LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL APLINKOS MINISTRO 2007 m. BALANDŽIO 12 d. ĮSAKYMO Nr. D1-210 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2010 m. kovo 4 d. Nr. D1-178

Vilnius

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 47-1814) ir išdėstau jį nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2009, Nr. 154-6955) 22 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766; 2008, Nr. 46-1725), 6.3.3 punktu,

tvirtinu Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką (pridedama).“

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2010 m. birželio 1 d.

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-210

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. kovo 4 d.

įsakymo Nr. D1-178 redakcija)

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS NUSTATYMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika (toliau – Metodika) nustato upių, ežerų, tarpinių, priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės, dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinio potencialo vertinimo kriterijus pagal vandens telkinių tipus, nurodytus Paviršinių vandens telkinių tipų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 (Žin., 2005, Nr. 69-2481), paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijus ir paviršinių vandens telkinių būklės klasifikavimo taisykles.

2. Metodika privaloma vadovautis vertinant upių, ežerų, tarpinių, priekrantės vandens telkinių ekologinę būklę, dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinį potencialą ir paviršinių vandenų cheminę būklę.

3. Metodika parengta įgyvendinant Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 (Žin., 2003, Nr. 92-4179; 2009, Nr. 74-3029), nuostatas.

4. Paviršinio vandens telkinio būklė vertinama pagal vandens telkinio būklę reprezentuojančios tyrimų vietos arba tyrimų vietų duomenis arba pagal vandens kokybės modeliavimo rezultatus.

5. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

5.1. Lietuvos žuvų indeksas – rodiklis, parodantis paviršinio vandens telkinio ekologinę būklę pagal ichtiofaunos struktūros ir sudėties pokyčius dėl žmogaus veiklos poveikio;

5.2. Danijos indeksas upių faunai – rodiklis, parodantis paviršinio vandens telkinio ekologinę būklę pagal žmogaus veiklos poveikiui jautrių ir tolerantiškų zoobentoso taksonų įvairovę ir kiekvieno taksono gausumą;

5.3. Ekologinės kokybės santykis – paviršinio vandens telkinio biologinio kokybės elemento rodiklio vertės santykis su atitinkamo vandens telkinio tipo biologinio kokybės elemento rodiklio etalonine verte;

5.4. Ekologinės būklės įvertinimo pasikliovimo lygis – paviršinio vandens telkinio ekologinės būklės teisingo įvertinimo tikimybė;

5.5. kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544; 2009, Nr. 154-6955) 3 straipsnyje ir Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše apibrėžtas sąvokas.

 

II. UPIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

6. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

7. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius: nitratinį azotą (NO3-N), amonio azotą (NH4-N), bendrąjį azotą (Nb), fosfatinį fosforą (PO4-P), bendrąjį fosforą (Pb), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 dienas (BDS7) ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje (O2). Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (1 lentelė).

 

1 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Etaloninių sąlygų rodiklių vertė

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

NO3-N, mg/l

1–5

0,90

<1,30

1,30–2,30

2,31–4,50

4,51–10,00

>10,00

2

NH4-N, mg/l

1–5

0,06

<0,10

0,10–0,20

0,21–0,60

0,61–1,50

>1,50

3

Nb, mg/l

1–5

1,40

<2,00

2,00–3,00

3,01–6,00

6,01–12,00

>12,00

4

PO4-P, mg/l

1–5

0,03

<0,050

0,050–0,090

0,091–0,180

0,181–0,400

>0,400

5

Pb, mg/l

1–5

0,06

<0,100

0,100–0,140

0,141–0,230

0,231–0,470

>0,470

6

Organinės medžiagos

BDS7, mg/l

1–5

1,80

<2,30

2,30–3,30

3,31–5,00

5,01–7,00

>7,00

7

Prisotinimas deguonimi

O2, mg/l

1, 3, 4, 5

9,50

>8,50

8,50–7,50

7,49–6,00

5,99–3,00

<3,00

8

O2, mg/l

2

8,50

>7,50

7,50–6,50

6,49–5,00

4,99–2,00

<2,00

 

8. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir dinamiką), upės vientisumą ir morfologines sąlygas (krantų struktūrą) apibūdinančius rodiklius: nuotėkio dydį, upės vientisumą, upės vagos pobūdį ir natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį ir plotį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, jis priskiriamas labai gerai ekologinei būklei pagal hidromorfologinius kokybės elementus (2 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė pagal hidromorfologinius kokybės elementus yra neatitinkanti labai geros būklės.

 

2 lentelė. Upių labai geros ekologinės būklės pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Erdvinė vertinimo skalė

Upių labai geros ekologinės būklės hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas

1

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis

tyrimų vieta

Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (<=?10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).

2

Upės vientisumas

Upės vientisumas

atkarpa *

Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.

3

Morfologinės sąlygos

Krantų struktūra

Upės vagos pobūdis

atkarpa *

Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).

4

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis

atkarpa *

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ilgio. Miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.

* – upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra < 100 km2 – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km2 – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km2 – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

 

9. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą, amžinę struktūrą ir zoobentoso taksonominę sudėtį, gausą.

10. Upių ekologinės būklės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą vertinimo rodiklis yra Lietuvos žuvų indeksas (toliau – LŽI). Pagal vidutinę metų LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (3 lentelė). LŽI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-197 (Žin., 2007, Nr. 47-1812).

 

3 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra

LŽI

1-5

>0,93

0,93–0,71

0,70–0,40

0,39–0,11

<0,11

 

11. Upių ekologinės būklės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra Danijos indeksas upių faunai (toliau – DIUF). Pagal vidutinę metų DIUF ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (4 lentelė). DIUF EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 57-2003 „Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 708 (Žin., 2004, Nr. 53-1827).

 

4 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal zoobentoso rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

DIUF

1–5

? 0,78

0,77–0,64

0,63–0,50

0,49–0,35

<0,35

 

III. EŽERŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

12. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

13. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinį-cheminį kokybės elementą – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius: bendrąjį azotą (Nb) ir bendrąjį fosforą (Pb). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (5 lentelė).

 

5 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklius

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero tipas

Etaloninių sąlygų rodiklių vertė

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nb, mg/l

1, 2

1,00

<1,30

1,30–1,80

1,81–2,30

2,31–3,00

>3,00

2

Nb, mg/l

3

0,75

<0,90

0,90–1,20

1,21–1,60

1,61–2,00

>2,00

3

Pb, mg/l

1, 2

0,020

<0,040

0,040–0,060

0,061–0,090

0,091–0,140

>0,140

4

Pb, mg/l

3

0,015

<0,030

0,030–0,050

0,051–0,070

0,071–0,100

>0,100

 

14. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir jo dinamiką) ir morfologines sąlygas (ežero kranto struktūrą) apibūdinančius rodiklius: vandens lygio pokyčius, kranto linijos pokyčius, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, jis priskiriamas labai gerai ekologinei būklei pagal hidromorfologinius kokybės elementus (6 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė pagal hidromorfologinius kokybės elementus yra neatitinkanti labai geros būklės.

 

6 lentelė. Ežerų labai geros ekologinės būklės pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežerų labai geros ekologinės būklės hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas

1

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Vandens lygio pokyčiai

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis.

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose.

2

Morfologinės sąlygos

Ežero kranto struktūra

Kranto linijos pokyčiai

Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (?<= 5 % ežero kranto linijos).

3

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.

 

15. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal biologinį kokybės elementą – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę – apibūdinantį rodiklį chlorofilo „a“ vidutinę metų vertę ir maksimalią vertę. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkį vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (7 lentelė). Chlorofilo „a“ vidutinės metų ir maksimalios vertės EKS apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-648 (Žin., 2006, Nr. 4-123).

 

7 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero tipas

Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“

(vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis)

1–3

>0,67

0,67–0,33

0,32–0,14

0,13–0,07

<0,07

 

IV. TARPINIŲ VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

16. Tarpinių vandenų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementus.

17. Tarpinių vandenų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinį-cheminį kokybės elementą – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius: bendrąjį azotą (Nb) ir bendrąjį fosforą (Pb). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno rodiklio vidutinę vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (8 lentelė).

 

8 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklius

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nb, mg/l

1, 3*

<0,75

0,75–0,93

0,94–1,08

1,09–1,23

1,24–1,41

>1,41

2

Nb, mg/l

2

<0,76

0,76–0,94

0,95–1,07

1,08–1,17

1,18–1,26

>1,26

3

Nb, mg/l

3**

<0,33

0,33–0,42

0,43–0,67

0,68–0,81

0,82–1,00

>1,00

4

Nb, mg/l

3***

<0,10

0,10–0,12

0,13–0,25

0,26–0,40

0,41–0,60

>0,60

5

Pb, mg/l

1, 3*

<0,047

0,047–0,059

0,060–0,080

0,081–0,136

0,137–0,312

>0,312

6

Pb, mg/l

2

<0,048

0,048–0,060

0,061–0,079

0,080–0,130

0,131–0,278

>0,278

7

Pb, mg/l

3**

<0,029

0,029–0,036

0,037–0,053

0,054–0,084

0,085–0,175

>0,175

8

Pb, mg/l

3***

<0,011

0,011–0,014

0,015–0,026

0,027–0,033

0,034–0,039

>0,039

* – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

18. Tarpinių vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą, biomasę, makrodumblių ir gaubtasėklių taksonominę sudėtį ir gausą, zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą, ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą.

19. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę vertinimo rodiklis yra chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė. Pagal rodiklio vidutinės vasaros periodo vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (9 lentelė). Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“.

 

9 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė)

1, 3*

>0,83

0,83–0,57

0,56–0,39

0,38–0,29

<0,29

2

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė )

2

>0,83

0,83–0,68

0,67–0,51

0,50–0,41

<0,41

3

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė )

3**

>0,84

0,84–0,55

0,54–0,38

0,37–0,28

<0,28

4

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė )

3***

>0,83

0,83–0,42

0,41–0,28

0,27–0,21

<0,21

* – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

20. Tarpinių 1-ojo ir 2-ojo tipų vandens telkinių ekologinės būklės pagal gaubtasėklių taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis. Tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą rodiklis yra raudondumblio – Šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis (Huds.) maksimalus paplitimo gylis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (10 lentelė). Plūdinių (potameidų) ir Šakotojo banguolio maksimalaus paplitimo gylio EKS apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

10 lentelė. Tarpinių 1-ojo ir 2-ojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal gaubtasėklių taksonominę sudėtį ir gausą ir tarpinių 3-iojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal gaubtasėklių ir makrodumblių rodiklių verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis

1, 2

>0,83

0,83–0,28

0,27–0,19

0,18–0,14

<0,14

2

Šakotojo banguolio maksimalus paplitimo gylis

3

>0,94

0,94–0,78

0,77–0,50

0,49–0,22

<0,22

 

21. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra vidutinis rūšių skaičius mėginyje, atsižvelgiant į bendriją sudarančias rūšis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (11 lentelė). Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 57-2003 „Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose“.

 

11 lentelė. Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal zoobentoso rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius

1

>0,83

0,83–0,71

0,70–0,17

0,16–0,04

<0,04

2

Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius

2

>0,82

0,82–0,68

0,67–0,32

0,31–0,05

<0,05

3

Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius

3

>0,83

0,83–0,58

0,57–0,42

0,41–0,25

<0,25

 

22. Tarpinių 2-ojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą rodiklis yra karpinių šeimos rūšies – gružlio (Gobio gobio) vidutinis gausumas (vnt./100 m2) atitinkamais metais. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (12 lentelė). Gružlio vidutinio gausumo EKS apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

12 lentelė. Tarpinių 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį ir gausą

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa

Gružlio (Gobio gobio) vidutinis gausumas

2

>0,8

0,8–0,4

0,39–0,08

0,07–0,04

<0,04

 

V. PRIEKRANTĖS VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

23. Priekrantės vandenų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementus.

24. Priekrantės vandenų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas ir skaidrumą) apibūdinančius rodiklius: bendrąjį azotą (Nb), bendrąjį fosforą (Pb) ir vandens skaidrumą. Pagal vandens skaidrumo matavimų ir paviršinio vandens sluoksnio mėginių bendrojo azoto ir bendrojo fosforo vidutines vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertes vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (13 lentelė).

 

13 lentelė. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nb, mg/l

1, 2

<0,10

0,10–0,12

0,13–0,25

0,26–0,40

0,41–0,60

>0,60

2

Pb, mg/l

1, 2

<0,011

0,011–0,014

0,015–0,026

0,027–0,033

0,034–0,039

>0,039

3

Skaidrumas

Vandens skaidrumas, metrai

1, 2

>=? 7,2

7,1–6

5,9–5,0

4,9–3

2,9–1,8

<1,8

 

25. Priekrantės vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę, makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą, zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą.

26. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę vertinimo rodiklis yra chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė. Pagal rodiklio vidutinės vasaros periodo vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (14 lentelė). Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“.

 

14 lentelė. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė)

1, 2

>0,83

0,83–0,42

0,41–0,28

0,27–0,21

<0,21

 

27. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą rodiklis yra raudondumblio – Šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis (Huds.) maksimalus paplitimo gylis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (15 lentelė). Šakotojo banguolio maksimalaus paplitimo gylio EKS apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

15 lentelė. Priekrantės 2-ojo tipo vandens telkinio ekologinės būklės klasės pagal makrodumblių taksonominę sudėtį ir gausą

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal makrodumblių rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Šakotojo banguolio maksimalus paplitimo gylis

2

>0,90

0,90–0,75

0,74–0,45

0,44–0,25

<0,25

 

28. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra vidutinis rūšių skaičius mėginyje, atsižvelgiant į bendriją sudarančias rūšis. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (16 lentelė). Zoobentoso vidutinio rūšių skaičiaus EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 57-2003 „Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose“.

 

16 lentelė. Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Priekrantės vandens telkinių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal zoobentoso rodiklio verčių EKS

Labai gera

Gera

Vidutinė

Bloga

Labai bloga

1

Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius

1

>0,86

0,86–0,71

0,70–0,43

0,42–0,21

<0,21

2

Zoobentoso vidutinis rūšių skaičius

2

>0,83

0,83–0,67

0,66–0,33

0,32–0,17

<0,17

 

VI. DIRBTINIŲ IR LABAI PAKEISTŲ VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINIO POTENCIALO VERTINIMO KRITERIJAI

 

29. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

30. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius: nitratinį azotą (NO3-N), amonio azotą (NH4-N), bendrąjį azotą (Nb), fosfatinį fosforą (PO4-P), bendrąjį fosforą (Pb), biocheminį deguonies suvartojimą per 7 dienas (BDS7) ir ištirpusio deguonies kiekį vandenyje (O2). Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (17 lentelė).

 

17 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes

Maksimalus

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

NO3-N, mg/l

1–5

<1,30

1,30–2,30

2,31–4,50

4,51–10,00

>10,00

2

NH4-N, mg/l

1–5

<0,10

0,10–0,20

0,21–0,60

0,61–1,50

>1,50

3

Nb, mg/l

1–5

<2,00

2,00–3,00

3,01–6,00

6,01–12,00

>12,00

4

PO4-P, mg/l

1–5

<0,050

0,050–0,090

0,091–0,180

0,181–0,400

>0,400

5

Pb, mg/l

1–5

<0,100

0,100–0,140

0,141–0,230

0,231–0,470

>0,470

6

Organinės medžiagos

BDS7, mg/l

1–5

<2,30

2,30–3,30

3,31–5,00

5,01–7,00

>7,00

7

Prisotinimas deguonimi

O2, mg/l

1, 3, 4, 5

>8,50

8,50–7,50

7,49–6,00

5,99–3,00

<3,00

8

O2, mg/l

2

>7,50

7,50–6,50

6,49–5,00

4,99–2,00

<2,00

 

31. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir dinamiką), upės vientisumą ir morfologines sąlygas (krantų struktūrą) apibūdinančius rodiklius: nuotėkio dydį, upės vientisumą, upės vagos pobūdį, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimą, jo ekologinis potencialas yra maksimalus pagal hidromorfologinius kokybės elementus (18 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo, vandens telkinio ekologinis potencialas pagal hidromorfologinius kokybės elementus neatitinka maksimalaus.

 

18 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų maksimalaus ekologinio potencialo pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Erdvinė vertinimo skalė

Maksimalaus ekologinio potencialo hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas

1

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis

tyrimų vieta

Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių arba nuotėkio dydžio svyravimas dėl žmogaus veiklos poveikio (HE veiklos) yra <=?30 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu, tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).

2

Upės vientisumas

Upės vientisumas

atkarpa *

Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.

3

Morfologinės sąlygos

Krantų struktūra

Upės vagos pobūdis

atkarpa *

Kranto linija vingiuota, vagoje yra seklumų ir pagilėjimų, lemiančių srovės greičio ir grunto sudėties pokyčius.

4

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

atkarpa *

Natūralios pakrančių augmenijos (medžių) juosta dengia ne mažiau kaip 50 % vagos pakrantės ilgio.

* – upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra < 100 km2 – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km2 – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km2 – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

 

32. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal biologinių kokybės elementų rodiklius – ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą, amžinę struktūrą ir zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą.

33. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą vertinimo rodiklis yra LŽI. Pagal vidutinę metų LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (19 lentelė). LŽI apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“.

 

19 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes

Maksimalus

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra

LŽI

1–5

0,71

0,70–0,40

0,39–0,20

0,19–0,10

<0,10

 

34. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra DIUF. Pagal vidutinę metų DIUF EKS vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (20 lentelė). DIUF EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 57-2003 „Makrozoobentoso tyrimo metodika paviršinio vandens telkiniuose“.

 

20 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal zoobentoso rodiklio verčių EKS

Maksimalus

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa

DIUF

1–5

0,64

0,63–0,50

0,49–0,36

0,35–0,21

<0,21

 

35. Tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

36. Tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinį-cheminį kokybės elementą – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius: bendrąjį azotą (Nb) ir bendrąjį fosforą (Pb). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (21 lentelė).

 

21 lentelė. Tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklius

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklių vertes

Maksimalus

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nb, mg/l

1, 2

<1,30

1,30–1,80

1,81–2,30

2,31–3,00

>3,00

2

Nb, mg/l

3

<0,90

0,90–1,20

1,21–1,60

1,61–2,00

>2,00

3

Nb, mg/l*

1, 2, 3

<2,00

2,00–3,00

3,01–6,00

6,01–12,00

>12,00

4

Pb, mg/l

1, 2

<0,040

0,040–0,060

0,061–0,090

0,091–0,140

>0,140

5

Pb, mg/l

3

<0,030

0,030–0,050

0,051–0,070

0,071–0,100

>0,100

6

Pb, mg/l*

1, 2, 3

<0,100

0,100–0,140

0,141–0,230

0,231–0,470

>0,470

* pažymėtų rodiklių kriterijai taikomi vertinant labai pratakių tvenkinių (vandens apytakos koeficientas, t.y. upės metų nuotėkio tūrio ir tvenkinio tūrio santykis, K>100) ekologinį potencialą.

 

37. Tvenkinių (kurių vandens lygis nėra reguliuojamas) ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir jo dinamiką) ir morfologines sąlygas (vandens telkinio kranto struktūrą) apibūdinančius rodiklius: vandens lygio pokyčius, kranto linijos pokyčius, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimą, jo ekologinis potencialas yra maksimalus pagal hidromorfologinius kokybės elementus (22 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo, vandens telkinio ekologinis potencialas pagal hidromorfologinius kokybės elementus neatitinka maksimalaus. Tvenkinių, kurių lygis yra reguliuojamas (įrengtos hidroelektrinės), hidromorfologinių elementų rodikliai laikomi neatitinkančiais maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo.

 

22 lentelė. Tvenkinių (kurių vandens lygis nėra reguliuojamas) ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, maksimalaus ekologinio potencialo pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Maksimalaus ekologinio potencialo hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas

1

Hidrologinis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Vandens lygio pokyčiai

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis.

2

Morfologinės sąlygos

Vandens telkinio kranto struktūra

Kranto linijos pokyčiai

Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (<=? 5 % vandens telkinio kranto linijos).

3

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % vandens telkinio kranto linijos.

 

38. Tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal biologinį kokybės elementą – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę – apibūdinantį rodiklį chlorofilo „a“ vidutinę metų vertę ir maksimalią vertę. Pagal chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkį vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (23 lentelė). Chlorofilo „a“ EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“.

 

23 lentelė. Tvenkinių ir karjerų, kurie priskiriami prie dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę

 

Kokybės elementas

Rodiklis

Vandens telkinio tipas

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Maksimalus

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“ (vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis)

1–3

>0,67

0,67–0,33

0,32–0,14

0,13–0,07

<0,07

 

39. Klaipėdos sąsiaurio ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius ir biologinius kokybės elementus.

40. Klaipėdos sąsiaurio ekologinis potencialas vertinamas pagal fizikinį-cheminį kokybės elementą – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius: bendrąjį azotą (Nb) ir bendrąjį fosforą (Pb). Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno rodiklio vidutinę vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (24 lentelė).

 

24 lentelė. Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo klasės pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklius

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklių vertes

Maksimalus

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Nb, mg/l*

<0,93

0,93–1,08

1,09–1,23

1,24–1,41

>1,41

2

Nb, mg/l**

<0,42

0,42–0,67

0,68–0,81

0,82–1,00

>1,00

3

Nb, mg/l***

<0,12

0,12–0,25

0,26–0,40

0,41–0,60

>0,60

4

Pb, mg/l*

<0,059

0,059–0,080

0,081–0,136

0,137–0,312

>0,312

5

Pb, mg/l**

<0,036

0,036–0,053

0,054–0,084

0,085–0,175

>0,175

6

Pb, mg/l***

<0,014

0,014–0,026

0,027–0,033

0,034–0,039

>0,039

* – kai vandens telkinio druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai vandens telkinio druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai vandens telkinio druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

41. Klaipėdos sąsiaurio ekologinis potencialas vertinamas pagal biologinį kokybės elementą – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę – apibūdinantį rodiklį chlorofilo „a“ vidutinę vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertę. Pagal rodiklio vidutinės vasaros periodo vertės EKS vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (25 lentelė). Chlorofilo „a“ EKS apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 69-2005 „Vandens kokybė. Biocheminių parametrų matavimas. Spektrometrinis chlorofilo „a“ koncentracijos nustatymas“.

 

25 lentelė. Klaipėdos sąsiaurio ekologinio potencialo klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS

Maksimalus

Geras

Vidutinis

Blogas

Labai blogas

1

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė )*

>0,83

0,83–0,57

0,56–0,39

0,38–0,29

<0,29

2

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė )**

>0,84

0,84–0,55

0,54–0,38

0,37–0,28

<0,28

3

Chlorofilas „a“ (vidutinė vasaros periodo vertė )***

>0,83

0,83–0,42

0,41–0,28

0,27–0,21

<0,21

* – kai vandens telkinio druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** – kai vandens telkinio druskingumas 2–4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** – kai vandens telkinio druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

VII. PAVIRŠINIŲ VANDENŲ CHEMINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

42. Paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra pavojingų medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473), 1 ir 2 prieduose, didžiausios leidžiamos koncentracijos vandens telkinyje-priimtuve.

 

VIII. PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS KLASIFIKAVIMO TAISYKLĖS

 

43. Nustatant paviršinių vandens telkinių būklę, yra vertinama jų ekologinė būklė (dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių – ekologinis potencialas) ir cheminė būklė. Vandens telkinio būklė nustatoma pagal prastesnę iš jų, klasifikuojant į dvi klases: gerą arba neatitinkančią geros būklės.

44. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandens telkinių ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą. Ekologinės būklės įvertinimo pasikliovimo lygis gali būti didelis, vidutinis ir mažas.

45. Jeigu biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus ir hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai gera.

46. Jeigu tik hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, o biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

47. Jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, vertinant vandens telkinio ekologinę būklę į hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius neatsižvelgiama, išskyrus atvejį, nurodytą šios Metodikos 51 punkte.

48. Jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, o kitų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus, priklausomai nuo vandens kokybės elemento vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

48.1. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno ir biologinių, ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

48.2. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

48.3. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

48.4. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba mažesnis negu 25 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – lygus arba didesnis negu 75 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių), vandens telkinio ekologinė būklė yra labai gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

48.5. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra didesnis negu 25 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – mažesnis negu 75 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių), vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

48.6. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

49. Jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet ji atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, o kitų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

49.1. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno ir biologinių, ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

49.2. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklių vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

49.3. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

49.4. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba mažesnis negu 25 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – lygus arba didesnis negu 75 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių), vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

49.5. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra didesnis negu 25 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – mažesnis negu 75 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių), vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

49.6. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

50. Jeigu biologinių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros arba geros ekologinės būklės kriterijus, o pagal vieno arba kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes ekologinė būklė yra daugiau nei viena klase prastesnė, vandens telkinio ekologinė būklė yra viena klase prastesnė, nei ją rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas.

51. Jeigu fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros arba geros ekologinės būklės kriterijus, o pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra daugiau nei viena būklės klase prastesnė, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

51.1. jeigu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, o hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra neklasifikuotina. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad vandens telkinio būklės tyrimų duomenų imtis arba tyrimų vieta yra nereprezentatyvios, todėl turi būti kartojami vandens telkinio būklės tyrimai arba turi būti pasirenkama kita reprezentatyvi tyrimų vieta;

51.2. jeigu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, o hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas, jeigu ekologinė būklė yra daugiau kaip viena klase prastesnė pagal vieną rodiklį, arba vidutinis, jeigu ekologinė būklė yra daugiau kaip viena klase prastesnė pagal kelis rodiklius.

52. Jeigu ir biologinių, ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, bet atitinka vidutinės, blogos arba labai blogos ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinės būklė vertinama pagal šias taisykles:

52.1. jeigu ekologinės būklės klasės pagal biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes sutampa, vandens telkinio būklė yra ta, kurią esant rodo rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

52.2. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertę yra viena klase prastesnė nei pagal biologinių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

52.3. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertę yra dvejomis klasėmis prastesnė negu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

52.4. jeigu ekologinė būklė yra viena klase prastesnė pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

52.4.1. jeigu vidutinės ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

52.4.2. jeigu vidutinės ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

52.4.3. jeigu vidutinės ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka blogos ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

52.4.4. jeigu blogos ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklių vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

52.4.5. jeigu blogos ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

52.4.6. jeigu blogos ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka labai blogos ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

53. Jeigu nėra duomenų apie biologinių kokybės elementų rodiklius, vandens telkinio ekologinė būklė yra tokia, kokią esant rodo prasčiausiai būklės klasei priskirta fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra:

53.1. mažas, jeigu ekologinė būklė vertinama pagal modeliavimo rezultatus arba tik vieno fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė pagal tyrimų duomenis rodo būklę esant prastesnę;

53.2. vidutinis, jeigu bent dviejų fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės pagal tyrimų duomenis rodo būklę esant prastesnę ir patenka į tą pačią ekologinės būklės klasę.

54. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinis potencialas klasifikuojamas į maksimalų, gerą, vidutinį, blogą ir labai blogą potencialą ir nustatomas ekologinio potencialo įvertinimo pasikliovimo lygis pagal upių, ežerų ir tarpinių vandenų ekologinės būklės klasifikavimo taisykles, nurodytas 45–53 punktuose.

55. Paviršinis vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų cheminės būklės klasių – gerai arba neatitinkančiai geros būklės. Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų pavojingų medžiagų koncentracija neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos pavojingos medžiagos koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją.

 

_________________