LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
dėl KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS MEDALIŲ IR PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2012 m. birželio 13 d. Nr. V-630
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325) 10 straipsnio 2 dalies 19 punktu:
2. L a i k a u netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 1492 „Dėl KAS medalių ir kitų ženklų suteikimo ir nešiojimo nuostatų“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2012 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-630
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS MEDALIŲ IR PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Krašto apsaugos sistemos medalių ir pasižymėjimo ženklų nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato krašto apsaugos sistemos medalius ir pasižymėjimo ženklus, įtvirtina jų aprašymą, įteikimo, nešiojimo ir atėmimo tvarką.
2. Pagrindinės Nuostatuose vartojamos sąvokos yra šios:
II. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS APDOVANOJIMAI
3. Krašto apsaugos sistemos apdovanojimai:
4. Krašto apsaugos sistemos medaliai pagal jų svarbumą yra tokie:
5. Pasižymėjimo ženklai yra tokie:
5.3. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklas „Geležinis Vilkas“;
6. Medaliais „Už nuopelnus“ ir „Už pasižymėjimą“ apdovanojama nuosekliai taip: Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu, Lietuvos kariuomenės medaliu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu. Atsižvelgiant į nuopelnų reikšmingumą (svarbą krašto apsaugos sistemai), pasižymėjimo aplinkybes, atliktos užduoties mastą ir svarbą gali būti apdovanojama nesilaikant nuoseklumo.
7. Medaliui ir pasižymėjimo ženklui suteikiamas numeris, kuris įrašomas į apdovanojimo medaliu ar pasižymėjimo ženklu liudijimą.
8. Apdovanoti pasižymėjusius karius, valstybės tarnautojus, darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį, ir kitus asmenis (toliau – asmenys) krašto apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-963 „Dėl Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka teikia krašto apsaugos sistemos institucijos, jų padaliniai, visuomeninės organizacijos ir piliečiai. Karo policija pasižymėjusius karius apdovanoti Lietuvos kariuomenės pajėgų lygmens medaliais teikia Logistikos valdybos vadui, o Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas – Sausumos pajėgų vadui.
9. Teikimus apdovanoti krašto apsaugos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-963 „Dėl Skatinimo ir apdovanojimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka svarsto šiame įsakyme nurodytos komisijos, kurių rekomendacijos teikiamos tos institucijos vadovui, sprendimui priimti, jeigu kitaip nenumatyta medalio ar pasižymėjimo ženklo statute.
III. APDOVANOJIMŲ ĮTEIKIMAS IR ATĖMIMAS
10. Paprastai krašto apsaugos sistemos medaliais ir pasižymėjimo ženklais apdovanojama Lietuvos valstybės atkūrimo – Vasario 16-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – Kovo 11-osios, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) – Liepos 6-osios ir Lietuvos karių – Lapkričio 23-iosios – dienos proga, išskyrus medalio ar pasižymėjimo ženklo statute numatytus apdovanojimo atvejus.
11. Apdovanotam asmeniui medalį (pakartotinio apdovanojimo medaliu ženklą), pasižymėjimo ženklą ir apdovanojimo medaliu, pasižymėjimo ženklu liudijimą iškilmingai įteikia apdovanojimą skyręs vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
12. Krašto apsaugos sistemos darbuotojai gali priimti užsienio valstybių apdovanojimus tik gavę krašto apsaugos ministro pritarimą. Šis reikalavimas netaikomas NATO ir ES valstybių gynybos institucijų, NATO, ES, ESBO ir JT organizacijų skiriamiems apdovanojimams, tačiau apie apdovanojimo faktą privaloma informuoti institucijos ar jos padalinio, kuriame tarnauja apdovanotasis, personalą.
13. Praradus apdovanojimą ar jo liudijimą jų dublikatai apdovanotojo rašytiniu prašymu, nurodžius praradimo aplinkybes, apdovanojimą skyrusio vadovo sprendimu, gali būti išduodami, apmokėjus medalio ar pasižymėjimo ženklo vertę. Prašymas rašomas apdovanojimą skyrusiam vadovui.
14. Asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, negali būti teikiami apdovanoti. Šis reikalavimas netaikomas apdovanojimui Lietuvos kariuomenės medaliu „Sužeistajam“.
15. Medalis ar pasižymėjimo ženklas iš apdovanotojo gali būti atimtas ministro, kariuomenės vado, kariuomenės pajėgų, Mokymo ir doktrinų valdybos ar Logistikos valdybos ir MPB „Geležinis Vilkas“ vado sprendimu, pasiūlius atitinkamai apdovanojimų ir skatinimų patariamajai komisijai, šiais atvejais:
IV. APDOVANOJIMŲ NEŠIOJIMAS
17. Medaliai segami pagal jų svarbumo eilę:
17.6. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos proginis stojimo į NATO medalis (nebeapdovanojama);
V. KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS MEDALIŲ IR PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ STATUTAI
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS MEDALIO
„UŽ NUOPELNUS“ STATUTAS
21. Krašto apsaugos sistemos medalis „Už nuopelnus“ (toliau – Medalis) yra aukščiausio lygmens krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) apdovanojimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus, plėtojant ir stiprinant krašto apsaugą ir už pasiaukojimą tarnybos metu.
22. Medaliu apdovanoti gali būti teikiami profesinės karo tarnybos kariai, pavyzdingai ištarnavę ne mažiau kaip 10 metų, ir aktyviojo rezervo kariai, taip pat užsienio valstybių kariai už ypatingus nuopelnus ir asmeninį indėlį stiprinant krašto apsaugos sistemą ir jos kovinę parengtį.
23. Antrą, trečią ir ketvirtą kartą gali būti apdovanojama šiuo Medaliu praėjus ne mažiau kaip 5 metams po paskutinio apdovanojimo šiuo ar Lietuvos kariuomenės medaliu „Už nuopelnus“.
24. Pakartotiniai apdovanojimai žymimi bronzos, sidabro ar aukso spalvos ąžuolo šakele, segama medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzinės spalvos ąžuolo šakelė žymi antrą, sidabro – trečią, o aukso – ketvirtą apdovanojimą.
25. Medalio aprašymas:
25.1. Aversas:
32x32 mm kryžius, trys vienas virš kito sukomponuoti plokštuminiai elementai:
apatinis elementas – geltono metalo (auksuotas) 0,8 mm storio kryžius, kampuose sudarantis spindulių įvaizdį;
vidurinis elementas – balto metalo 2 mm storio kryžius. Kryžiaus skersiniai nuo centro platėja. Skersinių galai užsibaigia raidės V forma. Kryžiaus skersinių horizontas nuo centrinės plokštumos laipsniškai žemėja;
viršutinis elementas – balto metalo 0,8 mm aukščio skydas su Vyčio atvaizdu. Skydo laukas dengtas raudonu emaliu. Kryžiaus galuose inkrustuotos V formos geltono metalo auksuotos detalės.
25.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, centrinis dryžis – 12 mm pločio pilko metalo spalvos. Nuo jo į abu kraštus eina 2 mm pločio raudonas dryželis. Už jų į abi puses eina 3 mm aukso spalvos dryželis, nuo jo 4 mm raudonos spalvos ir pakraščiuose 1 mm pilko metalo spalvos dryželis. Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio centrinio skersinio kilputę.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KARŠTO APSAUGOS SISTEMOS MEDALIO CIVILIAMS
„UŽ NUOPELNUS“ STATUTAS
26. Krašto apsaugos sistemos medalis civiliams „Už nuopelnus“ (toliau – Medalis) skiriamas civiliams asmenims už ypatingus nuopelnus stiprinant krašto apsaugą ir už pasiaukojimą tarnybos metu.
27. Medaliu apdovanoti gali būti teikiami Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už ypatingus nuopelnus ir asmeninį indėlį plėtojant ir stiprinant krašto apsaugos sistemą.
28. Medaliu KAS tarnaujantys (dirbantys) civiliai asmenys gali būti apdovanoti, pavyzdingai ištarnavę (dirbę) ne mažiau kaip 10 metų.
29. Antrą, trečią ir ketvirtą kartą gali būti apdovanojami medaliu praėjus ne mažiau kaip 5 metams po paskutinio apdovanojimo šiuo Medaliu.
30. Pakartotiniai apdovanojimai žymimi bronzos, sidabro ar aukso spalvos ąžuolo šakele, segama medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzinės spalvos ąžuolo šakelė žymi antrą, sidabro – trečią, o aukso – ketvirtą apdovanojimą.
31. Medalio aprašymas:
31.1. Aversas:
Medalis lygiakraščio 32x32x32 mm trikampio formos, vieno plokštuminio elemento. Medalis balto metalo (sidabruotas), visą jo perimetrą juosia 3 mm pločio simetriškai banguojanti juosta. Juostoje iškiliomis raidėmis užrašyta LAISVĖ, GARBĖ, TĖVYNĖ.
Centrinėje medalio dalyje – trys suglausti ąžuolo lapai. Aukšto reljefo medalio dugnas matinis, o juosta ir lapai blizgantys. Medalio aukštis – 1,5 mm.
31.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, siaurėjantis į apačią ir pritvirtintas prie metalinio skydelio. Centrinis dryžis – 14 mm pločio žalios spalvos. Nuo jo į abu kraštus eina 1 mm pločio baltos spalvos ir pakraščiuose – 2 mm pločio raudonos spalvos dryžiai.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio centrinio skersinio kilputę.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS MEDALIO
„UŽ PASIŽYMĖJIMĄ“ STATUTAS
32. Krašto apsaugos sistemos medaliu „Už pasižymėjimą“ (toliau – Medalis) apdovanojama už ypatingą vienkartinį pasižymėjimą pasiaukojamai vykdant pareigą.
33. Medaliu gali būti apdovanojami tikrosios karo tarnybos, aktyviojo rezervo kariai, civiliai asmenys ir užsienio valstybių kariai:
33.1. už drąsą ir pasiaukojimą vykdant tarnybines pareigas, pavojingomis gyvybei ar kitomis ekstremaliomis sąlygomis;
34. Pakartotiniai (už kiekvieną kitą ypatingą pasižymėjimą) apdovanojimai žymimi bronzos, sidabro ar aukso spalvos ąžuolo šakele, segama Medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzinės spalvos ąžuolo šakelė žymi antrą, sidabro – trečią, o aukso – ketvirtą apdovanojimą.
35. Medalio aprašymas:
35.1. Aversas:
Medalis yra 32x32 mm kryžiaus formos, trijų vienas virš kito sukomplektuotų plokštuminių elementų:
apatinis elementas – geltono metalo (auksuotas) 22x22 mm skersmens 0,8 mm aukščio kryžius, kampuose įkomponuota kalavijų ašmenų formos dvylika spindulių;
vidurinis elementas – sidabruotas balto metalo kryžius (1 mm aukščio), kurio galai nuo centro nežymiai platėja. Per visą kryžiaus perimetrą yra 0,8 mm pločio ir 0,2 mm aukščio į išorę nuožulnus kraštelis, kuris kryžiaus galų viduryje susikryžiuoja. Bortelių paviršius poliruotas. Kryžiaus dugnas pilkai matinis;
viršutinis elementas – 15 mm skersmens ir 0,8 mm aukščio apskritimas su 1 mm pločio lauro lapų vainiku, kurio centre – auksinis Vytis. Apskritimo dugnas dengtas raudonu emaliu.
35.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis. Centrinis dryžis 12 mm pločio, pilko metalo spalvos. Nuo jo į abu kraštus eina 1 mm pločio aukso spalvos dryželis, nuo jo – 3 mm tamsiai mėlynos spalvos dryželis, toliau – 2 mm pilko metalo spalvos dryželis, 2 mm raudonos spalvos dryželis ir pakraščiuose 1 mm aukso spalvos dryželis.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio kilputę.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS
GENEROLO JONO ŽEMAIČIO MEDALIO STATUTAS
36. Krašto apsaugos sistemos Generolo Jono Žemaičio medaliu (toliau – Medalis) apdovanojami Lietuvos kariuomenės jaunesnieji karininkai, pasižymėjusieji nepriekaištinga, uolia ir sąžininga tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Per metus apdovanojamas ne daugiau kaip vienas karininkas.
37. Medaliu apdovanojami tik profesinės karo tarnybos jaunesnieji karininkai:
37.2. už pavyzdingą ir sėkmingą vadovavimą būriui, kuopai ar jiems prilygintam kariniam vienetui (toliau – vienetas);
39. Medalį bei jo liudijimą Lapkričio 23 dieną – Lietuvos karių dieną – iškilmingai įteikia krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.
40. Medalio aprašymas:
40.1. Aversas:
Medalis yra 32x32 mm kryžiaus formos, sudarytas iš trijų vienas virš kito sukomponuotų elementų:
apatinis elementas – 2 mm aukščio sidabro spalvos kryžius, kurio galai nuo centro platėja, o horizontaliai nuo centrinės plokštumos nuožulnūs. Centrinė kryžiaus galų dalis dengta rubino spalvos emaliu. Po emaliu matyti dekoruotas paviršius;
vidurinis elementas – tarp kryžiaus galų įkomponuota 0,8 mm aukščio aukso spalvos metalo trijų ąžuolo lapų kompozicija;
viršutinis elementas – 15 mm skersmens 0,8 mm aukščio apskritimas, per visą perimetrą apjuostas 1 mm pločio lauro lapų vainiku. Apskritimo centre – auksinis Vytis. Apskritimo dugnas dengtas raudonu emaliu.
40.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, pritvirtintas prie metalinio skydelio. Centrinis dryžis – 16 mm pločio, rubino spalvos. Nuo jo į abu kraštus eina 1 mm pločio aukso spalvos dryželis, toliau – juodos spalvos 4 mm dryželis, nuo jo – 1 mm aukso spalvos ir 2 mm rubino spalvos dryželiai.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio kilputę.
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS MEDALIO
„UŽ TARPTAUTINES OPERACIJAS“ STATUTAS
41. Krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“ (toliau – Medalis) apdovanojama už sėkmingą dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
42. Medaliu apdovanojami:
42.1. profesinės karo tarnybos, aktyviojo rezervo kariai ir civiliai asmenys, ištarnavę visą numatytą tarptautinėje operacijoje laiką, pavyzdingai atliekantys tarnybą ir nebausti už drausmės pažeidimus tarptautinės operacijos metu;
42.2. neištarnavę viso numatyto tarptautinėje operacijoje laiko profesinės karo tarnybos kariai, aktyviojo rezervo kariai ir civiliai asmenys, kurie buvo atšaukti iš tarptautinės operacijos dėl nepriklausančių nuo jų priežasčių (sužeidimo, su tarnyba susijusios ligos, tarnybinio būtinumo ir kitų svarbių priežasčių).
43. Skraidantysis ir orlaivius aptarnaujantis techninis personalas apdovanojamas už bendrą 90 parų tarnybą tarptautinės operacijos rajone. Orlaivio įgulos, skrendančios iki tarpinio aerodromo ir laukiančios grįžtančio iš tarptautinės operacijos rajono lėktuvo, laukimo dienos į apdovanojimo laiką neįskaičiuojamos.
46. Pakartotiniai (už kiekvieną sėkmingai įvykdytą tarptautinę operaciją) karių ir civilių apdovanojimai žymimi arabiškais bronzos spalvos 5 mm aukščio ir pločio skaičiais, segamais Medalio kaspino ar juostelės viduryje. Skaičius 2 žymi antrą, 3 – trečią apdovanojimą ir t. t.
47. Medalis (pakartotinio apdovanojimo medaliu ženklas) ir jo liudijimas įteikiamas grįžus iš tarptautinės operacijos.
48. Medalio aprašymas:
48.1. Aversas:
Medalis yra apskritimo formos, vieno plokštuminio elemento, 32 mm skersmens, perimetro aukštis 0,6 mm, centrinė dalis iškili, 1,2 mm, gaminamas iš bronzos.
Apskritimo centre – žemės gaublys. Viršutinėje gaublio dalyje įkomponuoti Gedimino stulpai. Aplink gaublį – ąžuolo lapų virtinė. Gaublys, Gedimino stulpai ir ąžuolo lapai blizgantys, skritulys matinis.
48.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, pritvirtintas prie metalinio skydelio, centrinis dryžis 20 mm pločio, žydros spalvos, į abu kraštus eina 2 mm pločio baltos spalvos dryželis. Už jo į abi puses eina 4 mm pločio tamsiai raudonos spalvos dryželis.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio centrinio skersinio kilputę.
LIETUVOS KARIUOMENĖS MEDALIO „UŽ NUOPELNUS“ STATUTAS
49. Lietuvos kariuomenės medalis „Už nuopelnus“ (toliau – Medalis) skiriamas už ypatingus nuopelnus plėtojant bei stiprinant Lietuvos kariuomenę ir už pasiaukojimą karo tarnybos metu.
50. Medaliu gali būti apdovanojami profesinės karo tarnybos kariai, pavyzdingai ištarnavę ne mažiau kaip 10 metų, ir aktyviojo rezervo kariai, o ypatingais atvejais – ir civiliai asmenys. Užsienio valstybių kariai ir civiliai šiuo medaliu apdovanojamai už nuopelnus stiprinant Lietuvos kariuomenę ir užtikrinant jos aukštą kovinę parengtį.
51. Antrą, trečią ir ketvirtą kartą gali būti apdovanojama Medaliu praėjus ne mažiau kaip 5 metams po paskutinio apdovanojimo šiuo ar Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos medaliu „Už nuopelnus“.
52. Pakartotiniai apdovanojimai žymimi bronzos, sidabro ar aukso spalvos Gedimino stulpais, segamais medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzos spalvos Gedimino stulpai žymi antrą, sidabro – trečią, o aukso – ketvirtą apdovanojimą.
53. Medalio aprašymas:
53.1. Aversas:
Medalis 32x32 mm kryžiaus formos, sukomponuotas iš trijų plokštuminių elementų:
apatinis elementas – geltono metalo (auksuotas), 20x20 mm pločio ir 0,8 mm aukščio. Tarp kryžiaus skersinių suformuota po dvi grupes spindulių;
vidurinis elementas – balto metalo (sidabruotas) 1 mm aukščio kryžius. Kryžiaus centre yra 13 mm skersmens apskritimas. Nuo centro kryžiaus skersiniai į galus platėja. Skersinių galai primena tulpės žiedą. Nuo centrinio apskritimo ribos kryžiaus skersiniai dengti raudonu emaliu;
viršutinis elementas – geltono metalo (auksuotas) 0,8 mm aukščio kalavijas ir Gedimino stulpai.
53.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, pritvirtintas prie metalinio skydelio. Centrinis dryžis – 4 mm pločio, tamsiai mėlynas. Į abu kraštus eina 1 mm pločio aukso spalvos dryžiai, po jų eina 4 mm pločio raudonos spalvos dryžiai, po to – 1 mm pločio aukso spalvos dryžiai ir pakraščiuose 8 mm pločio tamsiai mėlyni dryžiai.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio centrinio skersinio kilputę.
LIETUVOS KARIUOMENĖS MEDALIO „UŽ PASIŽYMĖJIMĄ“ STATUTAS
55. Lietuvos kariuomenės medaliu „Už pasižymėjimą“ (toliau – Medalis) apdovanojama už ypatingą vienkartinį pasižymėjimą vykdant pareigą.
56. Medaliu gali būti apdovanojami tikrosios karo tarnybos, aktyviojo rezervo kariai, civiliai asmenys ir užsienio valstybių kariai ir civiliai:
56.2. už iniciatyvų ir sumanų vadovavimą padaliniui atliekant sudėtingą aukštesnės vadovybės užduotį ekstremaliomis sąlygomis;
57. Pakartotiniai (už kiekvieną kitą pasižymėjimą) apdovanojimai žymimi bronzos, sidabro ar aukso spalvos Gedimino stulpais, segamais medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzos spalvos Gedimino stulpai žymi antrą, sidabro – trečią, o aukso – ketvirtą apdovanojimą.
58. Medalio aprašymas:
58.1. Aversas:
Medalis 32x32 mm kryžiaus formos, trijų vienas virš kito sukomponuotų plokštuminių elementų:
apatinis elementas – geltono metalo (auksuotas) 22 mm skersmens 0,8 mm aukščio apskritimas. Per visą apskritimo perimetrą eina 3 mm pločio lauro lapų vainikas. Apskritimo dugnas dekoruotas dryžiais iš centro;
vidurinis elementas – balto metalo (sidabruotas) 1 mm aukščio kryžius, kurio galai 9 mm pločio, statūs, į centrą nuožulnėja;
viršutinis elementas – kalavijas, pridengtas 8 mm skersmens 0,8 mm aukščio apskritimu, kurio centre – Gedimino stulpai. Geltono metalo (auksuotas) apskritimo dugnas dengtas raudonu emaliu.
58.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, pritvirtintas prie metalinio skydelio, centrinis dryžis – 4 mm pločio raudonos spalvos, nuo jo į abu kraštus eina 1 mm pločio aukso spalvos dryžiai, 10 mm tamsiai mėlynos spalvos dryžiai, 1 mm aukso spalvos dryžiai ir pakraščiuose – 2 mm pločio raudonos spalvos dryžiai.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio kilputę.
LIETUVOS KARIUOMENĖS MEDALIO „SUŽEISTAJAM“ STATUTAS
59. Lietuvos kariuomenės medaliu „Sužeistajam“ (toliau – Medalis) apdovanojama už sužeidimą tarptautinių operacijų metu, saugant ir ginant valstybės suverenitetą, teritorijos, oro erdvės bei teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos neliečiamybę, ginant valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo.
60. Medaliu gali būti apdovanojami tikrosios karo tarnybos, aktyviojo rezervo kariai ir krašto apsaugos sistemos civiliai asmenys, sužeisti vykdant tarnybines pareigas, išskyrus atvejus, kai sužeidimą patyrė dėl savo paties kaltės.
61. Pakartotiniai (už kiekvieną sužeidimo faktą) apdovanojimai žymimi arabiškais bronzos spalvos 5 mm aukščio ir pločio skaičiais, segamais medalio kaspino ar juostelės viduryje. Skaičius 2 žymi antrą, 3 – trečią, 4 – ketvirtą apdovanojimą ir t. t.
62. Medalio aprašymas:
62.1. Aversas:
Medalis yra apskritimo formos, vieno plokštuminio elemento, jo skersmuo – 32 mm, perimetro aukštis – 0,6 mm, centrinė dalis iškilusi 1 mm. Medalis gaminamas iš bronzos.
Medalio apskritimo centre pavaizduotas simbolis „širdis“, perkirsta raudonos spalvos laužtine linija (naudojamas emalis). Aplink „širdį“ simetriškai įkomponuoti trys strėlės antgaliai. „Širdis“ įkomponuota įdubime, iš kurio centro išeina spinduliai. Centrinę kompoziciją gaubia ąžuolo ir lauro lapų girlianda.
62.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis. Centrinis dryžis yra 6 mm pločio, raudonos spalvos. Nuo jo į kraštus eina 2 mm pločio pilkos spalvos dryželiai, už jų į abi puses – 9 mm pločio tamsiai raudonos spalvos dryželiai, už šių dryželių – 1 mm pločio pilkos spalvos dryželiai. Muaro kraštuose – 1 mm pločio raudonos spalvos dryželiai.
LIETUVOS KARIUOMENĖS PAJĖGŲ MEDALIO
„UŽ PASIŽYMĖJIMĄ“ STATUTAS
63. Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pasižymėjimą“ (toliau – Medalis) apdovanojama už ypatingą vienkartinį pasižymėjimą tarnybos metu stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgas.
64. Lietuvos kariuomenės pajėgų medalis yra su skirtingų spalvų, žyminčių pajėgų rūšis – Sausumos, Oro, Jūrų, Krašto apsaugos savanorių, Specialiųjų operacijų, – kaspinais. Apdovanojamam asmeniui įteikiamas Medalis su atitinkamos spalvos kaspinu, priklausomai nuo to, kuriose pajėgose jis tarnauja. Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos, Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos ir jiems pavaldžių karinių vienetų kariai apdovanojami Medaliu su Sausumos pajėgų spalvos kaspinu.
65. Medaliu gali būti apdovanojami tikrosios karo tarnybos, aktyviojo rezervo kariai, civiliai asmenys ir užsienio valstybių kariai:
65.2. už iniciatyvų ir sumanų vadovavimą padaliniui bei sėkmingai atliktą sudėtingą užduotį ekstremaliomis sąlygomis;
66. Pakartotiniai (už kiekvieną kitą ypatingą pasižymėjimą) apdovanojimai žymimi bronzos, sidabro ar aukso spalvos Gedimino stulpais, segamais medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzos spalvos Gedimino stulpai žymi antrą, sidabro – trečią, aukso – ketvirtą apdovanojimą.
67. Medalio aprašymas:
67.1. Aversas:
Medalis yra 32x32 mm kryžiaus formos, dviejų vienas virš kito sukomponuotų plokštuminių elementų:
apatinis elementas – balto metalo (sidabruotas) kryžius, kurio galai 10 mm pločio, nuo centro platėjantys, su simetriškais laipteliais. Kryžius yra 1 mm aukščio, paviršius matinis;
viršutinis elementas – geltono metalo (auksuotas) 0,8 mm aukščio kalavijas su ąžuolo lapų vainiku.
67.3. kaspinas – 32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, pritvirtintas prie metalinio skydelio. Centrinis dryžis – 14 mm pločio, žalios spalvos – Sausumos pajėgų, rubino spalvos – Krašto apsaugos savanorių pajėgų, mėlynos spalvos – Oro pajėgų, juodos spalvos – Jūrų pajėgų ir tamsiai žalios spalvos – Specialiųjų operacijų pajėgų. Nuo kaspino į abu kraštus eina 3 mm pločio pilkas, metalo atspalvio, dryžis, po juo – 5 mm pločio raudonos spalvos ir pakraščiuose 1 mm pločio pilkas, metalo atspalvio, dryžis.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio centrinio skersinio kilputę.
LIETUVOS KARIUOMENĖS PAJĖGŲ MEDALIO
„UŽ PAVYZDINGĄ TARNYBĄ“ STATUTAS
68. Lietuvos kariuomenės pajėgų medaliu „Už pavyzdingą tarnybą“ (toliau – Medalis) apdovanojama už pavyzdingą tarnybą, uolų ir iniciatyvų pareigų atlikimą.
69. Medaliu gali būti apdovanojami tikrosios karo tarnybos kariai (išskyrus karininkus), pavyzdingai atliekantys tarnybą ir neturintys galiojančių drausminių nuobaudų, ir užsienio valstybių kariai (išskyrus karininkus) šia tvarka:
69.2. profesinės karo tarnybos kariai – ištarnavę krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip penkerius metus;
70. Antrą, trečią ir ketvirtą kartą gali būti apdovanojami Medaliu praėjus ne mažiau kaip 5 metams po paskutinio apdovanojimo juo.
71. Pakartotiniai apdovanojimai žymimi bronzos, sidabro ar aukso spalvos Gedimino stulpais, segamais medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzinės spalvos Gedimino stulpai žymi antrą, sidabro – trečią, o aukso – ketvirtą apdovanojimą.
72. Medalio aprašymas:
72.1. Aversas:
Medalis yra apskritimo formos, vieno plokštuminio elemento, 32 mm skersmens, su kyšančiais lygiakraščio trikampio kampais.
Gaminamas iš balto metalo (sidabruotas) apskritimas, ant kurio iškilęs lygiakraštis trikampis, kurio kampai įkirpti, su dviem įspaustais laipteliais. Trikampio kraštinės su nuolydžiu į išorę, išdekoruotos keliais laipteliais. Centrinis trikampio laukas įspaustas ir dekoruotas.
Trikampyje vertikaliai įkomponuotas 0,8 mm aukščio kalavijas su ąžuolo lapų vainiku. Paviršius lygus, blizgantis.
72.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, pritvirtintas prie metalinio skydelio, centrinis dryžis 16 mm pločio pilkos spalvos, į abu kraštus eina 2 mm pločio baltos spalvos, 3 mm žalios spalvos ir 3 mm geltonos spalvos dryžiai.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio kilputę.
LIETUVOS KARIUOMENĖS KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGŲ MEDALIO
„UŽ PAVYZDINGĄ KARIO SAVANORIO TARNYBĄ“ STATUTAS
73. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų medaliu „Už pavyzdingą kario savanorio tarnybą“ (toliau – Medalis) apdovanojama už pavyzdingą kario savanorio tarnybą, uolų ir iniciatyvų pareigų atlikimą.
74. Medaliu gali būti apdovanojami kariai savanoriai nepriekaištingai ištarnavę pajėgose penkerius, dešimt, penkiolika ar dvidešimt metų.
75. Pakartotiniai (kas penkeri metai) karių savanorių apdovanojimai žymimi Gedimino stulpais, segamais Medalio kaspino ar juostelės viduryje. Bronzinės spalvos Gedimino stulpai žymi antrą, sidabro – trečią, o aukso – ketvirtą apdovanojimą.
76. Medalio aprašymas:
76.1. Aversas:
Medalis yra 32 mm skersmens apskritimo formos su kyšančiais 2 mm lygiakraščio trikampio kampais, keturių plokštuminių vienas virš kito sukomponuotų elementų:
apatinis elementas – geltono metalo 32 mm skersmens 0,8 mm aukščio apskritimas. Per visą apskritimo perimetrą eina 0,5 mm pločio apvadėlis. Apskritimo dugnas dekoruotas linijomis;
virš pagrindo įkomponuotas elementas primena šešiakampę žvaigždę, sudarytą iš dviejų vienas ant kito uždėtų trikampių. Mažesnio trikampio kampus žymi trys „laipteliai“;
virš šių dviejų trikampių įkomponuotas lygiakraštis tamsiai raudonu emaliu dengtas trikampis, kurio centrinė kraštinių dalis iškirpta;
viršutinis elementas – Gedimino stulpai.
76.3. Kaspinas:
32 mm pločio muaras, į apačią siaurėjantis, pritvirtintas prie metalinio skydelio. Centrinis dryžis – 14 mm pločio tamsiai raudonos spalvos. Nuo jo į abu kraštus eina 2 mm pločio baltos spalvos, 1 mm pločio tamsiai raudonos spalvos, 3 mm pločio geltonos spalvos, 2 mm pločio tamsiai raudonos spalvos ir pakraščiuose 1 mm pločio geltonos spalvos dryžis.
Kaspinas prisegamas lankeliu, pervertu per Medalio kilputę.
LIETUVOS KARIUOMENĖS KARINIŲ ORO PAJĖGŲ KARO LAKŪNŲ
GARBĖS ŽENKLO „PLIENO SPARNAI“ STATUTAS
77. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karo lakūnų garbės ženklas „Plieno sparnai“ (toliau – Garbės ženklas) yra pajėgų lygmens apdovanojimas, kuriuo apdovanojama už ypatingus nuopelnus ir asmeninį indėlį į Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų veiklą (toliau – KOP).
78. Garbės ženklu apdovanojami:
79. Garbės ženklu apdovanojamas KOP lakūnas turi būti ne mažiau kaip 10 metų ištarnavęs lakūnu KOP ir per paskutinius 5 metus dėl savo kaltės nepatyręs aviacinių incidentų, pasižymintis profesiniu ir organizaciniu veiklumu, gerai vertinamas tiesioginio vado (viršininko) arba kitaip nusipelnęs KOP.
80. Apdovanoti pasižymėjusius karius ar asmenis teikia KOP vadas, dalinių vadai arba Garbės ženklo „Plieno sparnai“ tarybos nariai.
81. Garbės ženklo „Plieno sparnai“ taryba (toliau – Taryba) sudaroma KOP vado įsakymu iš penkių KOP tarnaujančių lakūnų, Garbės ženklo „Plieno sparnai“ kavalierių, kurių vienas yra skiriamas Tarybos pirmininku. Taryba svarsto apdovanojimo Garbės ženklu arba jo atėmimo klausimus.
82. Tarybos rekomendacijos įforminamos protokolu ir teikiamos tvirtinti KOP vadui, o kai apdovanoti teikiamas KOP vadas – dar ir Lietuvos kariuomenės vadui, kuris priima galutinį sprendimą. Garbės ženklu apdovanojama KOP vado (Lietuvos kariuomenės vado) įsakymu.
83. Garbės ženklą įteikia KOP vadas (KOP vadui – Lietuvos kariuomenės vadas) iškilmingoje aplinkoje. Kartu įteikiamas liudijimas su Tarybos pirmininko ir KOP vado (Lietuvos kariuomenės vado) parašais ir antspaudu.
84. Garbės ženklo aprašymas:
84.1. Garbės ženklas sidabrinis, dviejų stilizuotų metalo sparnų pavidalo. Garbės ženklo matmenys: aukštis 18 mm, plotis 62 mm, storis 4 mm;
84.2. Aversas:
septyniuose horizontuose sukomponuoti 15 trikampių kniedžių sujungti sparnai, centre – baltu emaliu dengtas į dešinę pasviręs Vyčio Kryžius juodu pakraščiu. Sparnas iš kairės mažesnis.
GARBĖS SAVANORIO ŽENKLO STATUTAS
85. Garbės savanorio ženklas (toliau – Garbės ženklas) yra Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų lygmens ženklas, kuris įteikiamas kariams savanoriams, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikus Garbės savanorio vardą.
87. Garbės ženklo aprašymas:
87.1. Garbės ženklas yra trikampio formos, trijų vienas virš kito sukomponuotų elementų. Pagrindas – iš geltono metalo, padengtas juodu emaliu. Trikampio galuose – stilizuotos tulpės. Vidurinis elementas – mažesnis trikampis, padengtas tautinės vėliavos spalvų emaliu. Iš po trikampio kyšo du sukryžiuoti geltono metalo kalavijai. Viršutinis elementas – Gediminaičių stulpai iš geltono metalo.
88. Garbės ženklo miniatiūros aprašymas:
88.1. Garbės ženklo miniatiūra yra trikampio formos, trijų plokštuminių elementų. Pagrindas – iš geltono metalo, padengtas juodu emaliu. Trikampio galuose – stilizuotos tulpės. Viduryje – mažesnis trikampis, padengtas tautinės vėliavos spalvų emaliu. Iš po trikampio kyšo du sukryžiuoti kalavijai iš geltono metalo. Mažesniojo trikampio viduryje – Gediminaičių stulpai iš geltono metalo;
LIETUVOS KARIUOMENĖS MECHANIZUOTOSIOS PĖSTININKŲ BRIGADOS „GELEŽINIS VILKAS“
GARBĖS ŽENKLO „GELEŽINIS VILKAS“ STATUTAS
90. Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ garbės ženklas „Geležinis Vilkas“ (toliau – Garbės ženklas) yra brigados lygmens ženklas, kuriuo apdovanojami Mechanizuotojoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ (toliau – MPB „Geležinis Vilkas“) tarnaujantys (dirbantys) ar perkelti iš MPB „Geležinis Vilkas“ į kitą tarnybos vietą pateikus jų kandidatūras apdovanoti Garbės ženklu profesinės karo tarnybos kariai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, pasižymėję ypatinga drąsa, pasiaukojimu, uolia ir sąžininga tarnyba MPB „Geležinis Vilkas“, aktyviojo rezervo kariai.
91. Garbės ženklu gali būti apdovanojami:
91.1. profesinės karo tarnybos kariai:
91.1.1. už ilgalaikę pavyzdingą, uolią ir sąžiningą tarnybą, iniciatyvą vykdant pavestas pareigas ir užduotis, ištarnavę krašto apsaugos sistemoje ne mažiau kaip 10 metų ir ne mažiau kaip 2 metus MPB „Geležinis Vilkas“ ir neturintys galiojančių drausminių nuobaudų;
91.1.2. už drąsą ir pasiaukojimą ekstremaliomis sąlygomis asmeniškai ar su padaliniu sėkmingai vykdant pavestą užduotį, kovines ar mokomąsias užduotis, taip pat už pasižymėjimą kitomis ypatingomis aplinkybėmis, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei ar kovinei technikai ir ginkluotei;
91.1.3. už drąsą ir pasiaukojimą vykdant sargybos ar dienos tarnybos pareigas ir savo ryžtingais veiksmais arba sumaniai vadovaujant sulaikant pavojingą pažeidėją, vykdant tarnybines pareigas pavojingomis gyvybei ir kitomis ekstremaliomis sąlygomis;
91.2. valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, aktyviojo rezervo kariai:
91.2.1. už ypatingus nuopelnus ir asmeninį indėlį plėtojant ir stiprinant MPB „Geležinis Vilkas“, išdirbusieji MPB „Geležinis Vilkas“ ne mažiau kaip dvejus metus;
92. MPB „Geležinis Vilkas“ garbės ženklo „Geležinis Vilkas“ patariamajai komisijai (toliau – Patariamoji komisija) svarstyti pasižymėjusių asmenų kandidatūras apdovanoti teikia Brigados dalinių ir padalinių vadai, skyrių ir tarnybų vadovai.
93. Atsižvelgdamas į Patariamosios komisijos sprendimą, Garbės ženklu apdovanoja MPB „Geležinis Vilkas“ vadas arba jo įgaliotas asmuo.
94. Garbės ženklą ir jo liudijimą MPB „Geležinis Vilkas“ vadas ar jo įgaliotas asmuo įteikia iškilmingoje rikiuotėje minint „Geležinio Vilko“ vardo MPB „Geležinis Vilkas“ suteikimo dieną, išskirtiniais atvejais – vado nustatytu laiku.
95. Patariamoji komisija sudaroma iš profesinės karo tarnybos karių, apdovanotų Garbės ženklu. Ją sudaro ir pirmininką, sekretorių ir jos narius skiria MPB „Geležinis Vilkas“ vadas savo įsakymu. Komisija svarsto apdovanojimo Garbės ženklu arba jo atėmimo klausimus.
96. Asmuo, apdovanotas šiuo Garbės ženklu, turi teisę nešioti jį tarnaudamas (dirbdamas) KAS, išleistas į atsargą, dimisiją ar pensiją.
97. Garbės ženklo aprašymas:
98.1. Garbės ženkle pavaizduotas sparnuotas geležinis vilkas. Sparnai išskleisti, šarvuota vilko galva pasukta į kairę pusę, prie krūtinės jis laiko kalaviją, žemiau kurio yra skydas su Gedimino stulpais. Garbės ženklo apačioje užrašas – „Geležinis Vilkas“;
Aktyviojo rezervo garbės kario ženklo statutas
99. Aktyviojo rezervo garbės kario ženklas (toliau – Garbės ženklas) yra Lietuvos kariuomenės pajėgų lygmens ženklas, kuris įteikiamas aktyviojo rezervo kariams, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis suteikus Aktyviojo rezervo garbės kario vardą.
101. Garbės ženklo aprašymas:
101.1. Garbės ženklas yra ovalo formos, dviejų plokštuminių elementų. Pagrindas – geltono metalo šešių ąžuolų lapų su gilėmis vainikas. Viršutinis elementas – traukiamas iš makščių kalavijas. Kalavijo rankena ir makštys geltono metalo, ašmenys – plieno spalvos metalo.
102. Garbės ženklo miniatiūros aprašymas:
102.1. Garbės ženklo miniatiūra yra ovalo formos, dviejų plokštuminių elementų. Pagrindas – geltono metalo šešių ąžuolų lapų su gilėmis vainikas. Viršutinis elementas – traukiamas iš makščių kalavijas. Kalavijo rankena ir makštys geltono metalo, ašmenys – plieno spalvos metalo;
103. Garbės ženklo pakaitalo aprašymas:
103.1. siuvinėtas ženklas įkomponuotas į stačiakampį. Garbės ženklo pakaitalo grafinis atvaizdas – juodos arba tamsiai rudos, stačiakampio dugnas – žalios (chaki) arba smėlio spalvų, priklausomai nuo lauko uniformos spalvų;