LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL PRITARIMO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO REKOMENDACIJOMS
2009 m. kovo 30 d. Nr. ISAK-607
Vilnius
1. Pritariu Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros parengtoms Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijoms.
2. Rekomenduoju bendrojo lavinimo mokyklų vadovams analizuojant mokyklos veiklos ir valdymo išteklių būklę vadovautis Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rekomendacijomis.
PRITARTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. ISAK-607
I. ĮVADAS
Mokykla veiklos kokybę įsivertina taikydama pasirinktus vertinimo būdus, formas ir instrumentus. Veiklos kokybės įsivertinimas yra prasmingas, jei įsivertinimo naudą supranta mokyklos vadovas, jame dalyvauja mokyklos bendruomenė (vadovas, mokyklos personalas, mokiniai ir tėvai), o įsivertinimo rezultatai naudojami vadybiniams sprendimams priimti, pedagogų kvalifikacijai tobulinti, jų kompetencijoms plėtoti, ugdymo proceso aprūpinimui gerinti. Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas (toliau – įsivertinimas) yra sistemingas veiklos ir rezultatų naudingumo tyrimas, padedantis nustatyti, kaip pasiekiami mokyklos strateginio plano, metinės veiklos programos tikslai ir kokius tikslus mokykla gali kelti į ateitį.
Įsivertinimas mokykloje yra planinga veikla. Duomenys renkami ieškant atsakymo į klausimus, susijusius su mokinių pažangos ir pasiekimų, mokyklos veiklos, atskirų jos aspektų kokybe, įgyvendinamų programų ar projektų sėkme. Mokyklos bendruomenė, dalyvaudama įsivertinimo procese, įgyja unikalios nuolatinio mokymosi ir žinių kūrimo veikloje patirties. Mokyklos bendruomenei svarbu suprasti, kad įsivertinimo procesas tiesiogiai susijęs su mokyklos veiklos gerinimu. Jos įgyta įsivertinimo patirtis nėra perkeltina kitos organizacijos veiklai tobulinti.
Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės garantavimas ir gerinimas yra vienas iš esminių Lietuvos Respublikos švietimo politikos prioritetų. Valstybė remia ir skatina mokyklas diegti besimokančią aplinką kuriantį įsivertinimą, kurti mokyklų bendradarbiavimo sistemą, kurioje mokyklos viena kitai padeda ir kaip išorinis impulsas veikia viena kitos įsivertinimo procesą. Mokyklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo sinergetinis poveikis turi lemiamos įtakos mokinių mokymo ir mokymosi gerinimui.
Bendrojo lavinimo mokyklų įsivertinimo rekomendacijose pateiktas vienas iš veiklos kokybės įsivertinimo modelių, kuris šiuo metu šalies mokykloms yra labiausiai pažįstamas. Mokykloms, norinčioms vertinti savo veiklos kokybę kitais būdais, siūloma naudotis šiose rekomendacijose pateikta literatūra.
II. BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOMS REKOMENDUOJAMAS ĮSIVERTINIMO MODELIS
Įsivertinimas – procesas, kurio metu mokyklos bendruomenės nariai analizuoja mokyklos veiklos kokybę.
Įsivertinimas turi keletą paskirčių:
1. įsivertinimas gali padėti mokyklos vadovui vykdyti švietimo stebėseną: naudojantis į temas ir sritis sugrupuotais veiklos rodikliais nustatyti mokykloje teikiamo švietimo kokybę ir priimti pagrįstus sprendimus, laiduojančius mokyklos veiklos tobulinimą; taip pat veiklos rodikliai gali pasitarnauti įvairioms struktūroms pagrįsti ir valdymo sistemai apibrėžti;
2. įsivertinimas gali padėti kurti mokyklą kaip besimokančią organizaciją – kai mokyklos bendruomenės nariai apmąsto ir vertina savo veiklą, taip įgydami reikšmingų žinių sprendimams priimti. Šiuo atveju įsivertinimo rodikliai tarnauja kaip profesinės kalbos žodynas, kryptingas bendruomenės mąstymo būdas, bendradarbiavimo procesas, ne tik atskleidžiantis realius mokyklos veiklos aspektus, bet kartu kuriantis realybę;
4. įsivertinimo rezultatus pripažįsta išorės vertintojų pagal mokykloms žinomus veiklos rodiklius atliekamas išorės vertinimas, kuris yra postūmis mokyklai įsivertinti ir veiklai tobulinti.
Įsivertinimo uždaviniai:
2. stiprinti mokyklos bendruomenės narių tapatumo jausmą, atsakomybę už visos mokyklos veiklos kokybę;
3. teikti mokyklos bendruomenės nariams patikimą ir išsamią informaciją apie visų mokyklos veiklos sričių kokybę;
5. skleisti gerosios praktikos pavyzdžius bendradarbiaujant su kitomis švietimo organizacijomis.
Atliekant įsivertinimą rekomenduojama laikytis objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principų.
Mokyklos veikla įsivertinama pagal Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos rodiklius (toliau – veiklos rodikliai), kurie sugrupuoti į temas, o temos – į sritis; kiekvienam veiklos rodikliui pateiktas rodiklio paaiškinimas, kuriame yra pagrindinė informacija, kokie mokyklos veiklos aspektai laikytini vertingais (žr. 1 lentelę).
Įsivertinimas yra integruota mokyklos veiklos dalis, jį būtina planuoti. Mokykla žino, kada kokie įsivertinimo veiksmai bus atliekami, kaip jie bus atliekami ir kada, kam, kokią informaciją teiks.
Įsivertinimas vykdomas šiais etapais:
1 etapas – pasirengimas įsivertinti;
2 etapas – platusis įsivertinimas;
3 etapas – pasirinktos problemos giluminis nagrinėjimas ir įsivertinimas;
4 etapas – atsiskaitymas apie atliktas vertinimo procedūras ir informavimas apie gautas išvadas;
5 etapas – rezultatų panaudojimas tolesnės veiklos tobulinimui planuoti.
1 etape mokyklos vadovas kartu su bendruomene planuoja, kaip organizuoti įsivertinimo procesą. Jo metu mokyklos bendruomenės nariai išsiaiškina įsivertinimo tikslus ir uždavinius, mokyklos veiklos rodiklių sampratą, rodiklių tarpusavio ryšį. Prireikus organizuojamas mokyklos bendruomenės narių mokymas apie įsivertinimo modelį ir jo taikymą.
2 etape dalyvauja mokyklos (ar tik mokytojai) bendruomenės nariai, kurie vertina mokyklos veiklą pagal Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės vertinimo lygių skalę (toliau – vertinimo lygių skalė) (žr. 2 lentelę). Plačiojo įsivertinimo metu mokyklos (ar mokytojų) bendruomenės nariai individualiai vertina mokyklos veiklą pagal visus arba mokyklos pasirinktus, tam tikram mokyklos veiklos laikotarpiui aktualius, veiklos rodiklius, naudodamiesi rodiklių paaiškinimais ir remdamiesi savo nuomone bei patirtimi. Plačiojo įsivertinimo rezultatai skelbiami mokyklos informacinės sistemos duomenų bazėje, naudojami giluminio vertinimo problemai suformuluoti, mokyklos (ar mokytojų) bendruomenės narių nuomonių apie mokyklos veiklos kokybę kaitai analizuoti, metinei veiklos programai ar strateginiam planui rengti ar koreguoti.
3 etape vykdomas duomenimis grįstas pasirinktos mokyklos veiklos problemos vertinimas pagal vertinimo lygių skalę. Vertinamoji problema suformuluojama išanalizavus plačiojo įsivertinimo duomenis. Problemą galima formuluoti remiantis viena kuria nors sritimi, viena ar keliomis temomis, atsižvelgus į rodiklių sąsajas pasirinkti keletą veiklos rodiklių. Giluminio įsivertinimo metu rekomenduojama planuoti ir atlikti problemos įvertinimo darbus:
1. inicijuoti ir koordinuoti suformuluotos problemos nusakančių veiklos rodiklių antrojo ir ketvirtojo lygio iliustracijų kūrimą bei mokyklos bendruomenės narių susitarimą dėl jų;
5. mokytojų bendruomenei pateikti duomenų analizės rezultatus išskiriant mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus.
Viena iš svarbiausių įsivertinimo veiklų yra iliustracijų kūrimas pasirinktos problemos veiklos rodikliams.
Iliustracija – veiklos rodiklio lygio požymių aprašymas, sukuriantis prielaidas konkrečios mokyklos savitumui ir ieškojimams atskleisti.
Iliustracija – mokyklos nusistatytas aukščiausias ir patenkinamas veiklos kokybės lygis, bendruomenės narių susitarimas, išreiškiantis mokyklos politikų, procedūrų ir reikalavimų visumą. Mokyklai rekomenduojama kurti antrojo bei ketvirtojo lygio iliustracijas atsižvelgiant į pateiktą rodiklio paaiškinimą, mokyklos politinį, ekonominį, socialinį, edukacinį, kultūrinį kontekstą, mokyklos galimybes ir siekius, mokinių kontingentą ir išteklius, veiklos specifiką, tradicijas, mokykloje veikiančias struktūras ir darbo organizavimo būdą.
Iliustracija yra įsivertinimo įrankis, ja remiantis renkami duomenys ir kiti įrodymai vertinimui pagrįsti. Iliustracija padeda susitarti, kas ir kaip turi būti vertinama, todėl iliustracijos tekstas turėtų būti konkretus, nurodantis, ko konkrečiai ieškoma, kokie tų konkrečių dalykų požymiai. Iliustracijos kalba turėtų būti paprasta, mokyklos bendruomenei suvokiama, vartojanti profesinius terminus, atitinkančius švietimo dokumentuose įformintus susitarimus. Iliustracijos tekstas kito vertinimo ciklo metu gali kisti, jeigu bendruomenė įžvelgia naujus kokybės aspektus.
Duomenys. Duomenis rekomenduojama rinkti pasirinktų rodiklių sukurtoms iliustracijoms matuoti. Mokykla gali pasirinkti įvairius duomenų rinkimo metodus (stebėjimą, diskusijų grupę, interviu, anketą ir kt.), šaltinius (mokinius, jų tėvus, mokytojus, žmones, gyvenančius mokyklos teritorijoje, dokumentus, žiniasklaidą ir kt.), parinkti arba sukurti duomenų rinkimo instrumentus. Surinkti duomenys patys savaime negarantuoja pokyčių. Išanalizuoti, interpretuoti ir apibendrinti duomenys tampa informacija, kuri turi būti naudojama mokyklos veiklai tobulinti. Ieškant atskaitos taško tyrimo duomenims, kurie paskatintų ugdymo rezultatų pokyčius, juos interpretuoti siūloma atsižvelgiant į „savaime aiškius“ ryšius tarp informacijos ir kokybės gerinimo siekių, naudojantis vadybinės ir mokymo praktikos žiniomis, sukauptomis konkrečioje mokykloje.
Atsiskaitymas ir informavimas. Per visą įsivertinimo procesą mokyklos bendruomenė įvairiais būdais nuolat informuojama apie jo vyksmą ir rezultatus. Baigus įsivertinimą atsiskaitoma visai mokyklos bendruomenei, ji gali susipažinti su įsivertinimo duomenimis, rezultatais, ataskaitomis. Įsivertinimo metu gauti duomenys yra konfidenciali mokyklos bendruomenės informacija. Mokykla savo nuožiūra gali juos teikti kitiems asmenims ar institucijoms. Informavimas apie įsivertinimo rezultatus yra mokyklai naudingas ir pageidautinas. Tai turėtų būti konkreti, lakoniška informacija, pateikta glausta, paprasta kalba. Ši informacija turėtų būti skelbiama viešai: dedama internete, skelbiama regioninėje spaudoje ir pan. Mokyklos steigėjui, nacionalinio lygmens švietimo institucijoms tokia įsivertinimo informacija padėtų geriau pažinti bendrojo lavinimo plėtotės tendencijas savivaldybėse, šalyje ir numatyti tolesnius veiksmus, leidžiančius paremti mokyklas, skleisti gerąją patirtį. Viešai skelbti veiklos įsivertinimo rezultatus reikia tam, kad mokyklos galėtų gauti tinkamą paramą veiklos tobulinimo priemonėms įgyvendinti, galėtų lyginti savo mokyklos veiklos aspektus su panašaus konteksto mokyklų veiklos aspektais. Ši informacija yra mokyklos ryšių su visuomene plėtojimo veiksnys, padedantis esamiems ir potencialiems klientams tiksliau ir patikimiau sužinoti apie teikiamų švietimo paslaugų privalumus ir tobulintinus aspektus.
Vienas iš svarbiausių veiklos planavimo principų yra tas, kad planuojama tik įsivertinus dabartinę situaciją, o pats įsivertinimo procesas remiasi bendra kaitos strategija. Pagrindinis mokyklos veiklos planavimo tikslas – gerinti mokinių pažangą ir pasiekimus, t. y. tai, kas maksimaliai tenkina besimokančių asmenų lūkesčius. Visi kiti tikslai, uždaviniai ir priemonės yra orientuoti į šį pagrindinį tikslą. Sėkmingas mokyklos darbas, jos plėtros planavimas labiausiai priklauso ne nuo mokyklos išorinės priežiūros, o nuo to, kiek pati mokykla save vertina, įvardija problemas ir sėkmes, numato mokyklos gerinimo kryptis. Tam labiausiai tinka mokyklai pritaikytas siūlomas įsivertinimo modelis.
Mokyklos gali rinktis ir kitokį įsivertinimo modelį: prisitaikyti kitų šalių mokyklose naudojamus įsivertinimo modelius, sukurti unikalų, savo mokyklai tinkamą įsivertinimo modelį.
Konsultacijas, kaip taikyti šį įsivertinimo modelį, teikia Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra.
LITERATŪRA
2. Ambrasaitė N., Jucevičienė P., Kizienė D., Targamadzė V. Lietuvos švietimo sistema. Kn.: Jucevičienė P. (sud.). Lyginamoji edukologija. – Kaunas: Technologija, 1996.
3. Arbatauskas A. Indicators of School Manager’s Activities. In: Hamalaitnen K. and Van Wieringen F. (eds) Reforming Educational Managment in Europe. – De Lier.: Academic Book Center, 1994.
11. Cibulskas R. Mokyklų vadovų veiklos pagrindinės nuostatos ir motyvacija//Pedagogika. – 1996, Nr. 32.
13. Černius V. J. Mokykla: organizacija, bendravimas, vadovavimas. Kn.: Dereškevičius P. (sud.). Lietuvos švietimo reformos gairės. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993.
15. Everard K. B. ir Morris G. Efektyvus mokyklos valdymas. – Vilnius: Poligrafija ir informatika, 1997.
18. Jackūnas Ž. Lietuvos švietimo plėtotė Europos Edukacinių nuostatų kontekste. Kn.: Dereškevičius P. (sud.) Lietuvos švietimo reformos gairės. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993.
19. Jucevičius R. Vadybos pagrindai. Kn. Večkienė N. (sud.). Švietimo vadybos įvadas. – Kaunas: Technologija, 1996.
22. How good is our school? The juorney to exellence: part 3. HM Inspectorate of Education. – Livingston, 2007.
25. Krikščiūnienė D. Subalansuotų rodiklių naudojimas marketingo informacijos sistemoje. – Vilnius, 2001.
26. Kuolys D. Ugdymo turinio kaita ir mokykla. Kn.: Švietimo reforma ir mokytojų rengimas, 3 t. – Vilnius: VPU, 1997.
35. Vaicekauskienė V. Monitoringo sistema: samprata, duomenų šaltiniai, informacijos tvarkymas ir panaudojimas, vertinamos sritys ir indikatoriai. Projektas. Neskelbtas rankraštis. – 2000.
36. Želvys R. Švietimo sistemos decentralizacija/decentralizacija kaip esminė švietimo kaitos problema. Socialiniai mokslai. Edukologija, 3 (12). – Vilnius, 1997.
40. Bendrasis vertinimo modelis (BVM) http://www.vrm.lt; http://www.livadis.lt Common Assessment Framework (CAF) http://www.eipa.eu
Bendrojo lavinimo mokyklos įsivertinimo rekomendacijų
1 lentelė
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS RODIKLIAI
| Sritis |
Temos |
Veiklos rodikliai |
Rodiklių paaiškinimai |
| 1. Mokyklos kultūra |
1.1. Etosas |
1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai |
Formalių ir neformalių idealų, normų bei principų derinys, kuris sukuria mokyklos charakterį ar dvasią. Jo ugdomasis poveikis: pozityvumo, stiprumo, nuoseklumo laipsnis. |
| 1.1.2. Tradicijos ir ritualai |
Pasikartojančios mokyklos gyvenimo formos, kurios kuria mokyklos unikalumo, jos veiklos bei siekių tęstinumo ir priklausymo bendruomenei, turinčiai istoriją, jausmą. Tradicijų kūrimas. |
||
| 1.1.3. Tapatumo jausmas |
Mokinių ir personalo priklausymo mokyklai jausmas. Pasitenkinimo ar didžiavimosi šia priklausomybe lygis. Dėmesys kultūriniams skirtumams, lygių galimybių sudarymas. |
||
| 1.1.4. Bendruomenės santykiai |
Mokinių tarpusavio, personalo tarpusavio bei mokinių ir personalo santykių pobūdis: geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, mandagumo ir kt. lygis. Psichologinė mokyklos atmosfera. Saugumo ir ramybės lygis. Bendruomeniškumas: sutelktumas, sutarimas, nusiteikimas siekti bendrų tikslų, veiklos krypties bendrumas. |
||
| 1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas |
Tėvų ir kitų mokyklos bendruomenės narių priėmimo ir santykių su jais kultūra. Atvirumas dialogui. |
||
| 1.1.6. Klasių mikroklimatas |
Mokinių santykiai ir savijauta klasėse. Klasės mikroklimato palankumas mokymuisi. |
||
| 1.2. Pažangos siekiai |
1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai |
Asmenybės, socialinio ir moralinio ugdymo tikslai ir vizijos bendrumas. Tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio tobulėjimo galimybe lygis. Asmenybės ugdymo strategijų visuotinumas: integravimas į dalykus, neformalųjį ugdymą ir visą mokyklos gyvenimą. |
|
| 1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai |
Pasiekimų lūkesčių lygis. Minimalaus patenkinamo (bazinio) pasiekimų lygio visiems mokiniams siekimas. Kiekvieno mokinio skatinimas siekti aukščiausio jam įmanomo lygio. |
||
| 1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis |
Mokyklos tobulėjimo siekiai. Besimokančios organizacijos bruožai. |
||
| 1.3. Tvarka |
1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės |
Mokyklos veiklos ritmingumas, pastovumas, stabilumas. Mokytojų ir mokinių drausmingumas ir susitarimų laikymasis. Tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas ir apibrėžtumas. Taisyklių ir kitų reikalavimų visuotinumas, teisingumas, priimtinumas. |
|
| 1.3.2. Pageidaujamo elgesio skatinimas |
Palankaus emocinio klimato mokytis kūrimas. Skatinimų sistema ir politika mokykloje. Skatinimų ir bausmių dažnumo santykis. Reagavimo, pažeidus mokyklos gyvenimo normas, pastovumas. Sankcijų apibrėžtumas, susitarimo dėl jų lygis. |
||
| 1.3.3. Aplinkos jaukumas |
Aplinkos tinkamumas mokytis, bendrauti ar ilsėtis (kabinetai, biblioteka ir skaitykla, valgykla, kitos bendrosios erdvės). Šilumos suteikiančių elementų ir švaros bei tvarkos derinys, estetiškumas. |
||
| 1.4. Mokyklos ryšiai |
1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje |
Mokyklos funkcijos, reikšmė, svarba ir statusas bendruomenėje. |
|
| 1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis |
Bendravimas ir bendradarbiavimas su kitomis mokyklomis, švietimo ir kultūros centrais, policija, sąjungomis ir draugijomis, bažnyčia ir kt. Partnerystė su užsienio institucijomis, mokinių ir mokytojų dalyvavimas tarptautinėse mainų programose. |
||
| 1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai |
Visuomenės žinios apie mokyklą ir požiūris į ją. Mokyklos įvaizdžio kūrimas: informavimo apie mokyklos veiklą kultūra. |
||
| 2. Ugdymas ir mokymasis |
2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas |
2.1.1. Ugdymo programos |
Bendrųjų programų ir mokytojų teminių planų dermė. Turinio (žinių, ugdomų gebėjimų ir nuostatų) aktualumas, modernumas ir priimtinumas mokiniams. Turinio apimtis, dalių dermė; vidinis integralumas, nuoseklumas ir logiškumas. Sudėtingumo lygis ir tinkamumas mokymosi pažangai. |
| 2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai |
Bendrojo ugdymo plano ir mokyklos ugdymo plano santykis. Tvarkaraščių patogumas mokiniams. Individualūs mokinių planai. |
||
| 2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija |
Susijusių dalykų programos, jų derinimas laiko, turinio, apimties atžvilgiu. Integruotos pamokos, projektai, renginiai. |
||
| 2.1.4. Pasirenkamosios programos |
Pasirenkamųjų programų pasiūlos ir paklausos atitiktis. |
||
| 2.1.5. Neformalusis ugdymas |
Neformaliojo ugdymo programų pasiūlos ir paklausos atitiktis. |
||
| 2.2. Pamokos organizavimas |
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas |
Metų, temos, ciklo, savaitės, pamokos planavimas, laiko pajautimas ir valdymas, jo racionalus naudojimas atsižvelgus į mokinių išmokimo lygį. Mokymosi uždavinių kėlimas ir formulavimas. |
|
| 2.2.2. Pamokos struktūros kokybė |
Uždavinių apibrėžtumas. Pamokos uždavinių ir bendrųjų bei tarpinių dalyko/ ugdymo tikslų santykis. Pamokos struktūros logika, pagrįstumas. Uždavinių, turinio, metodų ir mokymo priemonių dermė. |
||
| 2.2.3. Klasės valdymas |
Mokinių darbo organizavimas. Darbingo klimato sukūrimas ir dėmesio palaikymas. Pamokos laiko panaudojimo racionalumas ir veiksmingumas. Destruktyvaus elgesio, konfliktų ir kitų problemų sprendimas. |
||
| 2.3. Mokymo kokybė |
2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai |
Dėmesys mokymosi poreikiams ir stiliams. Ugdomosios veiklos formų (strategijų, būdų, metodų, užduočių) tinkamumas mokymosi motyvacijai ir mokinių aktyvumui palaikyti. Individualaus, grupinio ir visos klasės mokymo(si) derinimas. |
|
| 2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys |
Ugdymo turinio aktualizavimas, siejimas su mokinių patirtimi, interesais, praktiniais poreikiais. Praktinis žinių taikymas. |
||
| 2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas |
Mokinių informavimas apie pamokos paskirtį ar uždavinius. Mokytojo aiškinimo, demonstravimo ir nurodymų suprantamumas. Padedantis mokytis ir kuriantis pasitikėjimą kalbėjimasis ir diskutavimas. Veiksmingas pagyrimų naudojimas. |
||
| 2.3.4. Išmokimo stebėjimas |
Tinkamas patikrinimo, kiek mokiniai suprato ar ką išmoko, dažnumas. Kiekvieno mokinio matymas. Grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktų dalykų. Klaidų taisymas. Išmokimo tikrinimo formų veiksmingumas ir priimtinumas jų sukeliamos įtampos požiūriu. |
||
| 2.3.5. Namų darbai |
Namų darbų tikslingumas ir ryšys su darbu klasėje. Namų darbų apimtys. |
||
| 2.4. Mokymosi kokybė |
2.4.1. Mokymosi motyvacija |
Mokinių noro mokytis, aktyvumo ir pasitikėjimo savo jėgomis lygis. Atsakomybė už savo mokymąsi: lankomumas, namų darbų atlikimas. Mokinių įsitraukimo per pamoką lygis. |
|
| 2.4.2. Mokėjimas mokytis |
Gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis: pasirinkti atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją ir ją tinkamai naudoti. Gebėjimas vertinti savo mokymąsi. Savo mokymosi sunkumų, problemų suvokimas ir gebėjimas jas spręsti. |
||
| 2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant |
Mokinių gebėjimas ir noras dirbti bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse. Mokinių savitarpio pagalba mokantis. |
||
| 2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas |
2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas |
Mokymosi poreikių ir kliūčių vertinimo sistemingumas ir tikslumas. |
|
| 2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas |
Veiklos, turinio ir mokymosi tempo parinkimas atskiriems mokiniams ir jų grupėms pagal poreikius ir gebėjimus. |
||
| 2.6. Vertinimas ugdant |
2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas |
Mokymo ir mokymosi proceso vertinimu grįstas jo pažinimas. Vertinimo metu surinktos informacijos naudojimas ugdymui planuoti ir koreguoti. |
|
| 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas |
Vertinamosios informacijos, skirtos mokiniui, pastovumas, aiškumas, naudingumas. Pagyrimų ir skatinimų bei kritikos dažnumo santykis. Žodinio (aprašomojo, paaiškinamojo) vertinimo ir vertinimo balais dažnumo santykis. Mokymosi vertinimo sistemos (kriterijų, organizavimo) aiškumas ir pagrįstumas. |
||
| 2.6.3. Vertinimas kaip informavimas |
Tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimo apie vaikų sėkmę mokantis dažnumas ir kokybė. Informavimo procedūrų apibrėžtumas. Informavimo tikslai. |
||
| 3. Pasiekimai |
3.1. Pažanga |
3.1.1. Atskirų mokinių pažanga |
Kiekvieno mokinio daroma pažanga, palyginti su ankstesniais akademiniais įvairių sričių pasiekimais. Pažangos tempas. Asmenybės ir socialinės raidos pažanga: vertybių, nuostatų, gebėjimų ir kt. kaita. |
| 3.1.2. Mokyklos pažanga |
Mokyklos indėlio į visų tam tikros klasės mokinių pasiekimus, palyginti su pradiniu lygiu arba panašios socialinės-kultūrinės aplinkos mokyklomis, kaita.. |
||
| 3.2. Mokymosi pasiekimai |
3.2.1. Mokinių mokymosi pasiekimai |
Mokymosi rezultatai, orientuoti į kompetencijų ugdymą, jų tolygumo ir visuotinumo laipsnis. Pasiekimų lygis pagal standartus. Egzaminų rezultatai. Lyginamųjų mokinių pasiekimų testų rezultatai. |
|
| 3.2.2. Kiti mokinių pasiekimai |
Dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Mokinių pilietinis aktyvumas: dalyvavimas visuomeninėse ar savivaldos organizacijose, pilietinėse akcijose, socialinėje gailestingumo ir panašioje veikloje. Sportiniai pasiekimai. Kūrybiniai pasiekimai. Dalyvavimas ir pasiekimai olimpiadose, konkursuose, projektuose. |
||
| 3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė |
Perėjusių į kitas mokyklas mokymosi sėkmingumas. Mokymosi tęsimo lygis baigus programą. |
||
| 4. Pagalba mokiniui |
4.1. Rūpinimasis mokiniais |
4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika |
Mokyklos susitarimai dėl pagalbos mokiniams ir jų apsaugos nuo prievartos, nusikalstamumo, žalingų įpročių ir jų laikymasis. Personalo pasidalijimas rūpinimosi pareigomis ir savo atsakomybės suvokimas. Pagalbos priemonių dermė ir jų tikslingumas. |
| 4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida |
Mokinių saugumo, savigarbos, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo ir gebėjimo gyventi su kitais lygis. Mokinių daroma pažanga šiose srityse. |
||
| 4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba |
4.2.1. Pagalba mokantis |
Mokymosi palaikymas: konsultavimas, pagalba ilgesnį laiką nelankiusiems mokyklos, mokymosi sunkumų, elgesio sutrikimų turintiems mokiniams; mokymosi motyvacijos koregavimas. |
|
| 4.2.2. Psichologinė pagalba |
Dėmesys mokinių psichologinėms problemoms ir jų sprendimas. Psichologinės pagalbos paklausos ir pasiūlos atitiktis. Lankstumas organizuojant psichologinę pagalbą. |
||
| 4.2.3. Socialinė pagalba |
Mokyklos informuotumo apie mokinių socialines problemas lygis. Socialinės pagalbos organizavimas mokykloje. |
||
| 4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas |
4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas |
Mokyklos pasirengimas specialiųjų poreikių mokinių integracijai. Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo veiksmingumas. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumas. Specialiųjų poreikių mokinių mokytojams ir tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiama specialistų pagalba. |
|
| 4.3.2. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas |
Dėmesys gabių ir talentingų vaikų mokymosi poreikiams ir jų ugdymo organizavimas. |
||
| 4.4. Pagalba planuojant karjerą |
4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį |
Mokinių informavimo apie individualaus dalykų pasirinkimo galimybes ir pasekmes kokybė. Individualus konsultavimas ir pagalba renkantis mokymosi kryptį. |
|
| 4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą |
Mokinių informavimas apie tolesnio mokymosi galimybes. |
||
| 4.4.3. Profesinis konsultavimas ir informavimas |
Informavimas apie profesijas, jų paklausą ir specialybės įgijimo galimybes. Individualus profesinis ir karjeros planavimo konsultavimas. |
||
| 4.5. Tėvų pedagoginis švietimas |
4.5.1. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pagalba mokantis |
Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas padedant vaikams mokytis. |
|
| 4.5.2. Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo politika |
Mokyklos organizuojamas tėvų (globėjų, rūpintojų) pedagoginis, psichologinis ir kitoks švietimas, skirtas padėti mokiniams. |
||
| 5. Mokyklos strateginis valdymas |
5.1. Mokyklos strategija |
5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai |
Vizijos, misijos, tikslų kūrimo būdai. Jų visuotinumo ir priimtinumo mokyklos bendruomenei laipsnis. |
| 5.1.2. Planavimo procedūros |
Mokyklos bendruomenės dalyvavimas planuojant mokyklos veiklą. Mokytojų bendradarbiavimas. |
||
| 5.1.3. Planų kokybė ir dermė |
Įsivertinimo ir vertinimo išvadų naudojimas pagrindžiant strateginį planą. Strateginio ir metinio plano dermė. Planų sąsajos su regiono ir šalies strateginiais prioritetais. Ryšys su ankstesniųjų metų planų įgyvendinimo rezultatais. |
||
| 5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis |
Plano įgyvendinimo lygis ir įtaka mokyklos bendruomenės sutelktumui ir mokyklos raidai. |
||
| 5.2. Mokyklos įsivertinimas |
5.2.1. Įsivertinimo procesas |
Mokytojų bendruomenės dalyvavimo vertinant mokyklos veiklą lygis. Personalo santykiai vertinimo metu. Vertinimo proceso sukelti santykių, sutelktumo, susikalbėjimo, požiūrio į darbą pokyčiai. |
|
| 5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas |
Įsivertinimo ir kitų mokyklos vertinimo išvadų analizavimas ir naudojimas planuojant ir tobulinant mokyklos veiklą. |
||
| 5.3. Vadovavimo stilius |
5.3.1. Valdymo demokratiškumas |
Sprendimų priėmimo būdai ir kultūra. Mokyklos savivalda. Tėvų (globėjų, rūpintojų) įtraukimas į mokyklos valdymą ir veiklą. Vietos bendruomenės vaidmuo mokyklos savivaldoje. Mokinių savivalda. Informacijos sklaidos kultūra. |
|
| 5.3.2. Lyderystė mokykloje |
Iniciatyvos ir atsakomybės pasiskirstymas mokykloje. Lyderių skaičius ir sąlygos jiems augti. Vidurinės grandies vadovų aktyvumas ir vaidmuo mokykloje. |
||
| 5.4. Personalo valdymas |
5.4.1. Personalo komplektavimas |
Mokyklos personalo skaičiaus, išsilavinimo ir kvalifikacijos pakankamumas. Trūkstamų darbuotojų paieškos politika ir įdarbinimo principai. |
|
| 5.4.2. Dėmesys personalui |
Pagarba personalui, skatinimas ir sąlygų sudarymas tobulinant kvalifikaciją. Personalo patirties panaudojimas. Pradedančiųjų dirbti globa ir mokymas. |
||
| 5.4.3. Personalo darbo organizavimas |
Komandinio darbo skatinimas ir komandų darbo tikslingumas. Pareigų ir darbo krūvių paskirstymas. Aptarnaujančiojo personalo veiklos veiksmingumas. |
||
| 5.5. Materialinių išteklių valdymas |
5.5.1. Lėšų vadyba |
Biudžetinių lėšų ir pajamų, gaunamų už teikiamas paslaugas, ir kitų pajamų panaudojimas, pajamų, gaunamų už teikiamas paslaugas, ir kitų pajamų (fondų, projektų ir pan.) pritraukimas. |
|
| 5.5.2. Turto vadyba |
Materialinių išteklių kiekis, tinkamumas, pritaikymas, atnaujinimas ir turtinimas, jų prieinamumas ir naudojimo veiksmingumas. Informacijos šaltinių įvairovė, jų prieinamumas ir panaudojimas. |
||
| 5.5.3. Patalpų naudojimas |
Racionalus mokyklos ploto, vidinių ir išorinių erdvių, patalpų pritaikymas ir naudojimas ugdymo procesui. |
Bendrojo lavinimo mokyklos įsivertinimo
rekomendacijų
2 lentelė
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO LYGIŲ SKALĖ
|
|
4 lygis |
3 lygis |
2 lygis |
1 lygis |
| Įvertinimas |
labai gerai |
gerai |
patenkinamai |
nepatenkinamai |
| Įvertinimo apibūdinimas |
Vyrauja teigiami požymiai, stipriosios savybės |
Stipriųjų savybių daugiau nei trūkumų |
Yra rimtų trūkumų |
Vyrauja trūkumai |
| Aprašomieji kokybės epitetai |
Veiksminga, spartus tobulėjimas, išskirtinė, kryptinga, originali, ypatinga, įspūdinga, savita, puiki, labai paveiki, nepriekaištinga, kūrybiška |
Pakankamai kryptinga, tinkama, paveiki, turi savitų bruožų, potenciali, lanksti |
Nebloga, vidutiniška, priimtina, nesisteminga, neišskirtinė |
Nepakankama, neveiksminga, nevykusi, netinkama, nekonkreti, neperspektyvi, rizikinga |
| Išvada |
Verta paskleisti už mokyklos ribų (regione, šalyje) |
Verta paskleisti pačioje mokykloje |
Tinkama, bet yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti |
Būtina imtis radikalių pokyčių, reikalinga skubi pagalba |