LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, IŠ VIENOS PUSĖS, IR DANIJOS VYRIAUSYBĖS IR FARERŲ SALŲ VIETINĖS VYRIAUSYBĖS, IŠ KITOS PUSĖS,

 

SUSITARIMAS

DĖL SAVITARPIO ŽVEJYBOS SANTYKIŲ TARP FARERŲ SALŲ IR LIETUVOS*

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, iš vienos pusės, ir Danijos Vyriausybė ir Farerų Salų Vietinė Vyriausybė, iš kitos pusės, toliau vadinamos „Šalimis“,

atsižvelgdamos į Farerų Salų, kaip Danijos savivaldžios dalies, statusą;

atsižvelgdamos į gyvybišką žuvininkystės svarbą Farerų Saloms, sudarančią jų esminę ekonominę veiklą;

atsižvelgdamos į jų bendrą siekimą užtikrinti žuvų atsargų, esančių vandenyse prie jų krantų, išsaugojimą ir racionalų naudojimą;

vadovaudamosi Jungtinių Tautų 1982 m. gruodžio 10 d. Konvencija dėl Jūrų Teisės;

teigdamos, kad palei jūrą esančių valstybių jurisdikcijoje yra joms priklausantys vandens plotai ir gyvieji jų ištekliai ir kad naudojantis šiuose plotuose suvereniomis teisėmis šie ištekliai būtų tyrinėjami, panaudojami, išsaugomi ir valdomi laikantis tarptautinės teisės principų;

atkreipdamos dėmesį, kad aplink Farerų Salas yra žvejybos zona, besitęsianti 200 jūrinių mylių nuo kranto, ir kad Lietuva turi žvejybos zoną Baltijos jūroje, kurioje Farerų Salos ir atitinkamai Lietuva naudojasi suvereniomis teisėmis šių zonų gyvųjų išteklių tyrinėjimo, panaudojimo, išsaugojimo ir valdymo tikslais;

trokšdamos užmegzti savitarpio santykius žuvininkystės srityje ir nustatyti sąlygas,

susitarė:

 

1 straipsnis

 

Kiekviena Susitarianti Šalis leis kitos Šalies žvejybiniams laivams žvejoti savo jurisdikcijoje esančiuose plotuose, vadovaudamosi susitarimu nustatytomis sąlygomis.

 

2 straipsnis

 

Kiekviena Susitarianti Šalis atitinkamai kasmet nustatys savo jurisdikcijoje esantiems žvejybos plotams reikalaujančius suderinimo dėl nenumatytų aplinkybių objektus; visų pirma atsižvelgiant į racionalaus gyvųjų išteklių valdymo būtinybę:

a) bendrus leistinus sužvejoti atskirų žuvų rūšių ar jų kompleksų kiekius, remiantis turimais geriausiais moksliniais duomenimis, atsižvelgiant į žuvų rūšių atsargų tarpusavio priklausomumą, atitinkamų tarptautinių organizacijų veiklą ir kitus svarbius faktorius;

b) po atitinkamų konsultacijų, kvotos kitos iš Susitariančių Šalių žvejybiniams laivams ir plotus, kuriuose šios kvotos gali būti sužvejotos. Abi Susitariančios Šalys sieks tikslo įgyvendinti patenkinamą balansą tarp jų žvejybos galimybių ir jų atitinkamos žvejybinės zonos. Nustatydama savo žvejybos galimybes kiekviena iš Susitariančių Šalių turėtų atsižvelgti į:

1) įprastinį abiejų Susitariančių Šalių sužvejojamą žuvų kiekį,

2) poreikį iki minimumo sumažinti sunkumus abiem Susitariančioms Šalims tuo atveju, jeigu žvejybos galimybės sumažėtų,

3) visus kitus svarbius faktorius.

Priemonės, kurių imsis kiekviena iš Susitariančių Šalių žvejybai sureguliuoti, turint tikslą išsaugoti žuvų atsargas ir papildant jas iki lygių, sudarančių galimybę pasiekti maksimaliai įmanomą sužvejojimą, neturi būti tokia priežastimi, dėl kurios kiltų pavojus kaip reikiant naudotis žvejybos teisėmis, nustatytomis šiuo Susitarimu.

 

3 straipsnis

 

Kiekviena iš Susitariančių Šalių gali reikalauti, kad žvejyba jos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose plotuose kitos Susitariančios Šalies žvejybiniais laivais būtų licencijuojama. Kiekvienos iš Susitariančių Šalių kompetentingas pareigūnas turi nustatytu laiku atitinkamai pranešti kitai Susitariančiai Šaliai tų žvejybinių laivų, kuriems bus leidžiama žvejoti kitos Susitariančios Šalies žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose plotuose, pavadinimus, registracijos numerius ir kitas svarbias detales. Kita Susitarianti Šalis po to turi išduoti tokias licencijas, kurios atitiktų žvejybos galimybes, išdėstytas 2 (b) straipsnio sąlygose.

 

4 straipsnis

 

1. Vienos Susitariančios Šalies žvejybos laivai, žvejodami kitos Susitariančios Šalies žvejybos jurisdikcijai priklausančiame plote, privalo laikytis tos Susitariančios Šalies nustatytų žuvų atsargų išsaugojimo priemonių, kitų sąlygų ir terminų, remiantis tos Susitariančios Šalies žvejybos taisyklėmis ir nuostatais.

2. Apie visus naujus terminus, sąlygas, įstatymus ir nuostatus turi būti atitinkamai pranešta iš anksto.

 

5 straipsnis

 

1. Kiekviena Susitarianti Šalis turi imtis visų reikiamų priemonių, garantuojančių, kad jų laivai laikytųsi šio Susitarimo sąlygų ir kitų svarbių nuostatų.

2. Kiekviena Susitarianti Šalis gali jos žvejybos jurisdikcijai priklausančiame plote imtis tokių priemonių, remiantis tarptautine teise, kurios garantuotų, kad kitos Susitariančios Šalies laivai laikytųsi šio Susitarimo sąlygų.

 

6 straipsnis

 

Susitariančios Šalys įsipareigoja bendradarbiauti, kad užtikrintų tinkamą jūros gyvųjų išteklių valdymą ir išsaugojimą ir sudarytų galimybes reikiamiems moksliniams tyrinėjimams, abipusiai per atitinkamas tarptautines organizacijas, ypač tiems žuvų ištekliams, kurie svarbūs abiem Susitariančioms Šalims ir kurie yra abiejų Susitariančių Šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose plotuose arba esančiuose už greta tokių plotų.

 

7 straipsnis

 

Šalys susitaria konsultuotis šio Susitarimo tinkamo įgyvendinimo klausimais.

Iškilus ginčui dėl šio Susitarimo interpretavimo ar taikymo, toks ginčas turi būti konsultacijų tarp Susitariančių Šalių objektu.

 

8 straipsnis

 

Niekas šiame Susitarime neturi bet kokiu būdu pakenkti Susitariančių Šalių pažiūroms, susijusioms su Jūros Teise.

 

9 straipsnis

 

Tais atvejais, kai yra abipusis suinteresuotumas, Susitariančios Šalys padės suinteresuotoms organizacijoms, kooperatyvams ir kompanijoms bendradarbiauti žvejyboje.

 

10 straipsnis

 

Šis Susitarimas bus taikomas, iš vienos pusės, Lietuvos Respublikai ir, iš kitos pusės, Farerų Saloms.

 

11 straipsnis

 

Šis Susitarimas įsigalios nuo tos datos, kai Susitariančios Šalys praneš viena kitai apie visų būtinų šiam tikslui konstitucinių reikalavimų įvykdymą. Iki Susitarimo įsigaliojimo jis gali būti taikomas nuo 1992 m. kovo 3 d.

 

12 straipsnis

 

Šis Susitarimas pradiniu laikotarpiu galios 5 metus nuo jo įsigaliojimo datos. Tuo atveju, jeigu apie šio Susitarimo nutraukimą viena iš Susitariančių Šalių neįspės kitos ne mažiau kaip prieš devynis mėnesius prieš pasibaigiant šiam laikotarpiui, jis galios papildomai 2 metus po to su sąlyga, jeigu įspėjimas dėl jo nutraukimo nebuvo duotas mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurio tokio laikotarpio pabaigos.

 

13 straipsnis

 

Šis Susitarimas sudarytas trimis egzemplioriais farerų, danų, lietuvių ir anglų kalbomis, kiekvienas jų turi vienodą galią.

Esant interpretacijų skirtumams, pagrindiniu laikomas Susitarimo tekstas anglų kalba.

 

Sudaryta Torshavne, 1993 m. vasario 15 d.

 

Lietuvos Respublikos

Vyriausybės vardu

Danijos Vyriausybės vardu

 

FARERŲ SALŲ VIETINĖS VYRIAUSYBĖS VARDU

______________



* Įsigaliojo 1997 m. gegužės 14 d.