5. Nustatant kolektyvinės apsaugos statinių poreikį, atsižvelgiama į:
5.1. savivaldybės galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės duomenis;
5.2. valstybinės reikšmės ir pavojingųjų objektų skaičių ir jų išsidėstymą savivaldybės teritorijoje;
5.3. savivaldybės gyventojų skaičių.
6. Minimalus kolektyvinės apsaugos statinių poreikis savivaldybės teritorijoje nustatomas atsižvelgiant į apskaičiuotą minimalų kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičių, kai vienam gyventojui tenka 1,5 kv. metro statinio ar patalpos.
7. Minimalus kolektyvinės apsaugos statiniuose apsaugomų savivaldybės gyventojų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:
G = 0,1´S + V + N, kur:
G – minimalus gyventojų, apsaugomų kolektyvinės apsaugos statiniuose, skaičius;
S – bendras savivaldybės gyventojų skaičius;
V – savivaldybės gyventojų – vaikų iki 7 metų skaičius;
N – neįgaliųjų savivaldybės gyventojų skaičius.
Bendras savivaldybės gyventojų skaičius, vaikų iki 7 metų ir neįgaliųjų savivaldybės gyventojų skaičius nustatomas pagal buvusių prieš kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymą metų duomenis.
8. Parenkant statinius ir patalpas, kuriuos ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima būtų pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsižvelgiama į:
8.1. statinio ar patalpų vietą, siekiant maksimalaus saugumo nuo tiesioginių savivaldybės teritorijoje esančių cheminės, biologinės, radiacinės grėsmės šaltinių ir antrinio pavojingo poveikio (gaisrai, potvyniai, pavojingų medžiagų išsiliejimas, statinio griūtis, grandininės reakcijos efektas ir kita);
8.2. statinio ar patalpų talpumą, teikiant pirmenybę patalpoms, tinkamoms apsaugoti 100 ir daugiau gyventojų;
8.3. statinio ar patalpų konstrukcijas, teikiant pirmenybę tvirtoms (betoninėms, monolitinėms) konstrukcijoms;
8.4. statinio ar patalpų sandarumą, teikiant pirmenybę statiniams su mažesniu ertmių (langų, durų, vėdinimo šachtų) plotu;
8.5. patalpų vietą statinyje, teikiant pirmenybę vidinėms statinio patalpoms; netinkamos tos patalpos, kurios ribojasi su sprogiomis ar gaisringomis gamybinėmis ar sandėliavimo patalpomis ar per kurias nutiesti magistraliniai dujų, garų, perkaitinto vandens ar suslėgtojo oro tinklai;
8.6. atstumus iki evakavimo punktų, teikiant pirmenybę arčiau evakavimo punktų esantiems statiniams;
8.7. privažiavimą prie statinio, teikiant pirmenybę privažiavimui su kietąja kelio danga, automobiliams stovėti tinkamomis aikštelėmis;
8.8. materialines ir finansines statinio ar patalpos pritaikymo kolektyvinei gyventojų apsaugai sąnaudas, teikiant pirmenybę statiniams ar patalpoms, kurioms pritaikyti reikia mažesnių sąnaudų;
8.9. laiką, per kurį statinį ar patalpas galima pertvarkyti į kolektyvinės apsaugos statinį, teikiant pirmenybę kuo greičiau pritaikomiems statiniams ar patalpoms;
8.10. esamus šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, taip pat vidaus apdailos elementus, parenkant statinius ar patalpas, kuriuose gali būti patenkinami minimalūs apsaugomų gyventojų poreikiai, užtikrinamas higienos normų ir priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymasis;
8.11. esamas sąlygas apsaugoti gyventojus su specialiaisiais poreikiais, teikiant pirmenybę statiniams ar patalpoms, kuriuose tokia galimybė yra;
8.12. esamas sąlygas laikinai apsaugoti ir saugiai laikyti kolektyvinės apsaugos statinio atskiroje patalpoje gyventojų naminius gyvūnus.
9. Kolektyvinės apsaugos statiniai numatomi valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose, ūkio subjektuose ir kitose įstaigose, kuriuose:
9.1. turi būti užtikrinta technologinio proceso normali veikla arba jo saugus funkcionavimas ekstremaliųjų situacijų ar karo metu;
9.2. vienu metu dirba arba nuolat būna daugiau kaip 200 asmenų;
9.3. užtikrinamas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas gyventojams: medicininis aptarnavimas, pagrindinių maisto produktų gamyba, transporto ir ryšių paslaugos, elektros, šilumos, dujų, vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir kitos komunalinės paslaugos.
10. Parenkant statinius ar patalpas, kuriuos ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima būtų pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, pirmiausia turi būti svarstoma valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teisėmis priklausančių statinių ir patalpų, išskyrus šio aprašo 11 punkte išvardytuose objektuose ir teritorijose esančius statinius ir patalpas, naudojimo galimybė ir tik tada, kai tokių statinių ir patalpų nepakanka, svarstyti privačių asmenų statinių ir patalpų naudojimo galimybę.
12. Savivaldybės administracijos direktorius, nustatęs statinių ar patalpų pritaikymo gyventojų kolektyvinei apsaugai poreikį, statinio ar patalpos savininko sutikimu sudaro šių statinių ar pastatų naudojimo gyventojų kolektyvinei apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu sutartis (toliau – sutartys). Sutartyse nustatomos statinių ar patalpų suteikimo ir naudojimo gyventojų kolektyvinei apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu sąlygos, atlyginimo už jų suteikimą ir naudojimą tvarka, kolektyvinės apsaugos statinio žymėjimo specialiuoju ženklu (priedas) tvarka ir kitos sąlygos. Dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teisėmis priklausančių statinių ir patalpų suteikimo ir naudojimo gyventojų kolektyvinei apsaugai sutartys nesudaromos, atlyginimas už jų suteikimą ir naudojimą nemokamas.
