LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ASVEJOS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO PATVIRTINIMO
2009 m. gegužės 21 d. Nr. D1-278
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 5, 6 dalimis ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484; 2005, Nr. 150-5481) 1.31 punktu:
1. Tvirtinu Asvejos regioninio parko tvarkymo planą (pridedama)[1].
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos per 15 darbo dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti įregistruoti Asvejos regioninio parko tvarkymo planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, per mėnesį nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Asvejos regioninio parko tvarkymo planą atitinkamoms suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėms;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2009 m. gegužės 21 d.
įsakymu Nr. D1-278
ASVEJOS REGIONINIO PARKO TVARKYMO PLANO AIŠKINAMOJO RAŠTO PAGRINDINIAI TEIGINIAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asvejos regioninio parko tvarkymo plano (toliau – Tvarkymo planas) sprendinius sudaro tekstinė dalis (aiškinamojo rašto pagrindiniai teiginiai) ir grafinė dalis (tvarkymo plano brėžinys).
2. Tvarkymo plano tikslai yra šie:
II. TERITORIJOS TVARKOMASIS ZONAVIMAS
3. Tvarkymo plane pagal Saugomų teritorijų tipinius apsaugos reglamentus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 (Žin., 2004, Nr. 131-4704), nustatomos šios kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupės:
3.1. konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.1.1. rezervatinių miškų, pelkių ir pievų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma reguliuojamos apsaugos (KMr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2. miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.2.1. ekosistemų apsaugos miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo (MEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.2.2. rekreacinių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (miško parkų, MRe) ir intensyvaus pritaikymo (poilsio parkų, MRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.2.3. apsauginių miškų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma specializuoto apsauginio ūkininkavimo (MAs) ir bendrojo apsauginio ūkininkavimo (MAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.3. žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.3.1. rekreacinių agrarinių teritorijų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus pritaikymo (ŽRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4. kitos (gyvenamosios ir visuomeninės) paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.4.1. kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma kraštovaizdžio atnaujinamojo tvarkymo (GEr) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.4.2. rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus (palaikomojo) tvarkymo (GRe) ir intensyvaus (formuojančiojo) tvarkymo (GRi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4.3. apsauginių teritorijų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe) ir sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.4.4. rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos (NRe) ir urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonos;
3.5. vandens ūkio tikslinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos:
3.5.1. ekosistemas saugančių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma išsaugančio ūkininkavimo (VEk) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
3.5.2. rekreacinių vandenų kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje nustatoma ekstensyvaus rekreacinio pritaikymo (VRe) kraštovaizdžio tvarkymo zona;
III. GAMTOS APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
4. Pagrindinės Asvejos regioninio parko gamtos apsaugos kryptys yra:
4.1. regioninio parko ekosistemos stabilumo ir geros ekologinės būklės užtikrinimas, gamtinio karkaso ekologinio potencialo stiprinimas, mažinant antropogeninį poveikį ir didinant ekosistemos natūralumą;
5. Siekiant užtikrinti Asvejos regioninio parko gamtinės ekosistemos stabilumą ir gerą ekologinę būklę, stiprinti gamtinio karkaso ekologinį potencialą, numatoma:
5.1. siekti vietinės taršos sumažinimo, iškeliant sąvartynus ir išgyvendinant atliekų užkasimą, skatinant ir propaguojant ekologišką ūkininkavimą regioniniame parke bei aplinkinėse teritorijose, nutekamųjų vandenų valymo technologijų diegimą miestuose, miesteliuose ir kaimuose ar atskirose sodybose, katilinių modernizavimą, ekologiškų (aplinką ir žaliavas tausojančių) technologijų diegimą vietos gamybos įmonėse, atliekų surinkimą, apleistų gamybinių kompleksų likvidavimą;
5.2. skatinti natūralaus hidrologinio režimo ir hidrologinio tinklo atkūrimą melioruotose teritorijose. Siekiant šio tikslo, rekomenduojama:
5.2.1. regioniniame parke nevykdyti naujų melioracinių projektų, išskyrus priemones, reikalingas natūraliam hidrologiniam režimui atkurti;
5.3. skatinti miškų įveisimą ir želdinių formavimą nuskurdintose agrarinėse teritorijose, išskyrus atvejus, jeigu tai:
5.3.1. pažeistų arba sunaikintų vertingas buveines ir augavietes arba ženkliai pablogintų sąlygas biologinei įvairovei tarpti;
5.3.2. ženkliai sumažintų kraštovaizdžio įvairovę, erdvinį raiškumą ir estetinę vertę, pablogintų kraštovaizdžio apžvalgos sąlygas nuo pažintinio turizmo maršrutų ir apžvalgos aikštelių;
5.4. stiprinti ekosistemų apsaugos funkcijas miškuose. Siekiant šio tikslo, ūkininkaujant regioninio parko miškuose rekomenduojama:
5.4.1. esamas melioracines sistemas ir sureguliuotas vandens tėkmes palikti savaiminei renatūralizacijai;
5.4.3. atkuriant ir įveisiant mišką formuoti artimos natūraliai rūšinės sudėties mišrius medynus, želdymui naudoti tik vietinės kilmės medžiagą, pirmenybę teikiant savaiminiam atžėlimui;
5.4.4. skatinti tradicinės mozaikiškos žemėveikslių struktūros išsaugojimą bei atkūrimą regioninio parko agrarinėse ir agrarinėse-miškingose teritorijose;
6. Siekiant išsaugoti ir eksponuoti gamtos vertybes, numatoma:
6.1. inicijuoti gamtos paveldo objekto statuso suteikimą šiems objektams:
6.1.1. hidrografiniams objektams: natūralioms ežerų saloms – Blužnėnų, Bieliškių ir Vainikų (Jonėnų) saloms Asvejos ežere, Orališkių salai Baluošų ežere;
6.2. gamtos vertybes pritaikyti lankymui, sutvarkyti jų aplinką, įrengti lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus, kt.), formuoti želdinius arba atverti paveldo objektus ar reginius nuo jų kraštovaizdžio kirtimais;
7. Siekiant išsaugoti regioninio parko biologinę įvairovę, retas ir saugomas rūšis, buveines, numatoma:
7.1. formuoti biologinei įvairovei palankias sąlygas. Siekiant šio tikslo taip pat skatinama:
7.1.1. formuoti ornitochorinius, entomofilinius ir kanopinių žvėrių mitybos bazę gerinančius želdinius;
7.1.2. gerinti saugomų šviesamėgių augalų aplinkos sąlygas, išretinant medynus iki optimalaus skalsumo;
7.1.4. įrengti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams ir juodiesiems gandrams, kelti inkilus uoksiniams paukščiams ir šikšnosparniams, specialius inkiliukus kamanėms;
7.2. atlikti biologinės įvairovės tyrimus ir detalų Europos Bendrijos svarbos buveinių, rūšių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų kartografavimą, būklės įvertinimą visame regioniniame parke, esant poreikiui parengti gamtotvarkos planus, nustatant specialios apsaugos ir tvarkymo reikalaujančias teritorijas, būtinas tvarkymo priemones;
7.3. išsaugoti retų paukščių lizdavietes ir jų aplinką, taip pat perimviečių bei tuokviečių aplinką;
7.4. skatinti žemės naudotojus palaikyti ir tradiciškai ekstensyviai naudoti biologiniu požiūriu vertingus agrobiotopus – natūralias pievas bei atviras žemapelkes; esant poreikiui ir galimybėms organizuoti šių biotopų palaikymą valstybinėje žemėje;
8. Siekiant išsaugoti natūralias regioninio parko ežerų salas, jose draudžiama:
8.1. statyti statinius ir įrengti bet kokią infrastruktūrą, išskyrus pažintiniam lankymui ir moksliniams tyrimams atlikti būtiną įrangą;
8.2. vykdyti ūkinę veiklą, išskyrus pažintinį lankymą, mokslinius tyrimus ir būtinus gamtos ir kultūros vertybių tvarkymo darbus;
9. Siekiant atkurti pažeistus ar sunaikintus gamtos objektus ir kompleksus, numatoma:
10. Siekiant apsaugoti regioninio parko paviršių nuo ardymo, rekomenduojama:
10.1. nenaikinti žolinės dangos šlaituose, esant poreikiui formuoti ir plėsti priešerozinius želdinius (išskyrus 5.3 punkte numatytus atvejus);
10.2. atsisakyti intensyvaus ūkinio naudojimo, ypač arimo, statesniuose kaip 7° šlaituose, paliekant nuolatinę augalijos (daugiamečių žolių ar miško) dangą;
10.4. nevykdyti inžinerinių, statybos darbų šlaitų viršuje, nedidinti apkrovos viršutinėje šlaito dalyje ją užstatant, nekeisti šlaitų profilių;
10.5. nedidinti vandens prietakos šlaituose, intensyviai drėkinant viršutinę šlaito dalį ar nuvedant paviršinį nuotėkį į šlaitą;
IV. KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
11. Asvejos regioninio parko nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptys yra šios:
12. Pagrindinė nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos kryptis yra išsaugojimas vietoje, akcentuojant apsaugą nuo vizualinės taršos, ryšio su gamtine aplinka palaikymą ir gerinimą bei pritaikymą lankymui. Šioje kryptyje numatoma:
12.2. kultūros paveldo objektus pritaikyti lankymui, sutvarkyti jų aplinką, įrengti lankymui ir eksponavimui būtiną infrastruktūrą (priėjimus, privažiavimus, automobilių stovėjimo aikšteles, atokvėpio vietas, informacinius stendus, kt.), esant poreikiui formuoti želdinius arba atverti paveldo objektus ar reginius nuo jų kraštovaizdžio kirtimais.
13. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių naudojimo ir pritaikymo srityje laikomasi šių nuostatų:
13.1. archeologinių, esančių po vandeniu, mitologinių, istorinių ir memorialinių vertybių pritaikymas gali būti tik minimalus, apimantis pritaikymą lankyti;
14. Atliekant Asvejos regioninio parko kultūros paveldo tyrimus, prioritetas teikiamas archeologinio, povandeninio, etnokultūrinio, mitologinio, istorinio ir nematerialaus paveldo tyrimams.
15. Siekiant išsaugoti nematerialųjį paveldą skatinama palaikyti ir atgaivinti autentiškas etnokultūrines krašto tradicijas, organizuojant, remiant ir propaguojant etnokultūrinius projektus, iniciatyvas ir renginius. Ypatingas dėmesys nematerialaus paveldo tyrimų ir apsaugos srityje turi būti skiriamas pamirštų, nykstančių ar iškraipytų autentiškų istorinių vietovardžių, ypač mikrotoponimų išaiškinimui ir atgaivinimui, visų pirma vartojant regioninio parko leidiniuose bei informaciniuose stenduose.
16. Siekiant išsaugoti dar labai mažai ištyrinėtą regioninio parko povandeninį paveldą rekomenduojama prieš įrengiant lieptus, prieplaukas, paplūdimius ar pliažus, valant ar užpilant dugną, atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.
V. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGOS KRYPTYS
18. Asvejos regioninio parko kraštovaizdžio apsaugos kryptys yra šios:
VI. REKREACINIO NAUDOJIMO PLĖTROS KRYPTYS IR PRIEMONĖS
20. Asvejos regioninio parko rekreacinio naudojimo plėtros kryptys yra šios:
20.1. pažintinio turizmo vystymas, projektuojant ir įrengiant pažintinio turizmo trasas ir specializuotus mokomuosius takus, teikiant turizmo informacijos, gido, ekskursijų vadovo, inventoriaus nuomos paslaugas, pritaikant lankymui gamtos ir kultūros vertybes;
20.2. poilsiavimo gamtoje ir kaimiškoje aplinkoje plėtra, skatinant kaimo turizmo paslaugų plėtrą, gerinant esamas bei įrengiant naujas stovyklavietes, kempingus, poilsio bazes, bendrojo naudojimo paplūdimius, apžvalgos aikšteles tvarkymo plane numatytose vietose ir teritorijose;
20.3. rekreacinio sezono prailginimas vystant žiemos rekreaciją – projektuojant ir įrengiant slidžių turizmo (žiemos metu tam tikslinga panaudoti pėsčiųjų ir dviratininkų takus) bei nusileidimo trasas;
20.4. rekreacijos galimybių įvairovės didinimas, skatinant sportinės, pramoginės ir gydomosios rekreacijos, žirginio turizmo bei kitų regioninio parko paskirčiai neprieštaraujančių turizmo rūšių plėtrą;
21. Rekreacinis naudojimas Asvejos regioniniame parke vystomas remiantis šiomis nuostatomis:
21.1. prioritetinės rekreacijos rūšys regioniniame parke yra pažintinis turizmas ir poilsiavimas tam skirtose vietose bei teritorijose;
21.2. pagrindiniai vystytini rekreacinio aptarnavimo centrai regioniniame parke yra Dubingių miestelis ir Padubingės kaimas, kuriuose reikia skatinti aptarnavimo paslaugų plėtrą, Padubingės kaime taip pat numatoma įrengti lankytojų centro filialą;
21.3. poilsio vietos ir kompleksai – stovyklavietės, kempingai, poilsio bazės, bendrojo naudojimo paplūdimiai – gali būti įrengiami tik Tvarkymo plane nurodytose vietose ir teritorijose;
21.4. automobilių stovėjimo aikštelės, apžvalgos aikštelės, atokvėpio vietos, informaciniai stendai ir rodyklės prie turizmo trasų bei lankomų objektų esant poreikiui gali būti įrengiami ir Tvarkymo plane nenumatytose vietose;
21.5. savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis lankytojus leidžiama plukdyti Asvejos ežero atkarpoje nuo Dubingių tilto iki Žingių. Žalktynės įlankoje savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis leidžiama tik išplaukti į vandens turizmo trasą bei grįžti iš jos. Nustačius, kad ši veikla sukelia ženklų neigiamą poveikį aplinkai, turistų plukdymas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis turi būti nutrauktas;
21.6. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rekreacinių išteklių išsaugojimui ir gausinimui – rekreaciniai ištekliai turi būti naudojami taip, kad nenukentėtų, neblogėtų jų kokybė, prioritetas teikiamas tradiciniams, su etnokultūra susijusiems rekreacinių išteklių naudojimo būdams, pažintiniam ir kaimo turizmui.
23. Regioninio parko pažintinio ir mokomojo turizmo trasų sistemą sudaro (atskiros trasos aprašomos laikrodžio rodyklės kryptimi):
23.1. autoturizmo trasos:
23.1.1. A1 – tranzitinė autoturizmo trasa nuo Molėtų kelio pro Dubingius ir Joniškį Labanoro arba Pabradės kryptimi;
23.1.2. A2 – žiedinė autoturizmo trasa „Mažasis parko žiedas“, nuo Dubingių iki Jutonių sutampanti su tranzitine trasa A1, nuo Jutonių pro Purviniškes ir Žingius iki Danilavos, atgal į Dubingius pro Sužionis ir Žalktynę; atskiras šios trasos variantas yra tranzitinė autoturizmo trasa „Mažoji parko kilpa“ (A2t) – nuo Molėtų kelio į rytus pro Dubingius iki Jutonių, į pietus pro Purviniškes, Žingius ir Danilavą, nuo kurios važiuojama į pietryčius Vilniaus kryptimi;
23.1.3. A3 – žiedinė autoturizmo trasa „Didysis parko žiedas“, nuo Dubingių iki Joniškio sutampanti su trasų A1 ir A2 atkarpomis, nuo Joniškio pasuka į pietus pro Padubingę, Abejučius ir Kregžlę iki Skirlėnų, nuo kurių grįžtama atgal į Dubingius per Danilavą (rekomenduojamas privažiavimas prie Žingių), Sužionis ir Žalktynę; atskiras šios trasos variantas yra tranzitinė autoturizmo trasa „Didžioji parko kilpa“ (A3t), einanti nuo Molėtų kelio į rytus pro Dubingius iki Joniškio, nuo kurio pasuka į pietus Vilniaus kryptimi pro Padubingę, Abejučius, Kregžlę ir Skirlėnus;
23.2. kitos autoturizmui svarbios atkarpos:
23.2.1. A4 – nuo Dubingių į šiaurės vakarus pro Ciūniškius ir Kieriškius, Bijutiškio ir Molėtų kelio kryptimi;
23.3. dviračių ir pėsčiųjų turizmo trasos:
23.3.1. D1 – tranzitinė dviračių turizmo trasa „Aukštaitijos dviračių žiedas“, einanti nuo Molėtų kelio per Miežionius, Jurkiškį, Verbyliškius, Zaberžą, Dubingius, Giraičius, Baluošus, Jutonis ir toliau į šiaurę per Graužinius;
23.3.2. D2 – centrinis Asvejos žiedas: Dubingiai – Gurakalnė (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į šiaurę pagal Ilgio ežero D7 žiedo trasą) – Alka – Žingiai – Jonėnai – Žalktynė (galimas maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo žiedo D8 trasą) – Dubingiai;
23.3.3. D3 – vakarinis Asvejos žiedas: Dubingiai – Grinkiškiai (nuo čia galimas maršruto išplėtimas į rytus pagal Šakymo miško mažojo žiedo D8 trasą) – Laumikoniai – Degsnė – Miežioniai, nuo kurių grįžtama atgal į Dubingius D1 trasa;
23.3.4. D4 – rytinis Asvejos žiedas: Žingiai – Merioniai – Padubingė – Abejučiai – Kregžlė – Tarakonys – Bieliškės – Žingiai;
23.3.7. D7 – Nikajo žiedas: nuo Jutonių pilkapių pro Labaišiškius, Galono ir Leikštinio ežerus, link Jutonių pilkapių pro Dubingių girią;
23.4. papildomos dviračių turizmo atkarpos:
23.4.1. D9 – atkarpa nuo Jutonių pilkapių pro Purviniškes iki Jankūniškės (sujungia D1, D2, D6 ir D7 trasas);
23.4.2. D10 – atkarpa nuo Padubingės iki Leikštinio ir Arino ežerų (sujungia D4 ir D7 trasas). Numatyti žiediniai dviračių turizmo maršrutai leidžia jiems susijungti. Rekomenduojamas reprezentacinis regioninio parko maršrutas „Didysis Asvejos žiedas“, kurį sudaro D2, D3, D4 trasos (šį maršrutą galima dar labiau išplėsti, prijungiant D5 trasą);
23.5. pažintiniai ir mokomieji pėsčiųjų takai:
VII. GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ IR INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS KRYPTYS
24. Pagrindinis gyvenamųjų vietovių ir infrastruktūros plėtros Asvejos regioniniame parke principas – kompaktiškų gyvenamųjų vietovių renovacija ir infrastruktūros tobulinimas, siekiant geriau patenkinti vietos gyventojų ir lankytojų reikmes.
25. Skatinama įrengti šiuolaikinį technologijos lygį atitinkančius inžinerinius tinklus kompaktiškose regioninio parko gyvenamosiose vietovėse, likusioje teritorijoje pirmenybė teikiama individualioms vandens tiekimo ir nuotekų utilizavimo sistemoms.
26. Urbanistinė plėtra Asvejos regioniniame parke reguliuojama remiantis šiomis nuostatomis:
26.1. gyvenamųjų vietovių plėtra (esamo užstatymo sutankinimas ir naujų pastatų statyba) galima rekreacinių (GRe, GRi) ir apsauginių (GAe, GAi) miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zonose, išskyrus etnokultūriniu požiūriu vertingą Alkos kaimą;
