1995 m. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL ŽVEJYBOS LAIVŲ PERSONALO RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ

 

1 straipsnis

Bendrieji įsipareigojimai

 

1. Šalys įsipareigoja įgyvendinti Konvencijos ir jos priedo, kuris yra neatskiriama šios Konvencijos dalis, nuostatas. Kiekviena nuoroda į Konvenciją taip pat yra nuoroda ir į jos priedą.

2. Šalys įsipareigoja paskelbti bet kokius įstatymus, potvarkius, įsakymus ar taisykles ir imtis bet kokių kitų veiksmų, kurių gali prireikti visapusiškai ir galutinai įgyvendinant Konvenciją, kad užtikrintų, jog gyvybės ir turto apsaugos jūroje ir jūros aplinkos apsaugos požiūriu jūrų žvejybos laivų personalas turėtų tinkamą kvalifikaciją ir būtų tinkamai pasirengęs atlikti savo pareigas.

 

2 straipsnis

Apibrėžtys

 

Šioje Konvencijoje, jei aiškiai nenustatyta kitaip:

1. Šalis – valstybė, kuriai Konvencija įsigaliojo.

2. Administracija – Šalies, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, Vyriausybė.

3. Pažymėjimas – galiojantis dokumentas, kad ir kaip jis būtų vadinamas, išduotas ar pripažįstamas pagal Konvencijos nuostatas, suteikiantis jo turėtojui teisę eiti pareigas, kaip nustatyta šiame dokumente arba kaip leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus.

4. Atestuotas – tinkamai gavęs pažymėjimą asmuo.

5. Organizacija – Tarptautinė jūrų organizacija.

6. Generalinis sekretorius – Organizacijos generalinis sekretorius.

7. Žvejybos laivas arba laivas – bet koks laivas, komerciškai naudojamas žuvims ar kitiems gyviems jūros ištekliams gaudyti.

8. Jūrų žvejybos laivas – žvejybos laivas, išskyrus tuos, kurie plaukioja tik vidaus vandenimis arba uždarais ar greta esančiais vandenimis ar vandens plotais, kuriems taikomos uosto taisyklės.

 

3 straipsnis

Taikymo sritis

 

Konvencija taikoma jūrų žvejybos laivuose, kurie turi teisę plaukioti su Šalies vėliava, dirbančiam personalui.

 

4 straipsnis

Informacijos teikimas

 

Kiekviena Šalis Generaliniam sekretoriui perduoda tokią informaciją:

1) priemonių, kurių Šalis ėmėsi siekdama visapusiškai ir galutinai įgyvendinti Konvencijos nuostatas, ataskaitą, pridėdama pažymėjimų, išduotų vadovaujantis Konvencija, pavyzdžius ir

2) kitą informaciją, kuri nurodyta ar nustatyta I/5 taisyklėje.

 

5 straipsnis

Kitos tarptautinės sutartys ir jų aiškinimas

 

1. Visos anksčiau Šalių sudarytos ir galiojančios tarptautinės sutartys, konvencijos ir susitarimai, susiję su žvejybos laivų personalo rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvais, ir toliau visapusiškai galioja jų galiojimo laikotarpiu, jei jos taikomos:

1.1. žvejybos laivų personalui, kuriam netaikoma ši Konvencija, ir

1.2. žvejybos laivų personalui, kuriam ši Konvencija taikoma, kai tai susiję su klausimais, kurie joje aiškiai nenustatyti.

2. Tačiau tiek, kiek tokios tarptautinės sutartys, konvencijos ar susitarimai prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms, Šalys privalo peržiūrėti savo įsipareigojimus pagal šias tarptautines sutartis, konvencijas ar susitarimus siekdamos užtikrinti, kad nebūtų prieštaravimų tarp minėtų įsipareigojimų ir jų įsipareigojimų pagal šią Konvenciją.

3. Visiems klausimams, kurie nėra aiškiai nustatyti šioje Konvencijoje, taikomi Šalių teisės aktai.

 

6 straipsnis

Atestavimas

 

Žvejybos laivų personalas atestuojamas pagal šios Konvencijos priedo1 nuostatas.

 

7 straipsnis

Nacionaliniai reikalavimai

 

1. Kiekviena Šalis nustato tvarką ir procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio jos išduoto pažymėjimo ar patvirtinimo turėtojo nekompetentingumo, veiksmų ar neveikimo atvejo, apie kuriuos buvo pranešta ir dėl kurių šiems turėtojams vykdant jų pažymėjimuose nurodytas pareigas galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje arba jūros aplinkai, taip pat tokių pažymėjimų atėmimo ir jų galiojimo sustabdymo ar panaikinimo dėl minėtos priežasties, taip pat ir siekiant užkirsti kelią sukčiavimui, tvarką ir procedūras.

2. Kiekviena Šalis skiria nuobaudas arba taiko drausmines sankcijas tais atvejais, kai su jos vėliava turintys teisę plaukioti laivai arba jos tinkamai atestuotas žvejybos laivų personalas nesilaiko vykdant Konvencijos reikalavimus taikytinų nacionalinės teisės aktų.

3. Tokios nuobaudos ir drausminės sankcijos pirmiausia skiriamos ir taikomos, jeigu:

3.1. laivo savininkas, savininko atstovas arba kapitonas priėmė į darbą asmenį, neturintį pagal Konvenciją privalomo pažymėjimo;

3.2. kapitonas leido asmeniui, neturinčiam pagal šias taisykles privalomo atitinkamo pažymėjimo arba lengvatinio leidimo, atlikti bet kokias funkcijas arba eiti bet kokias pareigas, kurias atlikti arba kurias eiti leidžiama tik atitinkamą pažymėjimą turinčiam asmeniui, arba

3.3. asmuo apgaule arba pasinaudojęs suklastotais dokumentais įsidarbino, kad atliktų bet kokias funkcijas arba eitų bet kokias pareigas, kurias atlikti ir kurias eiti pagal šias taisykles leidžiama tik pažymėjimą arba lengvatinį leidimą turinčiam asmeniui.

4. Šalis, kurios jurisdikcijai priklauso koks nors laivo savininkas, savininko atstovas arba koks nors asmuo, dėl kurių yra aiškus pagrindas manyti, jog jie yra atsakingi už akivaizdžius 3 dalyje nurodytus Konvencijos pažeidimus arba turi duomenų apie tokius pažeidimus, bet kuriai Šaliai, pranešusiai, jog ji ketina pradėti jos jurisdikcijai priklausantį procesą, teikia visokeriopą įmanomą pagalbą.

 

8 straipsnis

Kontrolė

 

1. Žvejybos laivams esant kitos Šalies uoste kontrolę juose vykdo pareigūnai, tinkamai tos Šalies įgalioti tikrinti, ar visi laive dirbantys asmenys, kurie pagal šią Konvenciją privalo būti atestuoti, turi atitinkamus pažymėjimus arba lengvatinius leidimus.

2. Nepašalinus trūkumų, išvardytų I/4 taisyklės 3 dalyje, kurie kelia grėsmę asmenims, turtui ar aplinkai, kontrolę vykdanti Šalis imasi veiksmų siekdama užtikrinti, kad laivas neišplauktų, jeigu trūkumai nebus pašalinti ir kol jie nėra pašalinti taip, kad būtų pašalinta grėsmė. Informacija apie veiksmus, kurių buvo imtasi, nedelsiant perduodama Generaliniam sekretoriui ir Administracijai.

 

_____________

1 Priedas – tai JRAB-Ž I–IV skyrių taisyklės.

 

3. Vykdant kontrolę:

3.1. dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti, kad laivas nebus be pagrindo sulaikytas ar gaišinamas. Jei laivas yra be pagrindo sulaikomas ar gaišinamas, jis turi teisę gauti kompensaciją dėl bet kokių dėl tokio sulaikymo ar gaišinimo atsiradusių nuostolių, ir

3.2. veiksmų laisvė, leidžiama užsienio žvejybos laivų personalui, negali būti mažesnė nei veiksmų laisvė, leidžiama laivų, plaukiojančių su uosto valstybės vėliava, personalui.

4. Šis straipsnis taikomas, kai reikia užtikrinti, kad laivai, turintys teisę plaukioti su valstybės, kuri nėra Šalis, vėliava, nebūtų traktuojami palankiau už laivus, turinčius teisę plaukioti su Šalies vėliava.

 

9 straipsnis

Techninio bendradarbiavimo skatinimas

 

1. Pasitardamos su Organizacija ir jos padedamos, Konvencijos Šalys skatina paramos teikimą toms valstybėms, kurios prašo techninės pagalbos tam, kad galėtų:

1.1. mokyti administracinį ir techninį personalą;

1.2. steigti žvejybos laivų personalo mokymo įstaigas;

1.3. aprūpinti mokymo įstaigas įranga ir pagalbinėmis priemonėmis;

1.4. sudaryti tinkamas mokymo programas, apimančias ir praktinį mokymą jūrų žvejybos laivuose, ir

1.5. sudaryti sąlygas įgyvendinti kitas priemones ir planus, padedančius kelti žvejybos laivų personalo kvalifikaciją, pageidautina, nacionaliniu, subregioniniu ar regioniniu lygmeniu, taip pat padedančius siekti Konvencijos tikslų ir uždavinių atsižvelgiant į specialius besivystančiųjų šalių poreikius.

2. Organizacija, savo ruožtu, deda pastangas siekdama minėtų tikslų, jei reikia, konsultuodamasi arba kartu su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma su Tarptautine darbo organizacija ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija.

 

10 straipsnis

Pakeitimai

 

1. Konvenciją galima keisti vadovaujantis bet kuria iš dviejų šiame straipsnyje nustatytų procedūrų.

2. Konvencijos keitimas po svarstymo Organizacijoje:

2.1. Bet kuris Šalies pasiūlytas pakeitimas pateikiamas Generaliniam sekretoriui, kuris jį išplatina visoms Organizacijos narėms, visoms Šalims ir, atitinkamai, Tarptautinės darbo tarnybos ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniams direktoriams bent prieš šešis mėnesius iki pakeitimo svarstymo.

2.2. Bet kuris pakeitimas, pasiūlytas ir išplatintas kaip nustatyta pirmiau, teikiamas svarstyti Organizacijos Jūrų saugumo komitetui.

2.3. Šalys, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra Organizacijos narės, turi teisę dalyvauti Jūrų saugumo komiteto posėdžiuose svarstant ir tvirtinant pakeitimus.

2.4. Pakeitimai patvirtinami dviejų trečdalių Jūrų saugumo komiteto posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių balsų dauguma, išplečiant Šalių teises, kaip nustatyta šio straipsnio 2.3 dalyje (toliau – išplėstas Jūrų saugumo komitetas), jei balsuojant posėdyje dalyvauja bent trečdalis Šalių.

2.5. Apie vadovaujantis 2.4 dalimi patvirtintus pakeitimus Generalinis sekretorius praneša visoms Šalims.

2.6. Laikoma, kad straipsnio pakeitimui buvo pritarta tą dieną, kai jam pritarė du trečdaliai Šalių.

2.7. Laikoma, kad priedo pakeitimui ar priedo priedėlio pakeitimui pritarta:

2.7.1. praėjus dvejiems metams nuo jo patvirtinimo arba

2.7.2. praėjus kitokiam laikotarpiui, ne trumpesniam nei vienų metų, jei tvirtindama pakeitimą taip nusprendė dviejų trečdalių išplėsto Jūrų saugumo komiteto posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma. Jeigu per nurodytą laikotarpį daugiau negu trečdalis Šalių praneša Generaliniam sekretoriui, kad jos prieštarauja pakeitimui, laikoma, kad tokiam pakeitimui nepritarta.

2.8. Straipsnio pakeitimui pritarusių Šalių atžvilgiu pakeitimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, nuo kurios laikoma, kad pakeitimui pritarta, o kiekvienos Šalies, kuri tokiam pakeitimui pritaria nuo tos dienos, atžvilgiu – praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kai ta Šalis pritarė pakeitimui.

2.9. Priedo ar priedo priedėlio pakeitimas visoms Šalims, išskyrus tas, kurios prieštarauja pakeitimui kaip nustatyta 2.7 dalyje ir kurios tokio prieštaravimo neatsiėmė, įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, nuo kurios laikoma, kad pakeitimui pritarta. Tačiau iki nustatytos įsigaliojimo datos bet kuri Šalis gali pranešti Generaliniam sekretoriui, kad ji nevykdys to pakeitimo laikotarpį, ne ilgesnį nei vieni metai nuo pakeitimo įsigaliojimo datos arba tokį ilgesnį laikotarpį, kurį tvirtindama pakeitimą nustatė dviejų trečdalių išplėsto Jūrų saugumo komiteto posėdyje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma.

3. Konvencijos keitimas rengiant konferenciją:

3.1. Vienai Šaliai kartu su bent trečdaliu Šalių paprašius, Organizacija sušaukia – kartu arba pasitarusi su Tarptautinės darbo tarnybos ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniais direktoriais – Šalių konferenciją šios Konvencijos pakeitimams svarstyti.

3.2. Apie kiekvieną pakeitimą, kurį konferencijoje patvirtina dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių dauguma, Generalinis sekretorius praneša visoms Šalims siūlydamas jam pritarti.

3.3. Išskyrus tuos atvejus, kai konferencijoje nusprendžiama kitaip, laikoma, kad pakeitimui pritarta ir kad jis įsigalioja vadovaujantis atitinkamai 2.6 ir 2.8 dalyse arba 2.7 ir 2.9 dalyse nustatyta tvarka, jei tose dalyse pateikiamos nuorodos į išplėstą Jūrų saugumo komitetą reikš nuorodas į konferenciją.

4. Visi pareiškimai apie pritarimą arba prieštaravimą pakeitimams ar visi pagal 2.9 dalį teikiami pranešimai pateikiami raštu Generaliniam sekretoriui, kuris informuoja visas Šalis apie tokių pareiškimų ar pranešimų pateikimą ir jų gavimo datą.

5. Generalinis sekretorius praneša visoms Šalims apie visus įsigaliojančius pakeitimus kartu nurodydamas kiekvieno pakeitimo įsigaliojimo datą.

 

11 straipsnis

Konvencijos pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas prie jos

 

1. Ši Konvencija teikiama pasirašyti nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 1996 m. rugsėjo 30 d. Organizacijos būstinėje, vėliau prie jos galima prisijungti. Valstybės gali tapti Konvencijos Šalimis:

1.1. ją pasirašydamos be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos, arba

1.2. ją pasirašydamos su ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo sąlyga, vėliau ją ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos, arba

1.3. prie jos prisijungdamos.

2. Konvencija ratifikuojama, priimama, patvirtinama arba prie jos prisijungiama deponuojant tuo tikslu dokumentą Generaliniam sekretoriui.

 

12 straipsnis

Įsigaliojimas

 

1. Konvencija įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo dienos, kurią ne mažiau kaip 15 valstybių arba ją pasirašė be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygos, arba deponavo reikalingus ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus, kaip nustatyta 11 straipsnyje.

2. Valstybėms, kurios deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą po to, kai buvo įvykdyti Konvencijos įsigaliojimo reikalavimai, bet iki įsigaliojimo datos, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ar prisijungimas įsigalioja Konvencijos įsigaliojimo dieną arba praėjus trims mėnesiams nuo dokumento deponavimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

3. Valstybėms, kurios deponavo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą po Konvencijos įsigaliojimo datos, Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo dokumento deponavimo datos.

4. Praėjus datai, nuo kurios laikoma, kad buvo pritarta Konvencijos pakeitimui pagal 10 straipsnį, bet koks deponuotas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas galioja su pakeitimais.

 

13 straipsnis

Denonsavimas

 

1. Praėjus penkeriems metams nuo datos, kurią Konvencija įsigaliojo Šaliai, ta Šalis gali bet kuriuo metu Konvenciją denonsuoti.

2. Konvencija denonsuojama pateikiant rašytinį pranešimą Generaliniam sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo tada, kai Generalinis sekretorius gavo pranešimą apie denonsavimą arba pasibaigus bet kokiam kitam ilgesniam laikotarpiui, kuris gali būti nurodytas pranešime.

 

14 straipsnis

Depozitaras

 

1. Konvencija deponuojama Organizacijos Generaliniam sekretoriui (toliau – depozitaras).

2. Depozitaras:

2.1. visų šią Konvenciją pasirašiusių ar prie jos prisijungusių valstybių Vyriausybėms praneša:

2.1.1. apie kiekvieną naują Konvenciją pasirašiusią Šalį arba ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, kartu pranešdamas ir pasirašymo ar deponavimo datą;

2.1.2. Konvencijos įsigaliojimo datą;

2.1.3. apie kiekvieno Konvencijos denonsavimo dokumento deponavimą, kartu pranešdamas pranešimo apie denonsavimą gavimo datą ir denonsavimo įsigaliojimo datą, ir

2.2. patvirtintas tikras Konvencijos kopijas nusiunčia visų šią Konvenciją pasirašiusių ar prie jos prisijungusių valstybių Vyriausybėms.

3. Kai tik Konvencija įsigalioja, depozitaras nusiunčia patvirtintą tikrą jos kopiją Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kad būtų galima ją užregistruoti ir paskelbti, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnyje.

 

15 straipsnis

Kalbos

 

Ši Konvencija priimta vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti atitinkamų Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų liepos septintą dieną Londone.

 

_________________

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

I/1 taisyklė

Apibrėžtys

 

Šiame priede:

1. Taisyklės – taisyklės, išdėstytos Konvencijos priede.

2. Patvirtinta – tai, kas yra Šalies pagal šias taisykles patvirtinta.

3. Kapitonas – žvejybos laivui vadovaujantis asmuo.

4. Vadovaujantis specialistas – įgulos narys, bet ne kapitonas, paskirtas eiti pareigas pagal nacionalinę teisę ar taisykles arba, jei tokio paskyrimo nėra, einantis šias pareigas pagal kolektyvinę sutartį arba papročius.

5. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas – vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka šios Konvencijos II/2 arba II/4 taisyklės reikalavimus.

6. Mechanikas – vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka šios Konvencijos II/5 taisyklės reikalavimus.

7. Vyriausiasis mechanikas – vyriausias pagal pareigas mechanikas, atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą.

8. Antrasis mechanikas – mechanikas, kuris pagal pareigas yra viena pakopa žemesnis už vyriausiąjį mechaniką ir yra atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą, jei vyriausiasis mechanikas nebegali eiti savo pareigų.

9. Radijo operatorius – asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą, Administracijos išduotą arba jos pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

10. Radijo ryšio reglamentas – Radijo ryšio reglamentas, kuris yra naujausios Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos konvencijos priedas arba yra tokiu laikomas ir kuris gali galioti bet kuriuo metu.

11. 1978 m. JRAB konvencija – 1978 m. Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų su pakeitimais.

12. 1993 m. Toremolinoso protokolas – 1977 m. Toremolinoso tarptautinės konvencijos dėl žvejybos laivų saugumo 1993 m. Toremolinoso protokolas.

13. Variklių galia – didžiausias bendras ilgalaikis visų pagrindinių laivo eigos variklių galingumas, išreikštas kilovatais ir nurodytas laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente.

14. Riboto plaukiojimo vandenys – vandenys netoli Šalies kaip jos Administracija yra šią sąvoką apibrėžusi, kuriuose, kaip laikoma, užtikrinamas tam tikras saugumas, leidžiantis nustatyti žemesnius žvejybos laivų kapitonų ir vadovaujančių specialistų atestavimo ir kvalifikacijos jiems suteikimo normatyvus, negu už apibrėžtų ribų dirbantiems žvejybos laivų kapitonams ir vadovaujantiems specialistams. Apibrėždama riboto plaukiojimo vandenų teritoriją Administracija atsižvelgia į Organizacijos parengtas gaires.

15. Neriboto plaukiojimo vandenys – vandenys už riboto plaukiojimo vandenų teritorijos ribų.

16. Ilgis – tai ne mažesniame kaip 85 proc. teoriniame borto aukštyje nuo kilio viršaus 96 proc. išmatuoto visos vaterlinijos ilgio arba ilgis išilgai tos vaterlinijos nuo forštevenio priešakio iki vairo ašies, jeigu šis ilgis yra didesnis. Su kilio nuosvyriu laivagalyje suprojektuotuose laivuose, matuojant laivo ilgį, vaterlinija yra lygiagreti su konstrukcine vaterlinija.

17. Teorinis borto aukštis – vertikalus atstumas, matuojamas nuo kilio linijos iki darbo denio viršutinio bimso krašto prie laivo borto.

 

I/2 taisyklė

Taikymo sritis

 

Jei Šalies Administracija laiko, kad visų II/3, II/4 ir II/5 taisyklių reikalavimų, taip pat reikalavimo, kad trumpesniame nei 45 metrų ilgio žvejybos laive tik iš savo uostų dirbantis ir savo riboto plaukiojimo vandenų teritorijoje žvejojantis personalas vartotų anglų kalbą, taikymas yra nepagrįstas ar sunkiai įgyvendinamas, ji gali nuspręsti, kurios iš šių taisyklių visiškai ar iš dalies neturėtų būti taikomos tokiam personalui, nenukrypstant nuo Konvencijoje nustatytų saugos principų. Tokiu atveju atitinkama Administracija praneša Generaliniam sekretoriui išsamią informaciją apie priemones, susijusias su tokio personalo rengimu ir atestavimu, kurių ji ėmėsi.

 

I/3 taisyklė

Pažymėjimai ir jų patvirtinimas

 

1. Pažymėjimai žvejybos laivų darbuotojams išduodami tik tada, kai tie darbuotojai atitinka šiose taisyklėse nustatytus reikalavimus dėl stažo, amžiaus, sveikatos būklės, pasirengimo, kvalifikacijos ir egzaminų.

2. Pagal 1 dalį Šalies išduotą pažymėjimą ta Šalis patvirtina taip paliudydama, kad pažymėjimas išduotas laikantis 1 arba 2 priedėlyje nustatytos formos.

3. Pažymėjimai ir jų patvirtinimai pildomi išduodančios valstybės oficialiąja kalba (kalbomis). Jeigu pildoma ne anglų kalba, pateikiamas ir vertimas į anglų kalbą.

4. Dėl radijo operatorių Šalys gali:

4.1. išduodamos Radijo ryšio reglamentą atitinkantį pažymėjimą, į egzaminus įtraukti papildomas pagal II/6 taisyklę privalomas žinias arba,

4.2. išduodamos atskirą pažymėjimą, jame nurodyti, jog jo turėtojas yra įgijęs papildomų žinių, reikalaujamų pagal II/6 taisyklę.

5. Kitos Šalies institucijos arba jos įgaliojimu išduotą pažymėjimą pagal 7 taisyklę pripažinusi Administracija, paliudydama to pažymėjimo pripažinimą, išduoda patvirtinimą laikydamasi 3 priedėlyje nustatytos formos.

6. Patvirtinimas nustoja galioti, kai tik baigiasi patvirtinamo pažymėjimo galiojimo laikas arba pažymėjimą išdavusi Šalis jį atima, sustabdo jo galiojimą arba jį panaikina, taip pat bet kuriuo atveju praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo jo išdavimo datos.

7. Kiekvienas pagal 1978 m. JRAB konvencijos nuostatas išduotas tinkamas pažymėjimas, suteikiantis teisę jo turėtojui eiti vyriausiojo mechaniko, mechaniko ar radijo operatoriaus pareigas, laikomas tinkamu pažymėjimu pagal 1 dalį darbui žvejybos laivuose.

8. Atsižvelgiant į pagal 1, 2 ir 3 priedėlius leidžiamus variantus, Administracijos gali naudoti ir kitokią formą nei nurodyta tuose priedėliuose, jeigu joje pateikiami bent jau reikalingi duomenys, kurie įrašomi lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis.

 

I/4 taisyklė

Kontrolės procedūros

 

1. Kontrolė, kurią pagal 8 straipsnį vykdo tinkamai tam įgaliotas pareigūnas, apsiriboja šiomis procedūromis:

1.1. patikrinimu, ar visas žvejybos laive dirbantis personalas, kurį pagal šią Konvenciją yra privaloma atestuoti, turi reikiamus pažymėjimus ar lengvatinius leidimus. Tokie pažymėjimai priimami, nebent būtų akivaizdus pagrindas manyti, kad pažymėjimas gautas apgaule arba kad pažymėjimo turėtojas nėra tas pats asmuo, kuriam pažymėjimas išduotas, ir

1.2. įvertinimu, ar žvejybos laivo personalas tikrai sugeba laikytis Konvencijos budėjimo normatyvų, jei yra akivaizdus pagrindas manyti, kad šių normatyvų nesilaikoma, nes:

1.2.1. laivas su kuo nors susidūrė arba užplaukė ant seklumos ar kranto arba

1.2.2. laivui plaukiant, stovint nuleidus inkarą arba prie krantinės iš jo buvo išmesta ar nutekėjo medžiagų, o tai yra neteisėta pagal tarptautines konvencijas, arba

1.2.3. laivas manevravo netvarkingai arba nesaugiai, taip pažeisdamas Organizacijos patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką ir procedūras, arba

1.2.4. laivas kitais atvejais buvo valdomas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai.

2. Jeigu nustatoma trūkumų pagal 1 dalį, kontrolę vykdantis pareigūnas nedelsdamas apie tai raštu praneša laivo kapitonui ir Administracijai, kad būtų galima imtis atitinkamų veiksmų. Tokiame pranešime reikia pateikti išsamią informaciją apie nustatytus trūkumus ir nurodyti, kokiu pagrindu Šalis nusprendė, kad šie trūkumai kelia grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai.

3. Trūkumais, kurie gali kelti grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai, laikomos aplinkybės, kai:

3.1. asmenys, kurie privalo turėti pažymėjimus, neturi atitinkamų pažymėjimų ar lengvatinių leidimų;

3.2. nesilaikoma Administracijos laivui nustatytos laivavedybos budėjimo arba budėjimo mašinų skyriuje tvarkos;

3.3. budėjimo pamainoje nėra asmens, kurio kvalifikacija tinkama valdyti įrangą, būtiną saugiai vesti laivą, taip pat būtiną saugiam radijo ryšiui ir aplinkos taršos prevencijai, arba

3.4. nėra galimybės reiso pradžioje sudaryti pirmąją budėjimo pamainą ir vėlesnes pamainas iš pakankamai pailsėjusių asmenų.

 

I/5 taisyklė

Informacijos teikimas

 

1. Paprašius Generalinis sekretorius teikia Šalims bet kokią jam pagal 4 straipsnį pateiktą informaciją.

2. Šalis, kuri nepateikia informacijos, būtinos pateikti pagal 4 straipsnį, per dvidešimt keturis mėnesius nuo Konvencijos įsigaliojimo Šaliai datos, neturi teisės naudotis šios Konvencijos suteikiamomis privilegijomis, kol Generalinis sekretorius negaus tos informacijos.

 

I/6 taisyklė

Atestavimo proceso administravimas

 

1. Kiekviena Šalis įsipareigoja sukurti ir naudoti priemonę, kuri padėtų nuolat stebėti ir užtikrinti programos, apimančios tokį teorinį ir praktinį mokymą, koks reikalingas kompetencijos normatyvams pasiekti, veiksmingumą.

2. Kiekviena Šalis įsipareigoja, kiek tai praktiškai įmanoma, tvarkyti registrą ar registrus, kuriuose būtų registruojami visi 3 taisyklėje ir II/1–II/6 taisyklėse nurodyti pažymėjimai ir patvirtinimai, kurie yra išduoti, atnaujinti, kurių galiojimo laikas baigėsi, kurių galiojimas buvo sustabdytas ar atšauktas arba apie kuriuos pranešta, kad jie prarasti, taip pat registruojami išduoti lengvatiniai leidimai, ir įsipareigoja suteikti informaciją apie tokių pažymėjimų, patvirtinimų ir lengvatinių leidimų statusą, kai to prašo kita Šalis.

 

I/7 taisyklė

Pažymėjimų pripažinimas

 

1. Siekdama pagal 3 taisyklę patvirtinimu pripažinti kitos Šalies institucijos arba jos įgaliojimu išduotą pažymėjimą, kiekviena Administracija užtikrina, kad ta Šalis visapusiškai laikytųsi reikalavimų dėl kompetencijos, taip pat pažymėjimų išdavimo ir tvirtinimo normatyvų.

2. Ne Šalies institucijos arba jos įgaliojimu išduoti pažymėjimai nėra pripažįstami.

3. Nepaisant šios taisyklės 1 dalies ir 3 taisyklės 5 dalies reikalavimų, Administracija, jei to reikalaujama pagal aplinkybes, gali leisti asmeniui ne ilgiau kaip tris mėnesius eiti pareigas turinčiame teisę plaukioti su jos vėliava laive, kai jis turi tinkamą ir galiojantį kitos Šalies išduotą pažymėjimą, tačiau dar nepatvirtintą taip, kaip reikalaujama 3 taisyklės 5 dalyje, jei turi būti prieinami patikrinti dokumentiniai įrodymai, jog Administracijai yra paduotas prašymas dėl patvirtinimo.

 

I/8 taisyklė

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

 

1. Kompetencijos pažymėjimas arba darbo stažo pažymėjimas, pagal šią Konvenciją reikalingas einant tam tikras pareigas, kuris prieš įsigaliojant Konvencijai Šalies atžvilgiu išduodamas vadovaujantis tos Šalies įstatymais arba Radijo ryšio reglamentu, pripažįstamas kaip galiojantis einant atitinkamas pareigas įsigaliojus Konvencijai tos Šalies atžvilgiu.

2. Įsigaliojus Konvencijai Šalies atžvilgiu, ji gali ir toliau išduoti kompetencijos pažymėjimus vadovaudamasi savo ankstesne tvarka ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Tokie pažymėjimai pripažįstami galiojančiais pagal Konvenciją. Per šį pereinamąjį laikotarpį tokie pažymėjimai išduodami tik asmenims, kurie pradėjo dirbti jūroje iki Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo konkrečiame laivo skyriuje, su kuriuo ir yra susiję tie pažymėjimai. Šalis užtikrina, kad visi kiti kandidatai pažymėjimams gauti egzaminuojami ir atestuojami vadovaujantis Konvencija.

3. Šalis gali dvejus metus nuo Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo išduoti darbo stažo pažymėjimus žvejybos laivų darbuotojams, kurie neturi nei atitinkamų pažymėjimų pagal Konvenciją, nei pagal jos įstatymus iki Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo išduotų kompetencijos pažymėjimų, bet kurie:

3.1. ėjo pareigas, kurioms jie nori gauti darbo stažo pažymėjimą, ne trumpiau nei trejus metus jūroje per pastaruosius septynerius metus iki Konvencijos tai Šaliai įsigaliojimo;

3.2. pateikė įrodymų, kad jie tas pareigas ėjo patenkinamai, ir

3.3. pateikė Šaliai duomenis, kad jie atitinka sveikatos, įskaitant regėjimą ir klausą, normatyvus atsižvelgiant į jų amžių paraiškos pateikimo metu.

Taikant Konvenciją pagal šios dalies nuostatas išduotas darbo stažo pažymėjimas laikomas lygiaverčiu pagal Konvenciją išduotam pažymėjimui.

 

I/9 taisyklė

Lengvatiniai leidimai

 

1. Administracija, jei tai neginčijamai būtina ir jei, jos nuomone, tai nesukels grėsmės žmonėms, turtui ar aplinkai, gali išduoti lengvatinį leidimą, leidžiantį asmeniui konkrečiame žvejybos laive nurodytą laikotarpį, neviršijantį šešių mėnesių, eiti pareigas, išskyrus radijo operatoriaus pareigas ir išskyrus, kaip nustatyta atitinkamame Radijo ryšio reglamente, kurioms eiti asmuo neturi atitinkamo pažymėjimo, jeigu Administracijai pateikiami įrodymai, jog asmuo, kuriam išduodamas lengvatinis leidimas, turi atitinkamą kvalifikaciją, reikalingą saugiai eiti laisvas pareigas.

2. Lengvatinis leidimas eiti pareigas išduodamas tik asmeniui, kuris yra tinkamai atestuotas eiti viena pakopa žemesnes pareigas. Kai pagal Konvenciją nėra reikalaujama, kad asmuo turėtų pažymėjimą eiti viena pakopa žemesnes pareigas, galima išduoti lengvatinį leidimą asmeniui, kurio kompetencija ir patirtis, Administracijos nuomone, neabejotinai atitinka toms pareigoms keliamus reikalavimus, tačiau jei tas asmuo neturi atitinkamo pažymėjimo, jis privalo išlaikyti Administracijai priimtiną testą, kuris įrodytų, kad tokį lengvatinį leidimą galima saugiai išduoti. Be to, Administracija turi užtikrinti, kad minėtas pareigas kuo skubiau pradėtų eiti asmuo, turintis atitinkamą pažymėjimą.

3. Kiekviena Šalis kasmet po sausio 1 d. kuo skubiau nusiunčia ataskaitą Generaliniam sekretoriui su informacija apie tai, kiek lengvatinių leidimų iš viso buvo išduota eiti kiekvienas pareigas, kurioms reikalingas pažymėjimas, ataskaitą taip pat reikia pateikti, jei nebuvo išduotas nė vienas leidimas.

 

I/10 taisyklė

Lygiavertis išsilavinimas

 

1. Pagal Konvenciją Šalims nedraudžiama išlaikyti ar taikyti kitokias švietimo ir mokymo procedūras, įskaitant mokymą apie darbą jūroje ir darbo laive organizavimą, specialiai pritaikytą pagal technines naujoves ir specialiems laivų tipams, jei žinios apie darbą jūroje, taip pat laivavedybos ir techninio laivų valdymo žinios ir įgūdžiai užtikrins tokį saugos jūroje lygį ir taip užkirs kelią taršai, kad tai bent jau atitiks Konvencijos reikalavimus.

2. Išsamią informaciją apie tokias procedūras būtina pateikti pagal 4 straipsnį teikiamoje ataskaitoje.

 

II SKYRIUS

Kapitonų, vadovaujančių specialistų, mechanikų ir radijo operatorių atestavimas

 

II/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams

 

1. Kiekvienas neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamo 24 metrų ilgio ir ilgesnio žvejybos laivo kapitonas privalo turėti atitinkamą pažymėjimą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma susijusius su regėjimu ir klausa;

2.2. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams, ir turėti patvirtintą ne trumpesnį nei 12 mėnesių laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto arba kapitono darbo ne trumpesniuose nei 12 metrų ilgio žvejybos laivuose stažą. Tačiau Šalis gali leisti pakeisti ne ilgesnį nei šešių mėnesių patvirtinto darbo jūroje stažo laikotarpį laikotarpiu, kai kandidatuojantis asmuo ėjo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas jūrų laivuose, kaip nustatyta 1978 m. JRAB konvencijoje, ir

2.3. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į egzamino (egzaminų) medžiagą reikia įtraukti informaciją, pateiktą šios taisyklės priedėlyje. Jeigu kandidatas turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, išduotą vadovaujantis 1978 m. JRAB konvencijos nuostatomis, per egzaminą jam nereikia vėl atsakyti į priedėlyje išvardytus klausimus, į kuriuos jis jau atsakė siekdamas gauti pažymėjimą pagal minėtą Konvenciją ir gavo teigiamą įvertinimą, leidžiantį eiti to paties arba aukštesnio lygmens pareigas.

 

1 taisyklės priedėlis

Minimalios žinios, reikalingos neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams atestuoti

 

1. Toliau pateikiama mokymo programa apima egzamino, kurį laiko asmenys, kandidatuojantys būti atestuoti kaip neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonai, medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kad kapitonas yra nuolat, taip pat ir per žvejybos operacijas, labiausiai atsakingas už laivo ir įgulos saugą, egzamino pagal šią mokymo programą tikslas yra patikrinti, ar kandidatas tinkamai įsisavino visą pagal programą gautą informaciją, susijusią su laivo ir įgulos sauga.

2. Laivavedyba ir padėties nustatymas

2.1. Reiso planavimas ir laivavedyba bet kokiomis sąlygomis:

2.1.1. taikant tinkamus vandenyno trasos nustatymo metodus;

2.1.2. riboto plaukiojimo vandenyse;

2.1.3. kai reikia, plaukiant per ledą;

2.1.4. kai yra ribotas matomumas;

2.1.5. kai reikia, naudojant eismo atskyrimo schemas ir

2.1.6. potvynių (atoslūgių) ar srovių veikiamose zonose.

2.2. Padėties nustatymas:

2.2.1. stebint dangų;

2.2.2. stebint sausumą, įskaitant gebėjimą panaudoti kranto ženklų ir kitų laivavedybos pagalbinių priemonių, kaip antai, švyturių, bakenų ir plūdurų, koordinates kartu su atitinkamomis diagramomis, pranešimais jūrininkams ir kitais dokumentais, padedančiais įvertinti nustatytų laivo koordinačių tikslumą, ir

2.2.3. naudojant, kiek tai priimtina Šaliai, žvejybos laivuose esančias modernias elektronines laivavedybos priemones, remiantis žiniomis apie jų veikimo principus, apribojimus, paklaidų šaltinius, informacijos iškraipymo atskleidimą ir korekcijos metodus, kad būtų galima tiksliai nustatyti koordinates.

3. Budėjimas

3.1. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ypač su saugia navigacija susijusių II ir IV priedų, turinio ir taikymo išmanymas.

3.2. Žinios apie IV skyriuje nustatytus pagrindinius laivavedybos budėjimo pamainos principus.

4. Radiolokacinė laivavedyba

4.1. Naudojant radaro imitatorių arba, kai jo nėra, manevrinį pultą, įrodyti radiolokacijos principų išmanymą ir gebėjimą valdyti ir naudoti radarus, taip pat aiškinti ir analizuoti iš jų gaunamą informaciją, įskaitant informaciją apie:

4.1.1. radarų veikimui ir tikslumui įtakos turinčius veiksnius;

4.1.2. monitorių ekranų nustatymą ir darbą su jais;

4.1.3. informacijos iškraipymo atskleidimą, apgaulingus atspindžius, jūros paviršiaus atspindžius;

4.1.4. diapazoną ir pelengą;

4.1.5. kritinių atspindžių nustatymą;

4.1.6. kitų laivų kursą ir greitį;

4.1.7. atstumą iki artimiausio laivo, su kuriuo maršrutai susikirs, su kuriuo laivas susitiks, kurį aplenks arba kuris jį aplenks ir kada tai įvyks;

4.1.8. kitų laivų kurso ir greičio pokyčių atskleidimą;

4.1.9. savo laivo kurso arba greičio, arba abiejų, keitimą ir

4.1.10. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, taikymą.

5. Magnetiniai kompasai ir girokompasai

5.1. Gebėjimas, stebint sausumą ir dangų, nustatyti ir taikyti magnetinių kompasų ir girokompasų paklaidas.

6. Meteorologija ir okeanografija

6.1. Žinios apie meteorologinius prietaisus ir jų naudojimą.

6.2. Gebėjimas pritaikyti turimą meteorologinę informaciją.

6.3. Žinios apie įvairių meteorologinių sistemų savybes, įskaitant, Šalies nuožiūra, tropinius ciklonus ir priemones, padedančias išvengti audrų centrų ir pavojingų kvadrantų.

6.4. Žinios apie oro sąlygas, tokias kaip rūkas, kurios gali kelti pavojų laivui.

6.5. Gebėjimas naudotis atitinkamais laivavedybos dokumentais apie potvynius (atoslūgius) ir sroves.

6.6. Gebėjimas apskaičiuoti potvynių ir atoslūgių laiką ir vandens aukštį ir numatyti potvynio srovių kryptį ir greitį.

7. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas

7.1. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas bet kokiomis sąlygomis, įskaitant:

7.1.1. švartavimąsi, atsišvartavimą ir inkaro nuleidimą pučiant bet kokiam vėjui ir bet kokiomis potvynio (atoslūgio) sąlygomis;

7.1.2. manevravimą sekliame vandenyje;

7.1.3. žvejybos laivų valdymą per audrą, įskaitant tinkamo greičio pasirinkimą, ypač susidarius lydinčiosioms bangoms ir plaukiant bakštagu, pagalbą nelaimės ištiktam laivui ar orlaiviui, priemones, užkertančias kelią nevaldomam laivui patekti į jūros įdubą, ir dreifavimo mažinimą;

7.1.4. laivo manevravimą per žvejybos operacijas, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie galėtų turėti nepalankų poveikį laivo saugai per tokias operacijas;

7.1.5. atsargumo priemones manevruojant, kai esant prastam orui reikia nuleisti į vandenį gelbėjimo valtis arba kitas gelbėjimo priemones;

7.1.6. išlikusių gyvųjų priėmimo į laivą iš gelbėjimo valčių arba kitų gelbėjimo priemonių metodus;

7.1.7. kai taikytina, praktines priemones, kurių reikia imtis vedant laivą tarp ledų, ledkalnių ar laive susikaupus ledo;

7.1.8. eismo atskyrimo schemų naudojimą ir manevravimą pagal jas;

7.1.9. laivo vedimo sumažintu greičiu svarbą siekiant, kad nepadarytų žalos laivo priekis ar kilvaterinė banga;

7.1.10. perkeliant žuvį į gamyklos ar kitus laivus ir

7.1.11. papildant kuro atsargas jūroje.

8. Žvejybos laivo sandara ir stovumas

8.1. Bendros žinios apie pagrindinius laivo sandaros elementus ir tikslių jų pavadinimų žinojimas.

8.2. Žinios apie teorijas ir veiksnius, turinčius poveikį diferentui ir stovumui, ir priemones, kurios būtinos saugiam diferentui ir stovumui išlaikyti.

8.3. Gebėjimas naudotis stovumo duomenimis, stovumo ir diferento lentelėmis ir iš anksto apskaičiuotomis eksploatavimo sąlygomis.

8.4. Žinios apie tuščius paviršius ir ledo kaupimosi poveikį, kai taikytina.

8.5. Žinios apie vandens poveikį deniui.

8.6. Žinios apie atsparumo bet kokiam orui ir nelaidumo vandeniui reikšmę.

9. Laimikio tvarkymas ir sukrovimas

9.1. Laimikio, taip pat žvejybos įrangos, sukrovimas ir pritvirtinimas laivuose.

9.2. Pakrovimo ir iškrovimo operacijos, ypatingą dėmesį skiriant įrangos ir laimikio svirimo momentams.

10. Žvejybos laivų jėgainės

10.1. Jūrinių jėgainių žvejybos laivuose eksploatavimo principai.

10.2. Laivo pagalbinė įranga.

10.3. Bendras jūrinės inžinerijos terminų išmanymas.

11. Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimo prietaisai

11.1. Gaisro gesinimo pratybų organizavimas.

11.2. Ugnies klasės ir cheminė sudėtis.

11.3. Gaisro gesinimo sistemos.

11.4. Dalyvavimas patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose.

11.5. Gaisro gesinimo įrangą reglamentuojančių nuostatų išmanymas.

12. Veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais

12.1. Atsargumo priemonės išplukdant laivą į krantą.

12.2. Veiksmai, kurių reikia imtis prieš užplaukiant ir užplaukus ant seklumos.

12.3. Veiksmai, kurių reikia imtis mechanizmams įstrigus į žemę ar kitą kliūtį.

12.4. Ant seklumos užplaukusio laivo plukdymas su pagalba ir be jos.

12.5. Veiksmai, kurių reikia imtis laivams susidūrus.

12.6. Laikinas pramušos užtaisymas.

12.7. Priemonės įgulai apsaugoti ir jos saugai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų atvejais.

12.8. Žalos sumažinimas ir laivo gelbėjimas po gaisro ar sprogimo.

12.9. Laivo apleidimas.

12.10. Vairavimas ekstremaliųjų situacijų atvejais, takelažas, laikinojo vairavimo panaudojimas ir avarinio vairo įrengimo būdai, kai tai praktiškai įmanoma.

12.11. Žmonių gelbėjimas iš nelaimės ištikto arba sudužusio laivo.

12.12. Veiksmai, kai žmogus už borto.

12.13. Kito laivo buksyravimas ir veiksmai, kurių imamasi, kai laivas yra buksyruojamas.

13. Medicininė pagalba

13.1. Pirmosios pagalbos suteikimas.

13.2. Gebėjimas gauti patarimų medicininiais klausimais radijo ryšiu.

13.3. Reikalavimas gerai mokėti naudotis šiais dokumentais:

13.3.1. Tarptautiniu medicinos vadovu laivams ar atitinkamais nacionaliniais dokumentais ir

13.3.2. Tarptautinio signalų kodekso medicinine dalimi.

14. Jūrų teisė

14.1. Tarptautinės jūrų teisės, įtvirtintos tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, kurios turi įtakos konkretiems kapitono įsipareigojimams, visų pirma susijusiems su sauga ir jūros aplinkos apsauga, išmanymas. Ypatingą dėmesį reikia skirti šiems klausimams:

14.1.1. pažymėjimai ir kiti dokumentai, kurie turi būti žvejybos laive pagal tarptautines konvencijas, kaip juos gauti ir kiek laiko jie galioja;

14.1.2. įsipareigojimai pagal atitinkamus 1993 m. Toremolinoso protokolo reikalavimus;

14.1.3. įsipareigojimai pagal atitinkamus 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje V skyriaus reikalavimus;

14.1.4. įsipareigojimai pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, pakeistos jos 1978 m. protokolu, I ir V priedus;

14.1.5. jūrų medicininės deklaracijos ir tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių reikalavimai;

14.1.6. įsipareigojimai pagal 1972 m. Konvenciją dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ir

14.1.7. įsipareigojimai pagal kitus tarptautinius dokumentus, susijusius su laivo ir įgulos sauga.

14.2. Šaliai jos nuožiūra palikta spręsti, kuriuos nacionalinės jūrų teisės aktus reikia išmanyti, tačiau būtina žinoti nacionalines taikytinų tarptautinių sutarčių ir konvencijų įgyvendinimo procedūras.

15. Anglų kalba

Atitinkamos anglų kalbos žinios, leidžiančios kapitonui naudotis jūrlapiais ir kitais laivybos dokumentais, suprasti meteorologinę informaciją ir naudoti kitas su laivo sauga ir eksploatavimu susijusias priemones, taip pat bendrauti su kitais laivais ar pakrantės stotimis. Gebėjimas suprasti ir vartoti TJO standartines bendravimo jūroje frazes.

16. Ryšio palaikymas

16.1. Globalinei avarijų ir saugos jūroje sistemai (angl. GMDSS) reikalingų posistemių ir įrangos saugaus ir veiksmingo naudojimo principų ir pagrindinių veiksnių išmanymas.

16.2. Žinios apie laivavedybos ir meteorologines perspėjimo sistemas ir atitinkamų ryšio paslaugų pasirinkimą.

16.3. Žinios apie nepageidaujamą poveikį, kurį sukelia neteisingas tokios ryšio įrangos naudojimas.

16.4. Jeigu Šalis jau tikrino, kaip kandidatai išmano šiuos klausimus, kai jie siekė būti atestuoti eiti žemesnes pareigas, kandidatams paliekama galimybė nebelaikyti šiuos klausimus apimančio egzamino.

16.5. Gebėjimas Morzės abėcėle perduoti ir priimti šviesos signalus ir naudoti Tarptautinį signalų kodeksą.

17. Gyvybės gelbėjimas

17.1. Žinios apie gelbėjimo priemones ir procedūras.

17.2. Žinios apie veiksmus ekstremaliųjų situacijų atvejais, žmonių patikrinimą pagal sąrašą ir pratybų eigą.

18. Paieška ir gelbėjimas

18.1. Žinios apie Paieškos ir gelbėjimo vadovo prekiniams laivams (angl. MERSAR) taikymą.

19. MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodeksas žvejams ir žvejybos laivams

19.1. Žinios apie MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodekso žvejams ir žvejybos laivams A dalies taikymą.

20. Tinkamumo įrodymo metodai

20.1. Laivavedyba

20.1.1. Mokėjimo naudotis sekstantu, pelorusu, azimutiniu veidrodžiu ir gebėjimo plane pažymėti padėtį, kursą ir pelengą įrodymas.

20.2. 1972 m. Konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, turinio ir taikymo išmanymo įrodymas.

20.2.1. Naudojant mažus modelius, rodančius tikrus signalus ar šviesas, arba naudojant laivavedybos šviesos imitatorių.

20.3. Radarai

20.3.1. Stebint radarų imitatorius arba manevrinius pultus.

20.4. Gaisro gesinimas

20.4.1. Dalyvaujant patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose.

20.5. Ryšio palaikymas

20.5.1. Atliekant praktinį testą.

20.6. Gyvybės gelbėjimas

20.6.1. Dirbant su gelbėjimo priemonėmis, įskaitant gelbėjimo liemenių ir, kai tinkama, gelbėjimo kostiumų apsivilkimą.

 


II/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

 

1. Kiekvienas neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamo 24 metrų ilgio ir ilgesnio žvejybos laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti atitinkamą pažymėjimą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis nei 18 metų;

2.2. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma susijusius su regėjimu ir klausa;

2.3. turėti patvirtintą ne trumpesnį nei dvejų metų darbo jūroje stažą ne trumpesnių nei 12 metrų ilgio žvejybos laivų denio skyriuje. Tačiau Administracija gali leisti darbo jūroje stažą pakeisti ne ilgesniu nei vienų metų specialaus apmokymo laikotarpiu, jei specialaus apmokymo laikotarpis bus bent jau lygiavertis reikalaujamo darbo jūroje stažo laikotarpiui, kurį jis pakeičia, arba patvirtinto darbo jūroje stažo laikotarpiu pagal 1978 m. JRAB konvenciją, kuris įrodomas pateikiant patvirtintą darbo įrašų knygelę;

2.4. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į egzamino (egzaminų) medžiagą reikia įtraukti informaciją, pateiktą šios taisyklės priedėlyje. Jeigu kandidatas turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, išduotą vadovaujantis 1978 m. JRAB konvencijos nuostatomis, per egzaminą jam nereikia vėl atsakyti į priedėlyje išvardytus klausimus, į kuriuos jis jau atsakė siekdamas gauti pažymėjimą pagal minėtą Konvenciją ir gavo teigiamą įvertinimą, leidžiantį eiti to paties arba aukštesnio lygmens pareigas;

2.5. atitikti 6 taisyklės reikalavimus, kurie taikytini atliekant pagal Radijo ryšio reglamentą priskirtas radijo ryšio funkcijas.

 

2 taisyklės priedėlis

Minimalios žinios, reikalingos neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams atestuoti

 

1. Toliau pateikiama mokymo programa apima egzamino, kurį laiko asmenys, kandidatuojantys būti atestuoti kaip neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai, medžiagą.

2. Laivavedyba stebint dangų

Gebėjimas stebint dangaus kūnus nustatyti kompaso paklaidas.

3. Laivavedyba stebint sausumą ir pakrantes

3.1. Gebėjimas nustatyti laivo padėtį:

3.1.1. stebint kranto ženklus;

3.1.2. naudojant laivavedybos pagalbines priemones, įskaitant švyturius, bakenus ir plūdurus, ir

3.1.3. apskaičiuojant laivo kelią atsižvelgiant į vėją, potvynius (atoslūgius), sroves, sraigto apsisukimų per minutę skaičių ir laivo žurnalą.

3.2. Gebėjimas naudoti laivavedybos diagramas ir dokumentus, kaip antai, plaukimo instrukcijas, potvynių (atoslūgių) lenteles, pranešimus jūrininkams ir radijo ryšiu gaunamus su laivavedyba susijusius perspėjimus.

4. Radiolokacinė laivavedyba

4.1. Naudojant radaro imitatorių arba, kai jo nėra, manevrinį pultą, įrodyti radiolokacijos principų išmanymą ir gebėjimą valdyti ir naudoti radarus, taip pat aiškinti ir analizuoti iš jų gaunamą informaciją, įskaitant informaciją apie:

4.1.1. radarų veikimui ir tikslumui įtakos turinčius veiksnius;

4.1.2. monitorių ekranų nustatymą ir darbą su jais;

4.1.3. informacijos iškraipymo atskleidimą, apgaulingus atspindžius, jūros paviršiaus atspindžius;

4.1.4. diapazoną ir pelengą;

4.1.5. kritinių atspindžių nustatymą;

4.1.6. kitų laivų kursą ir greitį;

4.1.7. atstumą iki artimiausio laivo, su kuriuo maršrutai susikirs, su kuriuo laivas susitiks, kurį aplenks arba kuris jį aplenks, ir kada tai įvyks;

4.1.8. kitų laivų kurso ir greičio pokyčių atskleidimą;

4.1.9. savo laivo kurso arba greičio, arba abiejų, keitimą ir

4.1.10. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, taikymą.

5. Budėjimas

5.1. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ypač su saugia navigacija susijusių II ir IV priedų, turinio ir taikymo išmanymas.

5.2. IV skyriuje nustatytų pagrindinių laivavedybos budėjimo pamainos principų išmanymas.

6. Laivo vietos nustatymo ir laivavedybos elektroninės sistemos

Gebėjimas nustatyti laivo vietą, kiek Šaliai atrodo reikalinga, naudojantis elektroninėmis laivavedybos priemonėmis.

7. Meteorologija

7.1. Žinios apie laivo meteorologinius prietaisus ir jų naudojimą.

7.2. Žinios apie įvairių meteorologinių sistemų savybes.

8. Magnetiniai kompasai ir girokompasai

Mokėjimas naudotis kompasais ir susijusia įranga bei juos prižiūrėti.

9. Ryšio palaikymas

9.1. Bendros žinios apie globalinei avarijų ir saugos jūroje sistemai reikalingų posistemių ir įrangos saugaus ir veiksmingo naudojimo principus ir pagrindinius veiksnius.

9.2. Žinios apie laivavedybos ir meteorologines perspėjimo sistemas ir atitinkamų ryšio schemų pasirinkimą.

9.3. Žinios apie nepageidaujamą poveikį, kurį sukelia tokios ryšio įrangos neteisingas naudojimas.

10. Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimo prietaisai

10.1. Žinios apie ugnies klases ir cheminę sudėtį.

10.2. Žinios apie gaisro gesinimo sistemas ir procedūras.

10.3. Dalyvavimas patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose.

11. Gyvybės gelbėjimas

Gebėjimas vadovauti laivo apleidimo pratyboms ir gelbėjimo priemonių ir įrangos, įskaitant dvipusio ryšio radiotelefono aparatą, operacijų išmanymas. Išgyvenimo jūroje metodų išmanymas, dalyvavimas patvirtintuose išgyvenimo jūroje kursuose.

12. Veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais ir žvejybos laivų personalo darbų sauga

MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodekso žvejams ir žvejybos laivams A dalies atitinkamuose skyriuose ir 1993 m. Toremolinoso protokolo priedo VIII skyriuje minimų klausimų išmanymas.

13. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas

13.1. Pagrindinės žinios apie žvejybos laivo manevravimą ir valdymą bet kokiomis sąlygomis, įskaitant:

13.1.1. švartavimąsi, atsišvartavimą, inkaro nuleidimą ir manevravimą jūroje šalia kitų laivų;

13.1.2. manevravimą per žvejybos operacijas, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie galėtų turėti nepalankų poveikį laivo saugai per tokias operacijas;

13.1.3. vėjo, potvynių (atoslūgių) ir srovių poveikį laivo valdymui;

13.1.4. manevravimą sekliame vandenyje;

13.1.5. žvejybos laivų valdymą per audrą;

13.1.6. žmonių gelbėjimą ir pagalbą nelaimės ištiktam laivui ar orlaiviui;

13.1.7. kito laivo buksyravimą ir veiksmus, kai laivas buksyruojamas;

13.1.8. veiksmus, kai žmogus už borto;

13.1.9. kai taikytina, praktines priemones, kurių reikia imtis vedant laivą tarp ledų ar laive susikaupus ledo.

14. Žvejybos laivo sandara

Bendros žinios apie pagrindinius laivo sandaros elementus.

15. Laivo stovumas

Gebėjimas naudotis stovumo duomenimis, stovumo ir diferento lentelėmis ir iš anksto apskaičiuotų eksploatavimo sąlygų duomenimis.

16. Laimikio tvarkymas ir sukrovimas

Žinios, kaip saugiai tvarkyti ir sukrauti laimikį ir kaip šie veiksniai veikia laivo saugą.

17. Anglų kalba

Atitinkamos anglų kalbos žinios, leidžiančios vadovaujančiam specialistui naudotis jūrlapiais ir kitais laivybos dokumentais, suprasti meteorologinę informaciją ir su laivo sauga ir eksploatavimu susijusius pranešimus. Gebėjimas suprasti ir vartoti TJO standartines bendravimo jūroje frazes.

18. Medicininė pagalba

Pirmosios pagalbos suteikimas. Praktinis medicinos vadovų taikymas. Gebėjimas gauti patarimų medicininiais klausimais radijo ryšiu.

19. Paieška ir gelbėjimas

Žinios apie Paieškos ir gelbėjimo vadove prekiniams laivams (angl. MERSAR) nustatytų procedūrų taikymą.

20. Jūros aplinkos taršos prevencija

Žinios apie atsargumo priemones, kurių reikia imtis siekiant užkirsti kelią jūros aplinkos taršai.

21. Tinkamumo įrodymo metodai

Šalis nustato atitinkamų šio priedėlio reikalavimų tinkamumo įrodymo metodus.

 

II/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams

 

1. Kiekvienas riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamo 24 metrų ilgio ir ilgesnio žvejybos laivo kapitonas – jeigu jis neturi pagal 1 taisyklę išduoto pažymėjimo – privalo turėti atitinkamą pažymėjimą, išduotą vadovaujantis bent jau šios taisyklės nuostatomis.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma susijusius su regėjimu ir klausa;

2.2. atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus riboto arba neriboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams, ir turėti patvirtintą ne trumpesnį nei 12 mėnesių laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto arba kapitono darbo ne trumpesniuose nei 12 metrų ilgio žvejybos laivuose stažą. Tačiau Šalis gali leisti pakeisti ne ilgesnį nei šešių mėnesių patvirtinto darbo jūroje stažo laikotarpį laikotarpiu, kai kandidatuojantis asmuo ėjo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pareigas prekiniuose laivuose;

2.3. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į egzamino (egzaminų) medžiagą reikia įtraukti informaciją, pateiktą šios taisyklės priedėlyje.

3. Turėdama omenyje visų laivų ir konstrukcijų, kurios gali būti eksploatuojamos tuose pat riboto plaukiojimo vandenyse, saugą, Šalis privalo atsižvelgti į riboto plaukiojimo vandenis, kuriuos ji apibrėžia pagal I/1 taisyklėje pateiktą apibrėžtį, ir nuspręsti, kokią papildomą informaciją reikia įtraukti į egzamino (egzaminų) medžiagą.

4. Jeigu kandidatas turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, išduotą vadovaujantis 1978 m. JRAB konvencijos nuostatomis, per egzaminą jam nereikia vėl atsakyti į priedėlyje išvardytus klausimus, į kuriuos jis jau atsakė siekdamas gauti pažymėjimą pagal minėtą Konvenciją ir gavo teigiamą įvertinimą, leidžiantį eiti to paties arba aukštesnio lygmens pareigas.

 

3 taisyklės priedėlis

Minimalios žinios, reikalingos riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonams atestuoti

 

1. Toliau pateikiama mokymo programa apima egzamino, kurį laiko asmenys, kandidatuojantys būti atestuoti kaip riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų kapitonai, medžiagą. Atsižvelgiant į tai, kad kapitonas yra nuolat, taip pat ir per žvejybos operacijas, labiausiai atsakingas už laivo ir įgulos saugą, egzamino pagal šią mokymo programą tikslas yra patikrinti, ar kandidatas tinkamai įsisavino visą pagal programą gautą informaciją, susijusią su laivo ir įgulos sauga.

2. Laivavedyba ir padėties nustatymas

2.1. Reiso planavimas ir laivavedyba bet kokiomis sąlygomis:

2.1.1. taikant tinkamus trasos nustatymo metodus;

2.1.2. riboto plaukiojimo vandenyse;

2.1.3. kai reikia, plaukiant per ledą;

2.1.4. kai ribotas matomumas;

2.1.5. kai reikia, naudojant eismo atskyrimo schemas, ir

2.1.6. potvynių (atoslūgių) ar srovių veikiamose zonose.

2.2. Padėties nustatymas:

2.2.1. stebint sausumą, įskaitant gebėjimą panaudoti kranto ženklų ir kitų laivavedybos pagalbinių priemonių, kaip antai, švyturių, bakenų ir plūdurų, koordinates kartu su atitinkamomis diagramomis, pranešimais jūrininkams ir kitais dokumentais, padedančiais įvertinti nustatytų laivo koordinačių tikslumą, ir

2.2.2. naudojant, kiek tai priimtina Šaliai, atitinkamuose žvejybos laivuose įrengtas modernias elektronines laivavedybos priemones.

3. Budėjimas

3.1. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ypač su saugia navigacija susijusių II ir IV priedų, turinio ir taikymo išmanymas.

3.2. IV skyriuje nustatytų pagrindinių laivavedybos budėjimo principų išmanymas.

4. Radiolokacinė laivavedyba

4.1. Šalis sprendžia, ar toliau pateiktą mokymo programos dalį apie radarus įtraukti į bendruosius kapitonų atestavimo reikalavimus. Nusprendusi neįtraukti šios programos dalies į bendruosius reikalavimus, Šalis turi užtikrinti, kad į tą programos dalį būtų atsižvelgta atestuojant riboto plaukiojimo vandenyse plaukiojančių laivų, kuriuose įtaisyta radiolokacinė įranga, kapitonus.

4.2. Naudojant radaro imitatorių arba, kai jo nėra, manevrinį pultą, reikia įrodyti radiolokacijos principų išmanymą ir gebėjimą valdyti ir naudoti radarus, taip pat aiškinti ir analizuoti iš jų gaunamą informaciją, įskaitant informaciją apie:

4.2.1. radarų veikimui ir tikslumui įtakos turinčius veiksnius;

4.2.2. monitorių ekranų nustatymą ir darbą su jais;

4.2.3. informacijos iškraipymo atskleidimą, apgaulingus atspindžius, jūros paviršiaus atspindžius;

4.2.4. diapazoną ir pelengą;

4.2.5. kritinių atspindžių nustatymą;

4.2.6. kitų laivų kursą ir greitį;

4.2.7. atstumą iki artimiausio laivo, su kuriuo maršrutai susikirs, su kuriuo laivas susitiks, kurį aplenks arba kuris jį aplenks, ir kada tai įvyks;

4.2.8. kitų laivų kurso ir greičio pokyčių atskleidimą;

4.2.9. savo laivo kurso arba greičio, arba abiejų, keitimą ir

4.2.10. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, taikymą.

5. Kompasai

5.1. Gebėjimas nustatyti ir pritaikyti kompaso paklaidas.

6. Meteorologija ir okeanografija

6.1. Žinios apie meteorologinius prietaisus ir jų naudojimą.

6.2. Gebėjimas pritaikyti turimą meteorologinę informaciją.

6.3. Žinios apie įvairių meteorologinių sistemų, kurios daro poveikį atitinkamiems riboto plaukiojimo vandenims, savybes (Šalies nuožiūra).

6.4. Gebėjimas įvertinti oro sąlygas, galinčias kelti pavojų laivui, kurios daro poveikį atitinkamiems riboto plaukiojimo vandenims (Šalies nuožiūra).

6.5. Gebėjimas prireikus naudotis atitinkamais laivavedybos dokumentais apie potvynius (atoslūgius) ir sroves.

7. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas

7.1. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas bet kokiomis sąlygomis, įskaitant:

7.1.1. švartavimąsi, atsišvartavimą ir inkaro nuleidimą pučiant bet kokiam vėjui ir bet kokiomis potvynio (atoslūgio) sąlygomis;

7.1.2. manevravimą sekliame vandenyje;

7.1.3. žvejybos laivų valdymą per audrą, įskaitant tinkamo greičio pasirinkimą, ypač susidarius lydinčiosioms bangoms ir plaukiant bakštagu, pagalbą nelaimės ištiktam laivui ar orlaiviui, priemones, užkertančias kelią nevaldomam laivui patekti į jūros įdubą, ir dreifavimo mažinimą;

7.1.4. laivo manevravimą per žvejybos operacijas, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie galėtų turėti nepalankų poveikį laivo saugai per tokias operacijas;

7.1.5. atsargumo priemones manevruojant, kai esant prastam orui reikia nuleisti į vandenį gelbėjimo valtis arba kitas gelbėjimo priemones;

7.1.6. išlikusių gyvųjų priėmimo į laivą iš gelbėjimo valčių arba kitų gelbėjimo priemonių metodus;

7.1.7. kai taikytina, praktines priemones, kurių reikia imtis vedant laivą tarp ledų ar laive susikaupus ledo;

7.1.8. kai taikytina, eismo atskyrimo schemų naudojimą ir manevravimą pagal jas;

7.1.9. laivo vedimo sumažintu greičiu svarbą siekiant, kad nepadarytų žalos laivo priekis ar kilvaterinė banga, ir

7.1.10. perkeliant žuvį į gamyklos ar kitus laivus.

8. Žvejybos laivo sandara ir stovumas

8.1. Bendros žinios apie pagrindinius laivo sandaros elementus ir tikslių jų pavadinimų žinojimas.

8.2. Žinios apie teorijas ir veiksnius, turinčius poveikį diferentui ir stovumui, ir priemones, kurios būtinos saugiam diferentui ir stovumui išlaikyti.

8.3. Gebėjimas naudotis stovumo duomenimis, stovumo ir diferento lentelėmis ir iš anksto apskaičiuotų eksploatavimo sąlygų duomenimis.

8.4. Kai taikytina, žinios apie tuščius paviršius ir ledo kaupimosi poveikį.

8.5. Žinios apie vandens poveikį deniui.

8.6. Gebėjimas įvertinti atsparumo bet kokiam orui ir nelaidumo vandeniui reikšmę.

9. Laimikio tvarkymas ir sukrovimas

9.1. Laimikio, taip pat žvejybos įrangos, sukrovimas ir pritvirtinimas laivuose.

9.2. Pakrovimo ir iškrovimo operacijos, ypatingą dėmesį skiriant įrangos ir laimikio svirimo momentams.

10. Žvejybos laivų jėgainės

10.1. Jūrinių jėgainių žvejybos laivuose eksploatavimo principai.

10.2. Laivo pagalbinė įranga.

10.3. Bendras jūrinės inžinerijos terminų išmanymas.

11. Priešgaisrinė sauga ir gaisro gesinimo prietaisai

11.1. Gaisro gesinimo pratybų organizavimas.

11.2. Ugnies klasės ir cheminė sudėtis.

11.3. Gaisro gesinimo sistemos.

11.4. Dalyvavimas patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose.

11.5. Gaisro gesinimo įrangą reglamentuojančių nuostatų išmanymas.

12. Veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais

12.1. Atsargumo priemonės išplukdant laivą į krantą.

12.2. Veiksmai, kurių reikia imtis prieš užplaukiant ir užplaukus ant seklumos.

12.3. Veiksmai, kurių reikia imtis mechanizmams įstrigus į žemę ar kitą kliūtį.

12.4. Ant seklumos užplaukusio laivo plukdymas su pagalba ir be jos.

12.5. Veiksmai, kurių reikia imtis laivams susidūrus.

12.6. Laikinas pramušos užtaisymas.

12.7. Priemonės įgulai apsaugoti ir jos saugai užtikrinti ekstremaliųjų situacijų atvejais.

12.8. Laivo žalos sumažinimas ir jo gelbėjimas po gaisro ar sprogimo.

12.9. Laivo apleidimas.

12.10. Vairavimas ekstremaliųjų situacijų atvejais, takelažas, laikinojo vairavimo panaudojimas ir avarinio vairo įrengimo būdai, kai tai praktiškai įmanoma.

12.11. Žmonių gelbėjimas iš nelaimės ištikto arba sudužusio laivo.

12.12. Veiksmai, kai žmogus už borto.

12.13. Kito laivo buksyravimas ir veiksmai, kai laivas buksyruojamas.

13. Medicininė pagalba

13.1. Pirmosios pagalbos suteikimas. Gebėti praktiškai pritaikyti medicinos vadovuose pateikiamą informaciją. Žinoti, kaip gauti patarimų medicininiais klausimais radijo ryšiu.

13.2. Gebėjimas praktiškai pritaikyti medicinos vadovuose pateikiamą informaciją. Žinoti, kaip gauti patarimų medicininiais klausimais radijo ryšiu. Be to, remiantis šiomis žiniomis, gebėti imtis veiksmingų priemonių nelaimingų atsitikimų ar ligų, kurių galima tikėtis laive, atveju.

14. Jūrų teisė

14.1. Atsižvelgiant į riboto plaukiojimo vandenis, kaip juos apibrėžia Šalis, reikia išmanyti tarptautinę jūrų teisę, įtvirtintą tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, kurios turi įtakos konkretiems kapitono įsipareigojimams riboto plaukiojimo vandenyse, visų pirma susijusiems su sauga ir jūros aplinkos apsauga.

14.2. Šaliai jos nuožiūra palikta spręsti, kuriuos nacionalinės jūrų teisės aktus reikia išmanyti, tačiau būtina žinoti nacionalines taikytinų tarptautinių sutarčių ir konvencijų įgyvendinimo procedūras.

15. Gyvybės gelbėjimas

Žinios apie žvejybos laivuose turimas gelbėjimo priemones. Gebėti organizuoti laivo apleidimo pratybas ir mokėti naudotis įranga.

16. Paieška ir gelbėjimas

Žinios apie paieškos ir gelbėjimo procedūras.

17. MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodeksas žvejams ir žvejybos laivams, A dalis

MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodekso žvejams ir žvejybos laivams skyriai, kuriuos, Šalių manymu, būtina išmanyti.

18. Tinkamumo įrodymo metodai

Šalis nurodo tinkamumo pagal atitinkamus šio priedėlio reikalavimus įrodymo metodus.

 

II/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

 

1. Kiekvienas riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamo 24 metrų ilgio ir ilgesnio žvejybos laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti arba pažymėjimą, išduotą pagal 2 taisyklę, arba atitinkamą pažymėjimą, išduotą bent jau pagal šios taisyklės nuostatas.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis nei 18 metų;

2.2. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma susijusius su regėjimu ir klausa;

2.3. turėti patvirtintą ne trumpesnį nei dvejų metų darbo jūroje stažą ne trumpesnių nei 12 metrų ilgio žvejybos laivų denio skyriuje. Tačiau Administracija gali leisti darbo jūroje stažą pakeisti ne ilgesniu nei vienų metų specialaus apmokymo laikotarpiu, jei specialaus apmokymo laikotarpis bus bent jau lygiavertis reikalaujamo darbo jūroje stažo laikotarpiui, kurį jis pakeičia, arba patvirtinto darbo jūroje stažo laikotarpiu pagal 1978 m. JRAB konvenciją, kuris įrodomas pateikiant patvirtintą darbo įrašų knygelę;

2.4. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į egzamino (egzaminų) medžiagą reikia įtraukti informaciją, pateiktą šios taisyklės priedėlyje. Jeigu kandidatas turi galiojantį kompetencijos pažymėjimą, išduotą vadovaujantis 1978 m. JRAB konvencijos nuostatomis, per egzaminą jam nereikia vėl atsakyti į priedėlyje išvardytus klausimus, į kuriuos jis jau atsakė siekdamas gauti pažymėjimą pagal minėtą Konvenciją ir gavo teigiamą įvertinimą, leidžiantį eiti to paties arba aukštesnio lygmens pareigas, ir

2.5. atitikti 6 taisyklės reikalavimus, kurie taikytini atliekant priskirtas radijo ryšio funkcijas pagal Radijo ryšio reglamentą.

 

4 taisyklės priedėlis

 

Minimalios žinios, reikalingos riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams atestuoti

 

1. Toliau pateikiama mokymo programa apima egzamino, kurį laiko asmenys, kandidatuojantys būti atestuoti kaip riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamų 24 metrų ilgio ir ilgesnių žvejybos laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai, medžiagą.

2. Laivavedyba stebint sausumą ir pakrantes

2.1. Gebėjimas nustatyti laivo padėtį:

2.1.1. stebint kranto ženklus;

2.1.2. naudojant laivavedybos pagalbines priemones, įskaitant švyturius, bakenus ir plūdurus, ir

2.1.3. apskaičiuojant laivo kelią, atsižvelgiant į vėją, potvynius (atoslūgius), sroves, greitį pagal sraigto apsisukimų per minutę skaičių ir laivo žurnalą.

2.2. Gebėjimas naudoti laivavedybos diagramas ir dokumentus, kaip antai, plaukimo instrukcijas, potvynių (atoslūgių) lenteles, pranešimus jūrininkams ir radijo ryšiu gaunamus perspėjimus, susijusius su laivavedyba.

3. Radiolokacinė laivavedyba

3.1. Šalis sprendžia, ar toliau pateiktą mokymo programos dalį apie radarus įtraukti į bendruosius laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančių specialistų atestavimo reikalavimus. Nusprendusi neįtraukti šios programos dalies į bendruosius reikalavimus, Šalis turi užtikrinti, kad į tą programos dalį būtų atsižvelgta atestuojant riboto plaukiojimo vandenyse plaukiojančių laivų, kuriuose įtaisyta radiolokacinė įranga, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančius specialistus.

3.2. Naudojant radaro imitatorių arba, kai jo nėra, manevrinį pultą, įrodyti radiolokacijos principų išmanymą ir gebėjimą valdyti ir naudoti radarus, taip pat aiškinti ir analizuoti iš jų gaunamą informaciją, įskaitant informaciją apie:

3.2.1. radarų veikimui ir tikslumui įtakos turinčius veiksnius;

3.2.2. monitorių ekranų nustatymą ir darbą su jais;

3.2.3. informacijos iškraipymo atskleidimą, apgaulingus atspindžius, jūros paviršiaus atspindžius;

3.2.4. diapazoną ir pelengą;

3.2.5. kritinių atspindžių nustatymą;

3.2.6. kitų laivų kursą ir greitį;

3.2.7. atstumą iki artimiausio laivo, su kuriuo maršrutai susikirs, su kuriuo laivas susitiks, kurį aplenks arba kuris jį aplenks, ir kada tai įvyks;

3.2.8. kitų laivų kurso ir greičio pokyčių nustatymą;

3.2.9. savo laivo kurso arba greičio, arba abiejų, keitimą ir

3.2.10. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, taikymą.

4. Budėjimas

4.1. 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje, ypač su saugia navigacija susijusių II ir IV priedų, turinio ir taikymo išmanymas.

4.2. IV skyriuje nustatytų pagrindinių laivavedybos budėjimo principų išmanymas.

5. Laivo vietos nustatymo ir laivavedybos elektroninės sistemos

5.1. Gebėjimas nustatyti laivo vietą, kiek Šaliai atrodo reikalinga, naudojantis elektroninėmis laivavedybos priemonėmis.

6. Meteorologija

6.1. Žinios apie laivo meteorologinius prietaisus ir jų taikymą.

6.2. Žinios apie įvairių meteorologinių sistemų, kurios daro poveikį atitinkamiems riboto plaukiojimo vandenims, savybes.

7. Kompasai

7.1. Gebėjimas nustatyti ir taikyti kompaso paklaidas.

8. Gaisro gesinimas

8.1. Žinios apie gaisro prevenciją ir gaisro gesinimo prietaisų naudojimą.

8.2. Dalyvavimas patvirtintuose gaisro gesinimo kursuose.

9. Gyvybės gelbėjimas

9.1. Žinios apie žvejybos laivuose esančias gelbėjimo priemones. Organizuoti laivo apleidimo pratybas ir mokėti naudotis įranga.

9.2. Dalyvavimas patvirtintuose išgyvenimo jūroje kursuose.

10. Veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais ir žvejybos laivų personalo darbo sauga

10.1. MŽŪO / TDO / TJO Saugos kodekso žvejams ir žvejybos laivams A dalies atitinkamuose skyriuose ir 1993 m. Toremolinoso protokolo priedo III skyriuje minimų klausimų išmanymas.

11. Žvejybos laivo manevravimas ir valdymas

11.1. Pagrindinės žinios apie žvejybos laivo manevravimą ir valdymą, įskaitant:

11.1.1. švartavimąsi, atsišvartavimą, inkaro nuleidimą ir manevravimą jūroje šalia kitų laivų;

11.1.2. manevravimą per žvejybos operacijas, ypatingą dėmesį skiriant veiksniams, kurie galėtų turėti nepalankų poveikį laivui per tokias operacijas;

11.1.3. vėjo, potvynių (atoslūgių) ir srovių poveikį laivo valdymui;

11.1.4. manevravimą sekliame vandenyje;

11.1.5. žvejybos laivų valdymą per audrą;

11.1.6. žmonių gelbėjimą ir pagalbą nelaimės ištiktam laivui ar orlaiviui;

11.1.7. kito laivo buksyravimą ir veiksmus, kai laivas buksyruojamas;

11.1.8. veiksmus, kai žmogus už borto, ir

11.1.9. kai taikytina, praktines priemones, kurių reikia imtis vedant laivą tarp ledų ar laive susikaupus ledo.

12. Laivo stovumas

12.1. Gebėjimas naudotis stovumo duomenimis, stovumo ir diferento lentelėmis ir iš anksto apskaičiuotų eksploatavimo sąlygų duomenimis.

13. Laimikio tvarkymas

13.1. Mokėjimas saugiai tvarkyti ir sukrauti laimikį ir žinojimas, kaip šie veiksniai veikia laivo saugą.

14. Žvejybos laivo sandara

14.1. Bendros žinios apie pagrindinius laivo sandaros elementus.

15. Medicininė pagalba

15.1. Pirmosios pagalbos suteikimas. Gebėjimas praktiškai pritaikyti medicinos vadovuose pateikiamą informaciją ir žinojimas, kaip gauti patarimų medicininiais klausimais radijo ryšiu.

16. Paieška ir gelbėjimas

16.1. Paieškos ir gelbėjimo procedūrų išmanymas.

17. Jūros aplinkos taršos prevencija

17.1. Žinoti, kokių atsargumo priemonių reikia imtis siekiant užkirsti kelią jūros aplinkos taršai.

18. Tinkamumo įrodymo metodai

18.1. Šalis nurodo tinkamumo pagal atitinkamus šio priedėlio reikalavimus įrodymo metodus.

 

II/5 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių žvejybos laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

 

1. Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrinės žvejybos laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti atitinkamą pažymėjimą.

2. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

2.1. būti ne jaunesnis nei 18 metų;

2.2. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, įskaitant normatyvus, susijusius su regėjimu ir klausa;

2.3. siekdamas gauti antrojo mechaniko pažymėjimą, turėti ne trumpesnį nei 12 mėnesių patvirtintą darbo jūroje stažą dirbant mašinų skyriuje, tačiau šį laikotarpį galima sutrumpinti iki ne mažiau nei 6 mėnesių, jeigu Šalis reikalauja, kad kandidatuojantis asmuo būtų dalyvavęs specialiuose mokymo kursuose, kuriuos Šalis laiko lygiaverčiais patvirtintam darbo jūroje stažui;

2.4. siekdamas gauti vyriausiojo mechaniko pažymėjimą, turėti ne trumpesnį nei 24 mėnesių patvirtintą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau nei 12 mėnesių kandidatuojantis asmuo privalėjo išdirbti, turėdamas atitinkamą pažymėjimą, antruoju mechaniku;

2.5. dalyvauti patvirtintuose praktiniuose gaisro gesinimo kursuose ir

2.6. išlaikyti atitinkamą kompetencijos vertinimo egzaminą ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą. Į tokio egzamino medžiagą reikia įtraukti šios taisyklės priedėlyje pateikiamą informaciją, išimtis leidžiama tik tokia, kad Šalis gali taikyti skirtingus reikalavimus per egzaminą ir skaičiuojant darbo jūroje stažą mechanikams, dirbantiems žvejybos laivuose, kurie plaukioja riboto plaukiojimo vandenyse, atsižvelgiant į tai, koks yra variklių galingumas, ir į visų žvejybos laivų, kurie gali būti eksploatuojami tuose pat vandenyse, saugą.

3. Mokymo kursai, per kuriuos perteikiamos būtinos teorinės žinios ir vyksta praktinės pratybos, turi būti rengiami atsižvelgiant į atitinkamas tarptautines nuostatas ir rekomendacijas.

4. Pagal skirtingas priedėlio dalis reikalaujamų turėti žinių lygis gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar pažymėjimas bus išduodamas vyriausiesiems mechanikams, ar antriesiems mechanikams.

 

5 taisyklės priedėlis

Minimalios žinios, reikalingos 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių žvejybos laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams atestuoti

 

1. Toliau pateikiama egzaminų medžiaga, pagal kurią atestuojami asmenys, kurie siekia eiti vyriausiojo mechaniko arba antrojo mechaniko pareigas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių žvejybos laivuose. Atsižvelgiant į tai, kad antrajam mechanikui gali tekti bet kada imtis vyriausiojo mechaniko pareigų, šiuo egzaminu būtina patikrinti, ar kandidatai tinkamai įsisavino visą pateiktą informaciją, susijusią su saugiu žvejybos laivo įrangos eksploatavimu.

2. Dėl toliau pateikiamų 3.4 ir 4.1 punktų Šalis gali nereikalauti, kad kandidatai išmanytų laivo variklių tipus, išskyrus tą variklio įrangą, kuriai galioja išduodamas pažymėjimas. Taip išduotas pažymėjimas negalioja toms variklio įrangos kategorijoms, kurioms jis nebuvo išduotas, kol mechanikas Šaliai priimtinu būdu įrodo, kad jis yra kompetentingas dirbti su tokia įranga. Minėti kvalifikacijos apribojimai nurodomi pažymėjime.

3. Kiekvienas kandidatas privalo turėti pakankamai pagrindinių teorinių žinių, kad galėtų suprasti pagrindinius toliau išdėstytų sričių principus:

3.1. degimo procesų;

3.2. šilumos perdavimo;

3.3. mechanikos ir hidromechanikos;

3.4. kai reikalinga:

3.4.1. laivo dyzelinių variklių;

3.4.2. laivo garo jėgainės;

3.4.3. laivo dujų turbinos;

3.5. vairo mechanizmų sistemų;

3.6. kuro ir tepalų savybių;

3.7. medžiagų savybių;

3.8. ugnies gesinimo medžiagų;

3.9. laivo elektrinės įrangos;

3.10. automatizavimo, matavimo priemonių ir kontrolės sistemų;

3.11. žvejybos laivo sandaros, įskaitant stovumą ir žalos kontrolę;

3.12. pagalbinių sistemų ir

3.13. šaldymo sistemų.

4. Kiekvienas kandidatas privalo turėti atitinkamų praktinių žinių bent jau šiose srityse:

4.1. kai reikalinga:

4.1.1. laivo dyzelinių variklių;

4.1.2. laivo garo jėgainės;

4.1.3. laivo dujų turbinų eksploatavimo ir techninės priežiūros;

4.2. pagalbinės įrangos sistemų, įskaitant vairo mechanizmų sistemas, eksploatavimo ir techninės priežiūros;

4.3. elektrinės ir kontrolės įrangos eksploatavimo, išbandymo ir techninės priežiūros;

4.4. laimikio tvarkymo įrangos ir denio įrangos techninės priežiūros;

4.5. įrangos gedimų nustatymo ir veiksmų siekiant užkirsti kelią žalai;

4.6. saugių techninės priežiūros ir remonto procedūrų organizavimo;

4.7. gaisro prevencijos, nustatymo ir užgesinimo metodų ir priemonių;

4.8. su eksploatavimo ar atsitiktine jūros aplinkos tarša susijusių taisyklių, kurių reikia laikytis, ir tokios taršos prevencijos metodų ir priemonių;

4.9. pirmosios pagalbos susižeidus, o tai tikėtina dirbant su įranga, ir pirmosios pagalbos priemonių naudojimo;

4.10. gyvybės gelbėjimo priemonių funkcijų ir naudojimo;

4.11. žalos kontrolės metodų, visų pirma veiksmų, kurių reikia imtis jūros vandeniui semiant mašinų skyrių, ir

4.12. darbų saugos.

5. Kiekvienas kandidatas privalo išmanyti tarptautinę teisę, įtvirtintą tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, kurios turi įtakos konkretiems mašinų skyriaus įsipareigojimams, visų pirma susijusiems su sauga ir jūros aplinkos apsauga. Šaliai savo nuožiūra palikta spręsti, kuriuos nacionalinės jūrų teisės aktus reikia išmanyti, tačiau būtina žinoti tarptautinių sutarčių ir konvencijų įgyvendinimo procedūras.

6. Kiekvienas kandidatas privalo išmanyti žvejybos laivų personalo vadybą, organizavimą ir mokymą.

 

II/6 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi personalui, atsakingam už radijo ryšio operacijas arba jas vykdančiam žvejybos laivuose

 

Paaiškinimas

 

Privalomi radijo ryšio budėjimo reikalavimai išdėstyti Radijo ryšio reglamente ir 1993 m. Toremolinoso protokole. Radijo ryšio įrangos eksploatavimo reikalavimai išdėstyti 1993 m. Toremolinoso protokole ir Organizacijos priimtose rekomendacijose.

 

Taikymas

 

1. Išskyrus 2 punkte numatytus atvejus, šios taisyklės nuostatos taikomos personalui, kuris yra atsakingas už radijo ryšio operacijas arba jas vykdo laivuose ir kuris pagal tarptautinius susitarimus arba nacionalinę teisę privalo nešiotis garso įrangą, kuri veikia naudodama visuotinės jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemos dažnius ir metodus.

2. Laivų personalas, kuriam pagal tarptautinius susitarimus arba nacionalinę teisę neprivaloma nešiotis radijo įrangos, neprivalo laikytis šios taisyklės nuostatų, tačiau privalo laikytis Radijo ryšio reglamento. Administracija užtikrina, kad tokiam personalui būtų išduodami arba pripažįstami atitinkami Radijo ryšio reglamente nustatyti pažymėjimai.

 

Minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio personalui

 

1. Kiekvienas asmuo, atsakingas už radijo ryšio operacijas arba vykdantis šias operacijas laive, privalo turėti atitinkamą pažymėjimą ar pažymėjimus, Administracijos išduotus arba pripažintus pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

2. Atestavimui pagal šią taisyklę reikalingos minimalios žinios, supratimas ir tinkamumas yra pakankami, kad radijo ryšio personalas galėtų vykdyti radijo ryšio operacijas saugiai ir veiksmingai.

3. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo:

3.1. būti ne jaunesnis nei 18 metų;

3.2. atitikti Šalies medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma normatyvus, susijusius su regėjimu ir klausa, ir

3.3. atitikti šios taisyklės priedėlyje nustatytus reikalavimus.

4. Kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo išlaikyti egzaminą (egzaminus) ir gauti Šaliai priimtiną įvertinimą.

5. Kad būtų galima patvirtinti, jog pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas išduoti visų tipų pažymėjimai atitinka Konvencijos reikalavimus, būtinos žinios, supratimas ir išmanymas pateikiami šios taisyklės priedėlyje. Priimdama sprendimus dėl atitinkamo žinių ir mokymo lygio, Šalis taip pat privalo atsižvelgti į atitinkamas Organizacijos rekomendacijas.

 

6 taisyklės priedėlis

Minimalūs papildomi žinių ir mokymo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio personalui

 

1. Be to, kad kiekvienas kandidatuojantis būti atestuotas asmuo privalo atitikti reikalavimus, taikomus išduodant pažymėjimą pagal Radijo ryšio reglamentą, jis taip pat privalo sugebėti:

1.1. atlikti radijo ryšio operacijas ekstremaliųjų situacijų atvejais;

1.2. atlikti paieškos ir gelbėjimo radijo ryšio operacijas, įskaitant Paieškos ir gelbėjimo vadove prekiniams laivams nustatytas procedūras;

1.3. užkirsti kelią, kad nebūtų perduodami apgaulingi nelaimės signalai, ir kokios yra apgaulingų nelaimės signalų poveikio sušvelninimo procedūros;

1.4. naudotis laivo atskaitomybės sistemomis;

1.5. radijo ryšiu teikti medicinos paslaugas;

1.6. naudotis Tarptautiniu signalų kodeksu ir vartoti standartines bendravimo jūroje frazes ir

1.7. taikyti prevencines priemones, kurių imamasi siekiant apsaugoti laivą ir personalą nuo su radijo įranga susijusių pavojų, įskaitant elektromagnetinės ir nejonizuojančiosios spinduliuotės pavojus.

 

II/7 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai, taikomi siekiant užtikrinti nuolatinį kapitonų, vadovaujančių specialistų ir mechanikų tinkamumą ir žinių atnaujinimą

 

1. Kiekvienas pažymėjimą turintis kapitonas, vadovaujantis specialistas ar mechanikas, kuris dirba jūroje arba, kurį laiką padirbėjęs krante, ketina vėl dirbti jūroje, privalo – kad ir toliau turėtų teisę dirbti jūroje – reguliariai, bet ne rečiau kaip kas penkerius metus pateikti Administracijai įrodymų, kad jis:

1.1. atitinka medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma normatyvus, susijusius su regėjimu ir klausa, ir

1.2. dirbo jūroje kapitonu, vadovaujančiu specialistu ar mechaniku bent vienus metus per pastaruosius penkerius metus arba

1.3. geba vykdyti žvejybos laivo operacijas, susijusias su operacijomis, kurios vykdomos pagal turimo pažymėjimo kategoriją ir yra laikomos bent jau lygiavertėmis 1.2 punkte reikalaujamam darbo jūroje stažui, arba:

1.3.1. išlaikė patvirtintą testą, arba

1.3.2. sėkmingai baigė patvirtintus kursus ar kursus, skirtus žvejybos laivuose dirbantiems kapitonams, vadovaujantiems specialistams ar mechanikams, visų pirma tiems, kurie ketina vėl dirbti jūroje tokiuose laivuose, arba

1.3.3. dirbo jūroje žvejybos laive, ir tai yra patvirtinta, vadovaujančiu specialistu arba mechaniku ne trumpiau nei tris mėnesius kaip neetatinis darbuotojas prieš pat pradėdamas eiti pareigas, kurioms galioja pažymėjimas.

2. Pagal šią taisyklę privalomus kvalifikacijos kėlimo ir atnaujinimo kursus tvirtina Administracija, ir šiuose kursuose turi būti pateikiami su gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga susijusių tarptautinių dokumentų tekstai su pastaraisiais pakeitimais.

3. Administracija užtikrina, kad su gyvybės apsauga jūroje ir jūros aplinkos apsauga susijusių tarptautinių dokumentų tekstai su pastaraisiais pakeitimais būtų pateikiami jos jurisdikcijoje esantiems laivams.

 

II/8 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai, taikomi siekiant užtikrinti nuolatinį GMDSS radijo ryšio personalo tinkamumą ir žinių atnaujinimą

 

1. Norėdamas ir toliau turėti teisę dirbti jūroje, kiekvienas GMDSS radijo ryšio darbuotojas, turintis Šalies išduotą ar pripažintą pažymėjimą arba pažymėjimus, privalo pateikti Administracijai įrodymų:

1.1. reguliariai, bet ne rečiau nei kas penkerius metus, kad jis atitinka medicininio tinkamumo normatyvus, visų pirma normatyvus, susijusius su regėjimu ir klausa, ir

1.2. kad jis turi atitinkamą profesinę kompetenciją, nes:

1.2.1. turi patvirtintą darbo jūroje stažą, kai per pastaruosius penkerius metus iš viso bent vienus metus vykdė radijo ryšio operacijas, arba

1.2.2. vykdė operacijas, susijusias su operacijomis, kurios atitinka turimo pažymėjimo kategoriją ir yra laikomos bent jau lygiavertėmis 1.2.1 punkte reikalaujamam darbo jūroje stažui, arba

1.2.3. išlaikė patvirtintą testą ar sėkmingai užbaigė vienus ar daugiau patvirtintų jūroje arba krante rengiamų mokymo kursų, į kuriuos turi būti įtrauktos sudedamosios dalys, tiesiogiai susijusios su gyvybės apsauga jūroje ir reikalingos pagal asmens turimą pažymėjimą, vadovaujantis 1993 m. Toremolinoso protokolo reikalavimais.

2. Kai rengiamasi patvirtinti, kad su Šalies vėliava turinčiuose teisę plaukioti laivuose bus privalomi nauji metodai, įranga ar praktika, Šalis gali reikalauti, kad GMDSS radijo ryšio personalas išlaikytų patvirtintą testą ar sėkmingai užbaigtų vienus ar daugiau atitinkamų jūroje arba krante rengiamų mokymo kursų, kuriuose ypatingas dėmesys būtų skiriamas saugos operacijoms.

3. Administracija užtikrina, kad su radijo ryšiu ir gyvybės apsauga jūroje susijusių tarptautinių dokumentų tekstai su pastaraisiais pakeitimais būtų pateikiami su jos vėliava turintiems teisę plaukioti laivams.

 

III SKYRIUS

Viso žvejybos laivų personalo saugos mokymo pagrindai

 

III/1 taisyklė

Viso žvejybos laivų personalo saugos mokymo pagrindai

 

1. Prieš paskiriant žvejybos laivo darbuotojams funkcijas, kurias jie turės atlikti laive, žvejybos laivo darbuotojai privalo išklausyti Administracijos patvirtinto pagrindinio mokymo kursus šiose srityse:

1.1. išgyvenimo metodai, įskaitant gelbėjimo liemenių ir, kai tinkama, gelbėjimo kostiumų apsivilkimą;

1.2. gaisro prevencija ir gesinimas;

1.3. veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais;

1.4. pirmosios pagalbos pagrindai;

1.5. jūros taršos prevencija ir

1.6. nelaimingų atsitikimų laive prevencija.

2. Įgyvendindama 1 dalies nuostatas, Administracija nusprendžia, ar šios nuostatos taikytinos mažų žvejybos laivų personalui ir jau žvejybos laivuose dirbančiam personalui, o jeigu taikytinos, tai kokiu lygmeniu.

 

IV SKYRIUS

Budėjimas

 

IV/1 taisyklė

Laivavedybos budėjimo žvejybos laivuose pagrindiniai principai

 

1. Administracijos atkreipia žvejybos laivų savininkų, operatorių, kapitonų ir budėjimo personalo dėmesį į šiuos principus, kurių privalu laikytis siekiant užtikrinti, kad laive visuomet saugiai vyktų laivavedybos budėjimas.

2. Kiekvieno žvejybos laivo kapitonas privalo būti tikras, kad budėjimo procedūros leidžia užtikrinti saugų laivavedybos budėjimą. Iš kapitono gaudami bendruosius nurodymus, budintys specialistai yra atsakingi už saugią žvejybos laivo laivavedybą per savo pamainą, ypatingą dėmesį skirdami tam, kad laivas išvengtų susidūrimų ir neužplauktų ant seklumos.

3. Į pagrindinius principus, įskaitant tuos, kurie pateikiami toliau, bet jais neapsiribojant, privalu atsižvelgti visuose žvejybos laivuose. Tačiau Šalis gali atleisti riboto plaukiojimo vandenyse eksploatuojamus labai mažus žvejybos laivus nuo kai kurių pagrindinių principų laikymosi.

4. Plaukiant į žvejybos vietas arba iš jų

4.1. Laivavedybos budėjimo procedūros

4.1.1. Budėjimo pamainos sudėtis bet kuriuo metu privalo būti tinkama atsižvelgiant į vyraujančias aplinkybes ir sąlygas ir į poreikį užtikrinti tinkamą stebėjimą.

4.1.2. Priimant sprendimus dėl budėjimo pamainos sudėties, inter alia privalu atsižvelgti į šiuos veiksnius:

4.1.2.1. niekada negalima palikti vairinės be priežiūros;

4.1.2.2. oro sąlygas, matomumą ir tai, ar yra šviesu, ar tamsu;

4.1.2.3. ar arti nėra pavojų laivavedybai, dėl kurių budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui gali tekti atlikti papildomas laivavedybos operacijas;

4.1.2.4. laivavedybos priemonių, tokių kaip radaras ar elektroniniai padėties nustatymo prietaisai, taip pat bet kokios kitos įrangos, darančios poveikį laivo laivavedybos saugumui, naudojimą ir eksploatavimo būklę;

4.1.2.5. ar laive yra sumontuota automatinė vairavimo įranga, ir

4.1.2.6. ar dėl kokių nors ypatingų eksploatavimo aplinkybių laivavedybos budėjimo pamainai tenka atlikti kitas neįprastas operacijas.

4.2. Tinkamumas pareigoms

Budėjimo sistema turi leisti užtikrinti, kad budėjimo personalo darbo našumo nesumažintų nuovargis. Budėjimo pamainų darbą reikia organizuoti taip, kad pirmoji pamaina kelionės pradžioje ir vėlesnės ją pakeičiančios pamainos būtų pakankamai pailsėjusios ir kitais atžvilgiais pasirengusios darbui.

4.3. Laivavedyba

4.3.1. Numatytą kelionę reikia, kiek tai yra praktiškai įmanoma, suplanuoti iš anksto, atsižvelgiant į visą susijusią informaciją, o bet kokį sudarytą maršrutą reikia patikrinti prieš prasidedant kelionei.

4.3.2. Budėjimo metu gana dažnai bet kuriomis turimomis laivavedybos priemonėmis reikia tikrinti laivo kursą, padėtį ir greitį, siekiant įsitikinti, kad laivas plaukia pagal suplanuotą kursą.

4.3.3. Budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas turi žinoti viską apie visos laive esančios saugos ir laivavedybos įrangos vietą ir eksploatavimą, taip pat turi būti susipažinęs su tokios įrangos eksploatavimo apribojimais ir į juos atsižvelgti.

4.3.4. Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui negalima paskirti jokių pareigų, kurios trukdytų saugiai laivo laivavedybai, ir jis negali tokių pareigų imtis.

4.4. Laivavedybos įranga

4.4.1. Budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai privalo kuo veiksmingiau panaudoti visą jų žinioje esančią laivavedybos įrangą.

4.4.2. Budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas naudodamas radarą privalo atsiminti, kad yra būtina visuomet laikytis radaro naudojimo nuostatų, įtvirtintų taikytinose padedančiose išvengti laivų susidūrimų jūroje taisyklėse.

4.4.3. Kai būtina, budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo nedvejodamas naudotis vairu, varikliais ir garso ir šviesos signalizavimo prietaisais.

4.5. Laivavedybos pareigos ir atsakomybė

4.5.1. Budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo:

4.5.1.1. budėti vairinėje;

4.5.1.2. jokiomis aplinkybėmis nepalikti vairinės, kol jo tinkamai nepakeičia kita pamaina;

4.5.1.3. ir toliau prisiimti atsakomybę už saugią laivo laivavedybą, nors vairinėje ir yra kapitonas, kol specialistas nėra aiškiai informuojamas, kad tą atsakomybę prisiėmė kapitonas, ir abi šalys tai suprato;

4.5.1.4. pranešti kapitonui, jei tik kyla mažiausia abejonė dėl to, kokių veiksmų reikia imtis saugos sumetimais, ir

4.5.1.5. neperduoti budėjimo jį pakeičiančiam specialistui, jei yra pagrindo manyti, kad pastarasis negali veiksmingai vykdyti budėjimo pareigų, ir apie tai būtina informuoti kapitoną.

4.5.2. Perimdamas budėjimą, specialistas patvirtina, kad jam yra žinoma laivo apytikriai apskaičiuota arba tikra padėtis ir kad ta padėtis jam priimtina, taip pat patvirtina, kad jam yra žinomas laivo numatytas maršrutas, kursas ir greitis, ir atkreipia dėmesį į bet kokius pavojus laivavedybai, su kuriais tikėtina susidurti per budėjimą.

4.5.3. Kai tai yra praktiškai įmanoma, būtina tinkamai registruoti budėjimo metu vykdomus su laivo laivavedyba susijusius judesius ir operacijas.

4.6. Stebėjimas

4.6.1. Būtina tinkamai vykdyti stebėjimą vadovaujantis 1972 m. Tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje 5 taisykle. Stebėjimo tikslas yra:

4.6.1.1. palaikyti nuolatinį budrumą tiek žiūrint, tiek klausant, taip pat visomis kitomis turimomis priemonėmis, ar eksploatavimo aplinkoje nevyksta kokių nors reikšmingų pokyčių;

4.6.1.2. visapusiškai įvertinti padėtį ir susidūrimo, užplaukimo ant seklumos ir kitus pavojus laivavedybai ir

4.6.1.3. aptikti nelaimės ištiktus laivus ar orlaivius, iš sudužusio laivo besigelbėjančius žmones, sudužusius laivus ir nuolaužas.

4.6.2. Priimdamas sprendimą, kad laivavedybos budėjimo pamainos sudėtis yra tinkama siekiant užtikrinti, jog būtų tinkamai vykdomas nuolatinis stebėjimas, kapitonas privalo atsižvelgti į visus reikšmingus veiksnius, įskaitant tuos, kurie apibūdinti šios taisyklės 4.1 dalyje, taip pat toliau išdėstytus veiksnius:

4.6.2.1. matomumas, oro sąlygos ir jūros būklė;

4.6.2.2. plaukiojimo intensyvumas ir kita veikla, vykdoma tame plote, kuriame plaukioja laivas;

4.6.2.3. dėmesys, kuris būtinas vedant laivą pagal eismo atskyrimo schemas ir kitas maršruto nustatymo priemones ar netoli jų;

4.6.2.4. papildomas darbo krūvis, susidarantis dėl laivo funkcijų pobūdžio, neatidėliotinų eksploatavimo poreikių ir numatomų manevrų;

4.6.2.5. vairo ir sraigto kontrolė ir laivo manevravimo ypatybės;

4.6.2.6. bet kurių budinčių įgulos narių, kurie gali būti paskirti į budėjimo pamainą, tinkamumas atlikti pareigas;

4.6.2.7. laivo vadovaujančių specialistų ir įgulos profesinės kompetencijos žinojimas ir pasitikėjimas ja;

4.6.2.8. laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto patirtis ir šio specialisto susipažinimo su laivo įranga, procedūromis ir manevravimo galimybėmis lygis;

4.6.2.9. bet kuriuo konkrečiu metu laive vykdoma veikla ir galimybė prireikus nedelsiant pasikviesti pagalbos į vairinę;

4.6.2.10. vairinės ir kontrolės prietaisų, įskaitant avarinės signalizacijos sistemas, eksploatavimo būklė;

4.6.2.11. laivo dydis ir regėjimo laukas vairuojant laivą;

4.6.2.12. vairinės konfigūracija ir ar tokia konfigūracija gali trukdyti budėjimo pamainos darbuotojui pamatyti arba išgirsti, kaip klostosi kokios nors išorinės aplinkybės ir

4.6.2.13. bet kokie Organizacijos priimti atitinkami normatyvai, procedūros ir gairės, susiję su budėjimo organizavimu ir tinkamumu eiti pareigas.

4.7. Jūros aplinkos apsauga

Kapitonas ir budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo žinoti, kokia pavojinga jūros aplinkai yra eksploatavimo ar atsitiktinė tarša, ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių, kad tokios taršos būtų išvengta, visų pirma vadovaujantis atitinkamomis tarptautinėmis ir uostų taisyklėmis.

4.8. Oro sąlygos

Budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo imtis atitinkamų priemonių ir pranešti kapitonui, jei nepalankūs oro pokyčiai, įskaitant ledo susidarymą skatinančias sąlygas, gali turėti poveikį laivo saugai.

5. Laivavedyba laive esant locmanui

Jei laive yra locmanas, tai neatleidžia kapitono ir budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto nuo atsakomybės už laivo saugą. Kapitonas ir locmanas privalo keistis informacija apie laivavedybos procedūras, vietos sąlygas ir laivo savybes. Kapitonas ir budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo glaudžiai bendradarbiauti su locmanu ir nuolat atidžiai tikrinti laivo padėtį ir judėjimą.

6. Laivai, kuriais žvejojama ar ieškoma žuvies

6.1. Be 4 dalyje išvardytų principų, budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo atsižvelgti į toliau nurodytus veiksnius ir, jais remdamasis, tinkamai veikti:

6.1.1. kiti laivai, kuriais žvejojama, ir jų įranga, savo laivo manevravimo savybės, visų pirma laivo stabdymo kelias ir laivo posūkio, jam plaukiant reiso greičiu ir su žūklės įranga už borto, skersmuo;

6.1.2. įgulos sauga denyje;

6.1.3. nepalankus poveikis laivo ir įgulos saugai dėl išskirtinių jėgų, susidarančių vykdant žvejybos operacijas, tvarkant ir kraunant laimikį ir dėl neįprastų jūros ir oro sąlygų, sumažėjus stovumui ir antvandeninio borto aukščiui;

6.1.4. statinių atviroje jūroje artumas, ypač atsižvelgiant į saugos zonas, ir

6.1.5. sudužusių laivų nuolaužos ir kitos povandeninės kliūtys, galinčios kelti pavojų žūklės įrangai.

6.2. Kraunant laimikį reikia atkreipti dėmesį į tokius esminius reikalavimus kaip tinkamas antvandeninio borto aukštis, tinkamas stovumas ir nelaidumas vandeniui visos kelionės į iškrovimo uostą metu, atsižvelgiant į kuro ir atsargų suvartojimą, nepalankių oro sąlygų pavojų ir, ypač žiemą, ledo susidarymo atviruose deniuose ar virš jų pavojų tose zonose, kuriose yra ledo susidarymo tikimybė.

7. Budėjimas nuleidus inkarą

Dėl laivo ir įgulos saugos kapitonas privalo užtikrinti, kad žvejybos laivui stovint nuleidus inkarą visą laiką bus vykdomas tinkamas budėjimas iš vairinės ar denio.

8. Budėjimas palaikant radijo ryšį

Kapitonas privalo užtikrinti, kad laivui esant jūroje atitinkamu dažniu būtų vykdomas tinkamas budėjimas radijo ryšiu, atsižvelgiant į Radijo ryšio reglamento reikalavimus.

 

_________________

 

1 priedėlis

 

Toliau pateikiamas pažymėjimo išdavimą liudijantis blankas, jei tais atvejais, kai pasibaigus pažymėjimo galiojimui būtina pažymėjimą pakeisti, frazė pirmoje blanko pusėje „arba iki šio pažymėjimo galiojimo pratęsimo pabaigos datos, kuri nurodyta antroje blanko pusėje“ netaikoma, o langelis antroje blanko pusėje, kuriame reikia pažymėti, iki kada pratęstas pažymėjimo galiojimas, nepildomas.

 

(Oficialus antspaudas)

 

(Valstybė)

 

VADOVAUJANTIS 1995 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽVEJYBOS LAIVŲ PERSONALO RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ NUOSTATOMIS IŠDUOTAS PAŽYMĖJIMAS

 

...................... Vyriausybė liudija, kad nustatyta, jog šio pažymėjimo turėtojas yra tinkamos kvalifikacijos pagal pirmiau minėtos Konvencijos .......... taisyklės nuostatas, taip pat nustatyta, jog jis yra kompetentingas eiti toliau nurodytas pareigas, atsižvelgiant į visus nurodytus apribojimus, iki ................. arba iki šio pažymėjimo galiojimo pratęsimo pabaigos datos, kuri nurodyta antroje blanko pusėje.

Teisėtas šio pažymėjimo turėtojas gali eiti šias pareigas:

 

PAREIGOS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

Pažymėjimas Nr.

Išdavimo data

(Oficialus antspaudas)

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno vardas ir pavardė

Pažymėjimo turėtojo gimimo data

 

Pažymėjimo turėtojo parašas

 

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka

 

 

 

 

 

Šio pažymėjimo galiojimas pratęsiamas iki

(Oficialus antspaudas)

 

 

 

 

 

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

 

Galiojimo pratęsimo data

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno vardas ir pavardė

 

_________________

 

2 priedėlis

 

Toliau pateikiamas pažymėjimo išdavimą liudijantis blankas, jei tais atvejais, kai pasibaigus pažymėjimo patvirtinimo galiojimui būtina patvirtinimą pakeisti, frazė pirmoje blanko pusėje „arba iki šio patvirtinimo galiojimo pratęsimo pabaigos datos, kuri nurodyta antroje blanko pusėje“, netaikoma, o langelis antroje blanko pusėje, kuriame reikia pažymėti, iki kada pratęstas patvirtinimo galiojimas, nepildomas.

 

(Oficialus antspaudas)

 

(Valstybė)

 

VADOVAUJANTIS 1995 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽVEJYBOS LAIVŲ PERSONALO RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ NUOSTATOMIS IŠDUOTO PAŽYMĖJIMO PATVIRTINIMAS

 

...................... Vyriausybė liudija, kad pažymėjimas Nr. ....... yra išduotas pažymėjimo turėtojui ....................................... ir kad nustatyta, jog šio pažymėjimo turėtojas yra tinkamos kvalifikacijos pagal pirmiau minėtos Konvencijos .......... taisyklės nuostatas, taip pat nustatyta, jog jis yra kompetentingas eiti toliau nurodytas pareigas, atsižvelgiant į visus nurodytus apribojimus, iki ................. arba iki šio pažymėjimo patvirtinimo galiojimo pratęsimo pabaigos datos, kuri nurodyta antroje blanko pusėje.

Teisėtas šio patvirtinimo turėtojas gali eiti šias pareigas, nurodytas taikytinuose Administracijos saugaus laivo įgulos komplektavimo reikalavimuose:

 

PAREIGOS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

Patvirtinimas Nr.

Išdavimo data

(Oficialus antspaudas)

 

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno vardas ir pavardė

Pažymėjimo turėtojo gimimo data

 

Pažymėjimo turėtojo parašas

 

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka

 

 

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki

(Oficialus antspaudas)

 

 

 

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

 

Galiojimo pratęsimo data

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno vardas ir pavardė

 

_________________

 

3 priedėlis

 

Toliau pateikiamas pažymėjimo pripažinimą liudijantis blankas, o tais atvejais, kai pasibaigus pažymėjimo patvirtinimo galiojimui būtina patvirtinimą pakeisti, frazė pirmoje blanko pusėje „arba iki šio patvirtinimo galiojimo pratęsimo pabaigos datos, kuri nurodyta antroje blanko pusėje“ netaikoma, o langelis antroje blanko pusėje, kuriame reikia pažymėti, iki kada pratęstas patvirtinimo galiojimas, nepildomas.

 

(Oficialus antspaudas)

 

(Valstybė)

 

VADOVAUJANTIS 1995 M. TARPTAUTINĖS KONVENCIJOS DĖL ŽVEJYBOS LAIVŲ PERSONALO RENGIMO, ATESTAVIMO IR BUDĖJIMO NORMATYVŲ NUOSTATOMIS PRIPAŽĮSTAMO PAŽYMĖJIMO PATVIRTINIMAS

 

...................... Vyriausybė liudija, kad pažymėjimas Nr. ......., išduotas pažymėjimo turėtojui ....................................... ....................... Vyriausybės arba jos vardu, yra tinkamai pripažįstamas pagal pirmiau minėtos Konvencijos I/7 taisyklės nuostatas ir kad teisėtas pažymėjimo turėtojas yra įgaliotas eiti toliau nurodytas pareigas, atsižvelgiant į visus nurodytus apribojimus, iki ................. arba iki šio pažymėjimo patvirtinimo galiojimo pratęsimo pabaigos datos, kuri nurodyta antroje blanko pusėje.

Teisėtas šio patvirtinimo turėtojas gali eiti šias pareigas, nurodytas taikytinuose Administracijos saugaus laivo įgulos komplektavimo reikalavimuose:

 

PAREIGOS

TAIKOMI APRIBOJIMAI (JEI JŲ YRA)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Patvirtinimas Nr.

Išdavimo data

(Oficialus antspaudas)

 

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno vardas ir pavardė

Pažymėjimo turėtojo gimimo data

 

Pažymėjimo turėtojo parašas

 

Pažymėjimo turėtojo nuotrauka

 

 

 

 

Šio patvirtinimo galiojimas pratęsiamas iki

(Oficialus antspaudas)

 

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno parašas

 

 

Galiojimo pratęsimo data

 

 

 

............................

Tinkamai įgalioto pareigūno vardas ir pavardė

 

_________________