LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO 7, 10, 12, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 43, 44, 47, 48, 51, 55, 57, 66, 69, 70, 71, 73, 75, 95 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

2012 m. balandžio 24 d. Nr. XI-1987

Vilnius

(Žin., 2009, Nr. 54-2140; 2012, Nr. 13-554)

1 straipsnis. 7 straipsnio papildymas 4 dalimi

Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi:

„4. Aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencinių priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

2 straipsnis. 10 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 6 dalimi

1. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Nevalstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, arba privatus juridinis asmuo. Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, gali būti pertvarkomas į viešąją įstaigą.“

2. Papildyti 10 straipsnį 6 dalimi:

„6. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų, veikiančių kaip biudžetinės įstaigos, administracijos ir kitų darbuotojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“

3 straipsnis. 12 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Aukštojo mokslo taryba yra ekspertinė institucija aukštojo mokslo plėtros klausimais. Aukštojo mokslo taryba sudaroma ir veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra koordinuoja Lietuvos įstaigų, įmonių, organizacijų ir asmenų dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, įgyvendina inovacijų plėtrai, naujų technologijų atsiradimui reikalingų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros politiką, vykdo susijusių programų bei priemonių įgyvendinimo koordinavimą, administravimą, vertinimą ir finansavimą, taip pat atlieka kitas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas funkcijas. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra yra biudžetinė įstaiga. Ją steigia Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

4 straipsnis. 17 straipsnio papildymas 6 dalimi

Papildyti 17 straipsnį 6 dalimi:

„6. Studijų kokybės vertinimo centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Studijų kokybės vertinimo centro veikla susijusiose srityse, narys.“

5 straipsnis. 19 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 19 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatoma valstybinės aukštosios mokyklos statute.“

2. Buvusią 19 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.

6 straipsnis. 20 straipsnio 2, 3, 6, 9, 12 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos viziją ir misiją;

2) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, teikia Seimui tvirtinti universiteto (Vyriausybei – kolegijos) statuto pakeitimus;

3) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos strateginį veiklos planą;

4) svarsto ir tvirtina rektoriaus (direktoriaus) teikiamus aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;

5) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

7) renka, skiria ir atleidžia rektorių (direktorių);

8) nustato aukštosios mokyklos administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus (direktoriaus) teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

12) svarsto rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;

14) įvertinusi senato (akademinės tarybos) siūlymus, tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei);

15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;

16) atlieka aukštosios mokyklos statute ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas funkcijas.“

2. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Aukštosios mokyklos statutas nustato tikslų tarybos narių skaičių. Vieną narį skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai aukštosios mokyklos nustatyta tvarka skiria atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 4 arba 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.“

3. 20 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašyti žodžius „senato (akademinės tarybos) pirmininkas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„6. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos nario kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį.“

4. 20 straipsnio 9 dalyje po žodžio „priima“ įrašyti žodį „paprasta“, dalį papildyti sakiniu „Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„9. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto tinklalapyje.“

5. 20 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „švietimo ir mokslo ministras“ įrašyti žodžius „aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„12. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.“

7 straipsnis. 21 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.“

2. Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką;

2) universitetuose tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos universiteto mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

3) kolegijose tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir dėl kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;

4) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

5) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

6) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka šaukia aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems aukštosios mokyklos veiklos klausimams aptarti;

7) aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka teikia garbės ir kitus vardus;

8) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

9) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos statuto pakeitimų;

10) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus (direktoriaus) pareigas;

11) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų;

12) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

13) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

14) atlieka kitas teisės aktuose ir aukštosios mokyklos statute nustatytas funkcijas.“

3. Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Senatas (akademinė taryba) savo sprendimus skelbia viešai teisės aktų nustatyta tvarka.“

8 straipsnis. 22 straipsnio 2, 3, 9 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) teikia tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;“.

2. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) teikia aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;“.

3. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) skelbia viešai aukštosios mokyklos tarybos patvirtintą aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą;“.

4. Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) teikia senatui svarstyti ir aukštosios mokyklos tarybai tvirtinti strateginį aukštosios mokyklos veiklos ir aukštosios mokyklos struktūros pertvarkos planus;“.

5. Papildyti 22 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu:

„10) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su aukštosios mokyklos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;“.

6. Buvusį 22 straipsnio 2 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu.

7. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka.“

8. Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 (kai tarybą sudaro 9 nariai) arba 7 (kai tarybą sudaro 11 narių) aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.“

9 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„23 straipsnis. Studentų dalyvavimas aukštosios mokyklos valdyme

Studentų interesams aukštosios mokyklos ir jos padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija).“

10 straipsnis. 43 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Jeigu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per 2 metus Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja pakartotinį veiklos vertinimą. Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, ne vėliau kaip per vieną mėnesį Švietimo ir mokslo ministerija priima šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą.“

11 straipsnis. 44 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Naujai įsteigta aukštoji mokykla turi būti akredituota ne vėliau kaip per 2 metus nuo leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo jai dienos.“

12 straipsnis. 47 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 47 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų, o universitetinių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 210 ir ne didesnė kaip 240 kreditų.“

13 straipsnis. 48 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas

1. 48 straipsnio 1 dalyje po žodžių „bakalauro laipsnis ir“ išbraukti žodį „profesinė“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Universitetinių studijų programos yra labiau orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus, o koleginių – į pasirengimą profesinei veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir kvalifikacija (šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais), baigusiems koleginių studijų programas, – atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija (šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais).“

2. Pakeisti 48 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Magistrantūros studijos vyksta universitetuose, kuriuose vykdoma studijų kryptį atitinkanti mokslo (meno) veikla. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos teologijos studijų programas, suderintas su Katalikų bažnyčios vadovybe, gali būti suteikiamas teologijos licenciato laipsnis.“

14 straipsnis. 51 straipsnio 6 dalies pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, akademinį pripažinimą Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Studijų kokybės vertinimo centras, Lietuvos mokslo taryba ir Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliotosios aukštosios mokyklos.“

15 straipsnis 55 straipsnio 1 dalies 11 punkto pakeitimas

Pakeisti 55 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;“.

16 straipsnis 57 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos) teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei, organizuoja bendrus visos šalies studentų renginius, koordinuoja vienijamų aukštųjų mokyklų studentų atstovybių veiklą.“

17 straipsnis. 66 straipsnio papildymas 5 dalimi

Papildyti 66 straipsnį 5 dalimi:

„5. Aukštųjų mokyklų rektorių (direktorių) tarpusavio ryšius bei ryšius su valstybės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijomis koordinuoja Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos) ir kitos organizacijos bei asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus.“

18 straipsnis. 69 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 69 straipsnį nauja 3 dalimi:

„3. Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes, valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose nevalstybinėse aukštosiose mokyklose ir užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvos Respublikoje, apmokėti gali būti skiriamos, jeigu tam tikri specialistai dėl objektyvių aplinkybių negali būti parengti valstybinėse aukštosiose mokyklose.“

2. Buvusią 69 straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi.

19 straipsnis. 70 straipsnio 1, 9 ir 13 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus ir specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, parengta įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ši tvarka paskelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios.“

2. Pakeisti 70 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal studijų ar mokslo sritis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal studijų kryptis, atsižvelgdama į mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo kryptis, atsižvelgdama į mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus.“

3. Pakeisti 70 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:

„13. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.“

20 straipsnis. 71 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 71 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas vietas ir (ar) gavusiųjų studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose ir (ar) gavusių studijų stipendijas tais metais pirmuosius dvejus studijų metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus.“

21 straipsnis. 73 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 73 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės biudžeto lėšos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka konkurso būdu gali būti skiriamos mokslo ir studijų institucijoms studijų programoms įgyvendinti, atsižvelgiant į būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius, jeigu jų negalima patenkinti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais. Valstybės finansuojamų vietų skaičius gali būti nustatomas svarbioms valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai studijų programoms, esant pagristiems specialistų poreikiams. Tikslinio studijų finansavimo pagal studijų kryptis ar studijų programas vietų skaičių Švietimo ir mokslo ministerija skelbia kiekvienais metais ne vėliau kaip iki balandžio 15 dienos.“

22 straipsnis. 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 7, 8 dalimis

1. Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos.“

2. Papildyti 75 straipsnį 7 dalimi:

„7. Aukščiausius konkursinius balus pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilę surinkusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų programų valstybės nefinansuojamas vietas, iš valstybės biudžeto lėšų studijų laikotarpiui skiriama norminės studijų kainos dydžio (jeigu už studijas mokama metinė studijų kaina mažesnė už norminę studijų kainą, tokiu atveju studijų kainos dydžio) studijų stipendija. Finansavimo paskirstymą studijų stipendijoms pagal studijų sritis nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Antrosios pakopos studentai ir doktorantai gali gauti studijų stipendiją Vyriausybės nustatyta tvarka. Studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Studijų stipendijas administruoja Valstybinis studijų fondas.“

3. Papildyti 75 straipsnį 8 dalimi:

„8. Studentas studijų stipendijos netenka, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po studijų metų yra mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezultatų vidurkis.“

23 straipsnis. 95 straipsnio 5 dalies pripažinimas netekusia galios

95 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.

24 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Nuo 2009 m. gegužės 13 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos įsigaliojus šiam įstatymui užtikrina aukštosios mokyklos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie aukštosios mokyklos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus; rūpinasi parama aukštajai mokyklai; rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją pateikia: valstybiniai universitetai – Seimui, valstybinės kolegijos – Vyriausybei; gali inicijuoti aukštosios mokyklos ūkinės ir finansinės veiklos auditą. Aukštųjų mokyklų tarybos, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo funkcijas atlieka, iki šio įstatymo nustatyta tvarka bus sudarytos ir pradės veikti aukštųjų mokyklų tarybos.

2. Valstybinių aukštųjų mokyklų tarybos pagal šio įstatymo nuostatas turi būti sudarytos iki 2012 m. gruodžio 1 d.

3. Iki valstybinių aukštųjų mokyklų tarybų sudarymo arba patvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka senatas (akademinė taryba) atlieka:

1) Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje (išskyrus Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus) nustatytas funkcijas;

2) skiria laikiną rektorių (direktorių), iki pagal šio įstatymo nuostatas sudaryta arba patvirtinta aukštosios mokyklos taryba paskirs rektorių (direktorių). Laikinasis rektorius (direktorius) skiriamas tik tuo atveju, jeigu baigėsi iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirto rektoriaus (direktoriaus) kadencija.

4. Senatas (akademinė taryba), nesilaikydamas (nesilaikydama) šiame įstatyme nustatytos aukštosios mokyklos tarybos sudarymo tvarkos, gali patvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariais narius, jau skirtus iš dėstytojų ir mokslo darbuotojų. Studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) gali patvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariu narį, jau skirtą iš studentų. Valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariais iš švietimo ir mokslo ministro kartu su aukštosios mokyklos senatu (akademine taryba) pasiūlytų asmenų ir asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, senatas (akademinė taryba) gali patvirtinti atitinkamai 3 arba 4 tarybos narius, studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) – vieną tarybos narį. Nepatvirtintų valstybinės aukštosios mokyklos tarybos narių įgaliojimai nutrūksta atitinkamai nuo senato (akademinės tarybos) ir studentų atstovybės arba visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimų priėmimo dėl naujos tarybos patvirtinimo. Trūkstami valstybinės aukštosios mokyklos tarybos nariai renkami ir skiriami vadovaujantis šiuo įstatymu.

5. Valstybinių aukštųjų mokyklų senatai (akademinės tarybos) ir rektoriai (direktoriai) savo funkcijas atlieka iki kadencijos, kuriai jie buvo sudaryti ar paskirti, pabaigos.

6. Suderintus su šio įstatymo nuostatomis statutų projektus valstybiniai universitetai pateikia Seimui, valstybinės kolegijos – Vyriausybei iki 2012 m. birželio 1 d. Jeigu yra prieštaravimų tarp aukštųjų mokyklų statutų ir Mokslo ir studijų įstatymo, vadovaujamasi Mokslo ir studijų įstatymu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

_________________