valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos

prie aplinkos ministerijos viršininkO

ĮSAKYMAS

DĖL RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VADOVO PATVIRTINIMO IR RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS KOMITETO SUDARYMO

2011 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1V-134

Vilnius

Vadovaudamasi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 „Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 76-3499; 2008, Nr. 63-2402; 2010, Nr. 54-2662), 14.14 punktu:

1. Tvirtinu Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovą (pridedama).

2. Sudarau šios sudėties Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos komitetą:

Laura Nalivaikienė – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininkė, komiteto pirmininkė;

nariai:

Antanas Lukošius – Inspekcijos viršininko pavaduotojas;

Ivona Šuškevič – l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas;

Rimgaudas Ališauskas – Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas;

Jurijus Antonovas – Informacinių technologijų skyriaus vedėjas;

Raimondas Dargis – Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas;

Remedija Juknevičienė – Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vedėja;

Veronika Kaminskaitė – Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja;

Arūnas Minius – Strategijos ir analizės skyriaus vedėjas;

Renata Strumskytė – Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja;

Marytė Trapnauskaitė – Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėja;

Linas Vidžys – Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Turto valdymo ir dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjas.

3. Skiriu Strategijos ir analizės skyriaus vyriausiąjį specialistą Petrą Lukaševičių atsakingą už rizikos valdymo proceso organizavimą ir koordinavimą.

4. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2011 m. lapkričio 1 d.

Viršininkė                                                                                  Laura Nalivaikienė

PATVIRTINTA

Valstybinės teritorijų planavimo

ir statybos inspekcijos

prie Aplinkos ministerijos viršininko

2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V-134

RIZIKOS VALDYMO VALSTYBINĖJE TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOJE PRIE APLINKOS MINISTERIJOS

VADOVAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovo (toliau – Vadovas) tikslas – aprašyti pagrindinius veiklos rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) principus, procedūras ir priemones.

2. Vadovo parengimo pagrindas – Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5540) 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad viešojo juridinio asmens vadovas privalo nustatyti vidaus kontrolės procedūras, atsižvelgdamas į vidaus kontrolės tikslą, veiklos riziką, vidaus kontrolės pastovumą bei jos atlikimo sąnaudas, apskaitos ir informacinę sistemą, turto apsaugos būklę ir kitus vidaus kontrolės kriterijus.

3. Vadovas apima praktinius rizikos, jos vertinimo ir valdymo priemonių nustatymo, planavimo bei įgyvendinimo žingsnius, rizikos valdymo organizavimo principus, struktūrą, procesą ir procedūras. Vadovas skirtas naudoti Inspekcijos viršininkui, viršininko pavaduotojams (toliau – Inspekcijos vadovybė), valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (toliau – valstybės tarnautojai ir darbuotojai), dalyvaujantiems rizikos valdymo procese, taip pat asmenims, siekiantiems susipažinti su pagrindinėmis rizikos valdymo Inspekcijoje nuostatomis, tikslais, principais ir metodais.

1.1. Vadovo struktūra ir turinys

4. Vadovas apima:

4.1. rizikos sampratą ir pagrindinius rizikos valdymo principus; rizikos valdymo pagrindinių terminų, sąvokų ir principų apžvalga skirta susipažinti su rizikos valdymu;

4.2. rizikos valdymo politiką; pateikiami pagrindiniai rizikos valdymo Inspekcijoje principai ir nuostatos (požiūris į riziką ir rizikos valdymą, principai ir priemonės operacinio lygmens rizikai valdyti);

4.3. rizikos valdymo procesus ir procedūras; išsamiai aprašomas rizikos valdymo procesas, pagrindinės jo metu atliekamos procedūros, rizikos valdymo struktūra, vaidmenys ir atsakomybė;

4.4. rizikos vertinimo ir valdymo metodiką; vadovaujantis rizikos vertinimo ir valdymo metodika nustatomi veiklos rizikos veiksniai (faktoriai) (toliau – rizikos veiksniai) ir jų tikimybė bei poveikis;

4.5. rizikos nustatymo, vertinimo ir valdymo, atliekant priežiūros funkcijas, ypatumus; šioje dalyje pateikiamos pagrindinės ūkio subjektų veiklos priežiūros nuostatos;

4.6. Vadovo nuostatų atnaujinimą;

4.7. priedus; juose pateikiamos pagrindinių rizikos valdymo proceso metu naudojamų dokumentų formos (rizikos veiksnių registras, ketvirtinė rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo ataskaita, tikimybės ir poveikio vertinimo skalės aprašymas ir pagrindinių Inspekcijos veiklos procesų rizikos pavyzdžiai).

5. Vadovas – tai metodinio pobūdžio dokumentas, todėl pagrindinių veiklos rizikos veiksnių, su kuriais savo veikloje susiduria Inspekcija, pavyzdžiai ir galimų rizikos valdymo priemonių aprašymai pateikiami siekiant dalyko aiškumo ir neturėtų būti laikomi baigtiniu visų galimų veiklos rizikos veiksnių sąrašu. Veiklos rizika, nustatoma rizikos valdymo proceso metu, priklausys nuo atitinkamo laikotarpio Inspekcijos tikslų, prioritetų, organizacinės ir procesų struktūros, vidaus kontrolės priemonių, išorės aplinkos ir kitų faktorių.

1.2. Sąvokos ir terminai

6 Vadove vartojamos sąvokos ir terminai:

6.1. prigimtinė rizika – rizika (rizikos laipsnis), su kuria Inspekcija neišvengiamai susiduria dėl savo veiklos pobūdžio ir kuri neišvengiamai pasireikštų, jeigu Inspekcijos vadovybė nesiimtų jokių priemonių rizikos tikimybei ar galimam jos poveikiui sumažinti;

6.2. įvykis – atsitikimas ar reiškinys (vidinis ar išorinis faktorius), darantis įtaką Inspekcijos tikslų siekimui;

6.3. liekamoji rizika – rizikos dalis, kuri lieka po to, kai įgyvendinamos Inspekcijos vadovybės numatytos priemonės rizikos pasireiškimo tikimybei ir / ar jos poveikiui sumažinti;

6.4. neapibrėžtumas – ribota galimybė iš anksto numatyti ar žinoti tikslią būsimų įvykių tikimybę ar įvertinti jų poveikį;

6.5. politika – Inspekcijos vadovybės valdomas vienas ar kitas procesas pagal Inspekcijos viršininko patvirtintų teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas;

6.6. poveikis – įvykio rezultatas. Su konkrečiu įvykiu gali būti siejami keli poveikio atvejai, kurių teigiamas arba neigiamas vertinimas priklauso nuo Inspekcijos tikslų;

6.7. procedūra – veiksmų seka, įgyvendinanti politiką;

6.8. ribotos apimties užtikrinimas – negalima absoliučiai užtikrinti, kad Inspekcijos tikslai bus pasiekti nepriklausomai nuo to, ar rizikos valdymo sistema yra tobula;

6.9. rizika – tikimybė, kad įvykis neigiamai paveiks Inspekcijos tikslams pasiekti;

6.10. rizikos faktorius – aplinkybės, turinčios įtakos įvykiams, kurie gali sukelti neigiamų pasekmių siekiant Inspekcijos tikslų;

6.11. rizikos veiksnių portfelis – rizikos veiksnių, su kuriais Inspekcija susiduria savo veikloje, visuma;

6.12. rizikos tolerancija – Inspekcijos vadovybės nustatyta reikšmingumo riba, skirianti riziką, kurią Inspekcija pasirengusi prisiimti be papildomų rizikos valdymo priemonių nuo rizikos, kurios galimoms pasekmėms sumažinti turi būti imtasi atitinkamų rizikos valdymo priemonių;

6.13. rizikos valdymo procesas – procesas, skirtas veiklos rizikai nustatyti, vertinti ir tinkamai valdyti;

6.14. tikimybė – teorinė galimybė, kad konkretus įvykis įvyks; 

6.15. vidaus kontrolė – priemonės ir procesai, skirti užtikrinti, kad:

6.15.1. veikla būtų vykdoma efektyviai ir veiksmingai;

6.15.2. vidinė ir išorinė atskaitomybė būtų patikima;

6.15.3. priemonės ir procesai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

II. RIZIKOS SAMPRATA IR PAGRINDINIAI RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAI

2.1. Rizikos apibrėžimas

7. Riziką galima apibrėžti kaip bet kokius įvykius, kurie gali turėti neigiamos įtakos siekiant Inspekcijos veiklos tikslų. Įvykiai, kurie gali turėti teigiamos įtakos siekiant Inspekcijos veiklos tikslų, laikomi galimybėmis.

8. Inspekcijos veiklos tikslai turėtų būti suprantami pakankamai plačiai ir apimti tiek bendro pobūdžio tikslus, susijusius su Inspekcijos vizija, misija, vertybėmis, tiek ir konkrečius tikslus, susijusius su Inspekcijos, atskirų jos administracijos padalinių (departamentų, skyrių, poskyrių) funkcijų ir priemonių įgyvendinimu.

2.2. Rizikos valdymo procesas

9. Rizikos valdymo proceso metu nustatomi įvykiai, galintys turėti tiek neigiamos (rizikos), tiek teigiamos (galimybės) įtakos siekiant Inspekcijos veiklos tikslų. Nustatyti rizikos veiksniai vertinami, atsižvelgiant į jų pasireiškimo tikimybę ir galimą poveikį. Tokiu būdu įvertintiems rizikos veiksniams, kurių kompleksinis tikimybės ir poveikio įvertinimas viršija Inspekcijai priimtiną ribą, parenkamos rizikos valdymo priemonės. Rizikos valdymo priemonės gali būti santykinai skirstomos į rizikos išvengimą, sumažinimą, perdavimą, prisiėmimą ir kt. pagal poveikį valdomai rizikai. Efektyviai veikiančioje rizikos valdymo sistemoje užtikrinamas rizikos valdymo priemonių efektyvumo monitoringas, siekiant sukurti atgalinį ryšį.

10. Toliau pateikiamas trumpas pagrindinių rizikos valdymo komponentų apibūdinimas:

10.1. vidinė aplinka – Inspekcijos struktūra, veiklos procesai, požiūris į riziką, kultūrinės ir etinės vertybės, vadovavimo stilius;

10.2. tikslų nustatymas – Inspekcijos veiklos planavimas (metiniai veiklos planai, administracijos padalinių darbo planai ir kt.);

10.3. įvykių nustatymas – Inspekcijos veiklai įtaką darančių vidaus ir išorės procesų (įvykių) grupavimas ir vertinimas pagal rizikos veiksnius;

10.4. rizikos įvertinimas – nustatyti neigiamą poveikį galintys turėti įvykiai (rizikos faktoriai) vertinami pagal jų tikėtinumą ir poveikio dydį;

10.5. rizikos valdymo priemonės – rizikos valdymo veiksmų planas sudaromas tikslingai pasirenkant rizikos valdymo priemones;

10.6. kontrolės procedūros – politika ir procedūros, skirtos rizikos valdymo priemonėms įdiegti ir įgyvendinti;

10.7. informavimas ir komunikavimas – Inspekcija turi disponuoti sprendimams priimti ir priemonėms atlikti reikalinga informacija, kuri turi būti efektyviai perduodama visiems Inspekcijos administracijos padaliniams;

10.8. monitoringas – Inspekcijos rizikos įvertinimo ir valdymo sistema, nuolat stebima ir keičiama, jeigu to reikia.

11. Nuosekliai įgyvendinus kiekvienam komponentui keliamus reikalavimus, pasiekiamas bendras efektyviai veikiančios ir geriausią praktiką atitinkančios rizikos valdymo sistemos rezultatas. Visi komponentai glaudžiai susiję tarpusavyje, todėl bendrą rizikos valdymo sistemos kokybę lemia visų komponentų atitiktis teisės aktų ir kitų dokumentų reikalavimams ir komponentų sujungimo į bendrą rizikos valdymo sistemą principai. Svarbus vaidmuo tenka formalizuotam rizikos valdymo procesui ir procedūroms, taip pat informavimo ir komunikavimo priemonėms.

12. Įvykiai (situacijos) paprastai siejasi su keletu rizikos faktorių, kurie gali būti vidiniai, susiję su Inspekcijos vidiniais procesais, arba išoriniai, pavyzdžiui, veikiami ekonominės, politinės, socialinės ar technologinės aplinkos. Vienas įvykis gali daryti tam tikrą poveikį kelioms Inspekcijos veiklos sritims.

13. Rizikos faktorius santykinai galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes – išorinius ir vidinius. Šios grupės gali būti skaidomos ir analizuojamos, siekiant geriau išsiaiškinti galimą riziką, jos šaltinį ir poveikį. Dažniausiai Inspekcija turi ribotas galimybes tiesiogiai daryti įtaką, valdyti arba panaikinti išorinę riziką. Tai lemia skirtingų rizikos valdymo priemonių taikymą vienos ar kitos grupės rizikos faktoriams valdyti.

2.3. Rizikos dydžio nustatymas

14. Absoliutus rizikos dydis priklauso nuo:

14.1. tikimybės, kad neigiamas pasekmes Inspekcijos veiklai sukeliantis įvykis įvyks;

14.2. numatomų įvykio pasekmių masto.

15. Išsamus įvykių tikimybės ir poveikio dydžio įvertinimo principų aprašymas pateikiamas Vadovo V skyriuje.

2.4. Rizikos komponentai

16. Išskiriami trys rizikos komponentai:

16.1. prigimtinė rizika (angl. inherent risk) – rizika atitinka absoliučią rizikos, su kuria Inspekcija susiduria savo veikloje dėl jos specifikos, reikšmę, neįvertinant jokių jau numatytų ir įdiegtų vidaus kontrolės ir / ar rizikos valdymo priemonių. Pavyzdžiui, Inspekcija dėl savo veiklos pobūdžio praktikoje visada susiduria su netikslios pradinės informacijos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu, pateikimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ rizika. Taigi savivaldybių administracijų netikslios informacijos pateikimo rizika Inspekcijai yra prigimtinė;

16.2. liekamoji rizika (angl. residual risk) – esamas rizikos lygis (tikimybės ir poveikio atžvilgiu), įvertinus visas vidaus kontrolės, rizikos sumažinimo, apribojimo ir draudimo nuo rizikos priemones. Tuo atveju, jeigu dėl nustatytos rizikos nėra numatyta jokių vidaus kontrolės priemonių, liekamosios rizikos dydis yra toks pats, kaip ir prigimtinės rizikos;

16.3. tikslinė rizika (angl. target risk) – rizikos lygis, kurio Inspekcija siekia taikydama rizikos valdymo ir apribojimo priemones. Bendruoju atveju tikslinės rizikos lygis yra rizikos tolerancijos lygis, t. y. Inspekcija būtų pasirengusi prisiimti tokio lygio riziką.

2.5. Rizikos tolerancija

17. Liekamoji rizika priimtina tol, kol neturi reikšmingos įtakos siekiant Inspekcijos veiklos tikslų, todėl rizikos tolerancija yra tiesiogiai susijusi su Inspekcijos veiklos tikslais. Inspekcijos vadovybė priima sprendimą dėl priimtino rizikos lygio kiekvienam pagrindiniam veiklos procesui ir apskritai visai Inspekcijai, atsižvelgiant į atitinkamo lygmens dokumentus (metinius veiklos planus, administracijos padalinių darbo planus ir kt.) ir procesus. Priimtinas rizikos lygis gali kisti priklausomai nuo bendro Inspekcijos veiklos konteksto, bendro nustatytų veiklos rizikos veiksnių skaičiaus, rizikos veiksnių portfelio struktūros ir pan.

18. Nustatant prioritetus rizikos valdymo priemonėms įdiegti (dėl to Inspekcijos vadovybė gali veiksmingai paskirstyti turimus išteklius rizikos valdymo užduotims atlikti) svarbus vaidmuo tenka tolerancijos limitui.

2.6. Rizikos kontrolės lygis

19. Rizikos kontrolės lygis laikomas pakankamu, jeigu Inspekcijos vadovybės veiksmai ir kontrolės priemonės apriboja pasirinktų rizikos veiksnių liekamosios rizikos lygį iki tikslinės rizikos (tikimybės ir poveikio atžvilgiu). Rizikos kontrolės lygis gali būti pakankamas, nepakankamas ir netgi perteklinis, jeigu kai kurios kontrolės priemonės yra pernelyg griežtos arba nepagrįstos veiklos efektyvumo, kokybės, sąnaudų ar kitu požiūriu.

III. RIZIKOS VALDYMO POLITIKA

3.1. Rizikos valdymo sistemos paskirtis ir tikslai

20. Inspekcijos veiklos rizikos valdymo politika orientuota taip, kad būtų pasiekti Inspekcijos veiklos tikslai, įvertinant ir optimaliomis priemonėmis valdant veiklos riziką. Bendrąja prasme Inspekcijos veiklos tikslai – užtikrinti, kad teritorijų planavimas ir statinių statyba būtų vykdoma teisėtai, administracinės paslaugos statybos srityje būtų teikiamos skaidriai. Siekdama šių tikslų, Inspekcija susiduria su įvairiais išoriniais ir vidiniais rizikos veiksniais, todėl veiksmingas ir efektyvus jų įvertinimas bei valdymas yra esminė užsibrėžtų veiklos tikslų siekimo prielaida.

21. Siekdama sukurti veiksmingą ir efektyvų rizikos valdymo procesą, Inspekcija diegia atitinkamus procesus ir procedūras, paremtas gera praktika, kurių paskirtis – nustatyti, įvertinti ir efektyviai valdyti su veiklos tikslais susijusią riziką.

22. Pagrindinis rizikos valdymo sistemos tikslas – užtikrinti, kad Inspekcijos veiklos tikslų būtų siekiama optimaliomis priemonėmis. Tai tokios priemonės, kurių įgyvendinimas leidžia efektyviai sumažinti ar pašalinti veiklos riziką, jos tikimybę ir / ar poveikį ir kurių įgyvendinimo sąnaudos neviršija galimo neigiamo atitinkamos rizikos poveikio. Rizikos valdymo sistemos paskirtį galima apibūdinti šiais teiginiais:

22.1. padėti Inspekcijos vadovybei pasiekti Inspekcijos veiklos tikslus tobulinant rizikos veiksnių nustatymo ir jos valdymo sistemą;

22.2. užtikrinti Inspekcijos steigėjui ir kitoms interesų grupėms, kad Inspekcijos veiklos rizika yra valdoma.

3.2. Rizikos valdymo principai ir nuostatos

23. Rizikos valdymo principai ir nuostatos susijusios su Inspekcijos veiklos tikslais, kuriuos siekiama įgyvendinti pagal teisės aktų reikalavimus, efektyviai panaudojant Inspekcijai skiriamus asignavimus, kokybiškai atliekant pavestas funkcijas ir veiksmingai bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, kitomis valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijomis.

24. Rizikos valdymo principai ir nuostatos atspindi Inspekcijos vadovybės požiūrį į riziką ir rizikos valdymą ir nustato bendras operacinio lygmens rizikos valdymo gaires:

24.1. Inspekcija siekia nustatyti, įvertinti ir optimaliomis priemonėmis efektyviai valdyti visus su veiklos tikslais susijusius (išorinius ir vidinius) reikšmingus rizikos veiksnius, kurių tikimybė ir poveikis atitinka vidutinės svarbos rizikos įvertinimus. Siekiama valdyti visus kritinį poveikį Inspekcijos veiklos tikslams galinčius turėti rizikos veiksnius nepriklausomai nuo jų tikimybės. Bendro rizikos poveikio ir tikimybės poveikio vertinimo matrica pateikiama Vadovo V skyriuje;

24.2. rizikos tikimybė ir poveikis vertinami atsižvelgiant į Inspekcijos veiklos tikslus bei nustatytus su atitinkamais tikslais susietus veiklos vertinimo rodiklius. Rizikos tikimybė ir poveikis vertinami atsižvelgiant į esamas vidaus kontrolės ir rizikos valdymo priemones (t. y. vertinama liekamoji rizika);

24.3. rizikos tikimybės ir poveikio vertinimo principai nurodyti rizikos valdymo metodikoje. Bendruoju atveju atliekamas kokybinis rizikos tikimybės ir poveikio įvertinimas, vadovaujantis ekspertų nuomone ir objektyvia turima informacija apie praėjusius įvykius ir numatomas tendencijas ateityje. Atskirais atvejais, siekiant didesnio tikslumo, gali būti atliekamas kiekybinis rizikos poveikio įvertinimas;

24.4. rizikos valdymo priemonės parenkamos atsižvelgiant į nustatytos rizikos svarbą (tikimybės ir poveikio kompleksinį įvertinimą) ir pobūdį. Rizikos valdymo priemonės gali apimti rizikos pašalinimą, sumažinimą, perdavimą ar toleravimą. Rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo sąnaudos neturi būti didesnės nei galimas susijusios rizikos poveikis, kai poveikio finansinė išraiška gali būti tinkamai nustatyta;

24.5. Inspekcijoje diegiama ir veikianti rizikos valdymo sistema yra neatsiejama Inspekcijos veiklos planavimo ir valdymo sistemos dalis (procesas), orientuota į Inspekcijos veiklos tikslų įgyvendinimą. Rizikos valdymo procesas yra susietas ir integruotas Inspekcijos veiklos planavimo ir valdymo sistemoje, taip sumažinamos sąnaudos ir padidinamas proceso efektyvumas;

24.6. planuojant veiklą ir priimant svarbius Inspekcijos veiklai sprendimus įvertinama rizika ir numatomos atitinkamos rizikos valdymo priemonės;

24.7. siekdama sumažinti su veikla susijusią nuo neapibrėžtumų priklausomą riziką, Inspekcija nustato ir analizuoja su neapibrėžtumais susijusias galimybes padidinti veiklos efektyvumą ir užtikrinti veiklą taip, kad būtų įgyvendinti Inspekcijos veiklos tikslai.

25. Rizikos valdymo principai ir nuostatos įtvirtinamos bei jų įgyvendinimas užtikrinamas sukuriant atitinkamus dokumentus ir procedūras (rizikos valdymo politika ir procedūros, rizikos veiksnių registras, rizikos valdymo priemonės ir kt.) bei atliekant monitoringo ir kontrolės veiksmus.

3.3. Rizikos valdymo etapai

26. Rizikos valdymo procesas grafiškai pavaizduotas šioje diagramoje:

(1)	Rizikos valdymo gairės	Nustatyti rizikos valdymo politiką ir prioritetus
(2)	Įvykių ir rizikos veiksnių nustatymas	Vadovaujantis veiklos tikslais ir aplinkybėmis, nustatyti rizikos veiksnius
(3)	Rizikos veiksnių vertinimas	Įvertinti rizikos veiksnius pagal jų atsiradimo tikimybę ir galimą poveikį
(4)	Prioritetų nustatymas	Įvertinti rizikos veiksnius pagal jų priimtinumą ir laukiamą rezultatą
(5)	Rizikos valdymo priemonės	Numatyti kritines rizikos valdymo priemones
(6)	Monitoringas	Veiklos planų įgyvendinimo ir rezultatų stebėjimas

3.4. Rizikos valdymo principų ir nuostatų taikymas

27. Rizikos valdymo tikslai nustatomi ir rizikos valdymo priemonės įgyvendinamos:

27.1. Inspekcijos lygmeniu, atsižvelgiant į metiniame veiklos plane numatytus Inspekcijos veiksmus, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijus ir jų rodiklius;

27.2. kiekvieno Inspekcijos administracinio padalinio (toliau – Skyrius) lygmeniu, atsižvelgiant į jų darbo planuose nustatytus atlikti veiksmus, įvykdymo terminus, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijus ir rodiklius;

27.3. kiekvienam valstybės tarnautojui ir darbuotojui, atliekant pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, atliekant darbo užduotis, priimant sprendimus ir pan.

28. Rizikos nustatymas ir vertinimas Inspekcijoje grindžiamas savarankišku rizikos įvertinimu, atliekamas Skyrių lygmeniu. Periodinio rizikos įvertinimo proceso metu kiekvienas Skyrius turi nustatyti su jo veiklos sritimis susijusius vidinius ir išorinius rizikos faktorius, nuo kurių priklauso galimi įvykiai, kurie gali nulemti įvykius, turėsiančius neigiamos įtakos Inspekcijos veiklos tikslams ir atlikti jų tikimybės bei poveikio įvertinimą vadovaujantis rizikos vertinimo ir valdymo metodika. Atlikus rizikos įvertinimą, turi būti parinktos veiksmingos ir efektyvios rizikos valdymo priemonės, kurių įgyvendinimo veiksmai įtraukiami į Skyrių metinius darbo planus.

29. Rizikos valdymo proceso koordinavimą Inspekcijos lygmeniu atlieka Strategijos ir analizės skyrius (toliau – SAS), rizikos valdymo specialistas ir / ar jį pavaduojantis valstybės tarnautojas ar darbuotojas (toliau – Specialistas), kuris teikia metodinę pagalbą rizikos valdymo klausimais Skyriams ir užtikrina rizikos valdymo proceso valdymą.

3.5. Rizikos valdymo priemonės

30. Rizikos valdymo priemonės nustatomos atsižvelgiant į rizikos pobūdį (vidinė, išorinė), jos tikimybės ir poveikio įvertinimą, rizikos pasireiškimo tikimybę laiko atžvilgiu, turimus išteklius ir pan. Bendruoju atveju rizikos valdymo priemonės gali būti suskirstytos į šias grupes, t. y. rizikos valdymo grupes, susijusias su:

30.1. rizikos pašalinimu – rizika pašalinama reorganizuojant tam tikrą veiklos procesą, atsisakant (perduodant) atskirų veiklos funkcijų arba įgyjant (perimant) naujas veiklos funkcijas, nustatant atitinkamas vidaus kontrolės priemones ar kitaip iki minimumo sumažinant esamus rizikos faktorius;

30.2. rizikos sumažinimu – rizikos tikimybė ir poveikis apribojami stiprinant vidaus kontrolės procedūras, nustatant papildomas kontrolės priemones, reorganizuojant veiklos procesus, įgyvendinant kitas organizacines, vadybines, technines ar teisines priemones, skirtas atitinkamų rizikos faktorių galimai įtakai sumažinti;

30.3. rizikos perkėlimu – rizika perkeliama perduodant tam tikras funkcijas ir susijusią atsakomybę kitai šaliai (pavyzdžiui, draudimo kompanijai). Ši priemonė taip pat taikoma sudarant sutartis su kitomis šalimis, kurios numačiusios atitinkamą pareigų ir atsakomybės pasiskirstymą;

30.4. rizikos toleravimu – taikoma tais atvejais, kai rizikos tikimybės ir poveikio vertinimas neviršija nustatyto rizikos tolerancijos laipsnio.

3.6. Atsakomybė už rizikos valdymą

31. Už rizikos valdymo rezultatus atsakinga Inspekcijos vadovybė. Rizikos valdymo procesą koordinuoja SAS, o jį įgyvendinant dalyvauja visi Skyriai atsižvelgus į jų funkcijų ir rizikų valdymo priemonių įgyvendinimo apimtis.

32. Rizikos valdymo prioritetus nustato Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos komitetas (toliau – Komitetas), kurį sudaro Inspekcijos vadovybė ir Skyrių vedėjai. Komiteto veikloje dalyvaujančių Skyrių rotacijos principai nustatyti Vadovo IV skyriuje.

3.7. Monitoringas

33. Rizikos valdymo politikos taikymo efektyvumas įvertinamas vadovaujantis rizikos valdymo proceso rezultatais (nustatytų rizikos veiksnių pokytis per ataskaitinį laikotarpį), Inspekcijos metinių veiklos planų įgyvendinimo, Skyrių darbo planų įvykdymo ir vidaus audito ataskaitomis. Už rizikos valdymo sistemos monitoringą atsakingas SAS.

3.8. Rizikos valdymo sistemos ribotumai

34. Nepriklausomai nuo to, kokia veiksminga ir efektyvi būtų rizikos valdymo sistema, ji gali tik iki tam tikro lygio užtikrinti, kad Inspekcijos veiklos tikslai bus pasiekti. Tikslų siekimas priklauso nuo daugybės faktorių, būdingų bet kokiam procesui. Šie faktoriai apima žmogiškas klaidas ir su jomis susijusius proceso sutrikimus. Be to, kontrolės priemonės gali būti apeinamos, pavyzdžiui, susitarus dviem ar daugiau valstybės tarnautojų ir darbuotojų, o Inspekcijos vadovybė turi galimybę išvengti tam tikrų rizikos valdymo proceso žingsnių, įskaitant rizikos valdymo ar vidaus kontrolės priemonių įgyvendinimą. Kitas ribojantis faktorius yra siekis užtikrinti su rizikos valdymo priemonių įgyvendinimu susijusių sąnaudų ir numatomos naudos palyginimą ir ekonominį pagrįstumą.

35. Rizikos valdymo sistemos ribotumas:

35.1. sprendimų priėmimo ribotumas – rizikos valdymo sprendimai priimami vadovaujantis tuo metu turima informacija ir tam skirtu laiku, dažnai neturint visos optimaliam sprendimui priimti reikalingos informacijos. Dėl šios priežasties kai kurie sprendimai vėliau gali būti įvertinti kaip nepasiekę pageidaujamo rezultato ir todėl gali prireikti juos keisti;

35.2. sutrikimai dėl klaidų ar neapdairumo – rizikos valdymo sistemos veikimas gali sutrikti dėl žmogiškųjų klaidų, taisyklių ir instrukcijų nesupratimo, netyčinio neapdairumo, subjektyvaus sprendimo ir daugelio kitų priežasčių;

35.3. tarpusavio susitarimai siekiant išvengti kontrolės priemonių – tarpusavy susitarus galima išvengti daugelio vidaus kontrolės priemonių, kurios grindžiamos pareigų atskyrimo ir „keturių akių“ principais;

35.4. sąnaudų ir naudos analizė – Inspekcijos ištekliai visada yra riboti, todėl vertinant rizikos valdymo priemones atsižvelgiama į jų teikiamą naudą ir sąnaudas. Dažnai sąnaudoms ir naudai įvertinti nepakanka informacijos, todėl gali būti sudėtinga pasiekti optimalų santykį neskiriant pernelyg daug dėmesio ir išteklių nereikšmingai rizikai valdyti ir išvengiant perteklinių ir brangių kontrolės ar svarbios rizikos valdymo priemonių.

IV. RIZIKOS VALDYMO PROCESAS IR PROCEDŪROS

4.1. Rizikos valdymo procesas

4.1.1. Rizikos valdymo proceso organizavimo principai

36. Rizikos valdymo procesas apima visas Inspekcijos veiklos funkcines sritis, procesus. Rizikos valdymo procese dalyvauja Inspekcijos vadovybė, Skyrių vedėjai, visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių funkcijas ir atsakomybę, susijusią su rizikos valdymu, nustato šis Vadovas bei kiti rizikos valdymo dokumentai.

37. Rizikos valdymo procesas, Inspekcijos funkcijos ir veiklos procesai, susiję su rizikos veiksnių nustatymu, vertinimu ir valdymo priemonių planavimu ir įgyvendinimu Skyrių lygmeniu, apima procesų koordinavimą ir monitoringą, kurį atlieka SAS. Inspekcijos rizikos valdymo procesą valdo Specialistas.

4.1.2. Funkcijos ir atsakomybės

38. Už rizikos valdymo proceso organizavimą atsakingas SAS. Inspekcijos viršininkas paskiria Specialistą, kuris tiesiogiai organizuoja rizikos valdymo procesą ir koordinuoja susijusias veiklos sritis. Skyrių lygmeniu rizikos valdymo proceso koordinavimą užtikrina rizikos valdymo koordinatoriaus funkciją atliekantys to Skyriaus valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Skyrių lygmeniu rizikos valdymo procesą koordinuoja ir jo eigą kontroliuoja Skyriaus vedėjas. 

39. Siekiant užtikrinti proceso nuoseklumą ir rizikos valdymo priemonių suderinamumą, sudaromas Komitetas, į kurio sudėtį įeina Inspekcijos viršininkas, jo pavaduotojai, Skyrių vedėjai.

40. Toliau lentelėje pilka spalva pateikiamas teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių 2012–2016 metų rotacijos grafikas, kuriuo vadovaujantis skyrių vedėjai dalyvauja Komiteto veikloje:

Eil. Nr.	Inspekcijos administracinio padalinio pavadinimas	Metai
		2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.
1	2	3	4	5	6	7
1.	Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
2.	Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
3.	Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
4.	Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
5.	Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
6.	Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
7.	Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
8.	Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
9.	Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
10.	Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius

41. Grafinė rizikos valdymo proceso organizavimo schema

Inspekcijos struktūra	Rizikos valdymo atsakomybės		Pagrindinės funkcijos	Rizikos valdymo veiklos
1. Viršininkas 2. Viršininko pavaduotojai 3. Finansų ir apskaitos skyrius 4. Vidaus audito skyrius 5. Teisės ir bendrųjų reikalų departamentas: 5.1. Teisės ir personalo skyrius 5.2. Turto valdymo ir dokumentų tvarkymo skyrius 6. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyrius 7. Statybos valstybinės priežiūros skyrius 8. Strategijos ir analizės skyrius 9. Informacinių technologijų skyrius 10. Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 10.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 10.2. Teisės ir bendrųjų reikalų poskyris 11. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 11.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 11.2. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyris 11.3. Teisės ir bendrųjų reikalų poskyris 12. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 12.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 12.2. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyris 12.3. Teisės ir bendrųjų reikalų poskyris 13. Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 14. Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 14.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 14.2. Teisės ir bendrųjų reikalų poskyris 15. Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 15.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 16. Tauragės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 16.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 17. Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 18. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 18.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 18.2. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyris 18.3. Teisės ir bendrųjų reikalų poskyris 19. Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius: 19.1. Statybos valstybinės priežiūros poskyris 19.2. Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyris 19.3. Teisės ir bendrųjų reikalų poskyris			Rizikos valdymo prioritetų nustatymas, sprendimų priėmimas	Komitetas - vertina rizikos veiksnius Inspekcijos mastu; - nustato rizikos valdymo priemonių prioritetus; - vertina rizikos valdymo sistemos efektyvumą.
		Rizikos valdymo komitetas
		SAS rizikos valdymo specialistas	Rizikos valdymo proceso organizavimas, koordinavimas ir kontrolė visos Inspekcijos mastu	SAS rizikos valdymo Specialistas - užtikrina rizikos valdymo tvarką ir procedūras; - organizuoja ir koordinuoja rizikos valdymo procesą; - parengia apibendrintą rizikos veiksnių registrą, kontroliuoja rizikos valdymo priemonių plano įgyvendinimą; - suderina Inspekcijos ir Skyrių padalinių prioritetus ir rizikos toleranciją.
		Rizikos valdymo koordinatoriai Skyriuose	Rizikos veiksnių nustatymas, vertinimas ir valdymas Skyrių lygmeniu	Rizikos koordinatoriai Skyriuose - inicijuoja ir koordinuoja rizikos veiksnių nustatymą ir vertinimą, rizikos valdymo priemonių parinkimą; - teikia metodinę pagalbą rizikos valdymo klausimais; - derina ir apibendrina Skyrių nustatytus rizikos veiksnius; - dalyvauja tobulinant rizikos valdymo procesą.
		Inspekcijos vadovybė
		Vidaus audito tarnyba	Nepriklausomas procedūrų atitikties įvertinimas	Vidaus audito tarnyba - atlieka vidaus auditą; - vertina rizikos valdymo procesą; - informuoja Komitetą.

42. Pagrindinės funkcijos, susijusios su rizikos valdymo procesu:

42.1. Specialisto:

42.1.1. siekti, kad būtų užtikrintas efektyvus rizikos valdymo sistemos funkcionavimas, skatinti rizikos supratimą ir valdymą, kuris priklauso nuo vidaus aplinkos formavimosi Inspekcijoje;

42.1.2. teikti Inspekcijos vadovybei ir Komitetui pastabas ir rekomendacijas dėl galimo rizikos valdymo sistemos efektyvumo padidinimo, kitų patobulinimų;

42.1.3. informuoti Inspekcijos vadovybę apie pagrindinius rizikos veiksnius, jų pokytį, valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatus;

42.1.4. rengti, periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti Vadovą ir kitus su rizikos valdymu susijusius dokumentus;

42.1.5. inicijuoti ir koordinuoti periodinį rizikos nustatymo, vertinimo ir rizikos valdymo priemonių planavimo procesą;

42.1.6. teikti metodinę pagalbą rizikos valdymo koordinatoriams ir Skyrių vedėjams;

42.1.7. parengti apibendrintą rizikos veiksnių registrą, jį derinti su rizikos valdymo koordinatoriais;

42.1.8. siekti, kad būtų nustatyti visi su Inspekcijos veiklos tikslais susiję rizikos veiksniai;

42.1.9. pateikti Komitetui apibendrintą rizikos veiksnių registrą;

42.1.10. prižiūrėti, kad suderintos rizikos valdymo priemonės būtų įtrauktos į Skyrių darbo planus;

42.1.11. prižiūrėti, kaip Skyriai įgyvendina suplanuotas rizikos valdymo priemones;

42.1.12. informuoti Inspekcijos vadovybę, Komitetą ir rizikos valdymo koordinatorius apie naujus galimos rizikos veiksnius;

42.1.13. organizuoti periodinius seminarus valstybės tarnautojams ir darbuotojams apie rizikos valdymą ir geros praktikos pavyzdžius;

42.2. rizikos valdymo koordinatorių:

42.2.1. inicijuoti ir koordinuoti periodinį savarankišką rizikos vertinimo procesą savo Skyriuje;

42.2.2. siekti, kad būtų įvertinti visi su Skyriaus veikla susiję rizikos veiksniai;

42.2.3. suderinti Skyrių nustatytų rizikos veiksnių formuluotes, vertinimus ir rizikos valdymo priemones;

42.2.4. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl rizikos valdymo sistemos tobulinimo;

42.3. Komiteto:

42.3.1. nustatyti rizikos valdymo prioritetus;

42.3.2. dalyvauti periodiniame rizikos veiksnių nustatymo, vertinimo ir priemonių planavimo procese;

42.3.3. peržiūrėti apibendrintą rizikos veiksnių registrą ir teikti pastabas dėl nustatytų rizikos veiksnių, jų vertinimo ir numatytų valdymo priemonių;

42.3.4. nustatyti rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo prioritetus;

42.3.5. peržiūrėti numatytų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatus;

42.3.6. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl galimų naujų rizikos veiksnių atsiradimo, rizikos valdymo sistemos tobulinimo;

42.4. Inspekcijos lygmeniu:

42.4.1. Inspekcijos vadovybės:

42.4.1.1. pagal kompetenciją atstovauti atitinkamai veiklos sričiai Komitete;

42.4.1.2. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl galimų naujų rizikos veiksnių atsiradimo, rizikos valdymo sistemos tobulinimo;

42.4.2. Skyrių vedėjų:

42.4.2.1. paskirti rizikos valdymo koordinatorius (arba patiems atlikti koordinatoriaus funkciją);

42.4.2.2. išanalizuoti savo Skyriaus savarankiško rizikos vertinimo metu nustatytus veiklos rizikos veiksnius, jų įvertinimus ir valdymo priemones;

42.4.2.3. siekti, kad būtų užtikrintas rizikos valdymo priemonių įgyvendinimas, ir apie jo rezultatus informuoti SAS;

42.4.2.4. informuoti SAS apie Vadovo ir procedūrų atnaujinimo poreikį (pasikeitus rizikos sritims, faktoriams ir pan.);

42.4.2.5. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl rizikos valdymo sistemos tobulinimo;

42.4.3. valstybės tarnautojų ir darbuotojų:

42.4.3.1. dalyvauti savarankiškame rizikos veiksnių nustatymo, vertinimo ir rizikos valdymo priemonių planavimo procese;

42.4.3.2. pagal kompetenciją įgyvendinti rizikos valdymo priemones;

42.4.3.3. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl rizikos valdymo sistemos tobulinimo;

42.4.4. Inspekcijos Vidaus audito tarnybos:

42.4.4.1. vertinti veiklos procesų ir vidaus kontrolės priemonių veiksmingumą ir efektyvumą, nustatyti rizikos veiksnius;

42.4.4.2. glaudžiai bendradarbiauti su Specialistu nustatant ir vertinant veiklos riziką, planuojant vidaus audito veiklą atsižvelgti į nustatytus veiklos rizikos veiksnius;

42.4.4.3. vertinti rizikos valdymo proceso efektyvumą ir atitiktį Vadovui;

42.4.4.4. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl rizikos valdymo sistemos tobulinimo;

42.5. Skyrių lygmeniu:

42.5.1. Skyrių vedėjų:

42.5.1.1. koordinuoti ir kontroliuoti rizikos valdymo procesą Skyriuje;

42.5.1.2. išanalizuoti savo Skyriuose esančių padalinių (poskyrių) nustatytus rizikos veiksnius, jų įvertinimą ir planuojamas rizikos valdymo priemones;

42.5.1.3. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl galimų naujų rizikos veiksnių atsiradimo, rizikos valdymo sistemos tobulinimo;

42.5.2. Skyrių padalinių (poskyrių) vedėjų:

42.5.2.1. išanalizuoti savo padalinyje (poskyryje) savarankiško vertinimo metu nustatytus veiklos rizikos veiksnius, jų įvertinimus ir valdymo priemones;

42.5.2.2. siekti, kad būtų užtikrintas rizikos valdymo priemonių įgyvendinimas ir apie jo rezultatus informuoti Skyriaus rizikos valdymo koordinatorius;

42.5.2.3. informuoti savo Skyriaus rizikos valdymo koordinatorius apie Vadovo atnaujinimo poreikį (pasikeitus rizikos sritims, faktoriams ir pan.);

42.5.2.4. teikti pastabas ir pasiūlymus dėl rizikos valdymo sistemos tobulinimo.

43. Specialistą paskiria Inspekcijos viršininkas SAS vedėjo pasiūlymu.

4.1.3. Rizikos valdymo procesas

44. Toliau pateikiamas detalus rizikos valdymo proceso aprašymas, apimantis pagrindinius rizikos valdymo proceso etapus, rizikos valdymo procedūrų aprašyme detalizuojami atitinkami rizikos valdymo proceso žingsniai, nurodomi atitinkami atlikimo terminai.

45. Rizikos valdymo proceso organizavimas:

45.1. Specialistas inicijuoja rizikos valdymo procesą;

45.2. Inspekcijos ir Skyrių lygmeniu nustatomi rizikos veiksniai, įvertinama tikimybė ir poveikis, nustatomos rizikos valdymo priemonės;

45.3. Specialistas išanalizuoja rizikos veiksnius, pateikia pastabas, parengia rizikos veiksnių registrą, su Skyrių vedėjais aptaria šį registrą, kurį vėliau pateikia Komitetui;

45.4. Komitetas patvirtina rizikos veiksnių registrą ir jų valdymo priemones;

45.5. Komitete patvirtintas rizikos veiksnių registras ir jų valdymo priemonės pateikiamos SAS ir Skyrių vedėjams, kurie į Skyrių metinius darbo planus įtraukia rizikos valdymo priemones;

45.6. Skyriai nustatytu periodiškumu informaciją apie darbo planų įvykdymą teikia SAS, kuris šią informaciją apibendrina ir pateikia Komitetui.

4.2. Rizikos valdymo procedūros

46. Rizikos valdymo procesas įgyvendinamas atliekant toliau išvardytas procedūras, vadovaujantis rizikos vertinimo ir valdymo metodika ir naudojant rizikos veiksnių registrą. Periodinis rizikos nustatymo ir vertinimo ciklas vyksta kasmet, siekiant įvertinti riziką ir suplanuoti jos valdymo priemones vieneriems metams.

47. Visiems pagrindiniams veiklos procesams taikomas standartizuotas rizikos valdymo procesas, nustatant su atitinkamu veiklos procesu susijusius jam būdingus rizikos veiksnius, tiesiogiai darančius įtaką analizuojamam veiklos procesui nustatytiems vertinimo rodikliams ir jų reikšmėms.

48. Rizikos valdymo proceso organizavimo procedūros:

48.1. rizikos valdymo proceso inicijavimo procedūra – Inspekcijoje rizikos valdymo procesas vyksta derinant jį su Inspekcijos metiniu veiklos planavimo ciklu. Atskirų veiklos sričių terminus nustato SAS, atsižvelgdamas į pasirengimo metiniam veiklos planavimo ciklui eigą, atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir kitus faktorius.

Rizikos valdymo proceso periodinis ciklas prasideda informuojant elektroniniu paštu Skyrių vedėjus apie rizikos valdymo proceso ciklo pradžią, etapus ir trukmę, proceso dalyvių vaidmenis, atsakomybę, laukiamus rezultatus ir priemonių įvykdymo terminus.

Vadovaujantis Investicijų projektų rengimo, informacijos, reikalingos Aplinkos ministerijos strateginio veiklos plano projektui parengti, metinio veiklos plano, darbo planų ir metinių veiklos ataskaitų rengimo, teikimo ir skelbimo, savivaldybių administracijų ir viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinių naudojimo priežiūrą, teikiamos informacijos kaupimo, apibendrinimo ir skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1V-54 (toliau – Aprašas), ir Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279), ateinančių metų rizikos valdymo proceso ciklo pradžia laikoma einamųjų metų kovo mėnuo, t. y. mėnesiu anksčiau, negu pagal Strateginio planavimo metodiką ministerijos ir Vyriausybės įstaigos pradeda rengti strateginių veiklos planų projektus, planuojamus rezultatus ir asignavimų poreikio skaičiavimus;

48.2. veiklos rizikos veiksnių nustatymo procedūra – atliekama savarankiškai Inspekcijos ir Skyrių lygmeniu, derinant Skyrių, priklausančių tai pačiai funkcinei veiklos sričiai, nustatytus rizikos veiksnius.

Veiklos rizikos veiksniai nustatomi vadovaujantis Vadovo V skyriuje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Inspekcijos veiklos tikslus ir Skyrių darbo planus, kuriuose pateikiamos proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijų rodiklių reikšmės.

Veiklos rizikos veiksnių nustatymo procedūros pradedamos nuo praėjusio laikotarpio rizikos veiksnių registro peržiūros ir atnaujinimo. Veiklos rizikos veiksniai nustatomi ir aptariami diskusijų metu darbo grupėse (pasitarimų metu), vadovaujant rizikos valdymo koordinatoriui arba Skyriaus vedėjui. Veiklos rizikų veiksniai gali būti nustatomi apklausos būdu, pateikiant valstybės tarnautojams ir darbuotojams užpildyti rizikos veiksnių registrą pagal formą, nurodytą Vadovo 1 priede;

48.3. tikimybės ir poveikio įvertinimo procedūra – atliekama pagal Vadovo 5 skyriuje nustatytus principus, įvertinant rizikos veiksnių registre užfiksuotų rizikos veiksnių tikimybę ir poveikį.

Rizikos tikimybė ir poveikis vertinami kokybiniais mato vienetais, priskiriant atitinkamą įvertinimą pagal Vadovo 3 priede pateiktas tikimybės ir poveikio įvertinimo skales, priklausomai nuo tikimybę ir poveikį apibūdinančių kokybinių faktorių. Tuo atveju, jeigu rizikos poveikis gali būti įvertintas kiekybiškai (pavyzdžiui, konkretaus projekto ar atskiros jo veiklos vertė), nurodoma ir kiekybinė reikšmė. Tikimybės ir poveikio įvertinimai registruojami rizikos veiksnių registre. Rizikos tikimybė ir poveikis vertinami atsižvelgiant į Inspekcijos veiklos tikslus. Šį vertinimą rekomenduojama atlikti atskirai nuo veiklos rizikos nustatymo, siekiant atsižvelgus į bendrą kontekstą visapusiškai įvertinti nustatytus rizikos veiksnius.

49. Įvertinus rizikos veiksnius nustatomos galimos rizikos valdymo priemonės, atsižvelgiant į kompleksinį rizikos tikimybės ir poveikio įvertinimą, priemonės įgyvendinimo terminus, sąnaudas, sudėtingumą ir kt.

50. Sudaromi pirminiai rizikos veiksnių registrai pagal formą, nurodytą Vadovo 1 priede. Juos valstybės tarnautojai ir darbuotojai pateikia už atitinkamą funkcinę sritį atsakingiems rizikos valdymo koordinatoriams (tuo atveju, jeigu detalūs rizikos veiksnių registrai buvo sudaromi nedalyvaujant rizikos valdymo koordinatoriams) ar Skyrių vedėjams.

51. Skyrių vedėjai kartu su rizikos valdymo koordinatoriais gautus pirminius rizikos veiksnių registrus aptaria diskusijos darbo grupėje metu, sujungia juos į vieną registrą. Pirminių rizikos veiksnių registrų peržiūros metu atliekami šie veiksmai:

51.1. nurodomi ir aptariami nustatyti veiklos rizikos veiksniai, patikslinamos jų formuluotės;

51.2. apibendrinami (sugrupuojami) vienodi atskirų valstybės tarnautojų ir darbuotojų nustatyti rizikos veiksniai;

51.3. suderinamas galutinis apibendrintų (sugrupuotų) rizikos veiksnių tikimybės bei poveikio vertinimas;

51.4. nurodomi ir aptariami papildomi veiklos rizikos veiksniai, kurių galbūt nenustatė atskiri valstybės tarnautojai ir darbuotojai ar Skyrių poskyriai.

52. Skyrių lygmeniu suderintas detalus rizikos veiksnių registras pateikiamas Specialistui, kuris peržiūri dokumentą ir pateikia savo pastabas bei pasiūlymus dėl veiklos rizikos veiksnių formuluočių, nustatytų rizikos veiksnių vertinimo ir apibendrinimo (sugrupavimo), galimų papildomų veiklos rizikos veiksnių.

Specialistas savo pastabas ir pasiūlymus suderina su Skyrių vedėjais ir rizikos valdymo koordinatoriais, galutinį sprendimą dėl skirtingų nuomonių gali priimti Komitetas.

Siekiant efektyvesnio rizikos valdymo proceso organizavimo, detalaus rizikos veiksnių registro derinimo, galima organizuoti bendrą rizikos valdymo koordinatorių, Skyrių ir Specialisto darbo grupę.

53. Specialistas detalių rizikos veiksnių registrų pagrindu parengia apibendrintą rizikos veiksnių registrą. Rekomenduojama, kad apibendrintame rizikos veiksnių registre pateiktų rizikos veiksnių (rizikos veiksnių grupių) skaičius neviršytų 30 rizikos veiksnių. Rizikos veiksniai apibendrinami atsižvelgiant į bendrus požymius (Inspekcijos veiklos tikslus, veiklos sritis, pagrindinius veiklos procesus). Itin reikšmingi (kritiniai) detalūs rizikos veiksniai tiesiogiai įtraukiami į apibendrintą rizikos veiksnių registrą. Apibendrintų rizikos veiksnių tikimybės ir poveikio įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į susijusių detalių rizikos veiksnių įvertinimus, kurie koreguojami tikimybės ir poveikio Inspekcijos veiklos tikslams atžvilgiu. Šio etapo rezultatai parengiami iki einamųjų metų spalio 1 d.

54. Specialisto parengtas apibendrintas rizikos veiksnių registras pateikiamas Komitetui peržiūrėti ir aptarti. Aptarimo metu Komitetas pateikia pastabas dėl apibendrinto rizikos veiksnių registro turinio, formuluočių, rizikos tikimybės ir poveikio vertinimų, rizikos valdymo priemonių, jų įgyvendinimo prioritetų ir kt.

55. Apibendrintą rizikos veiksnių registrą ir numatytas rizikos valdymo priemones tvirtina Komitetas. Tvirtinimo faktas užfiksuojamas Komiteto posėdžio protokole.

56. Vadovaudamasi Komiteto patvirtintu apibendrintu rizikos veiksnių registru, rizikos valdymo koordinatoriai parengia rizikos valdymo priemonių planus, nurodydami konkrečius priemonių įgyvendinimo terminus, atsakingus asmenis. Rizikos valdymo planai parengiami iki spalio 30 d.

57. Priklausomai nuo planuojamos rizikos valdymo priemonės (ar jos dalies) įgyvendinimo termino rizikos valdymo priemonės įtraukiamos į Skyrių metinius darbo planus. Skyrių darbo planai rengiami ir tvirtinami Aprašo nustatyta tvarka. Jeigu rizikos valdymo priemonę numatoma įgyvendinti etapais, į ateinančių metų Skyrių darbo planus įtraukiami tik planuojami rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo etapai.

58. Skyriai informaciją apie savo darbo planuose įtrauktų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatus pateikia SAS pagal formą, nurodytą Vadovo 4 priede.

59. Specialistas, vadovaudamasis Skyrių pateiktomis ketvirtinėmis rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo ataskaitomis, apibendrina rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatus Inspekcijos lygmeniu ir apie tai informuoja Komitetą.

Ketvirtinėje rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo ataskaitoje Specialistas įtraukia informaciją apie valdomų rizikos veiksnių pokyčius per praėjusį ketvirtį nustatytus naujus rizikos veiksnius, dėl kurių turėtų būti imtasi rizikos valdymo priemonių.

60. Komitetas priklausomai nuo numatytų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatų ir ketvirtinėje rizikos pokyčių ataskaitoje pateiktų naujų galimų rizikos veiksnių ir esamų rizikos veiksnių pokyčio įvertinimo priima sprendimą dėl tolesnio rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo, papildomų rizikos valdymo priemonių poreikio ir kt.

Ketvirtinės rizikos valdymo proceso rezultatų peržiūros metu rizikos veiksnių registras gali būti papildytas naujais rizikos veiksniais, jeigu tokie buvo nustatyti per ataskaitinį laikotarpį.

4.2.1. Rizikos valdymo proceso integravimas į planavimo ir valdymo procesą

61. Rizikos valdymo procesas yra neatsiejama Inspekcijos veiklos planavimo ir valdymo sistemos dalis. Rizikos nustatymo, vertinimo ir valdymo priemonių planavimo periodinis ciklas derinamas su metiniu Inspekcijos veiklos planavimo ciklu, siekiant nuosekliai įvertinti su veiklos tikslais susijusius rizikos veiksnius ir įtraukti į Skyrių metinius darbo planus atitinkamas rizikos valdymo priemones. Be to, rizikos įvertinimas turi įtakos ir nustatomiems veiklos tikslams, kadangi jau šiame etape priimamas sprendimas dėl veiklos rizikos lygio.

62. Rizikos valdymo procesas tiesiogiai susijęs su Inspekcijos veiklos tikslais ir priemonėmis, padedančiomis jų siekti, todėl svarbu užtikrinti, kad nustatomi tikslai būtų nustatyti aiškiai apibrėžtų ir objektyvių veiklos vertinimo kriterijų pagrindu. Tokių kriterijų nustatymas daro tiesioginę įtaką tiek rizikos valdymui, tiek ir Inspekcijos veiklos planavimo bei valdymo procesų kokybei.

63. Rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatai pateikiami Skyrių ketvirtinėse rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo ataskaitose.

4.2.2. Rizikos valdymo sričių grafikas

64. Toliau pateikiamas rizikos valdymo proceso veiklos sričių grafikas, sudarytas atsižvelgiant į rizikos valdymo proceso metu atliekamų procedūrų terminus.

Veikla	Dalyviai	Rezultatas	Terminas
1	2	3	4
Rizikos valdymo proceso inicijavimas	Specialistas	Rizikos valdymo proceso metinio ciklo pradžia	Kovo mėnuo
Veiklos rizikos veiksnių nustatymas	Skyrių vedėjai su rizikos valdymo koordinatoriais	Detalūs rizikos veiksnių registrai – nustatyti rizikos veiksniai	Rugpjūčio 1 d.
Rizikos tikimybės ir poveikio vertinimas	Skyrių vedėjai su rizikos valdymo koordinatoriais	Detalūs rizikos veiksnių registrai – įvertinti rizikos veiksniai	Rugsėjo 1 d.
Rizikos valdymo priemonių nustatymas	Skyrių vedėjai su rizikos valdymo koordinatoriais	Detalūs rizikos veiksnių registrai – įvertinti rizikos veiksniai – rizikos valdymo priemonės	Spalio 1 d.
Bendro detalaus rizikos veiksnių registro parengimas ir suderinimas	Skyrių vedėjai, Specialistas ir rizikos valdymo koordinatoriai	Bendras detalus rizikos veiksnių registras	Spalio 30 d.
Bendro rizikos veiksnių registro pateikimas Komitetui	Specialistas, Komitetas	Patvirtintas apibendrintas rizikos veiksnių registras	Lapkričio 15 d.
Rizikos valdymo priemonių plano parengimas	Rizikos valdymo koordinatoriai, Skyrių vedėjai	Rizikos valdymo priemonių planas	Gruodžio 1 d.
Rizikos valdymo sistemos monitoringas	Specialistas, Komitetas	Ketvirtinės rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatų ataskaitos peržiūra	Kiekvieną ketvirtį

4.2.3. Rizikos ir rizikos valdymo sistemos monitoringas

65. Rizikos ir rizikos valdymo sistemos monitoringas apima veiksmus, susijusius su rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo stebėsena ir kontrole, taip pat besikeičiančių rizikos veiksnių ir aplinkos pokyčių poveikio Inspekcijos rizikos valdymo sistemai ir nustatytiems rizikos veiksniams įvertinimu.

66. Už rizikos ir rizikos valdymo sistemos monitoringą atsako Specialistas, Komitetas, rizikos valdymo koordinatoriai ir Skyrių vedėjai. Rizikos valdymo sistemos monitoringo pagrindas yra ketvirtinė rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatų ataskaita. Apibendrintą ketvirtinę rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo rezultatų ataskaitą rengia Specialistas ir ją pateikia Komitetui, kuris priima sprendimą dėl tolesnių rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo veiksmų, nustatytų naujų rizikos veiksnių ir kt.

V. RIZIKOS VERTINIMO IR VALDYMO METODIKA

67. Šioje Vadovo dalyje aprašoma Inspekcijos veiklos rizikos veiksnių nustatymo, vertinimo ir valdymo metodika, kuria vadovaujamasi nustatant ir vertinant veiklos rizikos veiksnius, taip pat nustatant rizikos valdymo priemones. 

5.1. Įvykių ir su jais susijusių rizikos veiksnių nustatymas

68. Rizikos valdymo proceso metu nustatomi galimi įvykiai, kurie gali turėti įtakos Inspekcijos ir / ar atskiro Skyriaus nustatytų tikslų. Įvykiai, galintys turėti neigiamą poveikį tikslo siekimui (tikslas nepasiekiamas iš esmės, pasiekiamas ne laiku, nesilaikant tam tikrų nustatytų išorinių ir / ar vidinių reikalavimų ir pan.), laikomi rizikos veiksniais, kuriuos būtina įvertinti ir taikyti valdymo priemones.

69. Įvykiai, galintys turėti teigiamą poveikį, laikomi galimybėmis, kurias Inspekcijos vadovybė perkelia į tikslų nustatymo procesą, siekdama išnaudoti galimą tokių įvykių naudą Inspekcijos misijai įgyvendinti. 

5.1.1. Įvykiai ir su jais susiję rizikos veiksniai

70. Įvykis yra atsitikimas ar reiškinys, kurį lemia vidiniai ar išoriniai faktoriai, ir kuris gali paveikti Inspekcijos ir / ar atskiro Skyriaus tikslų siekimą. Įvykiai gali turėti teigiamą poveikį, neigiamą poveikį arba tiek teigiamą, tiek ir neigiamą poveikį. Vadove pagrindinis dėmesys skiriamas neigiamą poveikį galintiems turėti įvykiams, t. y. rizikos faktoriams.

71. Skyrių tikslai (priemonės, veiksmai, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijai ir jų rodikliai ir kt.) nustatomi Inspekcijos metiniame veiklos plane, taip pat Skyrių metiniuose darbo planuose. Nustatant įvykius (rizikos veiksnius) atsižvelgiama į šias pagrindines tikslų grupes:

71.1. veiklos tikslai – susiję su efektyviu ir veiksmingu Inspekcijos turimų išteklių panaudojimu pagal kompetenciją, siekiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos strateginių tikslų;

71.2. atskaitomybės tikslai – susiję su ataskaitose, kurias Inspekcija teikia suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, kitoms valstybės institucijoms ir kt.), pateikiamos informacijos tikslumu ir patikimumu;

71.3. atitikties tikslai – susiję su atitiktimi Inspekcijos ir jos veiklai keliamiems reikalavimams (nustatytiems įstatymų, kitų teisės aktų, priežiūros institucijų, geros praktikos ir   kt.). Panašiai kaip ir atskaitomybės tikslai, atitikties tikslai gali būti laikomi atskiru veiklos tikslų pogrupiu, kadangi Inspekcija savo veiklą organizuoja ir vykdo atsižvelgdama į ją reglamentuojančių teisės aktų, išorinių ir vidinių veiksnių reikalavimus.

5.1.2. Tikslų siekimui įtakos turintys faktoriai

72. Inspekcijos tikslų siekimui įtakos turi daug išorinių ir vidinių faktorių. Šių faktorių ir nuo jų priklausančių įvykių poveikis Inspekcijos veiklos tikslams yra esminė prielaida siekiant užtikrinti efektyvų rizikos valdymą.

73. Pagrindiniai išoriniai rizikos faktoriai:

73.1. politiniai;

73.2. ekonominiai;

73.3. socialiniai kultūriniai;

73.4. teisiniai;

73.5. technologiniai;

73.6. gamtiniai (gamtos reiškiniai).

74. Kita rizikos faktorių grupė yra susijusi su Inspekcijos vidaus aplinka ir veiklos procesais. Šiuos faktorius galima suskirstyti į tokias grupes:

74.1. bendri faktoriai, darantys įtaką visos Inspekcijos veiklai nepriklausomai nuo veiklos procesų;

74.2. faktoriai, susiję su pagrindiniais Inspekcijos veiklos procesais.

75. Galimos bendrų rizikos faktorių grupės, susijusios su Inspekcijos:

75.1. personalu – vadovaujančio personalo ir darbuotojų kvalifikacija ir patirtimi, pareigybių nustatymu, funkcijomis ir atsakomybe, motyvacijos sistema, personalo kaita, mokymų sistema, kvalifikacijos kėlimo priemonėmis ir kt.;

75.2. procesais – galimais įvykiais, apimančiais veiklos procesų struktūrą, optimizavimą, galimus nukrypimus nuo procesų ir / ar procedūrų, vidaus kontrolės priemonėmis, komunikavimu, apsikeitimu geros praktikos pavyzdžiais, sprendimų priėmimo mechanizmais ir kt.;

75.3. technologijomis – galimais įvykiais, susijusiais su nepakankamai automatizuotais veiklos procesais (neautomatizuotas procesas arba nepakankamas palaikančių informacinių sistemų funkcionalumas), veiklos tęstinumo užtikrinimo priemonėmis, informacinių sistemų parinkimu, diegimu, palaikymu, saugumo valdymu, kitų išteklių panaudojimo efektyvumu ir kt.;

75.4. infrastruktūra – patalpomis, darbo priemonės ir kt.

5.1.3. Rizikos veiksnių nustatymo metodika

76. Veiklos rizikos veiksnių nustatymo metodikos paskirtis – nustatyti visus svarbius su Inspekcijos veiklos tikslais susijusius rizikos veiksnius, galinčius turėti neigiamos įtakos įgyvendinant Inspekcijos veiklos tikslus. 

77. Įvykiai nustatomi organizuojant struktūrišką grupinę diskusiją, kurios metu diskusijos dalyviai aptaria visos Inspekcijos ir atitinkamo Skyriaus ateinančių metų veiklos priemones ir jų įgyvendinimui galinčius turėti įtakos įvykius, atsižvelgiant į praeities įvykius ir prognozuojamas tendencijas. Bendruoju atveju vadovaujamasi diskusijos dalyvių supratimu ir žiniomis, naudojama turima statistinė informacija apie konkrečių tikslų įvykdymo rezultatus ir jiems įtakos turėjusius faktorius. Kaip numatyta rizikos valdymo proceso aprašyme, rizikos nustatymo diskusijoje gali dalyvauti atitinkamo Skyriaus rizikos valdymo koordinatoriai, kurie atlieka rizikos valdymo eksperto vaidmenį diskusijos metu.

78. Rizikos veiksniai nustatomi laikotarpiui, lygiam periodinio rizikos valdymo ir veiklos planavimo ciklui – vieneriems metams.

79. Įvykių nustatymo metu pirmiausia apsvarstomi visi galimi įvykiai (kuriuos lemia vidinės ir išorinės aplinkos pokyčiai). Tai ir akivaizdūs ir sunkiai pastebimi įvykiai, esant nežymiam ir itin reikšmingam poveikiui. Kad visi įvykiai būtų pastebėti, rekomenduojama rizikos veiksnius nustatyti atskirai nuo tikimybės ir poveikio įvertinimo, nes šie žingsniai tiesiogiai susiję su rizikos vertinimo tema. Vis dėlto praktikoje yra daug reiškinių, kai sunku atskirti rizikos nustatymą nuo vertinimo, tačiau pagrindinė šio žingsnio užduotis yra nustatyti visus galimus rizikos veiksnius, nesiekiant jų iš karto įvertinti, nes tuo pačiu metu atliekant ir vertinimo veiksmą dalis rizikos veiksnių gali būti nepagrįstai atmesta. Reikėtų atkreipti dėmesį į įvykius su santykinai maža pasireiškimo tikimybe, jeigu jie gali turėti didelį poveikį tikslų siekimui.

80. Rekomenduojamas toks rizikos nustatymo grupinės diskusijos metu planas:

80.1. nustatomi pagrindiniai Skyriaus veiklos tikslai (priemonės, veiksmai, proceso ir / ar indėlio vertinimo kriterijai ir jų rodikliai);

80.2. apibrėžiama, kaip Skyriaus veikla siejasi su Inspekcijos veiklos tikslais;

80.3. nustatomas priimtinas veiklos nukrypimas nuo siekiamos reikšmės dydžio (tolerancija);

80.4. aptariami rizikos faktoriai, galintys nulemti įvykius, kurie turėtų neigiamos įtakos Skyriaus veiklai ir kartu Inspekcijos veiklos tikslų siekimui;

80.5. nustatomi įvykiai, galintys turėti neigiamą įtaką Skyriaus veiklai (rizikos veiksniams);

80.6. aptariamas rizikos valdymo prioritetiškumas tikimybės ir poveikio atžvilgiu (gali būti atliekama rizikos vertinimo etapo metu);

80.7. nurodomi nenumatyti įvykiai per praėjusius 12 mėnesių, turėję neigiamos įtakos Skyriaus veiklai, kurių Inspekcijos vadovybė, Skyrių vedėjai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai nebuvo numatę;

80.8. aptariamos rizikos identifikavimo proceso tobulinimo galimybės.

81. Veiklos rizikos veiksniai gali būti nustatomi apklausos būdu. Šiuo atveju rizikos valdymo koordinatoriai ir Skyrių vedėjai kreipiasi į Skyrių valstybės tarnautojus ir darbuotojus prašydami savarankiškai užpildyti rizikos veiksnių registrą ir jį pateikti apibendrinimui ir bendram aptarimui. Tokiu atveju grupinės diskusijos metu aptariamas preliminarus rizikos veiksnių registras.

82. Nustatytų rizikos veiksnių, registruojamų rizikos veiksnių registre, skaičius nėra ribojamas ir rizikos vertinimą atliekantys valstybės tarnautojai ir darbuotojai skatinami paminėti visus jiems žinomus reikšmingus rizikos veiksnius. Reikšmingumo lygis šiuo atveju įvertinamas individualiai, vadovaujantis protingumo kriterijumi.

83. Vadovo 2 priede pateikiami veiklos rizikos veiksnių pavyzdžiai, kurie galėtų būti naudojami nustatant Skyrių veiklos rizikos veiksnius (pagal pagrindinius veiklos procesus). Šiame Vadovo priede pateikiami su pagrindiniais veiklos procesais susijusių kitų galimų įvykių ir rizikos veiksnių nustatymo, vertinimo ir valdymo metodikų pavyzdžiai. Visi rizikos pavyzdžiai nebūtinai ir ne visada bus taikytini kiekvienam Skyriui ar veiklos procesui. Pateikti pavyzdžiai nėra išsamus visų galimų rizikos veiksnių sąrašas.

5.2. Rizikos tikimybės ir poveikio vertinimas

84. Rizikos veiksnių vertinimo metu nustatoma, kokia apimtimi identifikuoti įvykiai ir susiję rizikos veiksniai gali daryti įtaką Inspekcijos veiklos tikslų siekimui. Rizikos vertinamos dviem atžvilgiais – tikimybės ir poveikio, naudojant kokybinių ir kiekybinių metodų kombinaciją. Vadovaujantis gauta informacija, parenkamos optimalios rizikos valdymo priemonės.

5.2.1. Rizikos veiksnių vertinimo kontekstas

85. Išoriniai ir vidiniai faktoriai nulemia įvykių pasireiškimo tikimybę, kurios daro įtaką Inspekcijos tikslų siekimui. Nors visų viešojo sektoriaus organizacijų veiklai turi įtakos tie patys išoriniai rizikos faktoriai, vykstančių įvykių poveikiai konkrečiai organizacijai dažniausiai yra unikalus dėl skirtingų tikslų ir objektyvių aplinkybių. Rizikos įvertinimo metu apsvarstomi galimi įvykiai ir jų poveikis, susijęs su pačia organizacija ir jos veikla, atsižvelgiama į organizacijos veiklą, veiklos procesų ir operacijų sudėtingumą ir kitas specifines aplinkybes.

86. Nors rizikos vertinimo terminas dažnai apibūdinamas kaip vienkartinis veiksmas, rizikos valdymo proceso metu jis nuolat pasikartoja. Rizikos vertinimas, atliktas rizikos valdymo proceso pradžioje, gali būti patikslintas nepasibaigus metiniam rizikos valdymo ciklui, jeigu gaunama papildoma informacija ar paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių būtina atlikti tikslesnį rizikos įvertinimą.

87. Laikotarpis, kurio atžvilgiu nustatoma rizikos tikimybė ir poveikis, atitinka Inspekcijos veiklos tikslų įgyvendinimo laikotarpį. Bendruoju atveju vertinimo laikotarpis yra vieneri metai.

5.2.2. Kokybinių ir kiekybinių metodų taikymas vertinant riziką

88. Inspekcijos veiklos rizika vertinama naudojantis kokybinio vertinimo kriterijais pagal nustatytą rizikos vertinimo skalę (Vadovo 3 priedas). Kokybinis vertinimas taikomas tais atvejais, kai tikslus rizikos veiksnių nustatymas yra beveik įmanomas dėl sudėtingų procesų, didelio rizikos faktorių skaičiaus arba kai galimybės surinkti duomenis, reikalingus kiekybiniam vertinimui, yra ribotos, jų gavimas ir analizė pernelyg sudėtingi.

89. Norint atlikti kiekybinį įvertinimą dažniausiai reikia didesnių pastangų, kartais panaudoti matematinius modelius. Be to, kiekybinio vertinimo metodai tiesiogiai priklausomi nuo naudojamų duomenų ir prielaidų kokybės ir geriausiai panaudojami vertinti įvykiams, kurių išsami istorija ir kurie dažnai pasikarta, dėl to galima daryti patikimas prognozes bei aprašyti juos naudojantis matematiniais modeliais.

5.2.3. Įvykių ryšiai

90. Kai galimi įvykiai nėra susiję, jie vertinami individualiai. Tačiau kai ryšys tarp įvykių egzistuoja, sukuriant naujus tikėtinus poveikius bei tikimybes, jie turėtų būti vertinami kartu. Nors vieno įvykio poveikis gali būti nežymus, tam tikros įvykių kombinacijos ar sekos pasireiškimas gali turėti žymų poveikį.

91. Tais atvejais, kai rizikos veiksniai gali paveikti keletą Skyrių, jie gali būti grupuojami ir nagrinėjami pirmiausia šių Skyrių, vėliau Inspekcijos mastu. Peržiūrėti sąsajas tarp rizikos veiksnių tikimybės ir poveikio yra svarbi užduotis atliekant rizikos vertinimą.

5.2.4. Tikimybės ir poveikio įvertinimas

92. Rizikos tikimybė ir poveikis įgyvendinat Inspekcijos tikslus vertinami pagal kokybinius rodiklius. Bendruoju atveju kiekybiniai rodikliai gali būti naudojami tik tuo atveju, jeigu tikslas, dėl kurio atžvilgiu vertinamas rizikos poveikis, išreikštas objektyviai išmatuojamu kiekybiniu vertinimo kriterijumi.

5.2.5. Tikimybė

93. Rizikos tikimybė vertinama vadovaujantis vienu iš dviejų toliau nurodytų būdų priklausomai nuo to, ar rizika pasikartojanti:

93.1. įvykio tikimybė per vienerius metus (tęstiniai rizikos veiksniai arba rizikos veiksniai, kurie pasireiškia kaip pavieniai įvykiai);

93.2. įvykio pasikartojimo per vienerius metus dažnumas (pasikartojantys įvykiai).

94. Tikimybė įvertinama eksperimentiniu būdu, vadovaujantis patirtimi (įvykę įvykiai panašūs) ir atsižvelgiant į naujų ar numatomų aplinkybių įtaką vertinamos rizikos pasireiškimo tikimybei. Toliau pateikiama rizikos tikimybės vertinimo skalė:

94.1. labai tikėtina tikimybė – tikimybė, kad įvykis įvyks per ateinančius metus ar vertinimo laikotarpį yra didelė (50–100 %);

94.2. gana tikėtina tikimybė – tikimybė, kad įvykis įvyks per ateinančius metus ar vertinimo laikotarpį, vertinama kaip pakankamai reali (20–50 %);

94.3. tikėtina tikimybė – tikimybė, kad įvykis gali įvykti per ateinančius metus ar vertinimo laikotarpį (10–20 %);

94.4. nelabai tikėtina tikimybė – tikimybė, kad įvykis įmanomas, tačiau nelabai tikėtinas (1–10 %);

94.5. mažai tikėtina tikimybė – tokia tikimybė, kai numatoma, kad įvykis įvyks per ateinančius metus ar vertinimo laikotarpį (mažiau nei 1 %).

5.2.6. Poveikis

95. Siekiant kompleksiškai įvertinti rizikos poveikį, būtina apsvarstyti įvairias poveikio sritis – poveikį Inspekcijos ištekliams, įsipareigojimams įvairioms suinteresuotoms šalims vykdyti, reputacijai, veiklos efektyvumui, procesų kokybei, informacijos, valstybės tarnautojų ir darbuotojų saugumui ir kt. Bendruoju atveju turėtų būti apsvarstytos šios sritys:

95.1. poveikis personalui (motyvacija, moralė, etikos normų laikymasis, socialinis klimatas Inspekcijoje, saugumas, darbingumas ir kt.);

95.2. finansinis poveikis (padidėjusios veiklos sąnaudos, biudžeto nevykdymas, neefektyvus ar nepagrįstas lėšų panaudojimas);

95.3. poveikis įvaizdžiui ir reputacijai (neigiamas įvaizdis visuomenės akyse, žiniasklaidos atsiliepimai);

95.4. įsipareigojimų steigėjui ir kitoms suinteresuotoms šalims (pavyzdžiui, su institucijų bendradarbiavimu susiję įsipareigojimai) vykdymas;

95.5. veiklos nutraukimas ar nesugebėjimas teikti paslaugas, užtikrinti veiklos procesų funkcionavimą.

96. Rizikos poveikiui įvertinti skirta penkių balų skalė, kurios reikšmės gali būti pritaikomos kiekvienai iš poveikio sričių, nurodytų Vadovo 93 punkte. Bendruoju atveju poveikio įvertinimo reikšmės gali būti šios:

96.1. kritinis poveikis – įvykus įvykiui Inspekcija iš esmės nesugebės pasiekti savo veiklos tikslų, negalės tęsti savo veiklos įprastine tvarka ir apimtimi, patirs reikšmingų finansinių nuostolių ar pakenks savo įvaizdžiui ilgalaikėje perspektyvoje;

96.2. reikšmingas poveikis – šis poveikis siejamas su Inspekcijos veiklos sutrikimais, kurių padariniai gali būti reikšmingi siekiant jos tikslų. Tokio poveikio pavyzdžiais galėtų būti netikėtas kelių svarbias pareigas einančių vadovų ar darbuotojų pasitraukimas, didelės apimties informacinio technologinio projekto nesėkmingas įgyvendinimas ir kt.;

96.3. vidutinis poveikis – tai tam tikras neigiamas poveikis Inspekcijos tikslų siekimui. Pavyzdžiui, organizacijos pavadinimas gali būti paminėtas žiniasklaidoje, neigiamo pobūdžio turinio straipsnyje, laikinai gali sutrikti tam tikri veiklos procesai ar funkcijų vykdymas, gali laikinai sumažėti darbo efektyvumas ir pan.;

96.4. nežymus poveikis – trumpalaikio pobūdžio ir nesukelia reikšmingo veiklos sutrikimo. Pavyzdžiais galėtų būti atskiri gyventojų nepasitenkinimo jiems teikiamomis paslaugomis ar atliekamais valstybinės priežiūros veiksmais atvejai, trumpalaikis tam tikrų procesų efektyvumo sumažėjimas ir kt.;

96.5. nereikšmingas poveikis – iš esmės nėra rizikos poveikio Inspekcijos veiklai, o gali būti tik toks, kuris susijęs su įprastinės veiklos sutrikimais, neturinčiais jokios pastebimos įtakos teikiamoms paslaugoms, atliekamoms užduotims ir kt.

97. Nereikšmingus rizikos veiksnius Inspekcijos vadovybė gali valdyti įprastinės veiklos priemonėmis, nesiimdama specialių rizikos valdymo priemonių.

98. Rizikos pasireiškimo tikimybės ir galimo poveikio įvertinimo naudojantis 5 balų skale pavyzdžiai pateikiami rizikos vertinimo skalės aprašyme (Vadovo 3 priedas). Pateikti pavyzdžiai yra iliustracinio pobūdžio ir jais neturėtų būti vadovaujamasi atliekant Inspekcijos rizikos veiksnių įvertinimą.

5.3. Rizikos svarbos nustatymas

99. Rizikos svarba nustatoma padauginant rizikos tikimybės įvertinimo rodiklį iš poveikio įvertinimo rodiklio ir gaunant kompleksinį įvertinimą. Taip įvertinti rizikos veiksniai išdėstomi įvertinimo plane (brėžinyje), kurio pagrindu atliekamas tolesnis rizikos veiksnių portfelio vertinimas nustatant prioritetus rizikos valdymo priemonėms įgyvendinti.

100. Poveikio / tikimybės vertinimo matricos pavyzdys

(pav.)

__________________

** TIC pastaba. Pav. žr.

Žin., 2011, Nr. 106-5024, 100 psl. **

101. Planuojant rizikos valdymo priemones daugiausia dėmesio skiriama tiems rizikos veiksniams, kurių tikimybė yra gana tikėtina ir labai tikėtina, taip pat rizikos veiksniams, galintiems turėti kritinį poveikį Inspekcijos veiklos tikslams (nepriklausomai nuo tokių rizikos veiksnių tikimybės). Be to, įvertinamos esamos vidaus kontrolės ir rizikos valdymo priemonės, susijusios su atitinkama rizika.

102. Pateikiamas dar vienas matricos pavyzdys.

Rizikos vertinimo matrica:

RV (pavojus)	Grėsmė (žala)	Tikimybė	Rizikos veiksnio svarba	Kontrolės procedūra	Likutinė rizika	Pastabos
Valdymo sritis
Kontrolės sritis
Apskaitos sritis
Turto apsaugos sritis

Grėsmė (žala) gali būti:

- materiali (žalos dydis);

- nemateriali.

Žala vertinama:

Didelė	3
Vidutinė	2
Maža	1

Rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybės vertinimas:

a) atlikti rizikos veiksnių matavimus;

b) išanalizuoti aplinkybes, kuriomis rizikos veiksniai gali pasireikšti, atsižvelgiant į:

- materialiąją aplinką;

- darbo organizavimo sąlygas;

- individualius veiksnius;

c) išanalizuoti realią esamą situaciją.

Tikimybė vertinama:

Didelė	3
Vidutinė	2
Maža	1

Rizikos veiksnio svarba

Grėsmė	Tikimybė
	maža	vidutinė	didelė
Maža	1	2	3
Vidutinė	2	4	6
Didelė	3	6	9

Kuo didesnė rizikos veiksnio svarba, tuo didesnis kontrolės procedūros (procedūrų) poreikis ar kontrolės procedūrų (kontrolės sistemos) svarba.

Likutinė rizika (rizika, išlikusi ir po kontrolės procedūrų sukūrimo):

Padidėjo / Aukšta	3
Išliko nepakitusi / Vidutinė	2
Sumažėjo / Maža	1

5.4. Rizikos valdymo priemonės

103. Rizikos valdymo priemonės parenkamos atsižvelgiant į valdomos rizikos svarbą ir pobūdį (faktorius, nulemiančius rizikos atsiradimą, pasireiškimo aplinkybes ir sąlygas, terminus ir pan.). Bendruoju atveju siekiama nustatyti rizikos atsiradimo priežastis ir jas pašalinti optimaliai parinktomis rizikos valdymo priemonėmis.

5.4.1. Rizikos valdymo priemonių tipai

104. Inspekcijoje taikomas rizikos valdymo priemones galima sugrupuoti į šias apibendrintas grupes:

104.1. rizikos pašalinimas – rizika pašalinama reorganizuojant tam tikrą veiklos procesą, atsisakant (perduodant) arba įgyjant (perimant) atskiras (naujas) veiklos funkcijas, nustatant atitinkamas vidaus kontrolės priemones ar kitaip iki minimumo sumažinant esamus rizikos faktorius;

104.2. rizikos sumažinimas – veiksmai rizikos tikimybei (rizikos faktoriams pašalinti, t. y. papildomos vidaus kontrolės procedūros, veiklos procesų patobulinimas ir kt.) ir / ar poveikiui sumažinti (rizikos pasekmių apribojimas, t. y. veiklos tęstinumo planavimas, rezervinis kopijavimas ir kt.);

104.3. rizikos perkėlimas – siekiant sumažinti ar apriboti rizikos poveikį, rizika sutartiniais pagrindais perkeliama trečiajai šaliai. Ši priemonė taikoma sudarant sutartis, kuriose numatomas atitinkamas sutarties  šalių pareigų ir atsakomybės pasiskirstymas;

104.4. rizikos prisiėmimas (toleravimas) – gali būti prisiimta mažai tikėtinas ir nelabai tikėtinas rizikas, kurios poveikis yra nereikšmingas arba nežymus, neviršijanti nustatyto tolerancijos limito, t. y. neplanuojamos papildomos vidaus kontrolės ar rizikos valdymo priemonės.

105. Pasirinktos rizikos valdymo priemonės pagal realizavimo veiksmų pobūdį gali būti skirstomos į:

105.1. technines (rezervinio kopijavimo įranga, svarbios įrangos dubliavimas);

105.2. paremta valdymo informacija (veiklos vertinimo rodikliai);

105.3. organizacines (procedūros, gairės, veiklos atkūrimo planai, mokymų atnaujinimas);

105.4. vadybines (kokybės valdymo sistema, procesų analizė ir tobulinimas);

105.5. teisines (sutartiniai trečiosios šalies įsipareigojimai siekiant užtikrinti tam tikrą paslaugų kokybę);

105.6. finansines (draudimas, baudos ir kitos finansinės sankcijos).

106. Atskiriems rizikos veiksniams valdyti gali būti taikomos įvairios rizikos valdymo priemonės arba jų deriniai.

5.4.2. Rizikos valdymo priemonių pasirinkimo kriterijai

107. Rizikos valdymo priemonės pasirenkamos vadovaujantis tokiais kriterijais:

107.1. rizikos valdymo priemonė turi padėti sumažinti / apriboti valdomos rizikos pasireiškimo tikimybę ir / ar poveikį iki Inspekcijai priimtino lygmens;

107.2. rizikos valdymo priemonės poveikis turi užtikrinti tęstinį problemos sprendimą, t. y. rizikos valdymo priemonės turi būti orientuotos į vidutinę ar ilgalaikę perspektyvą. Tuo atveju, kai galimos rizikos poveikis yra kritinis ir reikia veikti nedelsiant, gali būti pateisinamos ir trumpesnio laikotarpio priemonės. Bet kokiu atveju turėtų būti numatytos papildomos vidutinio laikotarpio rizikos valdymo priemonės;

107.3. rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo terminai turi sudaryti prielaidas anksčiau užkirsti kelią numatomai rizikai;

107.4. rizikos valdymo priemonei įgyvendinti Inspekcija turi turėti pakankamus organizacinius, žmogiškuosius ir / ar finansinius išteklius;

107.5. rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo sąnaudos neturi viršyti neigiamų galimos rizikos padarinių, t. y. rizikos valdymo priemonės turi būti pagrįstos ekonominiu požiūriu.

5.4.3. Rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo planavimas

108. Pasirinkus rizikos valdymo priemones, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, atsakomybės ir laukiamas rezultatas, t. y. būsena, kuri būtų pasiekta įgyvendinus atitinkamas priemones. Atsakomybė už rizikos valdymo priemonių įgyvendinimą nustatoma atsižvelgiant į Inspekcijos struktūrą, Skyrių atliekamas funkcijas bei atsakomybės sritis. Jeigu įgyvendinant rizikos valdymo priemonę turi dalyvauti daugiau nei vienas Skyrius, nurodoma, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas Skyrius turi atlikti įgyvendinant atitinkamą rizikos valdymo priemonę (pavyzdžiui, pradinės informacijos surinkimas, galimybių studija, projekto inicijavimas, Inspekcijos teisės akto parengimas, aprobavimas, tvirtinimas ir pan.).

109. Rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo terminai nustatomi atsižvelgiant į jos įgyvendinimo procese dalyvaujančių Skyrių užimtumą ir turi būti suderinti su visais šiame procese dalyvaujančiais Skyriais.

110. Didelės apimties bendrų visai Inspekcijai, apimančių visus arba didelę dalį Skyrių, rizikos valdymo priemonių įgyvendinimas gali būti realizuojamas projekto pagrindu.

VI. RIZIKOS NUSTATYMAS, VERTINIMAS IR VALDYMAS, ATLIEKANT PRIEŽIŪROS FUNKCIJAS

6.1. Ūkio subjektų veiklos priežiūros principai

111. Ūkio subjektų veiklos priežiūros principai nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2010, Nr. 81-4228) 36² straipsnyje:

111.1. minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principas – šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekančių subjektų priežiūros veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų veiklą;

111.2. nediskriminavimo principas – šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai negali vykdyti ūkio subjektų veiklos priežiūros, kuria būtų diskriminuojami ūkio subjektai dėl jų nuosavybės formos, pilietybės, gyvenamosios vietos ar valstybės, kurioje ūkio subjektas yra įsisteigęs, ar pagal kitus objektyvius šių subjektų požymius, jeigu kitos sąlygos, turinčios reikšmės ūkio subjekto veiklos rizikingumo laipsniui, iš esmės nesiskiria;

111.3. planavimo principas – šis principas reiškia, kad ūkio subjektų veiklos priežiūra turi būti planuojama. Planavimo reikalavimas taikytinas šioms veiklos rūšims:

111.3.1. ūkio subjektų konsultavimas priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems teisės aktų pažeidimams, atlikimas;

111.3.2. ūkio subjektų veiklos patikrinimai;

111.3.3. teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie ūkio subjektų veiklą vertinimas.

Poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas įstatymų ir jų pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir šios veiklos rodikliai (poveikio priemonių skaičius, dydis, vertė) negali būti planavimo objektas;

111.4. viešumo principas – šis principas reiškia, kad informacija apie ūkio subjektų veiklos priežiūros atlikimo principus, procedūras ir rezultatus, atskleidžiamus apibendrinta forma, yra vieša. Šis principas netaikomas, jeigu informacijos atskleidimas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų arba gali būti pažeisti kituose teisės aktuose nustatyti konfidencialumo reikalavimai.

Ūkio subjektų veiklos priežiūra – teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti Vadovo 1.3 punkte nurodytus veiksmus viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, prižiūrėti, kaip ūkio subjektai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir įgyvendinti kitas priemones, užtikrinančias tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančias galimų pažeidimų skaičių;

111.5. metodinės pagalbos teikimo principas – šis principas reiškia, kad priežiūrą atliekantys subjektai bendradarbiauja su ūkio subjektais, konsultuoja ūkio subjektus priežiūrą atliekančio subjekto kompetencijos klausimais, įgyvendina kitas prevencinio pobūdžio priemones, padedančias ūkio subjektams laikytis teisės aktų reikalavimų, o poveikio priemones taiko kaip ultima ratio priemonę. Šis principas netaikomas ūkio subjektų veiklos patikrinimų metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų;

111.6. funkcijų atskyrimo principas – šis principas reiškia, kad kai ūkio subjektų veiklos patikrinimus ir poveikio priemonių ūkio subjektams taikymą atlieka skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai ar priežiūrą atliekančio subjekto padaliniai arba kad nurodytos funkcijos yra priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams. Šis principas netaikomas, jeigu kituose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir teisės aktuose patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo funkcijos yra priskirtos vienam pareigūnui (padaliniui).

112. Kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse gali būti nustatyta ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų.

6.2. Rizikos nustatymas, vertinimas ir valdymas, atliekant priežiūros funkcijas

113. Ūkio subjektų veiklos priežiūra atliekama vadovaujantis šio Vadovo nustatyta rizikos nustatymo ir vertinimo tvarka:

113.1. priežiūros veiksmai skirti didžiausių galimų pažeidimų prevencijai ir pavojingiausiems padariniams šalinti, o Inspekcijos turimi riboti ištekliai neturi būti nepagrįstai eikvojami nereikšmingiems pažeidimams nustatyti;

113.2. atsižvelgiant į pavojingumo laipsnį, vertinami tie rizikos veiksniai ir klasifikuojamos tos ūkinės veiklos sritys, kurių priežiūra atliekama;

113.3. nuolat vertinami prižiūrimi ūkio subjektai atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį, ankstesnių patikrinimų rezultatus, kitą informaciją, pagal kurią galima įvertinti ūkio subjekto faktinį ar tikėtiną teisės aktų reikalavimų laikymosi laipsnį ir kt.;

113.4. vertinama pavojingų incidentų kilimo, žalos visuomenei ir aplinkai padarymo, teisės aktų reikalavimų nesilaikymo tikimybė;

113.5. įvertinami kiti svarbūs rizikos nustatymo aspektai ir rodikliai.

114. Ūkio subjektų veiklą sunkinančios priemonės (informacijos pareikalavimas iš ūkio subjektų, patikrinimai, poveikio priemonės ūkio subjektams) gali būti taikomos tik vadovaujantis atliktu rizikos vertinimu ir pagrindžiant šių priemonių būtinybę; šios priemonės turi būti taikomos tik nedideliam prižiūrimųjų skaičiui, kurių rizikos laipsnis yra didžiausias.

115. Rizikos vertinimu paremta ūkio subjektų veiklos priežiūra, turinti tapti Inspekcijos privaloma praktika, ne tik prisideda prie verslo aplinkos gerinimo, bet yra ir būtina efektyvaus biudžeto išteklių naudojimo atliekant priežiūros funkcijas sąlyga.

116. Ūkio subjektų veiklos patikrinimai atliekami tik esant motyvuotam (pagrįstam) pagrindui, vadovaujantis patvirtintais tikrinamų ūkio subjektų atrankos, planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašų sudarymo kriterijais, t. y. Ūkio subjektų veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko įsakymu, nustatyta tvarka.

117. Rizikos, susijusios su ūkio subjektų veiklos priežiūra, valdymas atliekamas šio Vadovo nustatyta tvarka.

VII. RIZIKOS VALDYMO VADOVO ATNAUJINIMAS

118. Vadovas parengtas atsižvelgiant į Inspekcijos struktūrą, veiklos procesus ir nustatytus veiklos rizikos veiksnius. Vystantis rizikos valdymo procesui, Vadovas turi būti reguliariai peržiūrimas, patikslinamas ir atnaujinamas siekiant užtikrinti Vadovo aktualumą ir atitiktį Inspekcijos poreikiams.

119. Už Vadovo atnaujinimą atsakingas Specialistas. Vadovas atnaujinamas pagal poreikį, kasmetinio rizikos valdymo proceso ciklo metu nustatytų tobulintinų sričių pagrindu. Pasiūlymus ir rekomendacijas dėl Vadovo tobulinimo suformuluoja ir Komitetui svarstyti pateikia Specialistas. Komitetui išsakius savo pastabas dėl pateiktų pasiūlymų ir rekomendacijų, Specialistas atnaujina Vadovą ir dokumento projektą Komitetui galutinai peržiūrėti ir pritarti.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

120. Aiškiai reglamentuotos ir efektyviai veikiančios rizikos valdymo sistemos įdiegimas Inspekcijoje sudarys prielaidas iš esmės pagerinti Inspekcijos veiklos efektyvumą ir valdymo kokybę nustatant, vertinant ir tinkamai valdant pagrindinius veiklos rizikos veiksnius.

_________________

Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovo

1 priedas

(Rizikos veiksnių (faktorių) registro forma)

RIZIKOS VEIKSNIŲ (FAKTORIŲ) REGISTRAS

Eil. Nr.	Trumpas rizikos veiksnio (faktoriaus) apibūdinimas *	Organizacinis vienetas **	Rizikos nustatymo data ***	Rizikos apibūdinimas ****	Rizikos įvertinimas – tikimybė *****	Rizikos įvertinimas – poveikis ******	Rizikos pasireiškimo laikotarpis *******	Galimos rizikos sumažinimo priemonės ********
1	2	3	4	5	6	7	8	9

*                          – Trumpas nustatytos rizikos (faktoriaus apibūdinimas (pavyzdžiui, „Darbuotojų kaita X skyriuje didesnė kaip Y proc.“).

**                        – Organizacinio vieneto (departamento, skyriaus ar pan.), nustačiusio riziką, pavadinimas.

***                      – Data, kada rizika buvo nustatyta ir įvertinta pirmą kartą.

****                    – Išsamesnis rizikos apibūdinimas rizikos supratimui ir analizei – aplinkybės, su kuriomis siejamas rizikos atsiradimas, galimos rizikos poveikio sritys, vystymosi tendencijos (didesnė arba mažesnė pasireiškimo tikimybė ir poveikis ateityje) ir pan.

*****                  – Rizikos tikimybės įvertinimas pagal Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadove aprašytą 5 balų vertinimo skalę. Nurodomas tikimybės įvertinimo balas. Vertinant atsižvelgiama į šiuo metu labiausiai tikėtiną įvykių raidą ir aplinkybes.

******                – Rizikos poveikio įvertinimas pagal Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadove aprašytą 5 balų vertinimo skalę. Nurodomas rizikos poveikio įvertinimo balas. Vertinant atsižvelgiama į rizikos poveikį tikslo pasiekimo ar užduoties įgyvendinimo trukmei, veiklos efektyvumui, sąnaudoms (lėšų panaudojimo efektyvumui), veiklos kokybei.

*******              – Laikotarpis, kurio metu numatomas nustatytos rizikos pasireiškimas – šiuo metu, ateityje (nurodomas konkretus laikotarpis ir jo trukmė), įvykus tam tikram įvykiui ar pasireiškus kitai rizikai ir pan. Taip pat nurodoma, kaip laikas daro įtaką rizikos tikimybės ir poveikio įvertinimui.

********            – Trumpai aprašomos galimos rizikos sumažinimo priemonės pagrindžiant, kokios teigiamos įtakos vertinimai rizikai turės siūloma rizikos valdymo priemonė (pavyzdžiui, „Parengus naują mokymo programą sutrumpėtų naujų darbuotojų apmokymų trukmė“).

_________________

Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovo

2 priedas

VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS PRIE APLINKOS MINISTERIJOS VEIKLOS RIZIKOS VEIKSNIŲ (FAKTORIŲ) PAVYZDŽIAI

1. Neefektyvus veiklos planavimo ir kontrolės procesas.

2. Nenustatyti objektyvūs ir tikslūs veiklos vertinimo kriterijai.

3. Nustatyti veiklos vertinimo kriterijai neužtikrina optimalių rezultatų.

4. Didelis nestruktūrizuotų valdymo ataskaitų skaičius.

5. Nepakankama (atsakingų darbuotojų) vadybinė kompetencija.

6. Neveiksmingas organizacijos valdymo sistemos atgalinis ryšys.

7. Lėtas sprendimų priėmimo procesas.

8. Netinkamai valdomi organizaciniai pokyčiai.

9. Neaiškus ir / arba neoptimalus funkcijų pasiskirstymas, neaiškios atsakomybės ribos.

10. Neefektyvūs ir / arba nevaldomi veiklos procesai.

11. Nepakankamai aprašyti procesai ir atskiros procedūros.

12. Neunifikuoti veiklos procesai Inspekcijos ir teritorinių skyrių lygmeniu.

13. Suteikti įgaliojimai neatitinka pareigybei keliamų reikalavimų.

14. Neefektyvus vidinis ir išorinis komunikavimas.

15. Tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stoka darbo rinkoje.

16. Ribotos galimybės iškilus poreikiui įdarbinti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus.

17. Darbuotojų kaita.

18. Neveiksminga darbuotojų motyvacijos sistema.

19. Karjeros planavimo stoka.

20. Neefektyvi darbuotojų mokymų ir kvalifikacijos kėlimo sistema.

21. Neefektyvus informacinių sistemų vystymo planavimas.

22. Informacinės sistemos neužtikrina reikalingo pagrindinių veiklos procesų palaikymo.

23. Netinkamai organizuojamas ir valdomas informacinių technologijų sprendimų diegimas, palaikymas.

24. Nepakankamas informacinių sistemų vartotojų aptarnavimas.

25. Neužtikrintas informacinių sistemų ir duomenų saugumas.

26. Nelanksti informacinių technologijų ir duomenų architektūra.

27. Teisės aktų, reglamentuojančių organizacijos veiklą apskritai ir atskiras jos funkcijas, reikalavimų pažeidimas.

28. Nepakankamas programų finansavimas.

29. Neefektyvus projektų valdymas.

30. Neefektyvūs viešieji pirkimai.

31. Netinkamai sudarytos sutartys su paslaugų teikėjais ir prekių teikėjais.

32. Korupcija.

33. Darbų sauga.

34. Stichinės nelaimės.

35. Avarijos, nelaimingi atsitikimai.

Toliau pateikiamas pavyzdys, pagal kurį reikėtų aprašyti nusistatytus rizikos veiksnius (faktorius):

Mega procesas		Pagrindiniai procesai		Rizikos veiksniai (faktoriai)
01.	Teisinis reglamentavimas	01.01.	Dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teisės aktus	1. Nepakankamai reglamentuotas teisės aktų projektų (tiek rengiamų išorinių institucijų, tiek ir pačios Inspekcijos) derinimo procesas. 2. Neefektyvus teisės aktų parengimo ir derinimo procesas. 3. Nepakankamas kitų struktūrinių padalinių dalyvavimas teisės aktų rengimo procese ir jų informavimas apie naujus teisės aktus. 4. Neužtikrinama rengiamų teisės aktų kokybės kontrolė. 5. Neužtikrinama, kad padaliniai laiku apsikeistų duomenimis ir informacija. 6. Didelis įvairias sritis reglamentuojančių teisės aktų skaičius, neoptimali teisės aktų struktūra. 7. Nepakankamai reglamentuoti atskiri veiklos procesai ir / ar veiklos sritys. 8. Nepakankama teisės aktų kokybė, tarpusavio prieštaravimai. 9. Teritorijų planavimą ir statybos valstybinę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. 10. Informacinių sistemų veiklos sutrikimai.
		01.02.	Įstatymų aiškinimas
		01.03.	Inspekcijos kompetencijai priskirtų teisės aktų rengimas

Mega procesas	Pagrindiniai procesai	Rizikos veiksniai (faktoriai)
02.	02.01. 02.02. 02.03.	1.

Mega procesas	Pagrindiniai procesai	Rizikos veiksniai (faktoriai)
03.	03.01. 03.02. 03.03.	1.

Mega procesas	Pagrindiniai procesai	Rizikos veiksniai (faktoriai)
04.	04.01. 04.02. 04.03.	1.

_________________

Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovo

3 priedas

RIZIKOS TIKIMYBĖS IR POVEIKIO ĮVERTINIMO SKALĖS

Tikimybės įvertinimas
5	4	3	2	1
Labai tikėtina (50–100 %)	Gana tikėtina (20–50 %)	Tikėtina (10–20 %)	Nelabai tikėtina (1–10 %)	Mažai tikėtina (<1 %)

Poveikio įvertinimas
5	4	3	2	1
Kritinis poveikis	Reikšmingas poveikis	Vidutinis poveikis	Nežymus poveikis	Nereikšmingas poveikis
Finansiniai nuostoliai dėl neefektyvaus lėšų panaudojimo:
>1 mln. Lt	>500 tūkst. Lt – 1 mln. Lt	>100 tūkst. Lt – 500 tūkst. Lt	>10 tūkst. Lt –100 tūkst. Lt	<10 tūkst. Lt
Atitiktis keliamiems išoriniams reikalavimams:
Kritinių sistemų sutrikimas, reikšminga teisinė byla, turinti plataus masto neigiamą poveikį organizacijai, esminis išorinių reikalavimų pažeidimas, pakenkiantis reputacijai	Reikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas ar svarbios informacinės sistemos darbo sutrikimas, kuris negali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas	Reikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas, kuris gali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas	Nereikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas, kuris negali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas	Nereikšmingas išorinių reikalavimų pažeidimas, kuris gali būti greitai ir nesudėtingai pašalintas
Strategijos įgyvendinimas ir organizacijos reputacija:
Nesugebėjimas įgyvendinti strateginių uždavinių ar svarbiausių funkcijų, organizacijos išlikimo klausimas	Reikšmingas poveikis organizacijos strategijai, iš esmės pakenkta organizacijos reputacijai	Ribotas poveikis organizacijos veiklos strategijai, vidutinės trukmės neigiamas poveikis reputacijai	Nežymus poveikis organizacijos strategijai, trumpalaikis neigiamas poveikis reputacijai	Minimalus poveikis strategijai ir reputacijai
Žmogiškieji ištekliai – vadovaujančios grandies darbuotojų kaita per 1 metus:
>5	3–4	2–3	1–2	1

_________________

Rizikos valdymo Valstybinėje teritorijų planavimo ir

statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovo

4 priedas

KETVIRTINĖ RIZIKOS VALDYMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

1. Nustatytų ir valdomų veiklos rizikos veiksnių (faktorių) pokyčiai per 20__ metų __ ketvirtį

Nr.	Veiklos rizika	Apibūdinimas	Naujos aplinkybės	Įtaka rizikos vertinimui	Numatomos priemonės
1.	Trumpas veiklos rizikos veiksnio (faktoriaus) apibūdinimas pagal Rizikos veiksnių (faktorių) registrą	Rizikos apibūdinimas pagal Rizikos veiksnių (faktorių) registrą	Išorinės ir / ar vidinės aplinkos pokyčiai, įvykiai, galintys turėti įtakos rizikos vertinimui (rizikos padidėjimas, sumažėjimas, išnykimas)	Rizikos tikimybės ir/ar poveikio pokytis, kurį nulėmė naujos aplinkybės	Numatomos priemonės, atsižvelgiant į rizikos vertinimo pokyčius (papildomos priemonės, priemonių atsisakymas, jokių priemonių)
2.	...	...	...	...	...
3.	...	...	...	...	...

2. Numatytų rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo eiga

Nr.	Veiklos rizika	Apibūdinimas	Numatytos rizikos valdymo priemonės		Priemonės įgyvendinimo eiga	Planuojami veiksmai, pastabos
			priemonė	įgyvendinimo terminas
1.	Trumpas veiklos rizikos veiksnio (faktoriaus) apibūdinimas pagal Rizikos veiksnių (faktorių) registrą	Rizikos apibūdinimas pagal Rizikos veiksnių (faktorių) registrą	Glaustas priemonės aprašymas ir nuoroda į rizikos valdymo planą (pagal Rizikos valdymo planą)	Priemonės įgyvendinimo terminas (pagal Rizikos valdymo planą)	Priemonės įgyvendinimo eigos ir pasiektos būsenos apibūdinimas (pagal grafiką, vėluoja, jau įgyvendinta ir pan.)	Planuojami veiksmai, atsakomybė ir jų įgyvendinimo terminai, siekiant užtikrinti sklandų numatytos rizikos valdymo priemonės įgyvendinimą
2.	...	...	...	...	...	...
3.	...	...	...	...	...	2.

3. Naujai atsiradę ar besiformuojantys veiklos rizikos veiksniai (faktoriai), jų įvertinimas

Informacija apie naujai atsiradusius ar besiformuojančius veiklos rizikos veiksnius (faktorius), jų apibūdinimas, įvertinimas. Siūlymai dėl naujų nustatytų veiklos rizikos veiksnių (faktorių) (valdymo (rizikos valdymo priemonių parengimas ir įgyvendinimas, atidėjimas kitiems laikotarpiams ir pan.).

_________________