LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
R E Z O L I U C I J A
DĖL PASIENIO KARININKO A. BARAUSKO NUŽUDYMO IR SOVIETŲ SĄJUNGOS AGRESIJOS PRIEŠ LIETUVOS RESPUBLIKĄ PRADŽIOS 70-ŲJŲ METINIŲ
2010 m. balandžio 29 d.
Vilnius
2010 m. birželio 15 d. sukanka 70 metų, kai Ūtoje (Varėnos r.) į Lietuvos Respublikos teritoriją įsiveržęs SSRS ginkluotųjų pajėgų būrys užpuolė Lietuvos Respublikos pasienio užkardą ir žvėriškai nužudė neginkluotą sargybos viršininką Aleksandrą Barauską. Tai įvyko anksti rytą, net nesibaigus SSRS ultimatumo terminui. Taip SSRS pradėjo agresiją prieš Lietuvos Respubliką, siekdama įbauginti visus, kas išdrįstų jai pasipriešinti. Ginkluotas Ūtos pasienio užkardos užpuolimas ir jos sargybos viršininko Aleksandro Barausko nužudymas yra vienas iš faktų, kurie paneigia sovietų skleistus prasimanymus apie tai, kad prieš Lietuvos Respubliką nebuvo panaudota ginkluota jėga ir ji savo noru įsileido SSRS ginkluotąsias pajėgas.
1940 m. birželio 15 d. sovietų ginkluotas įsiveržimas į Lietuvos Respubliką buvo agresijos aktas, atitinkantis 1933 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ir SSRS konvencijos užpuolimui apibrėžti II straipsnio 2 punkte nustatytą vieną iš agresijos aktų apibrėžimų: „įsibrovimas ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbus, į kitos valstybės teritoriją“. Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ir aneksija buvo šios agresijos, kuri buvo 1939 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS slaptųjų protokolų padarinys, tąsa.
Ūtos pasienio užkardos sargybos viršininkas, viršila ir šaulys Aleksandras Barauskas tapo pirmąja sovietų agresijos ir okupacijos auka. Netrukus jo likimas tapo visos Lietuvos valstybės likimu.
Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas pagerbti ir įprasminti Aleksandro Barausko atminimą, siūlo:
1) Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dalyvaujant Lietuvos kariuomenei, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungai, iš anksto pasirengti ir organizuoti sovietų okupacijos 70-ųjų metinių minėjimą, valstybės lygiu paminint ir pirmąją šios okupacijos auką Aleksandrą Barauską;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybei organizuoti paminklo Aleksandrui Barauskui jo žūties vietoje pastatymą valstybės lėšomis, taip pažymint vietą, kurioje 1940 m. birželio 15 d. prasidėjo sovietų agresija prieš Lietuvą;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Varėnos rajono savivaldybei įrengti buvusiame Ūtos pasienio užkardos pastate muziejų su ekspozicija apie 1940 m. birželio 15 d. sovietų ginkluotą užpuolimą ir Aleksandrą Barauską.
Lietuvos Respublikos Seimas taip pat rekomenduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei kreiptis į Rusijos Federacijos gynybos ministeriją ir prokuratūrą, kad Aleksandro Barausko nužudymas, kaip karo nusikaltimas, būtų ištirtas, nustatyti kaltininkai nubausti, o Aleksandro Barausko palikuonims ir artimiesiems būtų pareikšta užuojauta ir išmokėta kompensacija.