LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMO „DĖL PARAMOS MIRTIES ATVEJU“ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2011 m. birželio 9 d. Nr. XI-1435
Vilnius
(Žin., 1993, Nr. 73-1371; 1997, Nr. 98-2484; 1998, Nr. 115-3241; 2000, Nr. 45-1298; 2005, Nr. 71-2559; 2007, Nr. 110-4490)
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl paramos mirties atveju“ ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
PARAMOS MIRTIES ATVEJU
ĮSTATYMAS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato asmenų, turinčių teisę gauti laidojimo pašalpą, kategorijas, laidojimo pašalpos dydį, šių pašalpų mokėjimo ir finansavimo tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Laidojantis asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti organizacija arba pastarųjų padalinys, organizuojantys palaikų laidojimą.
2. Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
3 straipsnis. Laidojimo pašalpa
1. Laidojimo pašalpa mokama mirus:
2) Lietuvos Respublikoje gyvenančiam užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kaip ši sąvoka apibrėžta tai reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
3) Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą;
3. Laidojimo pašalpa taip pat mokama, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens vaikas gimsta negyvas. Šiuo atveju laidojimo pašalpa išmokama vienam iš gimusio negyvo vaiko tėvų arba kitam jį laidojančiam asmeniui.
4 straipsnis. Laidojimo pašalpos dydis
5 straipsnis. Laidojimo pašalpos mokėjimo tvarka
1. Laidojantis asmuo dėl laidojimo pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos, pateikdamas prašymą ir mirties liudijimą (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas, – gimimo įrašo nuorašą).
2. Teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo diena yra asmens mirties data (rasto mirusio asmens – mirties liudijimo išdavimo data).
3. Laidojimo pašalpa turi būti išmokėta laidojančiam asmeniui, kuris kreipiasi, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų laidojimo pašalpai gauti dokumentų gavimo savivaldybės administracijoje dienos.
4. Savivaldybės administracija, teikdama paramą mirties atveju, privalo teikti duomenis apie asmenis, kuriems mirus buvo išmokėta laidojimo pašalpa, ir šios pašalpos gavėjus arba laidojimo pašalpos neskyrimo priežastis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
5. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu jis praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Tokiu atveju kartu su visais šio straipsnio 1 dalyje nurodytais dokumentais savivaldybės administracijai pateikiamas teismo nutarties nuorašas.
6 straipsnis. Laidojimo pašalpų finansavimas
1. Laidojimo pašalpos mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.
2. Laidojimo pašalpoms administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriama nuo 2 iki 4 procentų laidojimo pašalpoms skirtų lėšų. Konkretų laidojimo pašalpoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.