LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL KROVINIŲ VIDAUS VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 300
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, įsakau patvirtinti Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
1997 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 300
Krovinių vidaus vežimo kelių transportu
taisyklės
Bendroji dalis
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Krovinių vidaus vežimo kelių transportu taisyklės, toliau vadinamos „Taisyklėmis“, numato krovinių vežimo tvarką ir sąlygas, santykius tarp krovinių siuntėjų, vežėjų ir gavėjų bei jų tarpusavio atsakomybę.
2. Vartojamos sąvokos
2.1. Vidaus vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje nekertant valstybės sienos.
2.6. Pavojingas krovinys – medžiagos ar produktai, kurie dėl savo cheminių ar fizinių savybių gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, aplinkai ar turtui ir yra įtrauktos į Jungtinių Tautų Organizacijos ekspertų komiteto pavojingų medžiagų sąrašą.
3. Vidaus krovinių vežimų klasifikacija
3.2. Vežimai už atlyginimą – tokie vežimai, kai vežėjas gabena krovinį už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą.
II skyrius
Vežimai už atlyginimą
4. Vežimų už atlyginimą organizavimas
4.1. Krovinių vežimai už atlyginimą kelių transportu atliekami pagal vežimų sutartį, kuri tarp siuntėjo ir gavėjo gali būti sudaryta priimto užsakymo arba ilgalaikės raštiškos sutarties pagrindu.
4.2. Krovinio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį jam patikėtą krovinį nuvežti į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas – pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.
4.3. Krovinio siuntėjas gali būti ir krovinio gavėjas. Tada gavėjo teisės, atsakomybė ir pareigos tenka siuntėjui.
4.4. Sudarant krovinių vežimo sutartį, draudžiama į ją įtraukti sąlygas, kurias vykdant gali būti pažeistas ekipažo darbo ir poilsio režimas, kelių eismo taisyklės ir kiti reikalavimai, taikomi krovinių vežimui.
5. Užsakymas
5.1. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.
5.2. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:
5.2.1. krovinio siuntėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas;
5.2.2. krovinio gavėjo – juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas;
6. Važtaraštis ir jo išdavimas
6.1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.
6.2. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis – lieka pas vežėją. Šalims susitarus, gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių.
6.3. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai atskirai krovinio siuntai. Jei tuo pačiu atstumu vežamas vienos rūšies krovinys iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti visai vežėjo darbo pamainai surašomas vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu. Pakrovimo – iškrovimo akte turi būti apskaitomi visi per darbo pamainą atlikti reisai.
6.4. Važtaraštyje siuntėjas nurodo:
6.5. Už krovinio, kurį vežti draudžiama arba jį vežant reikia imtis ypatingų saugos priemonių perdavimą vežti be vežėjo žinios, įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinių tikslumą ir teisingumą bei visas pasekmes, atsiradusias dėl neteisingo važtaraščio surašymo, atsako siuntėjas. Jei dėl to vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.
7. Vežėjo ir siuntėjo pareigos priimant ir perduodant krovinį vežti
7.1. Priėmęs užsakymą arba pagal ilgalaikį raštišką susitarimą vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – tinkamai paruoštą krovinį, kurį reikės vežti. Transporto priemonės turi būti techniškai tvarkingos ir tinkamos tam kroviniui vežti.
7.2. Pastebėjęs transporto priemonių trūkumus, dėl kurių vežimo metu gali kilti pavojus krovinio saugai, siuntėjas turi teisę atsisakyti krauti krovinį į tokią transporto priemonę.
7.3. Siuntėjas privalo perduoti krovinį vežti tokioje taroje arba įpakavime, kuris būtinas kroviniui išsaugoti. Jeigu krovinys turi ypatingų savybių, jis turi būti įpakuotas pagal reikalavimus, keliamus tokios rūšies kroviniui vežti. Kai krovinys vežamas keliems gavėjams, jis turi būti sugrupuotas ir įpakuotas atskirai kiekvienam gavėjui.
7.4. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai arba nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje arba pakrovimo – iškrovimo akte.
7.5. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba kroviniui vežti nustatytų reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba į važtaraštį įrašyti pastabas.
7.6. Priimdamas krovinį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas bei tvirtinimas transporto priemonėje atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Jeigu vežėjas iš išorės apžiūrėdamas konstatuoja, kad krovinys neteisingai pakrautas ir pritvirtintas, apie tai jis privalo pranešti siuntėjui. Siuntėjas, vežėjui reikalaujant, privalo pašalinti pastebėtus krovinio išdėstymo, tvirtinimo ir kitus trūkumus.
7.7. Jeigu siuntėjas atsisako šalinti nustatytus trūkumus, vežėjas, apie tai pažymėdamas važtaraštyje, turi teisę atsisakyti vežti krovinį.
8. Pareigų pasiskirstymas krovinį pakraunant ir iškraunant
8.1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Kroviniui pakrauti būtinus įrengimus ir pagalbinę įrangą pateikia siuntėjas, o juos surenka gavėjas. Krovinio uždengimo priemones išskiria vežėjas.
8.2. Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.
8.3. Iškrovus krovinį, jo gavėjas savo sąskaita išvalo transporto priemonę arba konteinerius nuo krovinio likučių. Vežus gyvulius, paukščius, greitai gendančius ar panašius krovinius – išplauna transporto priemones, o jei reikia – dezinfekuoja.
9. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai
10. Krovinio peradresavimas
10.1. Siuntėjas, kol krovinys vežamas, turi teisę reikalauti vežėją nutraukti krovinio vežimą arba, nekeisdamas paskirties punkto, nurodyti kitą gavėją.
10.2. Siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius išduodamas gavėjui.
10.3. Krovinio peradresavimo teisė gali priklausyti gavėjui, jeigu išduotame vežėjui važtaraštyje taip įrašyta.
10.4. Jeigu gavėjas, disponuodamas kroviniu, nurodo kitą gavėją, pastarasis asmuo neturi teisės peradresuoti krovinį.
10.5. Peradresuojant krovinį, siuntėjas arba nustatytu atveju gavėjas privalo įrašyti važtaraštyje naujus nurodymus, taip pat kompensuoti vežėjui išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių nurodymų vykdymu.
10.6. Jeigu vežėjas gautų nurodymų dėl krovinio peradresavimo negali įvykdyti, jis nedelsdamas apie tai privalo pranešti asmeniui, davusiam šiuos nurodymus.
11. Krovinio įpakavimas, ženklinimas ir kiekio nustatymas
11.1. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms, taip pat kad būtų galima identifikuoti siuntėją, gavėją ir paskirties vietą. Krovinių įpakavimą ir ženklinimą atlieka siuntėjas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
11.2. Įpakuoti ir vienetiniai kroviniai vežami nurodant siuntų kiekį arba jų svorį, arba vienetų skaičių. Bendras krovinio svoris nustatomas sveriant svarstyklėmis arba skaičiuojant visų siuntų svorį pagal trafaretą ar standartą. Atskirų krovinių svoris gali būti nustatomas skaičiavimo būdu matuojant tūrinį svorį arba sutartinai.
12. Krovinio perdavimas gavėjui
12.1. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi. Krovinys perduodamas pagal svorį ar kiekį tokia tvarka, kuria buvo priimtas iš siuntėjo.
12.3. Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas apie tai įrašo važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.
12.4. Užplombuotas transporto priemones, atskiras jų sekcijas, konteinerius ar cisternas kartu su vežėju atidaro gavėjas.
12.5. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, jei vežėjas krovinį sugadina ir jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Krovinio netinkamumą panaudoti gavėjas turi įrodyti, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
12.6. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas krovinį grąžina siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti jį laikinai saugoti.
13. Atsakomybė už krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą
13.1. Vežėjas, nustatyta tvarka iš siuntėjo priėmęs krovinį, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.
13.2. Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.
13.3. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.
13.4. Krovinio praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.
13.5. Kai krovinys prarandamas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų.
14. Atsakomybės dydžio nustatymas
14.1. Vežėjas padarytą žalą kroviniui, kuris siuntėjo pareiškimu buvo įvertintas, atlygina įvertinta krovinio suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.
14.2. Jeigu krovinys nebuvo įvertintas, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo krovinio verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio vertė.
14.3. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir jo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokios kainos nežinomos, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.
15. Atsakomybė už krovinio pavėluotą atvežimą
15.1. Vežėjas, pažeidęs krovinio atvežimo terminus, privalo atlyginti siuntėjui arba gavėjui patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pavėluoto atvežimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.
16. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas
16.1. Vežėjas neatsako už žalą dėl krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jei vežėjas įrodys, kad siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.
16.2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužalojimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai:
16.2.1. krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis, banderolinėmis plombomis;
16.2.2. krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.);
17. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą ir vežėjui padarytą žalą
17.1. Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitų pažeidimų, dėl kurių įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.
18. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka
18.1. Ieškininiai reikalavimai, kylantys dėl vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo vežėjui pareikšti pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos gavimo dienos. Jei per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.
III skyrius
Vežimai savo sąskaita
19. Krovinio vežimo dokumentai
19.1. Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.
19.2. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta:
20. Vežėjo pareigos ir atsakomybė
20.1. Veždamas krovinius savo sąskaita, vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų. Vežami kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojaus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai ar transporto priemonėms.
IV skyrius
Transporto priemonių ir jų ekipažų kontrolė
21. Kontrolės tarnybos ir jų įgaliojimai
21.1. Krovinių vidaus vežimo kontrolę atlieka Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos ir kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta kontrolės teisė.
21.2. Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai turi teisę sustabdyti transporto priemones, vykdančias krovinių vežimus, jas pasverti, tikrinti transporto priemonių, jų ekipažų ir krovinių vežimo dokumentus.
22. Ekipažų teisės ir pareigos
22.1. Ekipažas turi teisę reikalauti iš kontrolės teisę turinčių pareigūnų pateikti tarnybinį pažymėjimą.
22.2. Transporto priemonę stabdant kontrolės teisę turintiems pareigūnams, ekipažas privalo sustoti tose vietose, kur nedraudžia kelių eismo taisyklės, ir leisti pastariesiems atlikti kontrolę.