LIETUVOS RESPUBLIKOS

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2010 m. sausio 21 d. Nr. XI-666
Vilnius

(Žin., 1995, Nr. 104-2322; 1997, Nr. 20-449, Nr. 66-1601; 1998, Nr. 25-635;
2000, Nr. 83-2511; 2004, Nr. 171-6296; 2007, Nr. 77-3048; 2008, Nr. 137-5373)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, jei kiti specialieji biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomoms biudžetinėms įstaigoms šis įstatymas taikomas tiek, kiek šių fondų ir iš jų išlaikomų biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

2 straipsnis. Biudžetinės įstaigos samprata

1. Biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.

2. Pagal savo prievoles biudžetinė įstaiga atsako tik savo lėšomis. Jeigu biudžetinės įstaigos prievolėms padengti lėšų nepakanka, prievolės padengiamos biudžetinės įstaigos savininko lėšomis neviršijant biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka naudojamo, valdomo ir disponuojamo turto vertės.

3. Biudžetinė įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), šiuo ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais ir savo nuostatais.

4. Biudžetinės įstaigos interneto svetainėje turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija.

3 straipsnis. Biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos

1. Biudžetinė įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja biudžetinės įstaigos nuostatams ir jos veiklos tikslams.

2. Biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą. Biudžetinė įstaiga teisės aktų nustatytais atvejais gali įgyti civilines teises ir pareigas per biudžetinės įstaigos savininką ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

3. Biudžetinė įstaiga gali steigti filialus Lietuvos Respublikoje.

4. Biudžetinei įstaigai draudžiama:

1) būti kitų juridinių asmenų dalyve;

2) steigti atstovybes;

3) užtikrinti kitų asmenų prievolių vykdymą.

4 straipsnis. Biudžetinės įstaigos savininkas

1. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra savivaldybė.

2. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės taryba. Toliau šiame įstatyme biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės taryba vadinamos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.

3. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos:

1) tvirtina biudžetinės įstaigos nuostatus;

2) priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą;

3) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo;

4) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo ar likvidavimo;

5) priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos filialo steigimo ir jo veiklos nutraukimo;

6) skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;

7) sprendžia kitus šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir biudžetinės įstaigos nuostatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

4. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų sprendimai turi būti įforminami raštu.

5. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos savivaldybei, o biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas turtas – savivaldybės nuosavybėn įstatymų nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, kai yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas perimti ir Vyriausybės nutarimas perduoti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas bei turtą, išskyrus atvejus, kai funkcijoms ar savininko teisėms ir pareigoms perduoti priimamas atskiras įstatymas arba yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas perimti ir Vyriausybės nutarimas perduoti savivaldybei biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomą turtą savivaldybei valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

6. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei, o biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas turtas – valstybės nuosavybėn, kai yra priimtas savivaldybės tarybos sprendimas perduoti ir Vyriausybės nutarimas perimti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas bei turtą. Tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka teismas pripažino, kad savivaldybė nevykdė įstatymų nustatytų funkcijų, su šių funkcijų vykdymu susijusios biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos gali būti perduotos valstybei, o biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas turtas – valstybės nuosavybėn Vyriausybės nutarimu (be savivaldybės tarybos sprendimo). Vyriausybės nutarime taip pat turi būti nurodyta valstybės valdymo institucija, įgyvendinsianti šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas.

7. Valstybės valdymo institucijos – iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teisės ir pareigos ir biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomas turtas gali būti perduoti kitai biudžetinės įstaigos savininko teises įgyvendinančiai institucijai įstatymų nustatytoms funkcijoms įgyvendinti, kai yra Vyriausybės nutarimas perduoti tai Vyriausybės įgaliotai institucijai įgyvendinti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas ir valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise biudžetinės įstaigos turtą. Savivaldybės biudžetinei įstaigai patikėjimo teise perduotas turtas savivaldybių funkcijoms įgyvendinti gali būti savivaldybės tarybos sprendimu perduotas kitai biudžetinei įstaigai pagal įstatymus valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise.

8. Sprendimas dėl biudžetinės įstaigos savininko teisių ir pareigų bei turto perdavimo turi būti priimtas ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki finansinių metų pabaigos.

9. Savininko teises ir pareigas įgyvendinsianti institucija, priėmusi sprendimą dėl savininko teisių ir pareigų bei turto perėmimo, pakeičia biudžetinės įstaigos nuostatus.

II SKYRIUS

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS STEIGIMAS, ĮREGISTRAVIMAS IR VALDYMAS

5 straipsnis. Biudžetinės įstaigos steigimas

1. Valstybės funkcijoms įgyvendinti steigiama iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, savivaldybės funkcijoms įgyvendinti – iš savivaldybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga.

2. Iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.

3. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomą biudžetinę įstaigą sprendimu steigia savivaldybės taryba.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytuose teisės aktuose, kuriais steigiama biudžetinė įstaiga, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) biudžetinės įstaigos pavadinimas ir buveinė;

2) biudžetinės įstaigos steigimo tikslas;

3) biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

6 straipsnis. Biudžetinės įstaigos nuostatai

1. Biudžetinės įstaigos nuostatai yra dokumentas, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje.

2. Biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos:

1) pavadinimas;

2) teisinė forma – biudžetinė įstaiga;

3) savininkas;

4) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija;

5) veiklos laikotarpis, jei jis ribotas;

6) priskirtos funkcijos ir veiklos tikslai – aiškiai ir išsamiai nurodoma veiklos sritis ir rūšys;

7) vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka;

8) kiti biudžetinės įstaigos organai, jei pagal kitus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai sudaromi, šių organų sudarymo tvarka ir kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka;

9) šaltinis, kuriame skelbiami vieši pranešimai;

10) nuostatų keitimo tvarka.

3. Biudžetinės įstaigos nuostatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.

4. Steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama biudžetinė įstaiga, nurodyta savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatus pasirašo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo.

5. Pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Pakeistus biudžetinės įstaigos nuostatus pasirašo savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vardu veikiantis asmuo arba savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo. Pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Pakeitus nuostatus, kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais Juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatai ir nurodyti jų pakeitimai.

6. Biudžetinės įstaigos nuostatus ir pakeistus nuostatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.

7 straipsnis. Biudžetinės įstaigos įregistravimas

1. Biudžetinė įstaiga laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

2. Biudžetinei įstaigai įregistruoti Juridinių asmenų registre pateikiami patvirtinti steigiamos biudžetinės įstaigos nuostatai, teisės aktas dėl biudžetinės įstaigos steigimo ir kiti teisės aktų nustatyti dokumentai.

8 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys

Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, Juridinių asmenų registre nurodoma:

1) duomenys apie savininką;

2) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

3) vadovo įgaliojimų pradžios ir pabaigos datos;

4) biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

5) kiti teisės aktų nustatyti duomenys.

9 straipsnis. Biudžetinės įstaigos valdymas

1. Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Biudžetinės įstaigos vadovas pareigas pradeda eiti nuo jo priėmimo į pareigas dienos. Apie biudžetinės įstaigos vadovo priėmimą į pareigas ar atleidimą iš pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

2. Biudžetinės įstaigos vadovo pareigos:

1) organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos;

2) užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų;

3) nustatyta tvarka priimti ir atleisti biudžetinės įstaigos darbuotojus;

4) tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus;

5) garantuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;

6) užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą biudžetinės įstaigos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą.

3. Biudžetinės įstaigos vadovas gali turėti ir kitų jam biudžetinės įstaigos nuostatuose arba kituose teisės aktuose nustatytų pareigų.

III SKYRIUS

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS TURTAS. BUHALTERINĖ APSKAITA, FINANSINIŲ IR BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ RINKINIAI. AUDITAS

10 straipsnis. Biudžetinės įstaigos turtas

1. Biudžetinės įstaigos savininko jai perduotas ir biudžetinės įstaigos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso biudžetinės įstaigos savininkui, o biudžetinė įstaiga šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Biudžetinės įstaigos lėšų šaltiniai gali būti:

1) valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybės biudžeto asignavimai;

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos;

3) kitos teisėtai gautos lėšos.

3. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga naudoja Vyriausybės, o iš savivaldybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai

Biudžetinės įstaigos buhalterinė apskaita organizuojama ir finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Biudžetinės įstaigos auditas

1. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos ir iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.

2. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos veiklos ir išorės finansinį auditą atlieka savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba).

3. Biudžetinės įstaigos vidaus auditas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.

IV skYRIUs

BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS PERTVARKYMAS IR PABAIGA

13 straipsnis. Biudžetinės įstaigos pertvarkymas

Biudžetinė įstaiga negali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

14 straipsnis. Biudžetinės įstaigos reorganizavimas

1. Biudžetinė įstaiga reorganizuojama Civiliniame kodekse nustatytais jungimo ar skaidymo būdais. Biudžetinė įstaiga gali būti reorganizuojama arba dalyvauti reorganizavime tik tada, jei įstatymų nustatyta tvarka nėra įgijusi reorganizuojamos, reorganizavime dalyvaujančios, likviduojamos biudžetinės įstaigos teisinio statuso.

2. Reorganizuojant iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomą biudžetinę įstaigą, reorganizavime gali dalyvauti tik iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos.

3. Reorganizuojant iš savivaldybės biudžeto išlaikomą biudžetinę įstaigą, reorganizavime gali dalyvauti tik iš tos pačios savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos.

4. Iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint Vyriausybės sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

5. Kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą.

6. Biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų apraše turi būti nurodyta:

1) kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šias biudžetines įstaigas;

2) reorganizavimo būdas, pasibaigiančios biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos;

3) momentas, nuo kurio pasibaigiančios biudžetinės įstaigos teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo veiksiančiai biudžetinei įstaigai;

4) po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos.

7. Apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą turi būti viešai paskelbta visų reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba paskelbta vieną kartą ir pranešta raštu visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams. Pranešime turi būti nurodyta:

1) šio straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija;

2) kur ir nuo kada galima susipažinti su biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatų projektais ir reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų praėjusių trejų finansinių metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais, finansinės būklės ataskaitomis ir žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitomis.

8. Biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų parengimą dieną turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui.

9. Nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos teisinį statusą.

10. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditorius turi teisę reikalauti prievolę nutraukti ar ją įvykdyti prieš terminą, taip pat atlyginti nuostolius, jei tai numatyta sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad prievolės įvykdymas dėl reorganizavimo pasunkės, ir jei kreditoriaus reikalavimu biudžetinė įstaiga papildomai neužtikrino prievolių įvykdymo. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditorius savo reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per 60 dienų nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą pirmos dienos. Reorganizuojamos biudžetinės įstaigos kreditoriai turi teisę susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatų projektais, taip pat visų reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų praėjusių trejų finansinių metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniais, finansinės būklės ataskaitomis ir žemesniojo lygio biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitomis. Kiekvienas biudžetinės įstaigos kreditorius turi teisę gauti visų šioje dalyje išvardytų dokumentų kopijas.

11. Sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo arba viešo paskelbimo, kai apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą paskelbta vieną kartą ir apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą raštu pranešta visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams, dienos.

12. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima ir kartu tvirtina biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą ir po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatus kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu biudžetinė įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą biudžetinės įstaigos nuostatai nesikeičia, jų pakartotinai tvirtinti nereikia.

13. Sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimą įrodantis dokumentas turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai į Juridinių asmenų registrą įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos biudžetinės įstaigos nuostatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą biudžetinių įstaigų pakeisti nuostatai. Jeigu biudžetinės įstaigos nuostatai šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais iš naujo netvirtinami, Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas pranešimas apie tai, kad visos reorganizavimo sąlygų apraše nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar reorganizavimo sąlygų apraše nurodytos aplinkybės.

15. Reorganizuota biudžetinė įstaiga pasibaigia nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos.

15 straipsnis. Biudžetinės įstaigos likvidavimas

1. Biudžetinė įstaiga gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

2. Kai sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, sprendimas gali būti priimtas tik tada, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos veiklą ar savivaldybės tarybos sprendimas nutraukti iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos veiklą.

3. Sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą priėmusi savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, teismas arba Juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jo iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą, privalo paskirti likvidatorių arba sudaryti likvidacinę komisiją.

4. Likvidatoriumi arba likvidacinės komisijos pirmininku paprastai yra skiriamas biudžetinės įstaigos vadovas.

5. Jeigu biudžetinė įstaiga įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 90 dienų iki nustatyto laikotarpio pabaigos, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių ar sudaryti likvidacinę komisiją arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti biudžetinės įstaigos nuostatus. Jeigu šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama biudžetinė įstaiga, sprendimas pratęsti šį biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį gali būti priimamas gavus išankstinį Vyriausybės sutikimą, kai biudžetinė įstaiga yra išlaikoma iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų, ar išankstinį savivaldybės tarybos sutikimą, kai biudžetinė įstaiga yra išlaikoma iš savivaldybės biudžeto.

6. Jeigu savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nepriima sprendimo pratęsti biudžetinės įstaigos veiklos laikotarpį ir nepaskiria likvidatoriaus arba nesudaro likvidacinės komisijos, biudžetinės įstaigos vadovas ar Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad jis paskirtų biudžetinės įstaigos likvidatorių arba sudarytų likvidacinę komisiją.

7. Apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą turi būti viešai paskelbta nuostatuose nustatyta tvarka ir nuostatuose nurodytame šaltinyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą nuostatuose nurodytame šaltinyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

1) biudžetinės įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

2) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą biudžetinę įstaigą;

3) sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą priėmimo diena. Kai sprendimą priima teismas, taip pat turi būti nurodoma sprendimo įsiteisėjimo diena;

4) duomenys apie likvidatorių ar likvidacinę komisiją, jų įgaliojimų pradžios ir pabaigos datos.

8. Apie biudžetinės įstaigos likvidavimą pranešama Juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti biudžetinę įstaigą priėmimo dienos ji įgyja likviduojamos biudžetinės įstaigos statusą, kurio netenka ją likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti.

9. Likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos biudžetinės įstaigos kreditorių reikalavimus, biudžetinei įstaigai skirti, bet nepanaudoti valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto asignavimai grąžinami į atitinkamą biudžetą, o kitas turtas perduodamas savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė (kai likviduojama iš valstybės biudžeto ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga) arba savivaldybės taryba (kai likviduojama iš savivaldybės biudžeto išlaikoma biudžetinė įstaiga) nenustato kitaip.

16 straipsnis. Likvidatoriaus arba likvidacinės komisijos kompetencija

1. Nuo paskyrimo dienos likvidatorius arba likvidacinė komisija turi biudžetinės įstaigos vadovo teises ir pareigas.

2. Be kitų šiame įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, likvidatorius arba likvidacinė komisija privalo:

1) pranešti Juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti biudžetinę įstaigą, pateikti sprendimo įrodymo dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių arba likvidacinę komisiją;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios biudžetinės įstaigos balansą;

3) baigti vykdyti biudžetinės įstaigos prievoles, atsiskaityti su kreditoriais;

4) pateikti reikalavimus biudžetinės įstaigos skolininkams;

5) perduoti likusį biudžetinės įstaigos turtą šio įstatymo nustatyta tvarka;

6) sudaryti biudžetinės įstaigos likvidavimo aktą;

7) perduoti dokumentus saugoti teisės aktų nustatyta tvarka;

8) pateikti Juridinių asmenų registrui biudžetinės įstaigos likvidavimo aktą ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduojamai biudžetinei įstaigai išregistruoti.“

2 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

1. Biudžetinių įstaigų, įsteigtų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, steigimo dokumentai galioja tiek, kiek neprieštarauja Civiliniam kodeksui, šiam ir kitiems įstatymams.

2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įsteigtos valstybės biudžetinės įstaigos ir savivaldybių biudžetinės įstaigos laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, be atskiro perregistravimo.

3. Įsigaliojus šiam įstatymui, institucijos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlikusios valstybės biudžetinių įstaigų ir savivaldybių biudžetinių įstaigų steigėjo funkcijas, laikomos biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.

4. Biudžetinės įstaigos, dėl kurių steigimo, pertvarkymo, reorganizavimo ir likvidavimo sprendimai priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat biudžetinės įstaigos, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos įgijusios reorganizuojamos biudžetinės įstaigos ar dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos teisinį statusą, steigiamos, pertvarkomos, reorganizuojamos ir likviduojamos pagal biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą reglamentuojančius teisės aktus, galiojusius iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 5 ir 6 dalis, įsigalioja
2010 m. balandžio 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnis iki 2011 m. gruodžio 31 d. netaikomas valstybinėms aukštosioms mokykloms.

4 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė iki 2010 m. vasario 1 d. parengia ir pateikia Seimui biudžetinių įstaigų veiklą reglamentuojančių įstatymų, kuriuos reikia suderinti su šio įstatymo nuostatomis, pakeitimo įstatymų projektus.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima ir pakeičia kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ