Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL GRUPĖS IEŠKINIO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2011 m. liepos 13 d. Nr. 885
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 117 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Teisingumo ministerijai iki 2012 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, susijusių su šiuo nutarimu patvirtintos koncepcijos įgyvendinimu, projektus.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885
GRUPĖS IEŠKINIO KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Grupės ieškinio koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 117 nuostatos „užtikrinsime, kad vartotojų teisės būtų ginamos veiksmingai, nustatant deramą vartotojų bei paslaugų teikėjų teisių ir interesų pusiausvyrą“ 6 priemonę – „parengti teisės akto dėl grupės ieškinio instituto teisinio reguliavimo tobulinimo koncepcijos patvirtinimo projektą, siekiant tobulinti grupės ieškinio instituto teisinį reguliavimą“.
2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 49 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad viešajam interesui apginti gali būti pareiškiamas grupės ieškinys. Tačiau nei Civilinio proceso kodekse, nei kituose įstatymuose ar įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose grupės ieškinys teisiškai nereglamentuotas. Nereglamentavus grupės ieškinio teisinio reguliavimo ypatumų, nėra sąlygų tokį ieškinį pareikšti ir išnagrinėti.
II. ESAMOS PADĖTIES APŽVALGA
4. Lietuvos teismų praktikoje bandyta reikšti grupės ieškinį. Paminėtina Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-492/2009, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad teisė reikšti grupės ieškinį, kuri deklaruota Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 5 dalyje, negali būti realizuota, kadangi tokio ieškinio įgyvendinimo mechanizmas nereglamentuotas teisės aktuose. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad grupės ieškinio institutą taikyti praktikoje nėra galimybės, nes teisės aktuose nenustatyta, koks ieškinys gali būti pripažįstamas grupės ieškiniu, kokie subjektai turi teisę pareikšti grupės ieškinį, kokie reikalavimai keliami tokio ieškinio turiniui, kokia tvarka grupės ieškinys pareiškiamas ir nagrinėjamas, kokie tokio veiksmo procesiniai padariniai ir reikšmė, taip pat kokia sprendimo, priimto išnagrinėjus grupės ieškinį, teisinė galia. Dėl nurodytų priežasčių Lietuvos teismų praktikoje įdiegti grupės ieškinio institutą šiuo metu apskritai neįmanoma.
5. Reglamentuoti grupės ieškinio institutą reikėtų dėl šių objektyvių priežasčių: Lietuvoje daugėja atvejų, kai į teismus kreipiasi didelės grupės asmenų, reiškiančių reikalavimus, kurie yra vienarūšiai teisės ir fakto požiūriu – kylantys iš tapačių faktinių aplinkybių ir turintys tą patį teisinį pagrindą, pavyzdžiui, teisėjai, reiškiantys reikalavimus dėl atlyginimų sumažinimo, pensininkai, reiškiantys reikalavimus dėl pensijų sumažinimo, motinos, reiškiančios reikalavimus dėl motinystės išmokų sumažinimo, turistų reikalavimai kelionės organizatoriui dėl netinkamo turizmo paslaugų sutarties vykdymo, darbuotojų reikalavimai darbdaviui dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir panašiai. Tokiais atvejais teismai gauna dešimtis ar net šimtus iš esmės identiškų bylų ir nors visose bylose reikalavimų pagrindas tas pats, skiriasi tik reikalavimo suma, teismai privalo kiekvieną bylą išnagrinėti atskirai. Tai didina teismų darbo krūvį, o tai ilgina tiek šių, tiek kitų bylų nagrinėjimą, neracionaliai naudojami žmogiškieji, laiko, finansiniai ištekliai. Tai nenaudinga ir reikalavimus reiškiantiems asmenims, kadangi asmenys, norėdami pareikšti ieškinį, dažnai neturi pakankamai teisinių žinių ir privalo samdytis profesionalius teisininkus, dėl to didėja proceso išlaidos, be to, kartais dėl itin mažos reikalavimo sumos asmeniui gali pasirodyti apskritai nenaudinga kreiptis į teismą; lieka neįgyvendintas teisingumas, deramai neužtikrinama teisė į teisminę gynybą. Kita vertus, atsakovams taip pat naudingiau gintis viename procese, o ne keliuose, kadangi efektyviau naudojamos lėšos, žmogiškieji ir laiko ištekliai, be to, vienas procesas leidžia išvengti netikėtų teismų sprendimų, kai skirtingi teismai tapačiose bylose gali priimti skirtingus sprendimus. Taigi grupės ieškinys, palyginti su individualiu procesu, sudaro sąlygas taupyti byloje dalyvaujančių asmenų finansinius išteklius, palengvina suinteresuotų asmenų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, leidžia racionaliau naudoti su bylos nagrinėjimu susijusias valstybės lėšas.
6. Derėtų atskirti grupės ieškinius, atstovaujamuosius ieškinius ir prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ieškinius, reiškiamus siekiant apginti viešąjį interesą. Atstovaujamuosius ieškinius turi teisę pareikšti tam tikrai grupei asmenų atstovaujančios asociacijos, kai joms tokią teisę suteikia teisės aktai, pavyzdžiui, vartotojų asociacijoms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007, Nr. 12-488) 31 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, suteikta teisė ginti vartotojų viešąjį interesą pareiškiant ieškinį teisme. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų ieškiniai, kuriais siekiama apginti viešąjį interesą, nelaikytini grupės ieškiniais, kadangi šie subjektai neveikia kaip tam tikros grupės atstovai, o ieškinius dėl viešojo intereso gynimo reiškia atlikdami jiems įstatymų nustatytą funkciją. Grupės ieškiniais laikytini privačių fizinių ar juridinių asmenų sudarytų grupių ieškiniai. Grupės ieškinio institutas skirtas didelių grupių, susidedančių iš asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje, interesams ginti ir kurių ieškinius nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Taigi, kalbant apie grupę grupės ieškinio kontekste, svarbūs šie aspektai – kiekybės kriterijus (grupės narių skaičius) ir bendrumo požymis (grupės narius turėtų sieti tapatūs materialiniai teisiniai santykiai ir bendras suinteresuotumas bylos baigtimi). Čia svarbu grupės ieškinį atskirti nuo procesinio bendrininkavimo. Grupės ieškinį galima būtų apibūdinti kaip vieno ar kelių asmenų pareikštą ieškinį daugelio bendrą interesą turinčių asmenų, sudarančių grupę ir turinčių ieškovų procesines teises ir pareigas, vardu, kai toks ieškinys pareiškiamas ir nagrinėjamas pagal specifines taisykles, kurios skiriasi nuo ieškinio, kurį pareiškia bendrininkai, pareiškimo ir nagrinėjimo taisyklių. Esant procesiniam bendrininkavimui, kai ieškinio dalykas – bendrai pagal įstatymus keliems ieškovams arba keliems atsakovams priklausančios teisės ar pareigos, tai yra bendras materialusis teisinis santykis (privalomas procesinis bendrininkavimas), arba to paties pobūdžio reikalavimai ar įsipareigojimai, pagrįsti ta pačia medžiaga fakto ir teisės klausimais (fakultatyvusis procesinis bendrininkavimas), kiekvienas bendrininkas veikia savo vardu, turi teisę savarankiškai vesti bylą, į teismo posėdį kviečiami visi bendrininkai, kuriems byla neužbaigta, jeigu bendrininkai pasinaudoja teise paskirti bylą vesti vienam iš bendrininkų, toks pavedimas turi būti išreikštas įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Grupės ieškinio procese pavieniai grupės nariai nedalyvauja, jų teisė dalyvauti fiziškai procese netgi ribojama, grupės narių vardu veikia atstovas, kurio teisei atstovauti grupei įforminti formalaus įgaliojimo nereikia. Teisės doktrinoje reiškiama nuomonė, kad grupės ieškinių, palyginti su procesiniu bendrininkavimu, procesas koncentruotesnis, efektyvesnis, ekonomiškesnis.
III. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
7. Užsienio valstybėse grupės ieškinių proceso modeliai skirtingi. Pagal grupės sudėties formavimo būdą išskiriami du proceso modeliai: įtraukimo (angl. opt-in), kai grupės nariais tampama aktyviai išreiškus valią įstoti į grupės ieškinio procesą, ir pasitraukimo (angl. opt-out), kai į grupės ieškinio procesą automatiškai įtraukiami visi šiai grupei priklausantys asmenys, suteikiant jiems teisę pasitraukti iš proceso. Nuo proceso modelio pasirinkimo priklauso ir teismo sprendimo res judicata galia, tai yra, ar teismo sprendimas turi įtakos tik dalyvavusiems byloje asmenims, ar ir nedalyvavusiems. Skirtingose valstybėse nustatytos skirtingos asmenų grupės, turinčios teisę tokius ieškinius pareikšti, skirtingas advokato vaidmuo, grupės ieškinio taikymo sritys, įvairūs šių ieškinių nagrinėjimo ypatumai.
8. Klasikinis grupės ieškinio institutas įtvirtintas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir reglamentuojamas Federalinių civilinio proceso taisyklių 23 taisyklėje. Būtinosios grupės ieškinio pateikimo teismui sąlygos: grupė tokia gausi, kad visų jos narių procesinis bendrininkavimas neįmanomas; ieškinys turi būti grindžiamas teisės ir fakto klausimais, kurie bendri visai grupei; grupei atstovaujančių grupės narių reikalavimai ar atsikirtimai yra tipiški grupės reikalavimai ar atsikirtimai; atstovaujantys grupės nariai sugeba sąžiningai ir adekvačiai ginti grupės teises ir teisėtus interesus (šio reikalavimo tikslas užtikrinti, kad nebūtų atstovo ir grupės narių interesų konflikto). Jungtinės Amerikos Valstijos pasirinkusios pasitraukimo (angl. opt-out) proceso modelį, kai asmuo grupės ieškinį pareiškia siekdamas apginti teises asmenų, esančių panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje ir nereikalaudamas išankstinio tų asmenų sutikimo, o teismo sprendimas byloje pagal tokį ieškinį sukelia teisines pasekmes visiems grupės nariams, išskyrus tuos atvejus, kai nedalyvavusiems grupės nariams tinkamai nepranešama apie galimybę atsisakyti dalyvauti grupės ieškinyje arba kai grupės atstovas grupei neatstovauja sąžiningai. Grupės ieškiniai gali būti reiškiami dėl uždraudimo, teisių pripažinimo ir žalos atlyginimo. Klasikinis amerikietiškas grupės ieškinio modelis dažnai kritikuojamas dėl to, kad teisinis reglamentavimas palieka galimybę šiuo procesu piktnaudžiauti, neužtikrinama ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra, tai yra atsakovai, paprastai verslo įmonės, yra santykinai blogesnėje padėtyje nei ieškovai. Galimybę piktnaudžiauti procesu dažnai suteikia gan nesudėtingos sąlygos pareikšti grupės ieškinį (nereikalaujama, kad visi nukentėję asmenys atskirai pareikštų norą dalyvauti procese), bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelis (pralaimėjusi šalis neprivalo atlyginti visų ar dalies laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidų), esama baudinių nuostolių sistema, leidžianti prisiteisti pernelyg didelius nuostolius, advokatų suinteresuotumas reikšti grupės ieškinius dėl egzistuojančios sėkmės mokesčio sistemos ir galimybės advokatams patiems būti ieškovais byloje.
9. Europos Sąjungos valstybėse narėse grupės ieškinio dėl žalos atlyginimo institutas vis dar diegiamas. Tik keturiolika valstybių (Austrija, Bulgarija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Olandija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė) turi sukūrusios mechanizmą, skirtą grupės nukentėjusiųjų patirtai žalai kompensuoti. Iš esmės kiekviena valstybių narių nacionalinė ieškinių dėl žalos atlyginimo grupei asmenų sistema savita.
10. Europos Sąjungos valstybėse taikomus kolektyvinio žalos atlyginimo būdus galima suskirstyti į atstovaujamuosius ieškinius, grupės ieškinius ir bandomuosius ieškinius:
10.1. Atstovaujamaisiais ieškiniais paprastai siekiama uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus arba pripažinti tam tikrus teisinius santykius. Kai kuriose valstybėse atstovaujamaisiais ieškiniais galima reikšti reikalavimus ir dėl žalos atlyginimo, tačiau tokiais atvejais priteistas žalos atlyginimas išmokamas ne konkretiems subjektams, o atstovaujančiosioms organizacijoms arba perduodamas valstybei socialinėms reikmėms, taigi individai naudą gauna netiesiogiai. Tokie ieškiniai įtvirtinti Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Portugalijoje. Paprastai atstovaujančiosios organizacijos yra vartotojų teises ginančios organizacijos.
10.2. Grupės ieškiniais ginamos konkrečios grupės asmenų, kurių reikalavimai, teisės ir teisėti interesai tapatūs. Grupės ieškiniais gali būti reiškiami reikalavimai dėl uždraudimo, pripažinimo ar teisinių santykių pakeitimo ir žalos atlyginimo. Grupės ieškiniai įtvirtinti Olandijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje.
10.3. Bandomųjų (arba precedentinių) ieškinių tikslas – individualiu ieškiniu apginti bendrąjį (kolektyvinį) interesą. Teismui priėmus sprendimą konkrečioje byloje pagal individualų ieškinį, šis sprendimas laikomas modeliniu, kuriuo vadovaudamiesi teismai spręstų analogiškas bylas, todėl paprastai atsakovas su ieškovu sudaro sutartį, kuria atsakovas įsipareigoja teismo sprendimą taikyti ir asmenims, nepateikusiems atitinkamo ieškinio. Tokie ieškiniai įtvirtinti Vokietijoje ir Austrijoje.
11. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių teismo sprendimas privalomas tik tiems, kurie aiškiai pritarė teismo procesui – įtraukimo (angl. opt-in) sistema (pavyzdžiui, Švedijoje, Italijoje), keliose valstybėse narėse įtvirtinta pasitraukimo (angl. opt-out) sistema (pavyzdžiui, Portugalijoje).
12. Tam tikrų sričių Europos Sąjungos teisės aktai valstybes nares įpareigoja numatyti galimybę pareikšti kolektyvinį ieškinį dėl įpareigojimo nutraukti veiksmus. Paminėtina Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus, kuri vartotojų teisių apsaugos tarnyboms ir vartotojų organizacijoms suteikia teisę reikalauti nutraukti veiksmus, kuriais pažeidžiamos nacionalinės ir Europos Sąjungos vartotojų apsaugos normos. Aplinkos teisės srityje priimta Orhuso konvencija įpareigoja valstybes nares užtikrinti teisę tam tikrų formų kolektyviniais ieškiniais kreiptis į teismą dėl įpareigojimo nutraukti veiksmus, o nevyriausybinėms organizacijoms suteikti teisę ginčyti aplinkos klausimais priimtus administracinius sprendimus.
13. Nėra Europos Sąjungos lygmens teisinės priemonės, reglamentuojančios grupės ieškinius. Šiuo metu analizuojama esama patirtis, problemos, svarstoma, ar reikia tokios priemonės, kokiu mastu ji galėtų būti derinama, kokius modelius pasirinkti. Šių diskusijų pagrindas – 2008 m. balandžio 2 d. Europos Komisijos priimta Baltoji knyga dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl Europos Bendrijos antimonopolinių taisyklių pažeidimo, ir 2008 m. lapkričio 27 d. Europos Komisijos priimta Žalioji knyga dėl kolektyvinio žalos atlyginimo:
13.1. Europos Komisijos Baltojoje knygoje dėl ieškinių atlyginti žalą, patirtą dėl Europos Bendrijos antimonopolinių taisyklių pažeidimo, kalbant apie kolektyvinį teisių gynimą, siūloma sukurti mechanizmus, leidžiančius sujungti kelis nuo antimonopolinių taisyklių pažeidimo nukentėjusių šalių ieškinius. Komisija pasiūlė dviejų kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų derinį, tai yra: kompetentingų institucijų (vartotojų ir prekybininkų asociacijų, valstybės institucijų) atstovaujamuosius ieškinius, kai šioms institucijoms iš anksto oficialiai pavesta atlikti šias funkcijas arba valstybės ad hoc pagrindu patvirtina organizacijas ieškiniui dėl konkretaus antimonopolinių taisyklių pažeidimo iškelti vieno ar kelių jos narių vardu; pasirinktinius grupės ieškinius, kuriuose nukentėjusios šalys nusprendžia sujungti savo individualius ieškinius dėl patirtos žalos į vieną ieškinį. Komisijos nuomone, turėtų egzistuoti abu šių tipų ieškiniai, kad būtų užtikrintas veiksmingas kolektyvinių teisių gynimas nuo antimonopolinių taisyklių pažeidimo.
13.2. Europos Komisijos Žaliosios knygos dėl kolektyvinio žalos atlyginimo tikslas – įvertinti esamus žalos, padarytos didelei vartotojų daliai, atlyginimo mechanizmus ir pasiūlyti sprendimus dėl efektyvaus žalos atlyginimo spragų šalinimo sukūrus mechanizmus, kurie būtų priimtini ir vartotojams, ir pardavėjams. Šioje knygoje Europos Komisija pasiūlė keletą galimų sprendimų: nesiimti jokių Europos Sąjungos lygio veiksmų; valstybėms narėms bendradarbiauti – leisti turimais kolektyvinio žalos atlyginimo mechanizmais naudotis kitų valstybių narių vartotojams; derinti įvairias priemones – tobulinti alternatyvius ginčo sprendimų mechanizmus, mažų ieškinių nacionalines procedūras taikyti masiniams reiškiniams, kita; nustatyti privalomą Europos Sąjungos priemonę, užtikrinančią, kad visose valstybėse narėse būtų taikomas kolektyvinio žalos atlyginimo per teismą mechanizmas, tuo tikslu išspręsti procedūros finansavimo, nepagrįstų ieškinių prevencijos, dalyvavimo (angl. opt-in) ar atsisakymo (angl. opt-out) procedūros pasirinkimo, kompensacijos paskirstymo klausimus.
13.3. Apibendrinus suinteresuotų asmenų gautas nuomones dėl Žaliojoje knygoje iškeltų klausimų ir atsakymus į Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato konsultacijoje dėl grupės ieškinio pateiktas pozicijas, galima daryti išvadą, kad verslo atstovų, vartotojų, teisės praktikų ir teisės mokslininkų nuomonės kai kuriais klausimais išsiskyrė. Vartotojai besąlygiškai pritaria būtinybei nustatyti Europos Sąjungos mastu privalomą priemonę dėl grupės ieškinio, verslininkai šią iniciatyvą vertina atsargiai, siūlydami daugiau dėmesio skirti alternatyviam ginčų sprendimo būdui ir savireguliacijos priemonėms, pavyzdžiui, gero elgesio kodeksams, o grupės ieškinys turėtų būti paskutinė priemonė, taikoma tada, kai vartotojai neturi galimybių apginti savo teisių individualiais ieškiniais. Visos suinteresuotos grupės, ypač verslininkai, sutaria, kad būtini saugikliai, kurie padėtų išvengti piktnaudžiavimo. Verslo atstovai, teisės praktikai ir mokslininkai sutaria, kad principas „pralaimėjęs moka“ – viena iš pagrindinių priemonių, atgrasančių nuo piktnaudžiavimo reiškiant grupės ieškinius, o vartotojai linkę manyti, kad tose valstybėse, kuriose šio principo laikomasi, visas bylinėjimosi išlaidas ar jų dalį turėtų padengti valstybės institucijos ar nevyriausybinės organizacijos. Pramonininkai siūlo ir kitas priemones, kurios padėtų išvengti piktnaudžiavimo, – numatyti sankcijas už piktnaudžiavimą pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį, uždrausti advokatų sėkmės mokestį tokiose bylose, numatyti, kad ieškovas, reikšdamas grupės ieškinį, privalo į depozitinę sąskaitą įmokėti tam tikrą užstatą, skirtą atsakovo galimiems nuostoliams padengti. Nuomonės dėl dalyvavimo (angl. opt-in) ar pasitraukimo (angl. opt-out) sistemos taip pat išsiskyrė – vartotojai labiau linko prie pasitraukimo, o verslininkai ir teisės mokslininkai – prie dalyvavimo sistemos.
13.4. Europos Komisija 2011 m. vasario 4 d. pradėjo viešąsias konsultacijas, išleisdama darbinį dokumentą „Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“. Šiose konsultacijose siekiama nustatyti bendruosius teisinius kolektyvinių ieškinių principus ir sritis, kuriose įvairios kolektyvinių ieškinių (dėl įpareigojimo nutraukti veiksmus ir (arba) žalos atlyginimo) formos galėtų būti naudingos siekiant geriau įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus ir apsaugoti nukentėjusiųjų teises.
IV. ESMINIAI PLANUOJAMO TEISINIO REGULIAVIMO PRINCIPAI IR NUOSTATOS
14. Reglamentuojant grupės ieškinį, Lietuvos teisinėje sistemoje reikėtų įtvirtinti nuostatas, leidžiančias grupės ieškinio institutui efektyviai veikti ir kartu užkertančias kelią piktnaudžiavimui grupės ieškiniais. Kadangi grupės asmenų reikalavimai gali kilti tiek iš civilinių, tiek iš administracinių teisinių santykių, turėtų būti reglamentuotas tiek grupės ieškinys civiliniame procese, tiek grupės pareiškimas (skundas) administraciniame procese. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas bylas administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo. Taigi reikėtų papildyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą – numatyti jame grupės pareiškimo (skundo) galimybę, pagrindines grupės pareiškimo (skundo) instituto nuostatas, atsižvelgiant į administracinio proceso specifiką, ir nurodyti, kad nagrinėjant grupės pareiškimus (skundus) iš esmės vadovaujamasi Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis grupės ieškinio institutą.
Civilinio proceso kodekse grupės ieškinys turėtų būti reglamentuotas išsamiai, įtvirtinus šias esmines nuostatas:
14.1. Grupės ieškinio sistema. Grupės ieškinio sistemos – atsisakymo (angl. opt-out) ar dalyvavimo (angl. opt-in) – pasirinkimą lemia šių sistemų privalumai ir trūkumai:
14.1.1. Dalyvavimo sistemos pagrindinis privalumas tas, kad asmenys tiesiogiai išreiškia valią būti įtraukti į procesą, tai leidžia išvengti problemų dėl teismo sprendimo privalomo taikymo asmenims, nedalyvavusiems procese, be to, paspartėja vykdymo procesas, atsakovas žino visus ieškovus ir galutinę jų reikalavimo sumą. Šios sistemos trūkumai – informacija apie procesą gali nepasiekti visų nukentėjusių asmenų, jie nepareikš pageidavimo įstoti į procesą, taigi ateityje galimos bylos pagal individualius tokius pat reikalavimus, o dėl to gali būti priimti skirtingi sprendimai ir neužtikrinta vienoda teismų praktika.
14.1.2. Atsisakymo sistemos privalumas tas, kad ji leidžia tiek atsakovams, tiek teismams sutaupyti lėšų, nes užtikrina, kad dėl tapačių reikalavimų bus vienas procesas. Šios sistemos trūkumas – ji gali neatitikti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, nes neužtikrina efektyvios teisminės gynybos principo, nesuteikdama asmeniui teisės kalbėti jo paties procese. Be to, taikant šią sistemą atsakovas atsiduria neapibrėžtoje padėtyje, nes nežino, kiek asmenų reiškia jam reikalavimus, kokia šių reikalavimų apimtis.
14.1.3. Galima ir mišri sistema, kai teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokį modelį pasirinkti. Šios sistemos privalumas tas, kad modelis parenkamas pagal konkrečią situaciją, o trūkumas tas, kad teisėjas turi būti aukštos kvalifikacijos ir sugebėti pasirinkti geriausią modelį, modelio pasirinkimas gali užtrukti, o tai pailgintų bylos nagrinėjimo laiką.
14.2. Lietuva neturi grupės ieškinio tradicijų, teisėjai – jo taikymo patirties, kitose Europos valstybėse, turinčiose didesnę patirtį, dar tik pradedama diegti atsisakymo arba pasitraukimo sistema ir šios valstybės santūriai vertina tokios sistemos nustatymo galimybę, be to, teisinėje literatūroje pateikiama abejonių dėl atsisakymo (angl. opt-out) sistemos atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui, nes teismo sprendimas tampa privalomas ir tiems asmenims, kurie nedalyvauja procese (neturi teisės pasinaudoti teismine gynyba), taigi Lietuvoje būtų tikslinga diegti dalyvavimo (angl. opt-in) sistemą.
15. Grupės ieškinio taikymo sritis. Bendrosios teisės sistemos valstybėse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje) grupės ieškiniai gali būti reiškiami visose srityse be apribojimų. Kontinentinės teisės sistemos valstybėse paprastai ribojamos sritys, kuriose galimi grupės ieškiniai, – paprastai tai vartotojų, darbuotojų, akcininkų teisių apsauga, konkurencijos, aplinkos apsaugos pažeidimai. Kadangi Lietuvoje nėra grupės ieškinių patirties ir tradicijų, tikslinga nustatyti sritis, kuriose galimi grupės ieškiniai. Tai būtų sritys, kuriose dažniausiai susiduriama su žmogaus teisių pažeidimais, kuriose kylančių ginčų viena iš šalių laikytina silpnesne šalimi, taip pat sritys, kuriose reiškiami reikalavimai valstybei ar savivaldybei: vartotojų apsauga, aplinkosauga, teritorijų planavimo srityje padarytos žalos atlyginimas, smulkiųjų akcininkų, darbuotojų, konkurencijos, dėl neteisėtų valstybės ar savivaldybės veiksmų ar priimtų teisės aktų žalą patyrusių asmenų apsauga.
16. Subjektai, turintys teisę pareikšti grupės ieškinį. Civilinio proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme būtų nustatyta teisė pareikšti grupės ieškinį (grupės pareiškimą (skundą) privačių fizinių ar juridinių asmenų ad hoc sudarytoms grupėms. Grupės ieškinio institutas skirtas didelių grupių asmenų interesams ginti; turi būti tenkinamas kiekybinis grupės narių skaičiaus reikalavimas – gana didelė grupė asmenų, kuriuos vienija teisinis ir faktinis pagrindas byloje ir kurių skundus nagrinėti individualiai būtų neekonomiška ir neefektyvu. Kalbant apie grupę grupės ieškinio požiūriu, visų pirma svarbūs du aspektai: kiekybės kriterijus ir bendrumo požymis. Kiekybės kriterijus reiškia grupės narių skaičių, o bendrumo požymis – teisės ir fakto bendrumą tarp grupės narių. Turėtų būti nustatytas minimalus skaičius grupę sudarančių asmenų (pavyzdžiui, 20 asmenų), kurių pareikštas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles.
17. Grupė būtų suformuojama, iki ieškinys paduodamas teismui. Kadangi grupės atstovui tektų ypač svarbus vaidmuo, juo turėtų būti vienas iš grupės narių, tai yra, asmuo, turintis teisinį ir faktinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
18. Reikalavimai, kurie gali būti reiškiami grupės ieškiniu. Grupės ieškiniai paprastai skirstomi į ieškinius dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus, ieškinius dėl pripažinimo ar teisinių santykių pakeitimo ir ieškinius dėl piniginių reikalavimų priteisimo.
Tiek ieškinius dėl uždraudimo, tiek ieškinius dėl pripažinimo ar teisinių santykių pakeitimo galėtų reikšti ir asociacijos, ir prokurorai ar valstybės ir savivaldybių institucijos, atstovaudamos viešąjį interesą, o jeigu formaliai tokio ieškinio dalykas nepatektų į viešojo intereso gynimo sritį, tokius ieškinius galėtų reikšti pavieniai asmenys, tačiau dažniausiai tokiais ieškiniais būtų ginamos daugelio asmenų teisės ir interesai, nes, pavyzdžiui, pareiškus ieškinį dėl uždraudimo vykdyti tam tikrą veiklą, pažeidžiančią vartotojų interesus, teismo sprendimas bus svarbus visiems vartotojams, kurių teisėms ir interesams turi įtakos neteisėta veikla ir tokiais atvejais grupės ieškinys netikslingas. Arba, pavyzdžiui, pareiškus reikalavimą pripažinti neteisėtu tam tikrą administravimo aktą, teismo sprendimas, kuriuo administravimo aktas pripažintas neteisėtu, turėtų įtakos visiems asmenims, kuriems tas aktas taikomas. Vadovaudamiesi tokiu teismo sprendimu, asmenys, dėl administravimo akto, pripažinto neteisėtu, veikimo patyrę žalos, galėtų kreiptis į teismą su prašymu atlyginti nuostolius, o jeigu tokių asmenų būtų daug ir jie suformuotų grupę (tai yra ta grupė tenkintų grupės ieškiniui keliamas sąlygas), jų ieškinys galėtų būti reiškiamas ir nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles. Taigi Lietuvoje turėtų būti numatyta galimybė pareikšti grupės ieškinį dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kuriuo reiškiami reikalavimai priteisti padarytą žalą, taip pat kiti piniginiai reikalavimai. Reiškiantys piniginius reikalavimus grupės nariai turėtų savo reikalavimus individualizuoti.
19. Grupės ieškinio nagrinėjimo procesiniai ypatumai:
19.1. Atsižvelgiant į grupės ieškinių specifiką, jų sudėtingumą, poreikį formuoti vienodą teismų praktiką, šiuos ieškinius turėtų nagrinėti aukštesnės pakopos teismai – bendrosios kompetencijos apygardų teismai ir apygardų administraciniai teismai.
19.2. Kadangi grupės ieškinys būtų naujas teisės institutas Lietuvos teisinėje sistemoje, siekiant užkirsti kelią neprofesionalių ieškinių pareiškimui ir užtikrinti profesionalų atstovavimą tokiose bylose, tikslinga nustatyti privalomą advokato dalyvavimą tokiose bylose.
19.3. Grupės ieškinį pareiškę asmenys turėtų būti laikomi byloje dalyvaujančiais asmenimis, užimančiais ieškovų procesinę padėtį. Jeigu į pradėtą nagrinėti bylą pageidautų įstoti kiti asmenys, turintys tapačius reikalavimus, pagal esamą reglamentavimą jie būtų laikomi trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, taip pat jie būtų laikomi grupės nariais. Grupės narių fizinis dalyvavimas procese turėtų būti apribotas, tai yra jų teisėms ir interesams procese atstovautų grupės atstovas ir profesionalus teisininkas – advokatas, o įstatyme turėtų būti atskirai aptariamos specifinės grupės ieškinį pareiškusių asmenų teisės ir pareigos. Siekiant proceso efektyvumo, turėtų būti numatyta, kad visus įrodymus, atsikirtimus, argumentus, reikalavimus ar skundus teismui pateikia grupės atstovas, o grupės nariai gali įsiterpti į procesą tik prašydami teismo pakeisti grupės atstovą, kuris netinkamai atstovauja grupei (teismas privalėtų tenkinti tokį prašymą, jeigu jis būtų pareikštas grupės narių daugumos, tai yra pusės +1 nario rašytiniu pareiškimu), ir pareikšdami pasitraukią iš proceso; šia teise grupės nariai turėtų teisę pasinaudoti, iki teismas išeis priimti sprendimo.
19.4. Procesiniai dokumentai grupės ieškinio bylose būtų įteikiami tik grupės atstovui, kuris privalėtų apie tai informuoti grupės narius. Dėl konkretaus informavimo būdo susitartų grupės atstovas ir grupės nariai.
19.5. Kadangi grupės ieškinio procesas efektyvesnis už individualų procesą, nes jame išsprendžiami grupės asmenų reikalavimai ir taip taupomos su bylos nagrinėjimu susijusios valstybės lėšos, derėtų numatyti atitinkamas šį institutą skatinančias priemones, pavyzdžiui, mažesnę valstybės rinkliavą negu už ieškinį bendra tvarka. Už piktnaudžiavimą grupės ieškiniu būtų taikomos sankcijos, numatytos Civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje. Teismui konstatavus piktnaudžiavimą, tai yra nustačius, kad nesąžiningai pareikštas aiškiai nepagrįstas grupės ieškinys, sankcijos turėtų būti taikomos inicijavusiam ieškinį asmeniui, tiek grupės atstovui, tiek grupės nariui. Jeigu būtų įrodyta, kad piktnaudžiavo ir kiti grupės nariai, sankcijos būtų taikomos ir jiems.
19.6. Turėtų būti įtvirtintas bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas – pralaimėjusi šalis padengia išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Svarbu bylinėjimosi išlaidas paskirstyti grupės nariams – nustatyti, kad teismas šias išlaidas priteisia iš grupės narių lygiomis dalimis, o jeigu grupės nariai reiškė turtinius reikalavimus, – proporcingai jų pareikšto reikalavimo dydžiui.
19.7. Būtų tikslinga prieš sudarant taikos sutartį suteikti galimybę grupės nariams, nesutinkantiems su taikos sutarties sąlygomis, pasitraukti iš grupės ieškinio. Apie taikos sutarties sąlygas grupės narius informuotų grupės atstovas, taip pat šiuo tikslu teismas galėtų būti įpareigotas viešai paskelbti apie būsimą taikos sutartį, nurodyti jos sąlygas ir nustatyti terminą, per kurį grupės nariai gali teismui ir grupės atstovui pareikšti, kad pasitraukia iš grupės ieškinio. Teisė pasitraukti iš proceso grupės nariui turėtų būti suteikta ir tuo atveju, kai grupės atstovas nusprendžia ieškinį atsiimti. Pasitraukęs iš proceso asmuo turėtų teisę pateikti individualų ieškinį bendra tvarka. Kiekvienam grupės nariui turi būti suteikta ir teisė ieškinio atsisakyti. Kadangi ieškinio atsisakius byla nutraukiama ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, turėtų būti nustatyta, kad ieškinio atsisakantis grupės narys informuoja apie tai teismą raštu, nurodydamas, kad jam žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės.
20. „Res judicata“ principo taikymas. Turėtų būti nustatytas bendras principas, kad teismo sprendimas privalomas visiems grupės nariams. Grupės ieškinio bylose dėl piniginių sumų priteisimo teismas turėtų nurodyti, kokia dalis priteistos sumos tenka kiekvienam grupės nariui, arba nustatyti, kad visų grupės narių dalys lygios.
21. Grupės ieškinių ir individualių ieškinių santykis. Jeigu iki grupės ieškinio pareiškimo buvo pareikštas individualus ieškinys, galimos dvi situacijos: ieškovas pasinaudoja teise ieškinį atsiimti ir įstoja į grupės ieškinio procesą; teismas toliau nagrinėja bylą pagal individualų ieškinį arba atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir efektyvumo principais gali šios bylos nagrinėjimą sustabdyti Civilinio proceso kodekse nustatytais pagrindais.
V. GALIMOS TEIGIAMOS IR NEIGIAMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
22. Teigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės teisinei sistemai – bus sudarytos sąlygos pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 5 dalyje numatyta teisių gynimo galimybe ir pareikšti grupės ieškinį.
23. Teigiamos pasekmės valstybės finansams susijusios su teismams skirtų valstybės lėšų efektyvesniu naudojimu, nes pareiškus grupės ieškinį teismas nagrinėtų vieną bylą, ne kelias dešimtis, šimtus ar net tūkstančius bylų, todėl sumažėtų teismų darbo krūvis, būtų racionaliau naudojamos jiems skirtos lėšos.
24. Teigiamos pasekmės socialinei aplinkai visų pirma siejamos su teigiamomis pasekmėmis tokioms asmenų grupėms, kaip vartotojai, darbuotojai, kiti asmenys, kurių pažeistos teisės ir interesai galėtų būti ginami reiškiant grupės ieškinį, – dalyvavimas grupės ieškinio procese leistų šiems asmenims sutaupyti lėšų, nes, pavyzdžiui, išlaidos advokatui būtų paskirstomos visiems grupės dalyviams, taip pat laiko, nes patiems grupės nariams dalyvauti procese nereikėtų. Grupės ieškinio institutas užtikrintų efektyvų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, suteiktų daugiau teisinio tikrumo, kad dėl teisės pažeidimo, kuris turi įtakos daugelio asmenų interesams, nukentėjusiems asmenims bus lengviau, paprasčiau siekti neteisėtos veikos įvertinimo. Be to, grupės ieškinio institutas dažnai vaidina ir prevencinį vaidmenį, tai yra turimas efektyvus vartotojų teisių gynimo būdas sulaiko potencialius pažeidėjus nuo neteisėtų veikų.
25. Teigiamos pasekmės verslininkams, kurie paprastai tokiose bylose būtų atsakovais, – gynyba vienoje byloje, o ne dešimtyse ar net tūkstančiuose bylų, leistų atsakovams sutaupyti finansinių, žmogiškųjų, laiko išteklių, skirtų gintis nuo pareikštų reikalavimų, racionaliau ir efektyviau juos paskirstyti. Pasirinkta dalyvavimo sistema suteiktų atsakovams daugiau tikrumo, kadangi jie žinotų konkrečią prašomų priteisti nuostolių sumą. Grupės ieškinio institutas suteiktų daugiau teisinio tikrumo, nes leistų išvengti skirtingų teismų sprendimų dėl tapačių reikalavimų.
26. Neigiamos pasekmės verslo aplinkai iš esmės susijusios su piktnaudžiavimu grupės ieškinio institutu – grupės ieškinys gali tapti nesąžiningos konkurencijos priemone, gausių piniginių reikalavimų pareiškimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali net tapti bankroto priežastimi. Tačiau šių neigiamų pasekmių turėtų būti išvengta nustačius tam tikrus saugiklius, užkertančius kelią piktnaudžiavimui, – kaip ir individualių ieškinių atveju įtvirtinus principą „pralaimėjęs moka“, nustačius sankcijas už piktnaudžiavimą šiuo institutu ir galimybę reikalauti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Siekiant įgyvendinti Koncepciją, turės būti pakeistas Civilinio proceso kodeksas – papildytas nauju skyriumi „Bylų dėl grupės ieškinio nagrinėjimo ypatumai“. Tikslingiausia šiuo skyriumi papildyti Civilinio proceso kodekso IV dalį „Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai“. Be to, turės būti pakeistos ir atitinkamos materialinės teisės normos, pavyzdžiui, reglamentuojančios ieškinio senatį, – nustatyta, kad grupės ieškinio pareiškimas teismui nutraukia ieškinio senaties terminą ir grupės narių individualiems reikalavimams pareikšti. Kadangi grupės ieškiniai galimi ir dėl reikalavimų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, turės būti papildytas administracinį procesą reglamentuojantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas. Prireikus gali būti keičiami ir kiti teisės aktai.
28. Koncepcijoje įtvirtinti pagrindiniai grupės ieškinio instituto elementai, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra grupės ieškinio tradicijų ir patirties. Grupės ieškinio institutui pradėjus veikti, būtų tikslinga atlikti šio teisinio reglamentavimo stebėseną – nustatyti reglamentavimo privalumus ir trūkumus, svarstyti, ar reglamentavimą reikia keisti. Ypač derėtų spręsti, ar verta įvesti mišrią sistemą, kai teisėjas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pasirinktų tinkamiausią modelį. Be to, reikėtų plėsti grupės ieškiniu ginamų interesų sričių arba net apskritai atsisakyti jų ribojimo, didinti grupės ieškiniu galimų pareikšti reikalavimų, taip pat spręsti kitas taikant šį institutą kilusias problemas.
29. Rengiant Koncepciją naudotasi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslininkų ir ekspertų – prof. habil. dr. Vytauto Nekrošiaus, prof. habil. dr. Valentino Mikelėno, lekt. dr. Danguolės Bublienės, doc. dr. Rimanto Simaičio, lekt. Egidijaus Laužiko – atliktu taikomuoju moksliniu tyrimu „Grupės ieškinio reguliavimo analizė ir pasiūlymai dėl šio instituto tobulinimo“ ir šiame tyrime pateiktais pasiūlymais dėl teisinio reguliavimo koncepcijos, Teisės instituto parengta grupės ieškinio instituto reglamentavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse apžvalga.