LIETUVOS RESPUBLIKOS

BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 5, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 18, 19, 20, 21 STRAIPSNIŲ, TREČIOJO, PENKTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 101 IR 102 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO 2, 8 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2012 m. birželio 29 d. Nr. XI-2174

Vilnius

 

(Žin., 2012, Nr. 51-2531)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.

2. Apskaitos politika – apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti.

3. Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

4. Buhalterinė apskaita (toliau – apskaita) – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti.

5. Buhalterinė sąskaita (toliau – sąskaita) – informacijos kaupimo ir grupavimo būdas ūkio subjekto turtui, nuosavam kapitalui, finansavimo sumoms, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.

6. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai.

7. Dvejybinis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos (sąskaitų) debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos (sąskaitų) kreditą.

8. Įsipareigojimas – prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

9. Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

10. Paprastasis įrašas – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo būdas, kai nedaromas dvejybinis įrašas.

11. Pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui.

12. Sąskaitų planas – sąskaitų, kuriose sukaupiama informacija, parodanti ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, sąrašas.

13. Supaprastinta apskaita – apskaita, tvarkoma darant paprastąjį įrašą.

14. Tarptautiniai apskaitos standartai – kaip jie apibrėžti 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo.

15. Tarptautiniai viešojo sektoriaus apskaitos standartai – Tarptautinės buhalterių federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos patvirtintos viešojo sektoriaus subjektų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo apskaitoje ir finansinių ataskaitų sudarymo taisyklės.

16. Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

17. Ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

18. Ūkinis įvykis – nuo ūkio subjekto nepriklausantis faktas, keičiantis turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą.

19. Ūkio subjekto vadovas – juridinio asmens vadovas arba jo administracijos vadovas, arba išteklių ar mokesčių fondą administruojančio (jį tvarkančio) subjekto vadovas, arba ūkio subjekto, kuris neturi vadovo, savininkas, arba mažosios bendrijos atstovas, arba kolektyvinio investavimo subjekto ir pensijų fondo valdymo įmonės vadovas. Ūkinėje bendrijoje ūkio subjekto vadovu laikytinas tikrasis narys, kuris paskirtas vykdyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytas valdymo organo pareigas.

20. Valdymo (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos ūkio subjektui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas.

21. Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – fizinis asmuo, tvarkantis ūkio subjekto buhalterinę apskaitą, arba struktūrinio buhalterinės apskaitos padalinio vadovas.

22. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (toliau – Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (toliau – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas) ir kituose teisės aktuose.“

 

2 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

10 straipsnis. Apskaitos tvarkymas

1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus atvejus.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti asmenys turi atitikti šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4. Biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka arba centralizuotai.

5. Mažosios bendrijos apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos bendrijos narys.

6. Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas.

7. Ūkininko ūkio apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats ūkininkas arba ūkininko partneriai.

8. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas.“

2. Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

10 straipsnis. Apskaitos tvarkymas

1. Ūkio subjekto apskaitą tvarko:

1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris);

2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo.

2. Ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti fiziniai asmenys ir pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai, teikiantys vyriausiojo buhalterio (buhalterio) pareigas atitinkančias paslaugas, turi atitikti šio įstatymo 101 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti asmenys turi atitikti šio įstatymo 102 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Biudžetinių įstaigų apskaita tvarkoma šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka arba centralizuotai.

6. Mažosios bendrijos apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos bendrijos narys.

7. Individualios įmonės apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti tos įmonės savininkas.

8. Ūkininko ūkio apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats ūkininkas arba ūkininko partneriai.

9. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitą, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats gyventojas.“

 

3 straipsnis. 23 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnį ir šio įstatymo 16 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.“

2. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnis ir šio įstatymo 16 straipsniu keičiamo 16 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.“

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ