Administracinė byla Nr. I143-22/2011

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00472-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.1

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Alinai Dokutavičienei,

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Alfredui Bulotui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas (2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 redakcija) neprieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, 11 ir 100 straipsniams.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl 1 000 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi buvo nutarta pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 193 punkto atitikties Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994 (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK), 11 ir 100 straipsniams.

Teismas nurodė, jog bylos išnagrinėjimui reikšmingas Taisyklių 193 punktas, kuriame nustatyta, kad jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas; šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio antroji dalis laiduoja piliečiams skundo teisę, t. y. teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas). Taigi įstatymu nustatant piliečių (taip pat ir nuteistųjų) teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, skųsti jų sprendimus, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta bendroji nuteistųjų teisė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas, o 100 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta specialioji nuteistųjų, kuriems yra paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė: nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas; prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai. Taigi, pasak pareiškėjo, BVK nėra numatyta jokių ribojimų nuteistajam siekiant įgyvendinti Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintą teisę. Pažymėjo, jog įgyvendinant teisę su skundu kreiptis į institucijas ar teismą, įstatymai tam tikrais atvejais numato besikreipiančiajam pareigą pateikti ir skundžiamą aktą, pavyzdžiui, skundžiamų sprendimų kopijas pateikti reikalauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis.

Teismas pažymėjo, jog pagal Taisyklių 193 punktą prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas nuteistajam pataisos įstaigos administracija privalo padaryti, jeigu jis tuo metu yra mokus, tačiau Taisyklėse nėra detalizuota mokumo sąvoka. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistųjų, bausmę atliekančių laisvės atėmimo vietoje, teisė dirbti, gauti pašalpą ar piniginę išmoką, o tuo pačiu ir būti mokiems, yra ribojama tam tikrų nustatytų sąlygų. BVK 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems kartą per mėnesį iš areštinės arba pataisos įstaigos lėšų gali būti išmokama iki 0,3 MGL dydžio išmoka; kriterijus, pagal kuriuos gali būti skiriamos išmokos, išmokų skyrimo ir mokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintų Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklių 4 punkte yra nustatyti pagrindai, kada išmokos neskiriamos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7 punkte (2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) nustatyta, kokio dydžio ir kokiais atvejais gali būti skiriamos mėnesinės išmokos suimtiesiems bei nuteistiesiems, ir numatyta, jog konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas.

Įvertinęs nustatytą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, jog Taisyklėse nėra numatyta tvarka, kuriai esant nuteistiesiems būtų užtikrinta galimybė laiku, siekiant apskųsti sprendimus per įstatymo nustatytą terminą, gauti dokumentų kopijas tuo atveju, jei nuteistasis tuo metu nėra mokus. Pažymėjo, jog iš konstitucinio teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, skųsti jų sprendimus teisės aktų leidėjui ir valstybės institucijoms principo išplaukia reikalavimas nustatyti tokias nuteistųjų laikymo sąlygas, kurios nevaržytų šios jų teisės, o šios teisės varžymas galėtų būti pateisinamas tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms. Todėl teismui kilo abejonių, ar Taisyklių 193 punkte nustatytas reikalavimas nuteistajam prašymo padaryti dokumentų kopijas pateikimo metu turėti savo sąskaitoje reikalingą pinigų sumą neprieštarauja BVK įtvirtintai teisei skųsti valstybės įstaigų ir pareigūnų sprendimus.

 

II.

 

Rengiant norminę administracinę bylą nagrinėti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepimas, kuriuo prašoma pripažinti, jog teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas neprieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 11 ir 100 straipsniams. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Konstitucijos 48 straipsnis garantuoja asmens teisę pasirinkti darbą ir iš jo turėti pajamų. Nepaisant to, kad nuteistųjų teisės dėl paskirtosios bausmės tikslų yra ribojamos, jiems yra garantuojama teisė į darbą ir pajamas, kas atsispindi BVK 56, 125-128 straipsniuose. Dėl šios priežasties netikslinga numatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris išskirtų ir privilegijuotų nuteistuosius iš kitų asmenų grupių, suteikiant tokias teises, kurių kitos asmenų grupės neįgyja. Jeigu Taisyklėse būtų numatytos tam tikros privilegijos nemokiems nuteistiesiems, t. y. privilegija į nemokamas kopijas, tokiu teisiniu reguliavimu viena asmenų grupė įgytų daugiau teisių nei šiuo metu turi kiti nemokūs asmenys – bedarbiai ar teisės dirbti neturintys asmenys. Todėl nemokiems nuteistiesiems suteikiant teisę į nemokamas kopijas būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės prieš įstatymą principas.

2. Nuteistieji turi teisę gauti tam tikras pajamas patys nedirbdami (BVK 173 straipsnis). Tokiu būdu net nedirbantys nuteistieji gali naudotis Taisyklių 193 punkto suteikta teise. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintos Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės numato sąlygas, kai minėtos išmokos neskiriamos – jos neskiriamos tik esant nuteistųjų drausminiams pažeidimams, atsisakymui dirbti ir asmeninių lėšų netaupiam panaudojimui. Šių sąlygų tikslas yra skatinti nuteistųjų drausminį sąmoningumą, finansinę atsakomybę. Tačiau teigti, kad toks išmokų neskyrimas pažeidžia nuteistųjų teises, būtų nepagrįsta, kadangi prieštarautų bausmių skyrimo paskirčiai ir tikslams.

3. Konstitucijos 33 straipsnyje išdėstytos teisės skųsti ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, o taip pat ir BVK 11 ir 100 straipsniuose išdėstytų teisių niekaip neriboja teisės į nemokamas kopijas užtikrinimas su išimtimis. Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis pareiškėjo neįpareigoja prie skundo būtinai pridėti dokumentų kopijas. Pareiškėjas prie skundo gali pridėti dokumentų originalus, prašydamas skundą nagrinėjančią įstaigą, priėmus sprendimą, juos grąžinti. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra savo sprendimuose pažymėjęs, kad vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, teismas asmenų prašymu ar savo iniciatyva gali išreikalauti reikiamus dokumentus. Todėl tai, kad pareiškėjas nepateikia skundžiamų dokumentų kopijų teismui, nelaikytina esmine kliūtimi priimti skundą, nes atitinkamų dokumentų kopijos gali būti išreikalautos pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Taigi šiuo atveju svarbu atskirti teisę pateikti skundą teismui ir teisę į nemokamas kopijas.

4. Kopijų parengimas yra susijęs su tam tikromis sąnaudomis / išlaidomis (popierius, rašalas, administracijos personalo darbo laiko sąnaudos). Šios išlaidos kompensuojamos renkant teisės aktų nustatyto dydžio ir tvarka atitinkamą mokestį. Jei asmuo neturi lėšų, parašęs pareiškimą (skundą), jis gali prašyti teismo išreikalauti dokumentus ar jų kopijas. Už kopijų padarymą išlaidas patyrusi institucija turi teisę reikalauti jų atlyginimo pagal ABTĮ 44 straipsnio 4 dalį. Tačiau nustačius nemokamą dokumentų kopijų darymą, šią teisę institucija prarastų. Be to, jei teismas spręstų, kad Taisyklių 193 punktas neatitinka BVK 11 ir 100 straipsnių, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, visų pirma turėtų būti išspręstas BVK 100 straipsnio 7 dalies, kuri nustato, jog siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji, atitikimas Konstitucijos 33 straipsniui. Šiuo atveju kyla analogiškas nuteistųjų mokumo ir teisės į skundą realizavimo klausimas.

5. Kituose BVK straipsniuose taip pat numatytos nuostatos, jog tam tikras išlaidas padengia patys nuteistieji arba jų artimieji giminaičiai: 55 straipsnio 5 dalis, 91 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai, 94 straipsnio 6 dalis, 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnio 4 dalis, 102 straipsnio 2 dalis, 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 2 dalis, 130 straipsnio 3 dalis. Šių BVK straipsnių analizė pagrindžia įstatymų leidėjo valią neišskirti nuteistųjų asmenų grupės iš kitų asmenų grupių. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario mėn. 14 d. nutarime, konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Taigi Taisyklių 193 punktas atitinka tiek atskirus BVK 11 ir 100 straipsnius, tiek visą BVK, kadangi nagrinėjamu klausimu tarp nuteistųjų asmenų grupės ir kitų asmenų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio masto skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

III.

 

Norminėje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punkto atitikties Bausmių vykdymo kodekso 11 ir 100 straipsniams.

Taisyklių 193 punktas nustato:

„Jeigu nuteistasis nori prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo pridėti dokumentų ar kitos medžiagos kopijas, pataisos įstaigos administracija privalo nuteistajam padaryti prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas. Šios paslaugos nuteistajam suteikiamos, jeigu jis tuo metu yra mokus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 75-2294).“.

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties, kuria pradėtas nurodytos nuostatos teisėtumo tyrimas, Taisyklių 193 punktas ginčijamas ta apimtimi, kuria pataisos įstaigos administracija privalo padaryti nuteistojo prašomų dokumentų ir medžiagos kopijas, kurias jis nori pridėti prie pasiūlymo, prašymo (pareiškimo), peticijos ar skundo, tik tuo atveju, jeigu nuteistasis tuo metu (t. y. prašymo padaryti dokumentų ar medžiagos kopijas) yra mokus. Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog iš minėtos nutarties argumentų akivaizdu, jog Taisyklių 193 punkto nuostata ginčijama tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje laiduojama asmenų teise kritikuoti bei apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų veiksmus.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnis, kurio atžvilgiu kvestionuojamas nurodytas teisinis reguliavimas, nustato bendrąsias nuteistųjų teises. Iš nutarties, kuria pradėtas ginčijamos Taisyklių 193 punkto nuostatos teisėtumo tyrimas, argumentų matyti, jog ginčijama šios nuostatos atitiktis ne visam Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsniui, o šio straipsnio 1 dalies 2 punktui, įtvirtinančiam nuteistųjų teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas.

Bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnis (2010 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. XI-643 redakcija), esantis šio kodekso šeštajame skirsnyje, įtvirtinančiame specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teises ir pareigas, nustato:

1. Nuteistieji turi teisę kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, visuomenines organizacijas bei tarptautines institucijas. Prie nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų, jei reikia, pridedami pataisos įstaigos administracijos aiškinamieji raštai.

2. Valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnams ir tarnautojams bei tarptautinėms institucijoms, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai netikrinami ir išsiunčiami per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.

3. Atsakymai į nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus per tris darbo dienas nuo jų gavimo momento įteikiami nuteistiesiems pasirašytinai. Šio straipsnio 2 dalyje numatytų tarptautinių institucijų atsakymai nuteistiesiems įteikiami ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo jų gavimo momento.

4. Nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės narį, prokurorą, Seimo skiriamą kontrolierių arba Teisingumo ministerijos atstovą šių asmenų lankymosi pataisos įstaigose metu.

5. Nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams.

6. Nuteistiesiems draudžiama kreiptis į valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus bei visuomenines organizacijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais kitų nuteistųjų vardu arba ne per pataisos įstaigos administraciją.

7. Siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji.“.

Taigi šiame Bausmių vykdymo kodekso straipsnyje yra detalizuotas nurodytos bendrosios nuteistųjų teisės – kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į atitinkamas institucijas, įstaigas ir organizacijas – įgyvendinimas, kai šią teisę realizuoja nuteistieji, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties, abejonės teismui dėl ginčijamos nuostatos teisėtumo kilusios tuo aspektu, jog Taisyklių 193 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra užtikrinta galimybė, siekiant laiku ir tinkamai paduoti skundą, gauti dokumentų kopijas tuo atveju, jei nuteistasis prašymo pateikimo metu nėra mokus, todėl kyla abejonės, ar ši sąlyga gali būti laikoma tinkama ir teisinga siekiamų tikslų atžvilgiu, kadangi Bausmių vykdymo kodeksas (11 str. 1 d. 2 p. bei 100 str.) nenumato jokių ribojimų nuteistiesiems, siekiantiems įgyvendinti Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties argumentus bei individualioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat pažymi, jog abejonės dėl Taisyklių 193 punkto nurodyta apimtimi teisėtumo yra keliamos tiek, kiek ši nuostata reguliuoja nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, teisės gauti dokumentų ar medžiagos kopijas, siekiant jas pridėti prie prašymų (pareiškimų) ar skundų, kuriais kreipiamasi į valstybės įstaigas ar pareigūnus, įgyvendinimą.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija ginčijamą teisinį reguliavimą vertins nurodyta apimtimi bei aspektais.

 

IV.

 

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (2006 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. 82-3254 redakcija) 6 straipsnio, įtvirtinančio nuostatas dėl teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), o 6 dalis nustato, jog valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama; šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu); šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas. Įvertinus šį teisinį reguliavimą, nustatantį teisę valstybės įstaigoms bei institucijoms gauti atlygį už dokumentų dauginimą (kopijavimą), kaip suteikiamas paslaugas, darytina išvada, jog ir pataisos įstaigos, kaip viešojo administravimo institucijos, iš principo turi teisinį pagrindą imti mokestį iš nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, už dokumentų kopijų parengimą.

Pagal Taisyklių 193 punktą dokumentų ir medžiagos kopijos nuteistiesiems daromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu patvirtinta Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais (1 punktas). Taigi ši tvarka įtvirtina jau minėtos asmenų teisės gauti informaciją vieno iš elementų – dokumentų kopijų padarymo asmenims, to pageidaujantiems, – įgyvendinimo procesinę tvarką. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog dėl specifinio subjektų – nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, – statuso, šios jų teisės (gauti dokumentų kopijas) įgyvendinimas negali būti grindžiamas minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, tokios minėtoje tvarkoje įtvirtintos nuostatos, kaip kad oficialaus dokumento kopijos rengimas tik pareiškėjui iš anksto atlyginus įstaigai išlaidas už jos parengimą (3 punktas), tai, jog įstaiga turi sudaryti sąlygas pareiškėjui sumokėti už kopijos parengimą pačioje įstaigoje arba nurodyti atsiskaitomosios sąskaitos numerį, kad pareiškėjas galėtų sumokėti banke (4 punktas), objektyviai negali būti realizuotos, kai kopijas rengia pataisos įstaigos nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes. Būtent nurodyta aplinkybė sąlygoja tai, jog nepaisant Taisyklių 193 punkte įtvirtintos nuorodos į šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimą Nr. 1039 „Dėl Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, ginčijamoje nuostatoje yra įtvirtintas tam tikru aspektu specifinis teisinis reguliavimas, t. y. ginčijama sąlyga. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, jog priešingai nei pažymi atsakovas, šių asmenų teisinės padėties ypatumai – tai, jog jiems atimta laisvė, ir, atitinkamai, suvaržytos galimybės gauti pajamąas, o tuo pačiu ir galimybė būti mokiems, yra ribojama nustatytų sąlygų ar, tam tikrais atvejais, ir objektyvių aplinkybių – suponuoja, jog tam tikrais atvejais jų atžvilgiu gali ir turi būti nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, kas, kaip jau minėta, atsispindi ir ginčijamoje Taisyklių 193 punkto nuostatoje. Juolab pastebėtina ir tai, jog dėl nurodytos aplinkybės – teisinio statuso ypatumų – nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, galimybė gauti reikiamų dokumentų ar medžiagos kopijas yra itin apribota, kadangi kopijas gali padaryti tik pataisos įstaigos.

 

V.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 100 straipsnių nuostatos šioje norminėje administracinėje byloje aktualiu aspektu – kiek tai susiję su nuteistųjų teise kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) ir skundais į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną – yra konkretizuota Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalimi laiduojamos piliečių teisės kritikuoti ir apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus išraiška. Taigi jose yra įtirtinta nuteistųjų, inter alia atliekančių laisvės atėmimo bausmes, konstitucinė teisė kritikuoti bei skųsti valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimus. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nagrinėjamu atveju nėra jokių teisinių argumentų teigti, jog šios konstitucinės teisės įgyvendinimui nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, gali būti taikomi apribojimai, nenumatyti įstatymuose ar neišplaukiantys iš jų, ką patvirtina ir Bausmių vykdymo kodekso nuostatos, kurių atžvilgiu kvestionuojamas ginčijamas teisinis reguliavimas. Priešingai – išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šioje norminėje administracinėje byloje vertinamas klausimas dėl teisinio reguliavimo, liečiančio nuteistųjų teisę apskųsti valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimus, inter alia kelti klausimą ir dėl bausmių vykdymo institucijų ar pareigūnų veiksmų ir sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, pripažintina, jog atitinkamoms valstybės institucijoms, taip pat ir atsakovui, kyla pareiga užtikrinti visas galimybes nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tinkamai ir laiku įgyvendinti šią konstitucinę teisę.

Vertinant nurodytos asmenų, taip pat ir nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, teisės realizavimą, pažymėtina, jog tam tikrais atvejais, asmenims siekiant veiksmingai, tinkamai ir laiku įgyvendinti savo teisę apskųsti valstybės institucijos ar pareigūno veiksmus ar sprendimus, gali kilti būtinybė kartu su skundu pateikti atitinkamus dokumentus (jų kopijas). Taigi šiuo aspektu akivaizdu, jog galimybė su skundu (prašymu, pareiškimu) pateikti ir būtinus papildomus dokumentus (jų kopijas) gali būti vertinama kaip neatsiejamas teisės apskųsti atitinkamus sprendimus elementas, kadangi nesant tokios galimybės, šios teisės tinkamas ir efektyvus realizavimas gali būti apsunkintas ar suvaržytas. Be to, nagrinėjamu atveju būtina pastebėti poreikio turėti (gauti) tam tikrų dokumentų ar medžiagos kopijas, siekiant jas pridėti prie teikiamo skundo ar pan., neatidėliotinumą laiko prasme, kadangi paprastai asmenų teisė skųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų veiksmus, siekiant veiksmingai ginti savo teises, turi būti realizuojama įstatymų apibrėžtais terminais (pavyzdžiui, Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnis nustato pakankamai trumpus skundų dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų padavimo terminus). Taigi nepaisant to, jog Bausmių vykdymo kodeksas garantuoja nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, teisę į darbą (BVK 125-128 str.), taip pat teisę gauti tam tikrą paramą (BVK 173 str. 7 d. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintose Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėse įtvirtinta teisė į pinigines išmokas, BVK 132 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtintame Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraše įtvirtintos socialinės pašalpos), tačiau galimybė dirbti, o taip pat gauti minėtas pinigines išmokas ir / ar pašalpas bei jų pagrindu išlaikyti pastovų mokumą, gali būti ribojama tam tikrų sąlygų ar objektyvių aplinkybių. Taigi galimos situacijos, kai konkrečiu laikotarpiu nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, objektyviai gali neturėti asmeninių lėšų sumokėti už jam būtinų, siekiant laiku ir tinkamai realizuoti savo konstitucinę teisę apskųsti valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimus ar veiksmus, dokumentų kopijų padarymą. Tačiau ginčijamu teisiniu reguliavimu, imperatyviai nustačius, jog pataisos įstaigos privalo padaryti nuteistųjų prašomų dokumentų ar medžiagos kopijas tik tuo atveju, jei pareiškėjas prašymo pateikimo metu yra mokus, ir nenumačius jokios tvarkos, kaip prašymo pateikimo metu nemokus nuteistasis galėtų gauti jam būtinas dokumentų kopijas (sumokant vėliau ar pan.), sudaromos prielaidos tam tikrais atvejais apriboti nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, galimybę tinkamai ir veiksmingai realizuoti savo konstitucinę teisę kritikuoti ir / ar apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, nors nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių tokio ribojimo būtinumą.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas tiek, kiek jame nėra nustatytas teisinis reguliavimas, užtikrinantis nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, galimybę laiku gauti reikiamas dokumentų ar medžiagos kopijas, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę kritikuoti ir / ar apskųsti valstybės įstaigas ar pareigūnus, jei šio prašymo pateikimo metu nuteistasis nėra mokus, prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 100 straipsniui.

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog konstatavusi, kad ginčijamas teisinis reguliavimas nurodyta apimtimi prieštarauja Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui bei 100 straipsniui, ji nevertina, koks teisinis reguliavimas (mechanizmas) turi būti nustatytas, užtikrinantis, viena vertus, nuteistojo teisę laiku gauti jam būtinas, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti galimai jo teises pažeidžiančius valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimus ar veiksmus, dokumentų kopijas, ir, kita vertus, institucijos teisę gauti užmokestį už kopijų padarymą, kadangi tai priklauso išimtinai teisėkūros subjekto (atsakovo) kompetencijai.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 193 punktas tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo išimčių, užtikrinančių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, galimybę laiku gauti reikiamas dokumentų ar medžiagos kopijas, siekiant tinkamai realizuoti savo teisę kritikuoti ir / ar apskųsti valstybės institucijas ar pareigūnus, jei šio prašymo pateikimo metu nuteistasis nėra mokus, prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punktui ir 100 straipsniui.

 

Sprendimas neskundžiamas.

 

Sprendimas skelbiamas leidinyje „Valstybės žinios“.

 

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas