LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 2008 M. RUGSĖJO
10 D. ĮSAKYMO Nr. 3-327 „DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO LAIVYBOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. 3-442
Vilnius
P a k e i č i u Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 109-4169):
1. Papildau 5 punktą šia sąvoka:
2. Išdėstau 13 punktą taip:
„13. Laivui atvykstant laivo kapitonas arba laivo agentas užsako vilkikus ir švartuotojus tas paslaugas teikiančiose įmonėse, o locmaną užsako per Uosto dispečerinę, nurodydamas laivo švartavimo vietą, suderintą su uosto žemės naudotoju, pas kurį krovos darbams atvyksta laivas, vilkimo ir švartavimo paslaugas atliksiančių įmonių pavadinimus.“
3. Išdėstau 16 punktą taip:
„16. Laivą peršvartuojant arba jam išplaukiant, ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki operacijos pradžios, suderinęs su LET operatoriumi ir uosto žemės naudotoju, pas kurį krovos darbams atvyksta laivas, laivo kapitonas arba laivo agentas užsako vilkikus ir švartuotojus tas paslaugas teikiančiose įmonėse, o locmaną – per Uosto dispečerinę, nurodydamas laivo stovėjimo vietą, švartavimo ir vilkimo paslaugas teiksiančių įmonių pavadinimus. Laivo kapitonui arba laivo agentui laiku neužsakius šių paslaugų, pretenzijos dėl laivo prastovos teikiamos laivą agentuojančiai įmonei. Jei dėl blogų meteorologinių sąlygų uosto kapitono sprendimu yra atidedamas laivo išplaukimas, laivo kapitonas arba laivo agentas turi pateikti Uosto dispečerinei prašymą dėl laivo stovėjimo uoste.“
4. Išdėstau 83 punktą taip:
5. Išdėstau 85 punktą taip:
„85. Uosto krantinės naudotojui norint pastatyti laivą ne prie savo uosto žemės nuomos sutartyje nurodytos krantinės, nėra būtina uosto kapitonui pateikti išankstinio krantinės inžinerinių tinklų savininko sutikimo. Uosto krantinės naudotojas, turintis krantinėje inžinerinius tinklus, gali reikalauti apmokėti tik už faktiškai suteiktas laivams paslaugas ir aprūpinimą pagal laivo kapitono pateiktas paraiškas. Uosto krantinės naudotojas, užsakęs ir pasinaudojęs krantinėje esančiais inžineriniais tinklais, privalo už faktiškai suteiktas paslaugas apmokėti inžinerinių tinklų savininkui.“
6. Išdėstau 88 punktą taip:
„88. Jei uosto žemės naudotojui, turinčiam teisę naudotis hidrotechniniais statiniais, laivo krovai yra reikalinga ilgesnė (didesnės grimzlės) krantinė, nei yra nurodyta jo uosto žemės nuomos sutartyje, pagal tokio uosto žemės naudotojo prašymą Uosto direkcija pagal kompetenciją užtikrina jam galimybę pasinaudoti šalia naudojamos krantinės esančios krantinės dalimi, kurios reikia laivui saugiai pakrauti (iškrauti). Esant būtinumui švartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijas taip, kad būtų naudojama ir kito uosto žemės naudotojo teritorijos dalis, uosto žemės naudotojas, kurio teritorija bus naudojama, neturi teisės kliudyti prišvartuoti laivą ir vykdyti krovos operacijas.“
7. Išdėstau 94 punktą taip:
„94. Krantinę, reikalingą laivui švartuotis, stovėti ir atsišvartuoti, ruošia uosto žemės naudotojas, pas kurį krovos darbams atvyksta laivas, vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, Laivų švartavimo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste taisyklėmis, patvirtintomis valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 347 (Žin., 2000, Nr. 108-3465), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechnikos statinių eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 108-3467). Priešais švartuojamo (atšvartuojamo) laivo priekį ir laivagalį, ne mažiau kaip 25 metrų atstumu į abi puses, krantinėje neturi būti kranų, mechanizmų, statinių, už kurių gali užkliūti laivas.“
8. Išdėstau 95 punktą taip:
9. Išdėstau 118.22 punktą taip: