi su apeigomis ir papročiais. Kartais sodyboje būdavo dvi–viena grūdams, kita drabužiams.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į sąsparas. Gali būti drėbtos iš molio. Šiaurės Lietuvoje galėjo būti iš akmenų, plytų mūro. Su vienu nedideliu langeliu. Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Drėbtų iš molio ir mūrinių, pamatas ištisinis.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti malksnų.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į sąsparas. Su vienu nedideliu langeliu.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti skiedrinis.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis šiaudinis, gali būti skiedrinis, čerpinis.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų. Stogas keturšlaitis, čiukurinis, pusvalminis.

Sienos apvalių ar tašytų gulstinių storų rąstų, kampuose suleistų į išsikišusias ar lygias sąsparas. Su keliais langeliais arba angomis.

Pamatinis vainikas kertėse pakeltas ant 30–50 cm aukščio akmenų ar trinkų.

Stogas keturšlaitis, pusvalminis, čiukurinis.

Konstrukcija

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. 3–5 m pločio ir 4–12 m ilgio. Priekyje atviras 1–2 m pločio prieklėtis, paremtas kolonomis.

Įėjimas iš šono.

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. 3–5 m pločio ir 4–12 m ilgio. Priekyje atviras 1–2 m pločio prieklėtis, paremtas kolonomis.

Įėjimas iš šono.

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis.

Dažniausiai su ertiku. Antai – galinių sienų pratęsimas per visą prieklėčio plotį.

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. Nedidelis prieklėtis gali būti su trimis įėjimais. Plačios pastogės.

 

Kvadratinis ar šiek tiek ištęstas stačiakampis. Nedidelis prieklėtis gali būti su trimis įėjimais. Plačios pastogės.

 

Vidaus patalpų išdėstymas

1–3 patalpos, grūdinė, drabužinė. Kartais būdavo ir ratinė – ratams, rogėms, padargams bei smulkiems namų apyvokos daiktams laikyti.

1–3 patalpos, grūdinė, drabužinė. Kartais būdavo ir ratinė – ratams, rogėms, padargams bei smulkiems namų apyvokos daiktams laikyti.

2–3 patalpos. Grūdinė ir drabužinė.

Dažniausiai 6 patalpos. Grūdinės, mėsos, špiklierius* – laikyti drabužiams, gyvenamos, kamaros.

Dažniausiai 6 patalpos. Grūdinės, mėsos, špiklierius* – laikyti drabužiams, gyvenamos, kamaros.

Išorės architektūros detalės

Puošnus prieklėtis – profiliuotos kolonėlės, tvorelės, karnizai, puošti pjaustiniais.

Gali būti balkonėlis su laipteliais nuo prieklėčio. Dekoratyvinės dažytos durys.

Puošnus prieklėtis – profiliuotos kolonėlės, tvorelės, karnizai, puošti pjaustiniais.

Gali būti balkonėlis su laipteliais nuo prieklėčio. Dekoratyvinės dažytos durys.

Gali būti su prieklėčiu arba be jo. Būdingas įgilintas prieklėtis iš trijų pusių uždaras, atitvertas dekoratyvine tvorele.

Kolonėlės, jų atramos, spyriai

profiliuoti.

Galėjo būti siauras prieklėtis arba be jo.

Galėjo būti siauras prieklėtis arba be jo. Galėjo būti kampiniai prieklėčiai.

Kodas 007MD02.02.02

Klojimas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Klojimas trobesys suvežtiems iš laukų javams sudėti, džiovinti, kulti. Didžiausias sodybos ūkinis pastatas. Stovėdavo palaukėje, toliau nuo kitų pastatų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų. Sienos stulpinės konstrukcijos, neaukštos, sienojai suręsti į sąsparas.

Stogas – masyvus, keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis,

šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų. Pėdinės, gegninės konstrukcijos.

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų.

Stogas masyvus, keturšlaitis, pusvalminis, dvišlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų.

 

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų, aukštomis tašytų rąstų sienomis.

Stogas dvišlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų gontų.

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų, lentų.

Stogas masyvus keturšlaitis, gegninės konstrukcijos, šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų.

Pamatai – palaidų ar moliu, kalkėmis surištų akmenų.

Sienos – apvalių ar tašytų rąstų.

Stogas masyvus keturšlaitis, šiaudų, malksnų, skiedrų, gontų.

Konstrukcija

Korpusas platus, neilgas, artimas kvadratui 9x10 m, 13x10 m, aukštis ~ 9 m . Gali būti stačiakampis. Stogo ir sienų santykis 3:9 m.

 

Korpusas platus, neilgas, artimas kvadratui 9x10 m, 13x10 m, aukštis ~ 9 m . Gali būti stačiakampis. Stogo ir sienų santykis 3:9 m.

 

Korpusas stačiakampis. 1–3 įvažiavimai iš šono. Įrengti sandėliukai, maniežai.

Korpusas stačiakampis, gali būti su linkiu ar išsikišusia dalimi viduryje. Ilgis 12–30 m, plotis 7–9 m, aukštis 6–9 m. Skersinis korpuso padalijimas. Šoninis vienas – trys įvažiavimai.

-

Vidaus patalpų išdėstymas

Klojimo padalijimas išilginis ar skersinis į tris dalis, priklausomai nuo įvažiavimo vietos. Abiejuose šonuose ar galuose šalinės javams, šiaudams. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti.

Klojimo padalijimas išilginis ar skersinis į tris dalis, priklausomai nuo įvažiavimo vietos. Abiejuose šonuose ar galuose šalinės javams, šiaudams. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti.

Klojimo padalijimas skersinis į penkias dalis, priklausomai nuo įvažiavimų skaičiaus, vietos. Abiejuose šonuose ar galuose ir per vidurį šalinės javams krauti. Viduryje kluono įrengtas grendymas – moliu išplūktas javams kulti. Iki XX a. būdavo su jauja – javams džiovinti.

Klojimo padalijimas

skersinis. Kluono centre arba kuriame nors gale – jauja ir grendymas, palei šonines sienas prie jaujos peludės. Po vienu stogu daržinė su grendymu, galuose peludės.

-

Išorės architektūros detalės

Keturšlaičiame stoge virš durų iškarpa įvažiuoti į klojimą su prikrautu vežimu. Plačios pastogės su prieklojimiais.

-

-

Plačios pastogės.

-

Kodas 007MD02.02.03

Tvartas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Trobesys gyvuliams laikyti. Kelių tipų vyravo visoje Lietuvoje.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Pamatai 35–50 cm aukščio sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai su plačiomis pastogėmis ir dvišlaičiai.

Pamatai 35–50 cm aukščio sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai su plačiomis pastogėmis ir dvišlaičiai.

Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai dvišlaičiai su artykais, su užvažiuojamuoju tilteliu.

Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai, pusvalminės formos, su žemai nuleistomis pastogėmis, kartais pristatomi.

Pamatai 35–40 cm aukščio, sumūryti iš akmenų, sujungtų kalkių, žvyro mišiniu.

Sienos rąstų, suręstų į kampuose atsikišusias sąsparas. Gali būti plūkto molio, sumūryti iš akmenų, plytų.

Stogai keturšlaičiai, pusvalminės formos, su žemai nuleistomis pastogėmis, kartais pristatomi.

Konstrukcija

Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai su linkiais U ir L formos.

Ištęsto stačiakampio plano, padalijimas skersinis.

Ištęsto stačiakampio plano, padalijimas skersinis.

Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai, su linkiais U ir L formos.

Pagal planą skyrėsi ištęsto stačiakampio, diendaržiniai, su linkiais U ir L formos.

Vidaus patalpų išdėstymas

Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos. Patalpos pašarui ruošti ir laikyti.

Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos.

Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos.

Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos.

Gyvuliams ar paukščiams atskirtos patalpos.

Išorės architektūros detalės

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Kartais su užvažiuojamu tilteliu.

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės.

 

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės. Kartais su užvažiuojamu tilteliu.

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės.

Gali būti pristatyti tvarteliai kiaulėms, paukščiams. Arba ratinės, daržinės, malkinės.

Kodas 007MD02.02.04

Ledainė (Sritis – Architektūra. Rūšis – Ūkiniai trobesiai). Ledainė – pastatas ledų atsargoms ir maisto produktams laikyti. Paprastai dviejų dalių – žeminės ir antžeminės. Būdingos dideliems ūkiams ir žvejų sodyboms. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Akmens mūras, rąstai.

Konstrukcija

Kvadratinės ir pailgo stačiakampio plano, gali būti apskrita. Rąstų sienos stovi ant akmens mūro pamatų. Kartais būna pastatyta ant medinių trinkų.

Vidaus patalpų išdėstymas

Dviejų dalių: antžeminės ir žeminės. Gali būti vienos, pusiau į žemę apie 1 m įleistos patalpos.

Išorės architektūros detalės

Kartais pastogėje įrengiamas sandėliukas su išoriniais laiptais.

Kodas 007MD02.03.01

Pirtis (Sritis – Architektūra. Rūšis – Pagalbiniai trobesiai). Pirtis – maudymosi patalpos. Pirtys buvo labiausiai paplitusios rytinėje ir pietrytinėje Lietuvoje. Statytos toliau nuo gyvenamų ir ūkinių trobesių, arčiau upelio ar ežero. Žemaičiai pirtį vadina perene, suvalkiečiai patalpa, kurioje džiovina ir mina linus.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos apvalių sienojų, stogas šiaudinis ar skiedrinis.

-

Patalpa džiovinti, minti linams.

Perenė, pirtis, jauja.

-

Konstrukcija

Sienojai suręsti gulsčiai, kampuose sunerti į sąsparas. Stogas keturšlaitis arba dvišlaitis.

Dydis 4x5 m arba 3x2 m.

-

-

-

-

Vidaus patalpų išdėstymas

2 patalpų:

priepirtis – nusirengti, susidėti drabužiams, be lubų, su durimis į lauką ir pirtį, dūmai išeidavo pro duris ar pro aukštinį lubose;

pirtismaudymuisi.

Viduje su lubomis, vienu įstiklintu langeliu, medinėmis grindimis ar asla. Krosnis vandeniui šildyti sukrauta iš palaidų lauko akmenų ar suplūkta iš molio su įmūrytu katilu ar su skylėmis šildomo vandens katilams uždėti.

Pasienyje dviem aukštais įrengti suolai – plautai, skirti vanotis.

-

-

 

 

-

-

Kodas 007MD02.03.02

Rūsys (Sritis – Architektūra. Rūšis – Pagalbiniai trobesiai). Rūsys – ūkinis įrenginys bulvėms, daržovėms ir kitiems maisto produktams laikyti. Trobesio tipo statomas sodyboje prie gyvenamojo namo galo arba tarp klėties ir tvarto. Antžeminėje dalyje laikomi įvairūs rakandai.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis.

Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis.

Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis.

Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis.

Akmenys surišti moliu, kalkėmis ar cementu. Suręstas iš apvalių ar aptašytų rąstų. Antžeminė dalis 4–6 rąstų. Stogas šiaudų arba skiedrų, dvišlaitis arba trišlaitis.

Konstrukcija

2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono.

2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono. Žemas stogas prisišliejęs prie žemės.

2 m gylio duobė su lubomis, kuriose padaryta anga nusileisti į duobę. Gali būti padarytas įėjimas iš šono.

Antžeminė dalis10–12 rąstų rentinys. Įėjimas iš šono.

Antžeminė dalis10–12 rąstų rentinys. Įėjimas iš šono.

Vidaus patalpų išdėstymas

Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius.

Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius.

Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius.

Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius.

Dviejų patalpų: žeminės ir antžeminės. Žeminė patalpa padalyta į kelis skyrius.

Kodas 007MD02.04.01

Karčema* (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Karčema L, Š, DŽ, NdŽ – užeigos namai su svaigiaisiais gėrimais. Statytos prie didesnių kelių, miesteliuose.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis.

 

Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis.

Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis.

 

Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis.

 

Apvalūs ar tašyti rąstai, kampuose sunerti į atsikišusias ar lygias sąsparas. Gali būti sienos, drėbtos iš molio ar mūrytos iš plytų, akmenų. Stogas pusvalminis ar dvišlaitis, dengtas gontais, skiedromis, lentelėmis, gali būti šiaudais, nendrėmis.

 

Konstrukcija

Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto.

Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto.

Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto.

Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto.

Pailgo stačiakampio, kryžminio, „L“ formos ar stačiakampio su uždaru kiemu formos. Vieno korpuso, pailgo stačiakampio plano 12–15x25–30 m. Du korpusai: gyvenamosios ir maitinimo patalpos, tvartai arkliams su vežimine, užimančiais du trečdalius pastato ploto.

Vidaus patalpų išdėstymas

Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma.

Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma.

Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma.

Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma.

Gyvenamosios ir ūkinės patalpos atidalintos kapitaline siena – dvivėrės, ūkinė dalis karkasinė ar stulpinė konstrukcija, su mažais langais, dvejais dvivėriais vartais, nešildoma.

Išorės architektūros detalės

Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys. Ties gyvenamąja dalimi dažnai buvo įrengiamos atviros galerijos su kolonomis.

Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys.

Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys.

Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys.

Užvažiuojamieji namai (su tvartais, vežiminėmis ir patalpomis nakvynei). Gyvenamosios dalies langai dideli, su langinėmis, durys.

Kodas 007MD02.04.02

Parapijos namai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos apvalių ar aptašytų rąstų, gali būti apmuštos lentomis (vertikaliai, horizontaliai). Stogai yra keturšlaitės puskliautinės formos, skiedrų, čerpių, šiaudų.

Konstrukcija

Ištęsto stačiakampio formos, simetrinio plano ~ 15x30m.

Vidaus patalpų išdėstymas

Koridorine sistema išdėstytos patalpos skirtos gyventi. Atskirtos pagalbinės patalpos. Kartais su susirinkimų sale.

Išorės architektūros detalės

Gali būti su prieangiu.

Kodas 007MD02.04.03

Koplyčia (Sritis – Architektūra. Rūšis – Visuomeniniai statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Medis, akmenys, skalda.

Konstrukcija

Stačiakampis ar daugiakampis korpusas.

Vidaus patalpų išdėstymas

Vidaus erdvė vienanavė, neaukšta.

Išorės architektūros detalės

Įėjimas centre, virš jo nedideli langeliai. Prie frontono, ant stogo kraigo bokštelis. Mūrinės koplyčios dekoruotos tinko juostomis ir baltais tinko apvadais apie langų ir durų angas.

Kodas 007MD02.05.01

Malūnas (Sritis – Architektūra. Rūšis – Gamybiniai statiniai).

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Medis. Karkasas spygliuočių medienos, lentų, malksnų. Dažnai pasitaiko malūnų, pastatytų iš plytų, lauko akmenų, dolomito, nudrėbtų iš molio, suręstų iš rąstų. Pamatai akmenų, sumūrytų su kalkių skiediniu.

Š. Lietuvoje – plūkto molio malūnai su medinėmis kepurėmis.

Vandens malūnai – mediniai iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų lygiomis sąsparomis, apkalti vertikaliomis lentomis, su akmens mūro apatiniu aukštu, įjungtu į užtvanką ar vandens kanalą, mūriniai. Stogai dvišlaičiai ar laužtiniai, dengti malksnomis, skiedromis.

Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras.

 

Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras.

 

Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras.

Vandens malūnai – mediniai iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų lygiomis sąsparomis, apkalti vertikaliomis lentomis, su akmens mūro apatiniu aukštu, įjungtu į užtvanką ar vandens kanalą, mūriniai. Stogai dvišlaičiai ar laužtiniai, dengti malksnomis, skiedromis.

 

Medis. Karkasas spygliuočių medienos, apkaltas eglės, pušies lentomis ar alksnio, drebulės skiedromis. Gali būti akmens mūras.

Vandens malūnai – mediniai iš tašytų rąstų, kampuose sujungtų lygiomis sąsparomis, apkalti vertikaliomis lentomis, su akmens mūro apatiniu aukštu, įjungtu į užtvanką ar vandens kanalą, mūriniai. Stogai dvišlaičiai ar laužtiniai, dengti malksnomis, skiedromis.

 

Konstrukcija

Vėjo malūnai:

stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu laiko visą besisukantį pastato korpusą, pakeltą ant stiebo ar apačioje ant ratukų besisukantį taku, padarytu iš metalo juostų, paklotų ant medinių trinkų ar mūro pamatų.

kepuriniai aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė), sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas.

Sparnai. Į gulstinį storą malūno pakraigės volą, išorėje, maždaug 0,5 m atstumu nuo sienos įjungti 4 keturkampiai aptašyti 8–12 m ilgio rąsteliai, prie kurių pritvirtintos 2–2,5 m pločio nestorų virbų tvorelės burėms ištempti.

Vandens malūnai.

Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai, sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.

Vėjo malūnai:

stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu laiko visą besisukantį pastato korpusą, pakeltą ant stiebo ar apačioje ant ratukų besisukantį taku, padarytu iš metalo juostų, paklotų ant medinių trinkų ar mūro pamatų.

kepuriniai aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė) sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas.

Sparnai. Į gulstinį storą malūno pakraigės volą, išorėje, maždaug 0,5 m atstumu nuo sienos įjungti 4 keturkampiai aptašyti 8–12 m ilgio rąsteliai, prie kurių pritvirtintos 2–2,5 m pločio nestorų virbų tvorelės burėms ištempti.

Vandens malūnai.

Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai, sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.

Vėjo malūnai:

stiebiniai (bukiniai, ožiniai) – apie 12 m aukščio, kvadratinio plano, tiesiomis ar nežymiai į viršų siaurėjančiomis sienomis. Turi dvišlaičius, keturšlaičius, kartais laiptuotai juostomis suskaldytus stogelius, dengtus malksnomis, lentomis, skarda. Pastato centre per visą jo aukštį 45x45 cm storio stiebas, 3–4 m įkastas į žemę ar įtvirtintas į antžeminį akmens mūrą, o pirmojo aukšto palubėje įjungtas į masyvų ąžuolinį skersbalkį. Jie abu kartu laiko visą besisukantį pastato korpusą, pakeltą ant stiebo ar apačioje ant ratukų besisukantį taku, padarytu iš metalo juostų, paklotų ant medinių trinkų ar mūro pamatų.

kepuriniai aštuoniakampiai, apie 20 m ir aukštesni. 3–5 aukštų. Erdviausias apatinis, kiti į viršų palaipsniui mažėja. Viršutinė dalis (kepurė) sukiojama kartu su sparnais, kaip atskira ir judama konstrukcinė dalis yra šiek tiek platesnė, uždengia sukimosi taką. Kai kurie kepuriniai malūnai turi apačioje įrengtus medinius tiltelius arba akmens mūro arkines galerijas.

Sparnai. Į gulstinį storą malūno pakraigės volą, išorėje, maždaug 0,5 m atstumu nuo sienos įjungti 4 keturkampiai aptašyti 8–12 m ilgio rąsteliai, prie kurių pritvirtintos 2–2,5 m pločio nestorų virbų tvorelės burėms ištempti.

 

Vandens malūnai.

Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima

įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.

 

Vandens malūnai.

Pastato išorėje, gale, rečiau šone (atsižvelgiant į trobesio situaciją užtvankos atžvilgiu), įtaisyti 1–2 ratai, sukami iš viršaus lataku krintančiu vandeniu iš užtvenkto vandens telkinio. Ten, kur negalima

įrengti užtvankų, ratai sukami iš apačios pratekančiu vandeniu. Besisukantys ratai sujungti krumpliaračiais ir šestarnėmis su girnomis, esančiomis apatiniame aukšte. Priekinio fasado pastogėje įtaisomas prielipas, per kurį iš vežimo į viršų užtraukiami maišai. Tai karkasinis priestatėlis stogo šlaite, apkaltas lentomis, dvišlaičiu stogeliu, atremtas į sieną atramomis, su durelėmis ir nuožulniu tilteliu.

 

Vidaus patalpų išdėstymas

Paprastai trijų aukštų. Sujungti laiptais, su liukais grūdų maišams velenu užkelti į viršutinį aukštą. Viršutiniame aukšte grūdai supilami į dėžes, viduriniajame įtaisytos malimo girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti. Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo vėlyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.

Paprastai trijų aukštų. Sujungti laiptais, su liukais grūdų maišams velenu užkelti į viršutinį aukštą. Viršutiniame aukšte grūdai supilami į dėžes, viduriniajame įtaisytos malimo girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti. Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo vėlyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.

Paprastai trijų aukštų. Sujungti laiptais, su liukais grūdų maišams velenu užkelti į viršutinį aukštą. Viršutiniame aukšte grūdai supilami į dėžes, viduriniajame įtaisytos malimo girnos, apatiniame – įtaisai miltams į maišus pilti.

Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo velyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.

Vandens malūnuose įrenginiai girnoms sukti būdavo apatiniame aukšte, vėjo malūnuose – kepurėje. Dažnai vandens malūnai turėjo pagalbines patalpas papildomam verslui (milo velyklos, vilnos karšyklos, lentpjūvės) ir gyvenamąsias patalpas malūnininkui.

Kodas 007MD02.06.01

Aviliai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Aviliai – bičių apgyvendinimui. Dreviniai – senų medžių drevės.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Medžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.

Medžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.

Medžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.

Medžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.

Medžio trinkos, lentelės, šiaudai, lazdyno plėšos.

Konstrukcija

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Šiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.

Rėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50-60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Šiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.

Rėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai - įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50-60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Šiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.

Rėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Šiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50-70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.

Rėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.

Išskobtas medžio rąstas.

Kelminiai 15–20 cm skersmens ir 1–1,40 m ilgio su plyšiais, uždengtais storomis lentomis – plautais.

Inkiliniai – įkeliami į medį 0,90–1,10 aukščio, 30–40 cm skersmens.

Statiniai – statomi ant žemės 1,5–2,5 m aukščio, 35–50 cm skersmens.

Gulstiniai – 1,5–2 m ilgio ir 50–60 cm skersmens. Vienas galas guli ant žemės, kitas pakeltas ant kryžiokų ar akmenų.

Šiaudiniai – nupinti iš šiaudų grįžčių ir lazdyno atplaišų, kūgio formos, 60 cm skersmens. Statomi ant 50–70 cm aukščio suolelių. Kartais pintiniais šiaudų kūgiais (kepurėmis) sukaltos iš 40 cm lentų dėžės.

Rėminiai – nedideli, iki 130 cm ilgio, 60 cm pločio ir iki 160 cm aukščio karkasinės konstrukcijos, kad būtų šilčiau dvigubomis sienelėmis, vertikalūs ar horizontalūs stačiakampiai nameliai. Stovi ant neaukštų kojų ar kaladžių, akmenų.

Puošyba

Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami lėkiais, augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.

Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami lėkiais, augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.

Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.

Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.

Dažomi įvairiomis spalvomis, kartais puošiami augaliniais ir gyvuliniais ornamentais.

Kodas 007MD02.06.02

Lesyklos (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Lesyklos paukšteliams lesinti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentelės.

Konstrukcija

Viena ar 2–3 horizontalios lentelės, pakeltos ant stiebo, kartais su stogeliu.

Puošyba

Kartais stogelis būdavo papuošiamas geometriniais ornamentais išpjaustytomis juostelėmis.

Kodas 007MD02.06.03

Balandinės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentelės.

Konstrukcija

Kvadratinio ar daugiakampio plano iki 3,5 m, iki 3 kv. m karkasinės konstrukcijos, dviejų aukštų. Pirmajame laikomas lesalas ir kopėčios, antrajame – iš lentelių sukalti lizdai. Inkilai daugiakampio plano, užkelti ant 2–2,5 m aukščio stulpų su 10 ir daugiau angų į lizdus.

Puošyba

-

-

-

-

-

Kodas 007MD02.06.04

Inkilai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Inkilai – nameliai paukščiams perėti. Keliami į medžius, pritaisomi ant karčių ar prikalami prie fasadų frontonų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Lentelės, medžio trinkos.

Lentelės, medžio trinkos.

Lentelės, medžio trinkos.

Lentelės, medžio trinkos.

Lentelės, medžio trinkos.

Konstrukcija

Skobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.

Skobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.

Skobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.

Skobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.

Skobti iš nestorų medžių kamienų su lentelių horizontaliais dugnais ir nuožulniais stogeliais. Sukalti iš lentelių, kvadratinio plano su nuožulniais vienšlaičiais ar dvišlaičiais stogeliais, iki 40 cm aukščio.

Puošyba

-

Puošiami plokščiu kiaurapjūviu.

-

-

-

Kodas 007MD02.06.05

Pavėsinės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Statybinė medžiaga

Sienos lentelių, karčių, gali būti pintos iš vytelių ar balanų. Stogelis malksnų.

Konstrukcija

Karkasinė keturkampio ar daugiakampio (iki 2 m aukščio, iki 6 kv.m ploto) plano. Vertikalių karčių, perpintų vytelėmis ar balanomis. Konstrukcijos pagrindą sudaro vertikalus iki 2 m aukščio stulpas.

Puošyba

Karnizai profiliuoti, išdrožinėti kiaurapjūviu.

Kodas 007MD02.06.06

Vartai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Vartai – atkeliama ir užkeliama tvoros dalis su įeinamąja ar įvažiuojamąja anga, užkeliama ar užveriama sąvaromis. Įtaisomi sodybų, kiemų, gėlių darželių, šventorių, kapinių tvorose.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės) akmuo, geležis.

Varčios medinės ar sumūrytos iš akmenų ar plytų, gali būti geležiniai stulpeliai. Kartais viršuje sujungti anttvarčiu – tiesiu ar lenktu (arkinės), kartais su stogeliu Gali būti nišos.

 

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės) akmuo, geležis.

Varčios medinės ar sumūrytos iš akmenų ar plytų, gali būti geležiniai stulpeliai. Kartais viršuje sujungti antvarčiu – tiesiu ar lenktu (arkinės), kartais su stogeliu Gali būti nišos.

Varstomoji dalis – sąvaros – statinių, kartelių, lentelių, lotų, kuolų, pinti iš virbų, kaltinių, geležinių strypelių arba pinučių.

Vartų varčios viršuje konstruktyviai surišamos lygiais ar profiliuotais skersiniais – antvarčiais. Seniau statydavo vartus su dvišlaičiu ar keturšlaičiu stogeliu iš lentelių.

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės), akmuo, geležis.

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės), akmuo, geležis.

Medis (statinėliai, lentelės, kartys, rąsteliai, tašeliai, vytelės), akmuo, geležis.

Konstrukcija

Vartų stulpai sąvaroms pritvirtinti (vyriais, bėgūnu ) – varčios.

Vienvėriai, dvivėriai.

Platesni vartai sutvirtinami įstrižiniais spyriais ar ryšiais.

Didieji su antvarčiu.

Su stogeliu, lentiniu. Trikampiu frontonu, puošniomis varčiomis.

Išganų ir kaimų vartai vienvėriai, iki 1 m aukščio iš horizontaliai sukaltų lentų ar karčių.

Vartai į sodybas vienvėriai ar suveriami, dekoratyviai sukalti iš vertikalių ir horizontalių, ažūriškai išpjaustytų lentelių.

 

 

Mediniai varteliai ar vartai būna sudaryti iš stačių lentelių ar lentjuosčių, vadinamų statinių, prikaltų prie dviejų gulsčių sijelių. Platesni vartai visada sustandinami įstrižiniais spyriais ar ryšiais.

Vartai vienvėriai ir dvivėriai.Varteliai pėstiesiems greta vartų ar atskirai.

 

-

Puošyba

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais,

kaltinėmis saulutėmis,

statinių viršūnės profiliuotos. Varčių viršus aptašomas ir apdrožiamas pusrutulio, prizmės ar kūgio pavidalu.

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos.

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos.

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais, kaltinėmis saulutėmis, statinių viršūnės profiliuotos.

Antvarčiai puošti medžio drožiniais ar pjaustiniais,

kaltinėmis saulutėmis,

statinių viršūnės profiliuotos. Gali būti su apkaustais.

Kodas 007MD02.06.07

Tvoros (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Tvoros naudotos aptverti kiemams, sodams, gėlių darželiams. Sudėtinė sodybos dalis. Tvoros tvertos ne tik praktiniais sumetimais, bet ir sodybas papuošti, nužymėti ribas. Tvorų gausumu išsiskyrė Žemaitija.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.

Medis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.

Medis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.

Medis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.

Medis, plytos, akmenys, virbai, medžių šakos, apvalūs ar perskelti kuoliukai.

Konstrukcija

Pintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.

Statinių – statiniai lotų ar kuolų. Lotų statiniai išpjaunami iš eglės, pušies, vienodo ilgio. Viršutiniai galai nusmailinami. Prikalami prie horizontalių karčių, kurios pritvirtintos prie įkastų į žemę stulpelių, paliekant statinių pločio tarpus.

Kuolinės – skeltų ar apvalių kuoliukų sukaltų į žemę ir vytelėmis pritvirtintų prie horizontalių kartelių.

Rentinės – iš apvalių ar pusiau skeltų, apipjautų rąstelių, suleistų į stulpų išdrožas.

Akmenųsukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

Pintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.

Kuolinės – skeltų ar apvalių kuoliukų sukaltų į žemę ir vytelėmis pritvirtintų prie horizontalių kartelių.

Statinių – statiniai lotų ar kuolų. Lotų statiniai išpjaunami iš eglės, pušies, vienodo ilgio. Viršutiniai galai nusmailinami. Prikalami prie horizontalių karčių, kurios pritvirtintos prie įkastų į žemę stulpelių, paliekant statinių pločio tarpus.

Rentinės – iš apvalių ar pusiau skeltų, apipjautų rąstelių, suleistų į stulpų išdrožas.

 

 

Pintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.

Statinių – statiniai lotų ar kuolų. Lotų statiniai išpjaunami iš eglės, pušies, vienodo ilgio. Viršutiniai galai nusmailinami. Prikalami prie horizontalių karčių, kurios pritvirtintos prie įkastų į žemę stulpelių, paliekant statinių pločio tarpus.

Akmenųsukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

Pintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.

Kliūbinės pusgulstinės –pusiau skeltos kartelės pražambiai vienu galu remiasi į žemę, kitu galu suklotos tarp vytelėmis – kliubais perpintų porinių statmenų mietų. Kliūbinės – kartelių tvoros –ilgos kartelės išdėstomos horizontaliomis eilėmis tarp vytelėmis perpintų porinių statmenai įkaltų mietų į aukštį lygiais tarpais, keturiomis–septyniomis eilėmis.

Akmenųsukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

 

Pintinės žiogrių – eglišakės nugenėtos, sukapotos vienodo ilgio virbais. Prie į žemę įkastų stulpelių 5–8 m atstumu vienas nuo kito pritvirtintos kartys. Tarp karčių horizontaliai pinami žiogriai.

Kliūbinės – kartelių tvoros –ilgos kartelės išdėstomos horizontaliomis eilėmis tarp vytelėmis – kliubais perpintų porinių statmenai įkaltų mietų į aukštį lygiais tarpais, keturiomis–septyniomis eilėmis.

Kliūbinės pusgulstinės – pusiau skeltos kartelės pražambiai vienu galu remiasi į žemę, kitu galu suklotos tarp vytelėmis perpintų porinių statmenų mietų. Akmenųsukraunamos iš akmenų, arba jų skilų, kartais surišamos kalkių ir molio mišiniu.

Puošyba

Statinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.

Statinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.

Statinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.

Statinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.

Statinėlių viršūnės nusmailinamos, išpjaustomos rombais, širdelėmis, nudažomos. Dažomos viena spalva, paryškinamas statinėlių viršus.

Kodas 007MD02.06.08

Prieangiai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros statiniai). Prieangis – priestatas su stogu prie įeinamųjų namo durų, apsaugantis įėjimas nuo kritulių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Lentos, rąstai, stiklas.

Konstrukcija

Atviri – karkasiniai iš 4 stulpelių, į kuriuos remiasi vienšlaitis ar ir dvišlaitis stogelis. Apatinė dalis 0,65–0,80 m aukščio horizontalių, vertikalių lentelių, statinėlių. Uždari – sienos suręstos iš rąstelių, rėmai įstiklinti įvairių geometrinių formų stiklais.

Puošyba

Geometriniais ornamentais išdrožinėtomis karnizinės lentelėmis, profiliuotomis kolonėlėmis. Stogelių pakraščiai puošiami pjaustinių karnizais. Rėmai įstiklinami stačiakampiais, trikampiais, rombiniais stikliukais (gali būti ir spalvoti).

008. DEGTINĖS VARYMAS

Kodas 008AG04.01.01

Naminė degtinė (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Grūdų alkoholinio raugo distiliatas, kuriame etilo koncentracija paprastai neviršija 2/3 tūrio.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, mielės, vanduo, kartais apyniai.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo, kartais kvietiniai miltai.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo, kartais sugrūstos bulvės.

Ruginiai miltai, mielės, vanduo.

Žaliavos ruošimo būdas

Miltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.

Miltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.

Miltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.

Miltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.

Miltai užplikomi. Įdėjus mielių, rauginami apie savaitę.

Gamybos technologija

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Būdingos dvi gamybos technologijos:

katilinė – katilas su raugu kaitinamas tiesioginės liepsnos;

garinė – į katilą su raugu vamzdžiu atvedami kaitinamo kitoje talpoje vandens garai. Abiem atvejais distiliuojama du kartus: alkoholinis raugas, po to raugo distiliatas.

Įrenginiai ir įrankiai

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200- 250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200– 250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens           

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Katilinė technologija.

Medinė (150–200 l)

statinė (kubilas) raugui raugti;

Metalinė uždara statinė

(200–250 l) su viduje įrengta maišykle raugui virti;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Garinė technologija.

Medinis (150–200 l)

kubilas raugui raugti;

Uždaras metalinis (200–250 l) kubilas raugui kaitinti;

Uždaras metalinis (iki 100 l) katilas vandeniui virinti;

Metalinis 2 m ilgio,

8–10 cm skersmens

vamzdis su užlenktais

galais;

Metalinis (varinis) 8–10 m ilgio, 1,5–2 cm skersmens susuktas varinis „gyvatukas“;

Statinė (150–200 l) „gyvatukui“ aušinti.

Spalva, skonis, kvapas

Ryškus, būdingas alkoholinio

raugo žaliavai kvapas ir skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio

raugo žaliavai kvapas ir

skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio

raugo žaliavai kvapas ir

skonis.

Bespalvė, skaidri.

Ryškus, būdingas alkoholinio raugo žaliavai kvapas ir skonis.

Bespalvė, skaidri.

Kodas 008AG04.01.02

Žolelių trauktinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas gaminamas iš degtine užpiltų žolelių.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žolelės, degtinė (iki 65°).

Žaliavos ruošimo būdas

Augalinė žaliava atrenkama, susmulkinama. Vasarą naudojama žalia, žiema – džiovinta.

Priedai

Medus.

Gamybos technologija

Žaliava užpilama degtine (santykiu 1:1, 1:5, 1:10). Kiekvieną dieną pamaišant, laikoma 2–3 savaites. Nupilama, nuspaudžiama, perkošiama. Supilama į indą, užkemšama. Saldoma pagal poreikį.

Spalva, skonis, kvapas

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Kodas 008AG04.01.03

Medaus trauktinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Saldus alkoholinis medaus gėrimas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Medus, degtinė (iki 45°).

Medus, degtinė (iki 50°).

Medus, degtinė (iki 50°).

Medus, degtinė (iki 50°).

Medus, degtinė (iki 65°).

Žaliavos ruošimo būdas

Medus ištirpinamas.

 

Kmynai 5–10 min. paverdami. Ataušinama, nukošiama.

Iš žolelių ir prieskonių paruošiamas antpilas. Nukošiamas. Medus ištirpinamas.

Žolelės pavirinamos.

Atrenkamas kvapnus, aromatingas, geltonos spalvos medus.

Priedai

Kmynai, kadagio uogos.

Kmynai.

Žolelės ir prieskoniai.

Žolelės ir prieskoniai.

Razinos, pipirai, sviestas.

Gamybos technologija

Skystas medus sudedamas į degtinę (santykis 1:5), įdedama kmynų ar kadagio uogų.

Sandariai uždarytame inde laikoma neribotą laiką. Vartoti galima po 2 parų.

Į kmynų nuovirą sudedamas medus, užkaičiama. Medui ištirpus supilama degtinė (santykis 2:5), pakaitinama iki užvirimo. Ataušinama. Supilama į butelius ar specialius indus.

Ištirpintas medus sumaišomas su antpilu, atskiedžiamas degtine (santykis priklauso nuo norimo skonio). Išmaišoma, supilama į butelius ar sandarius indus ir brandinama nuo kelių sav. iki metų ir daugiau.

Į pavirintas žoleles sudedamas medus, užvirinama, paverdama 5-10 min. Nukaičiama, supilama degtinė, uždengiama, vėl pakaitinama iki užvirimo. Laikoma vėsiai, kol atauš ir nusistovės. Perkošiama, supilstoma į butelius.

Medus, degtinė, priedai išmaišomi, pakaitinama.

Spalva, skonis, kvapas

Skaidrus, gelsvai auksinės spalvos, malonaus saldaus skonio, su medaus prieskoniu, aromatingas, žaliavos skonio.

Šviesiai gelsvos spalvos, malonaus karstelėjusio skonio, saldus aromatingas.

Skaidrus, gelsvai auksinės spalvos, su medaus prieskoniu, žaliavos skonio, aromatingas.

Medaus spalvos, kvapnus, priedų skonio ir kvapo.

Medaus spalvos, tirštas, saldus, medaus ir priedų kvapo.

Kodas 008AG04.01.04

Uogų užpiltinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas pagamintas iš degtine užpiltų uogų.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Šermukšnių uogos, spanguolės, mėlynės, miško žemuogės, miško avietės, degtinė (iki 55°).

Spanguolės, mėlynės, miško žemuogės, miško avietės, degtinė (iki 50°).

Juodieji serbentai, erškėtuogės, mėlynės, degtinė (iki 50°).

Šermukšnių, kadagio, putino uogos, degtinė (iki 55°).

Juodieji serbentai, erškėtuogės, mėlynės, degtinė (iki 55°).

Žaliavos ruošimo būdas

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos. Šermukšnių uogos renkamos po šalnų, padžiovinamos ir apkepinamos.

Iš uogų išspaudžiamos sultys.

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos.

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos. Šermukšnio ir putino uogos renkamos po šalnų.

Naudojamos šviežios, nepertrintos uogos.

Priedai

Medus, cukrus.

Medus, cukrus.

Medus, cukrus.

Medus, cukrus.

Medus, cukrus.

Gamybos technologija

Uogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.

Uogų sunka pasaldoma medumi ar cukrumi, supilama į degtinę (santykis priklauso nuo norimo skonio).

Uogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.

Uogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.

Uogos supilamos į butelį, užpilamos degtine, palaikomos saulėje 2–3 sav., nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 2–3 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su pirmu nupylimu.

Spalva, skonis, kvapas

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Žaliavos spalva, skonis ir kvapas.

Kodas 008AG04.01.05

Vaisių užpiltinės (Sritis – Gėrimai. Rūšis – Stiprieji gėrimai). Alkoholinis gėrimas pagamintas iš degtine užpiltų vaisių.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Slyvos, laukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, vyšnios, degtinė (iki 45°).

Laukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, degtinė (iki 45°).

Vyšnios, slyvos, kriaušės, degtinė (iki 45°).

Laukinės kriaušės, laukiniai obuoliai, degtinė (iki 45°).

Vyšnios, slyvos, kriaušės, degtinė (iki 45°).

Žaliavos ruošimo būdas

Sudžiovinama, susmulkinama.

Naudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.

Sudžiovinama.

Sudžiovinama.

Naudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.

Sudžiovinama.

Sudžiovinama.

Naudojamos tik gerai nunokusios vyšnios.

Priedai

Šviežios uogų sultys, medus, cukrus.

Šviežios uogų sultys, medus, cukrus.

Cinamonas, razinos, medus, cukrus.

Medus, cukrus.

Cinamonas, vanilė, razinos, medus, cukrus.

Gamybos technologija

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

 

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

 

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

Šviežios vyšnios užpilamos degtine, įdedama prieskonių. Užkimštas butelis laikomas saulėje.

Po mėn. nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 3–5 dienas, skystis nukošiamas ir sumaišomas su nuopilu.

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

 

Žaliava butelyje užpilama degtine, palaikoma saulėje 2 sav., nupilama, vaisiai nuspaudžiami, nuopilas perkošiamas, supilama į butelius.

Naudojama saldi ir nesaldinta.

Šviežios vyšnios užpilamos degtine, įdedama prieskonių. Užkimštas butelis laikomas saulėje.

Po mėn. nupilamas skystis, ant uogų užpilama cukraus ar medaus, palaikoma 3–5 dienas, skystis nukošiamas, sumaišomas su nuopilu.

Spalva, skonis, kvapas

Žaliavos skonis, spalva ir kvapas.

Žaliavos skonis, spalva ir kvapas.

Žaliavos, priedų skonis, spalva ir kvapas.

Žaliavos skonis, spalva ir kvapas.

Žaliavos, priedų skonis, spalva ir kvapas.

009. DROŽYBA

Kodas 009MD03.01.01

Užgavėnių kaukės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Viso ar tik dalies veido apdangalas su skylėmis akims. Naudotos teatralizuotose liaudies apeigose per Kalėdas, Užgavėnes XIX–XX a. pr. Būdingos Žemaitijai, vėliau išplito po visą Lietuvą.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – alksnis, beržas, uosis, liepa. Medžiagos detalėms – beržo tošis, ašutai, oda, avikailis, spalvotas popierius, pakulos.

Drožybos būdas

Skobimas, drožyba, impregnavimas, montavimas, dažymas.

Siužetas

-

-

-

-

-

Ornamentika

Antropomorfinės Čigonas, žydas, vengras.

Demonomorfinės (velnias, giltinė). Akys – išpjautos kiaurymės, paryškintos baltai, juodai, mėlynai. Dantys drožti dideli – dažyti juodai, baltai. Lūpos raudonos, nukarusios. Burna pražiota. Paryškinti iškilūs antakiai, grubi kumpa nosis, raukšlėta kakta, riesti ūsai, iškilūs antakiai, akcentuoti skruostikauliai, smakras.

Zoomorfinės arklys, ožys, gervė – korpusas (griaučiai), sukalamas iš lazdų. Arkliui prie griaučių pritvirtinta medinė galva ir kanapinė uodega; ožiui – ragai, gervei – ilgas snapas.

Spalva

Gali būti dažyta juoda, ruda, pilka spalva, aliejiniais dažais.

Kodas 009MD03.01.02

Riešutų spaustukai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Prietaisas riešutams gliaudyti. Būdingi dviejų tipų svertiniai iš dviejų sujungtų kojelių ir srieginiai su įsukama rankenėle.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – obelis, kriaušė, ąžuolas, beržas. Impregnavimas – vašku.

Drožybos būdas

Sudaro galvutė riešutui įdėti ir įsukamos rankenėlės su sriegiu.

Kojelės – drožtos iš medžio šakų, 10–20 cm ilgio.

Pagrindo kojelė tiesi ar lenktu galu. Viduje išskobta duobutė riešutui. Viršutinė kojelė tiesi, sujungta ar sunerta su pagrindo kojele mediniu, metaliniu kaištuku ar kilpele, kad būtų galima praskėsti.

Ornamentika

Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji reljefinė drožyba. Geometriniai, augaliniai raštai. Apvalioji figūrinė drožyba – žvėries ar žmogaus galva ar visa figūra. Kartais raštai išdeginami.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD03.01.03

Paveikslų rėmai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Nuotraukos, veidrodžio, paveikslo aptaisas.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, klevas, juodalksnis, beržas.

Drožybos būdas

Tašų išpjovimas, šoninių kraštinių, ketvirčių paruošimas. Pagal norimą dydį. Plotis 2–10 cm, suleidimas 45 laipsnių kampu. Kampų sutvirtinimas įlaidu ir suklijavimas. Kartais kraštinės suklijuojamos iš kelių dantytais kraštais juostelių.

Ornamentika

Dažniausiai stačiakampiai, ovalūs, pakabinami ar pastatomi, lygiomis ar drožinėtomis kraštinėmis. Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji drožyba, kiaurapjūvis. Vyrauja augaliniai, geometriniai motyvai. Kartais su išpjaustytais įrašais. Inkrustavimas kitos rūšies mediena ar šiaudeliais.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD03.01.04

Dėžutės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Dėklas smulkiems daiktams laikyti. Moterys laikydavo papuošalus, kaspinus, skareles.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, juodalksnis, beržas, liepos luoba.

Drožybos būdas

Lentelių išpjovimas, supjovimas pagal pasirinktą dydį, sienelių sujungimas kaištukais, suklijavimas, įtaisymas dangtelio ir dugnelio. Liepinėlės – prie sulenktos liepos luobos mediniais kaištukais ar vinukėmis pritvirtinamas iš lentelės išpjautas dugnelis. Dangtelis užmaunamas.

Ornamentika

Darytos stačiakampės, ovalios, apvalios. Raižymas: giluminė reljefinė, iškilioji reljefinė drožyba. Augaliniai ir geometriniai ornamentai. Inkrustavimas spalvotais šiaudeliais, polichrominė (daugiaspalvė) tapyba.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD03.01.05

Pypkės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Įtaisas rūkyti: prikimšti tabako galvutė, kiauraviduris pypkiakotis dūmams išeiti ir kandiklis įsikąsti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – obelis, vyšnia, klevas, kareliškasis beržas.

Drožybos būdas

Drožyba, skobimas, lenkimas, deginimas, montavimas (į galvutę įdedamas metalinis įdėklas), impregnavimas.

Ornamentika

Apvalioji figūrinė drožyba. Dominuoja velnio, briedžio, šuns, meškos, žmogaus atvaizdas.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD03.01.06

Kandikliai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Įtaisas rūkyti. Apvalus kotelis. Vienas galas praplatintas papirosams, suktinėms įstatyti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – šeivamedis, putinas, vyšnia.

Drožybos būdas

Drožyba, deginimas, montavimas, impregnavimas.

Ornamentika

Raižymas, drožyba. Augaliniai, gyvūniniai ornamentai. Vaizduojamas apsivyniojęs žaltys, slenkantis driežas.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD03.01.07

Tabakinės (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Dėžutė uostomajam ir rūkomajam tabakui laikyti ir nešiotis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – beržas, kareliškasis beržas, klevas.

Drožybos būdas

Drožyba, tekinimas, impregnavimas.

Ornamentika

Reljefine drožyba, kartais su išradingu atidarymu (pvz., pasukus dangtelį iššoka gyvatė). Su užmaunamu dangteliu išraižytomis sienelėmis.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD03.01.08

Lazdos (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Priemonė apsiginti, pasiremti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Gumbinės iš gumbuoto ąžuolo uosio ar beržo, lenktinė lenktu galu, drožtinė – išdrožta iš medelio. Medis – ąžuolas, uosis, šermukšnis, obelis. Kartais panaudojamos natūralaus medžio išlenktos vietos ar šakos.

Drožybos būdas

Drožyba, rankenos išlenkimas (galą iššutinus verdančiame vandenyje, aplenkus ant storo pagalio), džiovinimas, impregnavimas.

Ornamentika

Reljefinė drožyba, raižymas. Būdingi gyvūniniai, augaliniai motyvai. Dažnai išdrožinėjamos realistinės, buitinės scenos, lazdos savininko inicialai, padirbimo metai. Rankenos užbaigiamos arklio, šuns, avino, liūto, žmogaus galva. Kartais rankenoje būdavo įmontuojama dėžutė skeltuvui, degtukams.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD03.01.09

Medžio raižinių atspaudai (Sritis – Taikomasis ir paprotinis menas. Rūšis – Buitiniai ir apeiginiai drožiniai). Lenta raižiniui atspausti.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – topolis, liepa, klevas.

Drožybos būdas

Lentos išpjovimas, nulyginimas, ištepimas kreida ar vašku. Piešinio kontūro išraižymas.

Ornamentika

Vaizduojami atskiri šventieji: Aušros Vartų Mergelė Marija, Šv. Jonas Nepomukas, Šv. Jurgis, Šv. Kotryna, Kristus Nazarietis, Šv. Laurynas. Nukryžiuotasis, Skausmingoji Dievo motina arba scenos iš jų gyvenimo. Galvoje kartais įrėžtas kryžius ar padarymo metai.

Spalva

-

-

-

-

-

Kodas 009MD04.01.01

Ližės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Įrankis duonos, ragaišio kepalams į krosnį pašauti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – pušis, drebulė.

Forma

Išdrožta iš vieno medžio gabalo. Kartais daryta iš 2 medžio gabalų: kotas prikaltas arba įleistas į išpjovą galvos viduryje arba atskirai pritvirtinta prie koto. Galva, mentė ovali arba stačiakampė 20–60 cm ilgio ir 20–40 cm pločio, nusklembtais kampais. Kotas 1,2–2 m ilgio apvalus ar briaunotas, prie galvos kartais paplatintas.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba.

Kodas 009MD04.01.02

Kočėlai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Porinis įrankis skalbiniams lyginti. Kočėlas skalbiniams apvynioti, kočėtuvė ri?tė kočėlui ritinėti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – klevas, ąžuolas, uosis.

Forma

Kočėtuvė stačiakampė 20–60 cm ilgio, 20–30 cm pločio, 3–5 cm storio, išdrožta iš vieno medžio, apačia išpjaustyta dantukais. Gale įstatyta apvali arba kilpos pavidalo rankena. Viršuje išdrožtas gūbr?s rankai atremti, kad patogiau būtų dirbti.

Kočėlas skalbiniams apvynioti, drožtas, tekintas, 60–70 cm ilgio.

Nedarbinės plokštumos puošyba. Kontūrinis raižymas, giluminė, iškilioji reljefinė drožyba. Geometriniai augaliniai, zoomorfiniai raštai, išraižomi padarymo metai, inicialai.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba.

Kodas 009MD04.01.03

Mentelės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Įrankis ruošiamam maistui maišyti. Turėta atskiros alaus salyklui, duonos raugui, kisieliui maišyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – pušis, klevas.

Forma

Drožta iš vientiso medžio. ~ 1 m ilgio kotu ir 20 cm pločio galva.

Gamybos būdas

Drožyba.

Kodas 009MD04.01.04

Sūrspaudžiai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Maisto ruošimo įrankiai). Prietaisas sūriams spausti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – uosis, pušis, beržas.

Forma

Atskiros lentelės 50–70 cm ilgio, 20–30 cm pločio sujungtos odos juostele, metaliniu ar mediniu sraigtu.

Pleištiniai – apatinės lentelės kampuose įtvirtinti 4 vertikalūs ~20 cm aukščio statinėliai viršutinei lentelei užmauti (jei jos kampuose išpjautos 4 skylės).

Rėminiailentelės įtaisytos į medinį stačiakampį viršuje platėjantį rėmą.

Gamybos būdas

Drožyba, montavimas.

Kodas 009MD04.02.01

Padėklai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Lenta valgiams padėti ar ruošti. Dažniausiai dėdavo sūrius, mėsą, duoną.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – klevas, guoba, uosis, beržas.

Forma

Daryti apvalūs, stačiakampiai, sūrio formos.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, skobimas.

Puošyba

-

-

-

-

-

Kodas 009MD04.02.02

Cukrinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Indas smulkiam cukrui laikyti. Statydavo ant stalo vaišindami svečius. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.

Forma

Kubilėlio arba taurės formos. Kubilėlio formos 10–15 cm aukščio, 5–7 cm skersmens, lygiais ar nežymiai išgaubtais šonais. Taurės formos iki 20 cm aukščio, su kojele ir apvaliu arba keturkampiu pagrindu.

Gamybos būdas

Skobimas, drožyba, tekinimas, impregnavimas.

Puošyba

Sienelės puoštos įrėžtais ar iškiliais ranteliais, dantukais. Kontūrinis raižymas. Kojelė profiliuota.

Kodas 009MD04.02.03

Druskinės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Pakabinamas arba pastatomas indelis druskai laikyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.

Forma

Skobtinės – kubilėliai su įdėtu lentelės dugneliu. Dažnai daryti su įleidžiamu dangteliu. 20–50 cm aukščio, 10–20 cm skersmens. Druskai ant stalo laikyti darytos dubenėlio formos 3–5 cm aukščio, ~ 3cm skersmens.

Lentelių – stačiakampė dėžutė sukalta iš lentelių, kartais priekinė sienelė suapvalinama. Galinė sienelė prailginta su išpjova pakabinimui. Dangtelis nuožulnus ar tiesus.

Gamybos būdas

Skobimas, drožyba, tekinimas, impregnavimas.

Puošyba

Sienelės papuoštos augaliniais raižytais ornamentais. Profiliuota rankenėlė pakabinimui. Kartais puoštos tapytais ornamentais.

Kodas 009MD04.02.04

Lentelės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Indai). Padėklas kočioti ir pjaustyti. Pjaustytos daržovės, mėsa, prieskoniai, kočiota tešla.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Medis – liepa, drebulė, klevas, beržas.

Forma

Įvairių formų ir dydžių apskrita, ovali, stačiakampė, su išdrožta rankenėle ir skyle pakabinti.

Gamybos būdas

Tašymas, drožyba, impregnavimas.

Puošyba

-

-

-

-

-

010. JUVELYRIKA

kodas 010GN01.01.01

Gintariniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti gintariniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – krūtinės papuošalas. Apyrankė – rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Suakmenėję sakai išplaunami jūros arba iškasami iš žemių.

Forma

Karoliukai0,5 cm ~5 cm skersmens, 0,3–1,5 cm storio apskriti, suploti. Aptakaus ovalo, lašo, apskritimo. Gintariniai karoliai apkaustyti bronzos, sidabro ar aukso lygiais ar graviruotais lankeliais. Karolių pirmoji eilė trumpa, juosianti kaklą, antroji – ilgesnė, trečioji – siekianti krūtinę. Segė šlifuoto gintaro gabalas su įtaisyta adata įsegimui. Gali būti apkaustyta žalvariu, sidabru. Apyrankė – nuglūdintų plokštelių vėrinys. Žiedas – lygus, tekintas iš gintaro lankelis. Gali būti praplatintas priekis.

Gamybos būdas

Gintaro rūšiavimas pagal dydį, spalvą. Apdirbimas – šlifavimas, poliravimas, gręžimas, vėrimas, gaminio poliravimas. Naudojamas nešlifuotas, nuskaldytas gintaras. Vėrimo būdas: viduryje didžiausi, galuose mažiausi karoliukai; pakaitomis po vieną didelį, kitą mažą karoliuką; vėrimas iš keturių ar penkių dydžių karoliukų: pirmutinis – mažiausias, antras – didesnis, ketvirtas ir penktas – didžiausias, po jo vėl mažesnis ir mažiausias. Verdavo iš eilės keletą gintarinių, po to keletą bronzinių (3–4 kartus mažesnių už gintarinius). Suveriami ant lininio siūlo. Gale siūlas surišamas.

Kodas 010ŽL01.01.01

Žalvariniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti žalvariniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – įsegamas papuošalas. Apyrankė rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Smeigtukas – prie krūtinės prisegamas papuošalas. Antkaklėant kaklo nešiojamas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Žalvaris – vario ir cinko lydinys.

Forma

Karoliukaižalvario rutuliukai (akyti, išraižytu paviršiumi apvalūs, ovalūs, statinėlės formos) pilnaviduriai, tuščiaviduriai.

Sagė: lankelinės plokštelė pasagos formos; įvijinės, pintinės – lankelis supintas, suvytas iš plonų vielučių, puoštas smulkiomis įkartėlėmis, įrėžtais dantukais, įspaustomis akutėmis, galai pastorinti; plokštelinės – skardos plokštelės raižytu paviršiumi, vidinėje pusėje vientisos ar ažūrinės pritvirtintas įsegimo liežuvėlis.

Apyrankė: juostinės – lankelis plokštelės lygus, plokščias 1,5–5 cm pločio, raižytas gyvūniniais, geometriniais ornamentais, gali būti inkrustuotas spalvotų stikliukų akutėmis; cilindrinėsrankogalinės, apskritos ar kampuotos, trikampio, keturkampio, šešiakampio pjūvio, storėjančiais galais, nesueinančiais galais, susegamos; įvijinės – iš 3–5 susuktų vielučių; vytinės – 3–9 įvijų arba tik su įvijiniais galais.

Žiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.

Smeigtukassmeigtas apvalus 10–20 cm ilgio; galvutė rombinė, kryžminė, varpelinė, raktelinė, kartais su kilpele grandinėlėms pritvirtinti, pakabučiams (įvairių formų skardelėms) pritvirtinti.

Antkaklė – lankelis apvalus, suvytas, supintas iš vielučių. Galai pastorinti (kilpiniai, kūginiai), gali būti vienas su kitu persukti.

Kabė – 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.

Gamybos būdas

Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.

Vėrimo būdas: priekyje veriami stambesni, galuose – smulkesni karoliai; visi karoliukai vienodo dydžio; priekinių karolių tarpuose įveriami plokšti įvairių formų (trikampiai, lašo formos) kabučiai su skylute viename gale, profiliuotais kraštais, raižytais paviršiais. Veriama ant plonos vielutės.

Kodas 010SD01.01.01

Sidabriniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Karoliai – ant siūlo suverti sidabriniai rutuliukai, kabinami ant kaklo. Segė – įsegamas papuošalas. Apyrankė rankos papuošalas, mūvimas ant riešo. Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Smeigtukas prie krūtinės prisegamas papuošalas. Antkaklėant kaklo nešiojamas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Sidabras – nerūdijantis baltas metalas.

Forma

Karoliukaižalvario rutuliukai (akyti, išraižytu paviršiumi, apvalūs, ovalūs, statinėlės formos) pilnaviduriai, tuščiaviduriai.

Sagė: lankelinėsplokštelė pasagos formos; įvijinės, pintinės – lankelis supintas, suvytas iš plonų vielučių, puoštas smulkiomis įkartėlėmis, įrėžtais dantukais, įspaustomis akutėmis, galai pastorinti; plokštelinės skardos plokštelės raižytu paviršiumi, vidinėje pusėje vientisos ar ažūrinės, pritvirtintas įsegimo liežuvėlis.

Apyrankė: juostinės – lankelis plokštelės lygus, plokščias 1,5–5 cm pločio, raižytas gyvūniniais, geometriniais ornamentais, gali būti inkrustuotas spalvotų stikliukų akutėmis; cilindrinėsrankogalinės, apskritos ar kampuotos, trikampio, keturkampio, šešiakampio pjūvio, storėjančiais galais, nesueinančiais galais, susegamos; įvijinės – iš 3–5 susuktų vielučių; vytinės – 3–9 įvijų arba tik su įvijiniais galais.

Žiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.

Smeigtukassmeigtas apvalus 10–20 cm ilgio; galvutė rombinė, kryžminė, varpelinė, raktelinė, kartais su kilpele grandinėlėms pritvirtinti, pakabučiams (įvairių formų skardelėms) pritvirtinti.

Antkaklė – lankelis apvalus, suvytas, supintas iš vielučių. Galai pastorinti (kilpiniai, kūginiai), gali būti vienas su kitu persukti.

Kabė 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.

Gamybos būdas

Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.

Vėrimo būdas: priekyje veriami stambesni, galuose – smulkesni karoliai; visi karoliukai vienodo dydžio; priekinių karolių tarpuose įveriami plokšti įvairių formų (trikampiai, lašo formos) kabučiai su skylute viename gale, profiliuotais kraštais, raižytais paviršiais. Veriama ant plonos vielutės.

Kodas 010AS01.01.01

Auksiniai papuošalai (Sritis – Apranga. Rūšis – Papuošalai). Žiedas – ant rankos piršto mūvimas papuošalas. Kabė – kabliukas drabužiams susegti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Medžiaga

Auksas – geltonos spalvos brangusis metalas.

Forma

Žiedas: lankelis plokštelės lygus, suvytas, supintas iš kelių vielučių, lygiu, praplatintu priekiu, sueinančiais, užsikeičiančiais galais. Gali būti su stikline akimi.

Kabė – 1–2,5 cm ilgio ir 0,5–2,5 cm pločio trikampis ar stačiakampis kabliukas su kilpelėmis ar skylutėmis prie drabužio prisiūti. Išlankstyta iš kietos vielos arba iškirpta iš plokštelės, tulpių, žvaigždučių formos, gaubtos, išraižytu geometriniais ornamentais paviršiumi.

Gamybos būdas

Kalimas, metalo tempimas, pynimas, graviravimas, liedinimas, kniedijimas, vienos rūšies metalo padengimas kitu, emale.

011. KAILIADIRBYSTĖ

Kodas 011GV02.01.01

Išdirbti žvėrių kailiai (Sritis – Apranga. Rūšis – Žaliava). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Žvėrelių (bebrų, kiaunių, kiškių, vilkų, lapių, šeškų, voverių, žebenkščių) kailiai.

Išdirbimo būdas

Kad nesugestų nuluptas kailis užkonservuojamas arba pasūdomas, išdžiovinamas. Žalių, konservuotų kailių mirkymas, pirminis poodžio skutimas, rauginimas duoniniu (žaliamiu), žieviniu būdu, kartais dažymas, minkštinimas, lyginimas, riebalų šalinimas, plovimas, šukavimas.

Įrankiai ir priemonės

Kubilas kailiams rauginti, kailiamaučiai – kailiams džiovinti, kaišenos – nuskusti poodiniam sluoksniui, šukos – kailiams šukuoti.

Kodas 011GV02.01.02

Išdirbti gyvulių kailiai (Sritis – Apranga. Rūšis – Žaliava). Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Gyvulių (avių, ožkų, ėriukų, triušių) kailiai.

Išdirbimo būdas

Kad nesugestų nuluptas kailis užkonservuojamas arba pasūdomas, išdžiovinamas. Žalių, konservuotų kailių mirkymas, pirminis poodės skutimas, rauginimas duoniniu (žaliaminiu), žieviniu būdu, kartais dažymas, kailių minkštinimas, lyginimas, riebalų šalinimas, plovimas, šukavimas.

Įrankiai ir priemonės

Kubilas kailiams rauginti, kailiamaučiai – kailiams džiovinti, kaišenos – nuskusti poodiniam sluoksniui, šukos – kailiams šukuoti.

012. KALVYSTĖ

Kodas 012GL01.01.01

Kauptukai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Įrankis daržovėms ravėti ir kaupti, bulvėms kasti, žemei purenti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Metalinė ~10x15 cm galva ir statmenai į ją įtvertas medinis ~1 m ilgio kotas arba 2–5 metaliniai, dažniausiai suploti ~10 cm ilgio dantys (nagai).

Kodas 012GL01.01.02

Akėčios (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Padargas žemei purenti. Pagal sunkumą skirstomos į sunkias, vidutinio sunkumo ir lengvas. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

 

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

 

Žaliava

 

Geležis.

 

Gamybos būdas

 

Kalimas, tempimas, kirtimas, lenkimas.

 

Įrankiai

 

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

 

Konstrukcija, forma

 

Geležinės virbalinės akėčios. Pagrindinės dalys: rėmaiakėčvirbaliams įtvirtinti, akėčvirbaliai – virbai žemei purenti. Rėmai stačiakampiai, plotis ~ 1 m, kalami iš kampinės geležies juostų. Akėčvirbaliai kalami iš geležies strypų. Keturkampiai, lenkto peilio formos, nusmailintais galais, 15–25 cm ilgio, išdėstomi zigzagais. Įtvirtinami užsukant varžtu. Viename akėčių rėme 20–24 akėčvirbaliai. Tvirtinama taip, kad vienas akėčvirbalis būtų tiesus, o kitas truputį palinkęs į priekį. Virbalinės akėčios mediniais rėmais. Rėmai trapecijos, trikampio, keturkampio formos iš išilginių ir skersinių medinių balžienų, apkaustyti geležies juostomis. Į balžienuose išgręžtas skyles įkalti geležiniai akėtvirbaliai.

 

Kodas 012GL01.01.03

Plūgai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Padargas žemei arti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

 

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

 

Žaliava

 

Geležis.

 

Gamybos būdas

 

Kalimas, kirtimas, ašmenų grūdinimas.

 

Įrankiai

 

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

 

Konstrukcija, forma

 

Pagrindinių dalių – kelmo, norago, verstuvės, pavažos, rankenų, grąžulo kalimas. Norago ašmenų išplakimas, išaštrinimas, užgrūdinimas. Verstuvės paviršiaus nuglūdinimas, pavažos pritvirtinimas prie kelmo. Pagrindinių dalių jungimas sraigtais prie kelmo, kuriame iškaltos skylės ir įdubos plūgo dalims prijungti. Rankenų, grąžulo pritvirtinimas prie korpuso.

 

Kodas 012GL01.01.04

Noragai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žemdirbystės padargai). Pridedamoji geležinė plūgo ar arklo smailuma. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

 

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

 

Žaliava

 

Geležis.

 

Gamybos būdas

 

Kalimas, kirtimas, ašmenų grūdinimas.

 

Įrankiai

 

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

 

Konstrukcija, forma

 

Trapecijos, trikampio formos. Trapecinis apačioje pastorintas, tiesiais, pasmailintais, aštriais ašmenimis, lygiu paviršiumi.

 

Kodas 012GL01.02.01

Pasagos (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Gyvulininkystės reikmenys). Geležinė plokštelė, pakalama po arklio kanopa. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Puslankiu, galuose užlenktos užbarzdės. Per vidurį atskirai padaryta paaštrinta priešakinė užbarzdė (vad. knopa). Daryta 6–12 skylučių vinims (vad. pasagvinėms, uknoliams) įkalti.

Kodas 012GL01.03.01

Kirtikliai (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žvejybos reikmenys). Įrankis ledui, sušalusiai žemei kirsti, kasti, smulkinti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, kirtimas, ašmenų aštrinimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Geležinė ~ 40 cm ilgio galva nežymiai išlenkta su aštriais ašmenimis. Vienoje pusėje ašmenys nusmailinti, kitoje – išplatinti statmenai kotui. Gali būti nusmailėjantys abiejose pusėse. Viduryje įstatytas medinis ~1 m ilgio kotas.

Kodas 012GL01.03.02

Peikenos (Sritis – Darbo įrankiai ir reikmenys. Rūšis – Žvejybos reikmenys). Įrankis ledui, sušalusiai žemei kirsti, akmenims vartyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrenginiai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Geležinis smailus 25 cm ilgio strypas, užmautas ant medinio 1,2 m ilgio koto. Strypo galas aštrus. Koto viršuje dažnai pritaisytas kilpiškas pasaitėlis užsimauti ant rankos, kad kertant neišsprūstų.

Kodas 012GL02.01.01

Apkaustai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Metaliniai daiktų ir įtaisų sutvirtinimai, atliekantys konstrukcinę ir puošybinę funkciją. Kaustytos skrynios, kuparai, transporto priemonės, namų apyvokos daiktai. Apkaustai tvirtina briaunas, kampus, skrynių antvožus, priekius, rečiau galus. Išdėstomi ištisine juosta arba atskiromis dalimis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalimas, sukimas, lenkimas, karpymas iš skardos, gruntavimas, dažymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Linijiniai – ištisinės ar kiauraraštės 2–5 cm pločio, įvairaus ilgio juostos. Rogių apkaustai, pavažų apkaustai šynos – keturkampė 3 cm pločio ir 3 cm storio juosta, prikalamos per visą pavažos ilgį. Geležiniai atspyriai – storos geležies juostos, laikančios, kad rogių pavažos neatsilenktų.

Puošyba

Linijiniai apkaustai kiauraraštėse juostose per visą vidurį iškalti ritmiškai pasikartojantys ornamentai (dantukai, vingeliai, puslankiai, širdelės, trikampiai). Ištisinės juostos lygiais ar profiliuotais pakraščiais, priekyje galai užbaigiami pumpurėliais, lapeliais, žiedais, žalčių ir paukščių galvutėmis. Plokšteliniai – stačiakampės, keturkampės plokštelės, gali būti iškalstytos geometriniais ornamentais, išdėstomos pavieniui ar mazgais. Dažoma juodai, tamsiai pilkai. Rogių apkaustai, pavažų apkaustai šynos – puošiama dekoratyvinėmis vinimis. Dažoma juodai, tamsiai pilkai.

Kodas 012GL02.01.02

Vyriai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Įtaisas durims, langams, langinėms, vartams varstyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, sukimas, lenkimas, kirtimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Stačiakampė lygiais ar profiliuotais pakraščiais plokštelė arba juosta su įmova. Vienpusis prikalamas prie varstomosios dalies. Dvipusis 2 simetriškos ant vertikalios ašelės sumautas plokšteles, kurių viena kalama prie varstomosios dalies, kita prie stabiliosios.

Puošyba

Iškalti augalų ir gyvūnų motyvais. Galai profiliuojami augaliniais, gyvūniniais ornamentais.

Kodas 012GL02.01.03

Apyraktė (Sritis – Architektūra. Rūšis – Trobesių, baldų apdaila). Metalinė užrakto plokštelė su skyle raktui ant durų, vartų, skrynių arba spintų stalčių. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalimas, sukimas, lenkimas, kirtimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Ovalo, širdelės ar trapecijos formos.

Puošyba

Papuošta iškalstytais, išraižytais geometriniais, rečiau augaliniais ar gyvūniniais ornamentais. Puošiama dekoratyvinėmis vinimis, dažoma.

Kodas 012GL02.02.01

Memorialinių paminklų viršūnės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Kalti, lankstyti geležies dirbiniai. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, skarda.

Gamybos būdas

Kalstymas, tordiravimas, karpymas, lankstymas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės, akmuo ratlankiams sutempti, staklės – stulpiniai rėmai arkliams kaustyti.

Konstrukcija, forma

Konstrukcija – geležies juostų 3–5 cm pločio ar strypų, kiauryminė kryžma. Kiauryminių vidus tuščias ar su vingiuotu spinduliu, kryžiaus formos be puošybos elementų, kartais su perkryžomis galuose, kryžmoje – spinduliai, vertikalios kryžmos apačioje pusmėnulis, saulės formos – diskas su pritvirtintais spinduliais, daugiakryžmės 2–4 kryžmų.

Puošyba

Spinduliai vingiuoti, suploti, galai perskelti į 2–3 atšakas, kryžmų galuose žvaigždutės, lelijos, vertikali kryžma su bumbulu, pusmėnuliu, vėliavėle, skardos angelu. Stiebas su bumbulu, viršūnėje plokščias apskritimas su monograma, iškaltas iš geležies juostų ir galuose paplatintas pusmėnuliais, viršūnėje – kryželis, širdelė.

Kodas 012GL02.02.03

Vėtrungės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Prietaisas vėjo krypčiai rodyti. Tvirtinama statinio viršuje ant įmontuoto stiebo. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, žalvaris.

Gamybos būdas

Kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas, gruntavimas, dažymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Stiebas prie kurio pritvirtinta dekoratyvinė judanti plokštelė – stačiakampė, figūrinė: angelo, gaidžio pavidalo.

Puošyba

Kalstymas, kiaurapjūvis, dažymas. Dažoma juodai, tamsiai pilkai. Gali būti su iškaltais savininko inicialais, padarymo data. Kuršių Nerijos burvalčių stiebo viršuje buvo tvirtinama skardinė plokštelė su tam tikru atskiram kaimui būdingu ženklu.

Kodas 012GL02.02.04

Tvorelės (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Užtvara aplink sodybą, kiemą ar kitokį žemės sklypą. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, lankstymas, sukimas, pynimas, montavimas, gruntavimas, dažymas. Detalių jungimas suvirinant žaizdre, įkaitinto ruošinio sukalimas sukniedijant – pragręžtos detalės sujungiamos kniede ir kitoje pusėje suformuojama galvutė.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Vertikalūs strypeliai, pritvirtinti prie horizontalių.

Puošyba

Strypelių viršūnių profiliavimas – rombeliais, smailėmis, lapeliais, trilapiais. Dažoma juodai, tamsiai pilkai.

Kodas 012GL02.02.05

Vartai (Sritis – Architektūra. Rūšis – Mažosios architektūros elementai). Atkeliama tvoros dalis įeiti, įvažiuoti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, karpymas, lankstymas, pynimas, sukimas, montavimas, gruntavimas, dažymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Vienvieriai – iš vienos, dvivieriai – dviejų veriamų dalių. Strypeliai briaunuoti, apvalūs, suktos geležies. Vertikalūs strypeliai tvirtinami prie horizontalių. Detalių jungimas suvirinant žaizdre, įkaitinto ruošinio sukalimas sukniedijant – pragręžtos detalės sujungiamos kniede ir kitoje pusėje suformuojama galvutė.

Puošyba

Viršūnių profiliavimas – rombeliais, smailėmis, lapeliais, trilapiais. Sustandinami įstrižiniais spyriais.

Kodas 012GL03.01.01

Žarstekliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įnagis žarijoms žarstyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, lenkimas, sukimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

„L“ raidės formos galva su mediniu arba metaliniu ~ 1m ilgio kotu.

Kodas 012GL03.01.02

Žnyplės (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įrankis žarijoms suimti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, montavimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

2 metalinės svirtys, kniede sujungtos, gale užsibaigiančios išlenktomis žiaunomis.

Kodas 012GL03.01.03

Kastuvėliai (Sritis – Namų apyvoka. Rūšis – Židinių, krosnių inventorius). Įrankis gaubta mente pelenams, žarijoms semti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis.

Gamybos būdas

Kalimas, lankstymas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Mentė gaubtais kraštais, lygiu dugnu. Gale įmova mediniam kotui įstatyti. Kotas gali būti ir metalinis.

Kodas 012GL04.01.01

Žibintai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Prietaisas patalpai, gatvei apšviesti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, viela, skarda, stiklas.

Gamybos būdas

Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas, stiklinimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Stačiakampio gretasienio, trikampio, cilindro formos. Rėmai metaliniai, skardos, išpinti iš vielos, su durelėmis, kūginiu stogeliu, kaminėliu dūmams išeiti, lankeliu nešimui ar pakabinimui.

Puošyba

Skardinių sienelės, išbadytos eglutės raštu, metaliniai rėmeliai, įstiklinti bespalviu ar spalvotu stiklu.

Kodas 012GL04.01.02

Žvakidės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Įtaisas žvakėms įstatyti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, alavas, varis, bronza.

Gamybos būdas

Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Daromos vienalizdės, dvilizdės, trilizdės, keturlizdės, penkių lizdų. Pastatomos, kabinamos, nešiojamos. Pagrindas apvalus, trikampis, keturkampis (laiptuotas) kūgio, dubenėlio formos. Gali būti su kojelėmis. Stiebas apvalus, cilindriškas, kolonos formos, briaunuotas, profiliuotas, su įsmaukomis. Šakos (2–5) su lizdeliu (apvaliu, cilindrišku, taurės formos, atlenkta briaunele). Smeigas žvakei užmauti.

Puošyba

Stiebas gali būti ažūrinis. Dekoruojamos augaliniais, gyvūniniais, geometriniais ornamentais.

Kodas 012GL04.01.03

Šviestuvai (sietynai) (Sritis – Interjeras. Rūšis – Apšvietimo reikmenys). Pakabinamas daugiašakis šviestuvas su žvakėmis ar lempomis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Geležis, alavas, varis, žalvaris.

Gamybos būdas

Liejimas, kalimas, karpymas, lankstymas, montavimas.

Įrankiai

Priekalas, kūjai, replės, kalvės įrengimai – žaizdras, dumplės.

Konstrukcija, forma

Pagrindas – apskritas, figūrinis su įtaisytais lizdeliais (taurės, cilindro formos su atlenktais kraštais) žvakėms įstatyti. Gali būti pritvirtintos raitytos (dažniausiai S raidės formos) šakos. Pakabinamas grandinėmis.

Puošyba

Ornamentuotas augaliniais, gyvūniniais motyvais.

013. KARPYMAS

Kodas 013PP01.01.01

Langų užuolaidos (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Langų užuolaidos – juosta, kiauraraštė, be kiauraraščio, 8–30 cm pločio, pritvirtinama prie lango viršaus, kartais tvirtinama ir lango apačioje arba dviem trikampiais, tvirtinamais viršutiniuose langų rėmų kampuose. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

Kodas 013PP01.01.02

Lentynų papuošalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Lentynų papuošalai juosta 20–40 cm pločio, kiauraraštė, be kiauraraščio, iškarpytu pakraščiu. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

Kodas 013PP01.01.03

Paveikslų rėmų apvadai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Paveikslų rėmų apvadai – juostelės 5–10 cm pločio kiauraraštės, be kiauraraščio iškarpytais pakraščiais, viduriu mediniams rėmams apklijuoti. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

Kodas 013PP01.01.04

Eglučių papuošalai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Eglučių papuošalai – žvaigždutės, snaigės, angeliukai, kiauraraščiai, be kiauraraščio. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

Kodas 013PP01.01.05

Paveikslai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Paveikslai – įvairaus dydžio peizažai, ornamentinės kompozicijos, natiurmortai, figūrinės, peizažinės, architektūrinės kompozicijos. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus antroje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

Kodas 013PP01.01.06

Servetėlės (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Servetėlės kvadratinės, kraštai, vienas kampas iškarpomi. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

Kodas 013PP01.01.07

Lempų gaubtai (Sritis – Interjeras. Rūšis – Popieriaus karpiniai). Iš popieriaus iškarpytas meninio taikomojo ir (ar) vaizduojamojo pobūdžio dirbinys interjerui puošti. Lempų gaubtas – juosta ~ 20 cm pločio, kiauraraštė, be kiauraraščio, tvirtinama prie gaubto lanko, nusileidžianti, kraštai iškarpyti kuteliais – smulkiomis juostelėmis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Plonas, baltas ar spalvotas (geltonas, raudonas, mėlynas) popierius.

Karpymo būdas

Karpymas žirklėmis, pjaustymas peiliuku. Popierius karpomas sulankstytas per pusę (gali būti lankstomas kelis kartus) išilgai, skersai, improvizuojant, be išankstinio piešinio arba nusipiešus kitoje popieriaus pusėje norimą piešinį. Karpinio forma – stačiakampė, trikampė, ovalo, apskritimo.

Ornamentai

Ornamentai iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto. Vyrauja geometriniai ir augaliniai motyvai: kryputės, dantukai, rombai, trikampiai, ovalai, trapecijos, žvaigždutės, saulutės, eglutės, lelijų žiedai. Rašto elementai sugrupuoti pagal vertikalią ašį, horizontaliomis (viena ar keliomis) eilėmis. Raštai išdėstomi pavieniui horizontaliomis, įkypomis juostomis iš ritmiškai pasikartojančių iškirptų ornamentų ir nekarpyto popieriaus ploto.

014. KEPIMAS

Kodas 014AG05.01.01

Paprasta ruginė duona (Sritis – Maistas. Rūšis – Duona). Rupių miltų kepalais kepamas valgis. Regioniniai ypatumai nebūdingi.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, vanduo.

Priedai

Kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai.

Rauginimo būdas

Rauginama mediniuose duonkubiliuose. Ištirpinamas nuo praėjusio kepimo kubile paliktas duonos tešlos gumulėlis, įpilama drungno vandens, supilama 1/3 miltų kiekio, išmaišoma, uždengiama ir šiltoje patalpoje rauginama 14–16 val.

Kepimo technologija

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 2–3 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

Įrankiai ir įrenginiai

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Forma

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Skonis, spalva

Saldžiarūgštė, jaučiamas priedų (ajerų, kmynų) skonis. Viduje rusvos spalvos, išorėje – apgaubta tamsiai ruda plutele.

Kodas 014AG05.01.02

Plikyta duona (Sritis – Maistas. Rūšis – Duona). Plikytų miltų kepalais kepamas valgis.

Aukštaitija

Dzūkija

Suvalkija

Žemaitija

Mažoji Lietuva

Žaliava

Ruginiai miltai, vanduo

Ruginiai miltai, vanduo

Ruginiai miltai, vanduo

Ruginiai miltai, vanduo

Ruginiai miltai, vanduo

Priedai

Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.

Kartais ruginiai miltai atminkomi kvietiniais miltais

Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.

Kartais ruginiai miltai atminkomi grikiniais miltais

Kvietiniai miltai, kmynai, druska, džiovinti kopūsto ar klevo lapai, ajerai

Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.

Kmynai, druska, džiovinti klevo ar kopūsto lapai, ajerai.

 

 

Rauginimo būdas

Miltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.

Miltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.

Miltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.

Miltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.

Miltai užplikomi duonkubilyje karštu vandeniu. Po 3–4 val. apsalęs plikinys užraugiamas natūraliu duonos raugu. Rauginama iki 3 dienų.

Kepimo technologija

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

Vestuvinė duona puošiama įspaustais ornamentais.

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

Vestuvinė duona puošiama įspaustais ornamentais.

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

 

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

 

Į raugą supilami miltai, kartais dedama kmynų, viskas gerai išminkoma. 3–4 val. kildinama. Formuojami kepalai, dedami ant medinės ližės, apklotos džiovintais kopūsto ar klevo lapais, ajerais. Kartais ližė apibarstoma miltais. Kepalų šonuose padaromi pirštų įspaudimai, viršus kartais apibarstomas kmynais. Kepama labai gerai iškūrentoje krosnyje apie 2–3 val. (priklausomai nuo kepalo dydžio). Iškepusi duona sudedama ant medinio stalo, suvilgoma vandeniu, uždengiama drobule, atvėsinama. Ajerai ar lapai nenuplėšiami iki valgymo (saugo duonos aromatą ir apsaugo nuo pelijimo).

 

Įrankiai ir įrengimai

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Mediniai duonkubiliai, medinė ližė, malkom kūrenama duonkepė krosnis, mentelė maišymui, skujinė, žarsteklis.

Forma

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.

Pailgi arba apvalūs, dažniausiai 2–3 kg dydžio kepalai.