LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VILNIAUS SENOJO MIESTO VIETOS SU PRIEMIESČIAIS KOMPLEKSO (A1610K2) DALIES, APIMANČIOS TERITORIJĄ TARP RINKTINĖS IR OLIMPIEČIŲ GATVIŲ – VILNIAUS ŽYDŲ ŠNIPIŠKIŲ SENŲJŲ KAPINIŲ VIETOS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 31812) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO
2010 m. vasario 19 d. Nr. ĮV-111
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010-02-08 teikimą Nr. (13.1)2-364:
1. T v i r t i n u pridedamą Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais komplekso (A1610K2) dalies, apimančios teritoriją tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių – Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 31812) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą).
2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas tą pačią dieną oficialiai be šio įsakymo 1 punkte nurodyto nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano (teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano) skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).
3. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti šio įsakymo 1 punkte nurodytą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos interneto tinklalapyje.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario mėn. 19 d.
įsakymu Nr. ĮV-111
1. ĮVADAS
Vilniaus senojo miesto vieta su priemiesčiais – tai kultūros paveldo objektas, kurio koduose išliko daugiasluoksnė Vilniaus istorija.
Nagrinėjama teritorija, ribojama Rinktinės ir Olimpiečių gatvėmis, reikšminga daugeliu aspektų – architektūriniu, urbanistiniu, gamtiniu, patraukli kaip Vilniaus pilių komplekso prieigos, miesto centras, Neries krantinė.
Prieš planuojant šios teritorijos tvarkymo ar vystymo kryptis, būtina išanalizuoti visas vietos vertingąsias savybes, nustatyti aiškias ir tikslias sąlygas planuojamiems darbams.
Svarbiausias rengiamo specialiojo plano tikslas – išaiškinti šios archeologinio objekto dalies apimtį, nustatyti kultūros paveldo objekto – Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos ribas.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas:
Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. Į-81 „Dėl kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. Į-387 „Dėl valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais komplekso dalies (A1610K2) – teritorijos tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių – apsaugos reikalavimų pakeitimo inicijavimo“ pakeitimo ir papildymo“.
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (A1610K2) dalies, apimančios teritoriją tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių, kurioje buvo žydų kapinių vieta, išsaugojimą.
Planavimo uždavinys: nustatyti žydų kapinių, buvusių Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (A1610K2) dalyje, apimančioje teritoriją tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių, vietos ribas ir plotą.
Plano tipas: Rengiamas specialusis planas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens, susidedantis iš žydų kapinių, buvusių Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (A1610K2) dalyje, apimančioje teritoriją tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių, vietos ribų plano.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys.
Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius.
1.2. PROJEKTAVIMO EIGA
Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. Į-81 „Dėl kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. Į-387 „Dėl valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais komplekso dalies (A1610K2) – teritorijos tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių – apsaugos reikalavimų pakeitimo inicijavimo“ pakeitimo ir papildymo“ pradėtas rengti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos (unikalus kodas 31812) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Vilniaus teritorinis padalinys pateikė:
1. KPD prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio planavimo sąlygas specialiojo planavimo dokumentams rengti;
2. KPD prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio planavimo darbų programą (užduotį);
4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento parengtas sąlygas specialiajam planui rengti (10 lapų);
5. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-04-08 aktą Nr. KPD-RM-672 (kopija), 1 bylą;
6. Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (Al610) teritorijos ribų planą (kopiją), 2 lapai.
Projektavimo darbai buvo keliais etapais.
2008 metais buvo parengta esamos būklės analizė bei specialiojo plano koncepcija. Esamos būklės analizės stadijoje:
– atlikta planuojamos teritorijos istorinės raidos, tūrinės-erdvinės kompozicijos analizė, išanalizuota turima ikonografinė bei istorinė medžiaga;
– surinkti duomenys apie pastatus, statinius įrašytus į kultūros vertybių registrą;
– susipažinta su esamais bei anksčiau rengtais vertybės apsaugos ir apskaitos dokumentais;
– įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija, susipažinta su patvirtintais ir rengiamais teritorijos planavimo dokumentais.
Remiantis esamos būklės analizės išvadomis, parengta Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių specialiojo plano koncepcija, pateikta planavimo organizatoriui. Koncepcijos siūlymai buvo apsvarstyti Kultūros paveldo departamente. Įvertinant tai, kad istoriniai planai labai netikslūs, ribos buvo pasiūlytos preliminarios, numatyta, kad sprendiniai bus patikslinti remiantis archeologinių tyrimų duomenimis.
Kadangi archeologinių tyrimų duomenys nebuvo pateikti, siekiant užtikrinti visos spėjamos žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos apsaugą, buvo nutarta šalia vertybės teritorijos įvesti fizinės apsaugos pozonį.
2009 metais, remiantis LR Vyriausybės pasitarimo 2009 05 08 protokolu Nr. 39 bei KPD Vilniaus teritorinio padalinio 2009 06 05 raštu Nr. 13.2.VI-2V-449 parengti specialiojo plano sprendiniai.
2. BENDROJI DALIS
2.1. TERITORIJOS TARP RINKTINĖS IR OLIMPIEČIŲ GATVIŲ APIBŪDINIMAS
Administracinė priklausomybė: Vilniaus miestas, Vilniaus miesto savivaldybė, Šnipiškių seniūnija.
Geografinė padėtis. Planuojama teritorija yra Vilniaus centrinėje dalyje, prie Neries ir Vilnelės santakos, Neries dešiniajame krante.
Apskaitos ir apsaugos dokumentų apžvalga.
Rengiamame specialiajame plane nagrinėjama Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (A1610K2) dalis, kurioje buvo Vilniaus žydų Šnipiškių senosios kapinės.
Vilniaus žydų Šnipiškių senosios kapinės įrašytos į kultūros vertybių registrą 2008 04 08. Teritorijos ribos apibrėžtos bei vertingosios savybės nustatytos Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-672.
Apibrėžtos vertybės teritorijos plotas – 4,45 ha. (žr. priedą 3), vertingosios savybės – reljefas, palaikai ir jų liekanos. Vertingųjų savybių pobūdis – archeologinis, istorinis, memorialinis, lemiantis reikšmingumą, svarbus.
Objekto reikšmingumo lygmuo – regioninis.
Planuojamoje teritorijoje yra Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą 2006 07 04. Šio objekto teritorija apibrėžta ir vertingosios savybės nustatytos vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-45.
Planuojama teritorija patenka į Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P (unikalus objekto kodas 16073) – Vilniaus istorinio centro apsaugos zoną.
Apsaugos reikalavimai šiai teritorijai nustatyti archeologinės vietos tipiniame apsaugos reglamente (Žin., 2002, Nr. 13-499), Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos reglamente (Žin., 2005 m., Nr. 61-2193) bei VMV 1994-06-16 potvarkiu patvirtintame dokumente „Dėl Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo reguliuojamo užstatymo zonos teritorijos ir režimo patvirtinimo“.
Nagrinėjamoje teritorijoje yra penki Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai. Visų sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita.
Ištrauka iš kadastro registro žemėlapio pateikta priede 1.
2.2. ISTORINĖS RAIDOS ANALIZĖ
(Istorinės raidos analizę paruošė dr. Gintautas Zabiela)
Specialusis planas apima Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais teritorijos šiaurinį pakraštį, esantį Neries dešiniajame krante, istoriniame Žvejų priemiestyje. Čia teritorijoje buvo dvi kapinės: žydų ir karmelitų. Apie jas žinoma iš istorinių bei ikonografinių (planų, paveikų nuotraukų) šaltinių.
Žvejų priemiesčio istorija paprastai pradedama nuo G. Brauno plano (XVI a. trečias ketvirtis), kur parodytas nemažas priemiestis su keliomis gatvėmis ir net bažnyčia. Tačiau šio plano patikimumas kelia didelių abejonių. Žymiai patikimesnis yra XVIII a. 4 dešimtmečio Fiurstenhofo planas, kuriame Žvejų priemiesčio užstatymas parodytas daugumoje tik pagal Neries upės krantą, nuo kurio nueina pora gatvelių, o sklypų gilumoje pažymėta plytinė. Panašią struktūrą rodo ir 1794 m. bei 1798 m. planai, kuriuose užstatymas parodytas į pietvakarius nuo žydų kapinių. Paskirų statinių būta ir Šv. Teresės bažnyčios aplinkoje, į šiaurės rytus nuo jos. Šiuos kartografinius duomenis patvirtino paskirų Žvejų priemiesčio vietų archeologiniai kasinėjimai, vykdyti nuo 1996 m. Jų metu į pietvakarius nuo žydų kapinių rastas XVII–XX a. kultūrinis sluoksnis, aptikta ir plytų degimo krosnių liekanų. 2007 m. Žvejų priemiesčio pietinėje dalyje aptiktas ir dar ankstyvesnis (XV a.) kultūrinis sluoksnis (K. Katalyno tyrinėjimai). XIX a. Žvejų priemiesčio raidą smarkiai pristabdė čia įrengtas Vilniaus tvirtovės tilto priedangos redutas. Nuo to laiko Žvejų priemiesčio rytinė ir šiaurinė dalys pasuko karinio miestelio raidos kryptimi (truko iki XX a. vidurio), pačiam priemiesčiui palikdami tik vakarinę teritorijos dalį.
Senosios žydų kapinės Šnipiškėse
Nurodoma, kad kapinės įkurtos 1487 m., tačiau sinagoga pastatyta tik 1573 m., o pirmasis kapines minintis dokumentas yra išlikęs tik iš 1592 m. Kapinių teritorija buvo plečiama joms perkant gretimus sklypus. Išsamesnė žydų kapinių raidos istorija pateikta 1935 m. Vilniuje išleistoje knygoje apie jas (hebrajų kalba, naudotasi prof. D. E. Fishmano vertimu), V. Girininkienės knygoje „Vilniaus kapinės (Vilnius, 2004) bei 2007 m. Lietuvos istorijos instituto parengtoje istorinėje pažymoje apie šias kapines (autoriai E. Meilus (istorija iki XIX a.) bei V. Jogėla (XIX–XX a. kapinių istorija)). XIX a. pradžioje kapinės jau buvo užpildytos, tad jau 1817 m. perspektyviniame Vilniaus plane buvo nurodyta jų nauja vieta Antakalnyje (kur jos vėliau ir buvo įsteigtos). Šnipiškių kapinės uždarytos 1831 m. (nurodomas paskutinis palaidotasis rabinas Š. Macas), kuomet jų pietvakarinėje dalyje buvo įrengtas Vilniaus tvirtovės redutas (pati tvirtovė panaikinta 1878 m.). Vėliau iki pat kapinių oficialaus panaikinimo 1948 m. jų teritorija po truputį kito mažėdama. 1940 m. jos užėmė 3,2552 ha plotą. Uždarytų kapinių ribos koreguotos urbanizuojamoje vakarinėje ir pietinėje dalyse, o šiaurinėje ir rytinėje dalyse jos išliko daugmaž stabilios. 1955 m. panaikinus kapines prasidėjo jų antžeminių dalių naikinimas, o statant Sporto rūmus (atidaryti 1971 m.) gilių žemės kasimo darbų vietose buvo sunaikinta ir nemaža dalis pačių kapų. Tuo metu buvo panaikintos ir bet kokios paviršinės kapinių ribos, o pačių kapinių buvimo faktas nutylimas. Viešai apie čia esančias kapines vėl prabilta po 1996 m. žvalgomųjų archeologinių kasinėjimų jų spėjamoje teritorijoje (vadovas R. Žukovskis), kuomet aptikta ir nesuardytų kapų. Tačiau kapinių užimamu plotu bei jų ribomis nesidomėta iki 2005 m.
Gausiausia ikonografinė medžiaga apie Šnipiškių žydų kapines yra planai. Šių kapinių ribos pažymėtos šiuo metu žinomuose 1952 m. (VAA F.1036 A.ll, b.157, 1.161 (rusų kalba)), 1938 m. (spausdintas (lenkų k.)), 1935 m. (skelbtas I. Klausnerio minėtoje knygoje (hebrajų kalba); 1836 m. (LVIA, f. 378, a. BS 1831, b.2556a, I. 783-784 (rusų k.)), 1832 m. (LVIA, f. 1135, a. 4, b. 424,1. 10 (rusų k.)), 1824 m. (LVIA, f. 378, a. BS 1824, b. 848, I. 3-4 (rusų k.)), 1816 m. (LVIA, f. 1135, a. 23, b. 65,1. 16, 18, 31, 32 (rusų k.)), 1807 m. (LVIA, f. 1135, a.23, b. 65,1. 25 (rusų k.)) planuose. 1933 m. ir 1808 m. žydų kapinių ribas žyminčių planų originalų buvimo vietos nežinomos, iki šiol naudojamasi tik jų savo laiku padarytomis kopijomis.
Papildomi ikonografiniai šaltiniai apie Šnipiškių žydų kapines yra 1944 m. liepos 9 d. Vokietijos karinių oro pajėgų daryta Vilniaus aerofotonuotrauka, kurios pakraštyje matyti šių kapinių vaizdas, bei 1912 m. S. Prokudino-Gorskio fotografuotas šių kapinių vaizdas nuo Pilies kalno. Pirmojo šaltinių originalo saugojimo vieta nežinoma, 1912 m. nuotrauka saugoma JAV Kongreso bibliotekos Spaudinių ir fotografijų skyriuje LOT 10337, Nr. 10 (Vašingtonas). Nors 1944 m. aerofotonuotraukos autentiškumas neabejotinas, ją naudoti kaip pagrindą Šnipiškių žydų kapinių ribų lokalizacijai neleidžia jos turimos kopijos maža skiriamoji geba.
Turimi duomenys apie Šnipiškių žydų kapines nėra reikiamai susisteminti (ypač jų kartografinė dalis, kuri iki šiol nei nuosekliai surinkta, nei deramai istoriškai įvertinta). Tokia padėtis neleidžia kalbėti apie tikslesnes šių kapinių ribas pagal kartografijos duomenis, kas buvo patvirtinta ir tarptautinės ekspertų komisijos 2007 m. gegužės mėnesį (punktas 1). Tokia išvada sąlygota paprasto fakto, kad tolstant nuo mūsų dienų į praeitį planų tikslumas mažėja, ko pasekoje mažėja ir jų tarpusavio tapatinimo bei užklojimo ant dabartinio topografinio pagrindo patikimumas. Esamoje medžiagos apie Šnipiškių žydų kapines pažinimo stadijoje įmanomas tik vienas labai apytikslis jos teritorijos ribų apibrėžimas apjungiant į vieną visumą skirtingų planų nurodomą jų teritoriją ir tokiu būdu ją maksimaliai išplečiant. Tas padaryta Paveldo vertinimo tarybos patvirtintame šių kapinių plane. Tikslesnes Šnipiškių žydų kapinių ribas galima nustatyti tik archeologinių tyrinėjimų metu.
Karmelitu kapinės
Specialiuoju planu apimamos teritorijos rytinėje dalyje yra Šnipiškių karmelitų kapinių vieta, kurios tikslesnės ribos irgi tebėra nežinomos. Šiomis kapinėmis niekas iki šiol specialiai nesidomėjo. Turimais rašytinių šaltinių duomenimis karmelitai 1720 m. priešais Vilnios žiotis pasistatė šv. Teresės medinę bažnyčią, kurią 1739 m. Oginskiai perstatė į mūrinę. Prieš 1837 m. bažnyčia buvo uždaryta, nes 1837 m. patvinusios Neries vanduo nugriovė jos pusę. 1844 m. matomos bažnyčios liekanos panaikintos. Vėliau jos vietoje stovėjo tik koplytėlė. Karmelitų kapinės buvo šalia šios bažnyčios. Jų liekanos buvo matomos ir po 1844 m., tačiau išnyko greičiausiai iki XX a.
Šnipiškių karmelitų kapinių ribas galime išskirti 1807, 1808 m., 1816 m., 1832 m., 1840 m., 1859 m. planuose. Po 1859 m. šios kapinės planuose nebežymimos. Papildoma medžiaga yra 1837 m. tapytas J. Racinskio paveikslas, kuriame matoma Šv. Teresės bažnyčia. Pagal turimus duomenis Šnipiškių karmelitų kapinės buvo nedidelės, šliejosi prie rytinės žydų kapinių ribos jų pietrytinėje dalyje. Nežinant tikslesnių žydų kapinių ribų be archeologinių tyrinėjimų neįmanoma tiksliau lokalizuoti ir karmelitų kapinių, nes visi XIX a. pirmos pusės jų ribas vaizduojantys žemėlapiai yra labai netikslūs.
3. VERTYBĖS TERITORIJOS IR APSAUGOS ZONOS RIBŲ PLANO PROJEKTAS
Specialiojo plano sprendiniai grindžiami:
– Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-672 apibrėžta vertybės teritorija;
– istorinių planų analizės medžiaga;
– LR Vyriausybės 2009 05 08 pasitarimo protokolo Nr. 39, punktu 1. Rengiant sprendinius remiamasi šiais teisiniais dokumentais:
– LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ( Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571);
– LR Teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617);
– nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis (Žin., 2005, Nr. 81-2973);
– nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklėmis (Žin., 2006; Nr. 61/2197).
Vertybės teritorija:
Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos (unikalus objekto kodas 31813) vertybės teritorija apima Vertinimo tarybos akte Nr. KPD-RM-672 apibrėžtą teritoriją, tikslinamos ribos vakarų ir pietų pusėje.
Tikslinimas pagrįstas istorinių planų analize bei dabartinių Vilniaus plano struktūrinių elementų (kadastrinių sklypų, gatvių, žalių plotų) ribomis.
Ribos tikslinamos vakarinėje dalyje, vertybės teritorijos ribą sutapdinant su Rinktinės gatvės trasa, bei pietvakarinėje dalyje, sutapdinant su kadastrinio sklypo Nr. 01010033 0910 rytine riba.
Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos plotas – 46 460 m2
Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis;
Siekiant specialiojo plano sprendiniais užtikrinti Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos išsaugojimą, remiantis ikonografinės medžiagos analize, greta vertybės teritorijos nustatomas apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonis.
Šis pozonis nustatomas rytų, vakarų ir pietvakarių pusėje. Šiose planuojamos teritorijos dalyse nustatytos ryškiausios istorinių planų paklaidos (žr. esamos būklės analizės brėžinius). Kadangi turima ikonografinė medžiaga labai netiksli ir planuojama teritorija nuo XIX a. labai pakitusi, apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ribos nustatytos taip, kad apimtų visą teritoriją, kuri skirtingų metų istoriniuose planuose žymima kaip Žydų senųjų kapinių vieta bei tuos plotus, kuriuose archeologinių tyrimų metu buvo aptikti palaidojimai.
Apsaugos zonos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio plotas – 36 018 m2
Koordinuotos Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos bei apsaugos nuo fizinio poveikio teritorijos ribos pateiktos brėžinyje SP-35(2006)P.l.
Aiškinamąjį raštą parengė arch. Giedrė Filipavičienė
TVIRTINU
Viršininkė
............... Laura Nalivaikienė
2010 m. vasario 8 d.
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO
PATIKRINIMO AKTAS NR. TP1-174
| Tikrinanti institucija - |
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT- 09311 Vilnius. |
| Tikrinamasis dokumentas - |
Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais komplekso (A1610K2) dalies, apimančios teritoriją tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių – Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 31812) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas -teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Planavimo rūšis -specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybės įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės lygmens. |
| Planavimo organizatorius - |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas – Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys, Šnipiškių g. 3, LT- 09309, Vilnius. |
| Dokumento rengėjas - |
VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT- 09309 Vilnius. PV KPD atest. Nr. 0682, AM A032. |
| Tikrinimui pateikti dokumentai - |
Kultūros vertybės teritorijos esamos būklės analizė, teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). |
| Patikrinimo apibendrinimas - |
Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. |
| Patikrinimo išvada - |
Teigiama. |
| Siūlymas tvirtinančiai institucijai - |
Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais komplekso (A1610K2) dalies, apimančios teritoriją tarp Rinktinės ir Olimpiečių gatvių – Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 31812) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą -teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą siūloma tvirtinti. |
PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą
| Dokumentą patikrino: |
Teritorijų planavimo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Čiočienė, tel. (85) 272 34 82 |