LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUSMIŲ VYKDYMO KODEKSO 158 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIP-1446
2010 m. liepos 21 d. Nr. 1105
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-745 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIP-1446 (toliau – Įstatymo projektas) siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams dėl šių priežasčių:
1. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų siūloma netaikyti asmenims, nuteistiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui. Pagal tokį pasiūlymą lygtinis paleidimas nebūtų taikomas ir už nesunkius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 1511 straipsnyje (lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), kuriame nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – 3 metai, ir 153 straipsnyje (mažamečio tvirkinimas), kuriame nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas – 2 metai. Tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 158 straipsniu, kuriame lygtinio paleidimo netaikymas siejamas išimtinai tik su labai sunkiais nusikaltimais, už kuriuos numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat su nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo vietoje.
2. Teismas įvertina nusikalstamos veikos padarymo, lengvinančias ir sunkinančias baudžiamąją atsakomybę aplinkybes ir atitinkamai skiria bausmę. Bausmės tikslas – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pasiekus šiuos tikslus, netikslinga toliau tokį asmenį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymas – teismo teisė, bet ne pareiga, t.y. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti tik tie nuteistieji, kuriuos, teismo nuomone, įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų Lietuvoje taikomas vidutiniškai 55,4 procento laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Daugelyje Europos valstybių (pavyzdžiui, Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Ispanijoje) taikoma privalomo lygtinio paleidimo sistema ir lygtinai paleidžiami visi laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys. Taigi mažinant lygtinio paleidimo taikymo galimybių kartu būtų didinama nuteistųjų, esančių laisvės atėmimo vietose, o tam reikėtų papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
4. Asmuo, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, ir toliau prižiūrimas, jam teikiama reikiama socialinė pagalba, vykdomos įvairios jo resocializacijos priemonės. Taip užtikrinama jo sėkminga integracija į visuomenę. Atsisakius lygtinio paleidimo nuteistiesiems už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, tokie asmenys, išėję iš laisvės atėmimo vietų, turėtų savarankiškai integruotis į visuomenę. Pažymėtina, kad tokie asmenys naujas nusikalstamas veikas padaro dažniau negu lygtinai paleidžiami asmenys.
5. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ rekomenduojama valstybėms narėms taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą.
6. Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (Nr. XIP-1892), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 67, 75, 77, 82, 87, 92 ir 94 straipsnių pakeitimo įstatymo (Nr. XIP-1893), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo (Nr. XIP-1894), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 18, 19, 66, 90, 91, 126, 140, 154, 157, 159, 164, 179 ir 183 straipsnių pakeitimo ir 127, 160, 161, 162 ir 163 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (Nr. XIP-1895) projektai, kuriuose siūloma sukurti mechanizmą, leisiantį individualizuoti elgesio kontrolės ir resocializacijos priemonių taikymą nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų pakartotinės nusikalstamos veikos rizikos vertinimą. Antai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 339, 342, 348, 358, 360, 362 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Kodekso papildymo 361, 2531 straipsniais įstatymo projekte numatomas socialinio tyrimo išvadų, kuriose būtų informacija apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę, jo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius ir kita informacija, padėsianti individualizuoti priemonių taikymą nuteistiesiems, kuriems bausmės vykdymas atidedamas, lygtinai atleidžiamiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, lygtinai paleidžiamiems iš pataisos įstaigų, institutas. Sudedamoji socialinio tyrimo išvados dalis – kaltinamojo ar nuteistojo rizikos vertinimas, kuris būtų atliekamas pagal pakartotinio nusikaltimo rizikos vertinimo metodiką, kurią šiuo metu jau yra įsigijęs Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Tikimasi, kad socialinio tyrimo išvados padės teismams geriau parinkti ir individualizuoti probacijos sąlygas, kurių nuteistieji turės laikytis bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo metu. Kartu tai leis užtikrinti tikslingą lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymą, mažinti nuteistųjų pakartotinės nusikalstamos veikos recidyvų, sudarys sėkmingesnės nuteistųjų resocializacijos sąlygas. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo projekte nuteistiesiems numatoma taikyti elektroninį stebėjimą ir taip užtikrinti, kad jie laikytųsi nustatytųjų probacijos sąlygų. Taigi efektyvi nuteistųjų priežiūra bus užtikrinama ir neizoliuojant jų laisvės atėmimo vietose. Taip pat numatomas kompleksas resocializacijos priemonių, padėsiančių nuteistajam suprasti nusikalstama veika daromą žalą, integruotis į visuomenę. Taip šiuose projektuose siūloma kompleksiškai spręsti baudžiamosios atsakomybės taikymo ir įgyvendinimo problemas.